Tag: Rusija

  • Lenkijos saugumo ekspertas perspėja dėl Rusijos: šią žiemą gali laukti svarbiausias konfrontacijos etapas

    Buvęs Lenkijos Nacionalinio saugumo biuro vadovas Jacekas Siewiera įspėja, kad artėjanti žiema gali tapti esminiu laikotarpiu konfrontacijoje su Rusija. Jo vertinimu, Maskva gali didinti spaudimą Europos valstybėms, pirmiausia pasitelkdama hibridines priemones.

    Kalbėdamas radijui jis priminė anksčiau išsakytą diagnozę, jog Lenkija turi maždaug trejus metus pasirengti galimam paaštrėjimui. Dabar, anot jo, iki šio laikotarpio pabaigos liko nedaug laiko, todėl ženklų, rodančių artimesnę įtampą, daugėja.

    Ko galima tikėtis šią žiemą?

    J. Siewiera tvirtina, kad Rusijos spaudimas gali reikštis ne vien informacinėmis operacijomis ar kibernetinėmis atakomis. Jo teigimu, galima ir hibridinės eskalacijos banga, apimanti platesnį priemonių spektrą, įskaitant taikymąsi į kritinę infrastruktūrą bei civilinius objektus.

    Tokio pobūdžio scenarijai Vakarų sostinėse aptariami jau kelerius metus, ypač augant incidentų skaičiui Baltijos jūroje ir didėjant sabotažo rizikai. Europos institucijos ir NATO šalys pastaraisiais metais akcentuoja energetikos, ryšių ir transporto infrastruktūros atsparumą kaip vieną svarbiausių saugumo prioritetų.

    NATO signalai iš Varšuvos

    Buvęs pareigūnas taip pat atkreipė dėmesį į NATO karinę komunikaciją ir JAV vaidmenį. Pasak jo, tai, kad NATO pajėgų Europoje vadas generolas Alexus Grynkewich Varšuvoje pristatė Aljanso pergalės koncepciją, rodo, kad Vašingtonas grėsmes regione vertina rimtai.

    J. Siewiera pabrėžė ir procedūrinį aspektą: jo teigimu, NATO viduje buvo sutarta dėl išankstinių sprendimų mechanizmų, kurie leistų greičiau reaguoti į veiksmus, vykstančius žemiau atviro karo slenksčio. Tokie modeliai siejami su poreikiu sutrumpinti politinių sprendimų priėmimo laiką krizės metu.

    Šaukimas į kariuomenę: problema ne noras tarnauti

    Komentuodamas diskusijas dėl galimo šaukimo grąžinimo, J. Siewiera teigė, kad svarbiausia kliūtis šiuo metu nėra motyvacijos trūkumas. Anot jo, Lenkijoje susiduriama su tuo, kad mokymo ir logistinės galimybės ne visada spėja paskui augantį norinčiųjų tarnauti skaičių.

    Jo vertinimu, kol nepadidintos parengimo apimtys, racionaliau laikytis dabar veikiančio modelio. J. Siewiera teigė, kad šis kelias jau davė rezultatų, o aktyviosios tarnybos karių skaičius, pasak jo, pasiekė 210 000.

  • Rusija prie NATO sienos stato milžiniškas antenas: įvardijo, kam tai gali būti ruošiama

    Rusija prie NATO sienos stato milžiniškas antenas: įvardijo, kam tai gali būti ruošiama

    Rusija per Baltarusiją plečia ryšių infrastruktūrą, kuri gali sustiprinti jos pajėgų veikimą prie Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Ukrainos sienų. Apie tai skelbiama BELPOL pristatytame tyrime apie Baltarusijos militarizaciją, aptartame Varšuvoje vykusiame saugumo forume.

    Nurodoma, kad kuriamas naujas saugomas karinis techninis ryšių tinklas formaliai statomas Baltarusijos gynybos ministerijos užsakymu, tačiau pritaikomas Rusijos kariuomenės poreikiams. Tokia schema, anot analitikų, leistų greičiau koordinuoti operacijas ir vykdyti provokacines misijas prie NATO rytinio flango.

