CP v2

Tag: Rusija

  • Ukrainiečiai smogė simboliškai: nuskandintas rusų laivas „Izumrud“, šaudęs 2018 metais

    Ukrainiečiai smogė simboliškai: nuskandintas rusų laivas „Izumrud“, šaudęs 2018 metais

    Ukrainos pajėgos pranešė sunaikinusios Rusijos pasienio tarnybos laivą „Izumrud“, kuris, pasak Kyjivo, anksčiau dalyvavo 2018 metais Kerčės sąsiaurio incidente. Ukrainos pusė šį smūgį vadina ne tik kariniu, bet ir simboliniu atsaku.

    2018 metų lapkričio 25 dieną Rusijos pajėgos Kerčės sąsiauryje sulaikė tris Ukrainos karinius laivus, plaukusius iš Odesos į Mariupolį per Juodąją ir Azovo jūras. Ukraina teigia, kad būtent iš „Izumrud“ buvo apšaudytas artilerinis kateris „Berdjansk“, o po to įgulos buvo sulaikytos.

    To paties incidento metu fiksuotas ir neįprastas epizodas: bandydamas blokuoti ukrainiečių laivus, „Izumrud“ susidūrė su kitu Rusijos patruliniu laivu „Don“, ir abi pusės patyrė korpuso pažeidimų. Kyjivas taip pat skelbė, kad „Izumrud“ buvo naudojamas dengiant darbus, susijusius su neteisėtu smėlio kasimu Ukrainos vandenyse.

    Kas buvo „Izumrud“

    „Izumrud“ pastatytas Sankt Peterburge ir nuleistas į vandenį 2013 metais, o į tarnybą priimtas 2015 metais. Laivas buvo priskiriamas Rusijos Federalinės saugumo tarnybos pasienio padaliniams ir bazavosi okupuotame Kryme.

    Ukrainos pateikiamais duomenimis, laivo ilgis siekė apie 62,5 metro, o greitis galėjo būti iki 27 mazgų. Taip pat nurodoma, kad laive buvo įrengta aikštelė sraigtasparniui, todėl jis galėjo vykdyti platesnio spektro patruliavimo ir paramos užduotis.

    Beįguliai smūgiai keičia karo jūroje logiką

    Jeigu pranešimai apie „Izumrud“ sunaikinimą pasitvirtins, tai bus dar vienas atvejis, kai Ukraina sėkmingai smogia Rusijos pajėgoms Juodojoje jūroje pasitelkdama beįgules jūrines sistemas. Tokie smūgiai pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių Ukrainos būdų spausti Rusijos laivyną, riboti jo manevrus ir kelti riziką net toliau nuo fronto linijos.

    Ukrainos komunikate, primenant 2018 metų įvykius, pabrėžta, kad atsakomybė esą neišvengiama ir operacijos tęsis. Tokie pareiškimai dažnai yra ir informacinės kampanijos dalis, kuria siekiama parodyti ilgalaikį spaudimą Rusijos kariniams pajėgumams regione.

    Ką žinome apie „Sargan-3000“

    Pranešimuose teigiama, kad atakai galėjo būti panaudota beįgulė jūrinė platforma „Sargan-3000“, tačiau oficialios techninės detalės išlieka ribotos. Ukraina skelbė, kad tai daugiafunkcė jūrinė kovos platforma, tačiau esminiai parametrai, sensoriai ir ginkluotės sprendimai viešai neatskleidžiami.

    Kariniai analitikai dažniausiai vertina tokias sistemas pagal netiesioginius požymius ir ankstesnių operacijų pobūdį, todėl dalis skelbiamos informacijos lieka prielaidomis. Dažniausiai minima modulinė konstrukcija, žemas siluetas, ryšys per palydovines sistemas ir galimybė prisitaikyti prie skirtingų užduočių, tačiau Ukraina šių detalių patvirtinusi nėra.

  • Ukraina be laivyno paralyžiavo Azovo jūrą: jūriniai dronai privertė Rusiją stabdyti laivybą

    Ukraina be laivyno paralyžiavo Azovo jūrą: jūriniai dronai privertė Rusiją stabdyti laivybą

    Ukraina pranešė praktiškai sukūrusi jūrinę blokadą Azovo jūroje ir dalyje Juodosios jūros, pasitelkdama jūrinius dronus ir tolimojo nuotolio bepiločius. Tai vienas ryškiausių pastarojo meto pavyzdžių, kaip valstybė be klasikinio karinio laivyno gali smarkiai apriboti priešo laivybą ir logistiką.

