CP v2

Tag: Rusija

  • Ukraina pristatė rakietodroną „Bars“: 1 000 km nuotolis kelia nerimą Maskvai

    Ukraina pristatė rakietodroną „Bars“: 1 000 km nuotolis kelia nerimą Maskvai

    Ukrainos gynybos pramonė pristatė naują tolimojo nuotolio smogiamąjį sprendimą – reaktyvinį bepiločio tipo „rakietodroną“ „Bars“. Kūrėjai teigia, kad modernizuota versija gali pasiekti iki 1 000 kilometrų nuotolį, gabenti iki 60 kilogramų kovinę galvutę ir išvystyti didesnį nei 700 kilometrų per valandą greitį.

    Toks derinys reikšmingas ne tik dėl skaičių. Ukrainai jis svarbus kaip bandymas plėsti smogiamąsias galimybes nepriklausomai nuo politinių ir eksporto apribojimų, kurie dažnai taikomi Vakarų sparnuotosioms raketoms ar jų naudojimo geografijai.

    Kas yra rakietodronas?

    Gamintojas „Bars“ apibūdina kaip platformą, kuri teisiškai laikoma bepiločiu orlaiviu, tačiau funkcionaliai artima pigesniam sparnuotosios raketos analogui. Tokios sistemos idėja paprasta: pasiekti taikinius giliai priešo užnugaryje, naudojant masiškai gaminamą, palyginti nebrangų ir greitai modernizuojamą sprendimą.

    Pasak kūrėjų, „Bars“ konstrukcija nuo pirmojo prototipo patyrė daugiau nei keturiasdešimt oficialių modernizacijų. Vietoje vieno fiksuoto modelio formuojama modulinė platforma, kurią galima konfigūruoti skirtingoms užduotims, keičiant kuro ir naudingosios apkrovos proporcijas.

    Startas, valdymas ir DI

    Teigiama, kad „Bars“ startuoja nuo antžeminės paleidimo sistemos, pasitelkiant nedidelį kietojo kuro greitintuvą. Paleidimo įrangos išvaizda ir detalės neviešinamos, siekiant apsunkinti jos identifikavimą ir sunaikinimą.

    Paskutiniame skrydžio etape operatorius, anot kūrėjų, gali perimti valdymą rankiniu būdu arba perduoti jį optinei taikymo sistemai. Komanda pripažįsta plačiai naudojanti dirbtinis intelektas įrankius, įskaitant projektavimo procesus ir mašininį matymą taikinių atpažinimui.

    „Didžiausias iššūkis išlieka ryšys virš priešo teritorijos, tačiau jau turime realaus laiko valdymo galimybes“, – sakė projekto atstovas.

    Gamyba Ukrainoje ir plėtra Europoje

    Kūrėjai tvirtina, kad apie 74 proc. „Bars“ gamybos vyksta Ukrainoje, o pagrindinis priklausomybės taškas iki šiol buvo reaktyvinis variklis. Anot jų, ukrainietiškas analogas jau pasiekė galutinių bandymų etapą, o gamybos mastelio didinimą labiausiai riboja būtent variklių tiekimo terminai.

    Taip pat patvirtinta, kad Vakarų Europoje steigiama bendra įmonė, kuri turėtų pradėti veiklą rudenį, o pirmieji vienetai iš europinės linijos Ukrainos gynybos pajėgas galėtų pasiekti spalio viduryje. Šis žingsnis rodo siekį diversifikuoti gamybą ir sumažinti rizikas, susijusias su infrastruktūros pažeidžiamumu karo sąlygomis.

    „Bars“ kūrėjai žada, kad artimiausiose modernizacijose bus siekiama dar didesnio greičio, ilgesnio nuotolio ir kitokios naudingosios apkrovos charakteristikos. Tai atitinka platesnę tendenciją, kai Ukrainos pajėgos vis daugiau dėmesio skiria tolimojo nuotolio smūgiams, logistikos trikdymui ir kritinės infrastruktūros taikinių pasiekimui už fronto linijos.

  • Latvija uždraudė rusiškas ir baltarusiškas knygas: argumentas dėl propagandos nustebino

    Latvija uždraudė rusiškas ir baltarusiškas knygas: argumentas dėl propagandos nustebino

    Uždraudė įvežti spaudą

    Latvija uždraudė į šalį įvežti knygas, laikraščius ir kitą spausdintą produkciją iš Rusijos ir Baltarusijos. Užsienio reikalų ministerija sprendimą sieja su dezinformacijos ir karo propagandos rizika bei saugumo interesais.

    Nurodoma, kad priemonė įsigaliojo nuo rugsėjo 1 dienos. Latvija tapo pirmąja Europos valstybe, pritaikiusia tokio pobūdžio importo ribojimą vartojimo prekėms iš šių šalių.