    Kaip veikia radiorelinis tinklas

    Tinklas remiasi radiorelinėmis linijomis ir kryptinėmis antenomis, kuriomis duomenys perduodami radijo ryšiu. Tokia technologija dažnai pasirenkama tada, kai reikia ryšio, atsparaus kabelių pažeidimui, ir kai siekiama sumažinti perėmimo riziką, nors visiškos apsaugos tai negarantuoja.

    Pasak ataskaitos, įranga daugiausia montuojama ant operatoriaus MTS bokštų. BELPOL dėmesį atkreipia tai, kad tinklo architektūra esą skiriasi nuo civilinių ryšių logikos, kai ryšys iš centro skirstomas į regionus: čia kuriamos ištisinės magistralės iš rytų į vakarus, link NATO sienų ir Ukrainos.

    Valdymo centras, retransliatoriai ir dronai

    Viena iš minimų krypčių driekiasi palei M-10 kelią nuo Homelio iki Bresto. Analitikai teigia matantys požymių, kad bendras tinklo valdymas gali būti sutelktas Rusijos teritorijoje, o Baltarusijoje diegiami retransliatoriai būtų parengti Rusijos kariuomenės ryšiui užtikrinti.

    Ataskaitoje taip pat minima, kad Baltarusijos ryšių mazguose diegiamos rusiškos radiorelinės stotys M-416GM, kurios galėtų palengvinti skirtingų sistemų integraciją. Praktikoje tai reikštų spartesnį duomenų ir komandų perdavimą, kai vienu metu veikia skirtingi ryšio protokolai ir įranga.

    Autoriai primena, kad antroje 2025 metų pusėje Baltarusijoje buvo fiksuojami retransliatoriai, siejami su dronų valdymu, kai atakos buvo nukreiptos į šiaurinius Ukrainos regionus. Tokie sprendimai svarbūs, nes šiuolaikiniame kare ryšys tampa kritine grandimi tiek dronams, tiek artilerijos koregavimui, tiek logistiniam pajėgų valdymui.

    Ką tai reiškia regiono saugumui

    Ekspertai pabrėžia, kad ryšių infrastruktūra savaime nėra įrodymas apie artėjančią konkrečią ataką, tačiau ji didina karinių pajėgumų lankstumą ir leidžia greičiau sutelkti bei valdyti pajėgas krizės metu. Tokie tinklai paprastai projektuojami veikti ir padidinto pavojaus sąlygomis, kai civilinės ryšio grandys gali būti trikdomos.

    BELPOL tyrime Baltarusijos ryšių plėtra siejama su platesne šalies militarizacijos kryptimi, apimančia logistiką, transporto infrastruktūrą ir teisinius pokyčius, didinančius priklausomybę nuo Rusijos. Ataskaitos autoriai ragina išlaikyti ir griežtinti sektorines sankcijas Baltarusijos kariniam pramoniniam kompleksui, kol tęsiama agresija prieš Ukrainą.

    Regiono valstybės tuo pat metu investuoja į atsparumo priemones: gerina kritinės infrastruktūros apsaugą, plėtoja oro gynybą ir elektroninės kovos pajėgumus, taip pat stiprina NATO buvimą rytiniame flange. Saugumo institucijos akcentuoja, kad informaciniai ir techniniai pasirengimo požymiai turi būti vertinami kompleksiškai, o ne remiantis vienu indikatoriumi.

  • Naftos ir dujų mokesčiai pildo Rusijos biudžetą: spalį pajamos šoktels iki beveik 11 mlrd. eurų

    Rusijos federalinis biudžetas ir toliau stipriai priklauso nuo naftos ir dujų sektoriaus, o šios pajamos tiesiogiai didina šalies finansines galimybes tęsti karą prieš Ukrainą. Vertinimais, spalį įplaukos iš naftos ir dujų mokesčių gali būti apie 10 proc. didesnės nei prieš metus ir pasiekti beveik 11 mlrd. eurų.

    Šaltinių skaičiavimai rodo, kad spalio rodiklis gali būti daugiau nei dvigubai aukštesnis nei rugsėjį. Tokį šuolį iš dalies lemia ne vien tik naftos kainos, bet ir mokestiniai ciklai, kai dalis įmokų į biudžetą sumokama ketvirčiais, todėl vieno mėnesio statistika gali atrodyti išskirtinai stipri.

