CP v2

Tag: Širdies sveikata

  • Pigiau už lašišą, bet ne ką prastesnė: ši žuvis gali nustebinti nauda ir skoniu

    Lašiša, upėtakis ar lašišinė žuvis dažnai laikomos geriausiu pasirinkimu, kai kalbama apie vertingus baltymus ir omega-3 riebalų rūgštis. Tačiau yra gerokai pigesnė alternatyva, kuri daugeliu atvejų gali praturtinti mitybą ne mažiau. Vis dažniau dėmesį patraukia europinis ančiuvis, dar vadinamas ančiuviu.

    Ši nedidelė jūrinė žuvis išsiskiria tuo, kad joje gausu visaverčių baltymų, omega-3 riebalų rūgščių, vitamino D ir vitamino B12. Omega-3 siejamos su širdies ir kraujagyslių sistemos funkcija bei smegenų veikla, o vitaminas B12 svarbus nervų sistemai ir kraujodarai.

    Ančiuvis taip pat yra reikšmingas mikroelementų šaltinis, ypač seleno, kuris prisideda prie normalios imuninės sistemos veiklos. Dalis ančiuvių gaminių, ypač konservuotų ar marinuotų, gali turėti ir nemažai kalcio, jei vartojami su smulkiais kauliukais.

    Specialistai dažnai pabrėžia ir dar vieną praktinį aspektą: mažos, trumpai gyvenančios žuvys paprastai sukaupia mažiau teršalų nei didesnės plėšrios rūšys. Vis dėlto tai nėra universali taisyklė, nes galutinė sudėtis priklauso nuo konkretaus produkto, sugavimo vietos ir apdorojimo būdo.

    Renkantis ančiuvius verta atkreipti dėmesį į druską. Sūdyti, marinuoti ar aliejuje laikomi ančiuviai gali būti itin sūrūs, todėl dažniau tinka kaip pagardas, o ne didelė patiekalo dalis. Kasdieniam vartojimui palankesnis pasirinkimas yra švieži arba šaldyti ančiuviai, ruošiami namuose.

    Paprasčiausias būdas paruošti šią žuvį nereikalauja sudėtingų receptų. Nuvalytą žuvį galima lengvai pasūdyti, pagardinti pipirais, paprika ir citrinos sultimis, sudėti į kepimo indą su svogūnų žiedais bei citrinos griežinėliais ir kepti apie 15–20 minučių maždaug 190–200 laipsnių temperatūroje.

    Nors ančiuvis vargu ar visiškai pakeis lašišą, jis dažnai laimi kainos ir maistinės vertės santykiu. Norint mityboje daugiau žuvies, bet nepermokėti, tai gali būti vienas praktiškiausių pasirinkimų, ypač derinant su daržovėmis, kruopomis ar salotomis.

  • Dietologė įspėja: šių pietų rinkinių atsisakykite dabar – kenkia širdžiai ir svoriui

    Daugelis skubančių perka paruoštus pietų rinkinius prekybos centruose, tačiau ne kiekvienas pasirinkimas yra subalansuotas. Dietologai primena, kad pietūs turėtų ne tik tilpti į dienos kalorijų normą, bet ir suteikti sotumo, kad vėliau nekiltų noras užkandžiauti saldumynais.

    Specialistai aiškina, kad geriausiai veikia paprasta taisyklė: lėkštėje turi būti baltymų šaltinis, daržovės ar vaisiai, skaidulų turintys angliavandeniai ir šiek tiek nesočiųjų riebalų. Toks derinys padeda stabiliau palaikyti energiją ir cukraus kiekį kraujyje.

    Ko geriau nepirkti pietums

    Dietologė Holly Kaskie įvardija dažnus pasirinkimus, kurie gali atrodyti patogūs, bet dažnai būna per sūrūs, riebūs ir stokojantys skaidulų. Tai ypač aktualu tiems, kurie tokius pietus renkasi kelis kartus per savaitę.

    Prie dažniausiai kritikuojamų variantų priskiriami sumuštiniai su perdirbta mėsa, sūriu, padažais ir balta duona. Taip pat didelės porcijos makaronų su riebiu grietinėlės padažu, dešrelės tešloje ar įvairūs kepiniai gali turėti daug sočiųjų riebalų ir druskos.

