CP v2

Tag: Rusija

  • Rumunija dėl sprogmenis gabenusio drono: atsakomybė tenka Rusijai, ES rengia 21-ą sankcijų paketą

    Rumunija dėl sprogmenis gabenusio drono: atsakomybė tenka Rusijai, ES rengia 21-ą sankcijų paketą

    Rumunijos užsienio reikalų ministrė Oana Toiu patvirtino, kad dronas, nukritęs rytiniame Galačio mieste, buvo rusiškos kilmės ir gabeno sprogmenis. Pasak Rumunijos pareigūnų, incidentas sukėlė gaisrą ant gyvenamojo daugiabučio stogo, o civiliai gyventojai atsidūrė pavojuje.

    Rumunija tvirtina, kad už įvykį atsakomybė tenka Rusijai, nes būtent jos veiksmų pasekmės pasiekė šalies teritoriją. Tai vienas rimčiausių pastarojo meto incidentų, kai karo Ukrainoje poveikis tiesiogiai paliečia NATO ir Europos Sąjungos valstybę narę.

    Rumunijos atsakas po incidento

    Po drono kritimo Rumunijos prezidentas Nicușor Dan paskelbė Rusijos konsulą Konstancoje nepageidaujamu asmeniu ir pranešė apie Rusijos konsulato Juodosios jūros uostamiestyje uždarymą. Tokie žingsniai diplomatinėje praktikoje laikomi aiškiu politiniu signalu, kai šalis vertina įvykį kaip grėsmę savo saugumui.

    Rumunijos diplomatijos vadovė pabrėžė, kad svarbiausias prioritetas yra piliečių saugumas, o tokie incidentai negali būti toleruojami. Pasak jos, valstybė siekia, kad tarptautiniai partneriai šią situaciją vertintų kaip platesnės saugumo aplinkos iššūkį visam regionui.

    „Mes laikome Rusijos Federaciją visiškai atsakinga, nes mūsų civiliai gyventojai buvo pastatyti į pavojų“, – sakė Rumunijos užsienio reikalų ministrė Oana Toiu.

    „Gavome galutinį patvirtinimą iš vietoje dirbančių komandų, kad tai rusiškas dronas ir jis gabeno sprogmenis“, – pridūrė ji.

    ES ir NATO pozicija: solidarumas ir atgrasymas

    Incidentas sulaukė griežtų reakcijų Europoje. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Rusija „peržengė dar vieną ribą“, ir pabrėžė, jog Bendrija tęs spaudimą Maskvai.

    Taip pat paskelbta, kad Europos Sąjungoje rengiama 21-oji sankcijų Rusijai priemonių paketo versija. Rumunijos pusė teigia sieksianti, kad sprendimai būtų priimami greičiau, o sankcijos apimtų sritis, kurios ribotų Rusijos gebėjimą tęsti karinę kampaniją ir technologinį apsirūpinimą.

    „Visiškai solidarizuojamės su Rumunija ir jos žmonėmis“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

    NATO savo ruožtu pasmerkė Rusijos „neatsargumą“ ir pabrėžė ketinanti stiprinti gynybą nuo įvairių grėsmių, įskaitant dronus. Pastaraisiais metais dronai tapo vienu svarbiausių modernių konfliktų elementų, todėl Aljanso šalys vis dažniau investuoja į oro erdvės stebėjimą, elektroninę kovą ir priešlėktuvinius sprendimus, pritaikytus mažiems taikiniams.

    Kodėl šis įvykis svarbus regiono saugumui

    Rumunija yra strategiškai svarbi valstybė NATO rytiniame flange, turinti prieigą prie Juodosios jūros ir besiribojanti su Ukraina. Dėl to bet kokie incidentai, susiję su sprogmenis gabenusiais dronais ar raketomis, kelia ne tik nacionalinio, bet ir kolektyvinio saugumo klausimą.

    Diplomatiniai sprendimai, sankcijų svarstymai ir NATO gynybos stiprinimo planai rodo, kad po tokių įvykių didėja spaudimas ieškoti ne vien politinių pareiškimų, bet ir praktinių priemonių. Tarp jų gali būti papildomos oro gynybos priemonės pasienio regionuose, intensyvesnis žvalgybinės informacijos apsikeitimas ir griežtesnė kontrolė, kaip konfliktas gali persikelti už Ukrainos ribų.

    Rumunijos ministrė taip pat nurodė kalbėjusi su ES vyriausiąja įgaliotine užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas apie sankcijų proceso spartinimą. Bukareštas akcentuoja, kad tokie incidentai turi būti vertinami kaip rizika visai Europos saugumo architektūrai, o partnerių vienybė čia laikoma esmine.

