CP v2

Tag: Rusija

  • Vokietija dėl drono su sprogmenimis incidento kaltina Rusiją: uždaromas konsulatas Bonoje ir „Rusų namai“ Berlyne

    Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas pareiškė, kad Rusija yra atsakinga už rugpjūtį Leipcigo oro uoste įvykusį incidentą, susijusį su dronu ir sprogstamosiomis medžiagomis. Pasak jo, išvados grindžiamos Vokietijos ir partnerių šalių saugumo tarnybų surinkta informacija.

    Užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas pranešė, kad atsakydama į šį atvejį Vokietijos vyriausybė uždarys Rusijos konsulatą Bonoje ir Berlyno centre veikiantį „Rusų namų“ kultūros centrą. Šie sprendimai pristatomi kaip politinė ir diplomatinė reakcija į, Berlyno vertinimu, priešišką veiklą šalies teritorijoje.

    Kas žinoma apie incidentą Leipcige

    Leipcigo oro uostas yra vienas svarbiausių Vokietijos logistikos mazgų, ypač krovinių srautams, todėl bet koks su sprogmenimis siejamas incidentas šioje vietoje laikomas itin jautriu. Vokietijos pareigūnai viešai nedetalizavo, kokio tipo dronas buvo panaudotas ir kaip buvo identifikuotas galimas užsakovas.

    Vokietijoje pastaraisiais metais daugėja viešų įspėjimų dėl galimų diversijų, kibernetinių atakų ir bandymų daryti įtaką per tarpininkus. Tokie veiksmai dažnai apibūdinami kaip hibridinės grėsmės, kurios gali būti nukreiptos į transportą, energetiką ar gynybos pramonę.

    Vokietijos argumentai: hibridinės operacijos

    Vidaus reikalų ministras teigė, kad saugumo tarnybos jau kurį laiką stebi hibridines akcijas Vokietijoje ir Europos kaimynystėje. Anot jo, jos esą nukreiptos prieš kritinę infrastruktūrą, gynybos įmones ir paramą Ukrainai.

    „Jau kurį laiką mūsų saugumo tarnybos stebi hibridines akcijas Vokietijoje ir Europos kaimynystėje. Tarnybų ir partnerių išvados aiškiai rodo Rusijos dalyvavimą planuotose, įvykdytose ar sužlugdytose akcijose“, – sakė Alexanderis Dobrindtas.

    Nors detalės apie konkrečius įrodymus neatskleidžiamos, tokia praktika įprasta, kai kalbama apie žvalgybos informaciją, šaltinių apsaugą ar vykstančius tyrimus. Vis dėlto politinis pareiškimas paprastai reiškia, kad Berlynas laiko turimą medžiagą pakankama diplomatiniams žingsniams pagrįsti.

    Konsulato ir „Rusų namų“ uždarymas

    Johannas Wadephulas nurodė, kad uždaromas Rusijos konsulatas Bonoje bei „Rusų namai“ Berlyne, kurie oficialiai veikė kaip kultūrinė institucija. Vokietija tokius sprendimus aiškina siekiu sumažinti Rusijos diplomatinių ir su ja siejamų institucijų veiklos mastą šalyje.

    Kultūros centrai ir diplomatinės atstovybės dažnai atsiduria padidinto dėmesio zonoje, kai valstybės kaltina viena kitą žvalgybine veikla ar koordinuojamomis įtakos operacijomis. Tokiais atvejais priemonės apima personalo mažinimą, atstovybių veiklos apribojimus arba jų uždarymą.

    Užsienio reikalų ministras taip pat pabrėžė, kad Vokietija ir toliau rems Ukrainą, kovojančią su Rusijos agresija. Berlynas signalizuoja, kad incidentai Vokietijos teritorijoje, susiję su infrastruktūros ir transporto saugumu, bus vertinami ne tik kaip kriminaliniai, bet ir kaip nacionalinio saugumo klausimai.

  • Berlynas kaltina Rusiją dėl sprogmenų drono Leipcigo oro uoste: kokių atsakomųjų žingsnių imasi?

    Berlynas kaltina Rusiją dėl sprogmenų drono Leipcigo oro uoste: kokių atsakomųjų žingsnių imasi?

