CP v2

Tag: Širdies sveikata

  • Dietologai įspėja: šį sūrį perkame kasdien, bet etiketė slepia tai, ko nesitikėjote

    Lietuvos ir Europos prekybos tinkluose plačiai parduodamas lydytas sūris dažnai suvokiamas kaip patogus užkandis ar greitas ingredientas sumuštiniams. Tačiau mitybos specialistai pabrėžia, kad tai nėra tas pats, kas natūralus sūris, o jo sudėtis gali būti gerokai labiau apdorota, nei tikisi pirkėjas.

    Lydyto sūrio gamyboje įprastai naudojamas sūris ar varškė, tačiau galutinei tekstūrai ir stabilumui pasiekti dažnai pridedama lydančiųjų druskų, emulsiklių bei kitų priedų. Dėl to produktas ilgiau išlaiko vienodą konsistenciją, bet kartu gali reikšmingai išaugti druskos ir tam tikrų priedų kiekis racione.

    Kas dažniausiai kelia klausimų?

    Viena dažniausių kritikų krypčių siejama su didesniu fosfatų kiekiu, nes lydančiosios druskos neretai būna fosfatų pagrindu. Sveikatos specialistai primena, kad didesnis fosforo junginių suvartojimas, ypač kai mityboje trūksta kalcio, gali būti nepalankus kaulų ir dantų būklei, o jautresniems žmonėms svarbi ir inkstų apkrova.

    Ne mažiau svarbus aspektas yra druska: lydytuose sūriuose jos kiekis neretai būna aukštas, todėl kasdienis vartojimas gali didinti bendrą natrio perteklių mityboje. Tai aktualu žmonėms, turintiems padidėjusį kraujospūdį ar širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių.

    Riebalai, priedai ir skonis

    Skonis ir malonus tepumas dažnai pasiekiami ne tik pieno riebalais, bet ir įvairiais riebalų mišiniais, o kai kuriuose produktuose gali būti ir sočiųjų riebalų perteklius. Dietologai pabrėžia, kad būtent bendras racionas lemia poveikį cholesterolio rodikliams, tačiau dažnai vartojami itin apdoroti produktai gali apsunkinti subalansuotos mitybos planavimą.

    Kitas praktinis niuansas yra kvapiosios medžiagos ir skonio stiprikliai, kurie sustiprina sūrumo bei riebumo pojūtį. Dėl to tokį produktą lengva suvalgyti didesniais kiekiais, ypač jei jis nuolat naudojamas sumuštiniuose, užkandžiuose ar greituose padažuose.

    Kaip pasirinkti saugiau?

    Specialistai siūlo paprastą taisyklę: kuo trumpesnė ir aiškesnė sudėtis, tuo lengviau kontroliuoti, ką iš tiesų valgote. Vertėtų lyginti etiketes ir atkreipti dėmesį į druskos kiekį, riebalų sudėtį bei tai, ar produkte yra fosfatų, emulsiklių ir kitų priedų.

    Jei norisi sūrio kasdien, dažniau rekomenduojama rinktis mažiau apdorotus variantus, pavyzdžiui, natūralius fermentinius sūrius ar varškę, o lydytą sūrį palikti kaip retesnį pasirinkimą. Žmonėms, turintiems inkstų ligų, širdies ir kraujagyslių problemų ar ribojantiems druską, dėl konkretaus raciono geriausia pasitarti su gydytoju ar dietologu.

  • Gydytojai atskleidė idealų laiką kasdieniam pasivaikščiojimui: nauda nustebins

    Kodėl laikas iš tiesų svarbus?

    Kasdienis ėjimas siejamas su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, geresne savijauta ir lengvesne svorio kontrole, tačiau specialistai pabrėžia, kad pasirinktas paros metas gali sustiprinti konkrečius efektus. Vienu metu labiau laimi medžiagų apykaita, kitu padedama cukraus kontrolei ar miegui.

    Vis dėlto svarbiausia taisyklė išlieka paprasta: reguliarumas dažniausiai nusveria idealų laiką. Net trumpesni, bet pastovūs pasivaikščiojimai yra naudingesni nei retas, nors ir ilgas ėjimas.

    Rytas: energija ir ritmas

    Rytinis pasivaikščiojimas daugeliui padeda lengviau pabusti ir įjungti dienos ritmą, ypač jei išeinama į natūralią šviesą. Ankstyvas buvimas lauke siejamas su tikslesniu biologinio laikrodžio derinimu, o tai vėliau gali palengvinti užmigimą ir pagerinti miego kokybę.

    Rytą judant aktyviau neretai lengviau laikytis įpročio, nes dienai įsibėgėjus atsiranda daugiau trikdžių. Jei pasivaikščiojama prieš pusryčius, daliai žmonių tai padeda geriau jaustis ir paprasčiau kontroliuoti bendrą kalorijų balansą.