  • Keistas 400 metų įrašas ant puodo Rusijoje: archeologai mano, kad rado meistro pėdsaką

    Keistas 400 metų įrašas ant puodo Rusijoje: archeologai mano, kad rado meistro pėdsaką

    Archeologai, kasinėję vieną svarbiausių Rusijos stačiatikių centrų – Trejybės Sergijaus laurą, aptiko keraminio indo fragmentą su senąja kirilica išraižytu įrašu. Radinys datuojamas maždaug XVII amžiumi, o tyrėjai sako, kad keli žodžiai gali slėpti tai, ko tokio laikotarpio buityje beveik niekada nebūna – konkretaus žmogaus vardą.

    Pasak mokslininkų, įrašas yra apgadintas, tačiau jame įžiūrimos raidės leidžia spėti, kad galėjo būti paminėtas Ivanas arba su konkrečia dirbtuve susijęs užrašas. Tokia detalė archeologams ypač vertinga, nes dauguma kasinėjimuose randamų kasdienių objektų lieka anoniminiai, net jei jų pagaminimo vieta aiški.

    Retas šansas prakalbinti amatą

    XVII amžiuje kasdieniai indai dažniausiai nebuvo pasirašinėjami, todėl net trumpa žymė gali tapti raktu į amatininkų pasaulį. Įrašas galėjo būti išraižytas paties puodžiaus, indo savininko arba žmogaus, atsakingo už keramikos gamybą vienuolynui, todėl dabar svarbiausia nustatyti, kokiai funkcijai jis buvo skirtas.

    Tokie radiniai leidžia ne tik priskirti daiktą konkrečiam asmeniui, bet ir tiksliau suprasti, kaip veikė vienuolynų ūkis bei dirbtuvės. Trejybės Sergijaus laura šimtmečius buvo ne vien religinis, bet ir kultūrinis bei ekonominis centras, kuriame dirbo įvairių amatų meistrai, tiek vienuoliai, tiek pasauliečiai.

    Ką parodys tyrimai?

    Artimiausias etapas – rašmens analizė ir keramikos sudėties tyrimai, kurie gali padėti tiksliau datuoti fragmentą ir nustatyti jo kilmę. Lyginant molio sudėtį, degimo technologiją ir ornamentiką su kitais radiniais, archeologai gali atsekti, ar indas buvo pagamintas vietoje, ar atkeliavo iš kito regiono.

    Ne mažiau svarbi ir pati inskripcija: specialistai paprastai vertina raidžių formas, braižymo gylį, žodžių trumpinimus ir to meto raštvedybos ypatybes. Jei pavyktų nustatyti, kad tai buvo vardas ar dirbtuvės žyma, atsirastų galimybė ieškoti paralelių kituose sluoksniuose ir tikėtis rasti daugiau panašiai pažymėtų fragmentų.

    Laurą kasinėjimai stebina ne pirmą kartą

    Šios vietovės archeologiniai tyrimai jau anksčiau pateikė retų radinių, susijusių su viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų Rusijos istorija. Skelbiama, kad per pastaruosius metus čia aptikta ir neįprastų religinių ženklų spaudų, ir ankstyvųjų antkapių su išlikusiais įrašais, todėl naujasis fragmentas įsirašo į reikšmingų atradimų grandinę.

    Tyrėjai pabrėžia, kad didžiausia šio atradimo vertė – galimybė priartėti prie konkretaus žmogaus, kuris paprastai istorijos šaltiniuose lieka nematomas. Jei hipotezė pasitvirtins, keli įbrėžti žodžiai ant indo gali tapti reta proga „prakalbinti“ XVII amžiaus amatininką ir jo darbą vienuolyno kasdienybėje.

  • Britų žvalgyba prabilo apie Rusijos nuostolius Ukrainoje: artėja prie 500 tūkst.

    Britų žvalgyba prabilo apie Rusijos nuostolius Ukrainoje: artėja prie 500 tūkst.

    Jungtinės Karalystės elektroninės žvalgybos tarnybos GCHQ vadovė Anne Keast-Butler viešai įvardijo, kokio masto, Londono vertinimu, yra Rusijos netektys kare prieš Ukrainą. Pasak jos, nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 metais vasarį žuvo beveik 500 000 Rusijos karių.

    Tokio lygio britų žvalgybos vadovės pareiškimas išsiskiria tuo, kad valstybės paprastai itin atsargiai kalba apie tikslų priešo nuostolių skaičių ir retai pateikia vieną aiškią sumą. Ši žinutė signalizuoja, kad JK vertinimai yra gerokai didesni nei viešai patvirtinamų atvejų skaičius, sudaromas iš atvirų šaltinių.

    „Nuo invazijos pradžios beveik 500 000 Rusijos karių žuvo“, – sakė Anne Keast-Butler.