    Ne tik knygos, bet ir prekės

    Draudimas apima ne tik leidinius, bet ir dalį kitų vartojimo prekių, pavyzdžiui, drabužius, žaislus ar sporto reikmenis. Latvijos valdžios vertinimu, tai turi mažinti pažeidžiamumą informacinėje erdvėje ir didinti visuomenės atsparumą.

    Ministerija taip pat akcentuoja ekonominių ryšių mažinimą su Rusija ir Baltarusija, kurios, Latvijos teigimu, tęsia arba remia agresiją prieš Ukrainą. Tokia logika atitinka platesnę ES ir NATO šalių praktiką riboti priklausomybes nuo agresorių valstybių.

    „Importo draudimu siekiama apsaugoti Latvijos saugumo interesus ir dar labiau sumažinti ekonominius ryšius su Rusija ir Baltarusija“, – teigiama Latvijos užsienio reikalų ministerijos komentare.

    Hibridinių grėsmių fone

    Latvija, kuri ribojasi ir su Rusija, ir su Baltarusija, nuo 2022 metais prasidėjusio plataus masto karo Ukrainoje nuosekliai remia Kyjivą. Ryga ne kartą viešai kalbėjo apie hibridines grėsmes, kurios gali apimti kibernetines atakas, informacines operacijas ir kitus spaudimo instrumentus.

    Šalyje taip pat gyvena didelė rusakalbių bendruomenė, o tai, Latvijos institucijų vertinimu, didina informacinio poveikio riziką. Dėl to pastaraisiais metais Latvija ėmėsi priemonių, susijusių su rusų kalbos vaidmens mažinimu švietime ir mokesčių lengvatų persvarstymu leidybos sektoriuje.

    Importas smuko, bet išliko išimčių

    Latvijos užsienio reikalų ministerija skelbia, kad bendras importas iš Rusijos ir Baltarusijos nuo karo pradžios sumažėjo maždaug 91 proc. Vis dėlto knygos ir spausdinta produkcija, pasak ministerijos, buvo viena didesnių likusių vartojimo prekių kategorijų, kurios dar pasiekdavo Latvijos rinką.

    Sprendimas priimtas augant įtampai Baltijos regione. Latvija, Lietuva ir Estija atmeta Rusijos kaltinimus dėl tariamų rusakalbių teisių pažeidimų ir teigia, kad tokia retorika naudojama politiniam spaudimui bei įtakos operacijoms.

  • Mongolijoje ima stigti benzino: eilės degalinėse ilgėja, šalis beveik viską atsiveža iš Rusijos

    Mongolijoje daugėja pranešimų apie benzino ir dyzelino trūkumą: degalinėse skirtinguose regionuose formuojasi ilgos eilės, o daliai vairuotojų tenka laukti ilgiau nei įprasta. Šalis yra itin priklausoma nuo importo, todėl bet kokie tiekimo sutrikimai greitai atsispindi vidaus rinkoje.

    Pagal viešai skelbiamus vertinimus, Mongolija iš Rusijos importuoja apie 95 proc. jai reikalingų naftos produktų. Tokia koncentracija reiškia, kad net laikinos logistikos ar eksporto politikos korekcijos gali sukelti staigią pasiūlos duobę ir kainų šuolį.

    Kodėl kilo sutrikimai?

    Rusijos naftos perdirbimo sektorius pastaraisiais mėnesiais patyrė papildomą spaudimą dėl padidėjusios vidaus paklausos ir sutrikimų, susijusių su atakomis prieš kai kurias perdirbimo įmones. Tokiais atvejais eksportas dažnai ribojamas, kad būtų stabilizuota vietinė rinka, o tai netiesiogiai paveikia ir kaimynines importuotojas.

    Mongolijos valdžia dar rugpjūtį buvo įvedusi laikinuosius prekybos degalais ribojimus, siekdama suvaldyti paklausą ir išvengti staigaus atsargų išsekimo. Praktikoje tokios priemonės paprastai padeda trumpuoju laikotarpiu, tačiau problema išlieka, kol neatsistato reguliarūs tiekimai.

    Kainos kyla, spaudimas didėja

    Mongolijos pareigūnai pripažino, kad degalų kainos šalyje pastebimai ūgtelėjo, o vartotojai tai pajuto iškart. Skaičiuojant į eurus, kai kuriais atvejais litras kainavo maždaug 1,4–1,9 euro, kai anksčiau buvo apie 0,9 euro, tačiau reali situacija priklauso nuo miesto, tiekimo ir atsargų.

