CP v2

Tag: Rusija

  • Rusija ruošia branduolinį sparnuotąjį „Burevestnik“: uždarė 500 km zoną Arktyje

    Rusija ruošia branduolinį sparnuotąjį „Burevestnik“: uždarė 500 km zoną Arktyje

    Rusija uždarė oro erdvę maždaug 500 kilometrų ruože ties Novaja Zemlja archipelago vakarine pakrante. Toks žingsnis dažnai siejamas su didesnio masto bandymais, kai būtina apriboti civilinių skrydžių maršrutus ir sudaryti sąlygas kariniams skrydžiams bei matavimams.

    Apie į bandymų rajoną atskraidintus specializuotus orlaivius skelbė regioną stebintys šaltiniai. Minimi Ilyushin Il-976 tipo lėktuvai, kurie paprastai naudojami telemetrijai, skrydžio trajektorijų sekimui ir galimos radiacijos kontrolei, taip pat ankstyvojo perspėjimo A-50U.

    Kas yra 9M730 „Burevestnik“

    Vakarų žvalgybos ir gynybos analitikai 9M730 „Burevestnik“ sieja su Rusijos deklaruojama idėja sukurti branduoliniu reaktoriu varomą sparnuotąją raketą. Maskvos viešuose pareiškimuose tokia sistema pristatoma kaip priemonė įveikti priešraketinę gynybą ir pasiekti labai didelį, teoriškai beveik neribotą nuotolį.

    Praktikoje tokio tipo technologija laikoma itin sudėtinga, nes reikalauja miniatiūrinio reaktoriaus, patikimos šilumos mainų sistemos ir apsaugos sprendimų, kad bandymai neįvyktų su radiologinėmis pasekmėmis. Dėl to ši sritis nuo Šaltojo karo laikų vertinama kaip viena rizikingiausių ginkluotės inžinerijoje.

    2019 metų incidentas ir rizikos

    Ši programa jau buvo siejama su tragedija 2019 metais Archangelsko srityje, kai bandymų metu įvyko sprogimas ir žuvo penki žmonės. Tuo metu viešai buvo kalbama apie specialistus, susijusius su Rusijos branduolinės pramonės sektoriumi, o incidentas sustiprino diskusijas dėl radiologinės saugos.

    Branduolinis variklis, net jei jis skirtas tik traukai generuoti, kelia papildomą grėsmę avarijos atveju. Kritikai pabrėžia, kad bet koks nepavykęs bandymas gali reikšti ne tik karinius, bet ir aplinkosauginius padarinius, ypač Arktyje, kur tarša gali išlikti ilgai.

    Kodėl tai svarbu Europai

    Jei tokia raketa būtų pritaikyta veikti patikimai, ji galėtų skristi ilgesniais, neįprastais maršrutais ir mažame aukštyje, taip komplikuodama aptikimą radarais. Dėl to gynybos planuotojai Europoje ir JAV atidžiai vertina bet kokius požymius, rodančius bandymų atsinaujinimą ar perėjimą prie dislokavimo etapų.

    Palydovinių vaizdų analizę atliekantys tyrėjai pastaraisiais metais viešai svarstė ir apie galimas infrastruktūros vietas, kurios teoriškai galėtų būti siejamos su tokio tipo ginklų laikymu ar paleidimu. Vis dėlto nepriklausomo patvirtinimo apie sistemos parengtį reguliariai eksploatacijai paprastai trūksta, o informacija dažnai būna fragmentiška.

    Augant įtampai dėl saugumo situacijos Europoje ir didėjant karinei konkurencijai Arktyje, tokie pranešimai tampa dar jautresni. Šis regionas vis dažniau minimas ir dėl strateginių maršrutų, ir dėl išteklių, todėl bet kokia karinė eskalacija čia sulaukia išskirtinio tarptautinio dėmesio.

    „Branduoliniu varikliu varoma sparnuotoji raketa teoriškai galėtų turėti beveik neribotą nuotolį ir sudėtingiau prognozuojamą skrydžio maršrutą“, – sakė ginkluotės kontrolės tyrėjas Jeffrey Lewis.

  • Rusai atvėrė sudegintų „Wildberries“ sandėlių vidų: ką rado po dronų smūgių?

    Rusai atvėrė sudegintų „Wildberries“ sandėlių vidų: ką rado po dronų smūgių?

