CP v2

Tag: Širdies sveikata

  • Mokslininkai įvardijo gėrimą, kuris širdį saugo geriau nei obuoliai ir uogos

    Naujas mitybos tyrėjų darbas primena, kad širdžiai palankūs pasirinkimai nebūtinai baigiasi vaisių dubeniu. Analizuojant didelės žmonių grupės mitybą ir vadinamųjų flavanolų kiekį, vienas kasdienis gėrimas pagal šių junginių „indėlį“ aplenkė obuolius ir uogas.

    Flavanolai yra augalinės kilmės polifenoliai, siejami su geresne kraujagyslių funkcija ir mažesniu uždegiminiu fonu. Šie junginiai aptinkami įvairiuose produktuose, tačiau jų kiekis racione labai priklauso ne tik nuo vaisių, bet ir nuo gėrimų pasirinkimo.

    Kodėl vien vaisių gali nepakakti

    Tyrime akcentuojama, kad net ir dažnai kartojama rekomendacija per dieną suvalgyti kelias porcijas vaisių ir daržovių ne visada užtikrina didesnį flavanolų kiekį. Priežastis paprasta: skirtinguose produktuose jų koncentracija skiriasi, o dalis žmonių renkasi vaisius, kurie flavanolų turi mažiau.

    Būtent todėl išryškėjo arbatos vaidmuo: tiek žalioji, tiek juodoji arbata gali tapti reikšmingu šių junginių šaltiniu kasdienėje mityboje. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad arbata turėtų papildyti, o ne pakeisti vaisius, nes vaisiai yra svarbūs dėl skaidulų ir vitaminų.

    Žalioji ir juodoji arbata: kuo jos skiriasi

    Žalioji arbata paprastai mažiau oksiduojama, todėl joje dažniau išlieka daugiau katechinų, įskaitant EGCG, kuris plačiai tiriamas dėl antioksidacinių savybių. Juodojoje arbatoje oksidacijos procesai suformuoja kitus polifenolius, tačiau ji taip pat gali būti reikšmingas flavanolų šaltinis.

    Dar vienas dažnai minimas žaliosios arbatos privalumas yra L-teaninas, kuris daliai žmonių padeda išlaikyti ramesnę koncentraciją, švelnindamas kofeino „aštrumą“. Vis dėlto reakcija individuali, todėl svarbu stebėti, kaip arbata veikia būtent jus.

    Kiek arbatos gerti ir ko saugotis

    Daugelyje mitybos rekomendacijų suaugusiesiems akcentuojamas saikingas kofeino vartojimas, o arbata dažnai pasirenkama kaip švelnesnė alternatyva kavai. Praktikoje 2–4 puodeliai per dieną daugeliui žmonių yra toleruojamas kiekis, tačiau jautresniems kofeinui jo gali būti per daug.

    Svarbu vengti arbatos vėlai vakare, jei ji blogina miegą, nes prastesnis miegas siejamas su didesne širdies ir medžiagų apykaitos rizika. Taip pat verta prisiminti, kad arbata nėra „svorio metimo“ sprendimas: be kalorijų deficito ir fizinio aktyvumo reikšmingo efekto tikėtis neverta.

    Jei turite širdies ritmo sutrikimų, nerimo simptomų, virškinimo problemų ar vartojate vaistus, su kuriais kofeinas gali sąveikauti, dėl saugaus kiekio geriausia pasitarti su gydytoju. Širdžiai palankiausi rezultatai paprastai pasiekiami ne vienu produktu, o nuosekliai laikantis subalansuotos mitybos ir aktyvaus gyvenimo būdo.

  • Vyšnių sezonas įsibėgėja: kuo šie vaisiai naudingi žarnynui ir širdžiai bei kaip juos vartoti

    Kada ir kodėl verta pirkti

    Vyšnios Lietuvoje ir kitose regiono šalyse dažniausiai pasirodo vasaros pradžioje, o gausiausias jų metas paprastai būna liepą. Būtent tada jų lengviausia rasti turguose, daržovių parduotuvėse ir pakelės prekyvietėse.

