Tag: Savivaldybės

  • Mokyklą lanko robotas vietoj sergančio berniuko: kaip veikia ši technologija ir ką ji keičia

    Berlyne 7 metų berniukas Joshua Martinangeli dėl sunkios plaučių ligos negali kasdien lankyti pamokų, tačiau nuo klasės jis neatitrūko. Jį su mokytoju ir bendraklasiais sujungia robotas-avatars, kuris stovi klasėje ir perduoda vaizdą bei garsą.

    Vaikas, būdamas namuose, gali stebėti pamoką realiu laiku, o kai nori pasisakyti, robotas klasėje siunčia šviesos signalą. Taip mokytojas ir mokiniai mato, kada Joshua prašo žodžio, o bendravimas vyksta be papildomos įtampos ar triukšmo.

    Joshua mama Simona Martinangeli pasakojo, kad berniukas turi vamzdelį kakle ir dėl kvėpavimo sutrikimų negali būti tarp žmonių, kur didesnė infekcijų rizika. Tokiose situacijose technologija tampa ne pramoga, o realia galimybe išsaugoti mokymosi ritmą ir socialinį ryšį.

    Projektas yra privati iniciatyva, o jo įgyvendinimą apmoka vietos valdžia Berlyno Marzahn-Hellersdorf rajone. Rajono atstovai pabrėžia, kad sprendimas padeda vaikui išlikti klasės dalimi, o tai ypač svarbu ilgai sergantiems mokiniams, kuriems nuotolinis mokymas ne visada atstoja įprastą mokyklos bendruomenę.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad robotai-avatarai dažniausiai naudojami tuomet, kai vaikas negali būti mokykloje dėl gydymo, imuniteto nusilpimo ar reabilitacijos. Tokia praktika įvairiose šalyse siejama su mažesne socialine atskirtimi, geresniu emociniu savijautos vertinimu ir sklandesniu grįžimu į klasę, kai sveikata pagerėja.

    „Norėčiau, kad Joshua iš tikrųjų galėtų ateiti į mokyklą“, – sakė berniuko bendraklasis Beritan Aslanglu.

    Kartu keliami ir privatumo klausimai, nes robotas klasėje reiškia nuolatinį vaizdo ir garso ryšį su mokinio namais. Dėl to mokyklos ir savivaldybės paprastai taiko aiškias taisykles: kada ryšys gali būti įjungtas, kaip saugomi duomenys ir kaip informuojami tėvai bei mokytojai.

    Technologijų kūrėjai pastebi, kad tokių sprendimų vertė didėja ir dėl demografinių bei sveikatos tendencijų: ilgalaikės ligos, gydymas ligoninėse ar namuose, psichologiniai sunkumai po pandemijos vis dažniau verčia ieškoti lankstesnių mokymosi formų. Robotai-avatarai čia tampa tarpine grandimi tarp klasikinės pamokos ir nuotolinio mokymosi platformų.

  • Senas baldas prie konteinerių? Taisyklės aiškios: už tokį „patogumą“ gresia bauda

    Senas baldas prie konteinerių? Taisyklės aiškios: už tokį „patogumą“ gresia bauda

    Palikti nenaudojamą sofą, spintą ar kitą didelių gabaritų daiktą prie atliekų konteinerių daugeliui atrodo paprastas sprendimas. Tačiau tokia praktika vis dažniau vertinama kaip aplinkos teršimas ir gali užtraukti administracinę atsakomybę.

    Lietuvoje didelių gabaritų atliekos nėra metamos į mišrių atliekų konteinerius ir neturėtų būti paliekamos šalia jų. Savivaldybės paprastai numato atskirą tokių atliekų surinkimo tvarką, o atliekų vežėjai jas išveža pagal iš anksto paskelbtus grafikus arba pagal užsakymą.

    Kas laikoma didelių gabaritų atliekomis?

    Didelių gabaritų atliekomis laikomi baldai, čiužiniai, kilimai, didesnės plastiko ar medžio konstrukcijos, kurios netelpa į konteinerius. Svarbu atskirti, kad buitinė technika ir elektronika dažniausiai priskiriama elektros ir elektroninės įrangos atliekoms, todėl joms taikomos atskiros surinkimo taisyklės.

