CP v2

Tag: Savivaldybės

  • Konferencijoje Šilutėje – kaip savivaldybės stiprina tarpžinybinį tinklą jaunimo pagalbai

    Konferencijoje Šilutėje – kaip savivaldybės stiprina tarpžinybinį tinklą jaunimo pagalbai

    Tauragės atviros jaunimo erdvės jaunimo darbuotojai kartu su Tauragės šeimos gerovės centro Globos ir priežiūros padalinio komanda dalyvavo Šilutėje vykusioje konferencijoje apie tarpžinybinio bendradarbiavimo tinklų kūrimą. Renginyje aptarta, kaip skirtingos institucijos gali greičiau susitarti dėl pagalbos jaunam žmogui ir sumažinti atvejų „mėtymą“ tarp įstaigų.

    Konferencijoje daug dėmesio skirta praktiniams bendradarbiavimo įrankiams, kurie padeda aiškiau pasiskirstyti atsakomybes ir užtikrinti tęstinumą, kai jaunuoliui reikia kelių paslaugų vienu metu. Diskusijose akcentuota, kad vien formalūs susitarimai nepadeda, jei nėra sutarto veikimo modelio ir aiškaus sprendimų priėmimo kelio savivaldybėje.

    Renginio dalyviai dalijosi gerosiomis praktikomis iš skirtingų Lietuvos savivaldybių, aptarė dažniausius iššūkius dirbant su jaunimu ir šeimomis. Tarp jų minėtos situacijos, kai pagalbos reikia skubiai, o informacijos apsikeitimą riboja procedūros, skirtingi darbo ritmai ar nevienodi prioritetai.

    Vertinga patirtimi tapo galimybė tiesiogiai pabendrauti su Klaipėdos, Šiaulių, Jurbarko, Rietavo, Šilalės, Šilutės ir Raseinių savivaldybių atstovais. Tokie kontaktai dažnai lemia, kad vėliau sudėtingesni atvejai sprendžiami greičiau, nes atsiranda aiškūs žmonės ir kanalai, per kuriuos galima koordinuoti veiksmus.

    Konferencijoje taip pat pristatytas Šiaulių miesto savivaldybės projektas „Lengvi batai“, akcentuojantis ankstyvos pagalbos ir nuoseklaus palydėjimo svarbą. Renginio dalyviai pabrėžė, kad efektyvus tarpžinybinis darbas prasideda nuo kasdienės praktikos: laiku pastebėtų signalų, susitarimo dėl veiksmų ir gebėjimo girdėti jauno žmogaus poreikius.

    Pasak konferencijoje dalyvavusių Tauragės specialistų, grįžtama ne tik su idėjomis, bet ir su aiškesniu supratimu, kaip bendradarbiavimą paversti realiais sprendimais. Tikimasi, kad pritaikius aptartus metodus bus lengviau koordinuoti pagalbą, kai vienu metu įsitraukia švietimo, socialinių paslaugų, sveikatos ar kitos sritys.

  • Nuo gegužės 1 dienos griežtinama augalų deginimo tvarka: kur bus draudžiama ir kokios išimtys liks

    Nuo gegužės 1 dienos įsigalioja griežtesnė augalų ir jų dalių deginimo lauke tvarka. Aplinkos ministerija skelbia, kad draudimas apims ne tik miestus ir miestelius, bet ir kurortus, kurortines teritorijas bei sodų bendrijas.

    Praktiškai tai reiškia, kad pavasarinės talkos metu sukauptų lapų, žolės, gėlių stiebų ar kitų augalinių atliekų deginimas atviroje teritorijoje šiose vietose taps nebeleidžiamas. Tokias atliekas gyventojai turės tvarkyti pasirinkdami kompostavimą arba išvežimą į žaliųjų atliekų surinkimo vietas.

    Kur bus taikomas draudimas?

    Draudimas deginti surinktus augalus lauke galios miestuose, miesteliuose, kurortuose ir kurortinėse teritorijose. Taip pat jis bus taikomas sodų bendrijose, kur iki šiol praktika dažnai skyrėsi priklausomai nuo vietos bendruomenių taisyklių.

    Kaimuose ir vienkiemiuose vienodos taisyklės visiems nebus įvedamos: savivaldybės galės nusistatyti papildomas sąlygas, apribojimus arba visiškus draudimus. Dėl to gyventojams svarbu pasitikrinti savo savivaldybės patvirtintą tvarką.

    Kokios išimtys numatytos?