    Šviežios vyšnios vertinamos dėl ryškaus, gaivaus skonio ir palyginti nedidelio kaloringumo. Jos tinka tiek greitam užkandžiui, tiek desertams, o sezono metu dalį derliaus verta pasiruošti žiemai.

    Kokios medžiagos svarbiausios

    Vyšniose yra skaidulų, vitamino C ir kalio, taip pat mikroelementų, tokių kaip manganas ir varis. Be to, jose gausu polifenolių, o tamsiai raudona spalva dažnai siejama su antocianinais.

    Antocianinai ir kiti polifenoliai priskiriami antioksidacinėms medžiagoms, kurios padeda saugoti ląsteles nuo oksidacinio streso. Oksidacinis stresas siejamas su daugelio lėtinių ligų rizika, todėl mityboje svarbu įvairūs augaliniai produktai.

    Kaip vyšnios veikia žarnyną ir širdį?

    Skaidulos prisideda prie reguliaraus tuštinimosi ir žarnyno veiklos, taip pat gali ilgiau suteikti sotumo jausmą. Tiesa, jautresnį virškinimą turintiems žmonėms didesnės vyšnių porcijos gali sukelti pilvo pūtimą ar diskomfortą.

    Kalis svarbus normaliai širdies veiklai ir padeda palaikyti kraujospūdžio kontrolę, ypač kai mityboje netrūksta vaisių ir daržovių. Vyšnios šiame kontekste gali būti viena iš sezoniškų alternatyvų, papildančių kasdienį racioną.

    Ar vyšnios gali padėti miegui?

    Kai kurios vyšnių, ypač rūgštesnės, veislės turi natūralios melatonino, siejamo su paros ritmu ir miegu. Moksliniuose tyrimuose dažniau analizuojamas rūgščiųjų vyšnių sulčių koncentratas, o ne įprasta šviežių uogų porcija.

    Svarbu nepersistengti su lūkesčiais: vyšnios nėra nemigos gydymo priemonė, o poveikis gali skirtis priklausomai nuo žmogaus. Jei miego problemos tęsiasi, vertėtų pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.

    Kaip valgyti ir pasiruošti žiemai

    Paprastiausias būdas yra valgyti šviežias, nuplautas ir iškaulintas vyšnias. Jos tinka į košes, jogurtą, glotnučius, taip pat prie blynų ar varškės patiekalų.

    Iš vyšnių dažnai verdami kompotai, gaminami džemai, padažai desertams ar šaldytos uogos kepiniams. Jos dera ir su sūresniais patiekalais, nes rūgštelė gali subalansuoti riebesnį maistą.

    Šaldymui patogu vyšnias pirmiausia iškaulinti, paskleisti plonu sluoksniu ir užšaldyti atskirai, o vėliau suberti į maišelius ar dėžutes. Taip žiemą lengviau pasiimti reikiamą kiekį košei, pyragui ar padažui.

  • Paprasta ėjimo taisyklė gali sumažinti kraujospūdį: kiek minučių ir kaip dažnai vaikščioti

    Reguliarus vaikščiojimas yra viena paprasčiausių priemonių, galinčių padėti mažinti padidėjusį kraujospūdį ir gerinti širdies bei kraujagyslių sistemos būklę. Sveikatos specialistai pabrėžia, kad didžiausią naudą duoda nuoseklus įprotis, o ne pavienės ilgos treniruotės.

    JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras rekomenduoja suaugusiesiems per savaitę sukaupti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo. Toks krūvis siejamas su mažesniu arteriniu kraujospūdžiu ir mažesne širdies ligų rizika.

    Vidutinio intensyvumo aktyvumas reiškia, kad širdis ima plakti greičiau, kvėpavimas pagreitėja, galite suprakaituoti, tačiau vis dar pajėgiate kalbėtis. Greitesnis ėjimas daugeliui žmonių yra patogiausias būdas pasiekti šį intensyvumą be papildomos įrangos.

    Praktiškai 150 minučių per savaitę dažniausiai siūloma išskaidyti į maždaug 30 minučių pasivaikščiojimus penkias dienas per savaitę. Jei 30 minučių iškart atrodo per daug, tą laiką galima dalyti į kelis trumpesnius išėjimus per dieną, svarbiausia sukaupti bendrą trukmę.

