Lašiša, upėtakis ar lašišinė žuvis dažnai laikomos geriausiu pasirinkimu, kai kalbama apie vertingus baltymus ir omega-3 riebalų rūgštis. Tačiau yra gerokai pigesnė alternatyva, kuri daugeliu atvejų gali praturtinti mitybą ne mažiau. Vis dažniau dėmesį patraukia europinis ančiuvis, dar vadinamas ančiuviu.
Ši nedidelė jūrinė žuvis išsiskiria tuo, kad joje gausu visaverčių baltymų, omega-3 riebalų rūgščių, vitamino D ir vitamino B12. Omega-3 siejamos su širdies ir kraujagyslių sistemos funkcija bei smegenų veikla, o vitaminas B12 svarbus nervų sistemai ir kraujodarai.
Ančiuvis taip pat yra reikšmingas mikroelementų šaltinis, ypač seleno, kuris prisideda prie normalios imuninės sistemos veiklos. Dalis ančiuvių gaminių, ypač konservuotų ar marinuotų, gali turėti ir nemažai kalcio, jei vartojami su smulkiais kauliukais.
Specialistai dažnai pabrėžia ir dar vieną praktinį aspektą: mažos, trumpai gyvenančios žuvys paprastai sukaupia mažiau teršalų nei didesnės plėšrios rūšys. Vis dėlto tai nėra universali taisyklė, nes galutinė sudėtis priklauso nuo konkretaus produkto, sugavimo vietos ir apdorojimo būdo.
Renkantis ančiuvius verta atkreipti dėmesį į druską. Sūdyti, marinuoti ar aliejuje laikomi ančiuviai gali būti itin sūrūs, todėl dažniau tinka kaip pagardas, o ne didelė patiekalo dalis. Kasdieniam vartojimui palankesnis pasirinkimas yra švieži arba šaldyti ančiuviai, ruošiami namuose.
Paprasčiausias būdas paruošti šią žuvį nereikalauja sudėtingų receptų. Nuvalytą žuvį galima lengvai pasūdyti, pagardinti pipirais, paprika ir citrinos sultimis, sudėti į kepimo indą su svogūnų žiedais bei citrinos griežinėliais ir kepti apie 15–20 minučių maždaug 190–200 laipsnių temperatūroje.
Nors ančiuvis vargu ar visiškai pakeis lašišą, jis dažnai laimi kainos ir maistinės vertės santykiu. Norint mityboje daugiau žuvies, bet nepermokėti, tai gali būti vienas praktiškiausių pasirinkimų, ypač derinant su daržovėmis, kruopomis ar salotomis.
Leave a Reply