    Atvirais šaltiniais besiremiančios nepriklausomos analizės dažnai skaičiuoja patvirtintus žuvusiuosius pagal nekrologus, kapinių įrašus ir regioninę statistiką, tačiau tokie metodai neišvengiamai fiksuoja tik dalį realaus vaizdo. Dėl informacijos slėpimo, pranešimų fragmentiškumo ir mobilizacijos masto tikrasis skaičius gali būti reikšmingai didesnis, nei pavyksta patikrinti viešai.

    GCHQ vadovė taip pat pabrėžė, kad net ir patirdama didelius nuostolius Rusija tęsia puolamuosius veiksmus, nors kai kuriose kryptyse, britų vertinimu, yra priversta koreguoti planus ir trauktis. Tokia dinamika rodo, kad Maskva yra pasirengusi ilgalaikiam karui, kompensuodama praradimus mobilizacija ir dideliu personalo naudojimu.

    Karo laukas persikelia ir už fronto

    Pasak A. Keast-Butler, konfliktas apima ne vien tiesiogines kovas Ukrainoje, bet ir platesnį hibridinių priemonių spektrą. Tarp grėsmių ji išskyrė kibernetines atakas, bandymus paveikti demokratinius procesus ir veiksmus, nukreiptus prieš infrastruktūrą bei logistiką.

    Jos teigimu, žvalgybos ir saugumo institucijos siekia užkardyti Rusijos operacijas, kurios gali apimti tiek technologijų kontrabandą, tiek sabotažo bandymus, tiek kitas slaptas priemones. Šiame kontekste ypatingas dėmesys skiriamas bendradarbiavimui su sąjungininkais ir greitam grėsmių identifikavimui.

    Kodėl skaičiai skiriasi?

    Karo nuostolių skaičiavimai paprastai skiriasi dėl metodikos ir prieigos prie duomenų. Valstybinės institucijos gali remtis žvalgybine informacija, perimtais ryšiais ar kitais uždarais šaltiniais, o nepriklausomi tyrėjai dažniau apsiriboja viešai patikrinamais įrodymais.

    Dėl to viešumoje neretai egzistuoja keli lygiagrečiai skaičiai: patvirtintų žuvusiųjų, tikėtinų žuvusiųjų ir bendrų nuostolių, kurie gali apimti ir sužeistuosius bei dingusius. Britų pareigūnės įvardyta beveik 500 000 žuvusiųjų riba yra vienas ryškiausių pastarojo meto vertinimų, galinčių paveikti ir politines diskusijas dėl karo trukmės bei Rusijos pajėgumų.

  • Maskva panikuoja po dronų smūgių: rusai ant dangoraižio montuoja „Pancyr“ sistemą

    Maskva panikuoja po dronų smūgių: rusai ant dangoraižio montuoja „Pancyr“ sistemą

    Po pastarųjų Ukrainos dronų atakų Maskvoje Rusija ėmėsi neįprastų priemonių stiprindama oro gynybą pačiame sostinės centre. Socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip ant vieno dangoraižio stogo keliama trumpojo nuotolio oro gynybos sistema „Pancyr“.

    Įraše užfiksuota, kaip sunkusis sraigtasparnis Mi-26 ant Nordstar dangoraižio Maskvoje stogo nuleidžia stacionarią „Pancyr-SMD“ versiją. Pastatas yra maždaug 5 kilometrų atstumu nuo Kremliaus, todėl toks dislokavimas vertinamas kaip bandymas uždengti jautriausią miesto zoną.

    Reakcija į dronų grėsmę

    Papildomos oro gynybos priemonės sostinėje siejamos su didėjančiu dronų keliamu pavojumi, kuris pastaraisiais metais tapo nuolatiniu karo elementu. Dronai vis dažniau naudojami ne tik fronte, bet ir smūgiams į infrastruktūrą, pramonės objektus bei logistikos mazgus.

    Rusijos informacinėje erdvėje tokie vaizdai paprastai pateikiami kaip prevencinis pasirengimas, tačiau pats sprendimas kelti sistemą ant aukštuminio pastato rodo, kad grėsmė vertinama rimtai. Miestų oro gynybai svarbus ne tik radarų matomumas, bet ir galimybė greitai apšaudyti mažus, žemai skrendančius taikinius.

    Kas yra „Pancyr-SMD“

    „Pancyr-SMD“ yra trumpojo nuotolio oro gynybos sistema, skirta saugoti strateginius objektus nuo dronų ir raketinių grėsmių. Ji laikoma stacionaria „Pancyr-SM“ šeimos versija, kai įranga pritaikoma ilgalaikei konkretaus taško gynybai.

    Sistemos pagrindą sudaro pilnai besisukantis bokštelis su radarais ir optoelektroniniais jutikliais, skirtais aptikti ir sekti taikinius maždaug 40–45 kilometrų atstumu. Skelbiama, kad kompleksas gali vienu metu sekti iki 40 taikinių ir atakuoti kelis iš jų, priklausomai nuo konfigūracijos.

