CP v2

Tag: Rusija

  • Rusijos kapitalas vis giliau Baltarusijoje: ką kontroliuoja Maskva ir ko Lukašenka dar neparduoda

    Rusijos verslo įtaka Baltarusijoje

    Rusija išlieka svarbiausia Baltarusijos prekybos partnerė, o abiejų šalių prekių apyvarta, viešai skelbiamais vertinimais, 2025 metais siekė apie 55 mlrd. eurų. Rusijos įmonės Baltarusijoje aktyviausiai investuoja į žemės ūkio perdirbimą, medienos sektorių, lengvąją pramonę ir statybines medžiagas, o Minskas tradiciškai remiasi rusiškų energijos išteklių tiekimu.

    Teisinės sąjunginės valstybės taisyklės supaprastina Rusijos įmonių patekimą į Baltarusijos rinką. Kartu didėja priklausomybė nuo rusiškos logistikos: dalis baltarusiškų krovinių nukreipiama per Rusijos uostus, o tokia schema tampa dar svarbesnė sankcijų sąlygomis.

    Energetika ir pramonė

    Ryškiausiai Rusijos įtaka matoma energetikoje ir sunkiojoje pramonėje, kur sprendimus dažnai lemia prieiga prie žaliavų, kreditų ir technologijų. Dujų sektoriuje „Gazprom“ jau seniai kontroliuoja dujų transportavimo infrastruktūros dalį per Baltarusijoje veikiančias struktūras, o tai suteikia Maskvai papildomų svertų.

    Lygiagrečiai plėtojami bendri projektai, susiję su mikroelektronika, staklių gamyba ir žemės ūkio technika, siekiant pakeisti Vakarų importą. Toks modelis gilina tiekimo grandinių susiejimą, o Baltarusijos įmonėms iš dalies leidžia veikti nepaisant ribojimų, tačiau didina priklausomybę nuo rusiškų subsidijų ir užsakymų.

    Mažmena, maistas, IT ir nekilnojamasis turtas

    Pasitraukus daliai Vakarų prekių ženklų, Baltarusijos mažmeninės prekybos nišas užėmė rusiški tinklai ir elektroninės prekybos platformos. Pokyčiai pastebimi ir paslaugų sektoriuje: rinkoje daugėja rusiškų maitinimo bei franšizių projektų, kurie plečiasi pasinaudodami bendra reguliacine erdve.

    Žemės ūkio ir maisto segmente Baltarusijoje fiksuotas kiaulininkystės apimčių mažėjimas, o tai sudarė palankesnes sąlygas rusiškai produkcijai. Tuo pat metu Baltarusija išlieka svarbi kai kurių rusiškų maisto produktų eksporto kryptis, o atskirų kategorijų importas tampa vis labiau koncentruotas.

    Augantis rusų kapitalo aktyvumas matomas ir IT srityje: Minske veiklą plečia arba įsitvirtina Rusijos technologijų bei finansų sektoriaus įmonės. Nekilnojamojo turto rinkoje taip pat fiksuojamas didesnis Rusijos piliečių aktyvumas: vertinimais, jų dalis Minsko būsto sandoriuose gali siekti apie 8–10 proc., kai anksčiau ji buvo kelis kartus mažesnė.

    Dalį pirkėjų motyvuoja investiciniai tikslai ir lūkesčiai dėl kainų augimo, kitus traukia mažesni ribojimai interneto paslaugoms. Skelbiamuose segmentuose dažnai minimos 55 000–130 000 eurų pirkimo ribos už butą, priklausomai nuo vietos ir įrengimo.

    Kas Baltarusijoje lieka neliečiama?

    Nors Rusijos verslo įtaka plečiasi, dalis baltarusiškos ekonomikos išlieka valstybės rankose, ypač strateginiai pramonės aktyvai. Buvęs Baltarusijos kultūros ministras ir buvęs ambasadorius Lenkijoje Pavelas Latuška teigia, kad procesą klaidinga vadinti visiška ekonomine inkorporacija, nes realybė esą gerokai sudėtingesnė.

    „Matome procesą, kurį daugelis klaidingai vadina visiška ekonomine inkorporacija, tačiau tikrasis vaizdas yra gerokai sudėtingesnis“, – sakė Pavelas Latuška.

    Jo vertinimu, po Vakarų bendrovių pasitraukimo rusų kapitalas aktyviau užėmė atsivėrusias nišas, tačiau svarbiausi pramonės gigantai ir strateginiai aktyvai tebėra Baltarusijos valstybės kontrolėje. Pasak Latuškos, Aliaksandras Lukašenka vengia plataus masto privatizacijos, nes valstybės valdomos įmonės jam yra politinės galios instrumentas.

    „Lukašenka bijo plataus masto privatizacijos, nes jam valstybės įmonės yra valdžios išlaikymo įrankis“, – sakė Pavelas Latuška.

