Tag: Savivaldybės

  • Sicilijos miestelis siūlo namus už 1 eurą: kas slypi už viliojančios kainos ir terminų?

    Sicilijos miestelis siūlo namus už 1 eurą: kas slypi už viliojančios kainos ir terminų?

    Sicilijos pietvakariuose esantis viduramžių miestelis Naro paskelbė prisijungiantis prie Italijoje išplitusios „1 euro namų“ iniciatyvos. Savivaldybė tikisi taip gaivinti istorinį centrą, mažinti gyventojų mažėjimą ir pritraukti daugiau investicijų į apleistus pastatus.

    Formaliai būstą galima įsigyti už 1 eurą, tačiau tai nėra įprastas NT sandoris. Parduodami objektai dažniausiai būna apleisti, reikalaujantys kapitalinio remonto ir techninės būklės įvertinimo, o pirkėjui tenka įsipareigojimai, kurie realią projekto kainą išaugina kelis ar net keliolika kartų.

    Kas iš tikrųjų kainuoja brangiausiai?

    Be simbolinės kainos, pirkėjas privalo padengti notaro, registravimo ir kadastrines išlaidas bei vietinius mokesčius. Praktikoje būtent šios privalomos procedūros tampa pirmuoju finansiniu barjeru, ypač užsieniečiams, kurie nėra susidūrę su Italijos turto įsigijimo tvarka.

    Didžiausia išlaidų dalis paprastai yra renovacija: projektavimas, konstrukcijų sutvarkymas, inžinerinių tinklų atnaujinimas ir saugos reikalavimų įgyvendinimas. Tokie projektai dažnai privalo atitikti paveldosaugos ir kraštovaizdžio reglamentus, o tai gali reikšti papildomas derinimo procedūras ir brangesnius sprendimus.

    Kokie įsipareigojimai taikomi pirkėjams?

    Naro savivaldybės patvirtinta programa skirta tiek Italijos, tiek kitų šalių piliečiams, tačiau taikomos vietos taisyklės dėl pirkimo ir turto priežiūros. Panašiose Italijos programose dažnai numatomi terminai, per kuriuos reikia pradėti ir užbaigti remontą, o kartais reikalaujama ir finansinės garantijos, kad darbai tikrai bus atlikti.

    Tokios sąlygos siejamos su pagrindiniu programos tikslu: ne parduoti kuo daugiau pastatų, o realiai atgaivinti apleistus kvartalus. Savivaldybėms svarbu, kad namai netaptų tik spekuliacijos objektu ar „popieriniu“ pirkiniu, po kurio niekas nesikeičia.

    Kodėl „1 euro namai“ tapo Italijos trendu?

    Italijoje ši praktika išpopuliarėjo kaip atsakas į mažėjančių miestelių problemą, kai jaunimas išvyksta į didmiesčius, o senesni pastatai lieka tušti. Tokie projektai taip pat siejami su lėtesnio, tvaresnio turizmo augimu: keliautojai vis dažniau renkasi mažiau žinomas vietoves, ieško autentiškų patirčių ir ilgesnių viešnagių ne kurortuose.

    Naro save pristato kaip miestą su ryškiu istoriniu identitetu, baroko architektūra ir netoliese esančiais Agrigento provincijos maršrutais. Miestelyje taip pat minimas po 2005 metais nuošliaužos atsiradęs atviras meno erdvių projektas, o vietos gastronomija remiasi Sicilijai būdingais desertais ir gatvės maistu.

    Potencialiems pirkėjams svarbiausia įvertinti ne simbolinę kainą, o visą projekto biudžetą, terminus ir teisinius reikalavimus dar prieš teikiant paraišką. „1 euro namas“ gali tapti sėkminga investicija ar gyvenimo būdo pasirinkimu, tačiau tik tiems, kurie pasiruošę ilgesniam renovacijos procesui ir aiškioms prievolėms.

  • Ukrainos Nepriklausomybės diena: Visagino mero Erlandо Galaguz žinutė – kodėl ji svarbi dabar?

    Ukrainos Nepriklausomybės diena: Visagino mero Erlandо Galaguz žinutė – kodėl ji svarbi dabar?