    Pasak dietologės, tokie patiekalai neretai greitai sukelia sotumo jausmą, bet jis greitai praeina, nes trūksta skaidulų ir kokybiškų baltymų. Dėl to didėja tikimybė per dieną suvartoti daugiau užkandžių ir bendrų kalorijų.

    Užkandžiai ir gėrimai, kurie prideda cukraus

    Ne ką geresniu pietų priedu laikomi traškučiai, šokoladiniai batonėliai, tortai, keksiukai, sausainiai ir kiti saldumynai. Jie dažnai suteikia daug pridėtinio cukraus ir kalorijų, bet menkai prisideda prie sotumo.

    Atskiras dėmesys skiriamas saldintiems gėrimams, įskaitant limonadus ir energetinius gėrimus. Skystas cukrus paprastai nesukelia tokio sotumo kaip maistas, todėl bendrai per dieną cukraus ir kalorijų galima suvartoti nepastebimai daugiau.

    Dietologė taip pat perspėja dėl didelių saldintų šaltos kavos, frapė, pieno kokteilių ar šokoladinio pieno porcijų. Nors jos gali atrodyti kaip gėrimas, iš tiesų tai neretai būna deserto tipo pasirinkimas su menkesne maistine verte.

    Kodėl tai svarbu ilgalaikėje perspektyvoje

    Specialistai pabrėžia, kad reguliariai vartojant daug druskos gali kilti kraujospūdis, o didelis sočiųjų riebalų kiekis gali neigiamai veikti mažo tankio lipoproteinų cholesterolio rodiklius. Perteklinės kalorijos ir pridėtinis cukrus siejami su svorio augimu ir didesne antro tipo diabeto bei širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

    Kartu primenama, kad pavienis mažiau palankus pasirinkimas pats savaime ilgalaikių padarinių paprastai nesukelia. Didžiausią įtaką sveikatai daro įpročių visuma, ypač jei paruošti pietų rinkiniai perkami dažnai.

    Praktiškas patarimas renkantis pietus parduotuvėje yra ieškoti patiekalo su aiškiu baltymų šaltiniu ir daržovėmis, o užkandžiui rinktis skaidulų turinčius produktus. Gėrimui dažniausiai saugiausias pasirinkimas išlieka vanduo arba nesaldintas, mažai cukraus turintis gėrimas.

  • Vienos minutės testas ant laiptų parodo širdies būklę: gydytojas paaiškino, ką reiškia pulsas

    Širdies ir bendros fizinės formos įvertinimui nebūtinai reikia sudėtingų tyrimų. Kardiologas Osmanas Nadžamas siūlo paprastą vienos minutės testą, kuriam pakanka laiptų, laikrodžio ir galimybės pasimatuoti pulsą.

    Testo esmė yra ne tai, kiek intensyviai galite judėti, o tai, kaip greitai širdis atsistato po krūvio. Būtent pulso atsistatymo greitis medicinoje laikomas svarbiu rodikliu, siejamu su širdies ir kraujagyslių sistemos būkle.

    Atliekant testą vieną minutę tolygiai lipkite laiptais aukštyn ir žemyn, stengdamiesi išlaikyti pastovų tempą. Kaip orientyras dažnai minimi maždaug 60–80 žingsnių per minutę, tačiau svarbiausia ne rekordas, o tolygumas ir saugumas.

    Baigę iškart pasimatuokite pulsą, o tuomet pailsėkite vieną minutę ir pamatuokite dar kartą. Pasak kardiologo, idealu, jei per pirmąją poilsio minutę pulsas sumažėja bent 20 dūžių per minutę.

    Greitai krentantis pulsas paprastai rodo geresnę širdies ir kvėpavimo sistemos būklę bei didesnį fizinį pasirengimą. Jei pulsas išlieka aukštas ir krenta lėtai, tai gali reikšti prastesnę ištvermę, lėtesnį atsistatymą po krūvio arba tai, kad pasirinktas tempas buvo per intensyvus.