    Pašnekovas pabrėžia, kad išimtys galimos, kai konkretaus turto strateginė reikšmė sumažėja, tačiau vadinamieji šeimos sidabrai, jo žodžiais, lieka griežtai prižiūrimi. Toks modelis reiškia, kad Rusijos įtaka gali augti per rinkos nišas ir priklausomybę nuo finansavimo, bet ne visuomet per tiesioginį pagrindinių aktyvų perėmimą.

    Scenarijus po valdžios kaitos

    Latuška teigia, kad rusų kapitalo buvimas nuosavybės struktūroje dar nepasiekė negrįžtamo lygio, todėl po politinių pokyčių Baltarusija galėtų gana greitai persiorientuoti į Europą. Jo nuomone, lemiamas veiksnys būtų ne vien pramonės įrenginiai, o žmonės, teisinės valstybės atkūrimas ir galimybė pritraukti Vakarų investicijas.

    Jis taip pat atkreipia dėmesį į Baltarusijos verslo diasporos vaidmenį ir teigia, kad Lenkijoje veikia apie 8 000 įmonių su baltarusišku kapitalu. Pasak jo, atkūrus teisės viršenybę, tokios įmonės ir europinės investicijos galėtų tapti pagrindiniu ekonomikos atsigavimo varikliu, o Lenkija būtų viena svarbiausių vartų Baltarusijos verslui į Europos rinką.

  • Venecijos bienalė startavo protestų fone: streikas, ginčas dėl Rusijos ir Izraelio paviljonų

    Venecijos bienalė startavo protestų fone: streikas, ginčas dėl Rusijos ir Izraelio paviljonų

    61-oji Venecijos bienalės tarptautinė meno paroda visuomenei duris atvėrė gegužės 9 dieną, tačiau startą aptemdė protestai ir streikas. Organizatoriai skelbia, kad renginys lankytojams bus atviras iki 2026 metų lapkričio pabaigos.

    Įtampa šiemet išryškino seniai kultūros lauke bręstantį konfliktą: kaip tarptautinės parodos turėtų reaguoti į karus, sankcijas ir visuomenės spaudimą. Venecijoje tai virto ne simboliniais pareiškimais, o matomais ribojimais ir uždarytomis erdvėmis.

    Streikas ir dalis užvertų durų

    Penktadienį, bienalės išvakarėse, apie 2 000 žmonių susirinko Via Garibaldi ir dalyvavo profesinių sąjungų bei kolektyvų inicijuotame streike. Jis įvardytas kaip pirmasis toks darbuotojų streikas bienalės istorijoje.

    Procesija pasuko Arsenale link, kur protestuotojai kritikavo Izraelio paviljono dalyvavimą, konflikto Gazos Ruože kontekste. Policija sustiprino saugumą, o prie Campo della Tana įvyko susidūrimų, kai dalis demonstrantų bandė prasiveržti pro užtvaras.

    Streiko poveikis buvo apčiuopiamas: maždaug 20 nacionalinių paviljonų laikinai sustabdė darbą, solidarizuodamiesi su protestu. Tarp minimų šalių buvo Austrija, Belgija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Turkija, taip pat Suomija ir Airija.

    Rusijos paviljono klausimas ir finansavimo grėsmė

    Dar vienu įtampos židiniu tapo Rusijos paviljono statusas. Pastarosiomis dienomis dėmesį prikaustė aktyvistų akcijos, o politinė diskusija persikėlė ir į institucijų lygmenį.

    Europos Sąjungos institucijos viešai signalizavo, kad renginio finansavimas gali būti peržiūrimas, jei bienalė būtų naudojama Kremliaus naratyvams legitimuoti, kai galioja sankcijos dėl plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą. Šis spaudimas išryškino, kad dideli kultūros renginiai tampa priklausomi ne vien nuo bilietų ir rėmėjų, bet ir nuo politinių įsipareigojimų.

    Galiausiai bienalės organizatoriai pranešė, kad Rusijos paviljonas viso renginio metu liks uždarytas, o darbus bus galima pamatyti tik pro langus. Tokia kompromisinė forma parodo, kaip institucijos bando suderinti meninės raiškos principus su sankcijų ir reputacijos rizikomis.

    Italijos politikų vaidmuo ir viešas konfliktas

    Penktadienį bienalėje apsilankė Italijos vicepremjeras Matteo Salvini. Jis teigė, kad jo buvimas yra parama Venecijai ir menui, o politinių boikotų retorika, anot jo, neturėtų liesti tokio renginio.

    „Meno laisvė turi būti aukščiau politinių boikotų, o policijos pareigūnų puolimas jokios idėjos nepadaro teisesnės“, – sakė Matteo Salvini.

    Tą pačią dieną politinę įtampą Italijos viduje išryškino kultūros ministro Alessandro Giuli sprendimas boikotuoti bienalės atidarymą. Jis nurodė nesutaręs su organizatoriais dėl sprendimų, susijusių su Rusijos paviljono klausimu, ir teigė negavęs atsakymo į savo kreipimąsi bienalės vadovybei.

    „Parašiau pagarbų nepritarimą ir atsakymo nesulaukiau. Todėl šiandien elgiamės atitinkamai, o toliau žiūrime į priekį“, – sakė Alessandro Giuli.

    Šių metų bienalės pradžia rodo platesnę tendenciją Europos kultūros renginiuose: meno institucijos vis dažniau atsiduria tarp darbuotojų, visuomenės ir politikų lūkesčių, o sprendimai dėl paviljonų ar dalyvavimo tampa ne tik kuratoriniais, bet ir geopolitiniais.

  • Bulgarija turi naują premjerą: Rumenas Radevas žada kirsti korupcijai ir tartis su Rusija

    Bulgarija turi naują premjerą: Rumenas Radevas žada kirsti korupcijai ir tartis su Rusija

    Balandžio mėnesį Bulgarijoje parlamento rinkimus triuškinamai laimėjęs Rumenas Radevas ketvirtadienį paskirtas naujuoju šalies ministru pirmininku. Jo pergalė laikoma retu stabilumo ženklu Balkanų valstybei, kuri per pastaruosius penkerius metus išgyveno aštuonis rinkimus.

    62 metų buvęs naikintuvo pilotas į rinkimus ėjo su ryškia antikorupcine darbotvarke ir pažadu pertvarkyti, jo teigimu, oligarchinį valstybės valdymo modelį. Dėl kandidatavimo jis šiemet atsistatydino iš prezidento pareigų.

    Radevas taip pat laikomas griežtu Europos Sąjungos kritiku, kampanijoje akcentavusiu poreikį labiau ginti nacionalinius interesus. Viena jautriausių jo programos dalių – pažadas atnaujinti dialogą su Rusija, kai didžioji dalis ES valstybių laikosi griežtesnės laikysenos.

    „Bulgariai savo balsu patvirtino norą turėti stabilias institucijas ir ginti laisvę, demokratiją bei teisingumą“, – sakė Rumenas Radevas, gavęs mandatą formuoti Vyriausybę iš prezidentės Ilianos Iotovos.

    Pirmi darbai: biudžetas ir infliacija

    Naujasis premjeras ketvirtadienį pristatė ir ministrų kabineto sudėtį. Artimiausias politinis testas – parlamento balsavimas dėl Vyriausybės patvirtinimo, numatytas penktadienį.

    Radevo komanda paveldi kelis skubius klausimus: 2026 metų biudžeto parengimą, spartėjančią infliaciją ir ilgai stringančią teismų sistemos reformą. Pastaroji Bulgarijoje dažnai įvardijama kaip kertinė sąlyga, norint sustiprinti valstybės institucijų atsparumą korupcijai.

    ES pinigai – su sąlygomis

    Vienas pragmatiškiausių iššūkių – susigrąžinti pasitikėjimą reformomis, nuo kurių priklauso ir europinis finansavimas. Skelbiama, kad Bulgarija turi įgyvendinti antikorupcinius ir institucinius pokyčius, kad galėtų atlaisvinti beveik 400 000 000 eurų Europos Sąjungos lėšų.

    Šalies politinį foną jau kelerius metus formuoja protestų bangos ir nuolat byrėjusios koalicijos. Po 2021 metais kilusių antikorupcinių demonstracijų krizė gilėjo, o Bulgarija tarptautiniuose reitinguose išlieka viena prasčiausiai vertinamų ES narių pagal korupcijos suvokimą.

    Paskutiniai rinkimai tapo istoriniu lūžiu ir dėl kito fakto: tai pirmas kartas nuo 1997 metų, kai viena politinė jėga Bulgarijoje gavo aiškią parlamento daugumą. Radevo šalininkai tai vadina proga pagaliau užbaigti politinio nestabilumo ciklą, o oponentai įspėja, kad naujo kurso kaina gali būti įtampa santykiuose su ES partneriais.

  • Rusijos palydovai orbitoje priartėjo iki 3 metrų: kas iš tiesų vyksta ir kam to reikia

    Rusijos palydovai orbitoje priartėjo iki 3 metrų: kas iš tiesų vyksta ir kam to reikia

    Du Rusijos palydovai žemojoje Žemės orbitoje priartėjo vienas prie kito rekordiniu atstumu – maždaug 3 metrais. Nepriklausomi stebėtojai nurodo, kad tai nebuvo atsitiktinumas: prieš suartėjimą vienas aparatų atliko manevrų seriją, leidusią išlaikyti itin glaudžią konfigūraciją.

