CP v2

Tag: Rusija

  • Ukraina smogė Rusijos FSB kateriams: Krymo tilto apsauga silpsta, auga dronų grėsmė

    Ukraina smogė Rusijos FSB kateriams: Krymo tilto apsauga silpsta, auga dronų grėsmė

    Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė Kerčės sąsiauryje smogusios dviem Rusijos Federalinės saugumo tarnybos kateriams, kurie buvo svarbi Krymo tilto apsaugos dalis. Pasak Ukrainos karinių jūrų pajėgų, taikiniais tapo patrulinis kateris „Sobol“ ir priešdiversinis kateris „Grachonok“.

    Šios platformos, kaip teigiama Ukrainos pranešimuose, buvo naudojamos patruliuoti prie tilto ir saugoti jį nuo diversijų, taip pat nuo jūrinių bepiločių atakų. „Sobol“ siejamas su grėsmių paviršiuje paieška ir reagavimu, o „Grachonok“ – su povandeninių grėsmių aptikimu, pasitelkiant sonaro ir narų įrangą.

    „Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinių jūrų pajėgų jėgomis ir priemonėmis smogta priešo laivų ir katerių grupei Kerčės sąsiaurio rajone. Pataikyta į FSB patrulinį katerį „Sobol“ ir priešdiversinį katerį „Grachonok“, priešas patyrė nuostolių“, – sakė Ukrainos karinės jūrų pajėgos.

    Ukrainos pusė nurodo, kad atakai buvo panaudoti jūriniai bepiločiai, o operaciją esą patvirtina paviešinta vaizdo medžiaga. Nepriklausomo patikrinimo, koks yra faktinis abiejų laivų apgadinimo mastas ir įgulos nuostoliai, kol kas trūksta, o Rusijos institucijos viešai pateikė mažai informacijos.

    Kerčės sąsiauris ir Krymo tiltas yra vienas jautriausių Rusijos logistikos taškų, nes jungia okupuotą Krymą su Rusijos teritorija ir naudojamas kariniam bei civiliniam transportui. Dėl to tilto apsauga nuo pat plataus masto karo pradžios nuolat stiprinama: nuo oro gynybos priemonių iki užtvarų vandenyje ir intensyvesnių patrulių.

    Kas keičiasi po smūgio?

    Jei Ukrainos teiginiai apie pataikymus teisingi, kelių specializuotų katerių praradimas ar rimtas apgadinimas gali laikinai susilpninti patruliavimą ir priešdiversinę kontrolę ties tiltu. Tai ypač aktualu, nes jūriniai dronai pastaraisiais metais tapo viena efektyviausių priemonių atakuoti uostus, laivus ir infrastruktūrą, kai tradiciniai laivyno pajėgumai riboti.

    Karo analitikai dažnai pabrėžia, kad jūrinių bepiločių naudojimas leidžia pigiau ir riziką žmonėms sumažinant vykdyti operacijas prieš gerai saugomus taikinius. Tokie incidentai verčia Rusiją didinti resursus apsaugai, o tai reiškia papildomą spaudimą kitoms fronto atkarpoms ir logistikai.

    Kodėl Krymo tiltas išlieka prioritetu?

    Krymo tiltas nuo pat jo pastatymo yra ne tik transporto arterija, bet ir politinis simbolis, todėl Ukrainai jis išlieka prioritetiniu taikiniu. Pastaraisiais metais tiltas buvo ne kartą apgadintas įvairių tipų atakomis, o po kiekvieno incidento Rusija skelbėsi stiprinanti apsaugą ir atstatymo darbus.

    Kol kas nėra patikimo, nepriklausomai patvirtinto vertinimo, ar šis konkretus smūgis sukels tiesioginį poveikį tilto eksploatavimui. Vis dėlto pati žinia apie ataką Kerčės sąsiauryje rodo, kad kova dėl kontrolės Juodojoje jūroje ir prie Krymo tęsis, o jūriniai dronai ir toliau bus vienas svarbiausių šios konfrontacijos elementų.

  • Kaja Kallas perspėja ES dėl derybų su Rusija: silpnumas tik paskatina agresiją

    Kaja Kallas perspėja ES dėl derybų su Rusija: silpnumas tik paskatina agresiją

    Europos Sąjunga neturėtų siekti tiesioginių derybų su Rusija dėl karo Ukrainoje pabaigos, nes taip rizikuotų „nusižeminti“ ir pakliūti į Maskvos maksimalistinių reikalavimų spąstus. Taip balandžio 30 dieną pareiškė ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas.