    Be papildomo ketvirtinio mokesčio, bazinės sektoriaus įplaukos taip pat, tikėtina, augs. Skaičiuojama, kad atmetus šį komponentą pajamos galėtų būti apie 1,3 mlrd. eurų didesnės nei rugsėjį, o tai rodo išliekantį naftos ir dujų sektoriaus atsparumą net ir sugriežtintos kontrolės bei karo sąlygomis.

    Kas kelia naftos kainas?

    Pasaulinės naftos kainos pastaruoju metu kilo dėl geopolitinės įtampos, didinančios tiekimo sutrikimų riziką. Tokie kainų šuoliai yra palankūs eksportuotojams, tarp jų ir Rusijai, nes net ir parduodant mažesnius kiekius galima surinkti reikšmingas biudžeto įplaukas.

    Vis dėlto poveikį Rusijai riboja mažėjanti gavyba: vertinama, kad 2026 metų trečiąjį ketvirtį gavyba galėjo būti apie 5 proc. mažesnė nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais. Tai reiškia, kad aukštesnės kainos ne visuomet virsta proporcingai didesniu eksporto srautu, tačiau biudžeto pajamoms jos vis tiek suteikia aiškų postūmį.

    2026 metų biudžeto skaičiai

    Rusijos 2026 metų biudžeto projekte numatyta, kad naftos ir dujų pajamos sudarys reikšmingą dalį visų įplaukų. Plane įrašyta apie 89 mlrd. eurų naftos ir dujų pajamų, kai bendros biudžeto pajamos turėtų siekti apie 403 mlrd. eurų.

    Tuo pat metu bendras metų vaizdas nėra vienareikšmis: vertinama, kad 2026 metų sausio–spalio laikotarpiu naftos ir dujų pajamos galėtų sudaryti apie 64 mlrd. eurų ir būti maždaug 14 proc. mažesnės nei prieš metus. Tai rodo, kad mėnesiniai šuoliai gali maskuoti ilgesnio laikotarpio spaudimą, tačiau trumpuoju laikotarpiu Rusijos biudžetas vis dar gauna dideles sumas iš energetikos.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad net ir sumažėjus metinėms įplaukoms, energijos ištekliai išlieka vienu svarbiausių Rusijos finansinių ramsčių. Kol pasaulinės kainos išlieka padidėjusios, o eksporto kanalai veikia, energetikos mokesčiai gali toliau užtikrinti lėšų srautą, svarbų ir civilinėms išlaidoms, ir karo ekonomikai.

  • „Gazprom“ skelbia pasirengęs šildymo sezonui: sukaupė 73,3 mlrd. kub. m dujų atsargų

    Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ pranešė, kad yra pasirengęs artėjančiam šildymo sezonui ir savo požeminiuose dujų saugyklose sukaupė apie 73,3 mlrd. kubinių metrų dujų. Bendrovė tvirtina, kad šių atsargų turėtų pakakti net ir esant itin šaltai žiemai.

    Požeminės dujų saugyklos energetikos sistemoje yra kritiškai svarbios, nes leidžia užtikrinti tiekimą staiga išaugus paklausai, ypač šaltuoju metų laiku. Sukauptos atsargos tampa savotišku buferiu, kuris padeda išlaikyti slėgį tinkle ir stabilizuoti tiekimą regionams.

    „Gazprom“ taip pat nurodė, kad papildomai dar apie 1 mlrd. kubinių metrų dujų laikoma saugyklose už Rusijos ribų, Armėnijoje ir Baltarusijoje. Šie kiekiai, nors ir palyginti nedideli, papildo bendrą rezervą ir gali būti svarbūs regioniniam balansavimui.

    Bendrovė pripažino, kad šiemet saugyklų pildymas vyko pagal planą, tačiau rinkos dalyviai atkreipia dėmesį į pasikeitusią situaciją po to, kai Europa smarkiai sumažino rusiškų dujų importą. Dėl susitraukusios eksporto krypties dalis dujų srautų ir atsargų valdymas tapo labiau orientuotas į vidaus vartojimą bei alternatyvias rinkas.

    Pasirengimo šildymo sezonui dalimi įvardyta ir vamzdynų priežiūra: „Gazprom“ skelbia iki 2026 metų spalio 1 dienos užbaigęs planinius perdavimo sistemos dujotiekių techninės priežiūros ir remonto darbus Rusijoje. Įmonė taip pat išskyrė darbus magistralėje „Sibiro jėga“, kuri yra pagrindinė rusiškų dujų tiekimo į Azijos rinkas infrastruktūros dalis.