    Palikus tokias atliekas prie konteinerių, jos ne tik darko aplinką, bet ir apsunkina atliekų išvežimą, gali užblokuoti privažiavimą, kelti gaisro riziką. Dėl to daugiabučių teritorijose tvarka pastaraisiais metais griežtinama, o gyventojų elgesys vis dažniau fiksuojamas ir pagal skundus.

    Kaip teisėtai atsikratyti senais baldais?

    Dažniausias kelias yra pasitikrinti, kada jūsų teritorijoje numatytas didelių gabaritų atliekų surinkimas. Kai kur organizuojamos periodinės akcijos, kai gyventojai nurodytą dieną gali išnešti daiktus į sutartą vietą, bet ne bet kada ir ne bet kur.

    Jei laukti nenorite, paprastai galima rinktis du sprendimus: pristatyti atliekas į didelių gabaritų atliekas priimančias aikšteles arba užsisakyti išvežimą iš atliekų tvarkytojo. Konkretūs reikalavimai skiriasi pagal savivaldybę, todėl prieš išnešant baldą verta patikrinti vietos taisykles, kad išvengtumėte papildomų problemų.

    Kokia atsakomybė gresia?

    Už netinkamą atliekų tvarkymą gali būti taikoma administracinė atsakomybė, o baudos dydis priklauso nuo pažeidimo aplinkybių ir galiojančių teisės aktų. Praktikoje dažniausiai rizikuojama gauti baudą už šiukšlinimą ar atliekų palikimą ne tam skirtose vietose.

    Be baudos, pasekmės gali būti ir finansinės per bendrą namo ūkį, jei už papildomą teritorijos sutvarkymą ar neplanuotą išvežimą tenka mokėti namo administratoriui ar bendrijai. Todėl seną baldą geriausia pašalinti legaliai, o ne palikti prie konteinerių tikintis, kad kažkas jį išveš „savaime“.

    „Didelių gabaritų atliekas reikia perduoti atliekų tvarkytojams pagal nustatytą tvarką, o palikimas prie konteinerių laikomas pažeidimu“, – pabrėžia atliekų tvarkymo praktiką aiškinančios savivaldybių rekomendacijos.

  • Lenkija ruošia taisykles slidininkų keltuvams: 30 metų apribojimai privačiai žemei kelia protestus

    Lenkijos Senate svarstomas įstatymo projektas, kuris, jo autorių teigimu, turėtų palengvinti slidinėjimo keltuvų ir trasų plėtrą, tačiau daliai žemės savininkų kelia nerimą dėl galimo nuosavybės teisių suvaržymo. Pakeitimai numatytų aiškesnę tvarką, kai infrastruktūra planuojama privačiuose sklypuose, o susitarimų su visais savininkais pasiekti nepavyksta.

    Projektas siūlo sporto ir rekreacijos investicijoms suteikti platesnį teisinį pagrindą, kad savivaldybė galėtų administraciniu sprendimu laikinai apriboti naudojimąsi sklypu. Tokia priemonė būtų taikoma už kompensaciją, tačiau kritikai perspėja, kad realybėje tai gali reikšti ilgalaikį spaudimą savininkams.

    Kas keistųsi savininkams?

    Pagal siūlomą modelį, sprendimą dėl naudojimosi sklypu apribojimo galėtų priimti vietos valdžia, kai investicija atitinka teritorijų planavimo dokumentus ir prieš tai buvo derėtasi su savininkais. Taip pat būtų reikalingas savivaldybės tarybos pritarimas ir daugumos savininkų parama, kuri apimtų ne mažiau kaip 75 proc. investicijai reikalingo ploto.

    Apribojimas būtų nustatomas ribotam laikui, bet maksimaliai galėtų galioti iki 30 metų. Jis apimtų ne tik pačius keltuvus ar lynų kelius, bet ir trasas, privažiavimo sprendinius bei reikalingus inžinerinius tinklus, kad objektas galėtų veikti.

    Kompensacija ir galimybė reikalauti išpirkimo

    Projekte numatyta, kad žemės savininkui turėtų būti išmokama kompensacija ir kasmetinis atlygis už naudojimąsi nekilnojamuoju turtu. Tam tikrais atvejais savininkas galėtų reikalauti, kad investuotojas žemę išpirktų, jei apribojimas iš esmės neleistų normaliai naudotis sklypu.