    Pasak jos, iki šiol Rusija nerodė realaus noro įsitraukti į prasmingą dialogą, todėl ES turėtų sutelkti dėmesį į spaudimo priemones ir aiškias sąlygas, o ne į simbolinius kontaktus. Kaja Kallas pabrėžė, kad tik tada, kai Maskva bus priversta derėtis iš tikro, o ne imituoti procesą, atsiras pagrindas rimtesnėms diskusijoms.

    „Neturėtume nusižeminti prašydami Rusijos kalbėtis. Turime sukurti situaciją, kurioje ji iš apsimetimo pereitų prie realių derybų“, – sakė Kaja Kallas.

    Signalas apie ilgalaikę konfrontaciją

    ES diplomatijos vadovė taip pat įspėjo, kad Rusija, jos vertinimu, pertvarko ir stiprina kariuomenę ilgesnei konfrontacijai su Vakarais. Kaja Kallas teigė, kad nuo Europos ir NATO pasirinkimų priklausys, ar Vladimiras Putinas ryšis ateityje tikrinti Aljanso atgrasymo patikimumą.

    Jos teigimu, atgrasymas veikia tik tada, kai jis yra įtikinamas, o bet koks silpnumo demonstravimas gali būti suprastas kaip kvietimas agresijai. Kartu ji akcentavo, kad net ir pasibaigus karui Ukrainoje negali būti paprasto grįžimo prie įprastų santykių su Rusija.

    Diskusijos ES viduje ir JAV vaidmuo

    Kaja Kallas pasisakymai nuskambėjo tuo metu, kai tarptautinėje darbotvarkėje vėl daug dėmesio skiriama kontaktams tarp Vašingtono ir Maskvos. Viešai skelbta, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas neseniai kalbėjosi telefonu su Vladimiru Putinu, o Rusijos vadovas pokalbio metu užsiminė apie trumpas paliaubas, siejamas su Pergalės dienos minėjimais Maskvoje.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra sakęs, kad Kyjivui svarbiausios būtų ne trumpalaikės pauzės, o ilgalaikis ugnies nutraukimas, patikimos saugumo garantijos ir tvari taika. Ukraina savo poziciją grindžia tuo, kad laikini susitarimai be aiškių įsipareigojimų sudaro sąlygas Rusijai persigrupuoti ir tęsti spaudimą.

    ES viduje nuomonės dėl tiesioginio įsitraukimo į derybas su Rusija išlieka nevienodos. Ankstesniais mėnesiais kai kurie lyderiai viešai svarstė, ar Briuselis turėtų pats kalbėtis su Maskva, tačiau dalis valstybių tam priešinasi, argumentuodamos, kad be aiškių išankstinių sąlygų tokie kontaktai silpnintų bendrą Europos poziciją.

    Kaja Kallas teigė, kad šis klausimas bus aptariamas per neformalų ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Kipre gegužės 10 ir 11 dienomis. Pasak jos, dėmesys turėtų krypti į tai, kokius konkrečius įsipareigojimus Rusija turėtų prisiimti po karo, kad bet kokie tolesni sprendimai būtų paremti patikrinamomis sąlygomis, o ne vien politinėmis deklaracijomis.

  • Švedija konfiskavo su netikra vėliava plaukusį laivą: sieja su Rusijos šešėliniu laivynu

    Švedija konfiskavo su netikra vėliava plaukusį laivą: sieja su Rusijos šešėliniu laivynu

    Švedija konfiskavo krovininį laivą, kurį pareigūnai sieja su vadinamuoju Rusijos šešėliniu laivynu. Laivas buvo sulaikytas kovo pradžioje, o prokuratūra nurodė, kad dabar dėl jo konfiskavimo sprendimo turėtų pasisakyti teismas.

    Kaip skelbta, 96 metrų ilgio laivas „Caffa“ plaukė į Sankt Peterburgą, kai kovo 6 dieną į jį įlipo ginkluoti Švedijos policijos pareigūnai. Per operaciją buvo sulaikytas vienas įgulos narys, įtariamas kelių jūrų teisės ir laivo saugos reikalavimų pažeidimais bei suklastoto dokumento panaudojimu.

    Švedijos prokuratūra pranešė, kad konfiskavimas atliktas gavus užsienio valstybės prašymą suteikti teisinę pagalbą. Kuri šalis kreipėsi, neatskleidžiama, tačiau Švedijos pareigūnai akcentuoja, kad šis prašymas susijęs su tyrimo veiksmais dėl konkretaus laivo.

    „Užsienio institucija paprašė Švedijoje atlikti tam tikrus tyrimo veiksmus, įskaitant susijusius su laivu „Caffa“, – sakė prokuroras Håkanas Larssonas.

    „Nusprendžiau konfiskuoti laivą, kad teismas įvertintų, ar jį galima perduoti kitai valstybei“, – sakė Håkanas Larssonas.