    Vis dėlto šis testas nėra medicininė diagnostika ir negali pakeisti gydytojo konsultacijos ar tyrimų. Rezultatams įtakos turi amžius, miegas, stresas, kofeinas, skysčių trūkumas, vartojami vaistai, taip pat rūkymas ir lėtinės ligos.

    Atliekant testą svarbiausia saugumas. Jei pajutote galvos svaigimą, dusulį, krūtinės skausmą, neįprastą silpnumą ar širdies permušimus, pratimą būtina nutraukti ir, jei simptomai kartojasi, pasitarti su gydytoju.

    Kitas greitas rodiklis namuose

    Specialistai dažnai mini ir kitą paprastą vienos minutės bandymą, susijusį su bendra organizmo būkle, tai yra gebėjimą išlaikyti pusiausvyrą stovint ant vienos kojos. Pusiausvyra priklauso nuo raumenų jėgos, koordinacijos, regos ir vidinės ausies sistemos, todėl su amžiumi šis gebėjimas dažnai prastėja.

    Orientaciniai rezultatai pagal amžių dažniausiai pateikiami tokie: 18–39 metų apie 43 sekundes, 40–49 metų apie 40 sekundžių, 50–59 metų apie 37 sekundes, 60–69 metų apie 30 sekundžių, 70–79 metų apie 18–19 sekundžių, o perkopus 80 metų dažnai pavyksta išstovėti kiek ilgiau nei 5 sekundes.

    Didesni moksliniai tyrimai yra parodę, kad vidutiniame ir vyresniame amžiuje nesugebėjimas išstovėti ant vienos kojos 10 sekundžių gali būti siejamas su didesne rizika sveikatai per artimiausią dešimtmetį. Tai nereiškia, kad vien šis testas nulemia prognozę, tačiau jis gali būti signalas atkreipti dėmesį į fizinį aktyvumą ir sveikatos patikrą.

    Stovėjimo ant vienos kojos testą rekomenduojama atlikti saugioje vietoje, geriausia, kai šalia yra atrama arba kitas žmogus. Rankos laikomos ant klubų, akys atmerktos, laikas skaičiuojamas nuo kojos pakėlimo momento ir baigiamas, kai pėda paliečia žemę arba rankos nuslysta nuo klubų.

  • Mokslininkai aptiko naują mitybos „pėdsaką“: štai kas gali saugoti ląsteles senstant

    Mokslininkai aptiko naują mitybos „pėdsaką“: štai kas gali saugoti ląsteles senstant

    Naujas mokslininkų darbas rodo, kad Viduržemio jūros regiono mitybos principų laikymasis gali būti siejamas su didesniu dviejų mitochondrijų gaminamų mikroproteinų kiekiu kraujyje. Tyrime daugiausia dėmesio skirta humaninui ir SHMOOSE, kurie siejami su ląstelių atsaku į stresą, metabolizmu ir senėjimo procesais.

    Mitochondrijos yra ląstelės energijos „jėgainės“, o dalis jų genetinės informacijos koduoja labai mažas baltymų molekules, kurios gali turėti reguliacinių funkcijų. Ankstesni tyrimai yra sieję humaniną su nervų sistemos ir širdies bei kraujagyslių apsauga, o tokie signaliniai baltymai vis dažniau tiriami kaip galimi biologiniai žymenys.

    Ką parodė naujas tyrimas?

    Tyrėjai išanalizavo 49 vyresnio amžiaus žmonių duomenis, kurių vidutinis amžius siekė 78 metus. Dalyviai anksčiau buvo įtraukti į su prieširdžių virpėjimu susijusį tyrimą, o šį kartą mokslininkai įvertino jų mitybą ir mikroproteinų koncentracijas kraujyje.

    Dalyviai buvo suskirstyti pagal tai, kiek nuosekliai laikėsi Viduržemio jūros regiono mitybos gairių. Nustatyta, kad tie, kurių mityba labiausiai atitiko šį modelį, turėjo didesnes ir humanino, ir SHMOOSE koncentracijas.

    Ryšiai išliko įdomūs ir vertinant atskiras maisto grupes. SHMOOSE koncentracija buvo didesnė tarp žmonių, kurie dažniau rinkosi alyvuogių aliejų ir rečiau valgė rafinuotą duoną, o humaninas labiau siejosi su alyvuogių aliejumi, žuvimi ir ankštinėmis kultūromis.