    Administracinis sprendimas galėtų būti įrašomas į nekilnojamojo turto registrą, o kai kurie su sklypu susiję susitarimai, pavyzdžiui, nuomos ar panaudos, galėtų netekti galios, jei trukdytų įgyvendinti investiciją. Taip pat numatyta, kad neatsiskaičius su savininku, sprendimas galėtų būti panaikintas.

    Kodėl kyla pasipriešinimas?

    Projekto šalininkai tvirtina, kad dabar vieno savininko nesutikimas kartais sustabdo viso slidinėjimo centro veiklą ar plėtrą, o tai atsiliepia turizmui ir darbo vietoms kalnų regionuose. Jie pabrėžia, kad panaši praktika egzistuoja kai kuriose Alpių valstybėse ir esą padeda suderinti viešąjį interesą su privačiomis teisėmis.

    Vis dėlto dalis savininkų ir visuomeninių organizacijų įžvelgia riziką, kad privati komercinė veikla būtų prilyginta viešajam interesui, o tai atvertų kelią platesniam nuosavybės teisių ribojimui ateityje. Kritikai taip pat kelia klausimą, ar 30 metų terminas praktiškai neprilygsta ilgametės kontrolės praradimui, net jei formaliai tai nėra nusavinimas.

    „Tai pakeitimas, kuris atveria vartus žmonių nuosavybės išstūmimui administraciniu keliu“, – sakė Podhalės savininkų interesus ginančios organizacijos atstovė Božena Gąsienica-Byrcyn.

    Jos teigimu, konfliktai tarp investuotojų ir savininkų turėtų būti sprendžiami savanoriškomis sutartimis, o ne savivaldybės sprendimu, nes tai gali tapti pavojingu precedentu. Projektas Senate perduotas tolesnėms procedūroms, o panašios idėjos Lenkijos viešojoje erdvėje periodiškai sugrįžta jau ne vieną dešimtmetį.

  • Atliekų mokestis senjorams: kada už šiukšlių išvežimą galima nemokėti ir ką būtina pateikti savivaldybei

    Didėjant atliekų tvarkymo įmokoms, daliai vyresnio amžiaus žmonių jos tampa reikšminga mėnesio išlaidų dalimi. Vis dėlto tam tikromis aplinkybėmis gyventojas gali laikinai nemokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, jei būstas faktiškai nėra naudojamas.

    Praktikoje tai dažniausiai susiję su ilgesne išvyka ar išvykimu gyventi kitur, pavyzdžiui, gydantis ligoninėje, reabilitacijoje, sanatorijoje, apsistojus pas artimuosius ar persikėlus į globos įstaigą. Svarbiausia sąlyga yra ta, kad konkrečiu laikotarpiu patalpose realiai negyvenama, todėl atliekos nesusidaro arba jų kiekis yra minimalus.

    Kada mokestis gali būti neskaičiuojamas?

    Atliekų mokesčio neskaičiavimas paprastai siejamas ne su amžiumi, o su faktine situacija: būstas ilgesnį laiką tuščias. Savivaldybės dažniausiai numato tvarką, kaip deklaruoti laikiną negyvenimą, kokiems terminams tai taikoma ir kokių dokumentų gali būti prašoma.

    Dažnas gyventojų nesusipratimas yra manyti, kad pakanka tiesiog išvykti. Vien išsikėlimas ar laikinas nebuvimas automatiškai mokesčio nesustabdo, nes įmoka dažnai skaičiuojama pagal deklaruotus gyventojus arba pagal būsto statusą, o ne pagal tai, ar žmogus konkrečią savaitę buvo namuose.

    Ką reikia padaryti savivaldybėje?

    Kad mokestis būtų sustabdytas, paprastai reikia kreiptis į savivaldybę ar vietinį atliekų administratorių ir pateikti prašymą dėl mokesčio perskaičiavimo ar laikino neskaičiavimo. Kai kur prašoma pagrįsti aplinkybes, pavyzdžiui, kad asmuo iš tiesų nebegyvena būste nurodytu laikotarpiu.