    Kodėl dangoraižiai tampa pozicijomis

    Didmiesčiuose dronai dažnai skrenda žemai, naudodami pastatus kaip priedangą, o tai apsunkina ankstyvą aptikimą. Aukštai iškelta oro gynybos sistema teoriškai suteikia geresnę apžvalgą ir leidžia veiksmingiau dengti svarbius administracinius bei infrastruktūros objektus.

    Vis dėlto tokios priemonės turi ir ribojimų: tankiai apgyvendintose teritorijose bet koks perėmimas kelia riziką dėl nuolaužų, taip pat sudėtinga užtikrinti, kad visos mažos, lėtos ir žemai skrendančios platformos būtų laiku identifikuotos. Dėl to pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama sluoksniuotai gynybai, kuri apima ir radijo elektroninės kovos priemones bei papildomus aptikimo sensorius.

    „Dronų karas parodė, kad net ir sostinės nebegali jaustis visiškai saugios, todėl oro gynyba vis dažniau perkeliama arčiau svarbiausių objektų“, – sakė karinės aviacijos ir oro gynybos srities analitikas.

    „Pancyr“ sistemų efektyvumas viešojoje erdvėje vertinamas prieštaringai, nes karo metu ne kartą pasirodė pranešimų apie nepataikymus į mažus taikinius. Vis dėlto Rusija toliau remiasi šia platforma kaip viena pagrindinių trumpojo nuotolio gynybos priemonių tiek fronte, tiek svarbių objektų apsaugai šalies viduje.

  • Ukrainos smūgis į Voronežo bazę: liepsnojo Su-34, iš čia kildavo KAB bombas metantys lėktuvai

    Ukrainos smūgis į Voronežo bazę: liepsnojo Su-34, iš čia kildavo KAB bombas metantys lėktuvai

    Ukraina surengė dar vieną tolimojo nuotolio smūgį Rusijos užnugaryje, nukreiptą į vieną svarbiausių Rusijos taktinės aviacijos mazgų. Taikiniu tapo Baltimoro karinė oro bazė Voroneže, iš kurios, kaip nurodo nepriklausomi stebėtojai, reguliariai kyla bombonešiai Su-34, naudojami atakoms prieš Ukrainos teritoriją.

    Smūgis, apie kurį pranešta gegužės 27 dieną, buvo suduotas maždaug už 170 kilometrų nuo Ukrainos sienos. Socialiniuose tinkluose išplito Voronežo gyventojų vaizdo įrašai, kuriuose matyti gaisrai ir virš bazės kylantys dūmai, o geolokacijos analizė leido tikėtiną smūgio vietą sieti su šiaurine komplekso dalimi.

    Preliminariai vertinama, kad galėjo būti apgadinti techninės priežiūros objektai ir lėktuvų stovėjimo zonos, tačiau oficialių patvirtintų nuostolių duomenų viešai nepateikta. Baltimoro bazė siejama su 47-uoju aviacijos pulku, kurio pagrindą sudaro būtent Su-34 orlaiviai.

    Šie lėktuvai Rusijos arsenale laikomi vienais svarbiausių vykdant smūgius valdomomis ir sparnuotosiomis bombomis, tarp jų ir KAB tipo sklandančiomis bombomis, kuriomis siekiama smogti iš didesnio nuotolio, mažinant riziką lėktuvams. Pastaraisiais mėnesiais tokio tipo ginkluotė dažnai minima kaip viena pagrindinių grėsmių fronto miestams ir priekinėms pozicijoms, nes leidžia atakuoti, išlaikant orlaivius toliau nuo dalies oro gynybos priemonių.

    Karinės analizės požiūriu, smūgiai į bazes, esančias toliau nuo fronto linijos, yra sudėtingi, bet gali turėti neproporcingai didelį efektą. Jei priešininkas priverstas perdislokuoti aviaciją į tolimesnius aerodromus, paprastai mažėja kovinių skrydžių tempas, ilgėja reagavimo laikas, didėja logistikos apkrova ir techninės priežiūros išlaidos.

    Tą pačią dieną pranešta ir apie galimą ataką prieš aviacijos remonto infrastruktūrą Taganroge, kuri siejama su pajėgumais aptarnauti įvairių tipų orlaivius. Rusijos institucijos patvirtino patį atakų faktą ir raketinės ginkluotės panaudojimą, kartu teigdamos, kad oro gynyba perėmė tik vieną raketą iš neįvardyto skaičiaus.

    Nepriklausomi stebėtojai pabrėžia, kad tokių incidentų pasekmių vertinimas dažnai užtrunka, nes tikslūs pažeidimai ir jų įtaka skrydžių intensyvumui paaiškėja tik po kelių dienų ar savaičių. Vis dėlto taikinio pasirinkimas rodo siekį riboti Rusijos taktinės aviacijos galimybes ir mažinti spaudimą Ukrainos frontui bei miestams.