    Tuo pat metu rinkos dalyviai nurodo, kad rusiškų degalų tiekimai į Mongoliją per pirmuosius septynis metų mėnesius iš esmės augo: dyzelino apimtys didėjo iki maždaug 1 050 000 tonų, benzino – iki apie 515 000 tonų. Vis dėlto net ir augant metinėms apimtims, trumpalaikiai sutrikimai ar vėlavimai gali sukelti deficitą atskirose grandyse.

    Ką tai reiškia regionui?

    Mongolijos situacija išryškina riziką, kurią kuria didelė priklausomybė nuo vieno tiekėjo ir ribotos alternatyvos. Šalims, kurios neturi išplėtotos perdirbimo infrastruktūros ar diversifikuotų tiekimo maršrutų, energijos išteklių saugumas tampa tiesiogiai susijęs su kaimyninių valstybių sprendimais ir regiono geopolitika.

    Ekspertai paprastai pabrėžia, kad ilgalaikis atsparumas tokiais atvejais stiprinamas didinant strategines atsargas, plečiant tiekėjų ratą, gerinant logistiką ir mažinant naftos produktų vartojimą per efektyvesnį transportą. Tačiau tokie pokyčiai reikalauja laiko ir investicijų, todėl artimiausiu metu Mongolijos rinka išliks jautri išoriniams sukrėtimams.

  • ES ruošia naujas sankcijas dėl Ukrainos vaikų deportacijų: tūkstančiai vis dar Rusijos kontrolėje

    ES ruošia naujas sankcijas dėl Ukrainos vaikų deportacijų: tūkstančiai vis dar Rusijos kontrolėje

    Europos Sąjunga rengia naują sankcijų paketą, nukreiptą prieš asmenis ir organizacijas, siejamas su neteisėtu Ukrainos vaikų deportavimu ir prievartiniu perkėlimu į Rusiją. Kol Briuselyje derinami konkretūs įrašai, Ukrainos iniciatyva Bring Kids Back UA perspėja, kad tūkstančiai vaikų vis dar lieka Rusijos kontrolėje.

    Iniciatyvos vadovas Maksymas Maksymovas pabrėžė, kad atsakomybė už šiuos veiksmus turi būti įtvirtinta ne tik politinėmis priemonėmis, bet ir teisiniu persekiojimu. Jo teigimu, kiekviena papildoma diena didina riziką, kad vaikai bus veikiami indoktrinacijos, militarizavimo ir praras ryšį su savo tapatybe.

    „Bring Kids Back UA nuolat ragino patraukti baudžiamojon atsakomybėn visus, atsakingus už neteisėtą vaikų deportavimą ir prievartinį perkėlimą, o Europos Sąjungos žingsnį vertiname kaip svarbų signalą dėl atskaitomybės“, – sakė Maksymas Maksymovas.

    „Vaikai, kurie lieka Rusijos kontrolėje, susiduria su indoktrinacijos, militarizavimo ir ukrainietiškos tapatybės nykimo rizika“, – teigė jis.

    Pagal ES planus, naujais ribojimais gali būti papildomai įtraukti dar 27 Rusijos asmenys ir subjektai. Sankcijų sąrašus dar turi lydėti techninis ir teisinis patikrinimas, kad priemonės būtų tvarios ir atsparios galimiems ginčams teismuose.

    Kiek vaikų laikoma Rusijoje?

    Ukrainos institucijos yra patvirtinusios daugiau kaip 20 500 vaikų deportavimo ar prievartinio perkėlimo atvejų, tačiau realus mastas gali būti didesnis. Jeilio universiteto Humanitarinių tyrimų laboratorija yra nurodžiusi, kad skaičius gali siekti apie 35 000, o Rusijos pareigūnai viešai minėjo ir gerokai didesnius skaičius.

    Tuo pat metu nepriklausomi tyrėjai pažymi, kad tiksliai patikrinti bendrą skaičių itin sudėtinga dėl ribotos prieigos prie okupuotų teritorijų ir Rusijos institucijų veiklos uždarumo. Dalis vaikų galėjo būti perkelti keliais etapais, keičiant registracijos vietas ar globos įstaigas.

    Jungtinės Tautos yra nurodžiusios, kad prievartinis vaikų perkėlimas į okupanto teritoriją gali būti vertinamas kaip karo nusikaltimas, o tam tikromis aplinkybėmis ir kaip nusikaltimas žmoniškumui. Tokie vertinimai didina spaudimą valstybėms ieškoti ne tik politinių, bet ir baudžiamosios atsakomybės mechanizmų.

    Kodėl sankcijos nukreipiamos tiksliai?

    Pastaruoju metu ES vis dažniau remiasi tiksline logika, kai ribojimai taikomi konkretiems pareigūnams, organizacijoms, susijusioms struktūroms ir tinklams, kurie prisideda prie karo veiksmų ar okupacinių praktikų. Toks modelis leidžia tiksliau identifikuoti atsakingus asmenis, mažinant šalutinį poveikį neįtrauktiems sektoriams.