    Rugpjūčio 24 dieną minima Ukrainos Nepriklausomybės diena – valstybės atkūrimo ir laisvės simbolis, šiemet sutampantis su ketvirtaisiais plataus masto karo metais. Ši data daugeliui Europos miestų ir savivaldybių tapo proga dar kartą priminti paramą Ukrainai.

    Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz savo sveikinime pabrėžė, kad ši šventė yra drąsos, laisvės ir nepalaužiamos valios priminimas. Pasak jo, tai ir solidarumo ženklas žmonėms, kurie už laisvę moka didžiausią kainą.

    „Šiandien sveikiname mūsų partnerius, draugus ir žmones, kurie už savo laisvę moka didžiausią kainą“, – sakė Erlandas Galaguz.

    Meras taip pat akcentavo palaikymą Ukrainos šeimoms ir kariams, kurie tęsia kovą už šalies ateitį. Tokios žinutės, ypač karo metu, veikia kaip moralinis užnugaris ir priminimas, kad tarptautinė parama nėra vien politiniai sprendimai, bet ir visuomenių laikysena.

    „Visaginiečių vardu linkime stiprybės Ukrainos šeimoms, kariams ir visiems herojams, kurie iki šiol kovoja už savo šalį“, – teigė meras.

    Pastaraisiais metais savivaldybių vaidmuo stiprėja ne tik humanitarinės pagalbos, bet ir bendruomeninių ryšių prasme: organizuojamos paramos akcijos, priimami nuo karo bėgantys žmonės, padedama integruotis švietimo ir darbo rinkoje. Tai ypač svarbu mažesnėms bendruomenėms, kur realūs žmonių tarpusavio ryšiai dažnai tampa greičiausiu pagalbos kanalu.

    Baigdamas sveikinimą, meras pabrėžė tikėjimą Ukrainos pergale ir vienybės svarbą. Tokia laikysena atspindi platesnę tendenciją Europoje, kur parama Ukrainai vis dažniau siejama ne vien su geopolitika, bet ir su vertybiniu pasirinkimu ginti tarptautinę teisę bei valstybių suverenumą.

    „Tikime Ukraina. Tikime jos pergale. Tikime, kad kartu esame stipresni“, – sakė Erlandas Galaguz.

  • 55 999 783 eurų vaikams su negalia: startuoja projektas, žadantis realią pagalbą regionuose

    55 999 783 eurų vaikams su negalia: startuoja projektas, žadantis realią pagalbą regionuose

    Lietuvoje startuoja projektas „Pagalba vaikams su negalia Lietuvoje“, kuriuo siekiama išplėsti ir suvienodinti paslaugų prieinamumą šeimoms, auginančioms vaikus su vidutine ar sunkia negalia. Iki šiol dalis reikalingų paslaugų dažniau sutelktos didžiuosiuose miestuose, o kai kuriose savivaldybėse jų trūksta arba jos teikiamos nenuosekliai.

    Pagrindinis projekto tikslas – užtikrinti, kad pagalba būtų teikiama arčiau šeimos gyvenamosios vietos ir būtų labiau pritaikyta individualiems vaiko bei jo artimųjų poreikiams. Numatyta, kad projektas prisidės prie Vaiko garantijų sistemos įgyvendinimo, stiprinant socialinių paslaugų ir ankstyvos, kompleksinės pagalbos grandis.

    Pagalba orientuota ne tik į vaiką, bet ir į visą šeimą: tėvus ar globėjus, taip pat kartu augančius nepilnamečius brolius ir seseris. Praktikoje tai svarbu todėl, kad ilgalaikė vaiko negalia dažnai reiškia nuolatinę emocinę įtampą, perdegimo riziką ir papildomas logistines išlaidas, ypač regionuose.

    „Mūsų tikslas – kad šeimos gautų realią, koordinuotą pagalbą, o paslaugos būtų pasiekiamos ne tik didžiuosiuose miestuose“, – teigiama projekto informacijoje.

    Projekto metu planuojama teikti bendruomenines ilgalaikes kompleksines paslaugas, įskaitant slaugytojo ir slaugytojo padėjėjo pagalbą, pavėžėjimą bei paslaugas, susijusias su agresyvaus ar saviagresyvaus elgesio prevencija ir valdymu. Taip pat numatytos individualios konsultacijos tėvams ir globėjams, o vaikų broliams ir seserims – psichologo ar socialinio darbuotojo konsultacijos.