  • Medžiojo „Lancet“, bet danguje pamatė naują grėsmę: Ukraina perėmė rusų DI droną „Klin“

    Medžiojo „Lancet“, bet danguje pamatė naują grėsmę: Ukraina perėmė rusų DI droną „Klin“

    Ukrainos oro gynybos padaliniai pranešė pirmą kartą susidūrę su nauju rusišku smogiamuoju dronu, kuriame naudojami dirbtinis intelektas ir didesnė autonomija. Perėmimo operacija vyko pietų kryptimi, kur ekipažas buvo pasiųstas neutralizuoti gerai žinomą sklandančią amuniciją „Lancet“.

    Tačiau ore aptiktas taikinys neatitiko įprasto „Lancet“ profilio, o vėlesnė analizė leido identifikuoti kitą konstrukciją. Ukrainos kariškiai ir viešai paskelbta vaizdo medžiaga rodo, kad šįkart buvo naudotas dronas, įvardijamas kaip „Klin“.

    Pagal turimą informaciją „Klin“ skirtas savarankiškai aptikti ir atakuoti taikinius, o dalį užduočių gali atlikti be nuolatinės operatoriaus kontrolės. Taip pat nurodoma, kad sistema gali būti pritaikyta veikti net ir apsunkintomis navigacijos sąlygomis, kai GPS signalas trikdomas.

    Skelbiama, kad šio tipo drono veikimo nuotolis gali siekti apie 120 kilometrų, o kovinė galvutė sverti apie 5 kilogramus. Viena iš labiausiai išskiriamų ypatybių siejama su veikimo režimu, apibūdinamu kaip oro minų laukas.

    Praktikoje tai reiškia, kad dronas gali patruliuoti virš nurodytos teritorijos ir laukti, kol pasirodys tinkamas taikinys, o tada smogti. Toks modelis didina lankstumą ir apsunkina gynybą, nes grėsmė išlieka ore ilgiau, o atakos momentas gali būti pasirinktas automatiškai.

    Gavę leidimą, ukrainiečių operatoriai taikinį sunaikino, o incidentas įvardytas kaip pirmasis dokumentuotas susidūrimas su „Klin“. Ukrainai tai reikšminga ne tik kaip taktinis epizodas, bet ir kaip galimybė geriau įvertinti, kaip Rusija diegia autonomijos ir DI elementus į bepiločių sistemų vystymą.

    Karo Ukrainoje patirtis rodo, kad bepiločių evoliucija vyksta itin greitai, o abi pusės ieško būdų aplenkti radijo trukdymą, oro gynybą ir tradicinį operatoriaus valdymą. Didesnė autonomija ir taikinio paieška dronuose yra viena ryškiausių pastarųjų metų tendencijų, kelianti naujų iššūkių ir frontui, ir užnugariui.

  • Lenkija ir Jungtinė Karalystė pasirašė gynybos sutartį: numatyta bendra priešlėktuvinių raketų gamyba

    Lenkija ir Jungtinė Karalystė pasirašė partnerystės saugumo ir gynybos srityje sutartį, kuria siekiama glaudinti karinį bendradarbiavimą bei stiprinti NATO rytinį flangą. Abiejų šalių lyderiai pabrėžė, kad ilgalaike strategine grėsme išlieka Rusija, todėl susitarimas orientuotas į atgrasymą ir greitesnį reagavimą į galimas krizes.

    Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas teigė, kad dokumentas praktikoje pirmiausia didina Lenkijos saugumą ir aiškiai įvardija bendros gynybos motyvaciją. Sutartyje numatyta, kad dvišalė veikla bus derinama su NATO mechanizmais, tačiau paliekama erdvės operatyviems sprendimams ir tiesioginei paramai, kai reikalingas greitas atsakas.

    „Abi pusės sutaria, kad ilgalaikė strateginė grėsmė Lenkijai, Jungtinei Karalystei ir visam NATO yra Rusija“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Akcentas gynybos pramonei

    Vienas svarbiausių sutarties praktinių elementų – gynybos pramonės bendradarbiavimas, įskaitant bendrą naujos kartos vidutinio nuotolio priešlėktuvinių raketų kūrimą ir gamybą. Taip pat numatytas darbas su pažangiomis technologijomis, apimančiomis oro gynybą, bepiločius orlaivius ir kibernetinį saugumą.

    Jungtinės Karalystės pusė nurodė, kad stipresnė pramoninė partnerystė turi prisidėti prie tiekimo grandinių patikimumo, didesnio atsparumo krizėms ir naujų aukštos kvalifikacijos darbo vietų kūrimo. Kartu pabrėžiama interoperabilumo svarba, kad abiejų šalių pajėgos galėtų veikti kuo sklandžiau įvairiose operacijų srityse.

