CP v2

Tag: Saulės elektrinės

  • Saulės elektrinę užgožė dobilai, bet sprendimas pasirodė netikėtas: po panelėmis apsigyveno karvės

    Saulės elektrinę užgožė dobilai, bet sprendimas pasirodė netikėtas: po panelėmis apsigyveno karvės

    Vidurio Tenesyje veikiančioje saulės elektrinėje žolės priežiūra virto rimtu iššūkiu: dobilai ir kita augmenija ėmė sparčiai plisti tarp konstrukcijų, o įprasti sprendimai kainavo vis brangiau. Technika ir žmonių brigados nespėjo su augimu, todėl operatorius ieškojo būdo, kaip teritoriją prižiūrėti nuolat, bet nekenkiant įrangai.

    Sprendimas buvo netikėtas, bet praktiškas: į teritoriją įleista 10 karvių su veršeliais, kurie pradėjo ganytis tiesiai po saulės moduliais. Tokia praktika vis dažniau siejama su agrivoltaika, kai ta pati žemė naudojama ir elektros gamybai, ir žemės ūkio veiklai.

    Kaip veikia ganymas po panelėmis

    Didžiausia baimė tokiose vietose paprastai susijusi su sauga: stambūs gyvuliai teoriškai gali apgadinti atramas, kabelius ar kitą infrastruktūrą. Todėl šiame projekte buvo pritaikyta valdymo sistema „CattleTracker“, kuri padeda stebėti gyvulių buvimo vietą ir sumažinti rizikas jautriose zonose.

    Vietos komanda akcentuoja, kad ganymas sumažino poreikį naudoti triukšmingą techniką bei dažną šienavimą, o teritorijos priežiūra tapo tolygesnė. Be to, karvės karščiausiu metu linkusios ilsėtis saulės modulių metamoje paunksmėje, todėl ganymas pasiskirsto natūraliai, mažėja perintensyvaus nuganymo tikimybė.

    Kodėl tai svarbu saulės parkams

    Saulės parkai sukuria specifinį mikroklimatą: dalyje teritorijos susidaro daugiau pavėsio ir drėgmės, todėl tam tikri augalai gali vešėti sparčiau nei atviroje pievoje. Dėl to augmenijos kontrolė tampa ne tik estetiniu, bet ir techniniu klausimu, nes peraugusi žolė gali trukdyti prieigai, didinti gaisro riziką ir branginti eksploataciją.

    Gyvulių ganymas kaip alternatyva vis dažniau aptariamas dėl kelių priežasčių: jis mažina mechaninio šienavimo poreikį, gali sumažinti cheminių priemonių naudojimą ir leidžia ūkiams gauti papildomą naudą iš tos pačios žemės. Kai kuriuose regionuose dažniau pasirenkamos avys, tačiau JAV kontekste pabrėžiama, kad galvijų yra gerokai daugiau, todėl klausimas, ar tokį modelį galima išplėsti, tampa ypač aktualus.

    Agrivoltaika iš nišos į praktiką

    Šis Tenesio pavyzdys rodo kryptį, kuria juda dalis atsinaujinančios energetikos: infrastruktūra planuojama taip, kad derėtų su žemės naudojimu ir vietos ūkininkavimu, o ne konkuruotų su juo. Jei technologiniai sprendimai, skirti gyvulių ir įrangos saugai, pasiteisina, tokie projektai gali tapti patrauklesni ir energetikos vystytojams, ir ūkininkams.

    Operatorius nurodo, kad karvės su veršeliais šiame objekte tapo nuolatine teritorijos priežiūros dalimi. Praktinis rezultatas paprastas: vietoj nuolatinio kovojimo su augmenija atsirado savaime veikiantis, kasdienis „žaliasis“ sprendimas, kuris kartu kuria ir papildomą ūkinę vertę.

  • Indijoje sustabdytas saulės parkas: „šventoje“ žemėje aptikta 6 500 medžių, maitinančių vietos žmones

    Indijoje sustabdytas saulės parkas: „šventoje“ žemėje aptikta 6 500 medžių, maitinančių vietos žmones

    Radžastano dykumos pakraštyje planuotas didelis saulės elektrinės projektas netikėtai įstrigo: teritorija, kuri dokumentuose atrodė kaip nenaudojama žemė, pasirodė esanti vietos bendruomenėms šventa. Statybų planai susidūrė ne tik su protestais, bet ir su teisiniais apribojimais.