    Incidentas užfiksuotas balandžio 28 dieną, kai prie vienas kito priartėjo KOSMOS 2581 ir KOSMOS 2583. Abu aparatai kartu su trečiuoju, KOSMOS 2582, į kosmosą buvo iškelti 2025 metais, panaudojant raketą „Sojuz“.

    Tokio tipo manevrai priskiriami vadinamosioms artimojo suartėjimo ir susitikimo operacijoms, kai palydovai tiksliai keičia orbitą, kad priartėtų prie kito objekto. Tai reikalauja tikslaus orbitos valdymo, patikimos navigacijos ir kruopščiai suplanuotų impulsų, nes kelių metrų atstumas kosmose reiškia itin mažą paklaidų toleranciją.

    COMSPOC, bendrovė, stebinti objektus kosmose, nurodė, kad suartėjimas buvo tikslingas, o pati operacija – pažangi. Konkrečių tikslų atvirai patvirtinti neįmanoma, nes Rusija tokių pranešimų paprastai nekomentuoja, todėl vertinimai remiasi tik nepriklausomų stebėjimų duomenimis.

    Pranešama, kad formaciją stebėjo trečiasis palydovas KOSMOS 2582, kuris anksčiau buvo priartėjęs prie jos mažesniu nei 100 kilometrų atstumu. Taip pat fiksuota, kad iš šio aparato galėjo būti atskirtas mažesnis objektas, praskriejęs pro formaciją maždaug keliolikos kilometrų nuotoliu.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokios technologijos turi ir civilinių, ir karinių pritaikymų: nuo techninės apžiūros ar kosminių šiukšlių stebėjimo iki žvalgybos bei potencialių priešpalydovinių scenarijų. Artimojo suartėjimo gebėjimai leidžia priartėti prie kito palydovo, jį apžiūrėti, įvertinti konstrukciją ar signalų pobūdį, o kraštutiniu atveju ir fiziškai trikdyti jo darbą.

    Panašias orbitines praktikas pastaraisiais metais demonstruoja ne tik Rusija, bet ir JAV bei Kinija, o didėjanti priklausomybė nuo palydovų ryšiui, navigacijai ir žvalgybai tik stiprina varžybas orbitoje. Kuo tankiau užpildoma žemoji orbita, tuo didesnę reikšmę įgauna skaidrumas, kosminio eismo valdymas ir tarptautinės taisyklės, mažinančios incidentų bei netyčinių susidūrimų riziką.

    Kol kas nėra požymių, kad šis konkretus suartėjimas būtų sukėlęs tiesioginį pavojų kitiems objektams orbitoje. Vis dėlto toks kelių metrų atstumas laikomas aiškiu signalu, kad Rusija toliau testuoja artimojo manevravimo galimybes, o jų realus tikslas lieka atviras klausimas.

  • Zelenskis skelbia: Rusija paliaubas sulaužė akimirksniu – per kelias valandas fiksuota 1 820 atvejų

    Zelenskis skelbia: Rusija paliaubas sulaužė akimirksniu – per kelias valandas fiksuota 1 820 atvejų

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Rusija beveik iš karto sulaužė įsigaliojusias paliaubas ir tęsė kovos veiksmus visoje fronto linijoje. Pasak jo, per kelias valandas užfiksuota 1 820 įvairių pažeidimų, o jų skaičius augo sparčiai.

    Ukrainos pusė teigia, kad paliaubos turėjo galioti nuo gegužės 6 dienos vidurnakčio, tačiau realios deeskalacijos nebuvo. Vietoje to, anot Ukrainos institucijų, buvo tęsiamos koordinuotos atakos keliomis kryptimis ir intensyvus apšaudymas.

    Naktinės atakos ir dronai

    Ukrainos pranešimuose teigiama, kad naktį taikiniais tapo Zaporižia, Charkivas ir Dnipropetrovsko sritis. Ryte smūgiai Zaporižiai, kaip skelbiama, buvo kartojami, o dalyje atakų naudotos valdomos sklandančios bombos.

    Taip pat pranešta apie dronų atakas Kryvyj Riho kryptimi. Charkivo meras Ihoris Terechovas nurodė, kad vienas Shahed tipo dronas pataikė į privatų namą, apgadindamas ir aplinkinius pastatus.

    Ką reiškia 1 820 pažeidimų?

    Kijevo vertinimu, fiksuoti pažeidimai apėmė šturmo veiksmus, artilerijos apšaudymą, aviacijos smūgius ir dronų atakas. Zelenskio teigimu, iki ryto vėlyvos valandos pažeidimų skaičius pasiekė 1 820, o situacija rodė ne paliaubų laikymąsi, bet ankstesnio tempo išlaikymą.