    Ukrainos pajėgos nurodo, kad per maždaug dešimt dienų smūgiai buvo suduoti daugiau nei 116 Rusijos plaukiojimo priemonių Azovo jūroje. Tarp taikinių įvardijami tanklaiviai, siejami su vadinamąja šešėlinių laivų praktika, taip pat krovininiai laivai, keltai ir vilkikai.

    Šešėlinių tanklaivių tema tarptautiniu mastu siejama su bandymais apeiti sankcijas ir tęsti energijos išteklių eksportą per sudėtingas tarpininkavimo grandines. Tokios schemos kelia ne tik ekonominių, bet ir saugumo bei aplinkosaugos rizikų, o karo sąlygomis tampa ypač jautriu taikiniu.

    Dėl smūgių ir grėsmių laivybai Rusija, kaip teigiama, buvo priversta riboti arba stabdyti judėjimą Azovo jūroje ir per Kerčės sąsiaurį, kuris jungia abu baseinus. Tai apsunkina tiekimą į okupuotą Krymą ir trikdo krovinių srautus, kurie karo ekonomikoje turi tiesioginę reikšmę.

    Pastarosiomis dienomis atakų geografija, remiantis Ukrainos ir tarptautinių stebėtojų vertinimais, išsiplėtė ir Juodojoje jūroje. Skelbiama apie naktį, kai smūgių banga palietė apie dvi dešimtis Rusijos laivų, taip didinant spaudimą Rusijos karinei ir komercinei laivybai.

    Karybos analitikai šią kampaniją vadina lūžio tašku jūrinių operacijų logikoje, kai santykinai pigūs, sunkiai aptinkami ir masiškai naudojami bepiločiai keičia tradicinių laivynų pranašumo taisykles. Tokia taktika leidžia nuolat kelti riziką priešo laivams, versti juos laikyti didesnes pajėgas gynybai ir branginti bet kokius pervežimus.

    Ši strategija dera su platesniu Ukrainos tikslu mažinti Rusijos galimybes naudotis jūriniais koridoriais kariniams ir ekonominiams tikslams. Taip pat akcentuojamas siekis izoliuoti Krymą, smogiant logistikos infrastruktūrai ir apribojant resursų judėjimą į okupuotas teritorijas.

    „Mes rodome, kad jūroje galima pasiekti efektą net ir be klasikinės flotilės, jei turi technologiją, žvalgybą ir nuoseklią strategiją“, – teigiama Ukrainos pareiškimuose apie bepiločių sistemų vaidmenį.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad tokio pobūdžio jūriniai bepiločiai ir jų koordinavimas su oro dronais tampa nauja tendencija, kurią atidžiai stebi ir NATO šalys. Praktika rodo, kad jūrinė erdvė vis labiau virsta DI ir autonominių sistemų dvikovų lauku, o tradiciniai laivai privalo prisitaikyti prie nuolatinės, išskaidytos grėsmės.

  • Prancūzija siunčia galingą smūgį Rusijai: Ukrainą pasieks papildomos SAMP/T sistemos

    Prancūzija siunčia galingą smūgį Rusijai: Ukrainą pasieks papildomos SAMP/T sistemos

    Prancūzija paskelbė, kad Ukrainai perduos dar dvi papildomas oro gynybos sistemas SAMP/T ir paspartins raketų Aster 30 tiekimą. Šie sprendimai priimti po Paryžiuje vykusių konsultacijų dėl Ukrainos priešraketinės gynybos stiprinimo.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kad Prancūzija įsipareigojo dalį papildomos ginkluotės perduoti dar šiais metais. Kartu Ukraina Paryžiuje planuoja įsigyti ir papildomų oro gynybos priemonių, kurios sustiprintų miestų apsaugą nuo raketų ir dronų.

    SAMP/T: ką gali ši sistema

    SAMP/T, dar žinoma kaip Mamba, yra Prancūzijos ir Italijos sukurta vidutinio nuotolio oro gynybos sistema, vystoma konsorciumo Eurosam. Ji laikoma viena moderniausių europinių platformų, skirtų kovai su įvairaus tipo oro grėsmėmis.

