CP v2

Tag: Senjorai

  • Ignalinoje startuoja 24 mėnesių kartų bendrystės projektas: nemokamos veiklos senjorams ir šeimoms

    Ignalinoje startuoja 24 mėnesių kartų bendrystės projektas: nemokamos veiklos senjorams ir šeimoms

    Kas inicijuoja projektą Ignalinoje

    Ignalinoje pradedamas 24 mėnesius truksiantis projektas EIK, VEIK, SVEIK – kartų bendrystėje, kurį inicijuoja Ignalinos Kolpingo šeima. Iniciatyvos esmė – sutelkti skirtingo amžiaus žmones bendroms veikloms, kurios vienu metu stiprina ryšius ir skatina aktyvesnį, sveikesnį laisvalaikį.

    Projektas orientuotas į senjorus, šeimas ir paauglius, todėl veiklos suplanuotos taip, kad dalyviai galėtų įsitraukti pagal amžių, galimybes ir poreikius. Organizatoriai akcentuoja, kad bendras dalyvavimas padeda kurti tvaresnę bendruomenę ir mažinti vienišumo riziką.

    Tikslas ir kam tai aktualu

    Pagrindinis projekto tikslas – mažinti Ignalinos mieste gyvenančių senjorų, tėvų ir vaikų socialinę atskirtį, stiprinant emocinę ir fizinę sveikatą. Taip pat siekiama didinti žmonių įsitraukimą į bendruomeninį gyvenimą ir skatinti kartų dialogą per sveikatinimo bei sociokultūrines veiklas.

    Organizatorių teigimu, vietos bendruomenėje dalis senjorų gyvena vieni, o socialinę riziką patiriančioms šeimoms dažnai trūksta lengvai pasiekiamų, finansinės naštos nereikalaujančių užsiėmimų. Tokiose situacijose bendros veiklos ir savanorystė tampa praktiniu būdu stiprinti socialinius ryšius bei emocinį saugumą.

    Kokios veiklos planuojamos

    Per dvejus metus planuojama įtraukti ne mažiau kaip 80 dalyvių ir pasiūlyti įvairias, skirtingiems amžiaus tarpsniams pritaikytas veiklas. Numatyti savanorių mokymai, baseino užsiėmimai, važiavimai dviračiais, teminiai žygiai, vaikų stovykla ir suaugusiųjų sveikatinimo savaitgalis.

    Taip pat planuojami psichologo mokymai, skirti socialinių ir emocinių įgūdžių stiprinimui, bei savęs pažinimo seminarų ciklas paaugliams ir senjorams. Į programą įtrauktos ir edukacinės pažintinės išvykos į Druskininkus bei Šiaulius, kurios turėtų stiprinti bendrystę ir praplėsti dalyvių patirtis.

    Veiklų organizavime ir informacijos sklaidoje dalyvaus 6 savanoriai, o užsiėmimai planuojami mažesnėse, mišriose grupėse. Organizatoriai pabrėžia, kad visos veiklos bus nemokamos, taip didinant prieinamumą ir mažinant socialinės atskirties barjerus.

    Kas įgyvendina ir kaip finansuojama

    Projektą įgyvendina trys organizacijos: Ignalinos Kolpingo šeima, Ignalinos neįgaliųjų draugija ir sporto klubas „Vikingas“. Teigiama, kad partneriai turi patirties dirbant su socialinę atskirtį patiriančiomis grupėmis ir organizuojant bendruomenines veiklas.

    Numatomi rezultatai apima dažnesnį skirtingų kartų bendravimą, didesnį bendruomenės įsitraukimą, geresnę fizinę ir emocinę savijautą bei aktyvesnį senjorų dalyvavimą viešajame gyvenime. Taip pat tikimasi, kad veiklos paskatins tęstines iniciatyvas ir sustiprins savanorystės įgūdžius.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondo ir Ignalinos rajono savivaldybės administracijos lėšomis. Bendra projekto vertė siekia 87 545 eurus.

    „Kviečiame įsitraukti ir veikti kartu, kad Ignalinoje atsirastų daugiau progų susitikti, judėti, mokytis ir palaikyti vieniems kitus“, – teigiama projekto pristatyme.

  • Šuo ar katė senjorui? Klaidos renkantis augintinį gali kainuoti nervus ir pinigus

    Šuo ar katė senjorui? Klaidos renkantis augintinį gali kainuoti nervus ir pinigus

    Renkantis augintinį vyresniame amžiuje svarbiausia ne mada ar išvaizda, o kasdienė priežiūra: kiek judėjimo reikia gyvūnui, koks jo temperamentas ir kiek realiai jėgų bei laiko turės šeimininkas. Net ir labai mielas, bet per aktyvus augintinis gali tapti nuovargio ir streso šaltiniu. Todėl dažnai geriausias sprendimas yra ne konkreti veislė, o ramus suaugęs šuo ar katė, kurių charakteris jau aiškus.