    Karo ekspertai ne kartą yra pabrėžę, kad trumpalaikės ar vienašališkai skelbiamos paliaubos kare dažnai žlunga dėl skirtingo jų interpretavimo ir kontrolės mechanizmų stokos. Ukrainos pozicija šiuo atveju lieka tokia pati: jei smūgiai tęsiami, atsakas bus simetriškas.

    Paliaubų fonas ir politinis kontekstas

    Ukraina skelbėsi pasirengusi laikytis ugnies nutraukimo kaip atsako į Rusijos viešai deklaruotą trumpą paliaubų laikotarpį gegužės 8–9 dienomis. Zelenskis anksčiau akcentavo, kad yra pakankamai laiko pasiekti realų kovų sustabdymą, jei tam būtų politinė valia.

    „Kiekvienam protingam žmogui akivaizdu, kad visapusiškas karas ir kasdienis žmonių žudymas nėra momentas viešoms šventėms“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Pirmosios valandos po paliaubų įsigaliojimo, Ukrainos teigimu, parodė priešingą tendenciją: vietoje pauzės kovose tęsiami smūgiai ore ir sausumoje. Tai didina tikimybę, kad artimiausiu metu konfliktas išliks aukšto intensyvumo, o diplomatinės formuluotės realių veiksmų fronto linijoje nepakeis.

  • Rusijoje dingo gyvybiškai svarbūs vaistai nuo vėžio: pacientai priversti nutraukti gydymą

    Rusijos vaistinių tinkluose fiksuojamas ryškus gyvybiškai svarbių priešnavikinių vaistų trūkumas, dėl kurio daliai pacientų kyla rizika vėluoti ar nutraukti gydymą. Vietos pacientų organizacijos ir medikai skelbia, kad kai kurių chemoterapijoje naudojamų preparatų neįmanoma rasti dešimtyse regionų.

    Didžiausias dėmesys krypsta į metotreksatą ir etopozidą, kurie plačiai taikomi skirtingų onkologinių ligų gydymo schemose. Pranešama, kad metotreksato trūkumas fiksuojamas mažiausiai 57 regionuose, o etopozido situacija dar sudėtingesnė ir siejama su apie 80 regionų.

    Rusijos onkologinių pacientų asociacijos „Здравствуй!“ vadovė Irina Borovova teigia, kad skundai dėl dingusių vaistų ateina iš visos šalies. Pasak jos, žmonės bando ieškoti likučių skirtingose vaistinėse, o dalis pacientų vaistų ieško privačiuose skelbimuose.

    „Skundų dėl vaistų nebuvimo sulaukiame iš visos šalies, žmonės priversti ieškoti likučių, o kartais ir pertraukti gydymą“, – sakė Irina Borovova.

    Gydytojai pabrėžia, kad šie preparatai daugeliui schemų laikomi baziniais, o greitas pakeitimas alternatyvomis ne visada įmanomas. Onkologė Marina Shorina atkreipia dėmesį, kad metotreksatas ir etopozidas kai kuriais atvejais neturi pilnaverčių analogų, todėl gydymo protokolų laikymasis tampa sudėtingas.

    „Tai baziniai vaistai, o kai kuriose situacijose pilnaverčio pakaitalo nėra, todėl rizika pacientui didėja“, – sakė Marina Shorina.

    Ypač jautri laikoma vaikų onkologijos sritis, kur griežtai standartizuoti protokolai remiasi konkrečiais veikliaisiais preparatais. Pediatras ir onkologas Oleksij Masčan perspėja, kad vaistų trūkumas gali lemti priverstines pertraukas, o tai blogina gydymo rezultatus ir didina komplikacijų tikimybę.

    „Pertraukos ir nukrypimai nuo protokolų vaikų onkologijoje reiškia didesnę nesėkmės riziką“, – sakė Oleksij Masčan.

    Ekspertai tokias spragas sieja su tiekimo grandinių sutrikimais, lygiagretaus importo ribojimais, gamybos ir registracijos kliūtimis bei augančiomis logistikos sąnaudomis. Nors Rusijos institucijos anksčiau deklaravo priemones kritinių vaistų tiekimui stabilizuoti, pacientų ir medikų liudijimai rodo, kad praktikoje vaistų prieinamumas regionuose išlieka nelygus.

    Onkologijoje laikas yra vienas svarbiausių veiksnių, todėl gydymo atidėjimas dažnai reiškia prastesnes prognozes. Kol sisteminis sprendimas neįgyvendintas, dalis pacientų lieka priklausomi nuo atsitiktinai rastų vaistų likučių arba priversti derinti gydymą su tuo, ką realiai įmanoma gauti.

  • Kyjivas kaltina Egiptą priėmus per Rusiją gabentus Ukrainoje pavogtus kviečius: kas žinoma?

    Kyjivas kaltina Egiptą priėmus per Rusiją gabentus Ukrainoje pavogtus kviečius: kas žinoma?