    Didelis dėmesys skiriamas pagalbos koordinavimui: planuojama stiprinti šeimos paslaugų vadovų vaidmenį ir rengti koordinuotos pagalbos modelį. Be to, numatyti darbuotojų mokymai, metodinės veiklos ir socialinis tyrimas, kuris padės tiksliau įvertinti kompleksinių paslaugų poreikį vaikams, turintiems sudėtingas ar retas būkles.

    Planuojamas rezultatas – kad su Vaiko garantijų sistema susijusias bendruomenines paslaugas gaus ne mažiau kaip 2 735 vaikai, turintys vidutinę ar sunkią negalią. Iš jų 459 numatyti Sostinės regione, o 2 276 – Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione.

    Projektą įgyvendina Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, partneriai – 54 savivaldybių administracijos. Bendra projekto vertė siekia 55 999 783,36 euro, jis finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto lėšomis.

    Projekto įgyvendinimo laikotarpis – nuo 2026 metų liepos 20 dienos iki 2029 metų liepos 31 dienos. Šis terminas reikšmingas savivaldybėms, nes per jį turės būti ne tik suteiktos paslaugos, bet ir sustiprinti ilgalaikiai mechanizmai, kad pagalba šeimoms išliktų prieinama ir pasibaigus finansavimo etapui.

  • Naujos baudos už neteisingą rūšiavimą: viena klaida ir sąskaita gali šoktelėti keliskart

    Netinkamas atliekų rūšiavimas daugelyje Europos šalių vis dažniau baigiasi ne tik įspėjimu, bet ir realiomis finansinėmis pasekmėmis. Savivaldybės bei atliekų tvarkytojai tikrina konteinerių turinį, o už pasikartojančias klaidas gali būti taikomas padidintas mokestis ar administracinė atsakomybė.

    Praktikoje kontrolė dažniausiai suintensyvėja atliekų surinkimo dienomis, kai lengviausia įvertinti, ar į konteinerius metamos tinkamos frakcijos. Pastebėjus pažeidimų, gyventojai dažnai pirmiausia sulaukia įspėjimo, tačiau pakartotiniai atvejai gali virsti didesnėmis sąskaitomis.

    Kas dažniausiai išduoda klaidas?

    Viena dažniausių problemų – į mišrių atliekų konteinerį patekęs plastikas, stiklas ar popierius, nors jie turėtų keliauti į atskiras talpas. Kitas dažnas scenarijus – į pakuočių konteinerį metamos ne pakuotės arba stipriai užteršti gaminiai, kurių perdirbti neįmanoma.

    Ypač daug painiavos kelia probleminės atliekos, kurių negalima palikti įprastuose konteineriuose. Tai baterijos, perdegusios lempos, buitinė elektronika, dažų ar tirpiklių likučiai ir kitos pavojingos medžiagos, kurios netinkamai išmestos gali užteršti dirvožemį ir vandenį.

    Nauja tendencija – tekstilės atskyrimas

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja kryptis atskirai surinkti tekstilę, kad kuo mažiau drabužių ir namų tekstilės patektų į mišrių atliekų srautą. Dėl šios priežasties daug kur stiprinama infrastruktūra ir primenama, kad sudėvėti drabužiai, patalynė ar avalynė turėtų būti pristatomi į specialias surinkimo vietas, o ne metami į buitinius konteinerius.

    Atliekų tvarkymo sektorius pabrėžia, kad tekstilė, patekusi į mišrias atliekas, didina sąvartynų apkrovą ir kaštus, o dalį medžiagų būtų galima panaudoti pakartotinai arba perdirbti. Todėl savivaldybės vis aktyviau informuoja gyventojus, kur tokias atliekas priduoti.

    Kada sąskaita gali išaugti?

    Netinkamas rūšiavimas dažniausiai vertinamas kaip taisyklių pažeidimas, dėl kurio atliekų tvarkymo kaina auga visiems. Dėl užterštų frakcijų perdirbėjai dalį siuntos gali atmesti, o tada ji keliauja kaip mišrios atliekos, kurios tvarkymas brangesnis.