    Dokumentų apimtis skiriasi, tačiau savivaldybės dažniausiai tikrina, ar prašymas neprieštarauja kitiems duomenims, pavyzdžiui, ar būste nėra deklaruotų gyventojų, ar jis neperduotas nuomai. Dėl to prieš teikiant prašymą verta pasitikslinti konkrečias taisykles savo savivaldybėje.

    Ar yra papildomų lengvatų vienišiems senjorams?

    Be laikino mokesčio neskaičiavimo tuščiam būstui, kai kurios savivaldybės taiko socialines lengvatas mažas pajamas gaunantiems gyventojams, įskaitant vienišus senjorus. Tokiais atvejais vertinamos pajamos, šeimos sudėtis ir kiti kriterijai, o sprendimai priimami pagal savivaldybės patvirtintą tvarką.

    Kadangi atliekų rinkliavos modeliai ir lengvatos Lietuvoje nustatomos savivaldybių lygmeniu, vieno universalaus atsakymo nėra. Patikimiausias kelias yra kreiptis į savo savivaldybę ir išsiaiškinti, ar galima laikinai sustabdyti įmoką, kokiam laikui tai leidžiama ir kokių įrodymų prireiks.

  • Lenkija keičia KPO: savivaldybėms švelninami planavimo reikalavimai, lėšos keliauja į skaitmeninimą ir geležinkelius

    Lenkijos Vyriausybė pritarė šeštajai Nacionalinio ekonomikos gaivinimo plano (KPO) peržiūrai, kurios tikslas – palengvinti lėšų įsisavinimą iki programos pabaigos 2026 metais. Apie sprendimą po Vyriausybės posėdžio pranešė vicepremjeras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Pagrindinis pokytis paliečia vadinamąjį KPO „kelrodį“ dėl savivaldybių teritorijų planavimo dokumentų. Reikalavimų kartelė mažinama, o terminai atidedami, kad savivaldybės realiai spėtų įgyvendinti numatytas sąlygas.

    Kas keičiasi savivaldybėms?

    Pagal atnaujintą planą mažinamas savivaldybių, kurios turi būti patvirtinusios erdvinio planavimo dokumentus, tikslinis rodiklis iki 30 proc. Anksčiau siekta 40 proc., o dar pradžioje numatyta 80 proc. riba, kuri, Vyriausybės teigimu, praktiškai buvo neįgyvendinama.

    Taip pat koreguojamas terminas: vietoje birželio pabaigos dabar numatyta rugpjūčio pabaiga. Tai turėtų sumažinti riziką, kad dėl neįvykdytų administracinių reikalavimų būtų stabdomi mokėjimai ar stringa projektų vykdymas.

    Kur bus perkelta dalis lėšų?

    Peržiūroje numatytas dalies KPO pinigų perskirstymas į sritis, kuriose projektus lengviau užbaigti laiku. Tarp prioritetų įvardijami viešųjų paslaugų skaitmeninimas, pastatų termomodernizacija bei geležinkelių sektorius, įskaitant keleivinių vagonų modernizavimą ir riedmenų atnaujinimą.

    Vyriausybės komunikacijoje akcentuojama, kad korekcijos apima ir kai kurių rodiklių atnaujinimą, susijusį su e. paslaugomis, įmonių skaitmenine transformacija bei elektros perdavimo tinklų investicijomis. Esminė logika – finansuoti tuos projektus, kurie turi didesnę tikimybę būti įgyvendinti iki KPO termino pabaigos.

    Kada spręs Europos Komisija?

    Patvirtinta peržiūra dabar bus pateikta Europos Komisijai vertinti ir tvirtinti. Lenkijos institucijų nurodomu grafiku, vertinimo išvados tikimasi iki liepos pabaigos, o galutinis sprendimas dėl peržiūros patvirtinimo planuojamas rugpjūčio pabaigoje.

    Lenkija pagal KPO iš viso gali panaudoti apie 54,7 mlrd. eurų, iš jų apie 25,3 mlrd. eurų sudaro dotacijos ir apie 29,4 mlrd. eurų – lengvatinės paskolos. Europos Komisijos viešai skelbtais duomenimis, iki birželio pradžios Lenkijai buvo išmokėta 34,15 mlrd. eurų, tai sudaro apie 62 proc. visos numatytos sumos.