    Kovo mėnesį Švedijos pakrančių apsauga teigė turinti informacijos, jog laivas įtrauktas į Ukrainos sankcijų sąrašą ir plaukė su netikra Gvinėjos vėliava. Rusijos ambasada Stokholme anksčiau skelbė, kad 10 iš 11 įgulos narių yra Rusijos piliečiai.

    Švedijos pareigūnai taip pat yra nurodę, kad laivas galėjo būti naudojamas gabenti, kaip įtariama, iš Ukrainos pagrobtus grūdus. Pakrančių apsaugos atstovai aiškino turėję duomenų, leidžiančių įtarti, kad krovinys gali būti susijęs su iš okupuotų ar konflikto paliestų teritorijų išvežama produkcija.

    Kas vadinama šešėliniu laivynu

    Šešėlinis laivynas yra neformalus terminas, kuriuo apibūdinama senesnių, neaiškios nuosavybės ar sudėtingomis schemomis valdomų tanklaivių ir krovininių laivų grupė. Tokie laivai, Vakarų pareigūnų vertinimu, padeda apeiti Europos Sąjungos, Jungtinių Valstijų ir Didžiojo septyneto sankcijas, taikomas po 2022 metais pradėtos plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą.

    Sankcijų tikslas yra mažinti pajamas, kurios gali būti naudojamos karui finansuoti, todėl daliai laivų ribojama prieiga prie Vakarų draudimo, finansavimo ir logistikos paslaugų. Dėl to auga rizika, kad rinkoje daugėja laivų, plaukiojančių su dažnai keičiamomis vėliavomis, neaiškiais savininkais ir mažiau skaidriomis draudimo grandinėmis.

    Auganti rizika Baltijos jūroje

    Pastaraisiais metais Baltijos jūros regione vis dažniau kalbama apie su laivyba susijusias saugumo grėsmes, įskaitant galimą sabotažą ir incidentus prie povandeninės infrastruktūros. Kai kurie ekspertai ir politikai šešėlinio laivyno veiklą sieja su platesnėmis hibridinio poveikio priemonėmis, kuriomis daromas spaudimas Vakarų valstybėms.

    Ši tema regione paaštrėjo po kelių rezonansinių atvejų, kai buvo tiriama, ar laivai galėjo prisidėti prie povandeninių kabelių ar kitos infrastruktūros pažeidimų. Dėl to pakrančių apsaugos tarnybos ir karinės jūrų pajėgos stiprina stebėseną, o sankcijų priežiūra vis dažniau nukreipiama ne tik į krovinius, bet ir į laivų dokumentus, vėliavas bei nuosavybės grandines.

    Švedijos prokuratūra kol kas nekomentuoja, kiek laiko gali užtrukti teismo procesas ir ar laivas iš tiesų bus perduotas prašymą pateikusiai valstybei. Tikėtina, kad sprendimas priklausys nuo teismo vertinimo, ar konfiskavimo ir galimo perdavimo sąlygos atitinka nacionalinę teisę bei tarptautinio bendradarbiavimo procedūras.

  • Maskvos Gegužės 9-osios paradas be tankų: Kremlius aiškina grėsmėmis ir keičia formatą

    Kremlius riboja parado mastą

    Maskvoje gegužės 9 dieną vyksiantis Pergalės dienos paradas Raudonojoje aikštėje šiemet bus rengiamas be sunkiosios karinės technikos demonstravimo. Apie tai pranešė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, sprendimą siejęs su saugumo rizikomis.

    Pasak jo, dėl terorizmo grėsmės imamasi priemonių, kurios „akivaizdžiai“ turi sumažinti pavojų, todėl paradas vyks, bet ribotu formatu. Kremlius taip pat kartojo teiginius apie galimą Ukrainos veiksmų riziką.

    Kuo tai išskirtinis sprendimas

    Toks formatas laikomas išskirtiniu, nes pastaraisiais metais Pergalės dienos paradas buvo naudojamas kaip karinių pajėgumų demonstracija, įprastai rodant šarvuotąją techniką ir kitą ginkluotę. Rusijos vadovybė tankų ir kitos technikos paradus plačiai naudojo bent nuo 2008 metų, kai buvo sugrąžintas ryškesnis „pajėgų demonstravimo“ elementas.

    Šiemet, remiantis viešai skelbta informacija, vietoj sunkiosios technikos akcentas perkeliamas į skrydžių programą. Rusijos gynybos institucijos yra užsiminusios, kad numatomas aviacijos pasirodymas, įskaitant akrobatinių grupių skrydžius ir Su-25 atakos lėktuvus.

