Tag: Saulės elektrinės

  • 40 avių saulės parke parodė netikėtą efektą: kaip ganymas keičia saulės elektrinių priežiūrą

    40 avių saulės parke parodė netikėtą efektą: kaip ganymas keičia saulės elektrinių priežiūrą

    Didžiosios Britanijos Vakarų Oksfordšyre veikiantis Westmill Saulės parkas pasirinko neįprastą sprendimą saulės elektrinės aplinkai prižiūrėti: vietoj dažno šienavimo ar cheminių priemonių teritorijoje ganosi avis. Į parką atvesta maždaug 40 avių banda padėjo suvaldyti augmeniją ir kartu išryškino, kaip tokie sprendimai gali paveikti pačios elektrinės projektavimą bei eksploatavimą.

    Šis modelis siejamas su agrivoltaika, kai toje pačioje žemėje derinama saulės energijos gamyba ir žemės ūkis. Praktika Europoje plečiasi, nes padeda mažinti žemės naudojimo konfliktus: saulės moduliai neužkerta kelio tam tikrai veiklai, o dalis ūkių gauna papildomų pajamų ir didesnį stabilumą.

    Westmill atveju teritorija nuo pat pradžių buvo tvarkoma kaip gamtai palankesnė erdvė: po modulių įrengimo ji buvo apsėta vietinėmis augalų rūšimis. Tačiau vien pasėti nepakanka, nes laikui bėgant kai kurios agresyvesnės piktžolės gali išstumti jautresnes pievų rūšis ir sumažinti žydinčių augalų įvairovę.

    Ganymas čia pritaikytas kaip mažo poveikio priežiūros priemonė, paremta tarpinio trikdymo principu, kai ekosistemai periodiškai daromas ribotas poveikis, neleidžiantis vienai rūšiai dominuoti. Avių ganymas planuojamas taip, kad mažiau trikdytų perinčius paukščius ir pavasarį bei vasarą reikalingus žydinčius augalus, svarbius vabzdžiams apdulkintojams.

    Praktinis rezultatas – natūralesnė augmenijos kontrolė ir papildomas dirvos tręšimas. Saulės parkų operatoriams tai gali reikšti ir mažesnes priežiūros sąnaudas, nes rečiau reikia važiuoti technikai šienauti, o dirvožemis mažiau žalojamas sunkesne įranga, ypač drėgnesniais sezonais.

    Kaip avys pakeitė saulės parko dizainą

    Iš pradžių didžiausias klausimas buvo saugumas: ar gyvuliai nepažeis kabelių, tvirtinimų ar kitų jautrių infrastruktūros vietų. Sprendimas pasirodė labiau inžinerinis nei organizacinis – modulių konstrukcijos buvo pritaikytos taip, kad būtų daugiau prošvaisos nuo žemės, o tvirtinimai atsparesni mechaniniam poveikiui.

    Toks „avių saugus“ sprendimas turėjo šalutinę naudą: didesnė prošvaisa ir tvirtesnės konstrukcijos palengvina techninę priežiūrą, o pati sistema tampa atsparesnė ekstremalesniems orams. Kitaip tariant, prisitaikymas prie biologijos paskatino kurti patvaresnę infrastruktūrą, kuri dažnai vertinama ir draudimo bei eksploatacijos rizikų požiūriu.

    Pastebėta ir gyvūnų elgsena: moduliai suteikia užuovėją nuo vėjo ir lietaus, todėl banda linkusi laikytis po konstrukcijomis. Dėl to ganymas tampa labiau prognozuojamas, o gyvuliams sudaromos komfortiškesnės sąlygos, ypač permainingu oru.

    Kodėl tai svarbu energetikai ir žemės ūkiui

    Augant saulės elektrinių apimtims, vis dažniau keliami klausimai, kaip šalia energetikos tikslų išlaikyti kraštovaizdžio kokybę ir biologinę įvairovę. Agrivoltaika tampa vienu iš atsakymų: ji leidžia ne tik gaminti elektrą, bet ir kurti funkcionalias buveines, jei teritorijos planuojamos atsakingai.

    Westmill pavyzdys rodo, kad saulės parkas nebūtinai turi būti sterili pramoninė erdvė. Tinkamai valdant augmeniją ir parenkant priežiūros metodus, galima derinti energijos gamybą, dirvožemio būklės gerinimą ir didesnę vietinių rūšių įvairovę.

    Tokie projektai tampa svarbūs ir bendruomenėms, nes vietos gyventojai dažniau palaiko sprendimus, kurie turi apčiuopiamą naudą aplinkai ir leidžia aiškiau matyti, kaip energetikos infrastruktūra gali „sugyventi“ su gamta. Dėl to agrivoltaikos idėjos vis dažniau svarstomos kaip praktinis standartas naujiems saulės parkams, ypač ten, kur ribota žemė ir intensyviai konkuruoja skirtingi jos naudojimo būdai.