    „Bet koks ėjimas yra geriau nei jo visai nėra, tačiau norint apčiuopiamesnio poveikio spaudimui verta rinktis spartesnį tempą, tarsi skubėtumėte“, – sako medicinos mokslų daktaras Josephas Ebingeris.

    Tyrimai rodo, kad svarbus ne tik bendras minučių skaičius, bet ir reguliarumas per savaitę. Viename moksliniame darbe, publikuotame žurnale Medicine and Science in Sports, nustatyta, kad keturi užsiėmimai per savaitę gali labiau sumažinti kraujospūdį nei retesnės, bet ilgesnės treniruotės, nors bendras laikas per savaitę buvo toks pats.

    Poveikis kraujospūdžiui paprastai neatsiranda per kelias dienas. Dažnai prireikia apie trijų mėnesių nuoseklaus režimo, kad matytųsi stabilesni pokyčiai, ypač jei anksčiau fizinis aktyvumas buvo minimalus.

    Vaikščiojimas gali prisidėti ir prie kitų sveikatos rodiklių gerėjimo: dažnai mažėja kūno svoris, gerėja cholesterolio rodikliai ir cukraus kiekio kraujyje kontrolė. Dėl to ėjimas dažnai rekomenduojamas kaip saugi ir lengvai pritaikoma pradžia žmonėms, kurie nori stiprinti širdies sveikatą.

    Specialistai pataria rinktis tokį ėjimo planą, kurio realiai laikysitės: geriau trumpesnės, bet pastovios 20–40 minučių trukmės greitesnio tempo išvykos nei ambicingas, bet greitai nutrūkstantis režimas. Jei turite širdies ligų, vartojate vaistus nuo spaudimo ar jaučiate simptomus, planą verta aptarti su gydytoju.

  • Kodėl verta turėti vynuogių kauliukų aliejaus: švelnus skonis ir nauda cholesterolio kontrolei

    Vynuogių kauliukų aliejus spaudžiamas iš vynuogių sėklų, kurios lieka po vyno ar sulčių gamybos. Dėl švelnaus skonio jis dažnai pasirenkamas tuomet, kai alyvuogių aliejus patiekalui būtų per ryškus, o tekstūra norisi lengvesnės.

    Mitybos požiūriu tai aliejus, kuriame vyrauja nesočiosios riebalų rūgštys, ypač linolo rūgštis (omega-6). Taip pat jame yra vitamino E, siejamo su antioksidacine apsauga, kuri padeda saugoti ląsteles nuo oksidacinio streso.

    Kas iš tiesų keičiasi, kai pakeičiate riebalus?

    Šis aliejus neveikia kaip vaistas ir „neištrina“ netinkamos mitybos pasekmių. Tačiau riebalų šaltinio pakeitimas gali būti reikšmingas: kai vietoje sviesto, taukų ar kitų sočiųjų riebalų dažniau renkamasi aliejus, kuriame daugiau nesočiųjų riebalų, mityba tampa palankesnė širdžiai.

    Būtent todėl vynuogių kauliukų aliejus dažnai minimas kalbant apie LDL, vadinamojo blogojo cholesterolio, kontrolę. Pagrindinė logika paprasta: svarbu ne „stebuklingas produktas“, o tai, ką jis pakeičia kasdienėje lėkštėje.

    Kur jis tinka geriausiai?

    Dėl neutralesnio aromato vynuogių kauliukų aliejus tinka salotoms, padažams, užtepėlėms, humusui ir įvairioms marinavimo bazėms. Jį galima įmaišyti ir į jau paruoštas kruopas, makaronus, ryžius ar keptas daržoves, kad patiekalas būtų sotesnis, bet skonis išliktų švarus.

    Dažniausiai patariama šį aliejų naudoti šaltai, nes didesnė dalis polinesočiųjų riebalų rūgščių yra jautresnė oksidacijai kaitinant. Ilgai kepant aukštoje temperatūroje aliejus greičiau praranda dalį savybių, todėl tokiems tikslams praktiškiau rinktis rafinuotą rapsų aliejų ar rafinuotą alyvuogių aliejų.