    Energetikos ekspertai pabrėžia, kad vien dideli saugyklų skaičiai savaime neatsako į klausimą, kaip efektyviai atsargos gali būti panaudotos piko metu, nes svarbūs ir techniniai dujų atidavimo pajėgumai, regioninis tinklo pralaidumas bei vartojimo struktūra. Vis dėlto tokie pranešimai rinkai siunčia signalą apie siekį demonstruoti tiekimo stabilumą ir pasirengimą žiemos apkrovoms.

  • Ukrainos žvalgyba: Rusija svarsto konfliktą su Lenkija ir Baltijos šalimis, Europoje – apie 400 agentų

    Ukrainos Užsienio žvalgybos tarnyba pranešė vertinanti, kad Kremlius, greta hibridinių veiksmų, modeliuoja ir tiesioginio ginkluoto konflikto su Europa scenarijus. Tarp minimų krypčių įvardijamos Lenkija, Baltijos šalys ir Šiaurės Europa.

    Anot ukrainiečių žvalgybos, Rusija tokį susidūrimą laiko realiu variantu ilgesnėje perspektyvoje, o trumpuoju laikotarpiu gali siekti kontroliuojamo regioninio krizės eskalavimo NATO rytiniame flange. Tokios krizės tikslas, kaip teigiama, būtų ne karinė pergalė, o Aljanso reakcijos greičio ir kolektyvinės gynybos patikimumo išbandymas.

    Ko siekiama NATO rytiniame flange?

    Ukrainos žvalgyba pabrėžia, kad Maskva gali mėginti veikti žemiau tiesioginio karo slenksčio, derindama spaudimą pasienio ruožuose, informacines operacijas ir provokacijas. Tokiu būdu siekiama sukurti situaciją, kurioje sąjungininkėms būtų sunkiau greitai sutarti dėl vieningos reakcijos.

    „Tikslas nėra nugalėti NATO karine prasme, o pademonstruoti tariamą jo nesugebėjimą greitai reaguoti ir ginti narių“, – teigiama ukrainiečių žvalgybos vertinime.

    Tokios strategijos logika remiasi prielaida, kad krizė, kuri atrodo „ribinė“ ar dviprasmiška, suteikia daugiau erdvės neigti atsakomybę, vilkinti sprendimus ir skaldyti visuomenių nuotaikas. Būtent todėl didelis dėmesys skiriamas ne tik kariniams pajėgumams, bet ir informacinei aplinkai bei vidaus politikos jautrumams.

    Apie 400 žvalgybos pareigūnų Europoje

    Ukrainos tarnyba taip pat nurodo, kad Europoje gali būti beveik 400 Rusijos specialiųjų tarnybų pareigūnų. Jų užduotys, kaip skelbiama, apima šnipinėjimą, diversijas ir kibernetines atakas.

    Žvalgybos teigimu, tokie tinklai reikalingi ne tik informacijos rinkimui, bet ir pasirengimui veiksmams, kurie gali būti aktyvuojami krizės metu. Kibernetinės atakos prieš infrastruktūrą, bandymai trikdyti logistiką ar sklaidyti dezinformaciją laikomi priemonėmis, galinčiomis paveikti visuomenės pasitikėjimą institucijomis ir apsunkinti operatyvius sprendimus.

    Kodėl ši žinutė svarbi Lietuvai?

    Nors vertinime tiesiogiai akcentuojamos Lenkija ir Baltijos šalys, kontekstas apima visą NATO rytinį flangą, kuriame saugumo situacija priklauso nuo atgrasymo, ankstyvojo perspėjimo ir sąjungininkų karinio buvimo. Lietuvos atveju tai reiškia, kad hibridinių grėsmių atpažinimas, infrastruktūros apsauga ir visuomenės atsparumas informacinėms atakoms tampa ne mažiau svarbūs nei tradiciniai gynybos pajėgumai.