    Kas nutiko Leipcigo oro uoste

    Vokietijos valdžia pareiškė, kad bandymas surengti drono ataką Leipcigo Halės oro uoste, kaip įtariama, susijęs su Rusija. Apie tai paskelbta po tyrėjų vertinimo, kuris, pasak Berlyno, atitinka Rusijos hibridinių operacijų Europoje modelį.

    Incidentas išskirtinis tuo, kad dronas, rastas oro uosto teritorijoje rugpjūčio 4 į 5 dieną, turėjo sprogmenų. Policija pranešė panaudojusi robotą įtaisui neutralizuoti, o netoli aptikimo vietos buvo ukrainietiškas krovininis lėktuvas.

    Vėliau, kaip skelbta, netoli oro uosto aptiktas dar vienas dronas su sprogstamosios medžiagos pėdsakais. Kol kas viešai neatskleidžiama, kiek toli pažengęs tyrimas ir kokie konkretūs techniniai įrodymai leido Berlynui taip aiškiai įvardyti įtariamą kaltininką.

    Kodėl tai svarbu Vokietijai ir NATO

    Leipcigo Halės oro uostas Rytų Vokietijoje yra reikšmingas logistikos mazgas, naudojamas krovinių srautams, įskaitant ir su gynyba susijusį transportavimą. Jis taip pat siejamas su Ukrainos oro bendrovės „Antonov Airlines“ veikla, todėl objektas laikomas jautriu saugumo požiūriu.

    Pastaraisiais mėnesiais Vokietija ne kartą fiksavo įtartinus dronų skrydžius virš karinių ir pramoninių objektų. Tokie pranešimai tapo platesnės diskusijos dalimi apie hibridines grėsmes, kuriose susipina šnipinėjimas, sabotažas, kibernetinės operacijos ir informacinė įtaka.

    Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas viešai teigė, kad incidento vertinimas dera su jau žinomu Rusijos hibridinių veiksmų Europoje braižu. Kremlius anksčiau yra atmetęs panašius kaltinimus, tačiau Berlynas pastaruoju metu vis dažniau kalba apie didėjantį spaudimą dėl paramos Ukrainai.

    Kokius veiksmus skelbia Berlynas

    Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis pranešė, kad šalis imsis atsakomųjų priemonių, Rusiją įvardydama kaip hibridinės atakos Leipcige vykdytoją. Viena ryškiausių paskelbtų priemonių yra Rusijos konsulato Bonoje uždarymas iki rugsėjo 18 dienos.

    Taip pat skelbta apie sprendimą uždaryti Rusijos mokslo ir kultūros centrą Berlyne. Vokietijos politikoje šis objektas jau anksčiau buvo minimas kaip galimai naudojamas žvalgybos veiklai, nors tokie vertinimai viešojoje erdvėje dažnai priklauso nuo ribotos, saugumo institucijų neviešinamos informacijos.

    Be diplomatinių žingsnių, Berlynas žada griežtinti pasienio kontrolę Rusijos piliečiams ir didinti spaudimą Rusijos vadinamajam šešėliniam laivynui, siejamam su sankcijų apėjimu. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pastarosiomis savaitėmis taip pat pabrėžė, kad šalis vis dažniau atsiduria hibridinių atakų taikinyje.

    Europos Sąjungos lygmeniu skamba raginimai stiprinti atsaką į vadinamąsias kinetines hibridines atakas, kurios gali apimti ne tik kibernetinius incidentus, bet ir fizinius bandymus pakenkti infrastruktūrai. ES atstovai kartoja, kad tokiais veiksmais siekiama mažinti paramą Ukrainai, tačiau, anot jų, šis tikslas nebus pasiektas.

  • Von der Leyen po incidento Vokietijoje žada atsaką Rusijos hibridinėms atakoms: kas bus toliau?

    Von der Leyen po incidento Vokietijoje žada atsaką Rusijos hibridinėms atakoms: kas bus toliau?

    Vokietija kaltina Rusiją

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė visišką solidarumą su Vokietija po to, kai Berlynas oficialiai priskyrė Rusijai vadinamąjį hibridinį išpuolį, susijusį su dronų incidentu Leipcigo oro uoste.

    Pasak Vokietijos pareigūnų, rugpjūčio mėnesį oro uosto saugumo zonoje aptiktas dronas buvo netoli Ukrainos krovininio orlaivio, naudojamo karinėms siuntoms gabenti, o vėliau dar vienas bepilotis aparatas susidūrė su lėktuvu ir sutrikdė skrydžių saugą.