    Saugumo fonas ir karo kontekstas

    Sprendimas priimtas vykstant Rusijos karui prieš Ukrainą ir augant smūgių Rusijos teritorijoje mastui. Ukraina pastaraisiais mėnesiais reguliariai atakuoja taikinius Rusijos gilumoje, dažniausiai nukreiptus į energetikos, pramonės ar karinės paskirties objektus.

    Kijevas viešai yra signalizavęs, kad tokios operacijos gali intensyvėti, o Maskva tuo grindžia didesnį dėmesį saugumui. Kremlius šiuos veiksmus įvardija kaip „teroristinius“, nors Ukraina tokias atakas aiškina kaip karo logikos dalį, siekiant silpninti Rusijos karo pajėgumus.

    Šiemet paradas Maskvoje išlieka politiškai svarbus Rusijos vidaus auditorijai ir propagandinei žinutei, tačiau ribotas formatas rodo, kad saugumo rizikos ir karo realijos ima daryti įtaką net simboliniams renginiams. Kremlius pabrėžia, kad šventė vyks, tačiau jos turinys bus pritaikytas prie grėsmių vertinimo.

  • Ar Rusijos prognozės pasitvirtins: ZAE sprendimas gali atpiginti naftą pasaulinėse rinkose

    Kas pasikeitė OPEC+ užkulisiuose

    Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas pareiškė, kad Jungtinių Arabų Emyratų sprendimas trauktis iš OPEC gali paskatinti didesnę naftos gavybą. Jo teigimu, jei rinkoje atsirastų daugiau pasiūlos, ilgainiui tai darytų spaudimą pasaulinėms naftos kainoms.

    Rusija yra OPEC+ grupės narė, todėl jos naftos politika koordinuojama su OPEC šalimis ir kitais partneriais. Kartu Maskva laikoma viena iš valstybių, kurioms aukštesnės kainos yra finansiškai palankios, ypač tada, kai rinkoje daug geopolitinės įtampos.

    Kodėl ZAE žingsnis svarbus kainoms

    Pasak Siluanovo, pasitraukusi iš OPEC valstybė galėtų gaminti tiek naftos, kiek leidžia jos techninės gavybos galimybės, ir daugiau jos tiekti rinkai. Tokia logika remiasi klasikiniu pasiūlos ir paklausos dėsniu: didėjant pasiūlai, kainos paprastai stabilizuojasi arba smunka.

    „Girdime, kad viena šalis, Jungtiniai Arabų Emyratai, pasitraukia iš OPEC. Tai reiškia, kad ji gali gaminti tiek naftos, kiek leidžia jos pajėgumai, ir tiekti ją rinkai“, – sakė Antonas Siluanovas.

    Maskvos pareiškimas vertinamas ir kaip signalas rinkai, ir kaip politinė reakcija į netikėtą Abu Dabio sprendimą. Rusija palaiko artimus ryšius tiek su ZAE, tiek su Saudo Arabija, kuri laikoma OPEC lydere ir dažnai formuoja bendrą kartelio kryptį.

    Ormuzo sąsiauris ir geopolitika vis dar kelia kainas

    Ministras pabrėžė, kad šiuo metu naftos kainos išlieka aukštos ir dėl rizikų, susijusių su Ormuzo sąsiauriu, kuris yra vienas svarbiausių pasaulio naftos transporto maršrutų. Rinkose bet kokie sutrikimų ženklai šiame koridoriuje paprastai iškart didina kainų premiją.

    „Jei OPEC šalys po ZAE pasitraukimo imsis nekoordinuotos politikos ir gamins tiek, kiek leidžia jų galimybės, kainos atitinkamai kris“, – pridūrė ministras.

    Tuo pačiu jis akcentavo, kad tokia prognozė labiau susijusi su scenarijumi, kai logistikos rizikos sumažėtų ir pagrindiniai tiekimo keliai ateityje vėl veiktų stabiliai. Kol geopolitinė įtampa išlieka, rinka dažnai reaguoja ne vien į realius gavybos skaičius, bet ir į galimų sutrikimų tikimybę.

  • Ukraina stato milžinišką gynybos liniją: įtvirtinimai matomi iš kosmoso, Rusija ieško naujo smūgio

    Ukraina stato milžinišką gynybos liniją: įtvirtinimai matomi iš kosmoso, Rusija ieško naujo smūgio

    Ukraina šiaurinėje šalies dalyje spartina daugiasluoksnės gynybos linijos statybas, kuri, kaip teigiama, jau matoma palydovinėse nuotraukose. Įtvirtinimai kuriami tam, kad Rusijos pajėgos negalėtų greitai prasiveržti į Ukrainos teritoriją ir priartėti prie Kyjivo.