    Kiek vartoti ir ką prisiminti?

    Kasdieniam naudojimui paprastai pakanka 1–2 valgomųjų šaukštų kaip priedo prie maisto. Svarbu nepamiršti, kad aliejus yra kaloringas, todėl net ir „geresnis“ pasirinkimas turėtų tilpti į bendrą dienos energijos poreikį.

    Vynuogių kauliukų aliejų verta turėti kaip vieną iš kelių riebalų šaltinių virtuvėje, o ne kaip vienintelį sprendimą. Subalansuota mityba, kurioje įvairinami riebalai, daržovės ir skaidulos, yra patikimesnis kelias nei vieno produkto sureikšminimas.

    Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo ar dietologo konsultacijos. Jei turite padidėjusį cholesterolį ar vartojate vaistus, mitybos pokyčius aptarkite su specialistu.

  • Pomidoras su svogūnu: kuo šis derinys naudingas širdžiai ir kodėl verta įlašinti šiek tiek aliejaus

    Pomidoras ir svogūnas dažnai atsiduria vasaros salotose ar ant sumuštinių, tačiau šis derinys vertas dėmesio ne vien dėl skonio. Pomidorai yra vienas pagrindinių likopeno šaltinių, taip pat suteikia kalio, vitamino C ir skaidulų, o svogūnuose gausu kvercetino bei sieros junginių.

    Nors toks maistas nėra „greita priešuždegiminė tabletė“, reguliarus daržovių, skaidulų ir augalinių antioksidantų vartojimas siejamas su mažesniu oksidaciniu stresu ir palankesne širdies bei kraujagyslių sistemos būkle. Dėl to paprastas pomidoro ir svogūno tandemas gali tapti prasmingu kasdienės mitybos papildymu.

    Kodėl verta valgyti kartu?

    Likopenas, suteikiantis pomidorams raudoną spalvą, tiriamas dėl antioksidacinių savybių ir galimo ryšio su geresniais kraujagyslių rodikliais bei lipidų profiliu. Pomidoruose esantis kalis taip pat svarbus kraujospūdžio reguliavimui, ypač kai mityboje netrūksta daržovių.

    Svogūnuose esantis kvercetinas ir sieros junginiai prisideda prie antioksidacinės apsaugos, o fruktanai gali veikti kaip prebiotikai, maitinantys žarnyno mikrobiotą. Tai viena priežasčių, kodėl net paprastas daržovių priedas gali pagerinti bendrą patiekalo maistinę vertę.

    Svarbi detalė yra įsisavinimas: likopenas geriau pasisavinamas, kai kartu vartojamas nedidelis kiekis riebalų. Todėl pomidorą su svogūnu verta pagardinti šaukšteliu alyvuogių arba rapsų aliejaus.

    Kaip pasigaminti ir ką žinoti?

    Paprastas variantas yra pjaustytas pomidoras, plonai pjaustytas svogūnas, žiupsnelis druskos, pipirai ir šlakelis aliejaus. Toks priedas tinka prie kiaušinių, varškės, mėsos, bulvių, kruopų ar duonos, o norint gaivesnio skonio galima įmaišyti žalumynų.

    Jei svogūnas per aštrus, jį galima trumpai perlieti karštu vandeniu arba pašlakstyti citrinos sultimis, kad skonis būtų švelnesnis. Kai kuriems žmonėms tai padeda ir dėl virškinimo, nes žalio svogūno aštrumas neretai erzina skrandį.

    Turintiems refliuksą, dirgliosios žarnos sindromą ar polinkį į pilvo pūtimą, žalias svogūnas gali sustiprinti simptomus. Tokiu atveju verta pradėti nuo mažesnio kiekio arba rinktis troškintą, keptą ar raudoną svogūną, kuris dažnai būna švelnesnis.