    „Išlaikysime Europos Sąjungos vienybę nepaisant šių rimtų ir eskaluojančių veiksmų“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Europos Komisijos vadovė pabrėžė, kad hibridinės atakos neliks be atsako, o Vokietija, jos vertinimu, jau ėmėsi griežtų priemonių.

    Šis signalas ypač svarbus tuo metu, kai Europos valstybės vis dažniau fiksuoja ne tik informacines, bet ir kinetines provokacijas, kurios gali kelti grėsmę kritinei infrastruktūrai ir civilių saugumui.

    Susitikimas su NATO vadovu

    Europos Komisija patvirtino, kad Ursula von der Leyen artimiausiomis dienomis susitiks su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte aptarti koordinuoto atsako į hibridines grėsmes.

    Pagal viešai įvardytą kryptį, dėmesys bus sutelktas į glaudesnį ES ir NATO institucijų bei valstybių narių veiksmų derinimą, ypač atgrasymo, žvalgybos ir greitos reakcijos srityse.

    „NATO toliau stiprins mūsų gebėjimą atgrasyti ir ginti visus sąjungininkus nuo bet kokios grėsmės, įskaitant kenkėjiškus veiksmus, kaip matėme Leipcige“, – sakė Markas Rutte.

    Lygiagrečiai ES lygmeniu svarstomos papildomos ribojamosios priemonės, kurias, remiantis viešais pareiškimais, galėtų rengti užsienio reikalų ministrai artimiausiuose posėdžiuose.

    Tokie sprendimai paprastai apima tikslines sankcijas asmenims ir struktūroms, susijusioms su žvalgyba, logistika ar operacijų vykdymu, taip pat priemones prieš dezinformacijos ir kibernetinių atakų infrastruktūrą.

    Hibridinės grėsmės Europoje auga

    Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas teigė, kad incidento vykdymo priemonės esą atitinka metodus, anksčiau matytus kitose Rusijai priskiriamose hibridinėse operacijose, susijusiose ir su karu prieš Ukrainą.

    Vokietija, reaguodama į situaciją, nurodė uždaryti Rusijos konsulatą Bonoje, o Rusijos namus Berlyne taip pat planuojama užverti.

    Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas yra perspėjusi, kad Rusija didina kinetinių hibridinių incidentų skaičių Europoje, siekdama paveikti politinius sprendimus ir mažinti paramą Ukrainai.

    Jos vertinimu, šių atvejų rizika akivaizdžiai auga, o vien tik pavienės nacionalinės priemonės ne visada leidžia laiku atpažinti veikimo modelius ir užkirsti kelią pasikartojimui.

    Pastarosiomis dienomis apie dronų įsibrovimus ar incidentus taip pat pranešė kelios NATO rytinio sparno valstybės, o Vokietijoje policija tyrė įtartinus atvejus prie energetikos objektų.

    Estijos gynybos ministras Hanno Pevkur akcentavo, kad Rusija nuolat tikrina ribą, kur prasideda aiški reakcija, todėl Europai svarbu išlaikyti blaivų vertinimą ir nuosekliai stiprinti atgrasymą.

    Tuo metu Rusijos užsienio reikalų ministerija anksčiau yra kritikavusi Europos šalių pareiškimus, teigdama, kad kaltinimai skelbiami nepasibaigus tyrimams.

    Vis dėlto Vokietijos sprendimas viešai įvardyti atsakomybę ir imtis diplomatinių priemonių rodo, kad Berlynas siekia perkelti šiuos incidentus iš pavienių įvykių į sisteminį saugumo darbotvarkės klausimą ES ir NATO lygmeniu.

  • „Sberbank“ prognozė po naujų taisyklių: Rusijos kriptovaliutų biržų apyvarta pirmais metais gali siekti 46 mlrd.

    „Sberbank“ prognozė po naujų taisyklių: Rusijos kriptovaliutų biržų apyvarta pirmais metais gali siekti 46 mlrd.

    Rusijos didžiausias bankas „Sberbank“ prognozuoja, kad įsigaliojus naujam reguliavimui kriptovaliutų prekybos apyvarta šalies reguliuojamose biržose per pirmuosius metus gali pasiekti apie 4 trln. rublių, tai yra maždaug 46 mlrd. eurų. Tokius skaičius, remdamasi banko vadovybe, paskelbė valstybinė naujienų agentūra TASS.