    Rusijos pareigūnai paviešino vaizdus iš smarkiai apgadintų „Wildberries“ logistikos sandėlių Leningrado srityje, kurie, Maskvos teigimu, pastarosiomis savaitėmis tapo Ukrainos dronų atakų taikiniu. Pranešama, kad į vietą buvo įleisti Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto atstovai, turėję įvertinti smūgių pasekmes.

    Vizitą aprašė Rusijos užsienio reikalų ministerijos specialusis pasiuntinys Rodionas Mirošnikas. Rusijos institucijos tvirtina, kad ekspertams buvo siekiama parodyti, jog sandėlių teritorijoje ir aplink ją nėra karinių objektų, o taikiniai esą buvę išimtinai civiliniai.

    Pasak pateikiamos informacijos, delegacija bendravo ir su administracija bei darbuotojais, kurie atakų metu buvo objekte. Minimi sandėliai Šušaruose ir kompleksas Krasnyj Bore, o nuotraukose iš vidaus matyti sudegusių prekių krūvos.

    Skelbiama, kad tarp sunaikinto turto dominuoja buitinės prekės: puodai, keptuvės, dangčiai ir kiti virtuvės reikmenys. Tai atitinka „Wildberries“ veiklos modelį, kai didžiulėse halėse prekės komplektuojamos ir išsiunčiamos į atsiėmimo punktus visoje šalyje.

    Šis epizodas išryškina platesnę karo tendenciją, kai smūgiai vis dažniau nutaikomi į logistiką ir tiekimo grandines. Tokie objektai civilinėje ekonomikoje laikomi kritiškai svarbiais, tačiau karo sąlygomis jų vaidmuo tampa ginčytinas, ypač jei per platformas ar sandėlius juda dvejopo panaudojimo prekės.

    Ukraina, Rusijos teigimu, tokius smūgius grindžia argumentu, kad logistikos tinklas netiesiogiai prisideda prie karo pastangų, o per prekybos kanalus gali būti įsigyjama ir kariuomenei naudinga įranga. Tuo metu Rusija atakas vadina teroro veiksmais prieš civilinę infrastruktūrą.

    „Ekspertai turėjo įsitikinti, kad sandėliuose ir jų apylinkėse nėra karinių objektų“, – sakė Rodionas Mirošnikas.

    Nepriklausomai patikrinti visų pateikiamų teiginių šiame etape sudėtinga, nes viešai prieinami duomenys apie konkrečių objektų naudojimą yra riboti. Vis dėlto paviešinti vaizdai rodo reikšmingą žalą civilinėms atsargoms ir pabrėžia, kad karas vis labiau persikelia į ekonomikos ir logistikos infrastruktūrą.

  • Slaptas CŽV vadovo vizitas Maskvoje: kodėl Vašingtonas siuntė žinią dėl Ukrainos ir NATO?

    Slaptas CŽV vadovo vizitas Maskvoje: kodėl Vašingtonas siuntė žinią dėl Ukrainos ir NATO?

    CŽV direktoriaus Johno Ratcliffeo netikėtas vizitas Maskvoje sukėlė naują spėlionių bangą, kokią žinutę Vašingtonas nusprendė perduoti ne per įprastus diplomatinius kanalus, o per žvalgybos vadovą. Kremlius patvirtino, kad jis kelias valandas bendravo su Rusijos žvalgybos pareigūnais, tačiau su Vladimiru Putinu nesusitiko.

    Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas teigė, kad susitikimų su Putinu nebuvo planuota, o Rusijos prezidentas esą buvo informuotas apie pokalbių rezultatus. Nei JAV, nei Rusija viešai neatskleidė derybų turinio, todėl kelionės tikslas liko neaiškus.

    Vizito laikas sutapo su įtemptu Rusijos karo prieš Ukrainą etapu ir augančiu nerimu dėl galimos Rusijos eskalacijos prieš Europos valstybes. Tokiose situacijose žvalgybos kanalai dažnai pasirenkami tam, kad jautriausia informacija pasiektų adresatus greitai ir su mažesne viešumo rizika.

    Įspėjimas dėl eskalacijos?