    Galimas paaiškinimas: oksidacinis stresas

    Vienas įdomiausių radinių susijęs su oksidaciniu stresu, kuris laikomas vienu iš mechanizmų, prisidedančių prie kraujagyslių pažaidos, uždegimo ir su amžiumi didėjančios lėtinių ligų rizikos. Tyrime stebėta atvirkštinė sąsaja tarp humanino ir Nox2 fermento aktyvumo, siejamo su reaktyviųjų deguonies formų gamyba.

    Mokslininkai pažymėjo, kad ši sąsaja išliko reikšminga net įvertinus lytį ir kūno masės indeksą. Vis dėlto tai dar neįrodo priežastinio ryšio, o tik rodo galimą kryptį, kurią verta tikrinti didesniais ir geriau kontroliuojamais tyrimais.

    „Kol kas tai perspektyvi hipotezė, o ne įrodymas, kad konkretūs produktai tiesiogiai padidina mikroproteinų kiekį ir dėl to apsaugo širdį“, – pabrėžė tyrimo autoriai.

    Kodėl Viduržemio jūros mityba siejama su nauda?

    Viduržemio jūros regiono mityba paprastai apibūdinama kaip gausi daržovių, vaisių, viso grūdo produktų, ankštinių kultūrų, riešutų ir alyvuogių aliejaus, reguliariai įtraukiant žuvį. Tuo pačiu ribojama itin perdirbta produkcija, saldumynai, taip pat raudona ir perdirbta mėsa.

    Toks mitybos modelis siejamas su didesniu skaidulų kiekiu ir palankesne riebalų sudėtimi racione, o augalinės kilmės produktai dažnai suteikia daugiau polifenolių bei kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Šie veiksniai gali būti susiję su mažesniu uždegiminiu fonu ir geresniais metaboliniais rodikliais.

    Svarbu ir tai, kad didelės apimties ankstesni tyrimai yra parodę ryšį tarp Viduržemio jūros mitybos ir mažesnės širdies bei kraujagyslių įvykių rizikos, ypač didesnės rizikos grupėse. Vis dažniau pabrėžiama, kad reikšmę turi ne vienas produktas, o bendras mitybos raštas.

    Naujasis darbas prie šios temos prideda dar vieną galimą paaiškinimą ląstelių lygiu: mitochondrijų mikroproteinai ateityje galėtų tapti rodikliais, padedančiais suprasti, kaip organizmas reaguoja į ilgalaikius mitybos įpročius. Tačiau kol kas mokslininkai ragina vertinti rezultatus atsargiai dėl nedidelės imties ir tyrimo dizaino ribotumų.

    Praktinė išvada išlieka gana paprasta: dažniau rinktis daržoves, ankštines kultūras, žuvį ir kokybiškus riebalus, o rafinuotus grūdinius produktus ir itin perdirbtą maistą palikti retesniems atvejams. Tokia kryptis daugeliui žmonių sutampa ir su šiuolaikinėmis visuomenės sveikatos rekomendacijomis.

  • Dietologai atskleidė, kodėl moliūgą verta valgyti dažniau: labiausiai padėkos akys

    Moliūgas rudenį dažnai tampa sriubų ar troškinių ingredientu, tačiau dietologai pabrėžia, kad tai kur kas daugiau nei sezoninė daržovė. Jame gausu karotenoidų, ypač beta karoteno, kurį organizmas gali paversti vitaminu A.

    Būtent dėl šios priežasties moliūgas siejamas su regėjimo palaikymu ir akių sveikata. Vitaminas A svarbus normaliai tinklainės veiklai, o jo stoka gali lemti prastesnį matymą prieblandoje ir didesnį akių sausumo rizikos lygį.

    Moliūgas ir akių sveikata

    Termiškai apdorotas moliūgas paprastai turi lengviau pasisavinamų karotenoidų, todėl keptas ar virtas jis gali būti praktiškas pasirinkimas kasdieniam meniu. Specialistai atkreipia dėmesį, kad ypač koncentruotas gali būti konservuotas moliūgas be pridėtinio cukraus.