    Banko valdybos pirmininko pavaduotojas Anatolijus Popovas teigė, kad vėlesniais metais apyvarta galėtų dar augti ir iki 2029 metų siekti apie 7,5 trln. rublių, arba maždaug 87 mlrd. eurų. Šios prognozės siejamos su reguliavimo sistemos startu, kuris numatytas 2026 metų rugsėjo 1 dieną.

    Naujos taisyklės Rusijoje įtvirtina teisinį kriptovaliutų rinkos pagrindą ir apibrėžia, kas bei kokiomis sąlygomis galės prekiauti skaitmeniniais aktyvais. Pagal skelbiamą modelį, mažmeniniams investuotojams leidžiama įsigyti likvidiausias kriptovaliutas, tačiau su metine riba, o kvalifikuoti investuotojai galės pirkti be limitų.

    „Mes tam ruošėmės iš anksto ir jau turime praktinės patirties dirbant su kriptovaliutomis. Kai tik įstatymas pradės pilnai veikti, pritaikysime esamus „Sber“ produktus naujiems reikalavimams ir nuosekliai plėsime pasiūlą“, – sakė Anatolijus Popovas.

    TASS taip pat skelbė, kad „Sberbank“ svarsto galimybę siūlyti paskolas, užtikrintas kriptovaliutomis, kai tam pritars centrinis bankas. Tarp minimų užstatų įvardijami bitkoinas, eteris ir stabilioji kriptovaliuta „USDT“.

    Reguliavimo paketas nekeičia vienos esminių Rusijoje galiojančių nuostatų: kriptovaliutos ir toliau negalės būti naudojamos atsiskaitymams už prekes ir paslaugas šalies viduje. Vis dėlto numatoma, kad tam tikrais atvejais bus leidžiami atsiskaitymai tarptautinėje prekyboje, kai sandoriai vykdomi tarp rezidentų ir nerezidentų.

    Pastaraisiais metais kriptovaliutų vaidmuo Rusijos finansų sistemoje aptarinėjamas ir sankcijų kontekste, nes skaitmeniniai aktyvai gali palengvinti dalį tarpvalstybinių atsiskaitymų. Būtent todėl rinkos dalyviai atidžiai stebi, kaip praktikoje veiks licencijavimo, priežiūros ir investuotojų kategorizavimo taisyklės, kurios nulems realų prekybos mastą.

    Ekspertai pabrėžia, kad prognozuojamas 46 mlrd. eurų pirmųjų metų biržų apyvartos dydis nebūtinai reiškia naujų pinigų įplaukas į rinką. Apyvarta dažnai atspindi bendrą sandorių vertę, kurią gali didinti aktyvi prekyba ir spekuliacinis srautas, o ne vien ilgalaikis investavimas.

  • Rusai stiprina tankų „skydą“: „Arena-M“ gali gauti 3 kartus daugiau šovinių – ką tai reiškia Ukrainai

    Rusai stiprina tankų „skydą“: „Arena-M“ gali gauti 3 kartus daugiau šovinių – ką tai reiškia Ukrainai

    Ukrainos fronte užfiksuotuose vaizduose ant dalies rusiškų T-72B3A serijos tankų pastebėta aktyvios apsaugos sistema „Arena-M“. Tai vadinamasis hard kill sprendimas, skirtas perimti prieštankines valdomas raketas, granatsvaidžių šūvius ir vis dažniau pasitaikančius smogiamuosius dronus dar prieš jiems pataikant į šarvuotį.

    Pagrindinis principas paprastas: tanko jutikliai aptinka artėjančią grėsmę, o sistema paleidžia specialų perėmėją, kuris neutralizuoja taikinį labai trumpu atstumu. Pastaraisiais metais, išaugus FPV dronų vaidmeniui, tokie sprendimai laikomi vienu svarbiausių būdų didinti įgulos išgyvenamumą ir mažinti nuostolius.

    Remiantis kovinio naudojimo įspūdžiais, Rusija svarsto „Arena-M“ modernizaciją, kuri, kaip teigiama, turėtų padidinti perėmėjų skaičių nuo 12 iki 36 vienetų. Skelbiama, kad darbai galėtų būti užbaigti iki 2027 metų pirmojo ketvirčio, tačiau realūs terminai priklausys nuo gamybinių pajėgumų ir techninių kliūčių.