    Ši sistema yra mobili ir gali perimti aerodinaminius taikinius bei kai kurių tipų balistines grėsmes daugiau nei 100 kilometrų nuotoliu. Praktikoje tai reiškia didesnes galimybes kovoti su sparnuotosiomis raketomis, atakos dronais ir taktinėmis balistinėmis raketomis.

    Raketos Aster 30 ir gamybos plėtra

    Kartu su sistemomis svarbiausias elementas yra perėmimo raketų atsargos, todėl Paryžius akcentuoja Aster 30 tiekimo spartinimą. Be pakankamos amunicijos net moderniausios sistemos praranda efektyvumą, ypač intensyvių smūgių laikotarpiais.

    Skelbiama, kad Prancūzija taip pat sieja paramą su platesniu pramoniniu bendradarbiavimu, įskaitant licencinius sprendimus dėl Aster 30 gamybos didinimo. Tai atitinka bendrą Europos kryptį plėsti gynybos pramonės pajėgumus, kad tiekimas būtų stabilesnis ir greitesnis.

    Kodėl oro gynyba tampa kritiška

    Oro gynybos poreikis Ukrainoje išlieka vienas didžiausių, nes Rusija masiškai naudoja dronus ir raketas smūgiams prieš miestus bei energetikos infrastruktūrą. Artėjant žiemos sezonui, tokie smūgiai tradiciškai suaktyvėja, todėl perėmimo priemonių atsargos tampa strateginės.

    Volodymyras Zelenskis anksčiau viešai pabrėžė, kad žiemos metu Ukrainai reikia reikšmingų JAV gamybos „Patriot“ raketų kiekių per mėnesį, kad būtų galima palaikyti patikimą apsaugą. Tai rodo, kad net ir didėjant europinei paramai, Ukrainos oro gynyba remiasi kelių partnerių sistemų deriniu.

  • WSJ: Kinija beprecedenčiai šnipinėja Rusiją ir derasi dėl eros po Putino

    WSJ: Kinija beprecedenčiai šnipinėja Rusiją ir derasi dėl eros po Putino

    Žvalgybos aktyvumas auga

    Kinija Rusijoje vykdo itin intensyvią žvalgybinę veiklą ir lygiagrečiai stiprina ryšius su įtakingomis grupėmis, nepriklausančiomis Vladimiro Putino artimiausiam ratui, skelbia Wall Street Journal. Pasak leidinio, Pekinas taip ruošiasi scenarijams, kurie gali atsiverti Rusijai keičiantis valdžios pusiausvyrai.

    Publikacijoje teigiama, kad Kinijos tarnybų dėmesys krypsta ne tik į aukščiausią politinį lygmenį, bet ir į vidurinę valstybės aparato grandį bei saugumo struktūras. Tokie taikiniai žvalgybai patrauklūs todėl, kad būtent jie dažnai užtikrina kasdienį sprendimų įgyvendinimą ir informacijos srautus.

    WSJ nurodo, kad Kremlius viešai linkęs menkinti tokios veiklos mastą, siekdamas nerodyti įtampos santykiuose su Pekinu. Tuo pat metu, anot leidinio, Rusijos karo Ukrainoje eiga ir sankcijų poveikis didina Maskvos priklausomybę nuo Kinijos.

    Dujotiekis įstrigo, sąlygos griežtėja

    Vienu ryškiausių jėgų pusiausvyros pokyčių ženklų įvardijamos derybos dėl energetikos. Pasak WSJ, per V. Putino vizitą Pekine Kinijos pareigūnai nepritarė dujotiekio Power of Siberia 2 projektui tokiomis sąlygomis, kokių tikėjosi Maskva.

    Leidinio teigimu, Pekinas siekė, kad rusiškos dujos būtų tiekiamos už kainą, artimą vidaus kainoms Rusijoje, o tai reikštų mažesnes pajamas, nei tikėtasi eksporto sutartyse. Taip pat buvo akcentuojama, kad statybos finansavimo našta turėtų tekti Rusijai, kitaip tariant, projektas faktiškai būtų subsidijuojamas Maskvos lėšomis.