    Karotenoidai maiste dažnai veikia kaip antioksidantai, o subalansuotoje mityboje tai siejama su lėtesniais su amžiumi susijusiais audinių pokyčiais. Vis dėlto dietologai pabrėžia, kad vienas produktas nepakeičia visos mitybos ir reguliarių profilaktinių patikrų.

    Nauda virškinimui ir sotumui

    Moliūgas turi palyginti nedaug kilokalorijų, tačiau suteikia skaidulų, kurios prisideda prie normalios virškinimo sistemos veiklos. Dėl skaidulų ilgiau išliekantis sotumo jausmas gali padėti lengviau suvaldyti užkandžiavimą.

    Skaidulos taip pat svarbios žarnyno mikrobiotos pusiausvyrai, kuri vis dažniau minima kalbant apie bendrą savijautą ir imuninės sistemos veiklą. Rudenį, kai racione natūraliai daugėja daržovių, moliūgas gali būti patogus būdas šį tikslą sustiprinti.

    Imunitetas, širdis ir kasdieniai deriniai

    Moliūge aptinkami vitaminai A ir C siejami su normalia imuninės sistemos funkcija, todėl jis dažnai rekomenduojamas kaip įvairios mitybos dalis šaltuoju sezonu. Taip pat moliūge yra kalio, kuris svarbus normaliai raumenų veiklai ir kraujospūdžio reguliavimui.

    Dietologai primena, kad beta karotenas yra riebaluose tirpi medžiaga, todėl jo pasisavinimą gali pagerinti nedidelis sveikųjų riebalų kiekis. Moliūgą verta derinti su alyvuogių aliejumi, riešutais ar avokadu, o saldžiuose patiekaluose rinktis saikingą cukraus kiekį.

    Moliūgą paprasta pritaikyti ir kasdieniuose patiekaluose: jis tinka trintoms sriuboms, košėms, troškiniams, ankštinių patiekalams ar orkaitėje keptoms daržovėms. Norint išlaikyti gerą maistinę vertę, pravartu vengti perteklinio riebalų ir druskos kiekio bei rinktis kuo mažiau perdirbtus priedus.

  • Italai po 60-ies atrado paprastą būdą judėti: ši veikla gerina širdį, miegą ir nuotaiką

    Italai po 60-ies atrado paprastą būdą judėti: ši veikla gerina širdį, miegą ir nuotaiką

    Dviratis Italijoje seniai tapo daugiau nei sportu. Šalia profesionalių lenktynių tradicijų, tokių kaip Giro d’Italia, daugeliui vyresnių žmonių tai yra patogus būdas judėti kasdien: nuvažiuoti apsipirkti, aplankyti artimuosius ar ramiai pasivažinėti po apylinkes.

    Specialistai pabrėžia, kad po 60-ies ypač svarbus reguliarus, bet saugus fizinis aktyvumas. Važiavimas dviračiu leidžia derinti judėjimą lauke su įprastais reikalais, o krūvį lengva prisitaikyti pagal savijautą ir pasirengimą.

    Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja 65 metų ir vyresniems žmonėms per savaitę sukaupti 150–300 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos. Taip pat patariama reguliariai atlikti raumenis stiprinančius pratimus ir įtraukti pusiausvyrą lavinančią veiklą, nes tai mažina griuvimų riziką.

    Dviračio privalumas tas, kad intensyvumą galima dozuoti itin paprastai: rinktis trumpą ir lygų maršrutą, važiuoti ramiu tempu, daryti dažnesnes pertraukėles. Gerėjant formai, atstumą ir tempą verta didinti palaipsniui, kad organizmas spėtų prisitaikyti.

    Reguliarus mynimas pirmiausia stiprina kojų raumenis, bet kartu yra aerobinė veikla, naudinga širdies ir kraujagyslių sistemai. Tyrimais pagrįstose rekomendacijose pabrėžiama, kad fizinis aktyvumas vyresniame amžiuje siejamas ir su geresne funkcine būkle, psichologine savijauta bei miego kokybe.