    Viena iš versijų, aptariamų tarptautinėje erdvėje, yra tai, kad Ratcliffeas galėjo atvežti įspėjimą dėl galimos platesnės Rusijos eskalacijos. Vakarų sostinėse pastaraisiais metais vis dažniau kalbama apie rizikas, susijusias su provokacijomis NATO valstybėse, sabotažo incidentais ir įvairiomis hibridinėmis operacijomis.

    Istorinis precedentas jau buvo: 2021 metais tuometinis CŽV vadovas Williamas Burnsas vyko į Maskvą, kai Rusija telkė pajėgas prie Ukrainos sienų. Tuomet žinutė buvo perspėjimas dėl invazijos pasekmių, tačiau net ir po to Rusija 2022 metais pradėjo plataus masto karą.

    Pasak pranešimų, kelionės metu buvo imtasi papildomų atsargumo priemonių, o Ukraina esą buvo prašoma laikinai nesmūgiuoti Maskvai ar Sankt Peterburgui. Toks prašymas svarbus kontekste, nes Ukraina yra išplėtusi tolimojo nuotolio smūgius prieš karinei logistikai ir infrastruktūrai reikšmingus taikinius Rusijos teritorijoje.

    Ukraina, NATO ar Iranas?

    Nors dėmesio centre išlieka Ukraina, vizitas gali būti susijęs ir su platesniu geopolitiniu paveikslu, įskaitant įtampas dėl Irano. Pastaraisiais metais Iranas ir Rusija stiprino karinį bei technologinį bendradarbiavimą, o Vakarai tai vertina kaip riziką tiek Artimuosiuose Rytuose, tiek Europoje.

    Kremlius kontaktus tarp žvalgybos tarnybų pavadino teigiamais, tačiau pabrėžė, kad dar per anksti spręsti, ar tai gali paveikti bendresnius Vašingtono ir Maskvos santykius. Tai leidžia manyti, kad pokalbiai galėjo apimti ne vieną temą, o jų tikslas buvo bent minimaliai suvaldyti eskalacijos rizikas.

    Neįprastas vizito slaptumas ir aukštas delegacijos lygis rodo, kad diskutuota apie ypač jautrius klausimus, kuriuose svarbus greitas tiesioginis ryšys. Tuo pat metu tai nereiškia artėjančio santykių atšilimo, veikiau bandymą nustatyti raudonąsias linijas situacijoje, kai klaida gali brangiai kainuoti abiem pusėms.

  • Ukraina pristatė didžiausią „Magura“ droną: rusams Juodojoje jūroje – nauja bėda

    Ukraina pristatė didžiausią „Magura“ droną: rusams Juodojoje jūroje – nauja bėda

    Ukraina pristatė naują bepilotį antvandeninį laivą MV11, kuris įvardijamas kaip didžiausia iki šiol „Magura“ šeimos platforma. Skirtingai nei ankstesni modeliai, dažniausiai siejami su smūginėmis misijomis, MV11 kuriamas kaip transporto ir paramos priemonė kitiems bepilotėms sistemoms jūroje.

    Tokio tipo sprendimai keičia jūrinio karo logiką: vietoj vienkartinių atakų vis dažniau kuriamos platformos, galinčios ilgiau išsilaikyti atviroje jūroje ir atlikti kelias funkcijas. MV11, skelbiama, turėtų veikti toli nuo kranto ir tapti mobilia baze žvalgybai, stebėjimui bei logistikai.

    Pasak „UFORCE“, MV11 gali gabenti iki 2 200 kilogramų krovinį ir jūroje išbūti iki 7 dienų. Numatyta, kad jis galės nuleisti, aprūpinti ir paremti kitus dronus, taip pat padėti desanto operacijoms bei užtikrinti degalų ir įrangos pristatymą bepilotėms priemonėms.

    Šis pristatymas papildo platesnį Ukrainos pastarųjų metų kryptingą siekį mažinti Rusijos manevro laisvę Juodojoje jūroje. Ukraina ne kartą pabrėžė, kad antvandeniniai dronai prisidėjo prie Rusijos laivų praradimų ir privertė dalį Juodosios jūros laivyno atsitraukti iš įprastų veikimo rajonų arčiau Krymo.

    Tekste akcentuojama ir tai, kad „Magura“ platformos per laiką buvo adaptuojamos vis įvairesnėms užduotims. Buvo skelbta apie „Magura V7“ galimybes naudoti oro taikiniams pritaikytas raketas, o taip pat apie sprendimus, kai jūrinės platformos naudojamos kaip kitų dronų nešėjai ar priemonė smūgiams prieš pakrantės infrastruktūrą.

