CP v2

Tag: Saulės elektrinės

  • Lenkijoje daugėja didelių OZE projektų: ZE PAK ruošia 500 MW vėjo parką ir plečia planus

    Lenkijoje sparčiai daugėja didelės apimties atsinaujinančios energetikos projektų, o viena ryškiausių krypčių – buvusių iškastinio kuro gamintojų persiorientavimas. Energetikos grupė ZE PAK, ilgą laiką siejama su rudosios anglies elektrinėmis, pastaraisiais metais vis aktyviau dėlioja OZE portfelį.

    Bendrovė skelbia vystanti vėjo elektrinių parką Opolės regione, kurio planuojama galia siektų apie 500 MW. Tai reikštų maždaug 130 turbinų projektą, o jo įgyvendinimas būtų vienas didesnių sausumos vėjo iniciatyvų šalyje.

    500 MW vėjo parkas Opolėje

    Pasak ZE PAK valdybos vicepirmininko Maciejaus Końskio, artimiausias etapas – poveikio aplinkai ir leidimų procedūros. Bendrovė tikisi, kad reikiami aplinkosauginiai leidimai būtų gauti kitais metais, o tai leistų projektą iki statybų parengties atvesti 2028–2029 metais.

    Vėjo parko įjungimas į tinklą šiuo metu planuojamas 2031 metais. ZE PAK duomenimis, 2025 metais šiam projektui išleista apie 5 600 000 eurų, o visos sukauptos išlaidos nuo projekto pradžios iki 2025 metų pabaigos siekė apie 56 600 000 eurų, įskaitant įsigijimo kaštus.

    „2025 metais išlaidos buvo palyginti nedidelės, nes daugiausia dirbome su aplinkosaugine dokumentacija“, – sakė Maciejus Końskis.

    Dėl projekto masto ZE PAK nurodo svarstysianti pritraukti išorinį partnerį, kuris padėtų finansuoti ir įgyvendinti statybas. Tokia praktika Lenkijos rinkoje įprasta: dideliems OZE projektams dažnai ieškoma finansinių ar technologinių partnerių, kad būtų mažinama rizika ir spartinamas įgyvendinimas.

    Saulė, kaupimas ir dujos

    Be vėjo, ZE PAK portfelyje yra ir didelės saulės elektrinės projektas Przykonoje, kuriam suteiktas statyboms parengto projekto statusas. Bendrovė teigia turinti užtikrintas prijungimo sąlygas 287 MW galiai ir vertina, kaip projektą padaryti komerciškai patrauklesnį, įskaitant galimą energijos kaupimo sprendimų integravimą.

    Lygiagrečiai ZE PAK tęsia ir dujinės generacijos plėtrą – pažangiausias grupės projektas yra kombinuoto ciklo dujų bloko (CCGT) statyba Turke. Bendrovė nurodo, kad 2025 metų pabaigoje darbų įgyvendinimas siekė 83 proc., o komercinis paleidimas numatytas 2027 metų trečiąjį ketvirtį.

    Finansine prasme tai yra didžiausias ZE PAK vykdomas projektas: 2025 metais investicijos siekė apie 232 000 000 eurų, o sukauptos išlaidos iki 2025 metų pabaigos – apie 394 000 000 eurų. Bendra projekto vertė vertinama maždaug 765 000 000 eurų, iš kurių didžiausią dalį sudaro EPC rangos sutartis, siekianti apie 556 000 000 eurų.

    Tokie sprendimai atspindi platesnę regiono energetikos kryptį: sparčiau vystoma vėjo ir saulės generacija, o energijos kaupimas ir lanksti dujinė generacija vis dažniau pristatomi kaip priemonės stabilumui užtikrinti, kai OZE dalis sistemoje auga. ZE PAK atvejis rodo, kad net tradicinės energetikos grupės, spaudžiamos ekonomikos, reguliavimo ir rinkos kainų signalų, siekia užsitikrinti vietą naujoje energetikos struktūroje.

  • Vakarų Graikija planuoja 105 MW viešą saulės parką: žadama iki 62 proc. mažesnė elektra

    Vakarų Graikija planuoja 105 MW viešą saulės parką: žadama iki 62 proc. mažesnė elektra

    Didžiausias bendruomeninis parkas šalyje

    Vakarų Graikijos regionas planuoja įgyvendinti 105 MW galios viešą saulės elektrinių parką Aitoloakarnanijos prefektūroje. Projektas siejamas su Graikijoje įtvirtinta bendruomeninės ir kooperatinės energetikos schema, skirta platesniam gyventojų ratui.