  • Pokytis nekilnojamojo turto mokesčiuose: savininkai už savo dalį, o ne už visus bendraturčius

    Lenkijos Finansų ministerija rengia seniai aptarinėjamą nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimą, kuris aktualus bendraturčiams. Esminė idėja paprasta: savivaldybės nebegalėtų reikalauti visos mokesčio sumos iš vieno bendraturčio, net jei jam priklauso tik nedidelė turto dalis.

    Šiuo metu galiojanti praktika paremta solidarine atsakomybe, kai už prievolę gali tekti atsakyti bet kuriam iš bendraturčių. Tai dažnai sukelia konfliktų, ypač kai vienas savininkas nemoka savo dalies arba kai po paveldėjimo sudėtinga greitai nustatyti visus bendraturčius.

    Pagal planuojamus pakeitimus kiekvienas bendraturtis būtų atsakingas tik už mokestį, proporcingą jo turimai daliai. Tai reikštų, kad mokestinės prievolės būtų aiškiau susietos su nuosavybės apimtimi, o netikėtos didelės skolos rizika tiems, kurie turi mažą dalį, sumažėtų.

    Finansų ministerija argumentuoja, kad nauja tvarka palengvintų administravimą ir sumažintų ginčų su mokesčių administratoriumi skaičių. Praktikoje tai taip pat galėtų sumažinti dokumentų apimtį ir supaprastinti sprendimų priėmimą, kai nuosavybė yra padalinta tarp kelių žmonių.

    Vis dėlto savivaldybėms tektų prisitaikyti: atnaujinti informacines sistemas ir procesus, kad būtų įmanoma tiksliai apskaičiuoti ir administruoti prievoles kiekvienam bendraturčiui atskirai. Dėl šios priežasties neatmetama, kad įsigaliojimas būtų nukeltas ilgesniam laikotarpiui, o ankstyviausias realus terminas siejamas su 2028 metais.

    Mokesčių konsultantai pažymi, kad solidarus modelis dažnai sukuria situacijas, kurias žmonės vertina kaip neteisingas: sąskaitos dėl didelių sumų gali pasiekti asmenį, kuris valdo tik menką nuosavybės dalį. Siūlomas perėjimas prie atsakomybės pagal dalį ilgainiui turėtų sumažinti tokias situacijas ir padaryti nekilnojamojo turto mokesčio administravimą labiau prognozuojamą.

  • Kur mesti sugedusį plaukų džiovintuvą? Daugelis vis dar renkasi neteisingą konteinerį

    Kur mesti sugedusį plaukų džiovintuvą? Daugelis vis dar renkasi neteisingą konteinerį

    Sugedęs plaukų džiovintuvas yra elektros ir elektroninės įrangos atliekos, todėl jo negalima mesti nei į mišrių atliekų konteinerį, nei į plastiko ir metalo pakuočių dėžę. Vis dėlto būtent čia tokie prietaisai atsiduria dažniausiai, o tai trukdo perdirbimui ir didina aplinkos taršą.

    Tokiuose įrenginiuose būna plastiko, metalų, laidų, o kartais ir smulkių elektronikos detalių, todėl jie turi keliauti į atskirą surinkimo srautą. Net ir nedidelis prietaisas, paliktas netinkamoje vietoje, gali patekti į sąvartyną arba būti netinkamai apdorotas, nors dalį medžiagų įmanoma susigrąžinti.

    Tinkamiausias kelias gyventojams yra pristatyti sugedusį džiovintuvą į didelių gabaritų ir specialių atliekų surinkimo aikštelę, kur priimamos ir elektros atliekos. Tokiose aikštelėse paprastai priimami tiek stambūs, tiek smulkūs prietaisai iš namų ūkių.

    Kita dažna išeitis yra specialūs mažosios elektronikos surinkimo konteineriai, pastatomi viešose vietose ar prie prekybos centrų. Į juos galima įmesti smulkią buitinę techniką, tačiau svarbu įsitikinti, kad konteineris skirtas būtent elektros atliekoms, o ne pakuotėms.