    Rusija tuo pat metu ieško atsakymų į sparčiai besikeičiančią grėsmę. Viešojoje erdvėje minėtos įvairios priemonės nuo maskavimo ir imitacinių taikinių iki barjerų uostuose bei mokymų, kaip atremti kamikadzių tipo antvandeninių dronų atakas, tačiau technologinė dinamika dažnai lieka Ukrainos pusėje.

    „Magura“ šeima yra pagrindinis mūsų jūrinis produktas nuo tada, kai šios sistemos pradėjo kovinį panaudojimą 2024 metais, – sakė „UFORCE“ vadovas Olegas Rogynskyy.

    „UFORCE“ kol kas neatskleidė MV11 gamybos pradžios termino, kainos ar to, kiek vienetų jau pagaminta ir užsakyta. Taip pat nepateikti tikslūs MV11 matmenys, tačiau kaip atskaitos taškas minimas mažesnis „MAGURA V7“, kuris, skelbiama, yra maždaug 7,6 metro ilgio ir gali gabenti daugiau nei 770 kilogramų krovinį didesniu nei 560 kilometrų atstumu.

  • Tanklaivis iš Turkijos su benzinu plaukia į Rusiją: kas žinoma apie krovinį ir jo kilmę

    Tanklaivis iš Turkijos su benzinu plaukia į Rusiją: kas žinoma apie krovinį ir jo kilmę

    Į Rusiją iš Turkijos išplaukė benzino krovinys, kuris Baltijos jūros uostą gali pasiekti iki rugpjūčio pabaigos. Apie tai skelbia Rusijos leidinys Kommersant, remdamasis S&P Global Commodities at Sea (CAS) laivybos duomenimis.

    Pasak šaltinių, vidutinio dydžio tanklaivis „Wendrix“ išplaukė iš Mersino uosto. Laivo talpa siekia apie 25 000–50 000 tonų, o krovinys vertinamas maždaug 200 000 barelių benzino.

    Kur tiksliai pagamintas į tanklaivį pakrautas benzinas, viešai neatskleidžiama. Tokia informacija paprastai priklauso nuo prekybos grandinės, dokumentų ir galimų perkrovimų jūroje, todėl galutinę kilmę ne visada pavyksta nustatyti operatyviai.

    Penktas krovinys nuo liepos

    Šis reisas būtų jau penktas žinomas importinio benzino pristatymas į Rusiją nuo liepos. CAS ir Kpler duomenimis, praėjusį mėnesį Rusiją pasiekė trys laivai, kurių kroviniai buvo suformuoti perkraunant degalus prie Egipto krantų, o benzinas į perkrovimo vietą atplukdytas iš Vadinaro terminalo Indijoje.

    Dar viena siunta, kurios kilmė neįvardijama, atvyko iš Maroko. Šalis pastarąjį dešimtmetį didžiąja dalimi remiasi importu, nes jos pagrindinė naftos perdirbimo gamykla buvo sustabdyta 2015 metais.

    Analitikų vertinimu, nuo liepos pabaigos jūra į Rusiją pristatyto benzino apimtys jau viršijo 1 000 000 barelių. Tokie srautai rodo bandymus operatyviai papildyti vidaus rinką, kai vietinė gamyba susiduria su sutrikimais.

    Kodėl Rusijai prireikė importo?

    Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas yra sakęs, kad dalis naftos perdirbimo gamyklų atnaujino darbą ir tiekimas turėtų gerėti. Jo teigimu, didžiausia įtampa jaučiama būtent benzino segmente, o dyzelino ir žibalo atsargų esą pakanka.

    Rusijos pareigūnai benzino trūkumą sieja su Ukrainos dronų atakomis prieš naftos perdirbimo infrastruktūrą. Tokie smūgiai gali laikinai sumažinti perdirbimo apimtis, o tuomet rinkoje atsiradusią spragą paprasčiausia užpildyti importu jūrų keliais.