    Toks derybinis tonas rodo, kad Kinija vis mažiau linkusi suteikti Rusijai lengvatų vien dėl geopolitinės partnerystės. Energetika čia tampa ne solidarumo, o šalto išskaičiavimo sritimi, kurioje Pekinas maksimaliai didina savo naudą.

    Ką tai reiškia karui ir ekonomikai

    Jei dideli infrastruktūros projektai stringa, Rusijai dar sunkiau kompensuoti prarastas Europos energijos rinkas ir stabilizuoti biudžeto pajamas. Mažesnės energetikos įplaukos reikštų siauresnį finansinį manevrą ilgalaikiam karui ir vidaus ekonomikos amortizavimui.

    WSJ aprašoma situacija taip pat stiprina vertinimą, kad Kinijos ir Rusijos santykiai darosi vis labiau asimetriški. Kinija įtvirtina vyresniojo partnerio vaidmenį, o Maskvai lieka mažiau svertų diktuoti sąlygas, ypač kai alternatyvų dėl sankcijų ir izoliacijos vis mažiau.

    Ilgainiui toks santykių modelis gali reikšti ir didesnę Kinijos įtaką Rusijos sprendimų priėmimui, ypač energetikos, technologijų ir saugumo srityse. Kartu tai kuria prielaidas Pekinui aktyviau formuoti savo pozicijas dėl regiono saugumo architektūros, atsižvelgiant į galimus pokyčius Maskvoje.

  • ES sankcijos Rusijos FSB siejamai Turla grupei: taikinyje ES šalys ir Ukraina nuo 2010 metų

    ES sankcijos Rusijos FSB siejamai Turla grupei: taikinyje ES šalys ir Ukraina nuo 2010 metų

    Europos Sąjunga liepos 13 dieną išplėtė kibernetinių sankcijų sąrašą ir į jį įtraukė asmenis bei subjektus, siejamus su Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) kuruojamomis ilgalaikėmis kibernetinio šnipinėjimo operacijomis. ES teigimu, šios kampanijos buvo nukreiptos į ES valstybes nares ir Ukrainą, o dalis veiklos fiksuojama nuo 2010 metų.

    Pagrindinis sankcijų taikinys – su valstybės remiama grupe Turla siejami veikėjai. ES institucijų vertinimu, ši grupė buvo naudojama žvalgybai ir kenkėjiškoms operacijoms prieš valstybines institucijas, strategines pramonės šakas bei kritinę infrastruktūrą, o dalis atakų galėjo sukelti sutrikimų ir finansinių nuostolių.

    Ką reiškia kibernetinės sankcijos?

    Pagal ES kibernetinių sankcijų režimą į sąrašą įtrauktiems asmenims taikomas turto įšaldymas, o jiems patiems – draudimas atvykti į ES. Be to, ES subjektams draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai teikti lėšas ar ekonominius išteklius įtrauktiems asmenims ir organizacijoms.

    Šis režimas ES lygmeniu taikomas nuo 2020 metų ir palaipsniui plečiamas, reaguojant į atakas, kurias Bendrija priskiria Rusijos valstybinėms struktūroms ar su jomis susijusiems tinklams. Pastaraisiais metais ES sankcijas vis dažniau sieja su platesnėmis vadinamosiomis hibridinėmis grėsmėmis, įskaitant sabotažą ir dezinformaciją.

    Prancūzija: bus kviečiamas Rusijos ambasadorius

    Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noël Barrot pranešė, kad dėl įvardytų kibernetinių kampanijų Prancūzija ketina iškviesti Rusijos ambasadorių. Paryžius viešai sieja Turla veiklą su incidentais, apėmusiais valstybinių institucijų sistemas ir strateginiams sektoriams svarbias organizacijas.

    „Šios operacijos nukreiptos į kariškius, įmones ir operatorius – siekiama perimti komunikaciją arba trikdyti veiklą, pavyzdžiui, infrastruktūrą“, – sakė Jeanas-Noël Barrot.

    Taikiniai – nuo valstybinių sistemų iki infrastruktūros

    ES pareiškimuose pabrėžiama, kad atakos buvo vykdomos ne vien tiesiogiai: operacijose galėjo būti pasitelkiami kibernetiniai nusikaltėliai, privačios bendrovės ir vadinamieji hacktivistai. Toks modelis, ekspertų vertinimu, leidžia maskuoti tikruosius užsakovus, išskaidyti vykdytojus ir apsunkinti techninį bei teisinį priskyrimą.