    Ukrainos kariuomenė skelbia, kad fortifikacijos driekiasi nuo Kyjivo apylinkių iki Sumų krypties, formuodamos vadinamąją giliąją gynybą. Kai kur darbai vykdomi ne tik prie pat sienos, bet ir iki maždaug 100 kilometrų šalies gilumoje, kad būtų sukurti keli atsitraukimo ir kontratakos barjerai.

    Kas statoma ir kodėl

    Ukrainos ginkluotųjų pajėgų inžineriniai daliniai pabrėžia, kad tai tęstinis, kelių juostų gynybos modelis, skirtas lėtinti mechanizuotų dalinių judėjimą ir apsunkinti logistiką. Tokios linijos paprastai derina kelias kliūtis, kurios priverčia priešininką sustoti, išsiskleisti ir patirti didesnius nuostolius.

    Įrengiami prieštankiniai grioviai, spygliuotos vielos užtvaros, minų laukai ir kitos inžinerinės kliūtys, taip pat betoniniai prieštankiniai blokai, dažnai vadinami piramidėmis. Šie elementai skirti nukreipti šarvuotą techniką į iš anksto numatytas zonas, kur ją lengviau naikinti artilerija ir bepiločiais orlaiviais.

    „Ši gynybos linija statoma. Sutelkta labai daug pajėgų ir priemonių, kad ji būtų pastatyta per kuo trumpesnį laiką“, – sakė Ukrainos kariuomenės inžinerinių pajėgų vadovas brigados generolas Vasylius Syrotenka.

    Šiaurinis ruožas – jautriausia kryptis

    Ukrainos vadovybė pastaruoju metu ne kartą yra viešai kalbėjusi apie padidėjusį aktyvumą prie sienos su Baltarusija ir Rusija, įskaitant inžinerinius darbus ir kelių infrastruktūros parengimą. Nors patvirtintos informacijos apie masinį Rusijos pajėgų pergrupavimą šiaurėje nėra, Kyjivas siekia iš anksto sumažinti staigaus puolimo riziką.

    Ypatingas dėmesys skiriamas Sumų sričiai, kuri dėl geografinės padėties laikoma vienu labiausiai pažeidžiamų regionų. Skelbiama, kad ten jau vykdomas dar vienas fortifikacijų etapas, o prie darbų prisideda ir kiti Ukrainos regionai, siųsdami techniką bei specialistus.

    Karas virsta poziciniu

    Šios statybos siejamos su platesniu Ukrainos fortifikacijų planu, įgyvendinamu nuo 2024 metų, kai fronto linijose sustiprėjo pozicinio karo bruožai. Ilgos, nuoseklios gynybinės juostos leidžia taupyti gyvąją jėgą, geriau valdyti manevrą ir sukurti sąlygas veiksmingiau naudoti žvalgybą bei bepiločius.

    Ekspertai pabrėžia, kad fortifikacijos pačios savaime negarantuoja apsaugos, tačiau jos gali sulėtinti puolimą ir padidinti užpuoliko nuostolius, ypač kai derinamos su artilerija, elektroninės kovos priemonėmis ir nuolatine žvalgyba. Todėl Ukraina siekia, kad šiaurinė kryptis taptų ne greito prasiveržimo, o ilgo ir brangaus įsiveržimo scenarijumi.

  • Ukraina vėl smogė Tuapse naftos perdirbimo gamyklai: uoste skelbiama evakuacija ir gaisras

    Ukraina vėl smogė Tuapse naftos perdirbimo gamyklai: uoste skelbiama evakuacija ir gaisras

    Ukraina antradienį dar kartą atakavo Rusijos naftos infrastruktūrą Juodosios jūros uostamiestyje Tuapse. Vietos valdžia pranešė apie didelį gaisrą naftos perdirbimo gamykloje ir pradėtą netoliese gyvenančių žmonių evakuaciją.

    Krasnodaro krašto gubernatorius Veniaminas Kondratjevas nurodė, kad po bepiločių atakos mieste vėl paskelbta padidintos parengties situacija. Pasak jo, saugumo sumetimais iš gyvenamųjų namų šalia gamyklos išvežami gyventojai.

    Tuapse naftos perdirbimo gamykla laikoma viena reikšmingesnių pietų Rusijos infrastruktūros grandžių, jos pajėgumai siekia apie 12 mln. tonų per metus. Pastarosiomis savaitėmis ši vieta atakuojama ne pirmą kartą, o ankstesni gaisrai, anot vietos pareigūnų, buvo gesinami kelias dienas.

    Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas viešai patvirtino smūgį, teigdamas, kad objektas susijęs su Rusijos kariuomenės aprūpinimu okupuotose Ukrainos teritorijose. Ukrainos pusė pastaraisiais mėnesiais akcentuoja, kad naftos perdirbimo ir kuro logistikos objektai yra svarbūs Rusijos karo finansavimo ir tiekimo taškai.