    Ar 36 perėmėjai realu?

    Ukrainos šarvuotosios technikos ekspertas Andrijus Tarasenka akcentuoja, kad toks šuolis vien tik pridedant daugiau paleidiklių gali būti sunkiai įgyvendinamas be esminių konstrukcijos pakeitimų. Didesnis paleidiklių kiekis dažniausiai reiškia daugiau vietos bokšte ar ant korpuso, o tai gali paveikti masę, balansą ir prieigą prie techninės priežiūros zonų.

    Anot jo, papildomos įrangos integracija gali kelti ir praktinių problemų: nuo duomenų perdavimo tarp jutiklių ir paleidiklių iki saugaus perėmėjų panaudojimo, kad jų atatranka ar skeveldros nekeltų rizikos pačiam tankui ir įgulai. Dėl to dalis deklaruojamų patobulinimų gali likti tik planuose arba būti įgyvendinti ribotu mastu.

    Modernizacijos kryptį diktuoja dronai

    Vis dėlto ekspertai neatmeta, kad didesnis „Arena-M“ šaudmenų rezervas galėtų būti pasiektas keičiant perėmėjų tipą. Jei kuriama specializuota, prieš dronus pritaikyta amunicija, jai gali būti keliami kitokie reikalavimai nei klasikiniams perėmėjams, skirtiems itin greitoms prieštankinėms grėsmėms.

    „Renkantis specializuotą prieš dronus skirtą amuniciją, ne visada galioja tie patys reakcijos laiko, montavimo ir matmenų reikalavimai kaip standartinei apsauginei amunicijai, todėl atsargos gali būti padidintos kelis kartus“, – sakė Andrijus Tarasenka.

    Ką tai keičia mūšio lauke

    Aktyvios apsaugos sistemos tampa esminiu atsaku į masiškai naudojamus FPV dronus ir valdomąsias prieštankines priemones. Jei „Arena-M“ būtų įdiegta didesniame skaičiuje rusiškų tankų ir realiai pasiektų deklaruojamą efektyvumą, Ukrainai galėtų tekti skirti daugiau dronų ir koordinuotų atakų tam pačiam tikslui sunaikinti.

    Tačiau praktikoje tokias sistemas riboja keli veiksniai: jų kaina, gamybos mastas, techninis patikimumas ir prisitaikymas prie skirtingų grėsmių profilių. Net ir veiksminga aktyvi apsauga nepadaro tanko nepažeidžiamo, o mūšio lauke svarbūs išlieka taktika, maskuotė, elektroninė kova ir žvalgybos gebėjimai.

  • Muskas keičia poziciją: „SpaceX“ „Starlink“ gali atverti kelią Ukrainos smūgiams Rusijoje

    Muskas keičia poziciją: „SpaceX“ „Starlink“ gali atverti kelią Ukrainos smūgiams Rusijoje

    Pranešama, kad Elonas Muskas neprieštarauja, jog Ukraina naudotų „Starlink“ ryšį turinčius dronus smūgiams į taikinius Rusijos teritorijoje. Vis dėlto, kaip akcentuojama, galutinis sprendimas laikomas politiniu ir siejamas su JAV administracijos pozicija.

    Pasak publikacijų, Ukraina jau kurį laiką siekia aiškesnio leidimo operacijoms, kurios leistų taikytis į objektus maždaug iki 200 kilometrų Rusijos gilumoje. Kijevas argumentuoja, kad taip būtų galima greičiau aptikti ir sunaikinti mobilius raketų paleidimo įrenginius dar prieš atakas.

    Ryšys, kurio sunku užslopinti

    Karinės technologijos ekspertai pabrėžia, kad palydovinis internetas suteikia stabilesnį valdymo kanalą ir vaizdo perdavimą iki pat smūgio momento. Tai ypač svarbu, kai elektroninės kovos priemonėmis bandoma trikdyti dronų ryšį ir navigaciją.

    Šiuo metu „SpaceX“ yra ribojusi „Starlink“ veikimą virš suverenios Rusijos teritorijos, o terminalai dažniausiai naudojami Ukrainoje, įskaitant ir okupuotas teritorijas. Dėl to bet koks apribojimų pakeitimas turėtų tiesioginę įtaką veiksmų geografijai.