    Ukrainos žvalgyba pabrėžia, kad Rusija ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai, todėl parama Ukrainai ir NATO rytinės sienos stiprinimas, jos vertinimu, yra sudedamoji atgrasymo strategijos dalis. Tokios išvados sutampa su platesnėmis Europos saugumo diskusijomis, kuriose vis dažniau kalbama apie ilgalaikį pasirengimą, o ne vien trumpalaikes priemones.

  • Kremlius apie rusiško dyzelino eksportą: tiesioginio ryšio su taikos derybomis dėl Ukrainos nemato

    Kremlius tvirtina nematantis tiesioginio ryšio tarp susitarimų, kurie leistų eksportuoti rusišką dyzeliną, ir Maskvos pozicijos dėl taikos derybų Ukrainoje. Tai antradienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, komentuodamas viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie galimą JAV tarpininkavimo schemą.

    Pasak D. Peskovo, ryšys tarp degalų eksporto klausimų ir politinių sprendimų dėl karo užbaigimo esą nėra akivaizdus. Jo teigimu, dabar nėra ką papildomai komentuoti apie tariamus susitarimų paketo tikslus ar tai, kaip jis galėtų paveikti derybų klimatą.

    Kas minima JAV tarpininkavimo kontekste?

    Agentūros „Reuters“ šaltiniais grįstame pranešime teigiama, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniai ukrainiečiams galėjo siųsti signalus, jog leidimai ar susitarimai, susiję su rusiško dyzelino eksportu, būtų vienas iš elementų, skirtų skatinti Rusiją grįžti prie derybų stalo. Kremlius tokią interpretaciją atmetė, pabrėždamas, kad tai nėra tiesiogiai susieta su taikos procesu.

    Energijos ištekliai nuo pat plataus masto karo pradžios išlieka vienu svarbiausių geopolitinio spaudimo instrumentų. Rusijos naftos produktų prekyba, įskaitant dyzeliną, turi reikšmę tiek biudžeto pajamoms, tiek tiekimo grandinėms, o bet kokie režimo pakeitimai ar išimtys paprastai vertinami ir per saugumo prizmę.

    Kalbos apie paliaubas energetikoje

    D. Peskovas taip pat patvirtino, kad vyksta pokalbiai dėl galimo ugnies nutraukimo ar ribojimų energetikos srityje tarp Rusijos ir Ukrainos. Tokį derybų faktą viešai buvo minėjęs Donaldas Trumpas, tačiau Kremlius neįvardijo, kas konkrečiai dalyvauja šiuose kontaktuose ir kokia jų apimtis.

    Energetikos infrastruktūra kare tapo viena dažniausių taikinių, o jos apsauga tiesiogiai veikia civilių gyvenimą, pramonės veiklą ir žiemos sezono rizikas. Dėl to atskiros paliaubos energetikoje dažnai vertinamos kaip potencialiai labiau įgyvendinamas, bet politiškai jautrus žingsnis, nes jos nekeičia fronto realijų, tačiau gali sumažinti humanitarines ir ekonomines pasekmes.

    Ką sako Rusijos gynybos ministerija

    Rusijos gynybos ministerija antradienį pranešė, kad jos pajėgos per naktinius smūgius neva nesitaikė į Ukrainos energetikos objektus. Nepriklausomo patvirtinimo, kuris leistų vienareikšmiškai įvertinti šio teiginio tikslumą, pateiktoje informacijoje nebuvo.

    Diskusijos apie „energetines paliaubas“ ir kartu aptariami prekybiniai sprendimai dėl rusiškos naftos produktų srautų rodo, kad energetika išlieka atskira, bet su politine darbotvarke persipinanti derybų linija. Artimiausiu metu būtent detalės, kas ir kokiu formatu derasi, lems, ar tai taps realiu deeskalacijos žingsniu, ar tik taktinio spaudimo priemone.

  • NATO atskleidė, kaip stabdytų Rusiją: smūgiai Kaliningradui, Baltarusijai ir prie Sankt Peterburgo

    NATO atskleidė, kaip stabdytų Rusiją: smūgiai Kaliningradui, Baltarusijai ir prie Sankt Peterburgo

    NATO Varšuvoje pristatė atnaujintą atgrasymo ir gynybos koncepciją Rytų flange, skirtą greitai sustabdyti galimą Rusijos puolimą ir neleisti jam išsiplėsti. Aptarimas vyko Warsaw Security Forum metu, kur sąjungininkai akcentavo, kad planavimas grindžiamas karo Ukrainoje pamokomis ir realiais pajėgumais regione.