    Perkant naują prietaisą verta prisiminti ir pardavėjų pareigą priimti seną įrangą. Praktikoje dažnai taikomas principas, kai įsigijus naują džiovintuvą galima atiduoti seną analogišką prietaisą, kad jis būtų perduotas tvarkytojams ir nepatektų į bendrą atliekų srautą.

    Elektros atliekų surinkimas pastaraisiais metais griežtinamas visoje Europos Sąjungoje, nes didėja smulkios elektronikos kiekiai, o kartu ir poreikis efektyviau atgauti žaliavas. Dėl to savivaldybės ir atliekų tvarkytojai plečia surinkimo vietų tinklą, o gyventojams rekomenduojama rinktis artimiausią oficialų punktą, o ne patogesnį, bet neteisingą konteinerį prie namų.

  • Tėvo diena Lietuvoje: ką ši proga reiškia šeimoms ir kaip ją vis dažniau mini bendruomenės

    Tėvo diena Lietuvoje: ką ši proga reiškia šeimoms ir kaip ją vis dažniau mini bendruomenės

    Tėvo diena Lietuvoje minima kaip proga padėkoti tėčiams už kasdienį rūpestį, atsakomybę ir laiką su vaikais. Ši diena vis dažniau tampa ne tik šeimos švente, bet ir bendruomenių bei savivaldybių dėmesio ženklu.

    Sveikinimuose akcentuojama tėčio reikšmė šeimoje: nuo emocinio saugumo ir stabilumo iki vertybių perdavimo vaikams. Vis dažniau pabrėžiama, kad tėvystė nėra vien pareiga, o nuolatinis ryšio kūrimas per kasdienius darbus ir mažas, bet svarbias akimirkas.

    Pastaraisiais metais viešojoje erdvėje tėvystė aptariama plačiau, kalbama apie aktyvų tėčių įsitraukimą į vaikų auginimą, bendrą atsakomybę šeimoje ir partnerystę. Dėl to Tėvo dienos sveikinimai dažnai tampa priminimu ne tik pasveikinti, bet ir skirti laiko bendrystei.

    Įprastai ši proga minima paprastai: vaikų pagamintais atvirukais, bendru šeimos laiku, apsilankymais pas senelius ar trumpais išvykų planais. Bendruomenės taip pat prisideda organizuodamos renginius, iniciatyvas ar viešus sveikinimus, kurie sustiprina šventės prasmę.

    Tėvo dienos žinutė išlieka universali: dėkingumas už tėčio buvimą šalia ir už tai, kad šeimoje kuriamas saugumas, pagarba bei pasitikėjimas. Tai proga sustoti, įvertinti kasdienį indėlį ir pasakyti paprastą, bet svarbų ačiū.

  • Tėvo diena Lietuvoje: kodėl ji švenčiama birželio sekmadienį ir ką šiandien linki merai

    Tėvo diena Lietuvoje: kodėl ji švenčiama birželio sekmadienį ir ką šiandien linki merai

    Pirmąjį birželio sekmadienį Lietuvoje minima Tėvo diena, skirta padėkoti tėvams, globėjams ir seneliams už rūpestį, atsakomybę bei kasdienį buvimą šalia. Ši proga daugelyje šeimų tampa ne tik sveikinimų, bet ir bendro laiko simboliu, kai sąmoningai sustojama įvertinti tėvystės svarbą.

    Lietuvoje Tėvo diena tradiciškai švenčiama būtent pirmąjį birželio sekmadienį, todėl jos data kasmet kinta. Tokia tvarka įsitvirtinusi nacionalinėje šventinių dienų ir atmintinų dienų praktikoje, o savivaldybės ir bendruomenės šią dieną dažnai pažymi viešais sveikinimais, renginiais bei padėkomis.

    Tėvo vaidmuo šeimoje

    Psichologų ir švietimo ekspertų vertinimu, tėčio įsitraukimas daro apčiuopiamą įtaką vaikų emocinei gerovei, pasitikėjimui savimi ir socialiniams įgūdžiams. Kasdieniai, atrodytų, paprasti dalykai, tokie kaip pokalbis, palaikymas ar bendros veiklos, ilgainiui formuoja vaiko saugumo jausmą ir atsparumą.