  • Pomidorai gali saugoti širdį: su kuo juos valgyti, kad likopeno pasisavintumėte daugiau

    Pomidorai – vienas dažniausiai valgomų produktų, tačiau jų nauda širdžiai priklauso ne tik nuo kiekio, bet ir nuo paruošimo. Juose esantis likopenas yra stiprus antioksidantas, siejamas su mažesne oksidacinio streso ir uždegiminių procesų rizika, kurie svarbūs aterosklerozės vystymuisi.

    Likopenas pomidorams suteikia raudoną spalvą, todėl jo daugiausia būna prinokusiuose raudonuose pomidoruose, o geltonuose ar žalsvuose jo gerokai mažiau. Pomidorai taip pat yra kalio šaltinis, o šis mineralas svarbus normaliai kraujospūdžio kontrolei ir širdies ritmui.

    Norint iš pomidorų gauti daugiau likopeno, svarbu jų struktūra. Smulkiai supjaustyti, sutrinti ar pertrinti pomidorai dažniausiai leidžia organizmui lengviau pasisavinti šį junginį, todėl tyrės, padažai ir sultys gali būti pranašesni už stambiai pjaustytus gabalėlius.

    Dar vienas veiksnys – šiluminis apdorojimas. Kaitinimas padeda likopenui tapti labiau biologiškai prieinamam, todėl lengvai troškinti pomidorai, pomidorų sriubos ar naminis padažas gali būti ypač tinkamas pasirinkimas. Tiesa, vitaminas C yra jautrus karščiui, tad jei pomidorus renkatės būtent dėl šio vitamino, naudingiau juos valgyti žalius.

    Likopenas tirpsta riebaluose, todėl praktinis triukas paprastas: pomidorų patiekalą verta derinti su riebalų šaltiniu. Į padažą ar troškinį įpilta šaukštas alyvuogių ar kito augalinio aliejaus gali padėti geriau pasisavinti likopeną, o kartu papildo racioną širdžiai palankiais nesočiaisiais riebalais.

    Pomidorams taip pat tinka produktai, kurie papildo antioksidantų spektrą. Riešutai, sėklos ar jų aliejai suteikia vitamino E, kuris mityboje veikia kaip antioksidantas ir gali prisidėti prie bendros apsaugos nuo oksidacijos procesų.

    Kasdieniuose patiekaluose verta rinktis ir klasikinius derinius, kuriuos lengva pritaikyti lietuviškoje virtuvėje. Pomidorų padažas su česnaku ir svogūnais, daržovių troškinys su pomidorais ar pomidorai su riebesne žuvimi gali būti ne tik skanu, bet ir palanku širdies bei kraujagyslių sistemai.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad vienas produktas neišsprendžia visų problemų. Didžiausią poveikį širdies sveikatai paprastai duoda bendras mitybos modelis, pakankamas skaidulų kiekis, mažiau druskos, daugiau daržovių, ankštinių ir žuvies, taip pat reguliarus fizinis aktyvumas.

  • Per karščius šis gėrimas gali smogti širdžiai: kardiologai įspėja dėl populiaraus įpročio

    Per karščio bangas daugelis instinktyviai griebiasi ledinio vandens ar gėrimų su ledu, tačiau medikai primena, kad toks pasirinkimas ne visada yra saugus. Staigus temperatūros kontrastas gali sukelti organizmui šiluminį šoką ir papildomą krūvį širdies bei kraujagyslių sistemai.

    Žmogui įkaitus, labai šaltas gėrimas gali staiga susiaurinti kraujagysles ir pakeisti širdies darbo ritmą, o jautresniems asmenims sukelti nemalonius simptomus. Dažniausiai tai pasireiškia aštriu skausmu veido ančiuose ar gerklėje, šaltkrėčiu, diskomfortu skrandyje, galvos svaigimu ar staigiu kraujospūdžio kritimu.

    Didžiausia rizika kyla vyresnio amžiaus žmonėms, tiems, kurie turi širdies ritmo sutrikimų, serga išemine širdies liga, patiria padidėjusį kraujospūdį arba yra dehidratavę. Tokiais atvejais staigus atšaldymas gali išprovokuoti rimtesnius ritmo sutrikimus, o kraštutinėmis situacijomis prisidėti prie ūmių širdies įvykių.