    Be asmenų, sankcijos taip pat palietė Rusijos technologijų bendroves, kurios, ES vertinimu, teikė paramą žvalgybos struktūroms. Tai reiškia, kad joms bus užkirstas kelias vykdyti verslą su ES partneriais, o tai gali turėti tiesioginį poveikį tiekimo grandinėms ir technologijų paslaugų pirkimui Europoje.

    Lygiagrečiai apie naują sankcijų paketą paskelbė ir Jungtinė Karalystė, taikydama ribojimus asmenims ir subjektams, siejamiems su Rusijos žvalgybos tarnybomis. Toks derinimas tarp sąjungininkų didina sankcijų efektyvumą, nes ribojimai apima platesnę finansinių ir kelionių kanalų geografiją.

  • Rusija rado naują būdą vilioti paauglius: žaidimas „Dronų mūšis: Ukraina“ veda į darbą

    Rusija rado naują būdą vilioti paauglius: žaidimas „Dronų mūšis: Ukraina“ veda į darbą

    Rusijoje vis ryškiau matomas bandymas pritraukti paauglius į su karine pramone susijusias veiklas, tam pasitelkiant vaizdo žaidimų ir e. sporto elementus. Tyrime, kurį paskelbė T-invariant, teigiama, kad šalia tradicinio techninio ugdymo kuriama atskira įtraukimo sistema, paremta žaidybinimu ir varžybomis.

    Dėmesio centre – Tatarstane veikianti specialioji ekonominė zona Alabuga, siejama su dronų, naudojamų atakoms Ukrainoje, surinkimu. Pasak tyrimo autorių, šioje struktūroje rekrutavimas stiprinamas vaizdo žaidimu „Dronų mūšis: Ukraina“, kuris pristatomas kaip taktinis simuliatorius, leidžiantis valdyti bepiločių vienetus.

    Tyrime teigiama, kad žaidimas nėra vien pramoga ir integruojamas į projektą „Stalino sakalai“, kuriuo esą siekiama pritraukti jaunus žmones dirbti su Rusijos bepiločių programa. Projekto komunikacijoje skelbiami pasiūlymai inžinieriams, dronų operatoriams ir padalinių vadams, taip formuojant aiškią karjeros trajektoriją.

    Žaidybinimas siejamas ir su gyvais renginiais: tyrime minima, kad dalyvavimas dronų pilotavimo varžybose Maskvoje buvo susietas su atranka per „Dronų mūšis: Ukraina“. Taip pat nurodoma, kad iki 2026 metų liepos žaidime buvo sukurta daugiau nei 41 000 paskyrų, o tai rodo kryptingą auditorijos auginimą.

    Dar vienas kanalas – DroneCon kibernetiniai turnyrai, kuriuose, kaip teigiama, dalyvavimui būtinas išankstinis mokymas naudojant simuliatorių. Tyrime minima, kad bendras prizinis fondas siekia apie 33 000 eurų, todėl konkurencinis formatas tampa papildomu motyvatoriumi jaunimui įsitraukti.

    Alabugos atvejis įsilieja į platesnę tendenciją, kai valstybės ir su jomis siejamos struktūros technologijų ugdymą susieja su gynybos sektoriumi, o vaizdo žaidimai pasitelkiami kaip ankstyvas interesų formavimo įrankis. Ekspertai ne kartą yra atkreipę dėmesį, kad tokios priemonės ypač veiksmingos paauglių auditorijai, nes sukuria įspūdį, jog karinės technologijos yra įprasta ir patraukli technologijų karjeros dalis.

    Tyrime taip pat primenama, kad nuo 2023 metais Alabugoje surinkinėjami dronai, siejami su Irano „Shahed“ konstrukcijomis, o greta veikia Alabuga Polytech, kur mokiniai įtraukiami į gamybos procesus. 2026 metų pavasarį, kaip teigiama, buvo vykdyta paaugliams skirta reklaminė kampanija apie uždarbį, o dabar komunikaciją dar labiau sustiprina vaizdo žaidimas ir jo sklaida socialiniuose tinkluose.