    Numatyta išimtis dėl nedidelio kiekio sumedėjusių augalų: miesteliuose ir sodų bendrijose bus leidžiama sudeginti iki 1 kubinio metro medienos atliekų, pavyzdžiui, šakų ar stiebų. Ši išimtis taikoma būtent sumedėjusiai žaliajai masei, o ne žolei ar lapams.

    Kaimuose ir vienkiemiuose tokia pati išimtis galios tada, jei savivaldybė nebus nustačiusi griežtesnio reguliavimo. Kitaip tariant, galutinė tvarka šiose teritorijose gali skirtis, todėl vienoje savivaldybėje deginimas gali būti leidžiamas, o kitoje jau draudžiamas.

    Kas nesikeičia kūrenant ir gaminant kurą?

    Aplinkos ministerija pabrėžia, kad taisyklės netaikomos atvejams, kai augalinė medžiaga paruošiama kaip kuras. Tai reiškia, kad gyventojai gali pasiruošti malkų ar šakelių ir jas naudoti kūrenimui, maisto gamybai šašlykinėje ar grilyje, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.

    Pokyčiai skirti mažinti dūmų taršą gyvenamosiose teritorijose ir aiškiau atskirti atliekų deginimą nuo teisėto kuro naudojimo. Gyventojams rekomenduojama planuojant kiemo darbus iš anksto numatyti, kur bus dedamos žaliosios atliekos, kad nereikėtų skubiai ieškoti sprendimų paskutinę dieną.

  • Šiaulių regiono funkcinė zona: paviešinta 2025 metų pažanga įgyvendinant 2024–2029 strategiją

    Šiaulių regiono funkcinė zona: paviešinta 2025 metų pažanga įgyvendinant 2024–2029 strategiją

    Šiaulių regiono plėtros tarybos administracija paskelbė informaciją apie 2024–2029 metų Šiaulių regiono funkcinės zonos strategijos įgyvendinimo pažangą 2025 metais. Dokumente apžvelgiama, kaip juda suplanuotos priemonės ir kokie rezultatai fiksuojami įgyvendinant strateginius regiono tikslus.

    Funkcinės zonos strategija orientuota į savivaldybių bendradarbiavimą ir projektus, kurie duoda naudą platesnei teritorijai nei viena savivaldybė. Tokie sprendimai paprastai apima viešąsias paslaugas, susisiekimą, investicinės aplinkos gerinimą ir regiono patrauklumą gyventojams.

    Paskelbta 2025 metų pažangos informacija leidžia vienoje vietoje įvertinti, kuriose srityse darbai vyksta sparčiau, o kur būtina daugiau koordinavimo ar sprendimų. Tai svarbu ir planuojant kitus etapus, nes pažangos vertinimas padeda tikslinti prioritetus, terminus bei rodiklius.

    Tokie pažangos dokumentai aktualūs savivaldybėms, verslui ir bendruomenėms, nes parodo, kaip realiai įgyvendinami regiono plėtros planai ir kokių pokyčių galima tikėtis artimiausiais metais. Jie taip pat padeda užtikrinti atskaitomybę ir skaidrumą, kai viešai pristatoma, kas padaryta, o kas dar liko suplanuota.

    Šiaulių regiono plėtros tarybos administracija nurodo, kad su pažangos dokumentu ir pačia 2024–2029 metų strategija galima susipažinti viešai. Tai leidžia suinteresuotoms pusėms įsigilinti į numatytas priemones, jų apimtį bei planuojamus rezultatus.

  • Kompensacijos už šildymą: iki balandžio 30 dienos dar galima atgauti išlaidas už visą sezoną

    Kompensacijos už šildymą: iki balandžio 30 dienos dar galima atgauti išlaidas už visą sezoną

    Gyventojai, kurie dar nespėjo pateikti prašymo dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos, tai gali padaryti iki balandžio 30 dienos. Pateikus prašymą iki šios datos, kompensacija gali būti skiriama už visą šildymo sezoną nuo jo pradžios.

    Prašymą galima pateikti elektroniniu būdu arba kreipiantis į savo savivaldybę. Dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos paprastai pakanka kreiptis vieną kartą per šildymo sezoną, o sprendimas taikomas visam laikotarpiui.

    „Pažeidžiami šalies gyventojai gauna ir gaus būsto šildymo išlaidų kompensaciją, taigi gali jaustis finansiškai saugūs. Liko kelios dienos iki šildymo sezono pabaigos, todėl nespėjusius arba pavėlavusius raginu kreiptis ir pasinaudoti šia pagalba“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

    Jei dėl kompensacijos kreipiamasi jau pasibaigus šildymo sezonui, taikoma griežtesnė atgalinio kompensavimo taisyklė. Tokiu atveju kompensacija skiriama ne daugiau kaip už 2 praėjusius mėnesius, todėl dalies išlaidų gali nepavykti susigrąžinti.

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prognozuoja, kad 2026 metais būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijoms gali prireikti apie 80 mln. eurų. Numatoma, kad kompensacijas gaus apie 190 tūkst. asmenų, o gavėjų skaičius, palyginti su 2025 metais, gali išaugti apie 38 proc.

    2025 metais būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas vidutiniškai per mėnesį gavo apie 138 tūkst. asmenų, o išlaidos kompensacijoms siekė apie 59 mln. eurų. Ministerija taip pat skelbia, kad 2026 metų sausio–kovo mėnesiais pateikta apie 125 tūkst. prašymų, tai yra maždaug 8 tūkst. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais.

    Siekiant užtikrinti, kad parama pasiektų žmones laiku, 2026 metų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos biudžete piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams papildomai numatyta 48,4 mln. eurų. Ministerija pabrėžia, kad savivaldybėms, kurioms pritrūktų lėšų šiai paramai teikti, būtų skiriamas papildomas finansavimas.

  • Pagėgių krašto turizmas keis kursą: savivaldybė su Kauno kolegija rengia naują strategiją

    Pagėgių krašto turizmas keis kursą: savivaldybė su Kauno kolegija rengia naują strategiją

    Pagėgių savivaldybėje pradedamos diskusijos dėl progresyvesnės turizmo plėtros krypties: balandžio 2 dieną meras Vaidas Bendaravičius su Kauno kolegijos Verslo fakulteto atstovais inicijavo susitikimą, kuriame dėmesys sutelktas į strategijos atnaujinimą. Savivaldybė siekia aiškiau įvardyti pagrindines problemas ir susitarti dėl realiai įgyvendinamų sprendimų.

    Diskusijoje dalyvavo vicemerė Greta Bušniauskaitė, administracijos direktorė Ligita Kazlauskienė, savivaldybės darbuotojai, taip pat kultūros, turizmo ir švietimo įstaigų atstovai. Aptarti Pagėgių kraštui aktualūs klausimai, nuo lankytojų srautų sezoniškumo iki paslaugų pasiūlos suderinimo ir kryptingos vietovės komunikacijos.

    Trijų metų planas turizmui

    Savivaldybė numato per trejus metus parengti ir įgyvendinti pažangesnį turizmo vietovės valdymo modelį. Tokie modeliai Lietuvoje vis dažniau grindžiami aiškiai paskirstytomis atsakomybėmis, bendrais tikslų rodikliais ir nuolatiniu rezultatų matavimu, kad sprendimai nebūtų vienkartiniai.

    Į modelio kūrimą planuojama tiesiogiai įtraukti mokslo institucijas, vietos turizmo paslaugų teikėjus, bendruomenes ir gyventojus. Tokia partnerystė paprastai leidžia greičiau identifikuoti, ko iš tiesų reikia lankytojams, ir kartu užtikrinti, kad turizmo plėtra stiprintų vietos ekonomiką, o ne kurtų papildomų įtampų infrastruktūrai ar aplinkai.

    Ko tikimasi artimiausiais mėnesiais

    Artimiausiu metu, balandžio mėnesį, planuojamas bendras Pagėgių krašto turizmo verslo, turizmo, kultūros ir kitų institucijų susirinkimas. Jo metu ketinama pristatyti pagrindinius sektoriaus iššūkius, aptarti bendradarbiavimo formatus ir įvardyti perspektyvas, kurias savivaldybė galėtų paversti konkrečiais projektais.

    Praktikoje tokie susitikimai svarbūs tuo, kad leidžia suderinti interesus ir susitarti dėl bendrų prioritetų, pavyzdžiui, maršrutų ir paslaugų sujungimo į vieną pasiūlą, informacijos prieinamumo gerinimo ar renginių kalendoriaus planavimo. Tikimasi, kad nauja strategija padės Pagėgių kraštui nuosekliau konkuruoti dėl vietos keliautojų dėmesio ir didinti turizmo teikiamą naudą vietos verslams.

    Iniciatyvą viešai pristatė VšĮ „Pagėgių krašto turizmo informacijos centras“.

  • Lietuvos medžio rinkimai 2026: prasideda paraiškų teikimas, balsavimas rudenį

    Lietuvos medžio rinkimai 2026: prasideda paraiškų teikimas, balsavimas rudenį

    Lietuvos arboristikos centras paskelbė Lietuvos medžio rinkimus 2026 ir kviečia savivaldybes, seniūnijas bei bendruomenes teikti kandidatus. Iniciatyvos tikslas – išryškinti vertingiausius šalies medžius, jų istorijas ir reikšmę vietos tapatybei.

    Organizatoriai pabrėžia, kad vertinamas ne vien medžio amžius ar dydis: svarbūs ir kultūriniai ryšiai, bendruomenės globa, kraštovaizdžio vertė bei išskirtinė istorija. Tokie rinkimai dažnai tampa impulsu tvarkingiau prižiūrėti želdinius, stiprinti jų apsaugą ir atkreipti dėmesį į senųjų medžių būklę.

    Kaip vyks atranka?

    Pagal 2026 metų nuostatus kandidatus pirmiausia vertins komisija, sudaryta iš organizatorių, gamtosauginių ir bendruomeninių organizacijų atstovų. Į jos sudėtį įtrauktas ir Rukų kaimo bendruomenės atstovas, prisidėjęs globojant Laukių ąžuolą.

    Į antrąjį etapą planuojama atrinkti iki 12 medžių. Vėliau Metų medį rinks visuomenė, balsuodama internetu, todėl svarbi bus ne tik medžio išskirtinumas, bet ir aiškiai papasakota jo istorija bei bendruomenės įsitraukimas.

    Svarbiausios datos 2026 metais

    Paraiškos kandidatams priimamos nuo gegužės 4 dienos iki birželio 14 dienos. Balsavimas internetu vyks nuo rugsėjo 14 dienos iki spalio 4 dienos.

    Nugalėtojas bus paskelbtas spalio 21 dieną apdovanojimų ceremonijoje Seimo rūmuose, kur taip pat minima Medžio teisių (gynimo) diena. Išrinktas medis atstovaus Lietuvai 2027 metų Europos medžio rinkimuose.

  • Įvažiavote į duobę ir sulaužėte ratą? Štai kada kelių valdytojas privalo atlyginti žalą

    Įvažiavote į duobę ir sulaužėte ratą? Štai kada kelių valdytojas privalo atlyginti žalą

    Pavasarį vairuotojai ypač dažnai susiduria su duobėmis keliuose: po žiemos asfaltas trūkinėja, o atitirpimai ir druskų mišiniai pagreitina dangos irimą. Nors duobės paprastai lopomos, rizika sugadinti padangą ar ratlankį šiuo laikotarpiu išlieka viena didžiausių.

    Jei įvažiavus į duobę apgadinamas automobilis, žalos atlyginimas teoriškai galimas, tačiau jis nėra automatinis. Esminis klausimas yra atsakomybė: už kelio būklę atsako tas subjektas, kuriam pagal teisės aktus pavesta prižiūrėti konkretų kelio ruožą.

    Lietuvoje valstybinės reikšmės kelius prižiūri bendrovė „Via Lietuva“, o vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra paprastai priskiriama savivaldybėms ar jų įgaliotiems administratoriams. Praktikoje tai reiškia, kad prieš teikiant pretenziją reikia tiksliai nustatyti, kam priklauso kelias, kuriame įvyko incidentas.

    Kelių valdytojo pareiga nėra vien tik taisyti duobes, bet ir organizuoti nuolatinę būklės stebėseną, laiku šalinti pavojus ir, jei būtina, laikinai riboti eismą ar įrengti įspėjamuosius ženklus. Jeigu pavojus buvo žinomas arba turėjo būti pastebėtas, bet realių veiksmų nebuvo imtasi, tai gali būti vertinama kaip aplaidumas.

    Norint prisiteisti žalą, dažniausiai reikia įrodyti tris dalykus: faktinę žalą automobiliui, priežastinį ryšį tarp duobės ir sugadinimo bei tai, kad kelio valdytojas veikė netinkamai arba nesiėmė privalomų priemonių. Ginčuose reikšmę turi ir aplinkybės, ar duobė buvo pažymėta, ar buvo matoma, koks buvo greitis ir oro sąlygos.