    Pagrindinė idėja siejama su vadinamąja pergalės teorija, kuri apjungia tradicines sausumos, oro ir jūrų pajėgas su plataus masto bepiločių, autonominių sistemų, robotikos ir jutiklių tinklu. Tokia architektūra turėtų sukurti nuolatinę stebėseną ir ankstyvą perspėjimą pažeidžiamiausiuose ruožuose, kad sprendimai būtų priimami per minutes, o ne per valandas.

    Pasak NATO karinio planavimo logikos, krizės atveju siekiama ne tik stabdyti į priekį judančius dalinius, bet ir taikytis į struktūras, kurios leidžia puolimui vykti. Tai reikštų smūgius vadavietėms, oro gynybai, ryšių mazgams ir logistikai, kad priešininkas prarastų galimybę tęsti operacijas.

    Koncepcijoje numatoma, kad hipotetinio konflikto atveju taikiniais galėtų tapti kariniai objektai Kaliningrado srityje, Baltarusijoje ir teritorijose prie Sankt Peterburgo. NATO pabrėžia, kad tokie planai yra atgrasymo priemonė, o ne siekis eskaluoti situaciją, ir kad aljansas gina tik sąjungininkų teritoriją.

    „Užblokuosime pradinį puolimą. Jei jis tęsis, jį nuslopinsime ir neleisime toliau veržtis. O jei reikės, palaušime priešo gebėjimą kariauti prieš mus“, – sakė NATO pajėgų vadas Europoje generolas Alexusas Grynkewichius.

    Jis taip pat akcentavo pasirengimo principą: NATO turi būti pajėgus reaguoti nedelsiant, tačiau kartu nuolat tobulinti planus ir treniruotis, nes grėsmės aplinka kinta. Pastaraisiais metais aljansas stiprina regioninius gynybos planus, didina greitojo reagavimo pajėgų parengtį ir daugiau dėmesio skiria oro gynybai, tolimojo nuotolio smūgiams bei atsparumui hibridinėms atakoms.

    Naujoji kryptis atspindi ir technologinę karo raidą, kurią ypač aiškiai parodė Ukraina: pigūs dronai, masinis stebėjimas, elektroninės kovos priemonės ir greitas taikinių nustatymas gali lemti fronto dinamiką. Todėl NATO vis dažniau kalba apie tinklinę gynybą, kai duomenys iš jutiklių, dronų ir žvalgybos priemonių realiu laiku padeda tiksliau ir greičiau panaudoti ugnies priemones.

  • Ukrainiečiai perdarė M1A1 „Abrams“: neįprastos grotos ir papildomas šarvas keičia karo taisykles

    Ukrainiečiai perdarė M1A1 „Abrams“: neįprastos grotos ir papildomas šarvas keičia karo taisykles

    Socialiniame tinkle X pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti Ukrainos naudojamas amerikietiškas tankas M1A1 „Abrams“, gerokai besiskiriantis nuo įprastos išvaizdos. Kareiviai jį papildomai apšarvavo ir pakeitė dalį konstrukcijos, kad transporto priemonė geriau atlaikytų šiuolaikines grėsmes fronte.

    Įraše tankas remia pėstininkus ir 120 milimetrų pabūklo ugnimi apšaudo miškingą vietovę, kurioje įsitvirtinę Rusijos pajėgų kariai. Didžiausią dėmesį traukia ne ginkluotė, o išorėje sumontuotos papildomos apsaugos priemonės.

    Tankas apjuostas priešdroninėmis grotomis, matyti papildomų konstrukcinių elementų ir maskavimo sprendimų, kurie turėtų apsunkinti bepilotes atakas. Tokios vadinamosios narvo tipo apsaugos dažniausiai diegiamos siekiant sumažinti FPV dronų, į viršų nukreiptų kumuliacinių užtaisų ir kitų improvizuotų priemonių efektyvumą.

    Šią modernizaciją, kaip skelbiama, atliko Ukrainos 475-ojo šturmo pulko kariai, panaudoję tanką, kuris Ukrainą pasiekė kaip Vakarų paramos dalis. Pastaraisiais metais fronto realijos paskatino Ukrainos dalinius techniką adaptuoti vietoje, nes standartinė gamyklinė apsauga ne visada atitinka masiškai naudojamų dronų keliamą riziką.