    Vietos gyventojai teigia, kad pasirinktoje teritorijoje auga apie 6 500 medžių, o pats plotas yra tradiciškai saugomas kaip vadinamasis Oran – bendruomenės globojama sakrali giraitė. Tokiose vietose, pagal papročius ir religinę praktiką, medžių kirtimas laikomas nepriimtinu.

    Konfliktas išaugo, kai paaiškėjo, kad giraitė atlieka ir labai praktišką funkciją: ji prisideda prie žmonių pragyvenimo šiame sausringame regione. Aktyvistai ir vietos atstovai tvirtina, kad giraičių vaisiai ir kiti ištekliai yra svarbūs dideliam skaičiui aplinkinių gyvenviečių gyventojų.

    Šis atvejis išryškino vis dažniau pasaulyje aptariamą problemą: atsinaujinančios energetikos plėtra ne visada sutampa su biologinės įvairovės ir tradicinių bendruomenių interesais. Dideli saulės parkai reikalauja didelių, vientisų plotų, todėl neretai taikosi į menkai urbanizuotas teritorijas, kurios vietos mastu gali būti kritiškai svarbios.

    Teisinė akistata pasiekė Radžastano aukštąjį teismą, kuris laikinai sustabdė darbus ir pareikalavo iš naujo įvertinti teritorijos statusą bei poveikį aplinkai. Teismui buvo argumentuojama, kad vadinamoji „dykynė“ iš tiesų veikia kaip gyvybiškai svarbus ekologinis koridorius.

    Giraičių reikšmė siejama ne tik su vietos žmonių tradicijomis, bet ir su gamtosauga: tokios žaliosios salos sausringuose regionuose padeda stabilizuoti dirvožemį, mažina eroziją ir sudaro sąlygas išlikti vietinėms rūšims. Skelbiama, kad teritorijos apylinkės svarbios ir nykstančių paukščių buveinėms, o tai didina projektų rizikas pagal aplinkosaugos reikalavimus.

    Kol kas projektas atsidūrė teisinėje nežinioje, o vystytojams tenka svarstyti alternatyvas: keisti vietą, mažinti apimtį arba ieškoti sprendimų, kurie leistų išsaugoti jautrias teritorijas. Toks scenarijus tampa vis aktualesnis ir kitose šalyse, kur saulės ir vėjo energetikos plėtra susiduria su saugomomis teritorijomis, ūkininkų interesais ar kultūros paveldo ribojimais.

    Ši istorija primena, kad energetikos transformacijai nepakanka vien techninių skaičiavimų ir saulėtų dienų statistikos. Kuo didesni projektai, tuo svarbiau iš anksto tiksliai įvertinti vietos bendruomenių ryšį su žeme, biologinės įvairovės vertę ir teisinį teritorijų statusą, kad žalioji energija netaptų nauju konfliktų šaltiniu.

  • Šiaurės Afrika stato gigavatines saulės elektrines Sacharoje: dalis energijos gali keliauti į Europą

    Šiaurės Afrika stato gigavatines saulės elektrines Sacharoje: dalis energijos gali keliauti į Europą

    Sachara laikoma viena atšiauriausių vietų energetikos infrastruktūrai: moduliai kaista iki daugiau nei 60 laipsnių, dulkės mažina našumą, o tinklo prijungimo taškai dažnai būna už šimtų kilometrų. Vis dėlto Šiaurės Afrikoje sparčiai daugėja gigavatinės galios saulės elektrinių, kurios keičia regiono energetikos planus.

    Pagrindinis variklis paprastas: vieni didžiausių saulės spinduliuotės rodiklių pasaulyje ir didžiuliai atviri plotai leidžia generuoti daug elektros palyginti žemomis sąnaudomis. Kartu auga ir vietinis elektros poreikis, todėl valstybės ieško būdų mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir stabilizuoti kainas.

    Kas pasikeitė per pastaruosius metus

    Dar prieš dešimtmetį didžiausia kliūtis buvo ne saulė, o finansavimas ir taisyklės: investuotojams trūko aiškių konkursų, ilgalaikių sutarčių ir tinklo plėtros planų. Pastaraisiais metais regiono šalys dažniau rengia didelius viešuosius konkursus, plečia nepriklausomų gamintojų modelį ir įteisina partnerystes su privačiu sektoriumi.

    Tai sutapo su pasauline tendencija, kai saulės elektrinių technologijos tapo efektyvesnės, o dideli projektai rinkoje nebeatrodo eksperimentas. Dėl to į Šiaurės Afrikos projektus dažniau ateina tarptautiniai bankai ir plėtotojai, kuriems svarbiausia yra prognozuojama grąža ir aiškūs reguliavimo rėmai.