    Europos išorės veiksmų tarnyba valstybėms narėms taip pat yra pateikusi platesnį sąrašą maždaug 1 600 asmenų ir subjektų, kurie, ES vertinimu, tiesiogiai prisideda prie Rusijos karo pastangų. Tai rodo perėjimą nuo vien didelių sektorių ribojimų prie detalesnio, duomenimis paremto įtraukimo.

    Grįžimas gali užtrukti metus

    Ukrainos ir tarptautinių partnerių teigimu, net ir vieno vaiko grąžinimas dažnai tampa ilgu procesu: nuo tapatybės nustatymo ir buvimo vietos patvirtinimo iki realaus perdavimo šeimai. Derybos neretai vyksta per tarpininkus, o kiekvienas atvejis reikalauja atskiro teisinio ir saugumo vertinimo.

    Praktikoje dalis grąžinimų iki šiol buvo įmanomi dalyvaujant trečiosioms valstybėms ar tarpininkaujant tarptautinėms institucijoms, įskaitant Vatikaną. ES rengiamas sankcijų išplėtimas siejamas su siekiu didinti spaudimą ir siųsti žinią, kad vaiko teisių pažeidimai konflikte nebus paliekami be pasekmių.

    „Kiekvienas grąžintas vaikas rodo, kad koordinuotas tarptautinis veiksmas gali duoti rezultatą, o sankcijos siunčia aiškią žinią, kad šie nusikaltimai neliks be atsako“, – sakė Maksymas Maksymovas.

    Naujausi sprendimai derinami ir artėjant tarptautinės koalicijos konferencijai Toronte, kur numatyta aptarti praktines priemones vaikų paieškai, jų saugiam sugrąžinimui ir ilgalaikei apsaugai ginkluotų konfliktų metu. Ukrainos pusė tikisi, kad teisiniai ir diplomatiniai instrumentai bus naudojami nuosekliau ir greičiau.

  • Rusijoje įsigaliojo vištų registracija: gyventojai plūdo į įstaigas su paukščiais, kilo sumaištis

    Rusijoje įsigaliojo vištų registracija: gyventojai plūdo į įstaigas su paukščiais, kilo sumaištis

    Rusijoje šią savaitę įsigaliojo valdžios nutarimas, numatantis naminių paukščių ir kai kurių kitų gyvūnų registraciją. Pokyčiai dalyje regionų sukėlė sumaištį, o socialiniuose tinkluose virto pašaipos banga.

    Pasirodę vaizdo įrašai rodė gyventojus, į valstybinių paslaugų centrus atsivedusius gyvas vištas: jie laukė eilėse, ėmė numerėlius ir bandė išsiaiškinti, kaip vyksta naujoji tvarka. Kai kurie žmonės paukščius netgi papuošė prieš kelionę į įstaigą.

    Internete situacija greitai imta lyginti su Nikolajaus Gogolio satyra apie biurokratijos absurdą. Viename plačiai paplitusiame įraše vištų šeimininkas ironiškai klausė, ar paukščiui nugaišus reikės kviesti policiją ir tirti aplinkybes.

    Problemos pirmiausia išryškėjo Kabardos Balkarijoje, kur vietos daugiafunkciai centrai pranešė nebevykdantys gyvūnų registracijos ir nukreipė žmones į regiono veterinarijos institucijas. Vėliau federalinė veterinarijos ir fitosanitarinės priežiūros tarnyba paaiškino, kad gyventojams nereikia niekur vežti paukščių.

    Pagal patikslintą tvarką, registravimą turi atlikti veterinarijos specialistas: jis atvyksta į laikymo vietą, suskaičiuoja gyvūnus ir priskiria identifikavimo numerį. Naminių paukščių atveju numeris suteikiamas ne kiekvienai vištai atskirai, o visam pulkui.

    Ką numato naujos taisyklės?

    Nutarimas numato, kad ūkiams, laikantiems daugiau nei 10 naminių paukščių, registracija tampa privaloma nuo 2026 metų rugsėjo 1 dienos. Tarp nurodomų paukščių įtrauktos vištos, antys, žąsys, kalakutai, putpelės, perlinių vištų pulkai ir net stručiai.

    Mažesniems laikytojams paliktas ilgesnis pereinamasis laikotarpis iki 2029 metų rugsėjo 1 dienos. Be paukščių, nedelsiant registruoti taip pat reikalaujama kupranugarius ir šiaurinius elnius.