    Skelbiama, kad tai būtų didžiausias tokio tipo bendruomeninis saulės projektas Graikijoje ir vienas didžiausių Europoje pagal deklaruojamą modelį bei apimtį. Parką numatoma vystyti viešojoje žemėje Mesolongyje.

    Kam skirta ir ką žada

    Pagal pristatytus planus, užbaigus projektą daliai gavėjų elektros sąnaudos galėtų sumažėti iki 62 proc. Numatoma, kad tai prisidėtų prie didesnio energijos saugumo tiek ūkininkams, tiek gyventojams, ypač tiems, kuriems sąskaitos už elektrą yra didelė biudžeto dalis.

    Teigiama, kad tiesioginė nauda būtų skirta apie 17 000 pažeidžiamų namų ūkių, o platesnis poveikis galėtų paliesti beveik 300 000 gyventojų 12 savivaldybių. Projekto aprašyme taip pat minimi 147 000 ūkininkų ir piliečių kaip tikslinė grupė, kuriai būtų kuriamas ilgalaikis kainų stabilumo mechanizmas.

    Finansavimas ir politinis kontekstas

    Dalį finansavimo planuojama užtikrinti per Vakarų Graikijos regioninę veiksmų programą, kuriai šiam tikslui numatyta 25 000 000 eurų. Tai reiškia, kad projektas remtųsi ne vien privačiu kapitalu, bet ir regioninės plėtros lėšomis.

    Vieta parinkta viešojoje teritorijoje, kuri regionui suteikta per Žemės ūkio plėtros ministerijos sprendimus. Toks modelis atspindi platesnę Europos tendenciją, kai savivaldybės ir regionai per atsinaujinančios energetikos projektus siekia mažinti energijos skurdo riziką ir didinti vietinės gamybos dalį.

    „Įgyvendiname energetinę demokratiją: didžiausias viešas bendruomeninis fotovoltinis parkas šalyje padės šimtams tūkstančių gyventojų“, – sakė Graikijos pareigūnai, pristatydami schemą.

    Ekspertai pažymi, kad galutinis poveikis sąskaitoms priklausys nuo prijungimo prie tinklo terminų, elektros rinkos kainų dinamikos ir to, kaip tiksliai bus paskirstoma pagaminta energija gavėjams. Vis dėlto viešųjų bendruomeninių saulės parkų plėtra laikoma vienu sparčiausių būdų didinti atsinaujinančios energijos dalį, kartu nukreipiant naudą socialiai jautriausioms grupėms.

  • Europos Komisija stabdo ES paramą „Huawei“ saulės inverteriams: ką tai keičia energetikos saugumui

    Europos Komisija stabdo ES paramą „Huawei“ saulės inverteriams: ką tai keičia energetikos saugumui

    Europos Komisija nusprendė riboti Europos Sąjungos finansavimą projektams, kuriuose naudojami saulės elektrinių inverteriai iš vadinamųjų didelės rizikos tiekėjų, tarp jų minima ir Kinijos technologijų grupė „Huawei“. Komisija teigia, kad sprendimas susijęs su kritinės infrastruktūros apsauga ir siekiu sumažinti užsienio veikėjų galimo poveikio riziką.

    Komisijos atstovė spaudai Siobhan McGarry akcentavo, kad imamasi konkrečių veiksmų jau dabar, nes energetikos sistemos skaitmenizuojamos vis sparčiau. Pasak jos, rengiamos gairės, kaip riboti ES lėšų naudojimą projektuose, kuriuose diegiama įranga iš didelės rizikos tiekėjų.

    Kas yra inverteriai ir kodėl tai svarbu

    Inverteris yra įrenginys, kuris saulės modulių pagamintą elektros energiją paverčia į tinklui tinkamą srovę ir valdo jos tiekimą. Praktikoje tai vienas svarbiausių saulės elektrinės komponentų, nes jis daro įtaką ne tik efektyvumui, bet ir nuotoliniam valdymui bei ryšiui su tinklo operatoriumi.

    Komisija įspėja, kad rizikos gali būti susijusios su neteisėta prieiga prie veiklos duomenų, elektros gamybos parametrų manipuliavimu ar net nuotoliniu veikimo sustabdymu. Tokie scenarijai, Komisijos vertinimu, kraštutiniais atvejais galėtų lemti didelio masto sutrikimus.

    Kaip bus taikomi ribojimai

    Komisija patvirtino, kad ribojimai orientuoti į ES finansuojamus projektus, o ne į bendrą rinkos draudimą. Tai reiškia, kad didžiausias pokytis pirmiausia palies tuos vystytojus ir rangovus, kurie pretenduoja į ES paramą ar ją naudoja infrastruktūros modernizavimui.