    Egipto ambicija: ne tik sau, bet ir eksportui

    Ryškiausias pavyzdys šiame kontekste yra Egiptas, kuris dėl geografijos yra natūrali jungtis tarp Afrikos, Artimųjų Rytų ir Europos. Šalis siekia neapsiriboti vietos vartojimu ir vis dažniau kalba apie švaresnės energijos eksportą, ypač per regionines jungtis ir pramoninius projektus prie Sueco kanalo.

    Didelę vietą planuose užima žaliasis vandenilis, kurio gamybai reikia daug pigios elektros iš atsinaujinančių šaltinių. Saulės elektrinės čia tampa ne tik energijos tiekimo sprendimu gyventojams, bet ir pramonės grandinės dalimi, nukreipta į tarptautinę rinką.

    Kaip sprendžiami karščio ir dulkių iššūkiai

    Didelis karštis tiesiogiai mažina fotovoltinių modulių efektyvumą, todėl projektai vis dažniau remiasi technologijomis, kurios geriau išlaiko našumą esant aukštoms temperatūroms. Praktikoje tai reiškia pažangesnius modulius, mažesnius nuostolius karštyje ir tikslesnį projektavimą, kad generacija būtų stabilesnė per dienos pikus.

    Dulkės ir smėlio audros kelia ne mažesnę problemą: užteršti paviršiai greitai sumažina gamybą, todėl svarbūs priežiūros sprendimai, valymo logistika ir atsparios dangos. Kartu dykumos paviršiaus atspindėjimas gali tapti privalumu, jei naudojami dvišaliai moduliai, gebantys surinkti dalį šviesos ir nuo žemės atspindžio.

    Ne mažiau svarbus aspektas yra tinklai: net ir pastatytos elektrinės neduos maksimalios naudos be perdavimo infrastruktūros, kaupimo sprendimų ir regioninių jungčių. Būtent dėl to dalies projektų sėkmė bus vertinama ne pagal įrengtą galią, o pagal tai, kiek stabiliai energija pasiekia vartotojus ir ar atsiveria reali eksporto kryptis į Europą.

  • Retas Naujosios Zelandijos žvirblinis žuvėdras prieš saulės parką: 280 000 modulių ir 40 paukščių

    Retas Naujosios Zelandijos žvirblinis žuvėdras prieš saulės parką: 280 000 modulių ir 40 paukščių

    Naujosios Zelandijos Auklando regione planuotas didelis saulės elektrinės projektas susidūrė su netikėta kliūtimi: greta numatytos statybų vietos gyvena viena rečiausių pasaulio perinčių paukščių rūšių – tara iti, dar vadinama Naujosios Zelandijos mažąja žuvėdra.

    Ši rūšis evoliuciškai siejama su itin sena linija, o dabartinė jos populiacija laikoma kritinės būklės. Skaičiuojama, kad likę apie 40 suaugusių paukščių, o perinčių patelių – vos apie 10.

    Projektas, žadėjęs žalią proveržį

    Planuotas saulės parkas turėjo užimti apie 292 hektarus ir būti vystomas bendradarbiaujant energetikos bendrovei „Contact Energy“ bei saulės energetikos vystytojui „Lightsource bp“. Projekto apimtis buvo įspūdinga: numatyta įrengti apie 280 000 pasukamų saulės modulių.

    Vystytojai akcentavo, kad elektrinė prisidėtų prie mažesnių išmetamųjų teršalų ir aprūpintų elektra reikšmingą namų ūkių skaičių. Tačiau kritikai pabrėžė, kad pasirinkta vieta yra arti Kaiparos uosto pakraščių, svarbių paukščių maitinimosi ir žiemojimo teritorijų.

    Kodėl saulės moduliai gali tapti spąstais?

    Gamtosaugininkai ir dalis vietos bendruomenės kėlė riziką, kad didelis blizgančių modulių plotas paukščiams gali atrodyti kaip vandens telkinys. Toks reiškinys pasaulyje aptariamas kaip optinis efektas, kai atspindžiai klaidina vandens paukščius ir skatina leistis ar nerti ten, kur vandens nėra.

    Šiuo atveju baimintasi, kad paukščiai, ieškodami žuvies, gali bandyti leistis virš modulių, o tai didintų susidūrimų ir traumų tikimybę. Kadangi populiacija itin maža, net nedidelis suaugusių individų netekimas gali turėti neproporcingai didelį poveikį rūšies išlikimui.