    Kas geriau nei ledas?

    Specialistai karštyje dažniau rekomenduoja rinktis vėsesnius, bet ne ledinius gėrimus, artimesnius kūno temperatūrai, ir gerti mažais gurkšniais. Toks įprotis padeda tolygiau atvėsinti organizmą ir išvengti staigių reakcijų.

    Kasdieniam skysčių papildymui tinkamiausias pasirinkimas išlieka vanduo, ypač jei žmogus daug prakaituoja ar aktyviai juda. Karštomis dienomis skysčių poreikis paprastai išauga, todėl verta gerti reguliariai, nelaukiant troškulio.

    Ką riboti per karščius?

    Per kaitrą pravartu atsargiau vertinti alkoholį, nes jis skatina skysčių netekimą ir gali apsunkinti termoreguliaciją. Taip pat nereikėtų piktnaudžiauti stipria kava, energetiniais ir labai saldžiais gėrimais, kurie daliai žmonių gali didinti širdies ritmą, kelti kraujospūdį ir trukdyti efektyviai atkurti skysčių balansą.

    Papildomai prie vandens gali padėti vandeningi vaisiai ir daržovės, pavyzdžiui, arbūzai, melionai, braškės, persikai ar citrusiniai vaisiai. Vis dėlto, jei karštyje atsiranda krūtinės skausmas, stiprus silpnumas, alpimo jausmas ar sutrinka širdies ritmas, reikėtų nedelsti ir kreiptis į medikus.

  • Šis pusryčių produktas turi beveik tiek omega-3, kiek lašiša: bet yra svarbi viena sąlyga

    Daugeliui žmonių žuvis, ypač lašiša, vis dar nėra kasdienis pasirinkimas, nors ji laikoma vienu patikimiausių omega-3 riebalų rūgščių šaltinių. Mitybos specialistai primena, kad omega-3 siejamos su širdies ir kraujagyslių sistemos, smegenų veiklos bei uždegiminių procesų reguliavimu.

    Alternatyva žuviai vis dažniau vadinamos čija sėklos, kurios tapo populiariu pusryčių priedu. Jose gausu skaidulų, taip pat randama magnio ir kalcio, o jų maistinių medžiagų derinys dažnai minimas kalbant apie sotumą ir virškinimo komfortą.

    Vis dėlto omega-3 čija sėklose ir lašišoje nėra tas pats. Lašišoje vyrauja EPA ir DHA, o čija sėklose pagrindinė omega-3 forma yra ALA, kuri priklauso augalinės kilmės riebalų rūgštims.

    Moksliniai tyrimai rodo, kad žmogaus organizmas ALA į EPA ir DHA paverčia ribotai, todėl šie šaltiniai nėra tiesiogiai lygiaverčiai. Kita vertus, didesnis ALA turinčių produktų vartojimas siejamas su mažesne širdies ligų rizika, tad čija sėklos gali prasmingai papildyti racioną.

    Maistinės vertės palyginimuose dažnai pabrėžiama, kad 28 gramų čija sėklų porcijoje gali būti daugiau nei 5 gramai ALA. Tuo metu tokio pat svorio lašišos porcija paprastai pateikia mažesnį kiekį omega-3 gramais, tačiau tai daugiausia EPA ir DHA, kurių biologinis vaidmuo organizme tiesioginis.

    Kaip saugiai vartoti čija sėklas?

    Čija sėklos sugeria skysčius ir išbrinksta, todėl dažnai naudojamos košėse, jogurte ar pudinguose. Būtent brinkdamos jos išskiria gleivingą medžiagą, vadinamą mucilažu, kuri priskiriama tirpioms skaiduloms ir gali prisidėti prie sotumo.

    Svarbi taisyklė yra nevalgyti sausų čija sėklų ir neužsigerti menku kiekiu skysčių. Drėgmėje jos gali išbrinkti kelis kartus, todėl saugiausia jas iš anksto išmirkyti, įmaišyti į skystus patiekalus arba termiškai apdoroti.

    Kur jos tinka be desertų?