  • CBS: CŽV vadovas Johnas Ratcliffe atvyko į Maskvą – kol kas neatskleidžiama, su kuo susitinka

    JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovas Johnas Ratcliffe antradienį atvyko į Maskvą, pranešė televizija CBS, remdamasi anoniminiais šaltiniais. Pasak jų, vizito metu vyksta susitikimai, tačiau jų tikslas ir dalyviai kol kas neįvardijami.

    Dėmesį vizitui sustiprino pranešimai apie JAV karinių oro pajėgų transporto lėktuvo nusileidimą Maskvos Vnukovo oro uoste. Agentūra „Reuters“, remdamasi skrydžių stebėjimo platformos „Flightradar24“ duomenimis, skelbė, kad antradienį ten leidosi transporto orlaivis.

    Kremlius viešai pareiškė neturintis informacijos apie tokio lėktuvo nusileidimą. Tuo pat metu CBS nurodė, kad būtent šiuo transporto lėktuvu į Maskvą galėjo atvykti CŽV vadovas.

    Kol nėra oficialių JAV institucijų komentarų, vizito aplinkybės vertinamos atsargiai. Tokie aukšto lygio kontaktai paprastai siejami su saugumo darbotvarke, galimais apsikeitimais informacija ar krizių valdymo kanalų palaikymu, tačiau be patvirtintų detalių aiškių išvadų daryti neįmanoma.

    Vizitas vyksta įtampos fone

    Pranešimai apie CŽV vadovo kelionę pasirodė tuo metu, kai Rusija toliau koreguoja vidaus saugumo ir infrastruktūros apsaugos režimą karo su Ukraina kontekste. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pasirašė dekretą, kuriame apibrėžiami kritinės infrastruktūros apsaugos būdai, įskaitant galimybę valstybei perimti kontrolę, jei apsauga būtų laikoma nepakankama.

    Tuo pačiu Ukrainos Generalinis štabas pranešė apie naktinius smūgius Rusijos energetikos objektams. Pasak Ukrainos kariuomenės, buvo atakuotos Afipskos naftos perdirbimo gamyklos infrastruktūros dalys Krasnodaro krašte, taip pat smogta Astrachanės dujų perdirbimo įmonei.

    „Patvirtintas gaisras gamyklos teritorijoje. Padarytos žalos mastas tikslinamas“, – teigiama Ukrainos Generalinio štabo pranešime.

    Šie įvykiai rodo, kad saugumo situacija regione išlieka įtempta, o bet kokie aukšto lygio kontaktai su Maskva neišvengiamai sulaukia papildomo dėmesio. Dėl vizito detalių, įskaitant galimus susitikimų tikslus, aiškumo tikimasi tik pasirodžius oficialiems komentarams.

  • Kanye West koncertai Sankt Peterburge pakibo ant plauko: „Gazprom Arena“ sako sutarties nėra

    Kanye West koncertai Sankt Peterburge pakibo ant plauko: „Gazprom Arena“ sako sutarties nėra

    Kas nutiko su koncertais

    Vos prieš savaitę paskelbus apie Kanye West, prisistatančio vardu Ye, pasirodymus Sankt Peterburge, situacija staigiai pasikeitė. Stadionas „Gazprom Arena“ viešai pareiškė, kad renginių neorganizuoja ir jokios nuomos sutarties dėl koncertų nepasirašė.

    Buvo skelbta, kad koncertai turėtų vykti spalio 10 ir 11 dieną, o bilietai, pasak organizatorių komunikacijos, buvo aktyviai graibstomi. Tačiau šiuo metu Ye datos iš „Gazprom Arena“ svetainės pašalintos, o aiškaus patvirtinimo, kad renginiai įvyks, vis dar nėra.

    „Gazprom Arena“ nebuvo ir nėra šio renginio organizatorius. Nėra pasirašyta jokios stadiono nuomos sutarties, todėl koncertas mūsų erdvėje negali vykti, – sakoma arenos pareiškime.

    Organizatoriai nesutinka

    Renginių promoterė, Maskvoje veikianti koncertų agentūra Say Agency, su tokia stadiono pozicija nesutinka. Ji teigia, kad „Gazprom Arena“ esą buvo suderinusi informaciją apie planuotus pasirodymus ir kad koncertai vis dar ruošiami.