    Teismo vertinimas ir posūkis

    Byla pasiekė teismą, o sprendimuose daug dėmesio skirta tam, kad poveikio mažinimas vien stebėsena nėra pakankamas, kai kalbama apie kritiškai nykstančią rūšį. Taip pat akcentuota, jog riziką būtina vertinti prevenciškai, nes pasekmės gali būti negrįžtamos.

    Vystytojai siūlė apsaugos priemonių paketą ir stebėseną, tačiau oponentai laikėsi pozicijos, kad reali žala gali paaiškėti per vėlai. Galutinis proceso rezultatas reiškė, kad projektas turėjo būti koreguojamas, atsižvelgiant į biologinės įvairovės apsaugos prioritetą.

    Ši istorija tapo platesnės dilemos pavyzdžiu: kaip spartinant atsinaujinančios energetikos plėtrą suderinti klimato tikslus su retų rūšių apsauga. Ekspertai pabrėžia, kad sprendimas dažniausiai slypi ne vien technologijose, o ankstyvame teritorijų atrankos etape, išsamiuose poveikio vertinimuose ir aiškiose gamtosaugos sąlygose.

  • Turkija pastatė didžiausią Europoje saulės elektrinę: jos užtenka 2 mln. žmonių energijai

    Turkija per kelerius metus tapo viena ryškiausių atsinaujinančios energetikos plėtotojų Europoje, nors šalis dažniau siejama su turizmu nei technologijų lyderyste. Vienas ryškiausių pavyzdžių – Kalyon Karapınar saulės elektrinių kompleksas, vadinamas didžiausiu Europoje pagal mastą ir gamybą.

    Kompleksas įrengtas Konijos provincijoje, Karapınar apylinkėse, geografiškai Azijos Turkijos dalyje. Vis dėlto energetikos rinkos kontekste Turkija yra glaudžiai integruota į Europos elektros ir atsinaujinančios energetikos ekosistemą, todėl projektas dažnai pristatomas kaip didžiausias Europoje.

    Kalyon Karapınar projekte įrengta apie 3,5 mln. saulės modulių, o užimamas plotas siekia maždaug 20 mln. kvadratinių metrų. Skelbiama, kad elektrinė per metus pagamina beveik 3 mlrd. kilovatvalandžių elektros, o tokio kiekio pakaktų aprūpinti energija miestą, kuriame gyvena apie 2 mln. žmonių.

    Elektrinė veikia nuo 2023 metais, o projektas tapo reikšmingu Turkijos energetikos strategijos akcentu. Greta generacijos, šalis sparčiai investuoja ir į energijos kaupimą, kuris leidžia stabiliau išnaudoti saulės ir vėjo elektrinių gamybą, kai oro sąlygos kinta.

    Energijos analitikos centro Ember duomenimis, Turkija per pastaruosius metus įgyvendino vieną didžiausių Europoje energijos kaupimo baterijose plėtros šuolių. Nuo 2022 metais šalyje taikomas reikalavimas naujus vėjo ir saulės projektus papildyti lygiaverte kaupimo galia, taip mažinant tinklo balansavimo iššūkius.

    Ember vertinimu, 2025 metais vėjo ir saulės energijos dalis Turkijos elektros gamyboje pasiekė 22 proc., o tai išskiria šalį platesniame regione. Toks rodiklis rodo ne tik augančią instaliuotą galią, bet ir tai, kad atsinaujinantys šaltiniai vis dažniau tampa realiu bazės ir piko poreikių dengimo įrankiu.

    Vis dėlto Turkijos energetikos miksas išlieka mišrus. Anglis tebėra vienas svarbiausių elektros gamybos šaltinių, o reikšminga dalis šio kuro yra importuojama, todėl kainų svyravimai tarptautinėse rinkose tiesiogiai veikia elektros savikainą ir energetinį saugumą.

    Turkija yra išsikėlusi ambicingą tikslą iki 2035 metų pasiekti 120 gigavatų atsinaujinančios energetikos galios. Tam, vertinant dabartinį plėtros tempą, šaliai reikėtų kelis kartus sparčiau didinti saulės ir vėjo elektrinių įrengimą, o kartu toliau plėsti kaupimo sprendimus ir elektros tinklo pralaidumą.