    Rizika gyventojui paprastai atsiranda tuomet, kai pažeidimai fiksuojami pakartotinai ir galima identifikuoti konkretų konteinerį ar atliekų turėtoją. Tokiais atvejais gali būti pritaikytas padidintas mokestis už atliekų tvarkymą, o kai kuriose situacijose – ir bauda, ypač jei neteisingai išmetamos pavojingos atliekos.

    Specialistai pataria laikytis bazinės taisyklės: jei kyla abejonių, ar daiktas tikrai tinkamas perdirbti, svarbu įvertinti, ar jis švarus, tuščias ir priklauso tai frakcijai. O pavojingas atliekas, elektroniką ir chemikalus geriausia vežti į tam skirtas surinkimo vietas, kur jos sutvarkomos saugiai.

  • Išnešei seną fotelį prie konteinerių? Viena klaida – ir gali grėsti solidi bauda

    Daugiabučių kiemuose vis dar dažnas vaizdas, kai prie konteinerių ar atliekų aikštelėje paliekami seni foteliai, sofos ar spintos. Dalis gyventojų tikisi, kad kas nors pasiims, kiti mano, jog „vis tiek išveš“. Tačiau tokie daiktai priskiriami didelių gabaritų atliekoms, todėl jų palikimas bet kada ir bet kur gali būti laikomas šiukšlinimu.

    Lietuvoje gabaritinių atliekų tvarkymą nustato savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklės ir vietiniai grafikai. Paprastai baldus leidžiama išnešti tik iš anksto paskelbtomis surinkimo dienomis, o kai kuriose vietovėse nurodoma ir konkreti laiko „langas“, kada tai daryti galima. Išnešus anksčiau ar gerokai po surinkimo, atliekos gali likti gulėti ilgai, o atsakomybė tenka jas palikusiam asmeniui.

    Praktikoje vis daugiau atliekų aikštelių stebimos vaizdo kameromis, todėl anonimiškai „pametėti“ sofą tampa vis sunkiau. Nustačius pažeidėją, gali būti taikoma administracinė atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimus ir aplinkos teršimą, o taip pat galima sulaukti reikalavimo atlyginti išvežimo ir sutvarkymo kaštus, jei juos patiria namo administratorius ar atliekų tvarkytojas.

    Rizika didėja ir dėl saugumo: palikti baldai gali trukdyti privažiavimui, užstatyti praėjimus, apsunkinti konteinerių aptarnavimą. Tokiais atvejais problema tampa ne tik estetika ar tvarka, bet ir reali kliūtis specialiosioms tarnyboms bei atliekų išvežimui, o tai dažnai tampa priežastimi, kodėl gyventojai raginami reaguoti griežčiau.

    Norint atsikratyti senais baldais teisėtai, dažniausiai yra keli keliai. Patikimiausia išeitis yra pasitikrinti savivaldybės ar namo administratoriaus skelbiamą didelių gabaritų atliekų surinkimo grafiką ir baldus išnešti tik tada, kai tai leidžiama. Kitas sprendimas yra nuvežti atliekas į stambiagabaričių ir kitų atliekų priėmimo vietas, kur gyventojams jos dažnai priimamos nustatyta tvarka ir be papildomo mokesčio.

    Jei baldas dar tinkamas naudoti, verta pagalvoti apie pakartotinį panaudojimą. Nemokamo atidavimo skelbimai ar bendruomenių grupės neretai padeda daiktams rasti naujus namus, o gyventojui leidžia išvengti konfliktų su kaimynais ir galimų sankcijų. Tais atvejais, kai atliekų daug, praktiškas sprendimas gali būti specialus konteineris ar išvežimo paslauga.

  • Gyventojams – svarbus sprendimas Tauro g. 12: kaip bus pasirinktas bendrojo naudojimo objektų administratorius

    Daugiabučio Tauro g. 12 gyventojams artėja sprendimas, nuo kurio priklausys kasdienė namo priežiūra: bus pasirenkamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Toks administratorius paprastai atsako už laiptinių, stogo, vamzdynų, šildymo ir kitų bendrų konstrukcijų priežiūrą bei organizuoja reikalingus darbus.