    Kyjivo kaltinimai dėl krovinio

    Ukraina antradienį pareiškė, kad Egiptas leido iškrauti laivą, kuris, Kyjivo teigimu, gabeno iš okupuotų teritorijų pavogtus Ukrainos kviečius, o krovinys buvo atplukdytas per Rusiją. Dėl to Ukrainos užsienio reikalų ministerija viešai sukritikavo Kairą ir paragino laikytis tarptautinės teisės.

    Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha nurodė, kad laivui „Asomatos“ buvo leista iškrauti 26 900 tonų kviečių Abu Kyro uoste. Kyjivas tvirtina, kad tai jau ketvirtas toks atvejis Egipto uostuose nuo balandžio.

    Teisiniai veiksmai ir sankcijų klausimas

    Pasak A. Sybihos, prieš keturias dienas Ukrainos generalinė prokuratūra oficialiai kreipėsi į Egipto Teisingumo ministeriją prašydama teisinės pagalbos dėl, Ukrainos vertinimu, neteisėto krovinio. Ukrainos pusė teigia pateikusi duomenis ir teisinius argumentus, kad laivas bei jo krovinys galėtų būti sulaikyti.

    Kyjivo teigimu, kviečiai buvo eksportuoti per laikinai okupuotą Krymą, o siuntoje minima sankcionuota bendrovė „Agro-Frigat“. Tokios schemos, anot Ukrainos, leidžia Rusijai „išplauti“ kilmę ir parduoti produkciją trečiosioms šalims kaip teisėtą.

    „Ukraina daugelį metų buvo patikimas Egipto maisto saugumo garantas, todėl nesuprantame, kodėl mūsų partneriai ir toliau priima pavogtus Ukrainos grūdus“, – sakė Andrijus Sybiha.

    Ką anksčiau žadėjo Egiptas

    Balandžio pradžioje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis skelbė, kad su Egipto prezidentu Abdel Fattahu el-Sisi aptarė grūdų klausimą. Tuomet V. Zelenskis teigė gavęs patikinimą, jog Egiptas nebepriims grūdų, išvežtų iš laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų, ir kartu yra suinteresuotas didinti importą iš Ukrainos.

    Tačiau dabar Kyjivas tvirtina, kad laivai su, Ukrainos vertinimu, abejotinos kilmės kviečiais ir toliau pasiekia Egipto uostus. Dėl to Ukrainos diplomatija ragina Kairą vykdyti anksčiau duotus pažadus ir saugoti dvišalių santykių principus.

    Regioninė įtampa dėl grūdų maršrutų

    Ši istorija vyksta platesniame kontekste: Ukraina ne kartą yra kaltinusi Rusiją okupuotose teritorijose pasisavinant žemės ūkio produkciją ir ją realizuojant tarptautinėse rinkose. Kyjivas pabrėžia, kad tokie sandoriai ne tik pažeidžia nuosavybės teises, bet ir kuria papildomas finansines paskatas tęsti okupaciją.

    Anksčiau panašus diplomatinis ginčas kilo ir su Izraeliu, kai grūdų importuotojas atidėjo krovinio iškrovimą iš laivo „Panormitis“, kuris, kaip ir „Asomatos“, plaukiojo su Panamos vėliava. Ukraina taip pat skelbė stebinti kelis laivus, galinčius plaukti į Turkiją, Egiptą ir Alžyrą.

  • Rusija kopijuoja Ukrainos triuką: „dronų lėktuvnešiais“ gali tapti net senasis An-2

    Rusija kopijuoja Ukrainos triuką: „dronų lėktuvnešiais“ gali tapti net senasis An-2

    Rusijos informaciniuose kanaluose pastaruoju metu daugėja svarstymų apie dar vieną sprendimą, kurį Maskva, kaip teigiama, norėtų perimti iš Ukrainos: lengvų lėktuvų panaudojimą kaip platformų dronams perimti ir naikinti. Tokia koncepcija esmėje primena ore veikiantį dronų valdymo ir paleidimo tašką, kuris praplečia gynybos galimybes toliau nuo saugomų objektų.

    Akstinu tapo viešumoje rodytas Ukrainos modifikuotas Antonov An-28 tipo lėktuvas, pritaikytas kovai su dronais. Ankstesniuose reportažuose buvo matyti, kad taikiniams naikinti gali būti naudojama ir ginkluotė, o pati platforma tampa lanksčiu sprendimu ten, kur antžeminė oro gynyba ne visada spėja sureaguoti.

    Rusijos aptarimuose minimas ne tik An-28. Ypatingas dėmesys skiriamas gerokai senesniam, bet plačiai paplitusiam Antonov An-2, kurio paprasta konstrukcija ir palyginti nedidelės eksploatacijos sąnaudos teoriškai leistų greičiau atkurti didesnį skaičių skraidančių platformų.