    Įregistruoti gyvūnai įrašomi į federalinę duomenų bazę, kur fiksuojama rūšis, veislė, spalva, lytis, laikymo tikslas ir savininko duomenys. Taisyklės taip pat numato, kad laikymo vietos turi būti pažymėtos.

    Baudos ir valdžios argumentai

    Už reikalavimų nevykdymą numatytos baudos: privatiems asmenims iki maždaug 10 eurų, o organizacijoms iki maždaug 200 eurų. Verslui taip pat gali grėsti veiklos sustabdymas iki 60 dienų.

    Valdžios institucijos teigia, kad registras reikalingas užkrečiamųjų gyvūnų ligų protrūkiams susekti ir kontroliuoti, taip pat aiškiau nustatyti į maisto grandinę patenkančios produkcijos kilmę. Ekspertai pažymi, kad tokios sistemos veikia ir kitose šalyse, tačiau sėkmei būtina aiški komunikacija bei paprastos procedūros.

    Šiuo atveju būtent informacijos trūkumas prieš įsigaliojimą tapo viena pagrindinių sumaišties priežasčių. Gyventojų reakcija parodė, kad net ir techniniai, su veterinarine kontrole susiję sprendimai gali greitai virsti viešu politiniu ir reputaciniu iššūkiu.

  • Rusijoje komunaliniai mokesčiai šauna į viršų: centrinis bankas įspėja dėl infliacijos

    Rusijoje komunaliniai mokesčiai šauna į viršų: centrinis bankas įspėja dėl infliacijos

    Brangimas rudenį palies visą šalį

    Rusijoje nuo spalio 1 dienos įsigalios vidutiniškai apie 15 proc. komunalinių paslaugų tarifų didinimas. Rusijos centrinis bankas įspėja, kad šis sprendimas taps papildomu veiksniu, stumiančiu metinę infliaciją dar toliau nuo oficialaus 4 proc. tikslo.

    Tarifų pokyčiai skirtinguose regionuose nevienodi ir, valdžios skelbiamais vertinimais, sieks maždaug nuo 8 proc. iki 22 proc. Didesnis spaudimas prognozuojamas kai kuriems pietiniams ir Sibiro regionams, o Maskvoje tarifai turėtų augti apie 15 proc., Sankt Peterburge – apie 14,6 proc.

    Du didinimai per metus – reta praktika

    Dar vienas, palyginti nedidelis, tarifų didinimas įsigaliojo šių metų sausį, kai mokėjimai augo apie 1,7 proc. Dvigubas tarifų kėlimas per tuos pačius kalendorinius metus Rusijoje nėra įprastas ir pastaraisiais metais buvo taikomas retai.

    Tokie sprendimai stiprina vadinamąją administruojamų kainų įtaką infliacijai, nes komunaliniai mokesčiai yra neišvengiama išlaidų dalis. Augant šiai eilutei sąskaitose, gyventojams lieka mažiau lėšų kitoms prekėms ir paslaugoms, o įmonėms kyla veiklos savikaina.

    Kodėl tarifai keliami?

    Kremlius tarifų didinimą aiškina nusidėvėjusia infrastruktūra ir būtinybe modernizuoti komunalinius tinklus. Dalis šilumos, vandentiekio ir elektros ūkio daugelyje regionų yra paveldėta iš sovietmečio, o atnaujinimo tempai ilgą laiką buvo nepakankami.

    Papildomą riziką kelia ir ribotos galimybės greitai įsigyti kai kurią importuojamą įrangą bei komponentus, kurių reikia remontui ir modernizacijai. Prie spaudimo prisideda ir darbo jėgos trūkumas, kai dalis darbuotojų nukreipiama į su gynybos pramone susijusius sektorius.

    Smulkiausi ir skurdžiausi jaučia labiausiai

    Centrinis bankas vertina, kad spalio tarifų šuolis pastebimai prisidės prie spartesnės metinės infliacijos. Baziniame scenarijuje institucija prognozuoja, kad 2026 metais infliacija gali siekti 6–7 proc., tai yra gerokai virš 4 proc. tikslo.

    Komunaliniai mokesčiai yra fiksuotos išlaidos, kurių namų ūkiai negali lengvai sumažinti, ypač šildymo sezono metu. Mažesnes pajamas gaunančioms šeimoms 15 proc. pabrangimas dažnai reiškia tiesioginį pasirinkimą tarp būtinųjų pirkinių, o didesnes pajamas turintiems tokio paties dydžio šuolis sudaro santykinai mažesnę naštą.

    Verslui komunalinių paslaugų brangimas taip pat tampa grandinine reakcija: išauga gamybos, logistikos, prekybos ir biurų išlaidos, o dalis jų persikelia į galutines kainas. Tokiu būdu tarifų kilimas gali tapti dar vienu infliacijos kanalu ekonomikoje, kurią jau veikia karo išlaidos, sankcijos ir brangus skolinimasis.