  • Saulės elektrinė Kalifornijoje netikėtai tapo nykstančių lapių prieglobsčiu: ką atskleidė tyrėjų GPS duomenys

    Saulės elektrinė Kalifornijoje netikėtai tapo nykstančių lapių prieglobsčiu: ką atskleidė tyrėjų GPS duomenys

    Saulės parkas, virtęs buveine

    Iš šalies saulės elektrinė dažnai atrodo kaip gamtai svetimas vaizdas: ilgos modulių eilės, metalinės konstrukcijos, apsauginė tvora ir „tuščias“ plotas tarp jų. Tokia infrastruktūra paprastai projektuojama vienam tikslui – gaminti elektrą, o ne kurti gyvenamąją erdvę gyvūnams.

    Vis dėlto Kalifornijos centriniame regione esantis didelis saulės parkas parodė netikėtą pusę: aptverta teritorija kai kurioms rūšims gali tapti laikinu prieglobsčiu. Tyrėjų stebėjimai atskleidė, kad čia ėmė lankytis ir įsikurti nykstančios San Chokino lapės.

    Kodėl nykstančios lapės renkasi netikėtą vietą?

    San Chokino lapė yra viena mažiausių Šiaurės Amerikos lapių, prisitaikiusi prie atvirų, sausų teritorijų ir naktinio gyvenimo būdo. Pastaraisiais dešimtmečiais jos buveines smarkiai sumažino intensyvi žemdirbystė, infrastruktūros plėtra ir urbanizacija, todėl rūšis JAV mastu laikoma nykstančia.

    Šiai lapei svarbūs keli dalykai: atvira erdvė medžioklei, saugios slėptuvės nuo plėšrūnų, pakankamai grobio ir daug urvų, leidžiančių keisti buvimo vietą. Kai natūralių plotų mažėja ir fragmentuojasi, gyvūnai dažniau ieško alternatyvių, nors ir žmogaus sukurtų, „salų“ kraštovaizdyje.

    Ką parodė GPS stebėjimas?

    Viename Panoche slėnio saulės parke, užimančiame apie 500 hektarų, mokslininkai vietos lapes stebėjo su GPS antkakliais. Vietoje laukto vengimo užfiksuota adaptacija: dalis individų įtraukė elektrinės teritoriją į savo įprastą arealą.

    Vienas svarbiausių veiksnių buvo tvora. Ji, skirta įrangai apsaugoti, kartu tapo barjeru prieš kojotus – pagrindinius lapių plėšrūnus, todėl aptverta zona dieną veikė kaip saugesnė poilsio vieta.

    Po saulės moduliais susidaro pavėsis, o tai karštame slėnyje gali sumažinti kaitrą ir padėti gyvūnams taupyti energiją. Be to, tarp konstrukcijų dažnai atsiranda daugiau vabzdžių ir smulkių graužikų, o tai netiesiogiai palaiko mitybos grandinę aplink parką.

    „Aptverta teritorija lapėms veikė kaip saugi poilsio erdvė, o naktį jos dažniau išeidavo medžioti už parko ribų“, – teigiama tyrėjų apibendrintuose rezultatuose.

    Ką tai reiškia saulės parkų plėtrai?

    Tyrimo duomenys rodo, kad saulės parkai ne visada yra „negyva zona“, ypač jei jų valdymas pritaikytas vietos ekosistemai. Tinkamai suprojektuota tvora, buveinių fragmentacijos mažinimas, vietinių augalų atkūrimas ir ūkinės veiklos kontrolė gali sumažinti konfliktą tarp energetikos ir laukinės gamtos.

    Tačiau mokslininkai pabrėžia ribas: tokia infrastruktūra nėra natūralių buveinių pakaitalas. Stebėta, kad pasikeitus sąlygoms, pavyzdžiui, pažeidus tvorą ir įleidus plėšrūnus, saugumo efektas silpnėja, o gyvūnų naudojimasis teritorija gali mažėti.

    Vis dėlto išvada praktiška: kai teritorijos planuojamos atsakingai, saulės energetikos plėtra gali būti suderinama su biologinės įvairovės apsauga. Tai ypač aktualu regionams, kur žemės naudojimo konkurencija didelė, o nykstančioms rūšims trūksta vientisų, saugių plotų.