    Tokio tipo idėja siejama su tuo, kad Ukrainos tolimojo nuotolio dronų atakos tampa dažnesnės ir sudėtingesnės, o vien antžeminėmis priemonėmis užtikrinti visų krypčių dengimą brangu ir techniškai sudėtinga. Ore veikianti platforma galėtų ilgiau patruliuoti, greičiau keisti rajonus ir veikti kaip dronų perėmėjų bazė.

    Kartu aptariamos ir didesnės platformos, kurios dėl didesnės keliamosios galios ar ilgesnio skrydžio laiko teoriškai galėtų gabenti daugiau įrangos. Tarp minimų variantų figūruoja Jakovlev Jak-40, Let L-410 Turbolet ir Il-114, tačiau jų prieinamumas, parengimo laikas ir kaštai yra akivaizdūs ribojimai.

    Ekspertų vertinimu, karas Ukrainoje išryškino bendrą tendenciją: oro gynyboje vis svarbesnę vietą užima pigesni, masiškai naudojami sprendimai ir greitai adaptuojamos platformos. Dronų perėmėjų integracija į esamus lėktuvus gali būti laikoma bandymu sukurti tarpinį sluoksnį tarp strateginių oro gynybos sistemų ir artimojo nuotolio priemonių.

    Nors šiuo metu viešo patvirtinimo apie realius Rusijos bandymus ar įdiegimą nėra, pati diskusija rodo spaudimą rasti atsaką į Ukrainos dronų kampanijas. Jei tokios schemos būtų įgyvendintos, jos galėtų pakeisti taktiką, tačiau kartu atsirastų naujų pažeidžiamumų, nes lėti ir palyginti dideli lėktuvai patys taptų prioritetiniais taikiniais.

  • Rusijos dronai smogė gyvenamiesiems namams: žuvusieji ir dešimtys sužeistųjų, Kyjivas atsako

    Rusijos dronai smogė gyvenamiesiems namams: žuvusieji ir dešimtys sužeistųjų, Kyjivas atsako

    Smūgiai per naktį

    Rusija ir toliau kasdien atakuoja Ukrainos miestus dronų ir raketų smūgiais, o paliaubų derybos, Ukrainos vertinimu, stringa. Šeštadienio naktį atakos fiksuotos keliuose regionuose, nukentėjo civilinė infrastruktūra ir gyvenamieji rajonai.

    Ukrainos pareigūnai pranešė, kad į šiaurės rytus esančią Charkivo sritį buvo paleista dronų banga. Vienas iš smūgių pataikė į daugiabutį, apgadino pastato fasadą, sužeisti gyventojai.

    Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba nurodė, kad vyras patyrė skeveldrinių sužalojimų krūtinėje, kai dronas smogė aukštui, kuriame buvo jo butas. Kitas gyventojas nukentėjo nuo išdužusių stiklų šukių.

    Ataka prieš autobusą

    Chersono srityje, Dniprovskio rajone, per smūgį į civilinį viešojo transporto autobusą žuvo du žmonės. Ataka įvyko ankstyvą šeštadienio rytą.

    Vietos administracija skelbė, kad žuvo komunalinių paslaugų įmonės darbuotojas ir moteris, kurios tapatybė dar tikslinama. Dar septyni keleiviai buvo sužeisti ir nugabenti į ligonines, jiems teikiama medikų pagalba.

    Atskirai Chersono karinė administracija pranešė apie dar vieną žuvusį žmogų ir 10 sužeistųjų per atakas visame regione. Ukrainos institucijos pabrėžia, kad smūgiai dažnai tenka ne kariniams objektams, o civilinėms teritorijoms.

    Ukrainos gynyba ir atsakomosios operacijos

    Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad per naktį prieš skirtingus taikinius šalyje buvo panaudota daugiau kaip 160 dronų, atakos apėmė 12 vietovių. Pasak kariuomenės, apie 140 dronų buvo numušti arba nuslopinti elektroninės kovos priemonėmis, tačiau dalis vis tiek pasiekė taikinius.

    Kyjivas taip pat tęsia atsakomąsias dronų operacijas prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą, siekdamas mažinti Maskvos pajamas iš naftos eksporto. Ukraina teigia, kad smūgiai naftos perdirbimo ir transportavimo grandinei ilgainiui gali riboti Rusijos galimybes finansuoti karą.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį sakė, kad nuo metų pradžios Rusija, jo vertinimu, dėl atakų naftos sektoriui prarado mažiausiai 5,97 milijardo eurų. Anksčiau šią savaitę jis taip pat teigė, kad žvalgyba fiksuoja eksporto mažėjimą per dalį svarbiausių naftos uostų.