    „Komunalinių tarifų didinimas taps reikšmingu veiksniu, papildomai spartinančiu metinę infliaciją“, – sakė Rusijos centrinis bankas.

    Situaciją aštrina ir aukštos palūkanos: Rusijos centrinis bankas pastaraisiais metais laikė itin griežtą pinigų politiką, o bazinė palūkanų norma buvo pakelta iki 21 proc. Brangus kreditas mažina privačias investicijas ir ypač skaudžiai smogia smulkesniems verslams, kurie neturi priėjimo prie valstybinių užsakymų ar pigesnio finansavimo.

    Ekonomistai pažymi, kad privalomųjų mokėjimų augimas paprastai silpnina vidaus paklausą, ypač regionuose, kur atlyginimai nespėja su kainų kilimu. Jei komunalinių mokesčių šuolį lydės tolesnis būtinųjų prekių brangimas, spaudimas namų ūkiams gali didėti ir tapti socialiniu bei politiniu jautrumo tašku.

  • Norvegija sulaikė Rusijos laivą Svalbarde: Ukraina siekia 3,6 mlrd. eurų už Krymą

    Norvegija sulaikė Rusijos laivą Svalbarde: Ukraina siekia 3,6 mlrd. eurų už Krymą

    Laivas sulaikytas Svalbarde

    Norvegijos institucijos Svalbardo salyne sulaikė Rusijai priklausantį ekspedicinį kruizinį laivą „Professor Molchanov“. Operacija atlikta Barentsburgo uoste, o laivui nurodyta neišplaukti iš dabartinės vietos.

    Sulaikymas įvykdytas vykdant teismo sprendimą, priimtą Nord-Troms ir Senja apylinkės teisme. Vietos vykdymo funkcijas atliko Svalbardo gubernatoriaus tarnyba.

    Ukrainos reikalavimas už Krymo turtą

    Veiksmų pagrindas buvo Ukrainos valstybinės energetikos bendrovės „Naftogaz“ prašymas. Bendrovė siekia prisiteisti kompensaciją už energetikos turtą Kryme, kuris, Ukrainos vertinimu, buvo neteisėtai perimtas Rusijai 2014 metais aneksavus pusiasalį.

    Tarptautinis arbitražas Hagoje 2023 metais priteisė „Naftogaz“ ir su ja siejamoms bendrovėms žalos atlyginimą už Kryme prarastus išteklius ir infrastruktūrą, tarp jų dujų telkinius, vamzdynus bei su gavyba susijusius aktyvus. Pagrindinė priteista suma siekia apie 3,6 mlrd. eurų, o su palūkanomis ir bylinėjimosi išlaidomis bendra suma gali artėti prie 4,3 mlrd. eurų.

    „Rusija negali išvengti atsakomybės vien atsisakydama vykdyti tarptautinio arbitražo sprendimą“, – sakė „Naftogaz“ laikinasis vadovas Sergii Fedorenko.

    Jis pabrėžė, kad bendrovė ir toliau ieškos Rusijos turto įvairiose šalyse tol, kol sprendimas bus įvykdytas. Rusija iki šiol yra atsisakiusi sumokėti priteistą sumą.

    Platesnė Rusijos turto paieška

    „Naftogaz“ nurodo, kad vykdymo procedūros dėl Krymo bylos vyksta maždaug dešimtyje jurisdikcijų, o atskirais atvejais Rusijos turtas jau buvo areštuotas kitose Europos valstybėse. Tokia praktika remiasi tarptautinio arbitražo sprendimų pripažinimu ir vykdymu nacionaliniuose teismuose ten, kur aptinkamas skolininko turtas.

    Barentsburgas yra Rusijos anglių kasybos gyvenvietė Norvegijai priklausančioje teritorijoje, kurios statusą reguliuoja 1920 metų Svalbardo sutartis. Ji patvirtina Norvegijos suverenitetą, tačiau sutarties šalims suteikia teisę vykdyti komercinę veiklą salyne.

    Sulaikytas laivas, anot viešai skelbiamos informacijos, naudojamas komercinėms ekspedicinėms kelionėms, įskaitant reisus į Svalbardą. Dėl laive buvusių keleivių, kaip pranešė Norvegijos pareigūnai, sprendimai priimami atskirai.

    Kremlius apie situaciją viešos pozicijos tuo metu, kai buvo skelbiama informacija apie sulaikymą, nebuvo pateikęs.