    Praktikoje administratoriaus pasirinkimas lemia ne tik darbų kokybę, bet ir sąskaitų skaidrumą, rangovų parinkimą, avarijų šalinimo greitį bei komunikaciją su gyventojais. Dėl to gyventojams svarbu iš anksto įvertinti, kokių paslaugų tikimasi ir kaip bus kontroliuojami planuojami darbai bei jų kainos.

    Pagal galiojančią tvarką, daugiabučių bendrojo naudojimo objektų valdymas gali būti užtikrinamas keliais būdais: gyventojai gali steigti bendriją, sudaryti jungtinės veiklos sutartį arba pasirinkti administratorių. Jei gyventojai nėra pasirinkę bendrijos ar kito valdymo modelio, savivaldybė gali organizuoti administratoriaus parinkimą nustatyta procedūra.

    Renkantis administratorių dažniausiai vertinama, ar įmonė turi pakankamai pajėgumų, aiškią avarinių situacijų tvarką ir skaidrią kainodarą. Ne mažiau svarbu, ar administratorius pateikia suprantamas ataskaitas, kokia yra skolų administravimo praktika, kaip organizuojami balsavimai ir kaip gyventojai gali susipažinti su sutartimis bei atliktų darbų dokumentais.

    Gyventojams rekomenduojama prieš priimant sprendimą pasitikslinti, kokios paslaugos įtrauktos į administravimo tarifą, o už ką gali tekti mokėti papildomai. Taip pat verta išsiaiškinti, kaip planuojami ilgalaikiai namo atnaujinimo darbai, ar sudaromi periodiniai apžiūrų grafikai ir kaip užtikrinama, kad rangovai būtų parenkami konkurencingomis sąlygomis.

    Jei gyventojai turi klausimų dėl procedūros ar nori pateikti pastabas, svarbu tai daryti iki sprendimo priėmimo, kad būtų galima įvertinti alternatyvas. Aiškiai apibrėžti lūkesčiai ir aktyvus įsitraukimas paprastai padeda išvengti ginčų vėliau ir užtikrinti, kad bendrojo naudojimo objektų priežiūra būtų organizuota sklandžiai.

  • Paskutinės dienos gauti iki 120 eurų šuniui ar katei: savivaldybės kompensuoja procedūras

    Paskutinės dienos gauti iki 120 eurų šuniui ar katei: savivaldybės kompensuoja procedūras

    Lenkijoje dalis savivaldybių šiemet vėl skiria paramą gyventojams, auginantiems šunis ir kates. Ši iniciatyva neoficialiai vadinama „500 plius šuniui ir katei“, tačiau realiai tai yra dalinis arba visiškas konkrečių veterinarinių procedūrų kompensavimas.

    Dažniausiai finansuojamos sterilizacijos ir kastracijos paslaugos, o kai kur – ir gyvūnų ženklinimas mikroschema. Paramos dydis priklauso nuo vietos taisyklių bei biudžeto, o vidutinė suma, perskaičiavus apie 500 zlotų, siekia maždaug 120 eurų.

    Kas gali pretenduoti į kompensaciją?

    Reikalavimai skiriasi pagal savivaldybę, tačiau paprastai prašoma pateikti gyvenamosios vietos patvirtinimą ir įrodymą, kad pareiškėjas yra tos savivaldybės gyventojas. Kai kur papildomai tikrinama, ar gyventojas toje teritorijoje moka vietinius mokesčius, arba prašoma kitų statusą patvirtinančių dokumentų.

    Gyvūnams taip pat taikomi kriterijai: įprastai kompensacija skiriama tik jei augintinis yra ne jaunesnis nei 6 mėnesių ir veterinarijos gydytojas nenustato kontraindikacijų bendrajai nejautrai. Dėl riboto finansavimo paraiškos dažnai priimamos iki nustatyto termino arba iki kol baigiasi savivaldybės lėšos.

    „Šių programų esmė yra padėti gyventojams ir kartu mažinti neplanuotą gyvūnų dauginimąsi, kuris ilgainiui didina benamių gyvūnų skaičių“, – pabrėžia savivaldybių skelbiamose programose kartojama logika.

    Kodėl remiama sterilizacija ir kastracija?