    Toks viešas apsikeitimas pareiškimais rodo, kad ginčas gali būti ne tik apie techninius formalumus, bet ir apie politinį bei reputacinį foną. Rusijoje didelio masto renginiams paprastai reikalingi kelių institucijų suderinimai, o didžiausios infrastruktūros erdvės dažnai stengiasi išvengti komunikacinių rizikų.

    Ar galėjo įsikišti Maskva?

    Nors oficialiai nepatvirtinta, kad sprendimą lėmė valdžios spaudimas, vietos žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, jog koncertams galėjo pritrūkti visų privalomų leidimų. Taip pat minėta versija apie vadinamąjį „skambutį iš viršaus“ iš Maskvos, po kurio projektas esą buvo sustabdytas.

    Papildomą įtampą kursto ir dalies Rusijos politikų kritika Vakarų atlikėjų pasirodymams, ypač kai kalbama apie didelį tarptautinį dėmesį galinčius pritraukti koncertus. Šioje diskusijoje nuskambėjo ir konservatyvių veikėjų raginimai riboti Vakarų kultūrinę įtaką.

    „Gal jis turėtų dainuoti tradicines rusiškas dainas. Gal po to liausis elgęsis bjauriai ir taps normaliu žmogumi“, – sakė Rusijos parlamentaras Vitalijus Milonovas.

    Kodėl Kanye West kelia tiek ginčų

    Ye pastaraisiais metais dažnai atsiduria antraštėse ne dėl muzikos, o dėl viešų antisemitinių pareiškimų ir skandalų, kurie turėjo tiesioginių pasekmių jo karjerai. Po 2022 metais kilusių pasisakymų jis buvo laikinai pašalintas iš kai kurių socialinių tinklų, o dalis partnerių ir prekės ženklų nuo jo atsiribojo.

    Vėliau ginčų nemažino ir kiti epizodai, įskaitant simbolikos naudojimą, provokuojančią produkciją bei pareiškimus, sulaukusius pasmerkimo įvairiose šalyse. Dėl to dalis koncertų Europoje buvo atšaukta arba susidūrė su protestais, o kai kur jo planai kliudė ir teisiniai bei migracijos sprendimai.

    2026 metais Ye viešai atsiprašė dėl ankstesnių pareiškimų ir bandė aiškinti, kad dalį elgesio nulėmė sveikatos problemos. Vis dėlto kritikai atkreipė dėmesį, kad atsiprašymas sutapo su naujos muzikos leidyba ir pasaulinio turo etapais, todėl daliai auditorijos jis neatrodė įtikinamas.

    Kol kas nei „Gazprom Arena“, nei Say Agency nepateikė galutinės, abiem pusėms bendros informacijos apie tai, kur ir ar apskritai vyks spalio pasirodymai. Gerbėjams belieka laukti oficialaus patvirtinimo dėl vietos, bilietų galiojimo ir galimų alternatyvų.

  • CŽV vadovas Johnas Ratcliffe’as slapta atvyko į Maskvą: ką išduoda skrydžių duomenys ir tyla

    CŽV vadovas Johnas Ratcliffe’as slapta atvyko į Maskvą: ką išduoda skrydžių duomenys ir tyla

    Pranešimai apie slaptą kelionę

    JAV žiniasklaida pranešė, kad CŽV vadovas Johnas Ratcliffe’as antradienį neoficialiai atvyko į Maskvą. Nei Vašingtonas, nei Maskva šios informacijos viešai nepatvirtino, todėl kol kas neaišku, su kuo jis turėjo susitikti ir kokia buvo kelionės darbotvarkė.

    Tokio lygio vizitai paprastai planuojami itin slapta, o oficialūs patvirtinimai, jei jų apskritai būna, neretai pateikiami jau po susitikimų. Dėl to žiniasklaidos dėmesys krypsta į netiesioginius ženklus, ypač aviacijos ir diplomatinio judėjimo signalus.

    Ką rodo orlaivio maršrutas

    Tą pačią dieną Maskvos Vnukovo oro uoste nusileido JAV karinių oro pajėgų transporto lėktuvas „Boeing C-17A Globemaster III“. Skrydžių sekimo duomenys rodė, kad orlaivis į Maskvą atskrido iš Rygos, o į Latvijos sostinę buvo atvykęs po skrydžio iš Merilando valstijoje esančio Camp Springs, netoli Vašingtono.