    Vietos gyventojai po ankstesnių atakų socialiniuose tinkluose skelbė apie galimą taršą ir suodžių nusėdimą mieste, o savivaldybės tarnybos tvirtino tebevykdančios valymo darbus uoste ir pakrantėje. Dėl naujausio gaisro taršos mastas kol kas neįvardytas.

    Atakos energetikos ir logistikos objektams išlieka viena ryškiausių karo tendencijų: Ukraina siekia mažinti Rusijos pajamas iš naftos sektoriaus ir apsunkinti degalų tiekimą kariuomenei, o Rusija tęsia smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai ir uostams. Toks „smūgių mainų“ modelis didina rizikas civilinei infrastruktūrai ir aplinkai, ypač prie Juodosios jūros.

  • Ukraina kovą numušė per 33 000 Rusijos dronų: rekordiniai skaičiai ir tolimojo smūgio posūkis

    Ukraina kovą numušė per 33 000 Rusijos dronų: rekordiniai skaičiai ir tolimojo smūgio posūkis

    Ukrainos gynybos ministras pranešė, kad šalies oro gynybos sistema kovą numušė daugiau kaip 33 000 Rusijos dronų. Tai, Kyjivo teigimu, didžiausias mėnesio rodiklis nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 metais.

    Pasak Ukrainos pareigūnų, augantis perimtų taikinių skaičius siejamas su sparčiai plečiama priešlėktuvinės gynybos architektūra ir didėjančia vadinamųjų perėmėjų dronų pasiūla. Šie sprendimai Ukrainai padeda atremti masines atakas ir sumažinti smūgių padarinius infrastruktūrai.

    Perėmėjų dronai ir naujas valdymas

    Ukraina skelbia didinanti perėmėjų dronų tiekimą ir stiprinanti jų integraciją į bendrą oro gynybos sistemą. Kartu kariuomenė, kaip teigiama, suformavo naują valdymo grandį oro pajėgose, kad greičiau priimtų sprendimus ir geriau koordinuotų atsaką į atakas.

    Kontekstas platesnis nei vien frontas: Ukrainos pareigūnai teigia, kad perėmėjų dronais domisi ir kai kurios Artimųjų Rytų bei Persijos įlankos valstybės. Praktikoje išbandyta technologija, jų vertinimu, tapo viena iš svarbiausių priemonių prieš masiškai naudojamas pigių dronų bangas.

    Ilgojo nuotolio smūgiai – iki 1 750 km

    Ukrainos gynybos ministerija taip pat nurodė, kad šalies pajėgos nuo 2022 metų daugiau kaip dvigubai išplėtė giliųjų smūgių nuotolį. Jei invazijos pradžioje buvo kalbama apie maždaug 630 kilometrų atstumą, dabar minima galimybė smogti iki maždaug 1 750 kilometrų už fronto linijos.

    Šis pokytis, Kyjivo teigimu, leidžia dažniau taikytis į objektus, susijusius su Rusijos karo ekonomika, įskaitant naftos infrastruktūrą ir gamybos pajėgumus. Ukraina pabrėžia, kad tokie smūgiai mažina Maskvos pajamas ir trikdo tiekimo grandines, kurios svarbios kariuomenei.

    Smūgiai Juodosios jūros pakrantėje ir atsakomieji pareiškimai

    Ukrainos teigimu, vietoje sukurti tolimojo nuotolio atakos dronai dar kartą smogė naftos perdirbimo ir terminalo infrastruktūrai Juodosios jūros pakrantėje, o tai esą jau trečias toks atvejis per mažiau nei dvi savaites. Dėl situacijos vietos gyventojai buvo evakuoti kaip atsargumo priemonė.

    Ukrainos nepilotuojamų sistemų pajėgos nurodė, kad viena iš koordinuotų operacijų buvo nukreipta į naftos perdirbimo įrenginius Tuapsėje. Teigiama, kad ankstesni smūgiai sunaikino 24 naftos talpyklas ir apgadino dar keturias, tačiau nepriklausomai patikrinti šių detalių nebuvo galimybės.

    Tuo metu Rusijos gynybos ministerija paskelbė per naktį perėmusi 186 Ukrainos dronus virš kelių regionų, okupuoto Krymo, taip pat virš Juodosios ir Azovo jūrų. Abi pusės toliau aktyviai naudoja bepiločius aparatus, o oro gynybos efektyvumas tampa vienu svarbiausių šio karo tempo veiksnių.