    Komisija taip pat numato galimybę prašyti išimties, jei didelės rizikos tiekėjų įranga jau yra įtraukta į ES finansuojamą projektą. Galutiniai sprendimai dėl tokių išimčių turėtų būti priimami iki lapkričio 1 dienos, įvertinus projekto rizikos lygį ir taikomas apsaugos priemones.

    Platesnis ES kursas dėl tiekėjų rizikos

    Šis žingsnis tęsia ilgiau trunkančią ES liniją dėl ryšių ir skaitmeninės infrastruktūros saugumo, kai valstybės narės raginamos mažinti priklausomybę nuo didelės rizikos tiekėjų. Iki šiol daug dėmesio buvo skiriama 5G ryšio tinklams, o dabar akcentas vis ryškiau persikelia į energetiką, kur didėja išmaniųjų valdymo sistemų ir nuotolinės priežiūros dalis.

    Komisija atkreipia dėmesį, kad saulės inverterių rinka yra itin koncentruota, o Kinijos gamintojai joje užima didelę pasaulinės pasiūlos dalį. Dėl to ribojimai gali reikšti ne tik saugumo stiprinimą, bet ir praktinius iššūkius vystytojams, kuriems teks peržiūrėti tiekimo grandines, terminus bei suderinamumą su jau suprojektuotomis sistemomis.

    Kinija anksčiau yra perspėjusi, kad atsakys į priemones, kurios riboja Kinijos tiekėjų galimybes ES rinkoje. Tuo pat metu Europos institucijos pabrėžia, kad tikslas nėra nukreiptas prieš konkrečią šalį, o susijęs su rizikos vertinimu ir kritinės infrastruktūros atsparumo didinimu.

    „Huawei“ viešos pozicijos dėl šio konkretaus Komisijos sprendimo iškart nepateikė. Artimiausiu metu daugiau aiškumo turėtų atsirasti, kai Komisija paskelbs detalesnes gaires, kaip konkrečiai bus vertinami projektai ir kokie kriterijai lems, ar tiekėjas laikomas didelės rizikos.

  • Vėjo pokyčiai virš saulės elektrinių nustebino mokslininkus: aptiktas poveikis vietos mikroklimatui

    Vėjo pokyčiai virš saulės elektrinių nustebino mokslininkus: aptiktas poveikis vietos mikroklimatui

    Kodėl vėjas virš elektrinių keičiasi?

    Mokslininkai, stebėję oro srautus virš didelių saulės elektrinių, pastebėjo keistą dėsningumą: vėjas virš modulių lauko ne visada teka taip, kaip virš natūralaus reljefo. Kai kuriose vietose fiksuotas lėtesnis vėjo greitis, o oro judėjimas tapdavo labiau netolygus.

    Iš pradžių tai galėjo atrodyti kaip matavimo paklaida, tačiau pasikartojantys rezultatai skirtingomis sąlygomis leido įtarti, kad veikia fizinis mechanizmas. Esminė priežastis susijusi ne tiek su pačiu vėju, kiek su tuo, kaip saulės moduliai pakeičia šilumos apykaitą prie žemės paviršiaus.

    Šiluma, slėgis ir turbulencija

    Dideliame plote įrengti saulės moduliai sugeria saulės spinduliuotę ir įkaista kitaip nei žolė, dirvožemis ar ariamas laukas. Dėl to susidaro šiltesnio oro „lopai“ arti paviršiaus, o temperatūrų skirtumai gali keisti vietinius slėgio gradientus.

    Kai šiltas oras kyla, į jo vietą iš aplinkos gali būti „įtraukiamas“ oras, todėl natūrali oro tėkmė virš teritorijos persitvarko. Tokie pokyčiai gali sustiprinti turbulenciją, vietomis sulėtinti vėją ir nežymiai pakoreguoti kryptį, ypač kai saulės elektrinė užima didelį vientisą plotą.

    Ką tai reiškia mikroklimatui?

    Vienos saulės elektrinės poveikis paprastai yra lokalus, tačiau plečiantis infrastruktūrai svarbi tampa masto logika. Kuo didesnis modulių plotas, tuo labiau tikėtina, kad smulkūs efektai sumuosis ir bus aiškiau matomi matavimuose.

    Tokie pokyčiai gali turėti įtakos šilumos pasiskirstymui, drėgmės judėjimui ir oro maišymuisi pažemėje. Mokslininkai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog saulės energetika tampa žalinga, tačiau rodo, kad net švari energetika keičia fizines sąlygas aplink įrenginius.