    Vis dėlto svarbiausia taisyklė yra saugumas. Jei žmogus turi lėtinių ligų, jaučia pusiausvyros sutrikimus, patiria širdies ar kraujotakos sistemos simptomų, prieš didinant krūvį patariama pasitarti su gydytoju ar kineziterapeutu.

    Važiavimas dviračiu nebūtinai turi virsti treniruote su tikslais ir laikmačiu. Vyresniame amžiuje dažnai labiausiai pasiteisina nuoseklumas: trumpesnės, bet dažnesnės išvykos ir judėjimas, kuris teikia malonumą.

    Po šešiasdešimties nereikia varžytis su lenktynininkais ar rinktis sudėtingų maršrutų. Daug didesnę naudą duoda reguliarios ramios kelionės, leidžiančios išlikti aktyviems ir išsaugoti gerą savijautą kasdien.

  • Ne kiaulinis ir ne žąsų: šie taukai gali būti sveikesni, bet dietologai įspėja dėl kiekio

    Ančių taukai daugeliui vis dar asocijuojasi su sunkiu, kaloringu maistu, tačiau jų sudėtis gali maloniai nustebinti. Iš kepamos anties odos išsiskyręs riebalas perkošiamas, o atvėsęs virsta tepamu, švelnesnio skonio produktu.

    Skirtingai nei įprastas kiaulienos taukų sluoksnis, ančių taukuose paprastai būna daugiau nesočiųjų riebalų, tarp jų ir oleino rūgšties. Tai ta pati mononesočioji riebalų rūgštis, kuri būdinga ir alyvuogių aliejui, todėl mitybos rekomendacijose ji siejama su palankesniu lipidų profiliu.

    Nesočiosios riebalų rūgštys svarbios ląstelių membranoms, o riebalai apskritai padeda organizmui pasisavinti riebaluose tirpius vitaminus A, D, E ir K. Vis dėlto tiksli ančių taukų sudėtis gali skirtis priklausomai nuo paukščio veislės, šėrimo ir to, kaip riebalai buvo išgauti.

    Kaip naudoti virtuvėje?

    Atvėsinti ančių taukai tinka tepti ant duonos, o skonį gerai subalansuoja šviežios daržovės ar rūgštesni priedai, pavyzdžiui, rauginti agurkai. Kai kas juos derina ir su plonais obuolio griežinėliais, kurie suteikia gaivumo.

    Šilti ančių taukai ypač tinka daržovėms kepti orkaitėje, pavyzdžiui, bulvėms, morkoms, burokėliams, moliūgams ar grybams. Jie taip pat dera su kopūstais, svogūnais ir trumpu mėsos apkepimu, tačiau svarbu neperkaitinti iki dūmijimo.

    Kodėl svarbu saikas?

    Nors sudėtyje gali būti daugiau nesočiųjų riebalų, tai vis tiek yra labai kaloringas produktas. Vienas valgomasis šaukštas gali turėti apie 120 kilokalorijų, todėl persivalgyti lengva net nepastebint.

    Be to, ančių taukuose yra ir sočiųjų riebalų, kurių perteklius gali didinti MTL cholesterolio kiekį kraujyje. Dėl šios priežasties specialistai pataria ančių taukus laikyti priedu, o kasdieniams pasirinkimams dažniau rinktis alyvuogių aliejų, rapsų aliejų, riešutus ir sėklas.

  • Šis primirštas vaisius stebina skoniu ir nauda širdžiai: kodėl verta prisiminti valgomąjį derenį

    Primirštas vaisius, kurį verta atrasti

    Valgomasis derenius – Lietuvoje ir kaimyniniuose kraštuose augantis krūmas, kurio ryškiai raudoni, nedideli vaisiai dažnai lieka nepastebėti. Nors jis žinomas nuo senų laikų, šiandien daug kas jo nebeįtraukia į kasdienį racioną.

    Vis dėlto dereniaus vaisiai turi išskirtinį, lengvai atpažįstamą skonį: jis aitrokas, rūgštokas, bet kartu švelniai salstelintis. Dažnai lyginamas su spanguolių ir vyšnių deriniu, o visiškai sunokę vaisiai tampa minkštesni ir pastebimai saldesni.

