CP v2

Tag: Šiaurės jūra

  • Danija stato jūrinį vėjo parką „Thor“: 70 turbinų Šiaurės jūroje turėtų maitinti iki milijono namų

    Danija stato jūrinį vėjo parką „Thor“: 70 turbinų Šiaurės jūroje turėtų maitinti iki milijono namų

    Danija Šiaurės jūroje pradėjo vieną ambicingiausių pastarųjų metų energetikos projektų – jūrinį vėjo parką „Thor“. Planuojama, kad tai bus didžiausias šalies jūrinis vėjo parkas, o jo galia viršys 1 000 megavatų.

    Projektas vystomas į vakarus nuo Danijos krantų, netoli Thorsminde, kur vėjai paprastai yra stipresni ir stabilesni nei sausumoje. Toks pasirinkimas leidžia tikėtis didesnio elektros gamybos pastovumo, tačiau kartu reiškia ir sudėtingesnę statybą bei priežiūrą atšiauriomis jūros sąlygomis.

    Kas yra „Thor“ projektas?

    „Thor“ – tai didelio masto jūrinis vėjo elektrinių kompleksas, kurį planuojama sudaryti iš maždaug 70 turbinų. Pagrindinis projekto vystytojas yra „RWE“, o partneris – „Norges Bank Investment Management“.

    Skelbiama, kad parke bus diegiamos „Siemens Gamesa“ SG 14-236 DD turbinos, kurios priskiriamos naujos kartos didelės galios įrenginiams. Didėjant vienos turbinos galiai, tokiems parkams dažnai prireikia mažiau įrenginių tam pačiam elektros kiekiui pagaminti, tačiau išauga atskirų komponentų – bokštų, menčių ir pamatų – gabaritai.

    Kodėl statybos jūroje tokios sudėtingos?

    Didžiausias iššūkis jūroje – ne vien turbinų pastatymas, o patikimas elektros perdavimas į sausumą. Energija iš turbinų kabeliais jūros dugnu keliauja į jūrines pastotes, kur ji surenkama ir paruošiama perdavimui, o vėliau eksporto kabeliais nukreipiama į Danijos elektros tinklą.

    Darbus komplikuoja sūrus vanduo, korozija, audros ir kintantis jūros dugnas. Dėl oro sąlygų techninė priežiūra gali būti atidėta dienoms ar net ilgiau, todėl įranga projektuojama taip, kad atlaikytų intensyvias bangas, stiprų vėją ir nuolatinę drėgmę.

    Kuo šis parkas svarbus Danijai ir regionui?

    „Thor“ laikomas Danijos strategijos dalimi, siekiant didinti atsinaujinančios energetikos dalį ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Jūrinis vėjas tampa vis svarbesnis visame Šiaurės jūros regione, kur šalys sparčiai plečia pramoninio masto energijos zonas jūroje.

    Projekto vystytojai nurodo, kad planuojama gamyba galėtų patenkinti maždaug iki 1 000 000 Europos namų ūkių elektros poreikį, nors reali nauda priklausys nuo vėjo sąlygų, tinklo pralaidumo ir faktinio vartojimo. Tikimasi, kad „Thor“ pilnai pradės veikti apie 2027 metais.

  • Karas su Iranu keičia vokiečių atostogas: auga užsakymų banga Šiaurės ir Baltijos jūrose

    Karas su Iranu keičia vokiečių atostogas: auga užsakymų banga Šiaurės ir Baltijos jūrose

    Artimųjų Rytų krizė keičia maršrutus

    Karas su Iranu, kuris pastaraisiais mėnesiais trikdė skrydžių maršrutus tarp Europos ir Azijos, verčia dalį vokiečių poilsiautojų pergalvoti atostogų planus. Kelionių sektorių ypač paveikė neapibrėžtumas dėl saugumo regione ir galimų staigių oro erdvės ribojimų.

    Viešojoje erdvėje aptarti atvejai, kai keliautojai buvo įstrigę tranzitinėse stotelėse, sustiprino nerimą dėl tolimųjų skrydžių patikimumo. Dėl to dalis turistų renkasi trumpesnes keliones ir ieško poilsio arčiau namų.

    Brangesni skrydžiai ir paketai

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad įtampa Persijos įlankos regione turi tiesioginį poveikį aviacijai: brangstant energijos ištekliams didėja vežėjų sąnaudos. Tai dažnai persikelia į bilietų kainas, o vėliau ir į kelionių paketų įkainius.

    Papildomas rizikos veiksnys yra galimi tiekimo sutrikimai, susiję su degalais, taip pat ilgesni skrydžių keliai, kai tenka apkeliauti nesaugias zonas. Tokiais atvejais skrydžiai trunka ilgiau, o tai reiškia didesnį degalų poreikį ir didesnes veiklos sąnaudas.