    Europos saugumo kontekste Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas pareiškė, kad dėl Rusijos keliamos grėsmės Europa gali būti suinteresuota Ukraina ne mažiau, nei Ukraina Europa. Jo teigimu, Ukraina turi didelę ir sparčiai modernėjančią kariuomenę, o diskusijos dėl narystės Europos Sąjungoje ir NATO išlieka aktualios.

    „Vietoje minties, kad Ukraina reikia Europos, turėtume svarstyti, ar kartais Europai nereikia Ukrainos labiau“, – sakė Alexanderis Stubbas.

  • Zelenskis įsiuto: Izraelis esą rengiasi iškrauti Rusijos pavogtus Ukrainos grūdus

    Zelenskis įsiuto: Izraelis esą rengiasi iškrauti Rusijos pavogtus Ukrainos grūdus

    Ukrainos ir Izraelio santykiuose įsiplieskė naujas diplomatinis konfliktas dėl krovininio laivo, kuris, Kyjivo teigimu, į Izraelio uostą gabena Rusijos iš okupuotų teritorijų pavogtus Ukrainos grūdus. Prezidentas Volodymyras Zelenskis viešai paragino Izraelį neleisti iškrauti tokio krovinio, pabrėždamas, kad prekyba pavogtomis prekėmis užtraukia teisinę atsakomybę.

    Pasak Ukrainos, kalbama apie Panamos vėliava plaukiojantį laivą „Panormitis“, kuris balandžio 25 dieną priartėjo prie Haifos akvatorijos. Kyjivas tvirtina, kad laivas gabena daugiau nei 6 200 tonų kviečių ir apie 19 000 tonų miežių, o jų kilmė siejama su laikinai okupuotomis pietų Ukrainos teritorijomis.

    „Bet kurioje normalioje šalyje pavogtų prekių pirkimas reiškia teisinę atsakomybę“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Ukraina antradienio rytą išsikvietė Izraelio ambasadorių Kyjive Michaelį Brodsky ir paprašė nedelsiant imtis veiksmų dėl „Panormitis“. Zelenskis teigė, kad Ukraina jau esą panaudojo diplomatinius kanalus, tačiau, jo vertinimu, situacija kartojasi, todėl tenka kalbėti viešai.

    Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Sa’aras anksčiau nurodė, kad kaltinimai turi būti pagrįsti įrodymais, o oficialios teisinės pagalbos ar informacijos pateikimo procedūros, jo teigimu, nebuvo išnaudotos iki galo. Jis taip pat ragino diplomatiją vykdyti ne socialiniuose tinkluose, o instituciniu keliu.

    Kaip veikia grūdų „šešėlinės“ schemos

    Ukrainos pareigūnai tvirtina, kad Rusija sistemingai perima grūdus okupuotose teritorijose ir organizuoja jų eksportą, pasitelkdama su okupacine administracija siejamus tarpininkus. Pasak Ukrainos tiriamosios žurnalistikos atstovų, grūdai gali būti kraunami į Rusijos birių krovinių laivus, vėliau perkeliami į vadinamojo šešėlinio laivyno laivus ir išgabenami iš Rusijos uostų, pakeičiant dokumentaciją.

    Kyjivo vertinimu, nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 metais Rusija galėjo pasisavinti mažiausiai 15 mln. tonų Ukrainos grūdų. Ukraina pabrėžia, kad uostų ir muitinės kontrolė leidžia identifikuoti laivus, krovinius bei jų kilmę, todėl, jos teigimu, Izraelis turi technines galimybes patikrinti tiekimo grandinę.

    Ne pirmas kartas šiemet

    Izraelio žiniasklaidoje skelbta, kad šiemet į Izraelį jau galėjo patekti ne viena grūdų siunta, kurią Ukraina laiko pavogta. Dėl ankstesnių atvejų Kyjivas taip pat buvo reiškęs pretenzijas, teigdamas, kad Izraelio institucijos buvo įspėtos iš anksto, tačiau kroviniai vis tiek buvo iškrauti.

    Vienu iš pastarųjų pavyzdžių Ukraina įvardijo laivą „Abinsk“, kuris, jos teigimu, į Izraelį atgabeno beveik 44 000 tonų kviečių. Kyjivas tvirtina, kad apie galimą okupuotų teritorijų kilmę Izraelio pareigūnams buvo pranešta dar kovo 23 dieną, tačiau krovinys Haifoje vis tiek buvo iškrautas balandžio 12–14 dienomis.

    Ką tai reiškia regiono politikai

    Šis ginčas vyksta platesniame karo Ukrainoje kontekste, kai grūdų logistika ir uostų infrastruktūra yra tapusi strateginiu taikiniu, o eksportas tiesiogiai veikia pasaulines maisto kainas ir tiekimo stabilumą. Ukraina siekia, kad partneriai užkirstų kelią bet kokioms schemoms, kurios, jos vertinimu, finansuoja Rusijos karo ekonomiką ir normalizuoja neteisėtą okupacijos metu paimtų išteklių prekybą.