    Dronai, kibernetinis saugumas, dezinformacija

    Susitarime numatoma plėsti bendras iniciatyvas dėl bepiločių sistemų ir kovos su dronais sprendimų, taip pat stiprinti pasirengimą elektroninės kovos scenarijams. Be to, dėmesys skiriamas kibernetinėms grėsmėms ir informacinėms operacijoms – nuo kibernetinių atakų iki dezinformacijos kampanijų, kurios pastaraisiais metais tapo nuolatine saugumo darbotvarkės dalimi.

    Šalys taip pat įvardijo bendradarbiavimo kryptis, susijusias su sienų saugumu ir kova su organizuotu nusikalstamumu, ypač tais atvejais, kai šios veiklos susipina su priešiškų valstybių destabilizavimo priemonėmis. Praktikoje tai reiškia glaudesnį institucijų koordinavimą ir geresnį keitimąsi informacija.

    Pasirašyta istorinėje vietoje

    Sutartis pasirašyta Jungtinės Karalystės Karališkųjų oro pajėgų bazėje Northolt, Vakarų Londone. Tai simboliška vieta, nes per Antrąjį pasaulinį karą čia veikė lenkų naikintuvų eskadrilės, o netoliese yra paminklas Lenkijos lakūnams.

    Šis susitarimas papildo ankstesnius regioninius gynybos formato stiprinimo žingsnius Europoje, kai valstybės vis dažniau remiasi ne tik daugiašaliais NATO sprendimais, bet ir dvišaliais susitarimais, skirtais greitesniam reagavimui bei pramoninių pajėgumų didinimui. Lenkija ir Jungtinė Karalystė gynybos ir saugumo bendradarbiavimo sutartį buvo pasirašiusios ir anksčiau, 2017 metais Varšuvoje.

  • JK žvalgybos vadovė perspėja: laiko langas Vakarams tirpsta, Rusija ir Kinija spaudžia

    JK žvalgybos vadovė perspėja: laiko langas Vakarams tirpsta, Rusija ir Kinija spaudžia

    Jungtinės Karalystės signalų žvalgybos ir kibernetinio saugumo agentūros GCHQ vadovė Anne Keast-Butler viešoje kalboje perspėjo, kad Vakarų šalims sparčiai siaurėja galimybės išlaikyti pranašumą prieš Rusijos ir Kinijos keliamas grėsmes. Pasak jos, saugumo aplinka keičiasi greičiau nei institucijų gebėjimas prisitaikyti.

    Kalbos ištraukose pabrėžiama, kad Kinija tapo mokslo ir technologijų supergalybe, turinčia pažangius pajėgumus žvalgybos, kibernetinėse ir karinėse struktūrose. Anot GCHQ vadovės, dirbtinis intelektas ir kitos sparčiai bręstančios technologijos keičia taisykles, o Vakarams lieka vis mažiau laiko užsitikrinti atsparumą.

    Kinijos šnipinėjimas ir kibernetinės kampanijos

    Keast-Butler kalba skamba tuo metu, kai Jungtinėje Karalystėje vis dažniau viešai fiksuojami su Kinija siejami šnipinėjimo ir įtakos operacijų atvejai. GCHQ vadovė akcentuoja, kad grėsmės persikelia ne tik į valstybines sistemas, bet ir į verslą, mokslo institucijas bei kasdienius vartotojų įpročius.

    Ji ragina kibernetinį saugumą laikyti neatidėliotinu prioritetu ir stiprinti apsaugą visur, nuo įmonių valdybų iki namų ūkių. Tokia formuluotė atspindi platesnę tendenciją: kritinė infrastruktūra ir tiekimo grandinės vis dažniau tampa taikiniais, nes per jas galima padaryti didelį poveikį be tiesioginio karinio konflikto.

    Rusijos kasdienė hibridinė veikla

    Didelę kalbos dalį GCHQ vadovė skiria Rusijai, kuri, pasak jos, plečia kasdienę hibridinę veiklą prieš Jungtinę Karalystę ir Europą. Ji teigia, kad taikomasi į kritinę infrastruktūrą, demokratinius procesus, tiekimo grandines ir visuomenės pasitikėjimą.

    „Rizika suklysti vertinant situaciją dabar yra tokia didelė, kokią esu mačiusi per visą laiką“, – sakė Anne Keast-Butler.

    NATO hibridines grėsmes apibrėžia kaip nekarinių priemonių, tokių kaip propaganda, apgaulė ar sabotažas, naudojimą siekiant destabilizuoti oponentą. Pastaraisiais metais Europos valstybės vis dažniau kalba apie sabotažo, dezinformacijos ir kibernetinių atakų derinius, kurie sukuria spaudimą visuomenei ir institucijoms, bet formaliai neperžengia karo ribos.

    Technologijų vaidmuo ir „Five Eyes“ kontekstas

    Keast-Butler teigia, kad GCHQ kartu su partneriais siekia mažinti Rusijos keliamą riziką, įskaitant kibernetinių atakų atrėmimą ir priešiškų operacijų trikdymą. Kartu akcentuojama, kad priešiškos valstybės stengiasi gauti Vakarų technologijas ir išnaudoti atviras rinkas bei tarptautines tiekimo grandines.

    Kalba sutampa su simboline proga, minint istorinį UKUSA žvalgybos susitarimą, iš kurio išaugo „Five Eyes“ partnerystė tarp Jungtinės Karalystės, JAV, Kanados, Australijos ir Naujosios Zelandijos. Tokios partnerystės svarba pastaraisiais metais auga, nes grėsmės kibernetinėje erdvėje dažnai yra tarptautinės, o jų suvaldymui reikalingas greitas duomenų ir žvalgybos apsikeitimas.

  • Klimato kaitos jau neneigia: įsigalėjo nauja taktika, kurią sieja su Kremliumi

    Klimato kaitos jau neneigia: įsigalėjo nauja taktika, kurią sieja su Kremliumi

    Klasikinis klimato kaitos neigimas vis dažniau užleidžia vietą kitokiai, labiau „protingai“ atrodančiai taktikai: pripažįstama, kad problema egzistuoja, bet siekiama įtikinti, jog veikti neverta arba per brangu. Tokie pranešimai akcentuoja tariamą chaotišką žaliosios transformacijos kainą, menkina atsinaujinančių išteklių patikimumą ir skatina nepasitikėjimą mokslu bei institucijomis.

    Ši kryptis tyrimuose vadinama klimato veiksmų vilkinimo naratyvais. Vietoj klausimo, ar klimato kaita vyksta, dėmesys perkeliamas į ginčą, ar apskritai verta imtis sprendimų. Taip visuomenėje auginamas bejėgiškumo jausmas, o diskusija nukreipiama į baimę dėl sąskaitų, darbo vietų ar tariamų draudimų.

    Nuo neigimo prie vilkinimo

    Praktikoje tokie naratyvai dažnai pasirodo ten, kur daug emocijų: kalbant apie energijos kainas, transporto pertvarką ar taršos mažinimo priemones. Tipiškas argumentas skamba paprastai: Europa esą sudaro per mažą pasaulio taršos dalį, todėl pastangos beprasmės, kol „pirmiau nesusitvarkys“ Kinija ar Jungtinės Valstijos.

    Problema ta, kad neretai pasitelkiami tikri skaičiai, tačiau jie pateikiami be konteksto. Europos Sąjunga išlieka viena didžiausių pasaulio ekonomikų ir rinkų, todėl jos sprendimai daro įtaką technologijų, pramonės ir energijos standartams, o kartu ir investicijų krypčiai. Tai reiškia, kad pokyčiai Europoje gali turėti daug didesnį poveikį nei vien „tiesioginė“ išmetimų dalis.

    Kita dažna taktika – priešinti klimato politiką su socialiniu teisingumu, tarsi ji būtų nukreipta prieš „paprastus žmones“. Toks rėminimas ypač lengvai prigyja regionuose, kuriuose daug darbo vietų susiję su iškastiniu kuru ar energijai imlia pramone, nes ten bet kokios permainos natūraliai kelia nesaugumo jausmą.

    Kai tema tampa informacinio karo dalimi

    Vis daugiau analizių sieja klimato temų dezinformaciją su platesnėmis informacinėmis operacijomis, kurių tikslas – skaldyti visuomenę ir silpninti pasitikėjimą valstybe bei Europos Sąjunga. Klimato politika tam itin patogi, nes vienu metu paliečia pragyvenimo lygį, energetinį saugumą ir geopolitiką.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie naratyvai gali būti naudingi valstybėms, suinteresuotoms išlaikyti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Europos šalims energetikos transformacija reiškia ir mažesnę priklausomybę nuo importuojamų žaliavų, todėl bandymai diskredituoti pokyčius gali turėti ir labai apčiuopiamą strateginę naudą.

    „Tikslas nėra laimėti ginčą faktais, o sukelti informacinį chaosą ir išsekinti visuomenės kantrybę“, – teigia dezinformacijos tyrėjai, vertinantys klimato temų komunikacijos tendencijas.

    Emocijos svarbesnės už faktus

    Vertinant dezinformacijos efektyvumą, lemiamas veiksnys dažnai būna ne argumentų logika, o emocinis krūvis. Turinys dažniau kuria pyktį, baimę ar neteisybės jausmą, o ne kviečia lyginti duomenis. Dėl to daugiausia dėmesio skiriama kasdieniams kaštams: elektrai, šildymui, kurui ir tariamai neišvengiamam skurdimui.