    Nors čija sėklos dažniausiai siejamos su saldžiais pusryčiais, jos gali būti naudojamos ir sūriuose patiekaluose. Dėl gebėjimo tirštinti jos tinka padažams, sriuboms ar troškiniams, kai norisi natūraliai sutirštinti tekstūrą.

    Dar viena populiari kryptis yra augalinė virtuvė, kur čija sėklos naudojamos kaip kiaušinio pakaitalas kepiniuose, kai sėklos sumaišomos su vandeniu ir paliekamos išbrinkti. Taip pat jos gali būti daiginamos, o daigai naudojami salotoms ar sumuštiniams.

    Specialistai pabrėžia, kad renkantis omega-3 šaltinius svarbu įvairovė ir realūs poreikiai: vieniems tiks dažnesnė žuvis, kitiems labiau pasiteisins augaliniai pasirinkimai. Čija sėklos gali būti patogus būdas padidinti ALA kiekį, tačiau jos nepakeičia lašišoje esančių EPA ir DHA.

  • Vienas sveikiausių vasaros vaisių jau turguose: kardiologai vardija, kuo jis naudingas širdžiai

    Vienas sveikiausių vasaros vaisių jau turguose: kardiologai vardija, kuo jis naudingas širdžiai

    Vasara – metas, kai širdžiai palanki mityba tampa paprasčiausia: turguose ir parduotuvėse gausu sezoninių uogų bei vaisių, turinčių kalio, skaidulų, vitamino C ir polifenolių. Šios medžiagos siejamos su geresne kraujagyslių funkcija, palankesniais cholesterolio rodikliais ir kraujospūdžio kontrole. Svarbiausia – rinktis kuo mažiau perdirbtus produktus ir vaisiais keisti saldumynus.

    Vienas ryškiausių vasaros sezono pasirinkimų – juodieji serbentai. Jų sezonas trumpas, todėl verta išnaudoti laiką, kai uogos šviežios, tvirtos ir intensyvios spalvos. Būtent spalva dažnai signalizuoja apie antocianinus – antioksidantus, kurie gali prisidėti prie mažesnio oksidacinio streso ir uždegiminių procesų organizme.

    Juodieji serbentai išsiskiria dideliu vitamino C kiekiu, taip pat turi skaidulų ir kitų polifenolių. Skaidulos padeda ilgiau jaustis sotiems ir gali prisidėti prie mažesnio mažo tankio cholesterolio kiekio, kai jos vartojamos nuosekliai, kaip visos mitybos dalis. Kasdienė sauja uogų tinka košei, natūraliam jogurtui, kefyrui ar kokteiliui be papildomo cukraus.

    „Vaisiai ir uogos nepakeičia vaistų nuo hipertenzijos ar dislipidemijos, tačiau gali būti paprasta ir veiksminga prevencijos dalis, jei jais pakeičiami saldumynai ir itin perdirbti užkandžiai“, – sako mitybos specialistai.

    Vasarą širdžiai palankiame racione dažnai minimos ir vyšnios bei trešnės. Jos suteikia kalio, o vyšnių raudoną spalvą lemia antocianinai – tie patys antioksidantai, kurių gausu ir kitose tamsiose uogose. Kalis svarbus normaliai raumenų, įskaitant širdies raumenį, veiklai ir prisideda prie skysčių balanso, kuris aktualus per karščius.

    Avietės, mėlynės ir miško uogos taip pat vertinamos dėl skaidulų ir polifenolių. Jos patogios kaip užkandis, o kartu lengvai priderinamos prie širdžiai palankių produktų, pavyzdžiui, avižų, riešutų, sėklų ar raugintų pieno gaminių be pridėtinio cukraus. Tiesa, jautresnį virškinimą turintiems žmonėms didesnės porcijos vienu kartu gali sukelti pilvo pūtimą.

    Tarp vasaros vaisių dažnai išskiriamas ir arbūzas – pirmiausia dėl skysčių. Nors jis nėra itin koncentruotas vitaminų šaltinis, karštomis dienomis gali prisidėti prie geresnės hidratacijos, o vietoje saldintų gėrimų ar ledų tampa racionalesniu pasirinkimu. Vis dėlto tai vis tiek vaisius, todėl jo porcijos turėtų išlikti saikingos.