    Praktiniu požiūriu tai aktualu projektuojant saulės elektrines: modulių išdėstymas, tarpai, aukštis nuo žemės ir teritorijos planavimas gali lemti, kaip bus sklaidoma šiluma ir kaip formuosis vietiniai oro srautai. Dėl to ateityje tikėtina daugiau tyrimų, kurie sujungs meteorologinius matavimus, skaitmeninį modeliavimą ir realių parkų duomenis.

  • Parama saulės elektrinėms: Energetikos ministerija patvirtino sąlygas ir didesnius įkainius už kW

    Parama saulės elektrinėms: Energetikos ministerija patvirtino sąlygas ir didesnius įkainius už kW

    Energetikos ministerija patvirtino finansavimo sąlygas gyventojams, planuojantiems įsirengti nuosavas saulės elektrines. Artimiausiam kvietimui numatyta 13 mln. eurų, o paraiškų administravimą ir toliau vykdys Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).

    Ministerija skelbia, kad kvietimą planuojama paskelbti gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje. Parama orientuota į naujų saulės elektrinių įrengimą, siekiant toliau didinti gaminančių vartotojų skaičių ir mažinti gyventojų išlaidas elektrai.

    Kas galės pretenduoti į paramą?

    Pagal patvirtintas nuostatas finansavimas galės būti skiriamas ir tiems gyventojams, kurie saulės elektrines įsirengė nuo 2022 metų vasario 1 dienos. Tai reiškia, kad dalis namų ūkių, nespėjusių pasinaudoti ankstesniais kvietimais, turės galimybę pretenduoti į dotaciją ir dabar.

    Energetikos viceministras Airidas Daukšas pabrėžė, kad ministerijos tikslas yra išlaikyti augantį gaminančių vartotojų tempą. Pasak jo, vien pernai prie tinklo prisijungė daugiau nei 53 tūkst. gaminančių vartotojų, todėl skatinimas išlieka vienu prioritetų.

    „Siekiame ir toliau didinti gaminančių vartotojų skaičių Lietuvoje ir sudaryti kuo palankesnes sąlygas gyventojams įsirengti saulės elektrines“, – sakė energetikos viceministras Airidas Daukšas.

    Kokio dydžio parama numatyta?

    Patvirtintas bazinis paramos dydis sieks 170 eurų už 1 kW įrengtosios galios. Taip pat numatyta didesnė išmoka, jei pasirenkama įranga atitiks papildomus kriterijus: tuomet parama sieks 221 eurą už 1 kW.

    Dotacija bus skiriama už saulės elektrinę, kurios įrengtoji galia neviršija 7 kW. Gyventojai gali įsirengti ir didesnės galios elektrines pagal savo vartojimo poreikius, tačiau kompensuojama bus tik nustatyta maksimali dalis.

    Kada taikoma didesnė išmoka?

    Didesnė parama bus taikoma tuomet, jei dokumentais bus pagrįsta, kad įranga atitinka du reikalavimus. Pirma, technologija ir jos komponentai nėra pagaminti trečiojoje šalyje, kurios atitinkamos produkcijos dalis Europos Sąjungos pasiūloje viršija 50 proc.

    Antra, saulės modulio efektyvumas turi viršyti 23 proc. Ministerija šiuo sprendimu sieja paramą su efektyvesnėmis technologijomis ir didesne pridėtine verte Europoje pagamintiems sprendimams.

    Taip pat pabrėžiama, kad pagal šį kvietimą dotacijos nenumatytos jau įrengtų saulės elektrinių galios didinimui. Finansavimas orientuotas tik į naujų elektrinių įsirengimą, kad parama kuo plačiau pasiektų dar neįsirengusius gyventojus.

    Ministerija atkreipia dėmesį, kad nutolusioms saulės elektrinėms šios sąlygos nebus taikomos. Joms numatomas atskiras kvietimas antroje šių metų pusėje.

  • Lenkijoje per šventinį savaitgalį elektra atpigo iki minusinių kainų: kodėl tai kartojasi ir ką keičia

    Per šventinį gegužės pradžios savaitgalį Lenkijos didmeninė elektros rinka užfiksavo dar vieną istorinį epizodą: dalį dienos kainos tapo neigiamos. Tai reiškia, kad tam tikrais 15 minučių intervalais gamintojai faktiškai primokėjo už tai, jog energija būtų paimta iš tinklo, nes pasiūla viršijo paklausą.

    Pagal viešai skelbiamus Lenkijos operatoriaus ir rinkos duomenis, gegužės 1 dieną apie 14.15–14.30 valandą vidutinė rinkos kaina krito iki maždaug minus 340 eurų už megavatvalandę. Neigiamos kainos tą dieną išsilaikė iki vėlyvos popietės, kol ėmė mažėti saulės elektrinių generacija.