    Pastaraisiais metais vis dažniau kalbama apie įsitraukusią tėvystę, kai tėčio vaidmuo neapsiriboja vien aprūpinimu, o apima ir aktyvų dalyvavimą vaiko ugdyme, emociniame palaikyme bei namų rutinoje. Ši tendencija matoma ir viešojoje erdvėje, kur tėvystė vis dažniau pristatoma kaip lygiavertė partnerystė šeimoje.

    Sveikinimas bendruomenei

    Kaip ir kasmet, Tėvo dienos proga sveikinimus siunčia ir savivaldybių vadovai, pabrėždami tėvų stiprybę, kantrybę bei kasdienę atsakomybę. Tokiuose kreipimuose dažniausiai akcentuojama, kad tėčio žodis, palaikymas ir buvimas šalia vaikams tampa ilgalaikiu pagrindu.

    „Nuoširdžiai dėkoju visiems tėvams, globėjams ir seneliams už laiką ir nuoširdžias pastangas. Linkiu sveikatos, sėkmės darbuose, ramybės namuose, artimųjų meilės ir kuo daugiau prasmingų akimirkų kartu“, – sakė savivaldybės meras Laimutis Ragaišis.

    Tėvo diena daugeliui šeimų primena, kad svarbiausia dovana dažnai yra ne daiktai, o laikas, dėmesys ir nuoširdus pokalbis. Net trumpas apsilankymas, skambutis ar bendra veikla gali tapti prasmingu gestu, kuris sustiprina ryšį ir palieka ilgalaikį įspūdį.

  • Kelmės rajone pasirašyta trišalė sutartis: taip ketinama pritraukti daugiau policijos pareigūnų

    Kelmės rajone pasirašyta trišalė sutartis: taip ketinama pritraukti daugiau policijos pareigūnų

    Kelmės rajono savivaldybėje pasirašyta nauja trišalė sutartis, kuria siekiama stiprinti policijos pajėgas rajone ir didinti pareigūnų pritraukimą į Kelmės rajono policijos komisariatą. Tokios sutartys dažniausiai naudojamos kaip praktinis įrankis spręsti personalo trūkumą regionuose ir užtikrinti paslaugų prieinamumą vietos gyventojams.

    Sutartį pasirašė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Artūras Košikas, Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius ir Kelmės rajono policijos komisariato pareigūnė. Pasirašymo metu taip pat dalyvavo Kelmės rajono policijos komisariato viršininkas Saulius Malatokas.

    Trišalis susitarimas įgyvendinamas pagal Trūkstamų policijos pareigūnų pritraukimo į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariatą tvarkos aprašą ir remiasi Telšių apskrities VPK bei Kelmės rajono savivaldybės bendradarbiavimo sutartimi. Tokia teisinė bazė leidžia aiškiai apibrėžti įsipareigojimus ir taikomas skatinimo priemones.

    Pagrindinis sutarties tikslas – skatinti pareigūnus rinktis tarnybą Kelmės rajone, užtikrinti stabilesnį komisariato komplektavimą ir prisidėti prie saugesnės aplinkos kūrimo. Savivaldybių įsitraukimas į pareigūnų pritraukimą pastaraisiais metais tampa vis svarbesnis, nes konkurencija dėl specialistų auga ne tik tarp skirtingų regionų, bet ir tarp viešojo bei privataus sektoriaus.

    Kelmės rajono savivaldybė pažymi, kad nuosekliai dirba, jog rajone netrūktų įvairių sričių specialistų, kurių darbas reikalingas kasdieniam gyvenimui. Tokios priemonės paprastai orientuojamos ne tik į naujų darbuotojų pritraukimą, bet ir į jų išlaikymą, kad paslaugų kokybė bei gyventojų saugumo užtikrinimas būtų ilgalaikiai.

    Pasak savivaldybės, pareigūnės sprendimas tęsti tarnybą Kelmės rajone vertinamas kaip svarbus indėlis į vietos bendruomenės saugumą. Tikimasi, kad trišalės sutartys ir toliau padės stiprinti policijos gretas regione bei mažinti pareigūnų trūkumo riziką.