    Dideli projektai, tokie kaip Kalyon Karapınar, tampa savotišku rodikliu, kaip keičiasi atsinaujinančios energetikos ekonomika. Saulės generacija Europoje ir kaimyniniuose regionuose tampa vis labiau konkurencinga, o baterijų kaupimas iš priedo vis dažniau virsta būtina infrastruktūros dalimi, leidžiančia patikimai integruoti didelius saulės ir vėjo kiekius.

  • Saulės elektrinei parinkta vieta Ispanijoje atvėrė 5 000 metų paslaptį: aptikta penkiakampė tvirtovė

    Saulės elektrinei parinkta vieta Ispanijoje atvėrė 5 000 metų paslaptį: aptikta penkiakampė tvirtovė

    Vakarų Ispanijoje, Extremadūros regione, žemės sklypas iš pirmo žvilgsnio atrodė idealus saulės elektrinei: lygus reljefas, daug atviros erdvės, jokių akivaizdžių kliūčių. Tačiau pradėjus paruošiamuosius darbus po dirvožemiu netikėtai pasirodė visai kito laikmečio ženklai.

    Darbininkai aptiko keramikos šukių, įrankių fragmentų ir kitų radinių, o vėliau paaiškėjo, kad teritorijoje slypi kur kas didesnio masto archeologinis kompleksas. Dėl to statybos planai buvo pakoreguoti, o vietovėje pradėti sistemingi tyrimai.

    Kasas de Hito vietovėje, netoli Almendralecho, archeologai identifikavo kelias dešimtis radinių sankaupų, kurios rodo, kad teritorija buvo naudojama ilgą laiką. Dalies objektų datavimas siejamas su laikotarpiu apie 3300 metus prieš mūsų erą, o bendras vaizdas apima ir vėlesnius etapus.

    Tyrėjai nurodo, kad maždaug 100 hektarų plote užfiksuota 11 atskirų archeologinių zonų. Jose aptikta ženklų, liudijančių apie skirtingus istorinius tarpsnius, įskaitant vario amžių, bronzos amžių ir vėlesnius laikotarpius.

    Atradimas, pakeitęs projekto planus

    Ryškiausias radinys – neįprastos, aiškiai geometrinės formos įtvirtinimų sistema, kurios perimetras primena penkiakampį. Skirtingai nuo dažnesnių to meto apvalių ar ovalių gyvenviečių planų, čia matyti kampuotos linijos ir apgalvotas išdėstymas.

    Archeologiniai duomenys rodo, kad tai ne atsitiktinis statinių likučių rinkinys, o kryptingai suplanuotas gynybinis kompleksas. Aptikta griovių, sustiprintų ribų, galimų įėjimų kontrolės taškų ir kitų elementų, rodančių organizuotą bendruomenės gynybą.

    Skelbiama, kad kai kuriose vietose gynybiniai grioviai buvo iškirsti tiesiai į kalkakmenį ir galėjo siekti apie 4,5 metro gylį. Tokie sprendimai paprastai siejami su ilgalaikiu įsitvirtinimu, o ne laikina stovyklaviete ar trumpalaikiu prieglobsčiu.

    Penkiakampė citadelė ir bronzos amžiaus pėdsakai

    Didžiausią susidomėjimą kelia penkiakampė citadelė, kuri, anot tyrėjų, buvo komplekso branduolys. Pranešama, kad gyvenvietę juosė kelios gynybinės linijos, o už jų fiksuojami uolienoje iškirsti grioviai.

    Teritorijoje rasta ir ginklų pėdsakų: strėlių antgalių bei kitų radinių, būdingų konfliktų ar gynybos kontekstui. Taip pat aptikta buities likučių, leidžiančių spręsti, kad čia vyko kasdienis gyvenimas, o ne vien karinė veikla.

    Dalies sluoksnių būklė, degėsių ir suardymų požymiai leidžia kelti versiją, kad kompleksas galėjo patirti smurtinę griūtį. Vis dėlto galutinė interpretacija priklauso nuo tolesnių tyrimų, įskaitant detalesnį datavimą ir radinių analizę.

    Kodėl tokie radiniai vis dažnėja?

    Dideli infrastruktūros projektai, ypač atsinaujinančios energetikos, dažnai vykdomi dideliuose, anksčiau mažiau suardytuose plotuose, todėl žemės darbai vis dažniau atveria archeologinius sluoksnius. Daugelyje Europos šalių tokiais atvejais taikoma privaloma išankstinė patikra ir gelbėjimo archeologija, kad būtų suderinti statybos terminai ir paveldo apsauga.