    Vokietijos kurortams tai gali būti postūmis

    Vokietijos federalinės vyriausybės turizmo įgaliotinis, CDU politikas Christophas Ploßas viešai teigė matantis galimybę šalies vidaus turizmui. Jo vertinimu, didžiausias užsakymų augimas tikėtinas Šiaurės ir Baltijos jūrų pakrantėse, kur paplūdimio atostogos tampa patrauklia alternatyva tolimoms kryptims.

    „Kad ir kokios skaudžios būtų Artimųjų Rytų krizės pasekmės daugeliui sektorių, ji kartu atveria galimybių Vokietijos turizmui“, – sakė Christophas Ploßas.

    Pasak jo, šiemet vidaus turizmui skatinti numatomos ir valstybės priemonės, siejamos su infrastruktūros gerinimu bei patogesniu keliavimu šalies viduje. Akcentuojama, kad turizmas išlieka svarbia ekonomikos atrama, ypač pajūrio ir kurortiniuose regionuose.

    Apklausos rodo augantį atsargumą

    Kelionių planų pokyčius patvirtina ir apklausų duomenys: reprezentatyvioje SAP Concur užsakymu atliktoje apklausoje beveik 20 proc. respondentų nurodė, kad dėl karo su Iranu pasekmių patys atšaukė ar perrezervavo skrydį arba jų skrydis buvo atšauktas oro linijų.

    Toks rodiklis signalizuoja ne tik apie baimę, bet ir apie praktinius trikdžius, kai keliautojai priversti rinktis alternatyvius maršrutus. Turizmo rinkai tai reiškia didesnę paklausą artimesnėms kryptims ir lankstesniems kelionių sprendimams.

    Rekordinės nakvynės stiprina foną

    Vokietijos vidaus turizmo augimas fiksuotas ir iki šios krizės: Federalinės statistikos tarnybos duomenimis, 2025 metais šalyje pasiektas naujas rekordas. Per metus užregistruota 497 500 000 nakvynių, tai yra apie 0,3 proc. daugiau nei ankstesniais rekordiniais 2024 metais.

    Vien 2025 metų gruodį apgyvendinimo įstaigos fiksavo 32 000 000 nakvynių, arba 3,6 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau. Šie skaičiai rodo, kad vidaus turizmas turi tvirtą pagrindą, o geopolitiniai sukrėtimai gali dar labiau paspartinti tendenciją atostogauti arčiau namų.

  • JK patvirtino 3 GW Dogger Bank South: nauja sąlyga dėl vėjo šešėlio neramina kaimynus

    JK patvirtino 3 GW Dogger Bank South: nauja sąlyga dėl vėjo šešėlio neramina kaimynus

    Jungtinės Karalystės Vyriausybė gegužės 14 dieną patvirtino Dogger Bank South – vieną didžiausių šalyje planuojamų jūrinių vėjo parkų, kurio bendra galia sieks 3 GW. Kartu su leidimu pateikta neįprasta sąlyga: prieš pradedant statybas privaloma parengti vadinamąjį vėjo šešėlio poveikio planą, suderinant veiksmus su kaimyniniais projektais.

    Dogger Bank South vystomas kaip bendra „RWE“ ir „Masdar“ iniciatyva: „RWE“ priklauso 51 proc., „Masdar“ – 49 proc. Projektą sudaro du po 1,5 GW parkai, o galutinis investicinis sprendimas, pasak vystytojų, planuojamas 2027 metais, todėl realios statybos dar užtruks.

    Kodėl vėjo šešėlis tampa problema

    Vėjo turbinos gamina elektrą „paimdamos“ dalį judančio oro kinetinės energijos. Už rotoriaus susidaro lėtesnio, labiau turbulentiško oro zona – vadinamasis vėjo šešėlis, kuris gali nusidriekti toliau nei vieno parko ribos.

    Jei toks srautas pasiekia kito parko turbinų lauką, jos gali gauti mažesnį vėjo greitį ir atitinkamai pagaminti mažiau elektros. Dideliuose, tankiai užstatytuose jūriniuose plotuose šis reiškinys vis dažniau vertinamas ne kaip teorinė inžinerinė detalė, o kaip reali rizika gamybai ir pajamoms.

    Neįprasta sąlyga leidime

    Patvirtinimą pasirašęs energetikos sekretorius Edas Milibandas įpareigojo vystytojus prieš statybas užtikrinti konsultacijas ir poveikio mažinimą per vėjo šešėlio poveikio planą. Kitaip tariant, statybos negalės prasidėti, kol nebus sutarta, kaip bus kalbamasi su galimai paveiktų parkų operatoriais ir kokios priemonės bus taikomos.