  • Ukraina smogė Rusijos flotei šešėlyje: Azovo jūroje apgadinti 21 tanklaivis ir keli kiti laivai

    Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad liepos 10–11 naktį Ukrainos gynybos pajėgos smogė Rusijos laivams Azovo jūroje. Anot Ukrainos, per operaciją apgadintas 21 Rusijos tanklaivis, siejamas su vadinamąja šešėline flotile.

    Ukrainos pusė teigia, kad šie tanklaiviai naudojami gabenti naftą ir naftos produktus apeinant tarptautines sankcijas. Tokie pervežimai, pasak Generalinio štabo, leidžia Rusijai išlaikyti finansinius srautus, kurie vėliau naudojami karui prieš Ukrainą.

    Smūgiai taikomi ir logistikai

    Be tanklaivių, Ukrainos kariuomenė skelbia apgadinusi dar kelis laivus, kurie, jos vertinimu, padeda Rusijos karinei logistikai. Pranešime minimi du krovininiai laivai, keturi vilkikai ir viena žemkasė, galinti būti naudojama uostų infrastruktūros darbams bei laivybos kanalų priežiūrai.

    Ukraina pastarosiomis dienomis skelbia apie virtinę panašių atakų prieš laivus Azovo jūroje ir aplinkinėse akvatorijose. Teigiama, kad ankstesnėmis naktimis taip pat buvo atakuota dešimtys Rusijos laivų, tarp jų ir tanklaiviai, siejami su šešėline flotile.

    Kas yra šešėlinė flotilė?

    Šešėline flotile dažniausiai vadinamas senstančių tanklaivių tinklas, kuriuo Rusija siekia išlaikyti naftos eksportą, kai daliai laivų ir bendrovių taikomi tarptautiniai ribojimai. Tokie laivai neretai siejami su sudėtingomis nuosavybės struktūromis, dažnais registracijos pakeitimais ir operacijomis, kurios apsunkina kontrolę.

    Ukrainos pateikiamuose vertinimuose nurodoma, kad šešėlinės flotilės mastas gali siekti šimtus laivų, o kai kuriais skaičiavimais – ir gerokai daugiau. Dalis Vakarų valstybių ir tarptautinių institucijų šią temą sieja ne tik su sankcijų apėjimu, bet ir su saugumo bei aplinkosaugos rizikomis dėl senų laivų techninės būklės.

    Nepriklausomai patikrinti Ukrainos pateiktų skaičių apie konkrečios nakties apgadinimus iš karto dažnai sudėtinga, tačiau tokio pobūdžio pranešimai rodo kryptingą Ukrainos pastangą spausti Rusijos energetikos logistiką jūrų maršrutuose. Tai – vienas iš būdų mažinti pajamas, kurios, Ukrainos vertinimu, padeda tęsti karinius veiksmus.

  • Nutekinti Kinijos ir Rusijos planai: taikinyje „Starlink“, minimi kibernetiniai smūgiai

    Nutekinti Kinijos ir Rusijos planai: taikinyje „Starlink“, minimi kibernetiniai smūgiai

    Žurnalistinis tyrimas atskleidė kelis dokumentus, parengtus Kinijos ir Rusijos karinio-techninio bendradarbiavimo renginiams bei deryboms 2023 metais. Juose aprašoma, kaip abi šalys svarstė priemones, galinčias sumažinti palydovinio ryšio sistemos „Starlink“ efektyvumą.

    Nutekintuose pristatymuose minima kelių etapų strategija, apimanti diplomatinį spaudimą ir kovą dėl radijo dažnių bei orbitinių pozicijų. Dokumentuose taip pat įvardijamos technologinės priemonės, tokios kaip ryšio trikdymas, kibernetinės atakos ir, ilgesnėje perspektyvoje, galimybė fiziškai taikytis į palydovus.

    Tyrime pažymima, kad „Starlink“ konstelacijos mastas laikomas iššūkiu konkurentams ir didina susidūrimų riziką žemojoje Žemės orbitoje. Autorių teigimu, siūlomos suderintos priemonės būtų nukreiptos į tolesnės konstelacijos plėtros apsunkinimą ir jos operacinių galimybių ribojimą.