    Veterinarijos praktikoje sterilizacija ir kastracija vertinama ne tik kaip populiacijos kontrolės priemonė. Patelėms tokios procedūros gali sumažinti kai kurių reprodukcinės sistemos ligų riziką, o patinams – tam tikrų susirgimų tikimybę ir su lytiniu elgesiu susijusias problemas.

    Savivaldybėms tai taip pat yra prevencinė priemonė: kuo mažiau neplanuotų vadų, tuo mažesnis spaudimas prieglaudoms ir mažesnės viešosios išlaidos benamių gyvūnų priežiūrai. Dėl to tokios kompensavimo programos dažnai finansuojamos iš gyvūnų gerovės ar viešosios tvarkos biudžetų.

    Kam reikalinga mikroschema?

    Kai kurios savivaldybės kompensuoja ir ženklinimą mikroschema, nes tai tiesiogiai didina tikimybę greitai grąžinti pasimetusį gyvūną šeimininkui. Mikroschemoje esantis identifikavimo numeris nuskenuojamas veterinarijos klinikoje ar prieglaudoje, o tuomet, jei duomenys suvesti teisingai, galima operatyviai susisiekti su savininku.

    Gyventojams, norintiems pasinaudoti parama, svarbiausia nelaukti: daugelyje vietovių paraiškų priėmimas baigiasi vasaros viduryje. Tikslias sąlygas, terminus ir reikiamus dokumentus reikia tikrinti savo savivaldybės skelbiamose taisyklėse.

  • 500 eurų už šunį ar katę: kas gali gauti kompensaciją už sterilizaciją ir čipavimą?

    500 eurų už šunį ar katę: kas gali gauti kompensaciją už sterilizaciją ir čipavimą?

    Lenkijoje savivaldybės vis dažniau kompensuoja šunų ir kačių sterilizaciją bei mikroschemų implantavimą, o gyventojai tai neretai vadina 500 plius gyvūnams. Reali parama paprastai siekia iki maždaug 115 eurų, tačiau ji taikoma ne visoje šalyje, o tik ten, kur vietos valdžia yra patvirtinusi tokias programas.

    Šios priemonės esmė paprasta: savivaldybė apmoka procedūras, kurios mažina nepageidaujamų vadų skaičių ir ilgainiui padeda mažinti beglobių gyvūnų problemą. Praktikoje tai reiškia, kad gyventojui nereikia mokėti už pačią sterilizaciją ir gyvūno paženklinimą mikroschema, jei laikomasi nustatytos tvarkos.

    Kam ir kada skiriama parama

    Dažniausia sąlyga yra gyvenamoji vieta: paramą gali gauti tik tie, kurie deklaruoja gyvenantys savivaldybėje, finansuojančioje programą. Dalis savivaldybių prašo papildomų įrodymų, pavyzdžiui, dokumento apie būsto nuomą, studijas vietos mokymo įstaigoje ar mokesčių mokėjimą toje teritorijoje.

    Taikomi ir reikalavimai pačiam gyvūnui. Įprasta praktika, kad gyvūnas turi būti ne jaunesnis nei 6 mėnesių amžiaus ir tinkamas bendrajai nejautrai, o galutinį sprendimą priima veterinarijos gydytojas po apžiūros.

    Pagal kai kurių savivaldybių taisykles parama gali būti suteikiama iki dviejų kartų per metus. Tai reiškia, kad per vienus metus gyventojas gali kreiptis dėl kompensacijos, pavyzdžiui, dviem skirtingiems gyvūnams, arba tuo pačiu metu spręsti ir sterilizacijos, ir ženklinimo klausimą, jei tvarka tai leidžia.

    Kodėl akcentuojamas čipavimas

    Mikroschema padeda greičiau grąžinti pasimetusį gyvūną šeimininkui ir mažina savivaldybių bei prieglaudų patiriamas išlaidas. Be to, daugelyje vietų čipavimas tampa būtina sąlyga norint gauti bet kokią su augintiniu susijusią kompensaciją, nes tai leidžia tiksliai identifikuoti gyvūną.

    Savivaldybės tokiomis programomis dažniausiai siekia dviejų tikslų: mažinti beglobių gyvūnų skaičių ir skatinti atsakingą augintinių laikymą. Sterilizacija yra viena efektyviausių priemonių, nes ji veikia priežastį, o ne pasekmes, kai gyvūnai jau atsiduria gatvėje ar prieglaudose.