  • Jūrų paukščiai vis dažniau skrenda į dykumas: saulės elektrinių parkus painioja su vandeniu

    Jūrų paukščiai vis dažniau skrenda į dykumas: saulės elektrinių parkus painioja su vandeniu

    Kalifornijos dykumų regionuose, kur veikia dalis didžiausių saulės elektrinių parkų, darbuotojai vis dažniau pastebi netikėtą reiškinį: vandens telkiniams „prisirišusios“ paukščių rūšys atsiranda vietovėse, kur natūralaus vandens beveik nėra. Pranešama apie sužeistus ar žuvusius paukščius prie fotovoltinių modulių masyvų, o kai kuriais atvejais jie aptinkami už daugelio kilometrų nuo artimiausių upių ar ežerų.

    Toks elgesys mokslininkams ir gamtosaugininkams svarbus ne vien kaip pavienės anomalijos. Vis daugiau stebėjimų rodo pasikartojantį modelį: migruojantys paukščiai ne tik praskrenda pro saulės parkus, bet ima sukti ratus virš jų ir kartais leidžiasi žemyn taip, lyg ruoštųsi nutūpti ant vandens paviršiaus.

    Kodėl paukščiai renkasi saulės parkus?

    Pagrindinis paaiškinimas siejamas su vadinamuoju ežero efektu. Dalis paukščių vandens telkinius atpažįsta pagal šviesos atspindžius ir poliarizaciją, todėl iš tolo blizgantys, vienodais kampais išdėstyti saulės moduliai gali priminti didelį vandens plotą.

    Kai kurie stebėjimai rodo, kad paukščiai virš tokių teritorijų elgiasi panašiai kaip virš realių vandens telkinių: ieško vietos nusileisti, pailsėti ar maitintis. Tačiau priartėję jie susiduria ne su vandeniu, o su kieta, įkaitusia danga ir konstrukcijomis, todėl kyla susidūrimų, traumų ar išsekimo rizika.

    Ką rodo tyrimai ir stebėjimai?

    Šį reiškinį nagrinėjantys tyrėjai, tarp jų ir Kalifornijos energetikos komisijai parengtoje apžvalgoje dalyvavę akademiniai autoriai, pabrėžia, kad svarbus ne vien pats atspindys. Riziką gali didinti dideli, vizualiai vientisi moduliais padengti plotai, jų orientacija, taip pat tai, kad saulės parkai neretai įrengiami migracijos keliuose arba netoli poilsio taškų, kur paukščiai įpratę ieškoti vandens.

    Praktikoje tai reiškia, kad paukščių „klaida“ nėra atsitiktinė: jei paukštis iš tolo „pamato“ tai, kas jo regos sistemoje atrodo kaip vanduo, jis gali kryptingai keisti skrydžio trajektoriją ir kartoti bandymus nusileisti. Kai paukščiai jau būna nuskridę didelius atstumus, papildomas energijos švaistymas ir netinkama nusileidimo vieta gali tapti lemiamu veiksniu.

    Ar įmanoma sumažinti žalą?

    Energetikos sektoriui plečiantis, vis dažniau ieškoma būdų, kaip saulės parkus projektuoti mažinant poveikį biologinei įvairovei. Tarp priemonių, kurios aptariamos tarptautinėje praktikoje, yra modulių paviršių ir dangų sprendimai, mažinantys vandens iliuziją, teritorijų parinkimas vengiant jautrių migracijos zonų, taip pat stebėsenos sistemos, leidžiančios greičiau fiksuoti incidentus.

    Specialistai pabrėžia, kad vieno universalaus sprendimo greičiausiai nebus: skirtingos rūšys reaguoja nevienodai, o vietos sąlygos gali keisti rizikos lygį. Vis dėlto bendras principas aiškus: kuo geriau suprantama, kaip paukščiai „skaito“ kraštovaizdį, tuo tiksliau galima pritaikyti saulės energetikos plėtrą taip, kad ji būtų suderinta su gamtosaugos tikslais.

    Šis reiškinys tampa priminimu, kad energetikos infrastruktūra veikia ne tik žmonių, bet ir gyvūnų suvokimo sistemoje. Dykumoje „netikras ežeras“ paukščiui gali atrodyti kaip vienintelė galimybė išgyventi, todėl klaidos kaina kartais būna pernelyg didelė.

  • Saulės elektrinės požiūris keičiasi: kas iš tiesų vyksta po moduliais ir kodėl daugėja vabzdžių

    Saulės elektrinės požiūris keičiasi: kas iš tiesų vyksta po moduliais ir kodėl daugėja vabzdžių

    Saulės energetikos plėtra dažnai susiduria su vienu svarbiausių priekaištų: didelės saulės elektrinės užima daug žemės, o su ja esą prarandamos buveinės ir biologinė įvairovė. Iš pirmo žvilgsnio ištisos modulių eilės gali priminti „uždengtą“ lauką, kuriame gamtai tiesiog nebelieka vietos.