    Šiuo atveju tyrimus koordinavo „Acciona“ Energía kartu su vietos specialistais, o pirminės išvados rodo, kad objektas galėjo būti reikšmingas centras Gvadianos upės slėnio apylinkėms. Tolimesni darbai turėtų patikslinti komplekso funkciją, chronologiją ir jo ryšius su kitomis regiono gyvenvietėmis.

    Atradimas Ispanijoje primena, kad net ir, atrodytų, technologiškai paprasti projektai gali netikėtai tapti vartais į priešistorę. Penkiakampės tvirtovės mastas ir planavimas jau dabar kelia klausimų, kiek iš tiesų sudėtingos buvo ankstyvosios bendruomenės šiame Europos regione.

  • Ukmergėje „Erasmus+“ partneriai aptarė DI tvariam ugdymui ir Saulės parką, maitinantį 314 objektų

    Ukmergės rajono savivaldybėje gegužės 5 dieną lankėsi tarptautiniai „Erasmus+“ projekto partneriai, dalyvaujantys iniciatyvoje EASE, skirtoje DI pritaikymui tvariam ugdymui. Į Ukmergę atvyko švietimo bendruomenės atstovai iš Turkijos, Lenkijos ir Portugalijos.

    Svečių delegaciją priėmė Ukmergės rajono meras Darius Varnas, vicemeras Eugenijus Kuodelis ir mero patarėja Goda Juzėnaitė. Susitikime aptartos savivaldybės švietimo kryptys, vykdomi projektai, infrastruktūros atnaujinimo darbai ir tarptautinio bendradarbiavimo nauda mokykloms.

    DI ir tvarumas mokyklose

    Projekto EASE esmė – ieškoti būdų, kaip DI gali padėti stiprinti ugdymo kokybę ir kartu ugdyti tvarumo kompetencijas. Praktikoje tai dažniausiai siejama su duomenimis grįstu mokymo(si) planavimu, individualizuotomis užduotimis ir skaitmeniniais įrankiais, kurie padeda mokiniams suprasti energijos vartojimą, klimato kaitos priežastis bei sprendimus.

    Kartu akcentuojama, kad DI diegimas švietime turi eiti išvien su atsakingu požiūriu į duomenų apsaugą, akademinį sąžiningumą ir kritinį mąstymą. Tokie tarptautiniai projektai leidžia mokykloms pasitikrinti skirtingų šalių patirtis ir susitarti dėl bendrų metodų, kurie veiktų realiose klasėse.

    Saulės parkas ir savivaldybės įstaigos

    Susitikimo metu UAB „Ukmergės šiluma“ direktorius Vydas Paknys pristatė Ukmergėje veikiantį saulės elektrinių parką, kuris, kaip nurodyta, jau antrus metus žaliąja elektros energija aprūpina visas 35 savivaldybei pavaldžias įstaigas ir seniūnijas. Skelbiama, kad tai apima daugiau nei 314 objektų.

    Po vizito savivaldybėje delegacija apsilankė saulės elektrinių parke ir iš arčiau susipažino su vietos tvarios energetikos sprendimais. Tokie pavyzdžiai svarbūs ir švietimui, nes suteikia galimybę tvarumo temas pagrįsti konkrečiais savivaldybės infrastruktūros pavyzdžiais.

    Tarptautinė delegacija Ukmergėje vieši iki gegužės 7 dienos. Vizitas siejamas su Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazijos įgyvendinamu „Erasmus+ KA210-SCH“ mažos apimties partnerystės projektu.

  • Moldova atidarė didžiausią šalyje energijos kaupimo parką: 60 MWh baterijos šalia 50 MW saulės

    Moldova atidarė didžiausią šalyje energijos kaupimo parką: 60 MWh baterijos šalia 50 MW saulės

    Moldovoje, Rădeni vietovėje, pradėjo veikti didžiausia šalyje baterijų energijos kaupimo sistema (BESS), kurios talpa siekia 60 MWh. Objektas prijungtas prie 50 MW saulės elektrinės, kuri buvo įrengta anksčiau, todėl abu projektai veikia kaip vienas energetinis kompleksas.

    Toks derinys leidžia sukaupti dalį dieną pagamintos saulės energijos ir ją atiduoti į tinklą tada, kai gamyba sumažėja, o poreikis išauga. Praktikoje tai padeda mažinti svyravimus tinkle, lengviau planuoti apkrovas ir efektyviau panaudoti saulės elektrinės generaciją.

    „Tai rekordiškai greitai įgyvendintas projektas, sveikinu verslininką už profesionalumą“, – sakė energetikos ministras Dorinas Junghietu.