    Kodėl valgomąjį derenį vertina mitybos specialistai

    Dereniaus vaisiuose gausu biologiškai aktyvių medžiagų, ypač polifenolių ir antocianinų, kurie siejami su antioksidaciniu poveikiu. Tokie junginiai padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus, todėl mityboje laikomi svarbiais širdies ir kraujagyslių sistemai.

    Šis vaisius taip pat vertinamas dėl galimo priešuždegiminio poveikio ir dėl to, kad tradiciškai buvo vartojamas sezoniniu laikotarpiu, kai organizmui reikia daugiau „stipresnių“ produktų. Specialistai pabrėžia, kad didžiausią naudą duoda įvairi, daržovėmis ir vaisiais turtinga mityba, o derenius gali būti vienas iš įdomesnių pasirinkimų.

    Ką iš jo gamina dažniausiai

    Valgomasis derenius tinka valgyti ir žalias, tačiau geriausia rinktis visiškai prinokusius vaisius, kai aitrumas sumažėja. Dėl ryškios rūgštelės jis ypač gerai atsiskleidžia termiškai apdorotas.

    Dažniausiai iš dereniaus verdamos uogienės, džemai ir konfitūros, spaudžiamos sultys, gaminami kompotai. Populiarus pasirinkimas ir naminė trauktinė, vadinama derenine, kurios skonis išlieka saldžiarūgštis ir labai aromatingas.

    Įdomu tai, kad šie vaisiai tinka ne tik saldiems gaminiams: juos galima džiovinti, raugin­ti, o kai kuriose virtuvėse derenius naudojamas ir prie mėsos patiekalų. Dėl tokio universalumo jis vis dažniau sugrįžta į namų virtuves kaip sezoninis, išskirtinio skonio ingredientas.

  • Rytas ar vakaras? Tyrimas atskleidė, kada treniruotės labiausiai mažina kraujospūdį

    Rytas ar vakaras? Tyrimas atskleidė, kada treniruotės labiausiai mažina kraujospūdį

    Kas ištirta ir kaip?

    2026 metais žurnale „Open Heart“ publikuotame randomizuotame tyrime dalyvavo 150 fiziškai neaktyvių 40–60 metų žmonių. Visi jie turėjo bent vieną širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnį, pavyzdžiui, padidėjusį kraujospūdį, antsvorį ar nutukimą.

    Dalyvių chronotipas buvo nustatytas klausimynu ir 48 valandų giluminės kūno temperatūros matavimu, kuris padeda įvertinti cirkadinį ritmą. Vėliau dalis žmonių sportavo jiems natūraliai tinkamu metu, o kiti treniravosi priešingu paros laiku.

    Ryto tipo žmonės treniravosi maždaug nuo 8 iki 11 valandos, o vakaro tipo dalyviai sportavo nuo 18 iki 21 valandos. Programa truko 12 savaičių ir apėmė penkis prižiūrimus 40 minučių vidutinio intensyvumo ėjimus bėgtakiu per savaitę.

    Ką parodė rezultatai?

    Visą programą baigė 134 dalyviai, o teigiami pokyčiai fiksuoti abiejose grupėse, nepriklausomai nuo treniruočių laiko. Vis dėlto didesnė nauda pastebėta tiems, kurie sportavo pagal savo chronotipą.

    Šių dalyvių sistolinis kraujospūdis vidutiniškai sumažėjo 10,8 mmHg, o sportavusių ne pagal ritmą – 5,5 mmHg. Tarp žmonių, kuriems buvo diagnozuota hipertenzija, sumažėjimai siekė atitinkamai 13,6 ir 7,1 mmHg.

    Ryškesni skirtumai fiksuoti ir kitose srityse: diastoliniame kraujospūdyje, širdies ritmo variabilume, aerobiniame pajėgume, gliukozės nevalgius rodikliuose ir MTL cholesterolio lygyje. Taip pat skyrėsi miego kokybė: ją vertinančio klausimyno balas labiau pagerėjo grupėje, kuri sportavo pagal savo paros ritmą.

    Kaip tai pritaikyti kasdien?