    Tačiau vis daugiau tyrimų rodo, kad poveikis nebūtinai turi būti neigiamas, ypač jei elektrinė suplanuojama kitaip nei įprasta. Kai kuriose vietose po moduliais vietoje žvyro ar nuolat trumpai pjaunamos vejos pasirenkama atkurti natūralesnę augaliją, o moduliai montuojami aukščiau, kad augalai gautų pakankamai šviesos.

    Kas vyksta po saulės moduliais?

    Mokslininkai vienoje iš JAV valstijų, Minesotoje, kelerius metus stebėjo dvi saulės elektrines, kuriose buvo sąmoningai taikytas palankesnis gamtai sprendimas. Ten po moduliais ir tarp eilių buvo pasodintos vietinės žolės bei laukinės gėlės, siekiant sukurti buveines ir stabilizuoti dirvožemį.

    Ilgalaikiai stebėjimai parodė, kad tokiose teritorijose su laiku didėjo gyvūnijos gausa. Fiksuota, kad vabzdžių kiekis per stebėjimo laikotarpį išaugo kelis kartus, o ryškiausias pokytis sietas su apdulkintojais, įskaitant bites.

    Kodėl tai svarbu bitėms ir ūkiams?

    Apdulkintojų mažėjimas daugelyje regionų siejamas su buveinių nykimu, intensyvia žemdirbyste ir chemijos naudojimu, todėl naujos „salelės“ su vietiniais augalais gali tapti reikšminga atrama ekosistemoms. Laukinės gėlės ir vietinės žolės suteikia ne tik nektaro bei žiedadulkių, bet ir slėptuvių, svarbių vabzdžių ciklui viso sezono metu.

    Toks sprendimas aktualus ir žemės ūkiui, nes apdulkintojai tiesiogiai veikia daugelio kultūrų derlingumą. Kai saulės elektrinės įrengiamos žemės ūkio regionuose, geriau suplanuota augalija gali padėti suderinti elektros gamybą su platesne nauda aplinkai.

    Ar gamtai palankus sprendimas brangesnis?

    Vystytojams dažnai svarbiausias klausimas yra kaina, tačiau praktika rodo, kad „apdulkintojams palankus“ modelis ne visada reiškia didesnes ilgalaikes išlaidas. Vietinių, atsparesnių augalų plotams paprastai reikia mažiau reguliaraus šienavimo, laistymo ir priežiūros nei tradicinei vejai, todėl eksploatacijos sąnaudos gali mažėti.

    Kai moduliai montuojami aukščiau, pradinė investicija gali būti didesnė, tačiau dalį jos gali kompensuoti mažesnės priežiūros išlaidos per elektrinės naudojimo laikotarpį. Tokie projektai vis dažniau pristatomi kaip reali kryptis, kai siekiama vienu metu didinti atsinaujinančios energetikos apimtis ir mažinti neigiamą poveikį gamtai.

    Ši tendencija išryškina paprastą principą: saulės elektrinė nebūtinai turi būti „negyvas“ plotas. Kruopščiai parinkta augalija ir tinkamas projektavimas gali paversti teritoriją produktyvia tiek energetikos, tiek biologinės įvairovės požiūriu.

  • Indijoje nykstantis didysis kuoduotasis tetervinas sustabdė 10 mln. saulės modulių projektą

    Indijoje nykstantis didysis kuoduotasis tetervinas sustabdė 10 mln. saulės modulių projektą

    Atsinaujinančios energetikos plėtra vis dažniau susiduria su kita, ne mažiau svarbia darbotvarke – biologinės įvairovės apsauga. Indijoje tai tapo itin apčiuopiama, kai vienos teritorijos statusą nulėmė nykstanti paukščių rūšis, o milžiniškas saulės parkas buvo pristabdytas.

    Kalbama apie projektą, kuriame planuota įrengti apie 10 mln. saulės modulių. Tačiau dalis planuotų teritorijų Radžastano ir Gudžarato regionuose buvo nukreipta gamtosaugai po to, kai įsikišo teisinės institucijos ir buvo įvertinta kritiškai nykstančios rūšies padėtis.

    Sprendimo centre – didysis kuoduotasis tetervinas (Great Indian Bustard), vienas rečiausių Indijos paukščių. Skaičiuojama, kad pasaulyje jų gali būti likę maždaug 150, todėl kiekvienas papildomas mirtingumo veiksnys šiai populiacijai yra lemiamas.

    Esminė problema – elektros perdavimo linijos, kurios paprastai tiesiamos šalia didelių saulės parkų. Šie dideli, sunkiai manevruojantys paukščiai, turintys siauresnį tiesiai į priekį nukreiptą matymo lauką, dažnai nepastebi laidų ir į juos atsitrenkia, o tokie susidūrimai neretai baigiasi mirtimi.