    Kas dokumentuose minima apie trikdymą

    Vienas iš aprašytų sumanymų siejamas su bendru Rusijos ir Kinijos elektroninės kovos sprendimų vystymu. Tokia sistema, kaip teigiama, galėtų leisti selektyviai slopinti ryšį konkrečiose teritorijose, pritaikant trikdymo intensyvumą pagal situaciją.

    Dokumentuose taip pat keliama idėja apie pigesnių priešpalydovinių priemonių kūrimą, kurios teoriškai leistų greičiau naikinti palydovus, nei būtų papildoma jų grupuotė orbitoje. Ekspertai Vakarų šalyse ne kartą pabrėžė, kad kosmoso infrastruktūros militarizacija didina eskalacijos ir klaidų riziką.

    Platesnis bendradarbiavimo mastas

    Nutekinta medžiaga, kaip teigiama tyrime, apima ne vien ryšio temą. Joje minimi planai vystyti integruotą oro ir priešraketinės gynybos sistemą, skirtą kovai su moderniomis grėsmėmis, įskaitant hipergarsines raketas.

    Taip pat aptariami autonominių dronų spiečių sprendimai, kuriuose galėtų būti naudojamas dirbtinis intelektas, ir kitos modernizavimo kryptys. Dokumentuose šis bendradarbiavimas siejamas su Rusijos karo Ukrainoje patirtimi ir Kinijos technologinėmis bei gamybinėmis galimybėmis.

    Vakarų politikai ir saugumo bendruomenė panašius signalus vertina kaip riziką Europos ir transatlantiniam saugumui. „Tai kelia didžiulį nerimą ir verčia rimtai vertinti Kinijos vaidmenį, nes tai kertasi su esminiais Europos saugumo interesais“, – sakė Johann Wadephul.

    Pasak tyrime cituojamų buvusių JAV žvalgybos pareigūnų, tokie dokumentai turėtų būti vertinami kaip įspėjimas dėl didėjančios technologinės ir karinės sinergijos. „Tai pavojaus signalas, į kurį būtina reaguoti, o ne ignoruoti“, – sakė Edas Boganas.

    Pastaraisiais metais palydovinis internetas tapo kritine infrastruktūra, ypač krizėse ir karo zonose, todėl jo pažeidžiamumas tampa strateginiu klausimu. Dėl to auga dėmesys ryšio atsparumui, atsarginėms sistemoms ir kosmoso saugumo taisyklėms, kurias tarptautinė bendruomenė vis dažniau svarsto kaip prioritetą.

  • Ukrainos dronai per naktį smogė Rusijos šešėliniam laivynui: apgadinta 13 tanklaivių

    Ukrainos dronai per naktį smogė Rusijos šešėliniam laivynui: apgadinta 13 tanklaivių

    Ukrainos bepilotes sistemas naudojančios pajėgos naktį iš liepos 9 į liepos 10 dieną surengė masinę ataką prieš Rusijos vadinamąjį šešėlinį laivyną prie okupuoto Krymo prieigų. Ukrainos kariuomenės atstovų teigimu, per vieną naktį buvo sunaikinta arba smarkiai apgadinta 13 plaukiojančių vienetų, daugiausia tanklaivių, gabenusių degalus.

    Apie operaciją viešai informavo Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų bepiločių sistemų vadavietėje tarnaujantis Robertas Brovdis, žinomas šaukiniu Magyar. Jo teigimu, per pastarąsias 120 valandų Ukrainos dronai iš viso smogė 48 Rusijos laivams, o 13 taikinių buvo pasiekti per maždaug 12 valandų.

    „Per pastarąsias 120 valandų dronai smogė 48 Rusijos laivams, o 13 jų pasiekėme per 12 valandų“, – sakė Robertas Brovdis.

    Ukrainos pusė taip pat paskelbė naktinių smūgių vaizdo įrašą, kuriame, pasak kariškių, matyti taikinių paieška termovizoriumi, o po to sprogimai ir gaisrai laivų deniuose. Nepriklausomo patvirtinimo apie visų paminėtų laivų būklę iš karto nebuvo, o Rusijos institucijos detalaus komentaro nepateikė.

    Šešėliniu laivynu paprastai vadinami tanklaiviai ir kiti laivai, kuriais Maskva, Vakarų šalių vertinimu, bando apeiti naftos ir naftos produktų eksporto ribojimus. Tokie laivai neretai būna seni, registruoti trečiųjų valstybių vėliavomis, o jų automatinės identifikavimo sistemos signalai gali būti išjungti arba manipuliuojami, kad būtų sunkiau sekti maršrutus.