    Praktiška užuomina gali būti metas, kada be žadintuvo pabundate pailsėję, ir valandos, kai įprastai jaučiate daugiausia energijos. Vaizdą gali iškreipti miego trūkumas, darbas pamainomis, šeimos įsipareigojimai ar didesni kofeino kiekiai.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad nereikia aklai laikytis būtent tokių laiko intervalų, kokie buvo taikyti tyrime. Jei turite pasirinkimą, verta kelias savaites stebėti, kuriuo metu lengviau išlaikyti reguliarumą, geriau miegate ir po treniruotės greičiau atsistatote.

    Šie duomenys neįrodo, kad treniruotės pagal chronotipą tiesiogiai apsaugo nuo infarkto ar insulto, nes tyrimas truko tik 12 savaičių ir vyko specifinėje populiacijoje, o treniruotės buvo prižiūrimos. Tačiau rezultatai papildo vis gausėjantį mokslinį pagrindą, kad cirkadinis ritmas gali turėti reikšmės metabolinei ir širdies bei kraujagyslių sveikatai.

    Vis dėlto svarbiausia išvada išlieka paprasta: jei vienintelė galimybė sportuoti yra anksti ryte arba vėlai vakare, treniruotės verta nenutraukti. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas suaugusiesiems siektina 150–300 minučių vidutinio intensyvumo fizinės veiklos per savaitę arba 75–150 minučių intensyvesnio krūvio, o reguliarumas dažnai lemia daugiau nei ideali valanda.

  • Mažai kas renka šį vaisių, bet jis gali padėti širdžiai ir cukraus kontrolei – skonis nustebina

    Valgomasis sedula, dar vadinamas kornioliniu sedulu, Lietuvoje dažnai auginamas kaip dekoratyvinis krūmas, tačiau jo vaisiai iki šiol renkami retai. Tai klaida, nes prinokę sodriai raudoni kaulavaisiai išsiskiria maistine verte ir gali papildyti kasdienę mitybą, ypač rudenėjant.

    Skonis dažnai apibūdinamas kaip vyšnių ir spanguolių derinys, turintis malonų rūgštumą ir sutraukiantį poskonį. Svarbi detalė ta, kad pilnai prinokę vaisiai tampa minkštesni ir saldesni, todėl juos valgyti žalius geriausia tik gerai sunokusius.

    Mitybos specialistai pabrėžia, kad sedulos vaisiuose gausu biologiškai aktyvių junginių, ypač polifenolių ir antocianinų, kurie veikia kaip antioksidantai. Tyrimai sieja polifenolių turtingą mitybą su palankesniais širdies ir kraujagyslių sistemos rodikliais, nes šie junginiai gali prisidėti prie mažesnio oksidacinio streso ir uždegiminių procesų organizme.

    Kalbant apie gliukozės kontrolę, sedulos vaisiai dažnai minimi kaip potencialiai naudingi dėl skaidulų ir polifenolių derinio. Klinikiniai ir eksperimentiniai tyrimai rodo, kad kai kurie polifenoliai gali turėti įtakos angliavandenių apykaitai, tačiau poveikis priklauso nuo vartojamo kiekio, bendros mitybos ir individualios sveikatos būklės.

    Svarbu nepamiršti, kad sedula nėra vaistas ir nepakeičia gydytojo paskirto gydymo, ypač sergant cukriniu diabetu ar širdies ligomis. Jei vartojate vaistus gliukozei mažinti ar kraujospūdžiui reguliuoti, prieš dažnesnį sedulos produktų vartojimą verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

    Praktiškai sedulą lengviausia panaudoti kaip sezoninį produktą virtuvėje: iš jos verdamos uogienės, džemai, spaudžiamos sultys, gaminami kompotai. Populiarus pasirinkimas ir namų užpilai, o taip pat vaisių džiovinimas ar rauginimas, nes rūgštelė dera su mėsos patiekalais ir padažais.

    Renkant vaisius svarbiausia atkreipti dėmesį į jų brandą ir skonį: pernelyg anksti nuskinti gali būti itin rūgštūs ir sutraukiantys. Laikant namuose, prinokę vaisiai greičiau minkštėja, todėl juos verta perdirbti per kelias dienas arba užšaldyti, kad išliktų patogūs naudoti vėliau.