  • Prie Latvijos sienos su Rusija startuoja Baltijos gynybos linija: kaip ji jungsis su Lenkijos Rytų skydu

    Prasidėjo darbai Balvi regione

    Latvijos šiaurės rytuose, Balvi regione prie sienos su Rusija, pradėti Baltijos gynybos linijos statybos darbai. Apie tai pranešė Latvijos valstybinė nekilnojamojo turto agentūra, koordinuojanti dalį infrastruktūros projektų.

    Ši iniciatyva – tai planuojamų įtvirtinimų grandinė palei Baltijos valstybių rytines sienas. Tikslas – sustiprinti NATO rytinį flangą ir didinti atgrasymo priemonių efektyvumą.

    Kokie įtvirtinimai bus įrengiami?

    Numatyti inžineriniai sprendimai apima prieštankinius griovius, bunkerių elementus ir betonines kliūtis, dažnai vadinamas drakono dantimis. Tokios priemonės skirtos sulėtinti technikos judėjimą ir sudaryti sąlygas greitesnei gynybinei reakcijai.

    Latvijoje šiam etapui skiriama daugiau nei 12 000 000 eurų iš valstybės biudžeto. Darbus planuojama užbaigti 2027 metų rudenį, tačiau konkretūs terminai gali priklausyti nuo rangos, tiekimo ir saugumo situacijos regione.

    Anksčiau 2024 metais Latvijos ginkluotosios pajėgos prie Dauguvos, Selijos poligone, įrengė bandomąjį linijos ruožą. Ten inžineriniai daliniai ir išminuotojai dirbo kartu su JAV kariuomenės ir Danijos pajėgų vienetais, dislokuotais regione.

    Kaip projektas susijęs su Rytų skydu?

    Baltijos gynybos linija yra bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos projektas, kurio įgyvendinimą šalių gynybos ministrai suderino Rygoje 2024 metais. Jo esmė – vieningas požiūris į sienų fortifikaciją ir kliūčių sistemą, kuri prireikus veiktų kaip vientisa gynybos infrastruktūra.

    Numatoma, kad ateityje ši linija bus derinama ir su Lenkijos Rytų skydu – programa, orientuota į Lenkijos sienų su Rusija ir Baltarusija saugumą. Rytų skydo koncepcijoje akcentuojami tiek fiziniai įtvirtinimai pasienyje, tiek stebėjimo ir oro erdvės kontrolės sprendimai.

    Latvijos rytinė siena yra daugiau nei 450 kilometrų: per 280 kilometrų sudaro siena su Rusija, o apie 170 kilometrų – siena su Baltarusija. Tokia geografija lemia, kad ilgalaikė infrastruktūra tampa viena iš nuolatinių saugumo politikos krypčių.

  • Nuolatinė JAV bazė Lenkijoje: finansų ministras žada lėšas, jei bus politinis sprendimas

    Lenkijos finansų ministras Andrzejus Domańskis pareiškė, kad, priėmus politinį sprendimą, valstybės biudžete atsirastų lėšų nuolatinei JAV karinei bazei Lenkijoje. Jo teigimu, saugumas yra absoliutus prioritetas planuojant viešuosius finansus.

    Ministras kalbėjo G20 finansų vadovų susitikimo užkulisiuose Asheville mieste Šiaurės Karolinoje. Jis pabrėžė, kad kol kas nespekuliuoja dėl konkrečios projekto kainos, tačiau tvirtino, jog sprendimus lydėtų ir finansinis užtikrinimas.

    Biudžetas ir gynybos finansavimas

    A. Domańskis akcentavo, kad net ir augant valstybės skolai gynybos išlaidų mažinti neplanuojama. Pasak jo, Lenkija gynybai skiria apie 46 500 000 000 eurų per metus, tai yra maždaug 5 proc. bendrojo vidaus produkto.

    Ministras taip pat nurodė, kad kitų metų biudžete gynybai numatytos lėšos turėtų būti panašaus lygio kaip ir šiemet. Jis atmetė ir poreikį tikslinti galiojantį biudžetą, taip signalizuodamas, kad išlaidos saugumui būtų planuojamos be skubių fiskalinių korekcijų.

    JAV, Rusija ir G20 fonas

    Kalbėdamas apie santykius su Vašingtonu, A. Domańskis teigė, kad saugumas išlieka pagrindine dvišalių ryšių ašimi, o Jungtinės Valstijos yra patikrintas strateginis sąjungininkas ir svarbus ekonominis partneris. Jo žodžiais, Lenkija iš JAV yra įsigijusi karinės įrangos už daugiau kaip 58 500 000 000 eurų.

    G20 kontekste ministras pabrėžė, kad Lenkijos pozicija dėl Rusijos nesikeičia ir išlieka suderinta su Europos Sąjunga. Jis pareiškė, kad nėra kalbos apie santykių normalizavimą su Rusija, kol tęsiasi karas prieš Ukrainą.