    Neįprastas maršrutas ir oficialių paaiškinimų stoka paskatino spėliones, jog į Rusiją galėjo vykti aukšto rango JAV pareigūnai. Papildomu signalu tapo ir mieste pastebėta diplomatinė automobilių kolona, apie kurią pranešė keli stebėtojai.

    „Šiuo metu neturiu jokios informacijos apie JAV karinį orlaivį, o šią savaitę Kremliuje susitikimai su JAV administracijos atstovais neplanuojami“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

    Platesnis kontekstas ir precedentai

    Pranešimai pasirodė Ukrainai minint 35-ąsias Nepriklausomybės metines, kai į Kyjivą vyko Europos lyderiai, demonstruodami paramą Rusijos karo alinamos šalies gynybai. Tuo pat metu viešai skelbta, kad renginiuose nedalyvavo einantys pareigas JAV administracijos atstovai.

    Žiniasklaidoje anksčiau buvo svarstoma, ar į regioną gali vykti JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris, tačiau tokio vizito požymių nepaskelbta. Šių figūrų pavardės minimos todėl, kad jie buvo siejami su kontaktais su Rusijos pareigūnais ir derybinėmis iniciatyvomis.

    Ratcliffe’as, kaip skelbiama, palaikė ryšius su Rusijos žvalgybos vadovybe ir anksčiau dalyvavo derybiniuose procesuose. Viešai buvo minėta, kad jis prisidėjo prie derybų, kurios 2025 metais baigėsi JAV ir Rusijos dvigubos pilietybės turėjusios Ksenios Karelinos paleidimu.

    Paskutinis CŽV vadovas, kurio vizitas Maskvoje buvo žinomas viešai, buvo Williamas Burnsas, 2021 metų lapkritį lankęsis Rusijos sostinėje. Tai įvyko likus keliems mėnesiams iki plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą, todėl tokie kontaktai ir šiandien vertinami kaip ypač jautrūs.

    Kol kas nėra patikimos informacijos, ar dabartinis vizitas, apie kurį pranešė JAV žiniasklaida, buvo susijęs su karo Ukrainoje eiga, kalinių mainais ar žvalgybinių kanalų palaikymu. Dėl oficialios tylos pagrindiniai atsakymai, tikėtina, paaiškės tik vėliau arba taip ir liks nepatvirtinti.

  • Lūžis kare: Britanija atveria „Storm Shadow“ technologiją, Ukraina ruošiasi gamybai vietoje

    Lūžis kare: Britanija atveria „Storm Shadow“ technologiją, Ukraina ruošiasi gamybai vietoje

    Jungtinės Karalystės premjeras patvirtino, kad pritarta perduoti Ukrainai technologijas, reikalingas sparnuotųjų raketų „Storm Shadow“ gamybai. Tai reikšmingas žingsnis, kuris gali sustiprinti Ukrainos gebėjimą savarankiškai užsitikrinti tolimojo nuotolio smūgius.

    Sprendimas aptartas Kijive vykusio koalicijos posėdžio metu, kuriame dalis lyderių dalyvavo nuotoliniu būdu. Susitikime buvo akcentuotas ir neatidėliotinas poreikis stiprinti Ukrainos oro gynybą, ypač artėjant šaltajam sezonui ir didėjant atakų prieš infrastruktūrą rizikai.

    „Džiaugiuosi galėdamas patvirtinti, kad patenkinau šį prašymą“, – sakė Jungtinės Karalystės premjeras, kalbėdamas apie Ukrainos prašymą suteikti prieigą prie „Storm Shadow“ technologinių sprendimų.

    „Storm Shadow“ yra prancūzų ir britų sukurta raketa oras–žemė, Ukrainos pajėgų naudojama nuo 2023 metais pavasario. Ji laikoma vienu svarbiausių tolimojo nuotolio ginklų, leidžiančių smogti vadavietėms, amunicijos sandėliams, tiltams ir kitiems kariniu požiūriu kritiniams objektams.

    Raketos masė siekia apie 1 300 kilogramų, o ilgis yra apie 5,1 metro. Ji gali gabenti maždaug 450 kilogramų prasiskverbiančią kovinę galvutę, skirtą įtvirtintiems taikiniams, o bazinis nuotolis viršija 250 kilometrų.