    Ministro teigimu, privatūs investuotojai tampa svarbia grandimi stiprinant šalies energetinį saugumą ir siekiant atsinaujinančių išteklių tikslų. Moldova yra išsikėlusi uždavinį iki 2030 metų pasiekti, kad atsinaujinantys ištekliai sudarytų 30 proc. elektros suvartojimo ir 27 proc. galutinio energijos suvartojimo.

    Atsinaujinančių išteklių plėtra spartėja

    Per pastaruosius penkerius metus Moldovos saulės ir vėjo elektrinių galia išaugo aštuonis kartus ir 2026 metų gegužę pasiekė 689 MW. Valdžios institucijos pabrėžia, kad didėjant kintančiai gamybai, kaupimo sprendimai tampa ne priedu, o būtina infrastruktūros dalimi.

    Šiemet jau baigtas pirmasis konkursas dideliems vėjo ir saulės parkams, kurio bendra galia siekė 165 MW. Rudenį planuojamas dar vienas konkursų etapas: numatoma atrinkti vėjo elektrinių projektus, kurių bendra galia galėtų siekti iki 173 MW.

    Kaupimas pirmą kartą įtraukiamas į konkursus

    Skelbiama, kad naujajame konkurso etape pirmą kartą būtų reikalaujama kartu diegti ir energijos kaupimo sprendimus. Minimalūs parametrai įvardijami kaip ne mažesnė nei 22 MW/MWh kaupimo apimtis, siekiant užtikrinti didesnį sistemos lankstumą ir patikimesnį atsinaujinančios energijos integravimą.

    2024 metais atsinaujinančios elektros dalis Moldovos suvartojime sudarė 16,7 proc., o 2026 metais ji, šalies vertinimu, turėtų didėti iki 27 proc. Didžiausios šalyje BESS atidarymas Rădeni laikomas svarbiu žingsniu, nes kaupimas leidžia sparčiau auginti saulės ir vėjo projektų dalį neauginant rizikų tinklo stabilumui.

  • Lazdijų rajone atnaujins 5 siurblines ir 12 km melioracijos griovių: ką tai pakeis ūkiams?

    Lazdijų rajone atnaujins 5 siurblines ir 12 km melioracijos griovių: ką tai pakeis ūkiams?

    Lazdijų rajono savivaldybė šiemet planuoja imtis melioracijos infrastruktūros atnaujinimo, kad būtų sumažinta laukų užmirkimo rizika ir stabilizuotos sąlygos ūkininkauti. Numatyta rekonstruoti 5 siurblines ir sutvarkyti daugiau kaip 12 kilometrų melioracijos griovių.

    Pasak savivaldybės, darbai turėtų pagerinti apie 3 400 hektarų teritorijos būklę. Toks mastas svarbus ne tik derliaus apsaugai, bet ir vietos gyventojų turto saugumui, kai gausesni krituliai ar staigūs atlydžiai apkrauna esamas vandens nuvedimo sistemas.

    „Mūsų krašto žmonės įdeda labai daug meilės ir jėgų dirbdami žemę, todėl privalome padaryti viską, kad jų darbas nenueitų perniek“, – sako merė Ausma Miškinienė.

    Rekonstrukcija numatyta Akmenių, Ilgio, Metelių, Rimiečio ir Žaltyčio siurblinėse. Jose planuojama keisti nusidėvėjusią įrangą, diegti automatinio valdymo sprendimus, o dalyje objektų įrengti saulės elektrines, kurios galėtų sumažinti eksploatavimo sąnaudas.

    Be siurblinių, numatyta sutvarkyti daugiau kaip 12 kilometrų melioracijos griovių ir atnaujinti 20 pralaidų. Darbai vyks Kučiūnų, Varnėnų, Metelių, Šeštokų, Krosnos ir Avižienių vietovėse, kur melioracijos statinių būklė įvardijama kaip prasta.

    Projektas įgyvendinamas pagal programą „Valstybei nuosavybės teise priklausančių blogos būklės hidrotechnikos ir melioracijos statinių rekonstravimas Lazdijų rajono savivaldybėje“. Bendra projekto vertė siekia 500 tūkst. eurų.

    Žemės ūkio skyriaus vedėjos Jurgitos Gudeliauskaitės teigimu, jei darbai vyks pagal planą, siurblinės ir melioracijos sistemos turėtų būti sutvarkytos dar šiais metais. Savivaldybė akcentuoja, kad investicijos į vandens nuvedimą tampa vis aktualesnės dėl dažnėjančių intensyvių kritulių epizodų ir didesnių sezoninių vandens lygio svyravimų.