    Artimiausiomis dienomis sprendžiant, ar „Panormitis“ bus leista švartuotis ir iškrauti krovinį, Izraeliui teks derinti teisines procedūras, reputacines rizikas ir diplomatinius santykius. Ukraina tuo metu signalizuoja, kad ketina tęsti spaudimą ir reikalauti konkrečių veiksmų, o ne vien pareiškimų.

  • Maskva plečia ES politikų juodąjį sąrašą: taip reaguoja į 20-ąjį sankcijų paketą

    Maskva plečia ES politikų juodąjį sąrašą: taip reaguoja į 20-ąjį sankcijų paketą

    Rusija paskelbė išplėstą Europos Sąjungos institucijų, valstybių narių ir kitų Europos šalių politikų bei pareigūnų sąrašą, kuriems draudžiama atvykti į Rusijos Federaciją. Maskva tai pristato kaip atsakomąją priemonę į naujausius ES sprendimus dėl sankcijų, nukreiptų prieš Rusiją.

    Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškime teigė, kad ES esą didina spaudimą „vienašalėmis ribojamosiomis priemonėmis“, o naujausias, 20-asis sankcijų paketas buvo patvirtintas balandžio 23 dieną. Rusijos pusė kartoja argumentą, jog tokie sprendimai, priimami be Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos, pažeidžia tarptautinę teisę.

    Kas įvardijama kaip priežastys?

    Maskvos teigimu, į sąrašus įtraukiami asmenys, kurie, Rusijos vertinimu, prisidėjo prie sprendimų teikti karinę paramą Ukrainai, dalyvavo sankcijų rengime ar viešai rėmė priemones, nukreiptas prieš Rusijos interesus. Taip pat minima, kad taikiklyje atsiduria ir tie, kurie, Maskvos nuomone, prisideda prie Rusijos valstybės turto įšaldymo bei sprendimų dėl galimo jo panaudojimo.

    Rusijos pareiškime akcentuojama, kad ES veiksmai esą nepadarys įtakos Rusijos užsienio politikos krypčiai. Tokio pobūdžio formuluotės Maskvos komunikacijoje kartojamos nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios ir dažniausiai skirtos vidaus auditorijai, pabrėžiant „nacionalinių interesų“ gynybą.

    ES sankcijos: ką apima 20-asis paketas?

    ES patvirtintas 20-asis sankcijų paketas nukreiptas į Rusijos gebėjimą tęsti karą prieš Ukrainą ir į priemones, padedančias Maskvai apeiti ribojimus. Pagal viešai skelbiamą sankcijų logiką, didelis dėmesys skiriamas asmenims ir organizacijoms, susijusioms su Rusijos kariniu-pramoniniu kompleksu, taip pat finansų sektoriui.

    Be to, ES siekia sugriežtinti kontrolę prekėms ir technologijoms, kurios gali būti naudojamos dvejopai, įskaitant tas, kurios sustiprina Rusijos gynybos ir saugumo pajėgumus. Dar viena kryptis – priemonės prieš vadinamąją šešėlinę flotą: laivus, kurie naudojami slaptam rusiškos naftos gabenimui, apeinant taikomus ribojimus.

    Kas bus toliau?

    Europos Sąjungoje paraleliai vyksta diskusijos dėl kito sankcijų etapo, kurį viešojoje erdvėje politikai jau vadina 21-uoju paketu. Tai signalizuoja, kad sankcijų politika laikoma ilgalaike strategija, o sprendimai bus derinami ir su tarptautiniais partneriais, ypač G7 šalimis.

    Tokios Maskvos „atsakomosios“ priemonės, kaip draudimai atvykti, dažniausiai turi ribotą praktinį poveikį, tačiau atlieka politinės žinutės funkciją. Tuo pat metu ES sankcijų efektyvumas priklauso nuo jų įgyvendinimo, kontrolės ir gebėjimo užkirsti kelią apėjimo schemoms, ypač per tarpininkus ir trečiąsias šalis.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad sankcijų dinamika vis labiau persikelia į technologijų, logistikos ir finansinių kanalų kontrolę, o ne vien į simbolinius draudimus. Dėl to vieši sąrašai ir pareiškimai tampa tik matomiausia platesnės ekonominės ir geopolitinės konfrontacijos dalimi.

    „Tai aiškus signalas Rusijai, kad ji mūsų neišlaukins, ir kad parama Ukrainai išliks prioritetu“, – sakė ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas.