CP v2

Tag: Savivaldybės

  • Nuo 2026 metų gegužės 12 dienos prašymus dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems bus galima teikti per SPIS

    Nuo 2026 metų gegužės 12 dienos prašymus dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems bus galima teikti per SPIS

    Nuo 2026 metų gegužės 12 dienos asmenys su negalia prašymus dėl būsto ir aplinkos pritaikymo galės pateikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS. Tai reiškia, kad dalį procedūrų bus galima atlikti nuotoliniu būdu, nevykti į savivaldybę vien tam, kad būtų užregistruotas prašymas.

    Elektroninis pateikimas numatytas asmenims, kurie turi teisę į būsto ir (ar) aplinkos pritaikymą pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą tvarką. Tvarkoje apibrėžiama, kaip nustatomas būsto pritaikymo poreikis, kokie darbai gali būti finansuojami ir kokia eiga taikoma sprendžiant dėl pagalbos skyrimo.

    Prašymo pateikimas per SPIS turėtų palengvinti procesą tiems, kuriems sudėtinga atvykti į įstaigas dėl judėjimo, sveikatos ar logistinių priežasčių. Skaitmeninis kanalas taip pat leidžia greičiau pateikti dokumentus ir sekti prašymo būseną, jei tokia funkcija konkrečiai paslaugai sistemoje yra įdiegta.

    Paslauga per SPIS nepakeičia pačios teisės gauti pritaikymą sąlygų: jos ir toliau bus vertinamos pagal galiojančius kriterijus, o sprendimai priimami nustatyta tvarka. Praktikoje prašytojams svarbu pasiruošti pagrindinę informaciją apie būstą ir pageidaujamus pritaikymo sprendimus, kad vertinimas vyktų sklandžiau.

    SPIS yra nacionalinė sistema, per kurią gyventojai teikia prašymus įvairioms socialinės paramos paslaugoms ir išmokoms. Nuo nurodytos datos ji taps ir vienu iš oficialių kanalų pateikti prašymą dėl būsto pritaikymo asmeniui su negalia.

  • Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimai: daugiau saugumo darbuotojams ir naujos galimybės studentams

    Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtiems Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimams, kuriais siekiama didinti socialinių paslaugų srities darbuotojų saugumą ir aiškiau apibrėžti kai kurias jų darbo situacijas. Pokyčiai apimtų ir savivaldybėms aktualų teisinį aiškumą dėl pagalbos pinigų mokėjimo.

    Vienas jautriausių siūlymų – galimybė socialiniams darbuotojams ir kitiems socialinių paslaugų specialistams tam tikrais atvejais fiksuoti garso ar vaizdo įrašus. Toks sprendimas būtų skirtas darbuotojų apsaugai, kai kyla grėsmė jų sveikatai ar saugumui, tačiau kartu reikalautų aiškių taisyklių dėl duomenų apsaugos ir proporcingumo.

    Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė pabrėžė, kad įsigaliojus pakeitimams būtų sudarytos saugesnės darbo sąlygos, o darbuotojai turėtų daugiau priemonių apsisaugoti konfliktinėse situacijose. Pastaraisiais metais socialinių paslaugų sektoriuje vis dažniau akcentuojamas perdegimo, agresijos atvejų ir įtampos rizikos valdymas, todėl darbuotojų sauga tampa prioritetu.

    Kita numatoma naujovė – galimybė Socialinį darbą studijuojantiems studentams dirbti socialiniu darbuotoju. Tai galėtų padėti spręsti darbuotojų trūkumo problemą savivaldybėse ir socialinių paslaugų įstaigose, tačiau kartu keltų klausimų dėl praktinio pasirengimo, mentorystės ir atsakomybių paskirstymo.

    Jei pakeitimams pritartų Seimas, savivaldybėms ir įstaigoms tektų atnaujinti vidines tvarkas, ypač susijusias su incidentų valdymu ir darbuotojų saugos užtikrinimu. Taip pat reikėtų aiškiai apibrėžti, kada ir kokiomis sąlygomis galima daryti įrašus, kad būtų suderinti darbuotojų saugumo poreikiai ir asmens duomenų apsauga.

  • Tūkstantmečio mokyklos II projektas baigtas: ką tai keičia mokykloms ir bendruomenėms

    Tūkstantmečio mokyklos II projektas užbaigtas, o savivaldybės ir mokyklos pereina prie praktinio pokyčių įgyvendinimo kasdienėje veikloje. Nors pranešimai apie pabaigą dažnai skamba formaliai, ši žinia svarbi dėl to, kad už jos paprastai slypi konkretūs infrastruktūros, ugdymo ir bendradarbiavimo sprendimai.

    Šio tipo programos tikslas dažniausiai yra mažinti skirtumus tarp mokyklų, stiprinti ugdymo kokybę ir sudaryti vienodesnes sąlygas mokiniams, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. Praktikoje tai reiškia investicijas į mokymosi aplinkas, modernizaciją, mokytojų kompetencijų stiprinimą ir pagalbos mokiniui sistemos plėtrą.

    Kas pasikeičia po projekto pabaigos

    Projekto pabaiga nereiškia, kad darbai sustoja tą pačią dieną. Dažniausiai prasideda rezultatų tvarumo etapas, kai mokyklos turi užtikrinti, kad naujos priemonės, tvarkos ir partnerystės veiktų ir be papildomo projektinio impulso.

    Čia svarbiausia, ar pokyčiai integruojami į mokyklos strateginius planus, vadovų sprendimus ir mokytojų kasdienę praktiką. Jei atnaujintos erdvės ar įranga neparemtos ugdymo metodų kaita, investicijų efektas gali būti trumpalaikis.

    Didžiausi iššūkiai: žmonės ir procesai

    Švietimo projektuose kritinis veiksnys yra ne vien statybos ar pirkimai, bet ir komandos pasirengimas dirbti kitaip. Mokytojų trūkumas, perdegimas ir dideli darbo krūviai gali apsunkinti naujų iniciatyvų įsitvirtinimą net ir tada, kai materialinė bazė pagerėja.

    Kitas iššūkis yra skirtingas savivaldybių tempas ir gebėjimai valdant pokyčius. Ten, kur aiškiai susitarta dėl atsakomybių, duomenų stebėsenos ir pagalbos mokiniui modelio, projekto rezultatai paprastai išsilaiko geriau.

    Ko tikėtis artimiausiu metu

    Artimiausiu laikotarpiu daug dėmesio turėtų tekti rezultatų vertinimui ir realiam poveikiui mokinių pasiekimams bei gerovei. Vis dažniau tokie pokyčiai matuojami ne vien ataskaitomis, bet ir ugdymo pažangos duomenimis, mokinių lankomumu, įtraukties rodikliais.

    Taip pat tikėtina, kad mokyklos aktyviau ieškos partnerystės su kultūros, sporto, neformaliojo ugdymo organizacijomis, o dalis sprendimų bus stiprinami skaitmeniniais įrankiais ir DI pagrįstomis priemonėmis. Visgi lemiamas kriterijus išlieka paprastas: ar mokinys klasėje gauna geresnę pamoką ir daugiau pagalbos tada, kai jos reikia.

    Oficiali informacija apie įgyvendinimą paprastai pateikiama savivaldybių ar programą administruojančių institucijų kanaluose. Jei planuojami tęstiniai darbai ar papildomi etapai, jie dažniausiai skelbiami kartu su įgyvendinimo apimtimis ir prioritetais konkrečioms mokykloms.

  • Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus diena: 15 miestų kviečia į nemokamas civilinės saugos ekskursijas

    Gegužės 8 dieną minima tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio diena šiemet Lietuvoje įgauna praktinį atspalvį: gyventojai kviečiami ne tik prisiminti humanitarinio judėjimo principus, bet ir stiprinti pasirengimą krizėms.

    Lietuvos Raudonasis Kryžius ragina savivaldybes šią dieną pažymėti veiksmais ir kartu su bendruomenėmis dalyvauti nemokamose civilinės saugos ekskursijose, kurios organizuojamos 15-oje šalies miestų ir rajonų.

    Ką duoda civilinės saugos ekskursijos?

    Tokiose ekskursijose gyventojai praktiškai susipažįsta su civilinės saugos infrastruktūra ir gauna aiškesnius atsakymus, ką daryti ekstremaliosios situacijos metu. Tai padeda sumažinti informacinę sumaištį, kuri krizėse dažnai tampa papildomu rizikos veiksniu.

    Ekskursijų metu aiškinama, kuo skiriasi priedangos ir kolektyvinės apsaugos statiniai, kaip veikia evakavimo punktai, ką reiškia perspėjimo signalai ir kokie pirmieji žingsniai svarbiausi išgirdus oficialius nurodymus.

    Taip pat aptariama, kokių atsargų verta turėti namuose, kaip susidėti išvykimo krepšį ir kodėl naudinga iš anksto susitarti dėl šeimos plano, jei ryšys sutriktų arba tektų skubiai keisti buvimo vietą.

    Kur vyks ekskursijos?

    Gegužės 8 dieną nemokamos civilinės saugos ekskursijos numatytos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Jonavoje, Kėdainiuose, Druskininkuose, Rokiškyje, Vilkaviškyje, Raseiniuose, Varėnoje ir Lazdijuose.

    Elektrėnuose ekskursija planuojama gegužės 9 dieną. Organizatoriai pabrėžia, kad savivaldybių įsitraukimas ir aiški komunikacija vietos kanalais gali lemti didesnį gyventojų aktyvumą ir geresnį bendruomenės pasirengimą.

    „Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus diena primena, kad pagalba prasideda nuo pasirengimo: nuo žmonių, kurie žino, kaip elgtis ir gali padėti kitiems. Todėl kviečiame savivaldybes ir bendruomenes jungtis prie civilinės saugos ekskursijų“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Ingrida Damulienė.

    Kodėl minima gegužės 8 dieną?

    Gegužės 8-oji pasirinkta todėl, kad šią dieną gimė Henry Dunant, laikomas Raudonojo Kryžiaus judėjimo pradininku. 1859 metais po Solferino mūšio jis inicijavo pagalbą sužeistiesiems, nepriklausomai nuo to, kurioje pusėje šie kovojo.

    1863 metais Ženevoje įkurtas Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, o 1864 metais priimta pirmoji Ženevos konvencija tapo svarbiu atspirties tašku tarptautinei humanitarinei teisei ir civilių bei sužeistųjų apsaugai ginkluotuose konfliktuose.

    Lietuvoje Raudonojo Kryžiaus organizacija veikia nuo 1919 metų. Šiandien ji, remdamasi humaniškumo, nešališkumo, neutralumo ir kitais judėjimo principais, telkia savanorius ir padeda bendruomenėms stiprinti praktinius įgūdžius, kurie praverčia nelaimių ir krizių metu.

  • Nuo gegužės 19 dienos – paraiškos paramai būstui įsigyti: langas trumpas, lėšos ribotos

    Nuo gegužės 19 dienos – paraiškos paramai būstui įsigyti: langas trumpas, lėšos ribotos

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešė, kad gegužės 19 dieną gyventojai galės teikti prašymus valstybės paramai būstui įsigyti. Parama apima valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir subsidiją.

    Prašymai bus priimami ribotą laiką: gegužės 19 dieną nuo 9.00 iki 16.00 valandos, arba iki tol, kol pasibaigs kvietimui skirtos lėšos. Jei lėšų nepakaks visiems norintiems, kvietimas gali būti sustabdytas anksčiau.

    Prašymai internetu per SPIS

    Gyventojai skatinami prašymus teikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS. Prisijungus prie sistemos užpildoma elektroninė forma „Prašymas suteikti paramą būstui įsigyti (BP-1)“.

    Teikiant prašymą per SPIS, papildomai pasirašyti dokumentų kvalifikuotu elektroniniu parašu nereikia, nes tapatybė patvirtinama prisijungimo metu. Prašymas automatiškai nukreipiamas savivaldybei pagal deklaruotą gyvenamąją vietą ir iš karto įtraukiamas į eilę.

    Ministerija atkreipia dėmesį, kad prašymai, pateikti kitais būdais, vis tiek bus suvedami ir registruojami SPIS. Tokiais atvejais prašymo pateikimo data ir laikas bus skaičiuojami pagal registracijos SPIS sistemoje momentą, o ne pagal tai, kada dokumentai pasiekė savivaldybę.

    Kaip teikti prašymą savivaldybei?

    Jei prašymas teikiamas ne per SPIS, galimi keli būdai: atvykus į savivaldybę, siunčiant paštu, per kurjerį ar atstovą, taip pat elektroniniu paštu. Teikiant elektroniniu paštu, prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, kitu atveju jis laikomas negaliojančiu.

    Taip pat svarbu, kad prašymas būtų pateiktas tik kvietimo laikotarpiu. Pavėluoti prašymai SPIS neregistruojami ir nenagrinėjami, o sustabdžius kvietimą dėl lėšų pabaigos, SPIS išorės vartotojai prašymų pateikti nebegalės.

    Kas gali pretenduoti ir kokios subsidijos?

    Teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą turi asmenys ir šeimos, kurių grynosios pajamos bei turtas neviršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų dydžių. Paprastai taip pat taikoma sąlyga neturėti gyvenamojo būsto arba nebūti jo turėjus per pastaruosius 5 metus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

    Subsidijos dydis priklauso nuo šeimos sudėties ir socialinės situacijos. Numatomi 15 proc. subsidija jaunoms šeimoms be vaikų, 20 proc. auginančioms vieną vaiką, 25 proc. auginančioms du vaikus, o 30 proc. skiriama šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų, taip pat kai kuriais atvejais neįgaliesiems, buvusiems be tėvų globos iki 36 metų ir vieniems vaikus auginantiems tėvams.

  • Parama būstui įsigyti: gegužės 19 dieną startuoja kvietimas, lėšos gali baigtis per vieną dieną

    Parama būstui įsigyti: gegužės 19 dieną startuoja kvietimas, lėšos gali baigtis per vieną dieną

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešė, kad 2026 metais gegužės 19 dieną bus skelbiamas kvietimas teikti prašymus dėl paramos būstui įsigyti. Gyventojai galės kreiptis dėl valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito ir arba subsidijos pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą.

    Prašymai bus priimami 2026 metais gegužės 19 dieną nuo 9.00 iki 16.00 valandos arba iki kol bus išnaudota kvietimui numatyta suma. Šiam etapui planuojama skirti apie 5,6 mln. eurų, todėl ministerija primena, kad finansavimas gali būti paskirstytas greitai.

    Kaip pateikti prašymą?

    Prašymus galima pateikti per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS, taip pat atvykus į savivaldybės administraciją, siunčiant paštu, per kurjerį ar per atstovą. Savivaldybės priima dokumentus ir elektroniniu paštu, tačiau tokiais atvejais prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu.

    Ministerija atkreipia dėmesį, kad visi kvietimo laikotarpiu ne per SPIS pateikti prašymai vis tiek turi būti suregistruoti SPIS, nes būtent ši sistema naudojama prašymų eiliškumui nustatyti. Dėl to gyventojams rekomenduojama dokumentus teikti tiesiogiai per SPIS, kad būtų išvengta uždelsimo.

    Kas gali pretenduoti į paramą?

    Teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą turi asmenys ir šeimos, kurių grynosios pajamos ir turtas neviršija įstatyme nustatytų dydžių. Būstą galima įsigyti bet kurioje Lietuvos vietovėje, jei atitinkamos kitos sąlygos.

    Paramos būstui įsigyti siekiantys asmenys ir šeimos paprastai negali turėti ir per pastaruosius 5 metus būti turėję gyvenamojo būsto. Išimtis taikoma, jei vienam asmeniui tenkantis naudingasis plotas neviršija 14 kvadratinių metrų arba jei turimas būstas yra nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc.

    Asmeniui su negalia arba šeimai, kurioje yra toks asmuo, gali būti taikoma papildoma išimtis, kai turimas būstas nėra pritaikytas specialiesiems poreikiams. Tokiu atveju parama gali būti skiriama turimo būsto rekonstrukcijai, pritaikant jį pagal negalios pobūdį.

    „Prašymai bus priimami nuo 9.00 iki 16.00 valandos arba kol pasibaigs kvietimui skirtų lėšų suma“, – nurodoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime.

    Aktuali praktinė detalė pareiškėjams yra laikas: kai kvietimas ribojamas konkrečia suma, didžiausia konkurencija paprastai kyla pirmosiomis valandomis. Dėl to prieš teikiant prašymą verta iš anksto pasiruošti reikalingus dokumentus ir įsitikinti, kad kvalifikuotas elektroninis parašas galioja, jei prašymas bus siunčiamas elektroniniu būdu.

  • Gegužės 19 dieną startuoja kvietimas būsto paramai: prašymai per SPIS tik iki 16 valandos

    Gegužės 19 dieną startuoja kvietimas būsto paramai: prašymai per SPIS tik iki 16 valandos

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija praneša, kad gegužės 19 dieną gyventojai galės teikti prašymus valstybės paramai būstui įsigyti. Parama gali būti teikiama kaip valstybės iš dalies kompensuojamas būsto kreditas ir arba subsidija.

    Prašymų priėmimas vyks ribotą laiką: gegužės 19 dieną nuo 9.00 valandos iki 16.00 valandos. Ministerija pabrėžia, kad kvietimas gali baigtis ir anksčiau, jei pasibaigs jam skirtos lėšos.

    Šiam kvietimui numatyta apie 5,6 mln. eurų. Tai reiškia, kad sprendimą verta planuoti iš anksto, nes paraiškų teikimo langas trumpas, o finansavimas ribotas.

    Prašymus bus galima pateikti per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS. Taip pat numatyta galimybė kreiptis ir savivaldybės administracijoje pagal deklaruotą gyvenamąją vietą arba pagal savivaldybę, kurioje asmuo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą.

    Teikiant prašymą savivaldybėje, dokumentus galima pristatyti atvykus, per kurjerį arba per atstovą, kurio teisė atstovauti patvirtinta notaro. Ministerija ragina gyventojus iš anksto pasitikrinti reikalavimus ir pasiruošti dokumentus, kad paraišką pavyktų pateikti per nustatytą laiką.

  • Gegužės 19 dieną startuoja paraiškos valstybės paramai būstui: kas turi šansų gauti subsidiją

    Gegužės 19 dieną gyventojai galės teikti prašymus valstybės paramai būstui įsigyti: valstybės iš dalies kompensuojamam būsto kreditui ir arba subsidijai. Paraiškos priimamos tik vieną dieną, todėl norintys pasinaudoti kvietimu raginami iš anksto įsivertinti, ar atitinka reikalavimus ir ar turi visus reikalingus dokumentus.

    Prašymai bus priimami nuo 9.00 iki 16.00 valandos arba iki tol, kol bus išnaudotos kvietimui skirtos lėšos. Šiam kvietimui numatyta apie 5,6 mln. eurų, todėl reali paraiškų priėmimo trukmė gali sutrumpėti, jei susidomėjimas bus didelis.

    Kas gali pretenduoti į paramą

    Paramą gali gauti asmenys ar šeimos, kurių pajamos ir turtas neviršija nustatytų ribų, taip pat tie, kurie neturi būsto arba jo neturėjo per pastaruosius 5 metus. Vertinant teisę į paramą, svarbu ne tik dabartinė situacija, bet ir ankstesnis būsto turėjimas.

    Išimtys taikomos tais atvejais, kai turimas būstas yra per mažas šeimos poreikiams, pavyzdžiui, kai vienam asmeniui tenka iki 14 kv. m. Taip pat gali būti vertinama būsto fizinė būklė, kai nusidėvėjimas viršija 60 proc., todėl jis laikomas netinkamu gyventi.

    Negalią turintiems asmenims numatytos papildomos galimybės, kai parama gali būti skiriama ne tik būstui įsigyti, bet ir turimam būstui pritaikyti. Tokiais atvejais paprastai vertinamas poreikis užtikrinti savarankišką ir saugų gyvenimą namuose.

    Kaip ir kur pateikti prašymą

    Prašymą galima pateikti per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS, taip pat atvykus į savivaldybės administraciją, siunčiant paštu ar per kurjerį, pateikiant per atstovą. Taip pat leidžiama pateikti elektroniniu paštu, tačiau tik tuo atveju, jei dokumentai pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu.

    Svarbu žinoti, kad visi prašymai, išskyrus pateikiamus per SPIS, vis tiek bus registruojami SPIS sistemoje. Paraiškų eiliškumas nustatomas pagal registracijos SPIS laiką, o ne pagal tai, kada prašymas fiziškai pasiekė savivaldybę ar kada buvo išsiųstas.

    Vienas dažniausių praktinių trikdžių yra nepasirašyti dokumentai. Nepasirašyti prašymai nebus nagrinėjami, todėl prieš teikiant verta pasitikrinti, ar pateikiamas prašymas pasirašytas, o siunčiant elektroniniu paštu ar per atstovą laikomasi nustatytų formalių reikalavimų.

    Ką svarbu padaryti iki kvietimo pabaigos

    Kadangi prašymai priimami tik gegužės 19 dieną, pavėluotai pateikti dokumentai nebus vertinami. Taip pat paraiškų priėmimas gali būti nutrauktas anksčiau, jei kvietimui skirtos lėšos bus išnaudotos.

    Planuojantiems teikti prašymą naudinga iš anksto pasiruošti dokumentus, susijusius su pajamomis, turimu turtu ir šeimos sudėtimi, bei įvertinti, ar per pastaruosius 5 metus nebuvo turėtas būstas. Kilus klausimams dėl pateikimo būdo ar terminų, rekomenduojama iš anksto kreiptis į savo savivaldybę.

  • Žmonėms su negalia skirta registracija ekstremalioms situacijoms: kodėl verta užpildyti anketą dabar

    Žmonėms su negalia skirta registracija ekstremalioms situacijoms: kodėl verta užpildyti anketą dabar

    Žmonėms su negalia ir jų artimiesiems siūloma iš anksto užregistruoti informaciją apie poreikius ekstremalių situacijų atvejams. Tokia registracija gali padėti gelbėjimo ir savivaldybių tarnyboms greičiau įvertinti situaciją ir parinkti tinkamiausią pagalbos būdą.

    Prireikus evakuacijos dėl gaisro, audros, potvynio ar kitos nelaimės, laikas dažnai tampa lemiamu veiksniu. Iš anksto pateikti duomenys leidžia tarnyboms geriau suprasti, ar reikalinga pagalba judant, specialus transportas, palyda, ryšio pritaikymas ar kiti sprendimai.

    Registraciją gali atlikti ne tik pats žmogus su negalia, bet ir jo artimieji, globėjai, kaimynai ar pažįstami. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai žmogui sudėtinga savarankiškai pildyti formas ar greitai komunikuoti įvykio metu.

    Specialistai pabrėžia, kad pasirengimas turi realią praktinę vertę: kuo daugiau aiškios informacijos turima dar prieš nelaimę, tuo sklandžiau organizuojama evakuacija ir sumažėja rizika, kad pagalba vėluos arba bus netinkamai pritaikyta. Toks žingsnis taip pat padeda artimiesiems jaustis ramiau, nes ekstremalios situacijos metu sprendimų našta nebūna vien jų rankose.

    Gyventojai raginami neatidėlioti ir anketą užpildyti iš anksto, kol nėra skubos ir streso. Pasirūpinus šiandien, rytoj gali būti lengviau užtikrinti saugumą sau ir aplinkiniams.

  • Parama būstui įsigyti: prašymai gegužės 19 dieną, lėšos ribotos – kas spės?

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešė, kad gegužės 19 dieną bus skelbiamas kvietimas teikti prašymus gauti paramą būstui įsigyti. Gyventojai galės pretenduoti į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir arba subsidiją.

    Prašymai bus priimami tik ribotą laiką: gegužės 19 dieną nuo 9.00 valandos iki 16.00 valandos arba kol bus išnaudota kvietimui numatyta lėšų suma. Dėl tokios tvarkos svarbu dokumentus pasiruošti iš anksto ir neatidėti pateikimo paskutinėms valandoms.

    Kaip pateikti prašymą?

    Prašymus bus galima pateikti per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS). Taip pat numatyta galimybė kreiptis tiesiogiai į savivaldybę pagal deklaruotą gyvenamąją vietą.

    Alternatyvūs pateikimo būdai išlieka ir nuotoliniu kanalu: dokumentus galima siųsti paštu, perduoti per kurjerį ar atstovą, o taip pat pateikti elektroniniu paštu, jeigu prašymas pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu. Konkretūs priėmimo ir kontaktiniai duomenys priklauso nuo savivaldybės nustatytos tvarkos.

    Kas gali pretenduoti į paramą?

    Teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą turi asmenys ir šeimos, kurių pajamos bei turtas neviršija įstatyme nustatytų dydžių. Vertinimas atliekamas pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo kriterijus, todėl prieš teikiant prašymą verta pasitikrinti, ar pareiškėjas atitinka ribas.

    Ministerija pabrėžia, kad būstas gali būti įsigyjamas bet kurioje Lietuvos teritorijoje. Tai reiškia, kad parama nėra siejama su konkrečiu miestu ar regionu, o svarbiausia yra atitikti nustatytas sąlygas ir pateikti prašymą kvietimo metu.

    Kiek lėšų skiriama šiam kvietimui?

    Šio kvietimo metu paramai būstui įsigyti numatoma skirti apie 5,6 mln. eurų. Kadangi finansavimas ribotas, prašymų priėmimas gali baigtis anksčiau nei nurodytas laikas, jei lėšos bus rezervuotos greičiau.

    Norint sumažinti riziką, kad pritrūks laiko ar paaiškės trūkstami dokumentai, rekomenduojama iš anksto pasiruošti informaciją apie pajamas, turimą turtą ir planuojamą būsto įsigijimą. Dėl individualių situacijų gyventojai turėtų kreiptis į savo savivaldybės administraciją arba konsultuotis per SPIS.