    Kijevo argumentas: mažinti spaudimą oro gynybai

    Ukraina teigia, kad galimybė smogti paleidimo įrenginiams ir sandėliams dar prieš raketų paleidimą galėtų sumažinti spaudimą oro gynybai. Pastaraisiais mėnesiais išryškėjo iššūkiai dėl perėmėjų atsargų ir suintensyvėjusių Rusijos atakų, ypač balistinėmis raketomis.

    „Mums svarbu ne tik numušti raketas ore, bet ir sumažinti patį paleidimų skaičių“, – sakė Ukrainos pareigūnų poziciją perteikiantys šaltiniai.

    Neaiškumas išlieka

    Viešojoje erdvėje pateikiamos skirtingos interpretacijos, ar Muskas iš tiesų suteikia žalią šviesą, ar tik nurodo, kad sprendimą turi priimti Vašingtonas. Minima, kad ankstesnėse diskusijose buvo nesusipratimų dėl to, kas ir kokiu lygiu turi patvirtinti tokių operacijų leidimą.

    Kontekstą papildo ir tai, kad anksčiau buvo fiksuoti atvejai, kai „Starlink“ prieinamumas tapo geopolitinių ginčų objektu. Tai sustiprina nuomonę, kad palydovinis internetas kare tapo ne tik technologine, bet ir politine priemone.

  • Rusija kuria naują dronų gaudytoją: „Aerokon“ įtariamas kopijuojantis Irano 359 raketą

    Rusija kuria naują dronų gaudytoją: „Aerokon“ įtariamas kopijuojantis Irano 359 raketą

    Aerokon z Tatarstanu działa na rynku od 1992 roku i zajmuje się m.in. bezzałogowcami o konstrukcji samolotowej, napędami oraz systemami celów powietrznych – firma uczestniczyła w projektach związanych z UMTK “Adiutant”, czyli mobilnym rosyjskim systemem trenażerów i celów powietrznych, realizowanych wspólnie z zakładami “Kupol”.

    Nowa konstrukcja została przedstawiona jako bezzałogowy statek powietrzny, jednak jej wygląd znacznie bardziej przypomina pocisk. Na podstawie dostępnych materiałów można dostrzec rozwiązania konstrukcyjne kojarzące ją z irańskim systemem 359 – nie ma jednak oficjalnego potwierdzenia, że rosyjska maszyna jest jego bezpośrednią kopią, np. przygotowaną na licencji, jak ma to miejsce w przypadku dronów Shahed/Gierań.

    System 359 jest rozwinięciem irańskiego pocisku 358. Według dostępnych informacji większa konstrukcja wykorzystuje prawdopodobnie silnik turboodrzutowy Tolou-10, co ma pozwalać jej osiągać zasięg do około 150 km, pułap przekraczający 9 km oraz prędkość do 1000 km/h. System ma być przeznaczony do zwalczania bezzałogowców, a jego konstrukcja prawdopodobnie obejmuje również większą głowicę bojową.

    Uwagę ekspertów po ujawnieniu tego rozwiązania na początku roku zwrócił też nietypowy sposób działania systemu, bo napęd turboodrzutowy pozwala pociskowi przez dłuższy czas pozostawać w powietrzu i oczekiwać na pojawienie się celu. Zamiast klasycznego systemu naprowadzania konstrukcja ma wykorzystywać kamerę termowizyjną, widzenie maszynowe oraz możliwość sterowania przez operatora.

    Właśnie te rozwiązania sprawiają, że rosyjski projekt wzbudził zainteresowanie analityków. Na dostępnych ilustracjach widoczny jest niewielki silnik turboodrzutowy oraz układ optyczny, który może obejmować również kamerę termowizyjną. Jeżeli podobieństwo nie jest przypadkowe, rosyjska konstrukcja mogłaby być przeznaczona do przechwytywania celów powietrznych, przede wszystkim bezzałogowców.

    Taki system mógłby potencjalnie stanowić zagrożenie dla ukraińskich dronów wyposażonych w napęd odrzutowy, a w określonych warunkach również dla wolniejszych pocisków manewrujących. Jedną z potencjalnych zalet takiego rozwiązania byłoby wcześniejsze umieszczenie przechwytującego bezzałogowca w powietrzu – w przypadku wykrycia celu nie trzeba byłoby dopiero uruchamiać wyrzutni i wysyłać pocisku w jego kierunku, przechwytujący dron mógłby już znajdować się w rejonie patrolowania.

