Karštomis dienomis daugelis neatsisako rytinės kavos net tada, kai temperatūra peržengia 30 laipsnių. Tačiau medikai primena, kad karštyje svarbiausia tampa skysčių balansas, o kava neturėtų pakeisti vandens, ypač vyresniame amžiuje.
Specialistai pabrėžia, kad pati kava nėra draudžiama: saikingas kiekis daugeliui padeda išlikti budriems ir susikaupti. Rizika išauga tada, kai karščio metu geriama kelios stiprios kavos iš eilės, o vandens vartojama per mažai.
Vyresni žmonės dažniau patiria dehidrataciją, nes su amžiumi silpnėja troškulio pojūtis, o organizmas lėčiau prisitaiko prie perkaitimo. Prakaituojant netenkama daugiau skysčių ir elektrolitų, todėl net nedidelis skysčių trūkumas gali greičiau pabloginti savijautą.
Kofeinas veikia stimuliuojančiai, o daliai žmonių gali didinti širdies plakimą, nerimą ar sukelti rankų drebėjimą. Karščio metu tai gali sustiprėti, ypač jei žmogus yra pavargęs, prastai miegojęs ar jau turi skysčių trūkumą.
Ypatingo atsargumo gydytojai rekomenduoja laikytis sergantiems širdies ligomis, turintiems nereguliuojamą padidėjusį kraujospūdį, širdies ritmo sutrikimų, taip pat varginamiems refliukso ar nemigos. Jei po kavos pasireiškia širdies permušimai, stiprus nerimas ar ryškus rėmuo, karštyje net viena stipri kava gali pabloginti būklę.
Riziką gali didinti ir vartojami vaistai, ypač šlapimo išsiskyrimą didinantys ar kraujospūdį reguliuojantys preparatai, nes jie gali paveikti skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą. Dėl to karštomis dienomis svarbu vaistus užsigerti vandeniu ir, jei kyla klausimų dėl suderinamumo, pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Ne visos kavos karštyje vienodai palankios: saldinti lediniai kavos gėrimai su sirupais, grietinėle ar dideliu cukraus kiekiu labiau primena desertą nei gėrimą. Jie gali apsunkinti virškinimą ir nepadeda spręsti pagrindinės problemos – nuolatinio organizmo drėkinimo.
Medikai taip pat pataria vengti labai šaltos kavos, išgertos skubiai ir dideliais gurkšniais, nes jautresniems žmonėms tai gali sukelti skrandžio diskomfortą. Praktiškesnis pasirinkimas – šiek tiek atvėsinti gėrimai, geriami lėtai, o dienos metu pirmiausia turėtų atsirasti vanduo.
Gera taisyklė karščiams paprasta: pirma vanduo, tada kava. Jei vyresnis žmogus kavą toleruoja gerai, dažniausiai pakanka vienos ar dviejų silpnesnių kavų pirmoje dienos pusėje, kartu sąmoningai didinant vandens kiekį.
Dehidratacijos ir perkaitimo požymiai gali būti burnos džiūvimas, galvos svaigimas, mieguistumas, sumišimas, tamsus šlapimas, padažnėjęs pulsas, silpnumas ar alpimas. Tokiais atvejais reikia kuo greičiau pereiti į vėsesnę vietą, gerti vandenį mažais gurkšniais, vėsinti kūną ir, jei būklė prastėja, kviesti pagalbą.
Apibendrinant, kava karštyje nebūtinai yra problema, tačiau ji neturi tapti vandens pakaitalu. Vyresniame amžiuje, ypač turint lėtinių ligų ar vartojant nuolatinius vaistus, saugiausias sprendimas – saikas, ankstesnis paros metas ir nuoseklus hidratacijos planas.
Leave a Reply