    Teismas ir energetikos planai

    Indijos Aukščiausiasis Teismas nurodė imtis priemonių, kad paukščių buveinės būtų apsaugotos, o rizika susidurti su oro linijomis sumažinta. Dėl to dalyje teritorijų, kuriose turėjo vykti didelio masto saulės elektrinių plėtra, projektai buvo pristabdyti, kol bus užtikrinti gamtosauginiai reikalavimai.

    Praktikoje tai reiškia, kad energetikos vystytojams tenka ieškoti sprendimų, suderinamų su rūšies apsauga. Dažniausiai minimos priemonės – elektros linijų kabeliavimas po žeme, maršrutų koregavimas, papildomas teritorijų planavimas ir griežtesnis poveikio aplinkai vertinimas.

    Ką tai reiškia saulės energetikai?

    Indija yra viena sparčiausiai saulės energetiką diegiančių valstybių, nes elektros poreikis auga kartu su urbanizacija ir pramonės plėtra. Saulės elektrinės laikomos svarbia priemone mažinti iškastinio kuro naudojimą ir oro taršą, ypač didžiuosiuose miestuose.

    Tačiau šis atvejis parodė, kad dideli projektai vis dažniau bus vertinami ne tik pagal jų pagaminamos elektros kiekį, bet ir pagal poveikį ekosistemoms. Energetikos sektoriui tai signalas, jog ankstyvas gamtosauginių rizikų įvertinimas tampa ne formalumu, o būtina investicijų planavimo dalimi.

    Gamtosauga ir infrastruktūra – neišvengiama deryba

    Panašūs konfliktai matomi ir kitose šalyse: atsinaujinančios energetikos infrastruktūra keičia kraštovaizdį, o netiesioginės pasekmės – nuo buveinių fragmentacijos iki gyvūnų migracijos trikdymo – vis dažniau tampa teismų ir reguliuotojų dėmesio objektu.

    Indijos atvejis išryškina principą, kuris tampa nauja norma: klimato tikslai ir gamtos apsauga turi būti įgyvendinami kartu. Kitu atveju net ir strategiškai svarbūs projektai gali įstrigti dėl teisinių ginčų, visuomenės pasipriešinimo ar neįvertintų biologinės įvairovės nuostolių.

    „Negalime rinktis tarp švarios energijos ir nykstančių rūšių – sprendimai turi užtikrinti abu tikslus“, – sakė gamtosaugos ekspertai, vertinantys teismo sprendimo pasekmes.

  • Tyrimas Anglijoje: saulės parkų moduliai šikšnosparniams apsimeta vandeniu ir keičia jų elgesį

    Tyrimas Anglijoje: saulės parkų moduliai šikšnosparniams apsimeta vandeniu ir keičia jų elgesį

    Anglijoje prie vieno saulės elektrinių parko dirbę inžinieriai ir ekologai pastebėjo netikėtą reiškinį: šikšnosparniai virš fotovoltinių modulių elgėsi taip, lyg šalia būtų vandens telkinys. Tokie stebėjimai vėliau sutapo su mokslo tyrimų išvadomis, kad daliai rūšių lygūs, tamsūs paviršiai gali tapti klaidinančiu signalu.

    Šikšnosparniai orientuojasi echolokacija, todėl jų aplinkos suvokimas priklauso nuo to, kaip garsas atsispindi nuo skirtingų paviršių. Tyrėjai nurodo, kad saulės panelių eilės kai kuriose situacijose gali imituoti vandens akustinį „parašą“ ir tapti vadinamaisiais jutiminiais spąstais.

    Kaip saulės moduliai klaidina

    Mokslininkų vertinimu, šikšnosparniams vanduo yra svarbus dėl kelių priežasčių: tai orientyras, gėrimo vieta ir zona, kurioje dažnai gausu vabzdžių. Kai dalis individų „atpažįsta“ saulės modulius kaip vandenį, jų elgesys gali kisti nuo bandymų priartėti iki staigaus teritorijos vengimo.

    Tyrimuose pabrėžiama, kad tokia klaida nėra vien teorinė: fiksuota sumažėjusi šikšnosparnių aktyvumo dinamika kai kuriose parko vietose, taip pat galimas pakitęs maršrutų pasirinkimas. Tai reiškia, kad saulės parkai gali tapti papildomu ekologiniu barjeru rūšims, kurioms svarbūs įprasti migracijos ar maitinimosi koridoriai.

    Kodėl tai svarbu energetikai

    Atsinaujinančios energetikos plėtra Europoje spartėja, o saulės elektrinės laikomos vienu greičiausiai diegiamų sprendimų tiek pramonėje, tiek buitiniuose ūkiuose. Vis dėlto kartu daugėja tyrimų, vertinančių ne tik naudą klimatui, bet ir vietos poveikį biologinei įvairovei.