    Žalos administravime svarbiausia yra įrodymai, todėl po įvykio verta nedelsiant užfiksuoti duobę ir automobilio pažeidimus nuotraukomis, pažymėti tikslią vietą, laiką, surinkti liudytojų kontaktus. Jei žala didesnė ar kyla ginčas dėl aplinkybių, pravartu kviesti policiją, kad būtų užfiksuotas įvykis.

    Pretenzija paprastai teikiama kelio valdytojui arba jo civilinės atsakomybės draudikui, jei toks draudimas galioja. Galima remtis serviso sąmata ar faktine remonto sąskaita, nes žalos dydis paprastai siejamas su realiomis atstatymo sąnaudomis, o ne vien su tuo, ar remontas jau atliktas.

    Dažnas praktinis niuansas yra padangos keitimas: jei sugadinama viena padanga, vienos pusės remontas ne visada išsprendžia problemą, nes saugiam eismui svarbu, kad ant tos pačios ašies padangos būtų suderintos pagal tipą ir nusidėvėjimą. Dėl to kai kuriais atvejais pagrįstai atsiranda poreikis keisti abi vienos ašies padangas, o tai turi įtakos ir prašomos kompensacijos sumai.

    Jei kelio valdytojas ar draudikas atsisako atlyginti žalą, svarbu įvertinti atsisakymo motyvus ir, esant pagrindui, ginčyti sprendimą. Tokiais atvejais dažniausiai lemia dokumentų kokybė ir tai, ar pavyksta įrodyti, kad duobė buvo pavojinga, o jos nepažymėjimas ar neatliktas remontas buvo netinkamos priežiūros pasekmė.

  • Savivaldybės meras sveikina medicinos darbuotojus: ką žada dėl atlyginimų ir darbo sąlygų šiemet

    Savivaldybės meras sveikina medicinos darbuotojus: ką žada dėl atlyginimų ir darbo sąlygų šiemet

    Savivaldybės meras paskelbė sveikinimą medicinos darbuotojams, padėkodamas už kasdienį darbą ir atsakomybę. Tokie vieši kreipimaisi dažniausiai siejami su profesinėmis progomis, kai akcentuojamas medikų vaidmuo ir bendruomenės saugumas.

    Sveikinimuose vis dažniau keliami ir praktiniai klausimai, kurie aktualūs gydytojams, slaugytojams bei kitam personalui: darbo krūviai, pamainų planavimas, emocinė įtampa ir personalo trūkumas. Lietuvos sveikatos sistemoje šios temos išlieka jautrios, ypač regionuose, kur medikų pritraukimas ir išlaikymas tampa strategine užduotimi.

    Be simbolinės padėkos, savivaldybėms tenka svarbus vaidmuo užtikrinant pirminės sveikatos priežiūros prieinamumą, poliklinikų ir ambulatorijų infrastruktūrą, pacientų srautų organizavimą. Praktikoje tai reiškia sprendimus dėl patalpų atnaujinimo, įrangos įsigijimo, eilių mažinimo ir paslaugų arčiau namų plėtros.

    Kas medikams svarbiausia dabar?

    Didžiausi lūkesčiai dažniausiai siejami su konkurencingu darbo užmokesčiu, aiškiomis karjeros galimybėmis ir saugiomis darbo sąlygomis. Ne mažiau svarbios ir priemonės, padedančios mažinti administracinę naštą, kad daugiau laiko liktų pacientams, o ne dokumentams.

    Praktikoje savivaldybės gali prisidėti per tikslines skatinimo priemones, rezidentų pritraukimo programas, būsto ar kelionės išlaidų kompensavimą, taip pat per modernių darbo vietų kūrimą. Tai ypač aktualu mažesnėms savivaldybėms, konkuruojančioms su didmiesčiais dėl specialistų.

    Ko galima tikėtis artimiausiu metu?

    Tokie mero sveikinimai dažnai tampa proga priminti apie vykdomus ar planuojamus projektus sveikatos srityje, net jei konkrečios detalės dar neįvardijamos. Gyventojams svarbiausias rezultatas paprastai matuojamas paprastai: ar lengviau užsiregistruoti, ar trumpėja laukimo laikas, ar paslaugos tampa kokybiškesnės.

    Jei savivaldybė skelbia padėką medicinos darbuotojams, visuomenė pagrįstai tikisi, kad ją lydės ir nuoseklūs sprendimai dėl finansavimo, organizavimo bei darbo sąlygų. Būtent šie veiksmai lemia, ar vieši žodžiai virs apčiuopiama nauda tiek medikams, tiek pacientams.