    Ši formuluotė išskirtinė tuo, kad oficialiai pripažįsta galimą situaciją, kai vienas atsinaujinančios energetikos projektas gali apčiuopiamai sumažinti kito projekto generaciją. Iki šiol tokios įtampos dažniausiai likdavo komercinių derybų ar techninių vertinimų lauke, o ne aiškiai įrašytos į leidimo sąlygas.

    Kaimynai stebi, kuo tai baigsis

    Planavimo dokumentuose viešai fiksuotos ir kai kurių kaimyninių vystytojų pastabos, kad Dogger Bank South gali daryti įtaką jų projektų vėjo režimui. Viena aktyviau klausimą kėlusių bendrovių – „Ørsted“, valdanti Hornsea projektų grupę, kuri pabrėžė galimų finansinių nuostolių riziką.

    „Tikimės diskusijų su Dogger Bank South vystytojais projektui judant į priekį“, – sakė „Ørsted“ atstovas.

    JK jūrinio vėjo sektorius sparčiai plečiasi, todėl Šiaurės jūroje daugėja atvejų, kai parkai planuojami vis arčiau vienas kito. Tą pačią dieną, kai patvirtintas Dogger Bank South, leidimas suteiktas ir North Falls – 1 GW projektui, kurį vysto „RWE“ ir SSE kaip esamo Greater Gabbard parko plėtrą.

    Artimiausias Dogger Bank South etapas – detalus projektavimas ir pirkimų sprendimai, tačiau didžiausias klausimas bus vėjo šešėlio poveikio planas. Jei pavyks sklandžiai suderinti interesus ir kompensavimo ar mažinimo priemones, tai gali tapti precedentu būsimoms didelių parkų leidimų sąlygoms vis labiau užpildytoje Šiaurės jūroje.

  • Plūduriuojantys vėjo parkai atveria giliavandenę energetiką: kodėl plėtra vyksta etapais

    Plūduriuojantys vėjo parkai atveria giliavandenę energetiką: kodėl plėtra vyksta etapais

    Jūrinė vėjo energetika sparčiai auga, tačiau didelė dalis stipriausių vėjų lieka nepasiekiami ten, kur jūra per gili tradiciniams pamatams. Būtent čia į sceną ateina plūduriuojančios vėjo turbinos, galinčios veikti toli nuo kranto ir didesniuose gyliuose.

    Technologiškai sprendimas jau įrodytas mažais projektais, tačiau pramonė pabrėžia, kad masinė plėtra negali vykti „vienu šuoliu“. Esminis klausimas dabar yra ne ar tai veiks, o ar tai galima išplėsti patikimai ir ekonomiškai, nepadidinant rizikų visai rinkai.

    Nuo bandymų prie pramonės

    Fiksuoto dugno jūriniai vėjo parkai iki dabartinių galingų projektų atėjo palaipsniui: nuo nedidelių ankstyvųjų parkų iki didžiulių elektrinių, kurioms reikėjo sukauptos patirties, standartų ir tiekimo grandinių. Tokį kelią šiandien siūloma kartoti ir plūduriuojančiai technologijai, nes pirmieji etapai investuotojams yra kritiniai.

    Rinka prisimena, kad energetikos infrastruktūroje skubėjimas dažnai baigiasi brangiais vėlavimais, techniniais nesklandumais ir pasitikėjimo praradimu. Todėl plėtotojai vis dažniau kalba apie „laiptus“: mažesnės apimties parkai, tuomet vidutinio dydžio projektai ir tik po to – didelės galios komerciniai parkai.

    Kur šiandien yra plūduriuojantis vėjas?

    Pasaulyje jau veikia keli komercinio masto pavyzdžiai, tačiau bendra įrengtoji galia vis dar palyginti maža, lyginant su fiksuoto dugno parkais. Vienas dažniausiai minėtų atskaitos taškų – Škotijoje veikiantis „Hywind Scotland“ parkas, pradėjęs darbą 2017 metais ir parodęs, kad tokio tipo turbinos gali patikimai gaminti elektrą jūroje.

    Vis dėlto iki gigavatų klasės projektų, kurie šiandien jau tapo įprasti Šiaurės jūroje su fiksuotais pamatais, plūduriuojanti technologija dar neprisiartino. Didžiausias barjeras – kaina ir nepakankamai išvystyta specializuota infrastruktūra: gamyba, surinkimas uostuose, montavimas ir eksploatacija atviroje jūroje.

    Kodėl gilesnis vanduo viską keičia?