    Dronų karas iš esmės pakeitė šarvuotos technikos panaudojimą: net ir modernūs tankai tapo lengviau aptinkami, o judėjimas atvirose vietovėse dažnai reiškia didesnę tikimybę patekti į stebėjimo ir smūgių grandinę. Ypač pavojingi nedideli FPV dronai, kurių operatoriai taikosi į silpnesnes vietas, įskaitant viršutinę projekciją, kur šarvas tradiciškai būna plonesnis.

    Panašūs sprendimai pastebimi ir kitoje fronto pusėje: Rusija taip pat viešai rodė tankus su ant bokštelių įrengtomis grotomis, tinklais ar kitomis improvizuotomis apsaugomis. Tai rodo platesnę tendenciją, kad šarvuota technika vis dažniau komplektuojama papildomais barjerais, o kartu ieškoma efektyvesnių aptikimo ir aktyvios gynybos sprendimų.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien grotos problemos neišsprendžia, tačiau jos gali padidinti išgyvenamumą, ypač kai technika veikia arti priešo ir yra nuolat stebima iš oro. Tikėtina, kad ateityje tankų evoliucija dar labiau suks į kompleksinę apsaugą, apimančią tiek pasyvų šarvavimą, tiek jutiklius ir priemones, skirtas neutralizuoti artėjančius taikinius.

  • NATO generolas pristatė naują pergalės planą: gynyba nuo pirmos minutės ir smūgiai į Rusijos gilumą

    Varšuvoje vykusiame Warsaw Security Forum NATO pajėgų Europoje vadas, JAV generolas Alexus Grynkewich pirmą kartą viešai pristatė vadinamąją NATO pergalės teoriją. Jos esmė – ne laukti, kol agresorius užims dalį teritorijos, o nuo pirmos akimirkos blokuoti puolimą, jį susilpninti ir prireikus palaužti priešo pajėgas operaciniame lygmenyje.

    Šią kryptį palankiai įvertino ir Lenkijos kariuomenės vadovybės atstovai, pabrėžę aiškų signalą apie sąjungininkų ryžtą. Kartu akcentuota, kad dabar kiekviena NATO valstybė turi realistiškai įsivertinti, kokius pajėgumus gali suteikti tokiam planui įgyvendinti, nes ambicijos be resursų gynybos nepadarys patikima.

    Gynyba be teritorijos „atlaisvinimo“

    Analitikų vertinimu, NATO vis labiau tolsta nuo anksčiau vyravusios logikos, kai krizės atveju būtų siekiama vėliau išvaduoti užimtą teritoriją. Po Rusijos karo Ukrainoje patirčių ir okupuotose vietovėse fiksuotų nusikaltimų, Baltijos šalims ir Lenkijai politiškai bei kariniu požiūriu tampa sunkiai priimtina bet kokia prielaida, kad sąjungininkai galėtų „leisti“ priešininkui laikinai įžengti į NATO teritoriją.

    Naujoje koncepcijoje svarbiausia tampa visiškas agresoriaus neįleidimas, o tai reiškia ir daug griežtesnį pasirengimą veikti nuo pirmos dienos. Toks modelis remiasi greitu sprendimų priėmimu, iš anksto parengtais planais, logistikos koridoriais ir išplėstomis oro gynybos, žvalgybos bei ugnies paramos grandimis.

    Ką reiškia smūgiai į Rusijos teritoriją?

    Viena jautriausių ir daugiausia diskusijų keliančių detalių – prielaida, kad stabdant puolimą gali tekti naikinti ne tik tiesiogiai puolimo vietoje esančius vienetus. Kalbama ir apie visą puolamąją struktūrą, kurios dalis neišvengiamai būtų dislokuota Rusijos teritorijoje, todėl teorijoje atsiranda galimybė smogti į agresijos palaikymo pajėgumus „gilumoje“.

    Toks požiūris nereiškia tikslo strategiškai sunaikinti valstybę ar siekti režimo žlugimo, nes tai būtų politinio lygmens sprendimas. Tačiau kariniu požiūriu jis reiškia siekį atimti iš priešo galimybę tęsti puolimą, sutrikdant tiekimą, vadovavimą, aviacijos ar raketinių pajėgų panaudojimą.