    Skrydžio metu „Storm Shadow“ juda požeminiu greičiu labai mažame aukštyje, pasitelkdama inertinę navigaciją, GPS ir reljefo atitikimo sistemas, o galutinėje fazėje taikinį tikslina infraraudonųjų spindulių vaizdinimu. Ukrainoje raketos dažniausiai integruotos su modifikuotais Su-24 lėktuvais.

    Technologijos perdavimas nereiškia momentinės masinės gamybos, tačiau sudaro prielaidas ilgalaikiam pajėgumų auginimui. Praktikoje tai apima tiek gamybos procesų, tiek komponentų tiekimo, kokybės kontrolės ir saugumo reikalavimų suderinimą, todėl svarbiausias efektas dažnai pasireiškia per mėnesius, o ne per savaites.

    Maskva jau anksčiau viešai grasino pasekmėmis dėl Vakarų ginklų tiekimo Ukrainai, o naujas sprendimas gali dar labiau didinti įtampą tarp Londono ir Maskvos. Tuo pat metu Vakarų sostinėse vis dažniau pabrėžiama, kad Ukrainos gebėjimas smogti toli už fronto linijos yra vienas iš veiksnių, galinčių mažinti Rusijos spaudimą ir apsunkinti logistiką okupuotose teritorijose.

  • Londonas atveria „Storm Shadow“ paslaptis Ukrainai: Maskva grūmoja, Kijevas ruošia gamybą

    Londonas atveria „Storm Shadow“ paslaptis Ukrainai: Maskva grūmoja, Kijevas ruošia gamybą

    Kas nuspręsta dėl „Storm Shadow“?

    Didžiosios Britanijos vyriausybė pranešė davusi leidimą Europos raketų gamintojai „MBDA“ perduoti Ukrainai ribotą kiekį slaptos informacijos apie britiškus komponentus, naudojamus sparnuotosiose raketose „Storm Shadow“ ir „SCALP-EG“.

    Teigiama, kad šis žingsnis skirtas palengvinti raketų integravimą ir galimą surinkimą Ukrainoje, jei būtų kuriamos vietinės surinkimo linijos. Sprendimas priimtas karo metu, kai Ukrainai svarbus greitesnis ginkluotės tiekimo ir parengimo ciklas.

    Ką gali šios raketos?

    „Storm Shadow“ ir „SCALP-EG“ yra Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės sukurta oro paleidžiama sparnuotoji raketa, skirta smūgiams į gerai įtvirtintus taikinius. Ji sukurta dar 10-ojo dešimtmečio pabaigoje, o šiandien laikoma viena iš tikslių ilgo nuotolio priemonių.

    Viešai nurodoma, kad raketos nuotolis siekia daugiau kaip 400 kilometrų, o kovinė dalis pritaikyta prasiskverbti į sustiprintus objektus. Dėl tokio profilio jos dažniausiai siejamos su smūgiais į logistiką, vadavietes ir infrastruktūrą, kurią sunku pasiekti kitomis priemonėmis.

    Kodėl akcentuojama surinkimo linija Ukrainoje?

    Ukraina šias raketas naudoja nuo 2023 metais, kai jų perdavimą patvirtino Prancūzija ir Jungtinė Karalystė. Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie poreikį dalį gynybos pramonės procesų perkelti arčiau fronto, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo lėtų tiekimo grandinių.

    Leidimas atskleisti ribotą techninę informaciją siejamas su planu spartinti integraciją ir surinkimą, tačiau tai nereiškia pilno technologijų perdavimo. Tokie sprendimai paprastai derinami su eksporto kontrolės, intelektinės nuosavybės ir saugumo procedūromis.

    Maskvos reakcija ir platesnis kontekstas

    Maskva tokius sprendimus vertina kaip eskalaciją ir jau anksčiau grasino pasekmėmis dėl Vakarų ginkluotės tiekimo Ukrainai. Pranešimai apie papildomą techninės informacijos atvėrimą, tikėtina, dar labiau aštrins Londono ir Maskvos santykius.

    Britų pusė šį žingsnį pristato kaip dalį platesnių pastangų stiprinti Ukrainos tolimojo nuotolio smogiamuosius pajėgumus ir kurti greičiau pagaminamą bei pigesnę modernią ginkluotę. Karo dinamikoje tai laikoma vienu iš būdų didinti atgrasymą ir mažinti Rusijos pranašumą užnugaryje.