    Kur kreiptis ir ką verta pasitikrinti

    Norint pasinaudoti kompensacija, pirmiausia reikia pasitikrinti savo savivaldybės taisykles ir kvietimų laikotarpius, nes paraiškos dažnai priimamos ribotą laiką arba iki kol baigiasi tam numatytos lėšos. Informacija paprastai teikiama savivaldybės aplinkos apsaugos ar gyvūnų gerovės padaliniuose.

    Prieš registruojantis procedūrai verta išsiaiškinti, ar savivaldybė dirba su konkrečiu veterinarijos klinikų sąrašu ir ar reikalinga išankstinė registracija. Taip pat svarbu pasitikslinti, ar kompensacija apima tik sterilizaciją ir čipavimą, ar dar ir registraciją duomenų bazėje, nes šios detalės skirtingose vietovėse gali skirtis.

  • Meras Erlandas Galaguz atsakė gyventojams: kas laukia Visagino dėl saugumo ir projektų?

    Meras Erlandas Galaguz atsakė gyventojams: kas laukia Visagino dėl saugumo ir projektų?

    Visagino savivaldybė paskelbė mero Erlando Galaguz atsakymus į gyventojų klausimus. Vaizdo įraše aptariamos temos, kurios tiesiogiai paliečia kasdienį miesto gyvenimą: nuo viešosios tvarkos iki infrastruktūros darbų ir ekonominių planų.

    Daug dėmesio skiriama saugumui mieste ir tam, kaip savivaldybė mato prevencijos priemones bei bendradarbiavimą su atsakingomis tarnybomis. Tokie atsakymai gyventojams paprastai aktualūs ne tik dėl viešosios tvarkos, bet ir dėl renginių sezono, kai mieste padaugėja lankytojų ir srautų.

    Taip pat aptariamas mokytojų ir mokinių skatinimas, kuris savivaldybėms tampa vis svarbesnis dėl konkurencijos tarp regionų ir mokyklų bendruomenių motyvacijos. Švietimo srityje savivaldybių sprendimai dažnai siejami su ilgalaike strategija, kaip išlaikyti jaunus žmones mieste ir gerinti ugdymo kokybę.

    Kas keisis mieste?

    Atsakymuose paliečiami kapinių ir kolumbariumo klausimai, kurie daugelyje savivaldybių tampa jautria tema dėl vietos trūkumo ir paslaugų prieinamumo. Taip pat kalbama apie atliekų surinkimo aikšteles ir jų veikimą, nes gyventojams svarbu aiškumas, kur ir kada galima tvarkingai priduoti didžiąsias bei pavojingąsias atliekas.

    Ne mažiau svarbi dalis skiriama miesto infrastruktūros projektams, tarp jų ir Kosmoso gatvės rekonstrukcijai bei kitiems aplinkos tvarkymo darbams. Savivaldybės akcentuoja, kad tokie projektai paprastai planuojami etapais, o realūs terminai priklauso nuo finansavimo, projektavimo ir viešųjų pirkimų procedūrų.

    Ekonomika ir LEZ planai

    Vaizdo įraše aptariamas Visagino laisvosios ekonominės zonos klausimas ir platesnė miesto bei regiono ekonominė ateitis. Tokios temos gyventojams svarbios dėl darbo vietų, investicijų pritraukimo ir to, kokius prioritetus savivaldybė mato artimiausiais metais.

    Gyventojai taip pat kviečiami teikti klausimus merui elektroniniu paštu. Savivaldybė nurodo, kad tokia grįžtamojo ryšio forma leidžia iš anksto sugrupuoti temas ir periodiškai atsakyti į aktualiausius klausimus vienoje vietoje.

  • Valstybės kontrolė perspėja: švietimo pagalba vaikams Lietuvoje virsta loterija

    Valstybės kontrolė įspėja, kad vaiko galimybės gauti švietimo pagalbą neturėtų priklausyti nuo to, kurioje savivaldybėje jis gyvena. Nors įtraukusis ugdymas Lietuvoje įtvirtintas kaip valstybės įsipareigojimas, praktikoje pagalbos prieinamumas skirtingose vietovėse išlieka nevienodas.