    Ukrainos kariuomenės komunikacijoje akcentuojama, kad smūgiai jūroje siejami ir su logistika okupuotame Kryme, kur degalų tiekimas yra svarbus Rusijos kariniams pajėgumams. Pastaruoju metu Kyjivas vis dažniau kalba apie vadinamąsias kinetines sankcijas, kai sankcijų apėjimui naudojama infrastruktūra yra fiziškai trikdoma ar naikinama.

    Kol kas nėra išsamios informacijos apie įgulų likimą ir galimą žalą aplinkai, jei degalai būtų išsilieję į jūrą. Situacija išlieka dinamiška, o papildomų detalių tikimasi sulaukti, kai atsiras daugiau nepriklausomų patvirtinimų apie smūgių padarinius ir konkrečius apgadintus laivus.

  • Rusija pradėjo perdirbti platinos ir paladžio rūdą Norilske: ką reiškia šis projektas rinkai

    Rusijoje, Norilsko regione, pradėtas pirmasis rūdos perdirbimo etapas Černogorsko kasybos ir perdirbimo komplekse. Projektą įgyvendinanti bendrovė „Russian Platinum“ pranešė, kad jau apdorojama pirmoji rūda, o darbus padėjo paspartinti bendradarbiavimas su „Norilsk Nickel“.

    Pradiniame etape numatyta parengti ir paleisti kasyklą, pirminio smulkinimo mazgą, pagrindinį perdirbimo korpusą bei elektrinę šiluminę jėgainę. Teigiama, kad šių objektų statybos pažanga viršija 80 proc., o pilnas komplekso paleidimas planuojamas 2026 metų pabaigoje.

    Kas slypi Černogorsko telkinyje

    Černogorsko vario ir nikelio telkinio įsisavinimas pradėtas 2021 metais. Jis laikomas vienu didesnių platinos grupės metalų telkinių, todėl projektas svarbus ne tik Rusijos pramonei, bet ir tarptautinėms žaliavų grandinėms.

    Skelbiama, kad telkinio ištekliai siekia apie 143 milijonus tonų, iš jų maždaug 359 tonos paladžio ir 133 tonos platinos. Galutiniais produktais turėtų tapti vario ir nikelio koncentratai, kuriuose numatomas aukštas platinos ir paladžio kiekis.

    Pirmojo etapo projektinis pajėgumas vertinamas 7–9 milijonai tonų rūdos per metus. Tokios apimtys gali reikšmingai papildyti platinos grupės metalų pasiūlą, tačiau reali įtaka priklausys nuo to, kaip greitai kompleksas pasieks nominalų pajėgumą ir ar nebus techninių bei logistinių ribojimų.

    Kodėl rinka stebi šį startą

    Platina ir paladis yra kritiškai svarbūs metalai automobilių katalizatoriams, chemijos pramonei, elektronikai ir daliai energetikos sprendimų. Pastaraisiais metais paklausą veikė ir technologiniai pokyčiai, įskaitant perėjimą prie elektrifikacijos, tačiau vidaus degimo variklių parkas pasaulyje išlieka didelis, todėl platinos grupės metalų paklausa greitai nedingsta.

    Kartu šie metalai jautrūs geopolitikai ir tiekimo rizikoms: Rusija yra viena svarbiausių paladžio tiekėjų, o bet kokie gamybos ar logistikos sutrikimai paprastai atsispindi kainose. Dėl to naujų pajėgumų paleidimas Norilsko regione investuotojams ir pramonei tampa signalu, kad Rusija siekia išlaikyti ir sustiprinti savo pozicijas strateginių žaliavų segmente.

    Projektas taip pat siejamas su Rusijos Arkties plėtros ir nacionalinio saugumo kryptimis iki 2035 metų, nes infrastruktūros stiprinimas šiauriniuose regionuose laikomas strateginiu prioritetu. Skaičiuojama, kad Rusija po Pietų Afrikos Respublikos yra antra pagal platinos gavybą pasaulyje, todėl bet koks papildomas pajėgumas gali turėti platesnių pasekmių tiek konkurencijai, tiek kainodarai.