    Energetikos sektoriuje panašios diskusijos jau seniai vyksta dėl vėjo jėgainių, kurios kai kuriuose regionuose didina paukščių susidūrimų riziką. Šikšnosparnių atveju problema dažnai susijusi ne vien su fizinėmis kliūtimis, bet ir su jų elgsenos pokyčiais, kuriuos sukelia žmogaus sukurti objektai bei apšvietimas.

    Kokie sprendimai svarstomi

    Praktikoje tai nereiškia, kad saulės parkai turėtų būti stabdomi, tačiau tyrėjai ir projektų vystytojai vis dažniau kalba apie pritaikymo priemones. Tarp jų minimas atsargesnis parko vietos parinkimas, jautrių buveinių ir skrydžio koridorių įvertinimas, taip pat infrastruktūros planavimas taip, kad būtų mažiau „spąstų“ efektą didinančių sąlygų.

    Tokie tyrimai primena, kad energetikos transformacija nėra vien technologinis klausimas. Norint išlaikyti visuomenės pasitikėjimą ir išvengti konfliktų su gamtosauga, vis dažniau reikės projektus grįsti poveikio aplinkai duomenimis, o sprendimus derinti su biologinės įvairovės apsaugos tikslais.

  • APVA parama jau įsirengusiems saulės elektrines: paraiškos startuoja birželio 9 dieną

    APVA parama jau įsirengusiems saulės elektrines: paraiškos startuoja birželio 9 dieną

    Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) birželio 9 dieną nuo 8 valandos ryto pradeda priimti paraiškas gyventojams, kurie jau įsirengė saulės elektrines namų ūkiuose. Šiam Energetikos ministerijos inicijuotam kvietimui numatyta 13 mln. eurų, o paraiškos bus priimamos tol, kol pakaks lėšų.

    APVA nurodo, kad šis kvietimas aktualus tiems, kurie elektrinę jau baigė įsirengti ir yra tapę gaminančiais vartotojais. Tai reiškia, kad teikiant paraišką saulės elektrinė turi būti pilnai įrengta ir paruošta naudojimui.

    Kam skirta parama ir kas keičiasi

    Nuo birželio 9 dienos paraiškas kviečiami teikti tik gyventojai, įsirengę naujas saulės elektrines. Skirtingai nei dalyje ankstesnių kvietimų, nebelieka galimybės gauti dotaciją vien už jau turimos elektrinės įrengtosios galios didinimą.

    Elektrinė gali būti įrengta ir anksčiau, tačiau ne seniau kaip 2022 metų vasario 1 dieną. APVA pabrėžia, kad įrangos įsigijimą ir įrengimą pagrindžiantys dokumentai turi būti išrašyti laikotarpiu nuo šios datos iki paraiškos užregistravimo dienos.

    Gyventojai gali rinktis ir didesnės galios sprendimus, tačiau dotacija bus skaičiuojama ne daugiau kaip už 7 kW įrengtąją galią. Taip pat svarbu, kad parama taikoma tik tiems objektams, kurie anksčiau nėra gavę valstybės kompensacijos už vietoje įrengtą arba nutolusią saulės elektrinę.

    Dotacijos dydis ir įrangos kilmė

    Šiame kvietime numatytos dvi dotacijos „pakopos“, o didesnė suma siejama su įrangos kilme ir efektyvumu. Didesnę paramą galės gauti gyventojai, pateikę dokumentus, patvirtinančius, kad pagrindiniai specifiniai komponentai pagaminti ne Kinijoje, o saulės modulio energinis efektyvumas siekia 23 proc.

    Tokiu atveju parama siekia 220,97 euro už 1 kW įrengtosios galios. Jei bent vienas pagrindinis specifinis komponentas pagamintas Kinijoje arba modulio energinis efektyvumas mažesnis nei 23 proc., dotacija bus 169,96 euro už 1 kW.

    „Gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje sparčiai auga, todėl mūsų tikslas yra užtikrinti, kad kuo daugiau gyventojų galėtų išnaudoti saulėtą sezoną“, – sakė energetikos viceministras Airidas Daukšas.

    Kada ir kaip teikti paraišką

    Prašymai paramai gauti bus priimami per APVIS sistemą nuo birželio 9 dienos 8 valandos ryto. APVA ragina iš anksto pasiruošti dokumentus, nes kvietimas paprastai sulaukia didelio gyventojų aktyvumo, o paraiškų priėmimas baigiasi pasibaigus kvietimui numatytai lėšų sumai.