    Kodėl kainos tapo neigiamos?

    Pagrindinė priežastis buvo tipiška ilgojo savaitgalio kombinacija: sumažėjęs vartojimas ir labai didelė saulės elektrinių gamyba dienos metu. Kai pramonė ir dalis paslaugų sektoriaus dirba mažesniais pajėgumais, elektros sistemoje staiga atsiranda perteklius, kurį ne visada pavyksta greitai „sugerti“.

    Tuo pat metu vėjo energetika šįkart nebuvo pagrindinis pertekliaus šaltinis, nes vėjo sąlygos buvo prastesnės. Galia iš vėjo elektrinių krito iki kelių šimtų megavatų, nors šalyje įrengta vėjo elektrinių galia siekia daugiau nei 11 gigavatų.

    Saulės elektrines teko riboti

    Didžiausias spaudimas teko fotovoltikai: piko metu saulės elektrinės generavo daugiau nei 10 gigavatų, tačiau operatoriui dalį gamybos teko riboti ne rinkos būdu. Tokie sprendimai taikomi siekiant išlaikyti sistemos balansą ir tinklo saugą, kai vien kainos signalo nepakanka.

    Lenkijos perdavimo sistemos operatoriaus duomenys rodo, kad gegužės 1 dieną saulės generacijos ribojimas kai kuriais momentais viršijo 3 gigavatus. Praktikoje tai reiškia, kad dalis elektrinių buvo priverstinai sumažinusios galią, nors techniškai galėjo gaminti daugiau.

    Ką tai reiškia vartotojams ir rinkai?

    Neigiamos kainos labiausiai aktualios tiems, kurie elektrą perka pagal rinkos kainą, pavyzdžiui, turi dinaminius tarifus. Vis dėlto galutinėje sąskaitoje lemia ne vien energijos komponentas, todėl net ir esant neigiamai biržos kainai vartotojas nebūtinai gaus „minusinę“ sąskaitą, nes išlieka tinklo mokesčiai ir kiti priedai.

    Gamintojams ir investuotojams tai signalas, kad sparčiai augant atsinaujinančiai energetikai vien generacijos plėtra nebėra pakankama. Vis dažniau prireikia lankstumo: energijos kaupimo sprendimų, paklausos valdymo, lankstesnio vartojimo ir platesnio dinaminių tarifų taikymo, kad perteklius būtų panaudojamas, o ne gesinamas ribojimais.

    Lenkijos patirtis rodo tendenciją, kuri ryškėja daugelyje Europos rinkų: saulėtą dieną, kai paklausa maža, kainos gali kristi iki nulio ar žemiau, o vakare, sumažėjus saulės gamybai, vėl šokti aukštyn. Tokie svyravimai skatina rinką ieškoti sprendimų, kurie leistų perkelti vartojimą į dienos piką ir kaupti energiją vakarui.

  • Saulės elektrinės Sacharoje: modeliai rodo tamsius lietaus debesis ir netikėtus klimato pokyčius

    Saulės elektrinės Sacharoje: modeliai rodo tamsius lietaus debesis ir netikėtus klimato pokyčius

    Idėja, kuri keičia dykumą

    Planuojant milžiniškas saulės elektrines dykumose dažnai pabrėžiami akivaizdūs privalumai: itin daug saulės, didžiuliai laisvi plotai ir galimybė gaminti elektrą be tiesioginių išmetimų. Tačiau klimato modeliai rodo, kad toks sprendimas gali keisti ne tik energetikos balansą, bet ir pačias vietos oro sąlygas.

    Sachara įprastai siejama su itin mažu kritulių kiekiu ir didele šilumos spinduliuote nuo šviesaus smėlio. Būtent ši „sausa stabilumo būsena“ daro regioną patrauklų saulės energetikai, bet kartu reiškia, kad net dideli paviršiaus pokyčiai gali turėti neproporcingai stiprų poveikį atmosferai.

    Kodėl tamsūs moduliai svarbūs

    Esminis skirtumas tarp natūralaus dykumos paviršiaus ir saulės modulių yra atspindžio savybės. Šviesus smėlis nemažą dalį saulės energijos atspindi atgal į atmosferą, o tamsūs moduliai ją sugeria, todėl keičiasi paviršiaus šilumos balansas.

    Mažame plote toks efektas gali atrodyti menkas, tačiau, kai kalbama apie milijonus modulių, bendras sugertos energijos kiekis tampa reikšmingas. Dėl to padidėja paviršiaus įšilimas, o kartu ir šilumos srautas į viršutinius atmosferos sluoksnius.