    Fiksuoti pamatai ekonomiškai sudėtingėja, kai gylis didėja maždaug virš 60 metrų, nes konstrukcijos ir įrengimas tampa neproporcingai brangūs. Tuo tarpu daug perspektyviausių vėjo zonų yra būtent ten, kur žemyninis šelfas staigiai leidžiasi, pavyzdžiui, prie JAV vakarinės pakrantės, Japonijos ar kai kuriuose Viduržemio jūros ruožuose.

    Plūduriuojančios platformos leidžia šį ribojimą apeiti, tačiau kartu įveda naują inžinerinių uždavinių paketą. Tokias turbinas reikia pritvirtinti inkaravimo ir švartavimo sistemomis, jos turi „dirbti“ su bangavimu, o kabeliai privalo atlaikyti nuolatinį judėjimą, kad būtų išvengta nuovargio pažaidos.

    Todėl rizikos profilis ankstyvuose projektuose yra didesnis nei buvo fiksuoto dugno technologijai tuo metu, kai ji tik kūrėsi. Dėl to plėtra dažniausiai planuojama etapais, kad kiekvienas projektas suteiktų realių eksploatacijos duomenų, o bankai ir draudikai matytų prognozuojamą patikimumą.

    Artimiausi 5–10 metų laikomi lemiamu laikotarpiu: ar bus pereita nuo demonstracinių parkų prie vidutinio masto projektų, kurie parodytų aiškią kaštų mažėjimo kryptį. Jei tai pavyks, plūduriuojantys vėjo parkai gali tapti vienu svarbiausių energijos perėjimo instrumentų ten, kur šiandien tradicinė jūrinė energetika pasiekia savo ribas.

  • Šiaurės jūros vėjo parkai keičia ekosistemą: ruoniai plaukia kvadratais, o žuvims didėja spaudimas

    Šiaurės jūros vėjo parkai keičia ekosistemą: ruoniai plaukia kvadratais, o žuvims didėja spaudimas

    Kas vyksta prie turbinų?

    Jūriniai vėjo parkai Šiaurės jūroje keičia ne tik energijos gamybos žemėlapį, bet ir vietos ekosistemas. Mokslininkai fiksuoja, kad turbinų pamatai virsta savotiškais dirbtiniais rifais, o tai pritraukia visą mitybos grandinę.

    Plieninės konstrukcijos suteikia kietą pagrindą midijoms, kempinėms, jūriniams giliams ir kitiems organizmams, kurie anksčiau smėlingame dugne turėjo mažiau atramos. Dėl to aplink pamatus daugėja smulkių žuvų, o paskui jas atplaukia ir plėšrūnai.

    Ruonių maršrutai nustebino tyrėjus

    Gyvūnų stebėsena parodė netikėtą elgseną: ruoniai prie vėjo parkų dažnai juda tarsi pagal geometrinį tinklelį, sudarydami beveik taisyklingus kvadratus. Toks „stačiakampis“ plaukimas siejamas su tuo, kad turbinos paprastai išdėstomos reguliariais intervalais, sudarant aiškią erdvinę struktūrą.

    Tyrimuose, kuriuose naudoti GPS siųstuvai, ruoniai kartoja panašius maršrutus tarp turbinų eilių, tarsi patruliuodami numatytą medžioklės trasą. Specialistai tai aiškina kaip energiją taupančią mitybos strategiją, kai plėšrūnas lankosi žinomose „maisto stotelėse“ reguliariu ratu.

    Dirbtiniai rifai turi ir kainą

    Nors prie turbinų dažnai fiksuojamas didesnis biomasės kiekis, mokslininkai pabrėžia, kad tai nebūtinai reiškia, jog jūroje atsirado daugiau žuvų apskritai. Dalis efektų gali būti susiję su persiskirstymu, kai organizmai susitelkia prie naujų struktūrų, o aplinkinėse teritorijose jų sumažėja.

    Didėjanti žuvų koncentracija gali stiprinti plėšrūnų spaudimą vietinėms populiacijoms, ypač jei ruoniai išmoksta efektyviai išnaudoti turbinų tinklą kaip medžioklės koridorių. Tokia situacija kartais apibūdinama kaip ekologiniai spąstai, kai nauja buveinė pritraukia grobį, bet kartu padidina jo pažeidžiamumą.

    Ekspertai pabrėžia, kad jūrinių vėjo parkų poveikis gamtai nėra vienareikšmis: vienoms rūšims jis gali sukurti naujas buveines, kitoms pakeisti migracijos ir maitinimosi įpročius. Dėl to vis dažniau akcentuojama ilgalaikė stebėsena ir projektavimo sprendimai, kurie mažintų neigiamą poveikį biologinei įvairovei.