    Gyventojams primenama, kad paraiškos vertinimui gali būti reikalingi įsigijimą ir įrengimą patvirtinantys dokumentai, taip pat papildomi įrodymai, jei siekiama didesnės dotacijos pagal komponentų kilmės ir efektyvumo kriterijus. Prieš teikiant paraišką verta įsitikinti, kad visi dokumentai yra tvarkingi ir išrašyti tinkamu laikotarpiu.

  • Prie Schiphol oro uosto įrengta saulės elektrinė apakino pilotus: tenka pašalinti 78 000 panelių

    Prie Schiphol oro uosto įrengta saulės elektrinė apakino pilotus: tenka pašalinti 78 000 panelių

    Šalia Amsterdamo Schiphol oro uosto, vieno judriausių Europoje, įrengtas saulės parkas turėjo tapti pavyzdžiu, kaip nenaudojamas žemes paversti švarios energijos šaltiniu. Tačiau netrukus po veiklos pradžios pilotai ėmė pranešti apie akinančius šviesos blyksnius artėjant tūpimo takams.

    Iš pradžių atrodė, kad tai tik trumpi ir reti atspindžiai, tačiau pranešimai kartojosi. Problema išryškėjo jautriausiu momentu – galutinėje nusileidimo fazėje, kai matomumas ir dėmesio koncentracija yra kritiškai svarbūs skrydžių saugai.

    Kodėl atspindžiai tapo rizika?

    Vertinant incidentus paaiškėjo, kad blyksniai sutampa su konkrečiomis dienos šviesos sąlygomis, kai saulė yra tam tikrame aukštyje ir kampu. Tai leido suprasti, jog kaltas ne įrangos gedimas, o fizikinis reiškinys – saulės šviesos atspindys nuo panelių paviršiaus.

    Esant „tobulam“ kampų sutapimui, atspindėta šviesa pataikydavo į pilotų regos lauką. Net jei akinančio blyksnio trukmė siekė tik kelias sekundes, tokia situacija artėjant tūpti laikoma pernelyg dideliu pavojumi.

    Priemonės nepadėjo – įsikišo teismas

    Oro uosto ir atsakingų institucijų reakcija ilgainiui griežtėjo, nes išryškėjo pasikartojantis modelis. Tam tikrais laikotarpiais buvo laikinai ribojamas vieno iš pagrindinių tūpimo takų naudojimas, dalis skrydžių nukreipiama kitomis trajektorijomis.

    Vis dėlto tokie sprendimai problemos neišsprendė – atspindžiai išliko, o skrydžių organizavimas tapo sudėtingesnis. Galiausiai Nyderlandų teismas, remdamasis skrydžių saugos argumentais, nurodė pašalinti apie 78 000 saulės panelių.

    Pamoka kitiems projektams

    Šis atvejis parodė, kad atsinaujinančios energetikos projektams nepakanka vien tik tinkamos galios ar prijungimo prie tinklo sprendinių. Planuojant saulės parkus šalia oro uostų svarbus ne tik atstumas, bet ir panelių orientacija, galimas akinimas bei rizikos vertinimas skirtingais metų laikais.

    Saulės elektrinės pačios savaime nebuvo brokuotos – problemą sukūrė vieta ir geometrija, kaip saulės spinduliai sąveikauja su paviršiumi. Todėl ši istorija tampa signalu, kad žaliosios energijos plėtra turi eiti kartu su griežtais saugumo kriterijais, ypač greta kritinės infrastruktūros.

  • Tyrimas JK: saulės elektrinių moduliai klaidina šikšnosparnius, jie juos painioja su vandeniu

    Tyrimas JK: saulės elektrinių moduliai klaidina šikšnosparnius, jie juos painioja su vandeniu

    Didėjant saulės energetikos apimtims, mokslininkai vis dažniau vertina ne tik naudą klimatui, bet ir poveikį biologinei įvairovei. Jungtinėje Karalystėje stebint šikšnosparnius prie saulės elektrinių nustatyta, kad lygūs modulio paviršiai gali keisti jų elgesį.

    Tyrėjai fiksavo situacijas, kai šikšnosparniai prie fotovoltinių modulių elgėsi taip, lyg šalia būtų vandens telkinys. Tai svarbu, nes šie žinduoliai orientuojasi echolokacija, o vanduo jų aplinkoje yra reikšmingas tiek medžiojant vabzdžius, tiek migruojant.

    Kodėl moduliai primena vandenį?

    Tyrimo išvada siejama su vadinamuoju jutiminiu spąstu: kai šikšnosparniai pasiųstą garsą nukreipia į labai lygų paviršių, atspindys gali priminti signalą, būdingą vandens paviršiui. Dėl to gyvūnai gali priskirti vietą neteisingai kategorijai ir priimti jiems nenaudingus sprendimus.