    Kaip gali formuotis debesys ir krituliai

    Kai šiltas oras virš įkaitusio paviršiaus kyla greičiau, stiprėja konvekcija, o kartu intensyvėja oro masių maišymasis. Kylantis oras „įtraukia“ aplinkinį orą ir kelia jį aukštyn, kur temperatūra žemesnė, todėl ore esanti drėgmė ima kondensuotis.

    Nors dykumoje drėgmės mažai, jos atmosferoje vis tiek yra, o staigesnis kilimas gali būti pakankamas debesuotumui susiformuoti. Kai kuriais scenarijais modeliuojami tamsesni, tankesni lietaus debesys, kurie įprastomis sąlygomis tokio tipo regionuose susidaro retai.

    „Saulės moduliai nesukuria drėgmės iš niekur, bet gali pakeisti, kaip ji juda ir kur susitelkia“, – teigia tyrėjų išvadų esmę apibendrina klimato modeliavimo darbai, nagrinėję labai didelių saulės parkų poveikį dykumų atmosferai.

    Galimas grįžtamasis ryšys

    Jei dėl pasikeitusių sąlygų kritulių vietomis padaugėtų, tai teoriškai galėtų paskatinti augmenijos plėtrą. Augalija, savo ruožtu, keičia paviršiaus atspindį ir drėgmės apykaitą, todėl poveikis gali stiprėti per grįžtamojo ryšio mechanizmus.

    Tokie pokyčiai nebūtinai būtų tolygūs: rezultatai priklausytų nuo elektrinių masto, išdėstymo, technologinių sprendimų, vietinių vėjų ir drėgmės pernašos. Dėl to mokslininkai pabrėžia, kad vien tik energijos gamybos skaičiavimų nepakanka, ypač kai planuojami itin dideli projektai.

    Ką tai reiškia energetikai

    Saulės energetika išlieka vienu svarbiausių kelių mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus, tačiau didžiulis projektų mastas gali turėti lokalių aplinkos pasekmių. Diskusija vis dažniau krypsta į tai, kaip suderinti švarią generaciją su ekosistemų ir klimato sistemų stabilumu.

    Praktikoje tai reiškia, kad planuojant milžiniškus saulės parkus dykumose reikėtų vertinti ne tik prijungimo prie tinklų ar energijos kainos klausimus, bet ir albedo pokyčius, šilumos srautus, vėjo režimus bei galimą poveikį kritulių pasiskirstymui. Kitaip tariant, net ir švarūs sprendimai turi būti projektuojami taip, kad nenumatytos pasekmės netaptų nauja problema.

  • Parama saulės elektrinei su kaupikliu išgraibstyta: APVA formuoja rezervinį sąrašą gyventojams

    Parama saulės elektrinei su kaupikliu išgraibstyta: APVA formuoja rezervinį sąrašą gyventojams

    Gyventojų susidomėjimas saulės elektrinių ir elektros energijos kaupiklių deriniu nemažėja: Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) skelbia, kad kvietimui skirta suma jau rezervuota, todėl naujos paraiškos įtraukiamos į rezervinį sąrašą. Priemonė aktuali tiems, kurie nori tapti gaminančiais vartotojais, tačiau susiduria su ESO tinklo pralaidumo apribojimais.

    APVA duomenimis, nuo 2025 metų spalio sulaukta apie 3 000 gyventojų paraiškų, kurių bendra prašoma suma viršija 15 mln. eurų. Dėl pasiekto finansavimo limito agentūra ieško galimybių rasti papildomų lėšų ir kvietimą pratęsti.

    Svarbu žinoti, kad pasibaigus kvietimo likučiui visos naujai pateiktos paraiškos automatiškai patenka į rezervinį sąrašą, o pareiškėjai apie tai informuojami APVIS paskyroje. Jei bus skirta papildomų lėšų, rezerviniame sąraše esančios paraiškos bus perkeltos į pagrindinį sąrašą be papildomų veiksmų iš gyventojų pusės.

    Sprendimas, kai riboja tinklas

    Ši paramos priemonė sukurta kaip praktinis sprendimas atvejams, kai dėl tinklo apkrovimo nėra galimybių į tinklą atiduoti didesnės galios. Finansavimas numatytas įsirengiant 5 kW saulės elektrinę ir 10 kWh talpos kaupiklį, kai leistina generuoti į tinklą galia yra ne didesnė nei 1 kW.

    APVA nurodo, kad prijungimas vykdomas supaprastinta tvarka pagal ESO viešai skelbiamas tipines prijungimo sąlygas, todėl pareiškėjams paprastai nereikia atskirai kreiptis dėl individualių prijungimo sąlygų išdavimo. Taip siekiama sumažinti administracinę naštą ir paspartinti procesą gyventojams, kurie nori kuo greičiau pradėti naudoti savo pasigamintą elektrą.