    Dietologai primena paprastą taisyklę: daugiausia naudos duoda ne sultys, o visas vaisius ar uoga. Valgant visą produktą gaunama daugiau skaidulų, sotumas išlieka ilgiau, o gliukozės lygio svyravimai paprastai būna mažesni nei išgėrus sulčių. Geriausias rezultatas pasiekiamas tada, kai uogos ir vaisiai tampa dalimi bendro širdžiai palankaus modelio: daugiau daržovių, ankštinių, pilno grūdo produktų, žuvies ir mažiau druskos bei pridėtinio cukraus.

  • Trys vakariniai gėrimai, galintys natūraliai sumažinti kraujospūdį: ką verta žinoti

    Padidėjęs arterinis kraujospūdis dažnai ilgai nesukelia jokių simptomų, tačiau nuosekliai didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Specialistai pabrėžia, kad kasdieniai įpročiai, įskaitant vakaro gėrimų pasirinkimą, gali prisidėti prie geresnės kraujospūdžio kontrolės, nors nepakeičia gydytojo paskirto gydymo.

    Svarbu nepamiršti, kad kraujospūdį veikia ne vienas produktas, o bendra mityba, druskos kiekis, kūno svoris, fizinis aktyvumas, miego kokybė ir alkoholis. Jei kraujospūdis nuolat padidėjęs arba vartojate vaistus, dėl mitybos pokyčių verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

    Burokėlių sultys

    Burokėlių sultys dažnai minimos kaip vienas labiausiai ištirtų gėrimų, galinčių padėti sumažinti kraujospūdį. Jose esantys natūralūs nitratai organizme virsta azoto oksidu, kuris padeda atpalaiduoti kraujagysles ir pagerinti kraujotaką.

    Toks poveikis kai kuriems žmonėms gali pasireikšti gana greitai, tačiau rezultatai skiriasi priklausomai nuo mitybos, amžiaus ir sveikatos būklės. Sergantiems inkstų ligomis ar turintiems riboti kalio kiekį mityboje, taip pat vartojantiems tam tikrus vaistus, burokėlių produktus reikėtų rinktis atsargiai.

    Ramunėlių arbata

    Lėtinis stresas yra vienas veiksnių, galinčių prisidėti prie padidėjusio kraujospūdžio, nes aktyvina hormonus, susijusius su dažnesniu širdies plakimu ir kraujagyslių susitraukimu. Dėl to vakare svarbi tampa rutina, kuri padeda nusiraminti ir kokybiškai išsimiegoti.

    Ramunėlių arbata yra gėrimas be kofeino, todėl dažnai pasirenkama prieš miegą. Nors jos poveikis kraujospūdžiui labiau netiesioginis, geresnis miegas ir mažesnė įtampa ilgainiui gali palankiai veikti širdies ir kraujagyslių sistemą.

    Neriebus pienas

    Neriebus pienas vakare gali būti naudingas dėl jame esančių mineralų, ypač kalcio, kalio ir magnio, kurie svarbūs normaliai kraujagyslių funkcijai. Šie mikroelementai siejami su skysčių balansu organizme ir kraujagyslių tonusu, todėl mityboje jų trūkumas nėra pageidautinas.

    Renkantis pieną, svarbu vengti pridėtinio cukraus ir saldintų pieno gėrimų, nes per didelis cukraus kiekis mityboje siejamas su blogesniais metabolinės sveikatos rodikliais. Netoleruojant laktozės, alternatyva gali būti pienas be laktozės arba mineralais praturtintos augalinės alternatyvos.

    Jei vakare dažnai norisi gerti, verta atkreipti dėmesį ir į tai, ko reikėtų vengti: alkoholis, energiniai gėrimai ir dideli kofeino kiekiai kai kuriems žmonėms didina kraujospūdį ir blogina miegą. Ilgalaikiam efektui paprastai didžiausią įtaką daro bendras druskos mažinimas, reguliarus judėjimas ir stabilus miego režimas.