    Ukrainos teigimu, dronai per kiek daugiau nei dvi savaites keturis kartus smogė naftos perdirbimo objektams ir eksporto terminalui Tuapsėje prie Juodosios jūros, kilo gaisrai ir buvo vykdomos evakuacijos. Taip pat skelbta apie atakas Permės regione, kuris yra daugiau kaip 1 500 kilometrų nuo Ukrainos teritorijos.

    Tuo pat metu ekspertai pažymi, kad realų ekonominį poveikį vertinti sudėtinga, nes energijos kainas veikia ir platesni geopolitiniai veiksniai. Ukrainos institucijos perspėja, kad naujų smūgių rizika išlieka, o oro gynybos pajėgos išlaiko parengtį reaguoti.

  • Venecijos bienalė be tarptautinės žiuri: komisija pasitraukė kilus ginčui dėl Rusijos dalyvavimo

    Venecijos bienalė be tarptautinės žiuri: komisija pasitraukė kilus ginčui dėl Rusijos dalyvavimo

    Vos kelioms dienoms likus iki Venecijos šiuolaikinio meno bienalės atidarymo, iš pareigų pasitraukė tarptautinė renginio žiuri. Bienalės organizatoriai nurodė, kad atsistatydino visa komisija, tačiau sprendimo motyvų neįvardijo.

    Bienalė pranešė, kad darbą nutraukė komisijos pirmininkė Solange Farkas ir nariai Zoe Butt, Elvira Dyangani Ose, Marta Kuzma bei Giovanna Zapperi. Toks žingsnis laikomas neįprastu, nes žiuri tradiciškai skelbia prestižinių apdovanojimų laureatus oficialią atidarymo dieną.

    Ginčas dėl Rusijos paviljono

    Atsistatydinimai įvyko fone, kai Italijos valdžia kritikavo bienalės sprendimą leisti Rusijai dalyvauti tarptautinėje parodoje. Likus dienai iki žiuri pasitraukimo, į Veneciją buvo atvykę Kultūros ministerijos atstovai, kurie rinko informaciją apie Rusijos paviljono atnaujinimą.

    Italijos premjerė Giorgia Meloni, paklausta apie situaciją, kartojo, kad Vyriausybė nepritaria Rusijos dalyvavimui, tačiau pabrėžė bienalės autonomiją. Ji teigė negalinti patvirtinti, ar žiuri atsistatydinimai susiję su ministerijos sprendimu siųsti pareigūnus į Veneciją.

    Kaip bus skiriami apdovanojimai?

    Žiuri turėjo išrinkti Auksinio liūto ir kitų prizų laimėtojus, tačiau po atsistatydinimo bienalė pakeitė apdovanojimų skyrimo tvarką. Organizatoriai pranešė, kad du prizus šįkart rinks lankytojai: geriausią kuratorinės parodos In Minor Keys dalyvį ir geriausią nacionalinį pasirodymą tarp maždaug 100 paviljonų.

    Šiuos apdovanojimus planuojama įteikti uždarymo dieną lapkričio 22 dieną. Tuo metu tradicinė tarptautinės žiuri funkcija, bent šioje bienalėje, faktiškai būtų perkelta publikai.

    ES finansavimas ir politinis spaudimas

    Situaciją dar labiau paaštrino tai, kad Europos Sąjunga sumažino paramą bienalei, motyvuodama Rusijos dalyvavimu. Paramos suma siekė apie 2 000 000 eurų, o sprendimas tapo papildomu signalu, kad kultūriniai renginiai Europoje vis dažniau vertinami ir geopolitinių sprendimų kontekste.

    Rusijos menininkai po plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 metais buvo pasitraukę iš bienalės, o 2024 metais Rusija savo nuolatinėje erdvėje ekspozicijos nepristatė. Paskutinį kartą Rusija tarptautinėje parodoje dalyvavo 2019 metais.

    Bienalė savo poziciją grindžia tuo, kad neturi teisinių galių užkirsti kelią šaliai dalyvauti, jei ją pripažįsta Italijos Respublika. Organizatoriai pabrėžė, kad siekia išlikti dialogo ir meninės laisvės erdve, nors šiemet ši laikysena akivaizdžiai tapo politinių ginčų epicentru.

    Tarp į viešą erdvę patekusių politinių reakcijų išsiskyrė ir Italijos vicepremjero Matteo Salvini pareiškimas, kad idėja leisti publikai rinkti nugalėtojus yra gera. Jo teigimu, toks sprendimas bienalę padarytų labiau autonomišką ir demokratišką.

    Venecijos bienalė laikoma vienu svarbiausių šiuolaikinio meno renginių pasaulyje, kur greta pagrindinės parodos vyksta ir nacionalinių paviljonų programa. Todėl žiuri atsistatydinimas, apdovanojimų modelio pakeitimas ir finansavimo mažinimas gali turėti ilgalaikių pasekmių ne tik šių metų renginiui, bet ir pačiai bienalės reputacijai.