    Kada teikiama paraiška ir kokia dotacija

    Kvietimas vykdomas vieno etapo principu: parama iš anksto nerezervuojama, o paraiška ir mokėjimo prašymas teikiami tik po to, kai saulės elektrinė ir kaupiklis jau yra įrengti. Tai reiškia, kad dokumentų pateikimo metu pareiškėjas turi būti tapęs gaminančiu vartotoju.

    Dotacijos dydis priklauso nuo pasirinktos kaupiklio technologijos. Įsirengus 5 kW saulės elektrinę su 10 kWh ličio geležies fosfato kaupikliu, skiriama 5 012 eurų, o pasirinkus ličio jonų technologiją – 4 572 eurai.

    APVA pabrėžia, kad parama skirta tik komplektui: atskirai vien saulės elektrinė arba vien kaupimo įrenginys nėra finansuojami. Taip pat svarbi įrangos įsirengimo data: ji negali būti ankstesnė nei 2025 metų rugsėjo 1 diena.

  • Ignalinos istorinė dalis: ką svarbu žinoti keičiant stogą, fasadą ar įsirengiant saulės elektrinę

    Ignalinos istorinė dalis: ką svarbu žinoti keičiant stogą, fasadą ar įsirengiant saulės elektrinę

    Ignalinoje balandžio 24 dieną savivaldybės salėje surengtas konsultacinis susitikimas, skirtas miesto istorinės dalies (unikalus kodas 17082) apsaugos klausimams ir gyventojams aktualiems darbams. Į renginį atvyko Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio–Utenos teritorinio skyriaus specialistai bei KPD Paveldo valdybos ir registro srities atstovai.

    Susitikimo tikslas buvo praktiškai paaiškinti, kokių reikalavimų reikia laikytis planuojant darbus istoriniame miesto audinyje, ir iš anksto išsklaidyti dažniausias klaidas. Specialistai akcentavo, kad net ir iš pirmo žvilgsnio paprasti sprendimai, tokie kaip stogo dangos ar pastato spalvos pakeitimas, gali būti vertinami kaip išorės keitimas, todėl svarbu laiku suderinti sprendinius.

    Dažniausi klausimai dėl remonto

    Renginio metu daugiausia dėmesio skirta praktiniams gyventojų klausimams: kaip teisėtai pakeisti stogą, kada galima keisti medžiagiškumą, spalvas ar langų sprendinius ir kokiais atvejais prireikia projektinių pasiūlymų. Aptarta ir tai, kaip derinamas saulės elektrinių įrengimas, kai pastatas patenka į kultūros paveldo teritoriją ar jos apsaugos zoną.

    KPD atstovai priminė, kad sprendimai dažniausiai vertinami ne vien pagal konkretaus pastato būklę, bet ir pagal visumos principą, siekiant išsaugoti vietovės charakterį. Tai reiškia, kad derinant darbus gali būti prašoma išlaikyti tradicinę stogo geometriją, parinkti su aplinka derančias spalvas ar vengti sprendinių, kurie vizualiai dominuoja istorinėje panoramoje.

    Kas keičiasi nuo 2026 metų

    Renginyje pristatyti ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pokyčiai nuo 2026 metų, taip pat paaiškinta, kaip veikia vertinimo tarybos, inventorizavimo procesai ir kaip tikslinami Kultūros vertybių registro duomenys. Specialistai akcentavo, kad aiškesni duomenys registre padeda greičiau atsakyti į klausimą, kokie apribojimai galioja konkrečiam sklypui ar pastatui.

    Taip pat aptartos Ignalinos istorinės dalies teritorijos ribos, sutartinių ženklų reikšmės ir vertinimo dokumentuose nurodytos vertingosios savybės. Gyventojams paaiškinta, kad ribos ir aprašai yra itin svarbūs, nes nuo jų priklauso, ar konkreti intervencija laikoma reikšminga paveldo požiūriu.

    Derinimas, sistemos ir atsakomybė

    Specialistai atskirai paaiškino statybos ir tvarkybos darbų skirtumus, nes nuo to priklauso ir taikomi reikalavimai, ir derinimo kelias. Gyventojams pristatytos dokumentų teikimo sistemos KPEPIS ir „Infostatyba“, pabrėžiant, kad aiškiai suformuluotas prašymas ir pridėti vizualiniai sprendiniai dažniausiai padeda sutrumpinti derinimo laiką.