    Prieš priimant sprendimą verta įsivertinti kasdienį ritmą, sveikatos būklę ir finansines galimybes. Šuo paprastai reikalauja reguliarių pasivaikščiojimų bet kokiu oru, o katė dažniausiai geriau prisitaiko prie ramesnio gyvenimo namuose. Visgi abiem atvejais esminis kriterijus yra ne gyvūno populiarumas, o suderinamumas su žmogaus gyvenimo būdu.

    Šuniukas ar suaugęs šuo?

    Nors šuniukas atrodo patraukliai, jis dažnai reikalauja daugiausia kantrybės: dresūros, priežiūros, mokymo atlikti reikalus lauke, nuolatinės kontrolės ir didesnio fizinio aktyvumo. Vyresniam žmogui tai gali būti per didelė našta, ypač jei atsiranda miego trūkumas ar įtampa dėl nuolatinių „nelaimių“ namuose. Dėl to praktikoje saugesnis pasirinkimas neretai yra suaugęs šuo, kurio elgsena jau nusistovėjusi.

    Suaugusio šuns pranašumas tas, kad lengviau nuspėti jo energijos lygį ir įpročius, pavyzdžiui, ar jis linkęs traukti pavadėlį, ar ramiai reaguoja į kitus šunis, ar gali vienas pabūti namuose. Adopcijos atveju prieglaudos ar globos organizacijos dažnai turi daugiau informacijos apie konkretų gyvūną nei būtų įmanoma numatyti renkantis vien pagal veislę. Tai leidžia parinkti šunį, kuris tinka ramesniam tempui ir mažesniam fiziniam krūviui.

    Jei vis dėlto norisi šuns, dažniausiai patogesni būna mažo ar vidutinio dydžio, į žmogų orientuoti, bet ne per daug impulsyvūs gyvūnai. Tačiau vien dydis negarantuoja lengvos kasdienybės: net ir nedidelis šuo gali būti labai energingas, lojus ar reikalaujantis daug dėmesio. Todėl renkantis svarbu vertinti konkretų charakterį ir kasdienius poreikius, o ne vien aprašymą internete.

    Kokie šunys dažniau tampa iššūkiu?

    Daugiausia sunkumų sukelia labai energingi, aktyvios veiklos reikalaujantys šunys, kuriems būtini ilgi pasivaikščiojimai, protinė veikla ir nuoseklus auklėjimas. Jei šuo nuobodžiauja, jis dažniau ima griauti daiktus, loti, tampyti pavadėlį ar „ieškoti darbo“ namuose. Tokia kasdienybė senjorui gali tapti per daug intensyvi.

    Sudėtingesni būna ir dideli, fiziškai stiprūs šunys, jei šeimininkas turi pusiausvyros problemų, sąnarių skausmų ar bijo staigių trūktelėjimų. Net draugiškas augintinis gali būti nepraktiškas vien dėl svorio ir jėgos. Tokiais atvejais svarbu pagalvoti apie saugumą, ypač žiemą ar einant nelygiu paviršiumi.

    Kada katė gali būti geresnis sprendimas?

    Daugeliui vyresnio amžiaus žmonių katė tampa paprastesniu ir patikimesniu palydovu, nes nereikia vedžioti lauke, o namų rutina paprastai būna lengviau valdoma. Katės dažnai geriau toleruoja ramesnį tempą ir gali suteikti artumo jausmą be intensyvios logistikos. Vis dėlto ir katė reikalauja priežiūros: švarios dėžutės, tinkamo maisto, profilaktinių vizitų ir dėmesio.

    Praktiškai dažniau pasiteisina suaugusi, subalansuoto būdo katė, o ne labai jaunas ir itin aktyvus kačiukas. Katėms veislė dažnai mažiau svarbi nei individualus temperamentas, todėl lemiamas tampa konkretus gyvūnas ir jo reakcija į žmogų, triukšmą ar kitus namų gyventojus. Jei katė prieraiši, bet nėra hiperaktyvi, ji gali tapti itin tinkamu pasirinkimu.

    Mažieji augintiniai, tokie kaip triušiai, jūrų kiaulytės ar paukščiai, iš šalies gali atrodyti lengvesnė alternatyva, tačiau realybėje jie taip pat reikalauja žinių, nuoseklaus valymo ir gydymo pas specializuotus veterinarus. Neretai priežiūra būna specifiška, o išlaidos gali nustebinti. Todėl prieš renkantis tokį gyvūną svarbu įvertinti, ar tikrai tinka būtent toks priežiūros modelis.

    „Geriausias augintinis senjorui yra tas, kuris į kasdienybę atneša ramybės ir pastovumo, o ne papildomą įtampą“, – pabrėžia gyvūnų gerovės specialistai, ragindami rinktis pagal realias galimybes, o ne emocinį impulsą.

    Dar prieš parsivežant augintinį verta susitarti dėl plano nenumatytiems atvejams: kas pasirūpins gyvūnu staiga susirgus, išvykus į sanatoriją ar prireikus gydymo ligoninėje. Tai ne pesimizmas, o atsakinga prevencija, kuri mažina stresą tiek žmogui, tiek augintiniui. Taip pat svarbu įsivertinti nuolatines išlaidas maistui, profilaktikai, skiepams, vaistams ir priemonėms, kad sprendimas netaptų finansine našta.

  • Lentvaryje 95-ąjį gimtadienį švenčiantį Lukaš František Savel pasveikino savivaldybės vadovai

    Lentvaryje 95-ąjį gimtadienį švenčiantį Lukaš František Savel pasveikino savivaldybės vadovai

    Lentvaryje gyvenantis Lukaš František Savel šį pavasarį mini 95-ąjį gimtadienį. Garbingo jubiliejaus proga senjorą aplankė Trakų rajono savivaldybės vicemerė Jolanta Abucevičienė ir Lentvario seniūnas Artūras Nausutis.

    Vizito metu jubiliatui perduoti mero Andriaus Šatevičiaus sveikinimai ir linkėjimai. Savivaldybės atstovai pabrėžė, kad tokios sukaktys yra proga įvertinti žmogaus nueitą gyvenimo kelią ir jo sukauptą patirtį.

    J. Abucevičienė, sveikindama senjorą, akcentavo brandos metų prasmę ir išmintį, kuri ateina su gyvenimo patirtimis. Taip pat palinkėta kuo daugiau sveikatos, kasdienės energijos ir artimųjų dėmesio.

    Trakų rajono savivaldybė pažymi, kad bendruomenės narių pagerbimas svarbių sukakčių metu yra ne tik mandagus gestas, bet ir ryšio su vietos žmonėmis stiprinimas. Tokie susitikimai primena, kad ilgaamžiai seniūnijos gyventojai yra gyva krašto istorijos dalis.

    Šaltinyje nurodoma, kad nuotraukoje jubiliatas įamžintas kartu su jį aplankiusiais svečiais. Informacija parengta pagal Trakų rajono savivaldybės pateiktą pranešimą.

  • Aktyvus pavasaris senjorams: 7 paprasti būdai daugiau judėti ir geriau jaustis kasdien

    Pavasaris, kuris kviečia judėti

    Pavasarį senjorams lengviau grįžti prie judėjimo, nes daugiau šviesos, šiltesnis oras ir ilgesnės dienos natūraliai skatina išeiti iš namų. Reguliarus, saikingas fizinis aktyvumas siejamas su geresne širdies ir kraujagyslių būkle, raumenų jėga, pusiausvyra bei mažesne kritimų rizika.

    Svarbiausia taisyklė paprasta: rinktis tokią veiklą, kuri yra reali ir saugi šiandien, o ne „ideali“ teoriškai. Jei yra lėtinių ligų, skausmų ar vartojami vaistai, prieš didesnius pokyčius verta pasitarti su šeimos gydytoju ar kineziterapeutu.

    Kasdienis pasivaikščiojimas, kuris tęsiasi ilgiau

    Pats paprasčiausias startas pavasarį yra pasivaikščiojimas, nereikalaujantis jokios įrangos ar specialaus pasiruošimo. Daugeliui senjorų labiausiai pasiteisina ne ilgi žygiai, o pastovus ritmas: parkas, kiemas, trumpas ratas aplink namus ar ėjimas iki parduotuvės vietoj važiavimo vieną stotelę.

    Reguliarumas dažnai duoda daugiau nei intensyvumas, nes organizmas pripranta prie krūvio, o judėjimas tampa įpročiu. Jei pradžia sunki, verta susitarti su savimi dėl trumpo, bet kasdienio tikslo ir po truputį ilginti maršrutą.

    Šiaurietiškas ėjimas ir daugiau stabilumo

    Šiaurietiškas ėjimas su lazdomis daugeliui senjorų patinka todėl, kad įtraukia daugiau raumenų grupių ir kartu suteikia saugumo jausmą. Lazdos padeda išlaikyti pusiausvyrą, o judėjimas tampa tolygesnis, ypač nelygiu paviršiumi ar kai norisi daugiau atramos.

    Kad nauda būtų didesnė, svarbi technika, todėl naudinga bent kartą pasikonsultuoti su treneriu ar kineziterapeutu. Net ir be didelio tempo tai gali būti puikus būdas sustiprinti kūną ir daugiau laiko praleisti gryname ore.

    Vandens aerobika ar paprasti pratimai baseine leidžia judėti neperkraunant sąnarių, todėl ši veikla dažnai rekomenduojama turintiems nugaros skausmų ar antsvorio. Vandenyje lengviau atlikti judesius, o raumenys dirba švelniai, bet efektyviai.

    Senjorams aktualu ir tai, kad pratimai vandenyje gali padėti lavinti koordinaciją bei ištvermę, o po užsiėmimų neretai jaučiamas mažesnis kūno „sunkumas“. Svarbu pasirinkti ramų tempą ir vengti persitempimo, ypač pradžioje.

    Jei baseinas nepasiekiamas, alternatyva gali būti lauko treniruokliai, kurių daugelyje miestų yra parkuose ar skveruose. Tokiose vietose galima saugiai atlikti paprastus judesius su savo kūno svoriu, svarbiausia pradėti nuo trumpų, lengvų sesijų.

    Dar vienas variantas yra dviratis arba treniruoklis namuose, jei savijauta ir pusiausvyra leidžia. Važiavimas dviračiu dažnai vertinamas kaip mažiau traumuojanti veikla, tačiau svarbu rinktis trumpus, ramius maršrutus ir nesivažinėti intensyvaus eismo vietose.

    Pavasarį nemažai senjorų natūraliai daugiau juda tvarkydami sodą, daržą ar prižiūrėdami augalus balkone. Tokia veikla dažnai „nesijaučia kaip sportas“, bet ji skatina keltis, eiti, pasilenkti, pasirūpinti smulkiais darbais ir ilgiau neužsibūti sėdimoje padėtyje.

    Nauda didėja, jei darbai atliekami su pertraukomis ir patogia laikysena, kad neapkrautų juosmens. Jei yra sąnarių problemų, gali padėti paprastos priemonės, pavyzdžiui, žemesnis suolelis ar lengvesni įrankiai.

    Aktyvumas senjorams yra ne vien fizinis krūvis, bet ir ryšys su žmonėmis, todėl verta pasidomėti Trečiojo amžiaus universitetų, senjorų klubų ar bendruomenių veiklomis. Grupinės veiklos dažnai motyvuoja, padeda išlaikyti ritmą ir sumažina vienišumo jausmą.

    Tokiose vietose neretai organizuojami šokiai, mankštos, pažintiniai pasivaikščiojimai ar lengvi sveikatingumo užsiėmimai. Net ir vienas reguliarus susitikimas per savaitę gali tapti tvirtu pagrindu aktyvesnei kasdienybei.

    „Didžiausią naudą duoda ne vienkartinis ryžtas, o judėjimas, kurį galima saugiai tęsti kiekvieną savaitę“, – sako kineziterapeutai, pabrėžiantys nuoseklumo svarbą.

    Pavasarį nebūtina imtis visko iš karto: užtenka pasirinkti vieną ar du realius įpročius ir juos išlaikyti. Jei atsiranda skausmas, svaigimas ar neįprastas dusulys, krūvį reikia mažinti ir, jei reikia, pasitarti su medikais.

    Svarbiausia žinia paprasta: judėjimas gali būti labai įvairus, o geriausia veikla yra ta, kuri teikia malonumą ir telpa į kasdienį ritmą. Tuomet aktyvus pavasaris senjorams tampa ne trumpu projektu, o natūralia gyvenimo dalimi.

  • Po 60-iesiems šie 3 produktai tyliai niokoja žarnyną – jų yra beveik kiekvienoje virtuvėje

    Po 60-iesiems šie 3 produktai tyliai niokoja žarnyną – jų yra beveik kiekvienoje virtuvėje

    Vyresniame amžiuje virškinimo sistema dažnai tampa jautresnė kasdieniams mitybos įpročiams. Dėl lėtesnės žarnyno veiklos, mikrobiotos pokyčių, mažesnio fizinio aktyvumo ir vartojamų vaistų dažniau vargina pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas ar nereguliarus tuštinimasis.

    Neretai problema slypi ne egzotiškuose produktuose ar greitajame maiste, o visiškai įprastuose pasirinkimuose, kurie kartojasi kasdien. Specialistai pabrėžia, kad ypač svarbu stebėti ne vieną patiekalą, o bendrą mitybos modelį, kuris ilgainiui pradeda alinti žarnyną.

    Pirmasis dažnas kaltininkas – pridėtinis cukrus ir jo gausūs šaltiniai: saldinti gėrimai, kepiniai, saldumynai, saldinti jogurtai ar dribsniai, taip pat saldinama arbata. Perteklinis cukrus siejamas su nepalankiais žarnyno mikrobiotos pokyčiais ir didesne fermentacija, dėl kurios gali stiprėti pūtimas bei diskomfortas.

    Ilgainiui saldūs produktai dažnai išstumia skaidulų turintį maistą, o tai ypač aktualu senjorams, kuriems reguliari žarnyno veikla priklauso nuo skaidulų ir skysčių. Kai užkandį pakeičia bandelė ar sausainiai, energijos netrūksta, tačiau žarnynas negauna to, ko labiausiai reikia kasdieniam ritmui palaikyti.

    Antrasis produktų tipas – baltų, stipriai rafinuotų miltų gaminiai: balta duona, bandelės, šviesūs makaronai, įvairūs sausainiai ar blynai iš aukščiausios rūšies miltų. Tokie gaminiai paprastai turi mažai skaidulų, todėl gali prisidėti prie užkietėjusių vidurių ir „lėto“ žarnyno jausmo.

    Vyresni žmonės neretai renkasi šviesią duoną iš įpročio ar dėl to, kad ji atrodo lengviau virškinama. Tačiau kai tokie produktai tampa pagrindine raciono dalimi, žarnynui ima trūkti tiek tirpių, tiek netirpių skaidulų, kurios padeda formuoti išmatas ir palaikyti reguliarų tuštinimąsi.

    Trečioji grupė – riebūs ir kepti patiekalai, ypač dažnai kartojami keli kartus per savaitę. Keptas, riebus maistas gali lėtinti skrandžio išsituštinimą ir sunkinti virškinimą, o kartu dažnai būna skurdus daržovių bei skaidulų, todėl nukenčia ir žarnyno darbas.

    Po 60-iesiems jautrumas didesniam riebalų kiekiui gali išryškėti aiškiau: vargina sunkumo jausmas, raugėjimas, pilvo pūtimas, o kai kuriems žmonėms ir pilvo skausmai ar tuštinimosi ritmo svyravimai. Dėl to gali susidaryti įspūdis, kad „kenkia viskas“, nors kartais užtenka koreguoti kelis pasikartojančius pasirinkimus.

    Svarbiausia žinia ta, kad šie produktai dažnai atrodo nekalti, nes yra įprasti ir siejami su namų virtuve. Būtent kasdienybė apsunkina ryšio atpažinimą: žmogus ieško bėdos pieno produktuose, daržovėse ar vaisiuose, o priežastis gali būti cukraus, rafinuotų miltų ir kepto maisto dominavimas.

    Radikalūs pokyčiai dažniausiai nereikalingi – veiksmingesnė būna lėta ir nuosekli mitybos korekcija. Žarnynui paprastai palankūs rauginti produktai, avižos, kruopos, ankštiniai, daržovės, sėklos ir pakankamas vandens kiekis, o patiekalų ruošime dažniau pasiteisina troškinimas, virimas ar kepimas orkaitėje.

    Jei vargina ilgalaikiai simptomai, pavyzdžiui, nuolatinis vidurių užkietėjimas, kraujas išmatose, nepaaiškinamas svorio kritimas, stiprėjantis skausmas ar mažakraujystės požymiai, vien mitybos keitimo gali nepakakti. Tokiais atvejais saugiausia sprendimus aptarti su šeimos gydytoju ar dietologu, ypač jei vartojama daug vaistų ar yra lėtinių ligų.

  • Nemokamos sveikatos stiprinimo programos startuoja: kam skirtos ir ką realiai duos dalyviams

    Nemokamos sveikatos stiprinimo programos startuoja: kam skirtos ir ką realiai duos dalyviams

    Nuo gegužės pabaigos startuoja nemokamos sveikatos stiprinimo programos, orientuotos į skirtingus poreikius turinčias žmonių grupes. Organizatoriai pabrėžia, kad tikslas nėra vien paskaitos apie sveiką gyvenseną, o praktiniai įgūdžiai, kuriuos galima pritaikyti kasdien.

    Projektas numato tris dalyvių kryptis: 65 metų ir vyresniems asmenims, suaugusiesiems, norintiems stiprinti sveikatą ir mažinti onkologinių ligų riziką, taip pat žmonėms, kuriems diagnozuota arba buvo diagnozuota onkologinė liga, bei jų artimiesiems. Programos turinys bus pritaikomas pagal grupę, kad rekomendacijos būtų realistiškos ir saugios.

    Užsiėmimuose numatomas kompleksinis požiūris, apimantis sveiką mitybą, fizinį aktyvumą, emocinės sveikatos stiprinimą, streso valdymą, miego kokybės gerinimą ir žalingų įpročių prevenciją. Praktinė dalis akcentuojama kaip esminė, nes būtent ji padeda naujus įpročius paversti rutina, o ne trumpalaikiu bandymu.

    Be teorinių temų dalyviams bus siūlomi patyriminiai užsiėmimai, skirti geriau pažinti kūno signalus ir emocijas. Tarp veiklų minima miško terapija, garso terapija ir kitos panašaus pobūdžio praktikos, kurios dažniausiai naudojamos kaip papildomos priemonės streso mažinimui ir savijautos gerinimui.

    Užsiėmimus ves kvalifikuoti specialistai, o programa suplanuota taip, kad dalyviai turėtų pakankamai laiko formuoti naujus įpročius. Veiklos vyks nuo gegužės pabaigos iki spalio, planuojama susitikti 1–2 kartus per savaitę, o laiką bus galima rinktis dienos metu darbo dienomis arba vakare nuo 17 valandos.

    Dalyvavimas programose nemokamas, projektas finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis. Organizatoriai ragina įsivertinti galimybes, nes veiklos vyks pagal iš anksto sudarytą grafiką ir tęsis visą laikotarpį, įskaitant vasaros mėnesius.

    Norint dalyvauti, reikalinga išankstinė registracija telefonu, el. paštu arba internetu užpildant registracijos formą. Vietų skaičius ribotas, grupėse planuojama po 20–25 dalyvius, todėl registruotis rekomenduojama nelaukiant.

    Informaciją parengė Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro socialinio recepto koordinatorė, projekto vadovė Monika Juknytė.

  • Lenkijoje daugėja sutarčių iki gyvos galvos: senjorai butus ir namus keičia į priežiūrą

    Lenkijoje sparčiai daugėja vadinamųjų iki gyvos galvos išlaikymo sutarčių, kai vyresnio amžiaus žmonės perduoda būsto nuosavybę mainais į priežiūrą ir išlaikymą. Šalies Teisingumo ministerijos duomenys rodo, kad tokių susitarimų per pastarąjį dešimtmetį padaugėjo maždaug dvigubai, o pastaraisiais metais fiksuojami rekordai.

    Šių sutarčių esmė paprasta: būsto savininkas perleidžia butą ar namą kitam asmeniui, o mainais gauna įsipareigojimą rūpintis juo iki gyvenimo pabaigos. Praktikoje tai gali reikšti kasdienę pagalbą, apmokamas sąskaitas, maistą, sveikatos priežiūros organizavimą ar periodines išmokas, priklausomai nuo konkrečių sutarties sąlygų.

    Kodėl senjorai renkasi šį kelią?

    Ekspertai šią tendenciją sieja su augančiomis pragyvenimo išlaidomis ir senjorų pajamų spaudimu. Nors pensijos daugeliui yra pagrindinis pajamų šaltinis, jų dažnai nepakanka padengti būsto išlaikymo, vaistų, slaugos ar pagalbos namuose kaštų, ypač didesniuose miestuose.

    Priežastis yra ir demografija: visuomenė sensta, o šeimos struktūra keičiasi, todėl ne visi vyresnio amžiaus žmonės turi artimųjų, galinčių nuolat padėti. Dėl to būstas kai kam tampa ne tik gyvenamąja vieta, bet ir realia priemone užsitikrinti kasdienę priežiūrą.

    Kokie objektai dažniausiai perleidžiami?

    Statistika rodo, kad didžioji dalis tokių sutarčių sudaroma dėl gyvenamojo nekilnojamojo turto, pirmiausia butų ir namų. Mažesnę dalį sudaro žemės ūkio paskirties sklypai, tačiau ir šiame segmente pastaruoju metu matomas augimas.

    Rinkos stebėtojai atkreipia dėmesį, kad iki gyvos galvos išlaikymo modelis ypač patrauklus tiems, kurie turi nuosavą būstą, bet neturi pakankamų santaupų arba nenori imti paskolų, parduoti turto ir nuomotis. Tokiu būdu senjorai siekia stabilumo, o ne vienkartinės didelės sumos.

    Ką būtina žinoti prieš pasirašant?

    Lenkijoje tokios sutartys paprastai turi būti tvirtinamos notaro, todėl formaliai jos yra aiškiai reglamentuotos. Vis dėlto reali rizika dažniausiai slypi ne dokumento formoje, o konkrečiose sąlygose: kaip apibrėžiama priežiūra, kas laikoma tinkamu išlaikymu, kokios yra šalių teisės ir ką daryti kilus ginčui.

    Teisininkai ir socialinės politikos ekspertai pabrėžia, kad senjorams svarbu ne tik suprasti finansinę naudą, bet ir įvertinti praktinius aspektus: ar pagalba bus teikiama nuolat, ar numatytas pakaitinis sprendimas ligos atveju, kaip užtikrinamas būsto naudojimas iki gyvenimo pabaigos. Dėl to vis dažniau akcentuojama profesionalios konsultacijos reikšmė prieš priimant sprendimą, kuris dažnai tampa negrįžtamas.

    „Didėjantis iki gyvos galvos išlaikymo sutarčių skaičius rodo, kad daliai senjorų tai tampa realia išeitimi, kai pensijos nepadengia oraus gyvenimo ir priežiūros poreikių“, – teigiama apibendrinant tendenciją.

  • Viena nedidelė namų detalė gali iškart sumažinti griuvimų riziką: ką pataria ekspertai

    Viena nedidelė namų detalė gali iškart sumažinti griuvimų riziką: ką pataria ekspertai

    Vyresniame amžiuje namai gali tapti pavojingesni ne dėl didelių remontų stokos, o dėl smulkmenų, kurios kasdien „pakiša koją“. Silpstant regėjimui, mažėjant raumenų jėgai ir prastėjant pusiausvyrai, net slenkstis ar prietema koridoriuje padidina griuvimo tikimybę.

    Griuvimai laikomi viena dažniausių traumų priežasčių tarp senjorų, o jų pasekmės neretai būna ilgalaikės: nuo kaulų lūžių iki baimės judėti, kuri dar labiau mažina savarankiškumą. Dėl to specialistai pabrėžia, kad riziką verta mažinti paprastomis, greitai įgyvendinamomis priemonėmis.

    Viena didžiausią efektą duodančių priemonių yra geresnis apšvietimas. Senjorams dažnai reikia ryškesnės ir tolygesnės šviesos nei jaunesniems žmonėms, todėl vieno šviestuvo lubose paprastai nepakanka, ypač koridoriuose, vonioje ir prie lovos.

    Praktiškiausia, kai patalpose yra keli šviesos šaltiniai ir nėra staigių kontrastų tarp tamsių ir ryškių zonų. Judesio davikliais valdomi šviestuvai naktį ar prie įėjimo padeda išvengti situacijų, kai einama tamsoje ieškant jungiklio.

    Ne mažiau svarbu pašalinti kliūtis kasdieniuose maršrutuose, pavyzdžiui, kelyje nuo lovos iki vonios ar nuo virtuvės iki durų. Slidūs kilimėliai, išsikišę laidai, žemi staliukai ar dekoracijos praėjimuose jaunam žmogui atrodo nereikšmingi, bet senjorui tai gali tapti realiu pavojumi.

    Vonioje rizika ypač didelė, nes čia susiduria vanduo, slidūs paviršiai ir būtinybė išlaikyti pusiausvyrą. Daugiausia naudos paprastai duoda neslystantys kilimėliai, patikimi turėklai prie tualeto ir dušo bei patogiai pasiekiamos, lengvai valdomos maišytuvo rankenėlės.

    Jei yra galimybė, senjorams saugesnis sprendimas dažnai būna dušas su žemu įėjimu arba be slenksčio, o ne aukšta vonia. Net ir nekeičiant santechnikos, prie dušo praverčia sėdynė, o daiktus verta sudėti taip, kad nereikėtų staigiai pasilenkti ar atsistoti ant pirštų galų.

    Kasdienį komfortą stipriai lemia ir baldų ergonomika. Per žema lova ar per minkštas fotelis, iš kurio sunku atsikelti, didina krūvį sąnariams ir skatina nestabilius judesius, todėl baldų aukštį ir stabilumą verta įvertinti iš naujo.

    Specialistai taip pat rekomenduoja susikurti aiškią daiktų tvarką, kad svarbiausi daiktai visada būtų po ranka. Telefonas, akiniai, vaistai ar dokumentai turėtų turėti pastovią vietą, nes paieškos stresinėse situacijose didina skubėjimą ir neatidumą.

    Kuriant senjorui draugiškus namus svarbus ir psichologinis aspektas. Sprendimai turi didinti saugumą, bet nekurti įspūdžio, kad būstas tapo gydymo įstaiga, nes savarankiškumo pojūtis ir pasitikėjimas savo jėgomis tiesiogiai veikia kasdienę gerovę.

    Dažniausiai geriausi rezultatai pasiekiami derinant kelis paprastus žingsnius: daugiau šviesos, mažiau kliūčių ir saugesnė vonia. Tokie pokyčiai nereikalauja kapitalinio remonto, tačiau gali akivaizdžiai sumažinti nelaimingų atsitikimų riziką ir palengvinti kasdienybę.

  • Geriausia veikla po 60-ies? Tyrimai rodo: ši praktika gerina pusiausvyrą ir nuotaiką

    Geriausia veikla po 60-ies? Tyrimai rodo: ši praktika gerina pusiausvyrą ir nuotaiką

    Vyresniame amžiuje vienas didžiausių pavojų sveikatai yra kritimai, kurie neretai baigiasi lūžiais ir ilgu reabilitacijos laikotarpiu. Tyrimai rodo, kad reguliari joga gali padėti stiprinti raumenis, gerinti koordinaciją ir kūno padėties pojūtį, todėl kasdienėje veikloje lengviau išlaikyti pusiausvyrą.

    Specialistai pabrėžia, kad ši praktika ypač naudinga tada, kai pratimai parenkami pagal žmogaus pasirengimą ir sveikatos būklę. Net ir švelnūs, nuoseklūs užsiėmimai gali prisidėti prie geresnio stabilumo, lankstumo ir raumenų jėgos.

    Mažiau skausmo, daugiau judėjimo

    Su amžiumi natūraliai mažėja raumenų masė ir silpnėja sąnarių paslankumas, todėl judesiai tampa riboti, o kasdieniai darbai reikalauja daugiau pastangų. Joga šiuos pokyčius gali lėtinti, nes apjungia saugų raumenų stiprinimą ir tempimą, o pratimų amplitudė didinama palaipsniui.

    Reguliari praktika dažnai siejama su geresne laikysena ir mažesniu sąnarių diskomfortu, ypač kai dėmesys skiriamas klubų, nugaros ir kojų raumenims. Tai svarbu ir praktiniu požiūriu: lengviau atsistoti, pasilenkti, stabiliau eiti laiptais.

    Nauda psichikai ir miegui

    Joga nėra vien fizinis krūvis: kvėpavimo ir dėmesio sutelkimo pratimai padeda mažinti įtampą, nerimą ir gerinti emocinę savijautą. Mokslinės apžvalgos rodo, kad vyresnių žmonių grupėse joga gali būti siejama su geresniu psichologiniu gerbūviu ir aukštesne gyvenimo kokybe.

    Praktika taip pat gali prisidėti prie geresnio miego, nes derina judesį ir atsipalaidavimo technikas. Kai kuriuose tyrimuose akcentuojama, kad reguliarus, vidutinio intensyvumo užsiėmimas vakare ar dienos metu padeda lengviau užmigti ir rečiau prabusti naktį.

    Lengva pritaikyti beveik visiems

    Viena didžiausių jogos stiprybių yra pritaikomumas: pradėti galima be sudėtingos įrangos, o pratimai dažnai atliekami ant kilimėlio, naudojant pagalbines priemones ar net sėdint ant kėdės. Dėl to joga gali tikti ir tiems, kurių mobilumas ribotas, svarbiausia judėti saugiai ir be skausmo.

    Ekspertai pataria vyresniems žmonėms rinktis pradedančiųjų ar specialiai senjorams pritaikytas programas, o turint lėtinių ligų pasitarti su gydytoju ar kineziterapeutu. Tinkamai parinkta praktika gali tapti ilgalaikiu įpročiu, padedančiu išlikti savarankiškiems ir aktyviems.

    „Svarbiausia ne sudėtingos pozos, o reguliarumas ir saugus judesys, stiprinantis pusiausvyrą bei pasitikėjimą savo kūnu“, – sako kineziterapeutai.

  • Mažeikių „Bočiai“ Motinos dienai skyrė šventinę popietę: dainos, šokiai ir svečių kolektyvai

    Mažeikiuose Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ bendrija sukvietė narius ir svečius į Motinos dienai skirtą šventinę popietę Tau, mamyte, gražiausios dainos. Renginys vyko Mažeikių kultūros centro Pramogų salėje, kur netrūko sveikinimų, dainų ir šokių.

    Renginio dalyves Motinos dienos proga pasveikino Mažeikių rajono savivaldybės vicemerė Kristina Juškevičienė. Šventinės popietės dalyviams gražios šventės linkėjo ir „Bočių“ Mažeikių bendrijos pirmininkė Marta Jašmontienė.

    Koncertinę programą klausytojams dovanojo Mažeikių „Bočių“ mišrus vokalinis ansamblis ir armonikierių ansamblis Grok, armonika. Į renginį atvyko ir svečių kolektyvai, kurie papildė programą savo repertuaru.

    Scenoje pasirodė Kelmės „Bočių“ kapela „Naktigonė“, Viekšnių kultūros centro mišrus ansamblis „Vinkšna“, Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių asociacijos ansamblis „Albatrosas“ ir Akmenės „Bočių“ ansamblis. Šventinę nuotaiką sustiprino ir Mažeikių moksleivių namų šokėjos.

    Motinos diena Lietuvoje tradiciškai minima pirmąjį gegužės sekmadienį, todėl tokie bendruomeniniai susibūrimai tampa proga ne tik pasveikinti mamas, bet ir sutelkti skirtingų kartų žmones. Kultūros centrų ir nevyriausybinių organizacijų renginiai regionuose vis dažniau orientuojami į jaukų bendrystės formatą, kuriame svarbūs ir svečių pasirodymai, ir gyvas bendravimas.