    Silpnoji vieta – hibridinės atakos

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad klasikinio karo scenarijui tokia schema atrodo įtikinama, tačiau trūksta aiškumo dėl „pilkosios zonos“ situacijų. Sabotažas, kritinės infrastruktūros pažeidimai, koordinuotos dronų atakos ar kitos hibridinės priemonės gali vykti taip, kad būtų sunku greitai ir vienareikšmiškai pritaikyti kolektyvinės gynybos mechanizmus.

    Todėl diskusijose vis dažniau keliama mintis, kad vien karinių planų nepakanka. Reikia ir aiškesnio mandato, ir suderintų procedūrų, kaip NATO reaguoja į neakivaizdžias, bet sistemines atakas, kurios galėtų tapti įžanga į platesnę agresiją.

    Platesniame kontekste NATO kryptis sutampa su pastarųjų metų tendencija Europoje sparčiai didinti investicijas į gynybą, ginklų gamybos pajėgumus ir tiekimo grandinių atsparumą. Vis dažniau pabrėžiama, kad atgrasymas remiasi ne vien skaičiais biudžetuose, o realiu pramonės tempu, amunicijos atsargomis, parengtomis brigadomis ir integruota oro bei priešraketine gynyba.

  • Ukrainos dronai trečią kartą smogė „Yandex“ duomenų centrui: Rusijoje sutriko paslaugos

    Smūgis duomenų centrui Vladimiro srityje

    Ukrainos dronai dar kartą atakavo Rusijos technologijų milžinės „Yandex“ duomenų centrą, skelbia Ukrainos žiniasklaida, remdamasi Rusijos šaltiniais. Šį kartą taikiniu tapo „Yandex“ infrastruktūra Vladimiro srityje, į rytus nuo Maskvos.

    Pranešimuose teigiama, kad po naktinio išpuolio objektas laikinai sustabdė veiklą. Tai, pasak šaltinių, turėjo tiesioginį poveikį daliai „Yandex“ ekosistemos paslaugų, kuriomis kasdien naudojasi milijonai vartotojų Rusijoje.

    Kokios „Yandex“ paslaugos sutriko?

    Rusijos „Telegram“ kanalai ir vietos gyventojų pranešimai naktį fiksavo sprogimus ir siejo juos su duomenų centro ataka. Netrukus pasirodė informacija apie sutrikimus populiariose platformose, kurios priklauso „Yandex“.

    Skelbta, kad vartotojai susidūrė su trikdžiais balso asistento „Alisa“, „Yandex Music“, vaizdo skambučių paslaugos „Telemost“ ir išmaniųjų namų sprendimų veikime. Tokiais atvejais dažniausiai sutrinka prisijungimas, turinio perdavimas ir dalies funkcijų pasiekiamumas.

    Trečias išpuolis per kelias dienas

    Šis smūgis būtų trečias per trumpą laiką: anksčiau dronai atakavo „Yandex“ duomenų centrus Kalugos srityje ir Riazanės srities Sasove. Visi šie regionai yra palyginti netoli Maskvos, todėl incidentai sulaukia didelio informacinio dėmesio.

    Duomenų centrai yra kritiškai svarbi infrastruktūra, nes nuo jų priklauso paieškos, žemėlapių, muzikos, debesijos ir kitų skaitmeninių paslaugų veikimas. Net laikini sutrikimai gali paveikti tiek vartotojus, tiek verslo klientus, kurie naudoja debesijos sprendimus.

    Atakos prieš ryšio infrastruktūrą tęsiasi abipus

    Ukrainos šaltiniai taip pat primena, kad Rusija yra atakavusi Ukrainos ryšio ir duomenų centrų infrastruktūrą, siekdama trikdyti komunikaciją ir paslaugų teikimą. Tokie smūgiai paprastai turi ne tik techninį, bet ir psichologinį bei ekonominį poveikį.

    Karo kontekste atakos prieš infrastruktūrą vis dažniau apima ne vien energetiką ar transportą, bet ir skaitmeninę grandį. Duomenų centrai tampa strategiškai reikšmingais taikiniais, nes jie palaiko ryšį, valstybinių ir privačių paslaugų veikimą bei informacijos srautus.