    Diskusijoje taip pat aptartos nuobaudų taikymo praktikos, kai darbai atliekami nesuderinus, ir bešeimininkių objektų įteisinimo galimybės. Praktinis pavyzdys nuskambėjo iš Geležinkelio gatvės 15 pastato savininkės, kuri kėlė stogo dangos keitimo klausimą ir siekė aiškiai suprasti, kokie sprendiniai laikomi priimtinais istorinei miesto daliai.

    Renginio pabaigoje išsakyta idėja svarstyti savivaldybės paveldotvarkos programos poreikį ir vietinės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos steigimą. Tokie instrumentai, pasak dalyvių, galėtų padėti sistemingiau spręsti finansinės paramos, ribų tikslinimo ir vertingųjų savybių peržiūros klausimus, kartu užtikrinant aiškesnes taisykles gyventojams.

    Susitikime pabrėžta tarpinstitucinio bendradarbiavimo reikšmė ir tai, kad ankstyva konsultacija dažnai leidžia išvengti brangių klaidų, kai darbai jau pradėti. Organizatoriai ragino planuojant bet kokius išorės keitimus pirmiausia pasitikrinti, ar objektas patenka į istorinės dalies teritoriją ar apsaugos zoną, ir kreiptis konsultacijos dar prieš priimant galutinius sprendimus.

  • EBRD skolina apie 41 mln. eurų „Kernel“: 106 MW saulės elektrinė su baterijomis Ukrainoje

    EBRD skolina apie 41 mln. eurų „Kernel“: 106 MW saulės elektrinė su baterijomis Ukrainoje

    Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (EBRD) suteikia 45 mln. JAV dolerių paskolą bendrovei „Energy RTB 2“, kuri yra Ukrainos žemės ūkio grupės „Kernel“ dukterinė įmonė. Pagal šios dienos kursą tai sudaro apie 41 mln. eurų.

    Lėšos bus skirtos 106 MW galios saulės elektrinės ir baterijų energijos kaupimo sistemos statybai. Projektas turėtų kasmet pagaminti apie 141 GWh atsinaujinančios elektros.

    EBRD pabrėžia, kad nauji decentralizuoti generacijos pajėgumai planuojami viename energijos trūkumo labiausiai jaučiamų Ukrainos regionų. Tokie sprendimai karo sąlygomis laikomi atsparesniais rizikoms, nes mažesni ir geografiškai išskaidyti objektai padeda stabilizuoti tiekimą.

    Kas finansuoja ir kaip mažinama rizika

    EBRD finansavimas bus iš dalies užtikrintas Europos Sąjungos garantijomis, suteiktomis per Ukraine Investment Framework. Šios garantijos per HI-BAR programą skirtos paskatinti investicijas į klimato kaitos švelninimo technologijas ir sumažinti riziką investuotojams.

    Tokio tipo garantijų mechanizmai pastaraisiais metais vis dažniau taikomi infrastruktūros projektams, kai privatūs ar instituciniai finansuotojai vertina didesnę geopolitinę ir veiklos riziką. Praktikoje tai leidžia pritraukti kapitalą palankesnėmis sąlygomis ir greičiau įgyvendinti kritiškai svarbius energetikos projektus.

    Kodėl svarbios baterijos

    Prie saulės elektrinės numatyta baterijų sistema reikšminga ne tik dėl galimybės kaupti perteklinę gamybą. Ji padeda subalansuoti generacijos svyravimus, greičiau reaguoti į tinklo poreikius ir mažinti elektros tiekimo pertrūkių poveikį, ypač kai infrastruktūra patiria papildomą apkrovą.

    Ukrainoje baterijų sprendimai įgauna papildomą reikšmę dėl saugumo situacijos ir tinklo patikimumo iššūkių. Energetikos ekspertai pabrėžia, kad kaupimas kartu su atsinaujinančia generacija gali tapti vienu iš greičiausių būdų didinti sistemos lankstumą regionuose, kur naujų didelių pajėgumų įrengimas užtruktų.

    Papildomi įsipareigojimai darbuotojams ir švietimui

    „Kernel“ kartu su EBRD taip pat įsipareigoja diegti darbo vietų prieinamumo priemones darbuotojams, patyrusiems karo sužeidimų ar įgijusiems negalią. Be to, numatoma plėsti jaunimo rengimo galimybes, kuriant šiuolaikines inžinerijos ir energetikos laboratorijas profesinio mokymo įstaigose.

    EBRD primena, kad „Kernel“ yra ilgametė banko partnerė, o pats EBRD išlieka vienu didžiausių institucinių investuotojų Ukrainoje. Nuo plataus masto karo pradžios bankas yra mobilizavęs milijardines investicijas, nukreiptas į ekonomikos atsparumą ir infrastruktūros atnaujinimą.