    Audite „Švietimo pagalba mokyklose“ pabrėžiama, kad vien finansavimas problemos neišsprendžia, nes rezultatą lemia ir specialistų trūkumas, infrastruktūra bei paslaugų organizavimas. Dėl šių priežasčių net ir didesnės lėšos ne visada virsta realiai pasiekiama pagalba vaikui.

    Finansavimas auga, skirtumai išlieka

    Per pastaruosius metus švietimo pagalbai skiriamos lėšos ryškiai didėjo. 2025 metais mokyklose švietimo pagalbai panaudota 287,4 mln. eurų, kai 2024 metais ši suma siekė 233,4 mln. eurų.

    Iš 2025 metų sumos 199,5 mln. eurų sudarė valstybės biudžeto lėšos, o 87,9 mln. eurų pridėjo savivaldybės iš savarankiškųjų biudžetų. Tačiau savivaldybių įsitraukimas, kaip konstatuoja auditoriai, yra itin netolygus.

    Valstybės kontrolės duomenimis, 2025 metais savivaldybių išlaidos vienam mokiniui svyravo nuo 1 euro iki 648 eurų, o vidurkis siekė 190 eurų. Daugiau nei vidurkį skyrė tik 30 proc. savivaldybių, o 93 proc. savivaldybių savo lėšų švietimo pagalbai skyrė mažiau nei valstybė.

    „Valstybės garantuojama pagalba neturėtų tapti loterija, priklausančia nuo to, kurioje savivaldybėje vaikas gyvena. Finansavimo skirtumai sukuria nevienodas pradines sąlygas, tačiau privalome matyti pilną vaizdą – pagalbos prieinamumą stipriai veikia kiti sisteminiai ir praktiniai veiksniai“, – sakė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

    Specialistų trūkumas stabdo net didmiesčius

    Auditas išskiria vieną didžiausių barjerų – švietimo pagalbos specialistų stoką visoje šalyje. 2025 metais darbdaviai ieškojo 1 157 švietimo pagalbos specialistų, o darbo ieškančiųjų buvo beveik tris kartus mažiau.

    Ypač ryškus logopedų trūkumas: laisvų darbo vietų buvo 7 kartus daugiau nei ieškančiųjų. Dėl to net finansiškai stipresnės mokyklos ir didžiųjų miestų savivaldybės ne visada gali užpildyti pareigybes, nes specialistų pasiūla darbo rinkoje yra per maža.

    Ne vien pinigai: patalpos, etatai ir atstumai

    Mokyklos audito metu nurodė, kad pagalbos prieinamumą riboja ir infrastruktūros bei darbo organizavimo problemos. Kai kur trūksta specialistams pritaikytų patalpų, o daliai darbuotojų tenka aptarnauti kelis mokyklos skyrius skirtingose vietovėse.

    Mažesniuose skyriuose specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų skaičius dažnai nesudaro pilno etato, todėl specialistai nenoriai važinėja tarp nutolusių darbo vietų. Dalis laiko tokiu atveju prarandama ne tiesioginiam darbui su vaikais, o kelionėms ir derinimams.

    Valstybės kontrolė taip pat fiksavo atvejus, kai mokyklos negalėjo priimti visų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių dėl patalpų ar specialistų trūkumo. Tai reiškia, kad įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas kai kur stringa dar prieš pradedant teikti pagalbą.

    Dideliems poreikiams dabartinio modelio nepakanka

    Audito išvadose akcentuojama, kad dabartinis finansavimo modelis dažnai pakankamas tik nedidelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams. Vertinant konkrečius pagalbos teikimo atvejus, nustatyta, kad didelių ar labai didelių poreikių turinčių mokinių pagalbai vidutiniškai reikėtų apie du kartus daugiau lėšų, nei skiriama dabar.

    Pagal Valstybės kontrolės skaičiavimus, vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių pagalbai reikėtų apie 1,6 karto daugiau lėšų, didelių – apie 2,1 karto, o labai didelių – apie 2,6 karto daugiau. Tai rodo, kad be papildomų sprendimų dėl finansavimo, specialistų rengimo ir darbo sąlygų suvienodinimo, vienodų galimybių užtikrinimas gali likti tik deklaracija.