    Na obecnym etapie są to jednak przypuszczenia dotyczące przeznaczenia rosyjskiej konstrukcji. Aerokon nie ujawnił jej oficjalnej roli ani szczegółowych parametrów, a podobieństwo do irańskiego 359 nie stanowi jeszcze dowodu na zastosowanie identycznej koncepcji. Niemniej historia irańsko-rosyjskiej współpracy pokazuje, że taki scenariusz jest jak najbardziej prawdopodobny i zdecydowanie większym wyzwaniem byłaby produkcja takich systemów na większą skalę.


  • Ukraina sudegino apie 900 000 eurų vertės „Uragan“: smūgį nulėmė dronų taktika

    Ukraina sudegino apie 900 000 eurų vertės „Uragan“: smūgį nulėmė dronų taktika

    Ukrainos pajėgos pranešė sunaikinusios Rusijos reaktyvinės artilerijos sistemą BM-27 „Uragan“. Operacijoje, anot Ukrainos pateikiamos informacijos, dalyvavo keli padaliniai, o lemiamą vaidmenį suvaidino skirtingų tipų dronai.

    Pirmiausia žvalgybiniai operatoriai aptiko taikinį ir dronais sudavė pirminius smūgius, kurių tikslas buvo ne iškart sunaikinti, o imobilizuoti sistemą. Tokia seka dažnai pasirenkama tam, kad technika nespėtų pasitraukti iš pavojingos zonos.

    Vėliau, jau sustabdžius kompleksą, galutinį smūgį sudavė FPV tipo dronas, kuris ir užbaigė ataką. Ukrainos pusė teigia, kad taip buvo sunaikintas ginklas, kurio vertė siekia apie 900 000 eurų, nors tiksli suma priklauso nuo komplektacijos ir būklės.

    Ši ataka laikoma iliustracija, kaip keičiasi šiuolaikinis mūšio laukas: vietoje vieno brangaus smūgio vis dažniau taikoma kelių komandų grandinė, kurioje derinami žvalgybiniai, koregavimo ir smogiamieji dronai. Toks modelis ypač efektyvus medžiojant artileriją, kuri tradiciškai bando greitai pakeisti poziciją po salvės.

    BM-27 „Uragan“ yra sovietmečiu sukurtas 220 milimetrų kalibro salvinės ugnies įrenginys, pradėtas naudoti 1975 metais. Pirmą kartą jis realiame kare panaudotas 1982 metais Afganistane, o vėliau įvairiose konfliktų zonose tapo masinių apšaudymų simboliu.

    Tipinėje komplektacijoje „Uragan“ turi 16 paleidimo vamzdžių, sumontuotų ant sunkvežimio bazės, ir gali atakuoti taikinius iki maždaug 35 kilometrų atstumu. Sistemos šaudmenys apima didelio sprogstamojo poveikio bei kasetinius užtaisus, taip pat dūminius ir apšvietimo, todėl ji pritaikyta smogti grupiniams taikiniams ir infrastruktūrai.

    Tokios sistemos dažnai veikia su ugnies valdymo ir ryšio priemonėmis, kurios sutrumpina laiką nuo taikinio aptikimo iki šaudymo. Dėl to salvinė artilerija išlieka pavojinga, tačiau dronų dominavimas ore vis labiau mažina jos išgyvenamumą, ypač kai pozicija išduodama judėjimu ar logistika.

  • Maskvos grasinimai: Rusija ruošia plataus masto smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai

    Maskva viešai praneša apie rengiamą naują plataus masto smūgių bangą prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Tokie pareiškimai skamba tęsiantis kasdieniams apšaudymams, kurie Ukrainoje sukelia aukų ir didina spaudimą civilinei infrastruktūrai.

    Rusijos gynybos ministerija savo pareiškimuose tvirtina, kad galimi smūgiai būtų atsakas į Ukrainos atakas prieš Rusijos civilinę ir energetikos infrastruktūrą. Ukrainos institucijos šiuos grasinimus vertina kaip bandymą pateisinti naujus smūgius ir dar labiau išbalansuoti šalies energijos sistemą.