  • Tauragės regiono vadovai Nyderlanduose: kaip vizitas gali nulemti pasirengimą naujam ES investicijų etapui

    Tauragės regiono vadovai Nyderlanduose: kaip vizitas gali nulemti pasirengimą naujam ES investicijų etapui

    2026 metų balandžio 13–16 dienomis Tauragės regiono savivaldybių merai ir administracijų direktoriai dalyvauja darbinėje strateginėje sesijoje Nyderlandų Karalystėje. Vizitą organizuoja Tauragės regiono plėtros taryba, o jo tikslas – sutelkti regiono savivaldybes bendram planavimui prieš naują Europos Sąjungos finansavimo laikotarpį.

    Tokio pobūdžio išvykos paprastai orientuotos ne į reprezentaciją, o į praktinių modelių perėmimą: kaip kelios savivaldybės gali koordinuoti investicijas, suderinti prioritetus ir greičiau parengti brandžius projektus. Pastaraisiais metais ES vis daugiau dėmesio skiria poveikiui, rodikliams ir tarpsektoriniam bendradarbiavimui, todėl ankstyvas pasirengimas tampa lemiamas.

    Ko ieškoma Nyderlandų patirtyje?

    Darbotvarkėje numatytas susitikimas Nyderlandų savivaldybių asociacijoje, kur aptariami teisiniai ir organizaciniai instrumentai, leidžiantys savivaldybėms veikti kaip funkciniam regionui. Praktikoje tai reiškia aiškias taisykles, atsakomybių pasidalijimą ir mechanizmus, kurie padeda išvengti situacijų, kai projektai stringa dėl skirtingų interesų.

    Vizito metu planuojama nagrinėti ir žaliosios transformacijos kryptį, įskaitant miestų klimato neutralumo tikslus. Ši tema aktuali dėl griežtėjančių ES reikalavimų tvarumui, energijos vartojimo efektyvumui ir atsparumui, o savivaldybėms tai virsta konkrečiais sprendimais transporto, šildymo, viešųjų pastatų modernizavimo ir infrastruktūros planavime.

    Darnus judumas ir kasdieniai sprendimai

    Utrechte numatytos sesijos apie darnaus judumo planavimą, akcentuojant dviračių infrastruktūrą ir miesto erdvių projektavimą. Nyderlandų pavyzdys dažnai siejamas su nuosekliomis investicijomis ir ilgalaikiu planavimu, kai mobilumo sprendimai derinami su saugumu, viešuoju transportu ir patogiu pasiekiamumu kasdienėms paslaugoms.

    Tauragės regionui tai gali būti svarbu planuojant ne tik miestų, bet ir priemiesčių bei tarpmiestinius srautus, ypač ten, kur gyventojų mobilumas priklauso nuo kelių alternatyvų. Praktiniai modeliai gali padėti tiksliau pasirinkti, kur dviračių takai, viešojo transporto jungtys ar saugaus eismo sprendimai duoda didžiausią grąžą.

    Ryšys su diaspora ir grįžimo klausimai

    Vizito Hagoje ir Utrechte dalis skirta susitikimams su vietos lietuvių bendruomenėmis. Tokie pokalbiai leidžia savivaldybėms geriau suprasti, kas realiai stabdo šeimų grįžimą, kokių paslaugų trūksta ir kokios priemonės padeda sklandžiai integruotis grįžus.

    Savivaldybėms tai gali virsti konkrečiomis iniciatyvomis: nuo informavimo ir konsultavimo „vieno langelio“ principu iki švietimo, būsto ar įsidarbinimo pagalbos. Diasporos įžvalgos dažnai padeda formuoti tikslines priemones, kurios yra veiksmingesnės nei bendro pobūdžio skatinimo kampanijos.

    Kiekvieną vizito dieną numatyti vidiniai strateginiai pasitarimai, skirti regiono situacijos analizei ir prioritetų susitarimui prieš rengiant investicijų planus. Organizatoriai nurodo, kad transporto ir apgyvendinimo išlaidas dengia Tauragės regiono plėtros taryba.

    Regionui tai yra proga susiderinti bendrą kryptį, kad naujo finansavimo etapo pradžioje būtų galima pateikti labiau pasirengusius projektus ir greičiau pereiti prie įgyvendinimo. Praktinis Nyderlandų pavyzdžių pritaikymas gali tapti vienu iš veiksnių, lemiančių, ar investicijos virs pavienėmis iniciatyvomis, ar nuoseklia regiono transformacija.