  • Jurbarko teritorijų planavimo dokumentai: kas atnaujinta 2024 metais ir kur rasti visus brėžinius

    Jurbarko rajono savivaldybė skelbia atnaujintą teritorijų planavimo dokumentų rinkinį, apimantį tiek bendruosius, tiek specialiuosius ir detaliuosius planus. Gyventojams ir investuotojams tai svarbu, nes būtent šiuose dokumentuose nustatoma, kur ir kokia veikla galima, kaip planuojama infrastruktūra bei kokie taikomi aplinkos ir paveldosaugos reikalavimai.

    Naujausias pakeitimas susijęs su Jurbarko rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimu, patvirtintu 2024 metais birželio 27 dieną savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-195. Šis dokumentas įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų registre (TPDR), todėl jo sprendiniai tampa pagrindu tolesniam projektavimui ir leidimų išdavimui.

    Bendrojo plano keitimo dokumentacijoje pateikiami pagrindiniai brėžiniai ir aiškinamoji dalis, taip pat atskiri susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros, kraštovaizdžio tvarkymo zonų, gamtinio karkaso, rekreacijos ir turizmo sprendiniai. Papildomai numatyta ir miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis schema, kuri praktikoje dažnai lemia, ar teritorijoje įmanomi planuojami darbai.

    Kas yra svarbiausi bendrieji planai?

    Be rajono masto dokumentų, galioja ir Jurbarko miesto teritorijos bendrasis planas, patvirtintas 2023 metais birželio 29 dieną. Taip pat skelbiami Smalininkų miesto ir Veliuonos bei Viešvilės miestelių bendrieji planai, kurie detalizuoja urbanistinės plėtros ir viešųjų erdvių kryptis konkrečiose gyvenvietėse.

    Šie planai paprastai naudojami vertinant, ar sklype galima numatyta paskirtis, kokie užstatymo ar infrastruktūros apribojimai tikėtini, kaip planuojami želdynai ir susisiekimas. Dėl to prieš perkant sklypą ar planuojant statybas verta pasitikrinti ne tik sklypo dokumentus, bet ir galiojančius teritorijų planavimo sprendinius.

    Specialieji planai: infrastruktūra ir energetika

    Jurbarko rajone galioja keli reikšmingi specialiojo planavimo dokumentai, kurie susiję su inžinerine infrastruktūra. Tarp jų yra inžinerinės infrastruktūros vystymo specialusis planas vėjo jėgainių ir saulės elektrinių įrengimui, patvirtintas 2022 metais, o 2024 metais balandžio 25 dieną atliktas šio plano koregavimas, ištaisant techninę klaidą.

    Taip pat skelbiami dokumentai, susiję su dviračių takų plėtra, lietaus nuotekų tinklais mieste, šilumos ūkio specialiojo plano koregavimu bei vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra. Tokie planai gyventojams aktualūs dėl būsimų trasų, tinklų koridorių ir galimų servitutų, o verslui dėl techninių sąlygų ir prisijungimo galimybių.

    Detalieji planai ir viešas pristatymas

    Savivaldybė pateikia ir detaliuosius planus, apimančius atskirus miesto kvartalus bei konkrečias teritorijas, kuriose nustatomi užstatymo, sklypų formavimo ir infrastruktūros sprendiniai. Praktikoje tai dažniausiai yra dokumentai, lemiantys, kaip tiksliai gali būti vystoma teritorija: nuo gatvių tinklo iki sklypų ribų ir naudojimo būdų.

    Tarp skelbiamų aktualijų nurodoma ir informacija apie detaliojo plano sprendinių koregavimo pristatymą visuomenei, kai planas koreguojamas pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas. Tokiais atvejais gyventojams svarbu sekti savivaldybės pranešimus, nes viešinimo metu galima teikti pastabas, kurios kartais turi realią įtaką galutiniams sprendiniams.

    Visi pagrindiniai dokumentai, tokie kaip tarybos sprendimai, aiškinamieji raštai ir brėžiniai, skelbiami savivaldybės pateikiamoje dokumentacijoje bei TPDR. Tikrinant informaciją, verta atkreipti dėmesį į dokumento patvirtinimo datą, sprendimo numerį ir registro numerį, nes būtent jie padeda greitai atskirti, kuris planas yra naujausias ir galiojantis.