    „Nėra jokios kalbos apie santykių normalizavimą su Rusija“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Pasak ministro, Europos Sąjungos šalys taip pat demonstravo politinį solidarumą ir atsisakė dalyvauti bendroje nuotraukoje su Rusijos atstovais. Kartu jis pripažino, kad susitikimo šeimininkai turi teisę kviesti dalyvius, o Rusija formaliai išlieka G20 nare.

    Kinijos subsidijos ir prekybos įtampa

    Antroji svarbi G20 darbotvarkės kryptis, anot A. Domańskio, buvo pasauliniai prekybos disbalansai, įskaitant Kinijos prekybos perteklių. Ministras teigė, kad Kinija stipriai subsidijuoja eksportą, o tai daugelyje rinkų kuria nelygią konkurenciją.

    Jis pridūrė, kad Kinijos valiuta, ministro vertinimu, yra reikšmingai nuvertinta, todėl tai papildomai skatina Kinijos eksportą kitų šalių sąskaita. A. Domańskis pabrėžė, kad Lenkija G20 diskusijose ketina laikytis principinės pozicijos dėl sąžiningos konkurencijos ir vieningo Europos Sąjungos fronto.

  • ES rengia didžiausią sankcijų paketą Rusijai: taikiklyje – karinė pramonė ir komponentų tiekimo spragos

    Europos Sąjunga rengia iki šiol didžiausią sankcijų paketą Rusijai, kuris šį kartą pirmiausia būtų nukreiptas į karinę pramonę ir ginkluotės gamybos grandines. Apie tai po ES gynybos ministrų susitikimo Wicklow, Airijoje, pranešė už užsienio reikalus atsakinga ES pareigūnė Kaja Kallas.

    Pasak jos, tikslas – realiai susilpninti Rusijos karinės technikos ir amunicijos gamybą, nes būtent ši sritis tiesiogiai palaiko karą prieš Ukrainą. K. Kallas pabrėžė, kad sankcijų veiksmingumas priklausys nuo to, kaip greitai bus užkirsti keliai sankcijų apėjimui.

    Komponentai iš Europos – kodėl tai vis dar vyksta?

    K. Kallas teigė, kad Ukraina ir toliau fiksuoja vakarietiškos kilmės detalių rusiškuose ginkluose, įskaitant raketas. Jos vertinimu, tai rodo, kad dabartiniai ribojimai ne visur įgyvendinami pakankamai griežtai, o tiekimo grandinėse vis dar lieka spragų.

    Tokiose schemose dažniausiai išnaudojami tarpininkai trečiosiose šalyse, prekių perklasifikavimas ir vadinamųjų dvejopo naudojimo prekių judėjimas, kai civilinės paskirties komponentai vėliau atsiduria kariniuose gaminiuose. ES institucijos pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiria ne tik naujiems draudimams, bet ir eksporto kontrolės bei muitinės rizikų valdymo stiprinimui.

    „Akivaizdu, kad nedarome pakankamai, kad tai sustabdytume“, – sakė Kaja Kallas.

    Ekonominis spaudimas ir karo logistika

    K. Kallas taip pat atkreipė dėmesį, kad spaudimą Rusijai didina ir Ukrainos veiksmai, nukreipti į Rusijos energetikos bei logistikos infrastruktūrą. Jos teigimu, smūgiai naftos perdirbimo objektams ir logistikos trikdymas apsunkina tiek kariuomenės aprūpinimą, tiek platesnį ekonomikos funkcionavimą.

    Be to, ji paminėjo Ukrainos pateikiamus vertinimus apie didelius Rusijos nuostolius fronte, teigdama, kad Rusija esą netenka daugiau nei 30 000 karių per mėnesį. Tokie skaičiai, pasak jos, tik stiprina argumentą, jog ekonominės priemonės turi būti nukreiptos į gebėjimą tęsti karą.

    Hibridinės grėsmės Europai ir pažadų kaina

    Rengiamas sankcijų paketas siejamas ir su Rusijos hibridiniais veiksmais prieš Europą, kurie, pasak K. Kallas, tampa vis rizikingesni. Jos vertinimu, Maskva „testuoja“ Europos ryžtą, todėl atsakas turi būti nuoseklus ir įgyvendinamas praktikoje.

    „Jei sakome: jeigu padarysite tai, mes padarysime ana, turime būti pasirengę tesėti žodį. Kitaip mūsų žodžiai mus silpnina“, – sakė Kaja Kallas.

    Ji pabrėžė, kad Europa ir toliau didins paramą Ukrainai bei investuos į savo gynybą. Pasak jos, tai yra patikimiausias būdas atgrasyti Rusiją nuo tolesnės eskalacijos ir sumažinti galimybes tęsti agresiją ilgą laiką.