    Tokiose žinutėse energetikos pertvarka vaizduojama kaip elitų projektas, o ne kaip atsakas į rizikas, kurias fiksuoja klimato mokslas. Dėl to visuomenė gali pradėti klimato sprendimus vertinti ne pagal jų veiksmingumą ar ilgalaikę naudą, bet pagal tai, kas garsiau sužadina nepasitenkinimą.

    Specialistai ragina atskirti pagrįstą kritiką nuo manipuliacinių vilkinimo naratyvų: klausti, kokie konkretūs sprendimai siūlomi, kas už juos mokės ir kokios būtų neveikimo pasekmės. Klimato kaita nėra vien „aplinkos“ tema – tai ir ekonomikos, sveikatos, infrastruktūros, energetinio saugumo klausimas, todėl diskusijai būtinas kontekstas, o ne vien šūkiai.

  • Rusijos „Oriešnik“ fiasko: paleido du, pirmasis sugedo, o krateriai Ukrainoje nuvylė

    Rusijos „Oriešnik“ fiasko: paleido du, pirmasis sugedo, o krateriai Ukrainoje nuvylė

    Naktį iš gegužės 24 į gegužės 25 dieną per masinį apšaudymą Ukrainoje Rusija, analitikų vertinimu, panaudojo dvi vidutinio nuotolio balistines raketas „Oriešnik“. Teigiama, kad antrasis paleidimas įvyko todėl, kad pirmasis užfiksuotas startas baigėsi nesėkme dar pačioje pradžioje.

    Atvirosios žvalgybos (OSINT) bendruomenė ir karinius paleidimus stebintys kanalai pranešė, kad pirmas startas galėjo būti apie 1 valandą nakties. Vis dėlto tuo metu nebuvo patikimų pranešimų apie pataikymą Ukrainos teritorijoje, todėl dalis stebėtojų abejojo, ar raketa apskritai pasiekė taikinį.

    Vėliau socialiniuose tinkluose pasirodę vaizdai leido analitikams geografiškai patvirtinti filmavimo vietą okupuotame Donecko regione. Iš to daroma išvada, kad raketa galėjo nukristi netoli paleidimo ar skrydžio trajektorijos pradžioje ir nepasiekė planuoto taikinio.

    Po nesėkmingo bandymo, vertinama, įvyko antras „Oriešnik“ paleidimas, kuris pasiekė Ukrainą ir smogė Bilos Cerkvos apylinkėms Kyjivo srityje. Dėl to Ukrainos pusė tą naktį viešai minėjo vieną tokio tipo smūgį, o ne du.

    Po smūgio vietos analizė taip pat kelia klausimų dėl ginklo, kurį Rusija propagandoje ilgą laiką bandė pateikti kaip išskirtinai efektyvų. Skelbiama, kad krateriai siekė maždaug 3 metrų skersmenį ir apie 2 metrų gylį, o aplinkiniai sugadinimai atrodė panašūs į ankstesnių atakų padarinius kituose Ukrainos miestuose.

    Ekspertai, remdamiesi kraterių matmenimis, smūgio energiją apytikriai vertino 220–400 megadžaulių, kas teoriškai prilyginama 52–95 kilogramų trotilo efektui. Tačiau pabrėžiama, kad kinetinis smūgis ir sprogstamoji galvutė veikia skirtingai, todėl toks palyginimas labiau padeda įsivaizduoti mastą, o ne tiesiogiai nuspėti realią žalą.

    „Vien kraterio dydis dar neįrodo, kad panaudoti būtent deklaruojami elementai ir kad jie davė žadėtą efektą“, – sakė vienas atvirosios žvalgybos analitikų, komentavęs vietos nuotraukas ir vaizdo medžiagą.

    Vertinimuose primenama, kad „Oriešnik“ koncepcija siejama su kelių atskiriamų kovinių elementų panaudojimu, kurie į taikinį smogia dideliu greičiu. Vis dėlto praktinis efektyvumas priklauso nuo tikslumo, patikimumo paleidimo metu ir realiai pasiektos žalos, o šiuo atveju viešai aptariami du aspektai – gedimas starto fazėje ir santykinai ribotas matomas poveikis.

    Karo kontekste vis dažniau lyginama, kiek realios kovinės naudos suteikia brangūs, sudėtingi ir ribotai gaminami ginklai, palyginti su masiškai naudojamomis priemonėmis, tokiomis kaip dronai-kamikadzės ir sparnuotosios raketos. Todėl „Oriešnik“ istorija gali tapti dar vienu pavyzdžiu, kaip ginklo reputacija informacinėje erdvėje ne visada sutampa su tuo, ką parodo mūšio laukas.