    Mokslinėje literatūroje tokie reiškiniai apibūdinami kaip klaidinančios žmogaus sukurtos struktūros, kurios imituoja gamtinius orientyrus. Panašūs atvejai anksčiau fiksuoti ir kitoms gyvūnų grupėms, kai atspindintys ar blizgūs paviršiai supainiojami su vandeniu.

    Kokios pasekmės šikšnosparniams?

    Stebėjimai rodo, kad dėl klaidinančio signalo gali kisti aktyvumo lygis ir judėjimo maršrutai. Kai kurioms rūšims tai gali reikšti vengimą skristi per įprastus koridorius arba papildomas energijos sąnaudas, jei tenka apylankomis pasiekti maitinimosi vietas.

    Tyrėjai taip pat kelia prielaidą, kad didelės saulės elektrinių teritorijos gali tapti ekologiniu barjeru, ypač jei jos įrengiamos šalia svarbių buveinių ar migracijos kelių. Rizika didėja, kai šalia trūksta natūralių vandens telkinių, o lygūs paviršiai tampa ryškiu orientyru.

    Ką tai reiškia saulės parkų plėtrai?

    Pats faktas, kad saulės energetika mažina iškastinio kuro poreikį, nereiškia, jog infrastruktūra automatiškai neutrali ekosistemoms. Dėl to vis dažniau akcentuojamas planavimo etapas: vietos parinkimas, poveikio aplinkai vertinimas ir sprendiniai, mažinantys trikdymą.

    Praktikoje tai gali reikšti atsargesnį saulės parkų projektavimą šalia vandens telkinių, miškų pakraščių ir kitų šikšnosparniams svarbių teritorijų, taip pat papildomus tyrimus prieš statybas ir po jų. Energetikos transformacija, anot mokslininkų, turi vykti kartu su priemonėmis, kurios padeda apsaugoti rūšis, nuo kurių priklauso ekosistemų pusiausvyra.

  • Rezerviniame sąraše esantiems gyventojams – dar 6,9 mln. eurų saulės elektrinėms ir kaupikliams

    Rezerviniame sąraše esantiems gyventojams – dar 6,9 mln. eurų saulės elektrinėms ir kaupikliams

    Energetikos ministerijos inicijuota parama gyventojų energetinei nepriklausomybei didinti šiemet sulaukė itin didelio susidomėjimo. Priemonė skirta namų ūkiams, kurie dėl ESO tinklo apribojimų gali į tinklą atiduoti ne daugiau kaip 1 kW galios, todėl jiems aktualūs sprendimai su saulės elektrine ir elektros energijos kaupikliu.

    Priemonę administruojanti Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) nurodo, kad šiam pilotiniam kvietimui finansavimas jau buvo padidintas iki 15,43 mln. eurų. Iš pradžių kvietimui buvo numatyta 5,3 mln. eurų, o vėliau papildomai skirta 10,13 mln. eurų, tačiau paraiškų srautas greitai pasiekė numatytą apimtį.

    Kai finansavimo riba buvo pasiekta, nuo balandžio 28 dienos pradėtas formuoti rezervinis paraiškų sąrašas. Jo vertė šiuo metu siekia apie 6,8 mln. eurų, tad dalis gyventojų, pateikusių paraiškas vėliau, iki šiol laukė sprendimų dėl paramos.

    Siekdama, kad parama pasiektų ir rezerviniame sąraše esančius pareiškėjus, Energetikos ministerija skiria papildomus 6,9 mln. eurų. Šios lėšos bus nukreiptos gyventojams, kurie jau yra įsirengę saulės elektrines ir elektros energijos kaupimo įrenginius bei pateikę paraiškas kompensacijai gauti.

    APVA praneša, kad rezervinio sąrašo formavimas bus stabdomas birželio 5 dieną 16 valandą. Atsižvelgiant į tai, kad rezerviniame sąraše esančių paraiškų finansavimo poreikis beveik atitinka skiriamą sumą, nuo šio laiko bus sustabdyta ir galimybė teikti paraiškas finansavimui gauti pagal šią priemonę.

    „Gyventojų aktyvumas rodo, kad ši priemonė tikrai yra naudinga – saulės elektrinių ir kaupiklių sprendimai tampa vis aktualesni namų ūkiams, susiduriantiems su ESO tinklo ribojimais. Papildomos lėšos užtikrins, kad rezerviniame sąraše esantys gyventojai gautų paramą“, – sako energetikos viceministras Airidas Daukšas.

    Ministerija taip pat nurodo, kad bus ieškoma galimybių priemonę tęsti ir ateityje. Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad kaupikliai vis dažniau vertinami ne tik kaip būdas didinti savarankišką vartojimą, bet ir kaip praktinis sprendimas ten, kur tinklo pralaidumas riboja saulės elektrinių plėtrą.