    Ukrainos oro pajėgos skelbia, kad per pastarąją parą Rusija atakavo Ukrainą, panaudodama dvi balistines raketas „Iskander-M“ ir 130 dronų, iš kurių 125 buvo numušti. Tokie skaičiai rodo, kad bepiločiai ir raketos išlieka pagrindinės priemonės, kuriomis siekiama nualinti oro gynybą ir suduoti smūgius infrastruktūrai.

    Per naktinę ataką prieš Kyjivo apylinkes, Bučos rajone, žuvo mažiausiai 37 žmonės, dar 42 buvo sužeisti. Tai vienas kruviniausių pastarojo meto smūgių, pabrėžiantis, kad taikiniais tampa ne tik energetikos objektai, bet ir gyvenamosios teritorijos.

    Praėjusią žiemą analogiška Rusijos taktika jau buvo sukėlusi ilgalaikius elektros ir šilumos tiekimo sutrikimus daugelyje Ukrainos miestų, įskaitant Kyjivą. Tuomet buvo apgadinta ar sunaikinta dalis elektros gamybos ir perdavimo infrastruktūros, o remonto darbai dažnai vykdavo nuolatinių atakų rizikos sąlygomis.

    Energetikos infrastruktūros puolimas turi platesnį tikslą nei vien momentinis tiekimo sutrikdymas: smūgiai transformatorinėms, skirstykloms ir gamybos pajėgumams gali sukelti grandinines avarijas tinkle. Artėjant šaltajam sezonui, tokios atakos didina riziką, kad sutrikimai palies ne tik buitinius vartotojus, bet ir pramonę bei kritines paslaugas, įskaitant vandentiekį, ryšius ir sveikatos apsaugą.

    Ukraina pastaraisiais mėnesiais didina oro gynybos priemonių tankį ir prašo partnerių papildomų sistemų, kad būtų apsaugoti energetikos objektai. Vis dėlto masinės dronų atakos ir balistinių raketų grėsmė reiškia, kad net aukštas numušimo rodiklis ne visada eliminuoja žalą, nes pakanka kelių prasprūdusių smūgių, kad būtų išjungti svarbūs mazgai.

  • Zelenskis įvardijo tikslą: iki 1 000 ukrainiečių dronų smūgių per dieną į taikinius Rusijoje

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame kreipimesi paskelbė nurodęs kariuomenei reikšmingai didinti tolimojo nuotolio dronų atakų intensyvumą prieš taikinius Rusijoje. Jo teigimu, siekiama pasiekti 1 000 bepiločių smūgių per dieną, kai dabar vidurkis esą siekia apie 300.

    Pasak Zelenskio, toks tempas yra realus tikslas, jei bus nuosekliai didinama gamyba, spartinamas dronų tiekimas į dalinius ir gerinama operacijų logistika. Kartu tai signalas, kad Ukraina sieks perkelti karo kaštus į agresoriaus užnugarį ir nuolat trikdyti Rusijos kariuomenės aprūpinimą.

    „Užduotis yra aiški: 1 000 dronų tolimojo nuotolio smūgiams per dieną prieš Rusiją. Dabar jų yra apie 300, turi būti daugiau“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Ukrainos vadovas pabrėžė, kad šis klausimas aptartas susitikime su karine vadovybe. Tarp prioritetų liko ir gynyba nuo Rusijos bepiločių atakų prieš Ukrainą, įskaitant „Shahed“ tipo dronus, kurie pastaraisiais mėnesiais dažnai naudojami smūgiams į energetikos, pramonės ir civilių infrastruktūros objektus.

    Ukrainos smūgiai Rusijos teritorijoje pastaruoju metu dažniausiai siejami su degalų ir energetikos infrastruktūra, taip pat logistikos grandinėmis, kurios gali būti naudojamos kariuomenės tiekimui. Kyjivas argumentuoja, kad tokie objektai prisideda prie Rusijos karo veiksmų tęstinumo, todėl laikomi teisėtais kariniais taikiniais, nors Maskva tokius smūgius vadina eskalacija.

    Kariniai analitikai atkreipia dėmesį, kad 1 000 dronų per dieną tikslas reikštų naują mastą tiek gamybos, tiek valdymo prasme. Tam reikėtų ne tik didesnio bepiločių skaičiaus, bet ir patikimų ryšių, žvalgybos duomenų, elektroninės kovos sprendimų bei pakankamos operatorių parengties, nes Rusija stiprina oro gynybą ir trukdymo priemones.