    Po pietų: cukraus kontrolė

    Pasivaikščiojimas netrukus po valgio yra viena praktiškiausių strategijų, ypač sėdimą darbą dirbantiems žmonėms. Lengvas ėjimas po pietų gali prisidėti prie stabilesnio gliukozės lygio, nes raumenys sunaudoja daugiau gliukozės, o virškinimas vyksta sklandžiau.

    Toks įprotis ypač aktualus turintiems padidėjusią 2 tipo diabeto riziką ar patiriantiems energijos kritimą po sočių pietų. Jei yra galimybė, ramus maršrutas žalesnėje aplinkoje dažnai padeda greičiau atgauti darbingumą ir sumažinti įtampą.

    Vakaras: streso mažinimas ir geresnis miegas

    Vakarinis pasivaikščiojimas daugeliui tampa paprastu būdu atskirti darbą nuo poilsio ir sumažinti dienos stresą. Ramesnis ėjimo tempas gali padėti normalizuoti kraujospūdį ir „nuleisti garą“, ypač jei diena buvo įtempta.

    Kita vertus, per intensyvus krūvis vėlai vakare kai kuriems žmonėms gali apsunkinti užmigimą, todėl verta rinktis lengvesnį tempą. Jei vakarienė buvo vėlesnė ar gausesnė, trumpas pasivaikščiojimas po jos taip pat gali padėti savijautai ir gliukozės kontrolei.

    Gydytojų akcentuojama esmė paprasta: idealiausias metas yra tas, kurį realiai galite išlaikyti kasdien. Jei norite maksimalaus efekto, rinkitės laiką pagal tikslą, o svarbiausia paverskite ėjimą tvariu įpročiu.

  • Ilgaamžiškumo paslaptis lėkštėje: dietologas įvardijo naudingiausius pomidorus

    Pomidorai dažnai vadinami kasdieniu supermaistu, tačiau ne visi jie vienodai vertingi. Dietologai pabrėžia, kad didžiausią naudą gali duoti ne dideli, o mažesni pomidorai, kurių santykinai daugiau odelės ir mažiau vandeningos minkštimo dalies.

    Pasak mitybos specialisto Robo Hobsono, būtent odelėje ir visai po ja susitelkia didelė dalis augalinių apsauginių junginių. Mažesni pomidorai, tokie kaip vyšniniai, dėl didesnio odelės ir minkštimo santykio vienai porcijai gali suteikti daugiau šių medžiagų.

    Kodėl svarbi pomidorų odelė?

    Pomidoruose gausu likopeno – ryškiai raudoną spalvą suteikiančio augalinio pigmento, kuris veikia kaip antioksidantas. Tyrimuose likopenas siejamas su širdies ir kraujagyslių sistemos sveikata bei ląstelių apsauga nuo oksidacinės pažaidos.

    Odelė augalui yra tarsi skydas nuo saulės ir aplinkos poveikio, todėl joje natūraliai kaupiasi daugiau apsauginių junginių. Kartu tai ir reikšmingas skaidulų šaltinis, o skaidulos svarbios virškinimui, sotumo jausmui ir palankesniam cukraus kiekio kraujyje valdymui.

    „Didžiausia vertė slypi po plona odele, kur koncentruojasi daug apsauginių augalinių junginių“, – sakė Robas Hobsonas.

    Kuo išsiskiria vyšniniai pomidorai?

    Renkantis vyšninius pomidorus dažnai suvalgoma jų daugiau vienu kartu, todėl reali suvartojamų bioaktyvių medžiagų dozė gali būti didesnė. Be to, mažesni pomidorai dažnai pasižymi intensyvesniu skoniu, todėl jų lengviau įtraukti į kasdienę mitybą be papildomų padažų.

    Dideli pomidorai taip pat naudingi ir gali būti puikus pasirinkimas salotoms ar troškiniams, tačiau mažesni dažniau laimi pagal tam tikrų junginių koncentraciją viename suvalgomame kiekyje. Specialistai primena, kad svarbiausia yra įvairovė: skirtingų spalvų ir rūšių daržovės padeda gauti platesnį maistinių medžiagų spektrą.

    Norint gauti daugiau naudos, pomidorus verta valgyti su nedideliu kiekiu riebalų, nes likopenas yra tirpus riebaluose. Todėl pomidorai su alyvuogių aliejumi, avokadu ar riešutais gali padėti organizmui efektyviau įsisavinti šį junginį.

  • Šis milžiniškas vaisius užkariauja virtuves: tinka širdžiai ir cukrui, valgomas žalias

    Džekfrutas, dar vadinamas margalapiu duonmedžiu, laikomas vienu didžiausių vaisių, augančių ant medžio. Subrendęs vaisius gali siekti apie 90 centimetrų ilgį ir sverti iki 45 kilogramų, o jo kilmė siejama su Indija ir kitais tropikų regionais. Pastaraisiais metais jis vis dažniau aptinkamas ir Europoje, nors šviežias vis dar išlieka reta prekė.

    Iš išorės džekfrutas turi storą žalsvai geltoną žievę su bukais iškilimais, o viduje slepiasi geltonos, aromatingos skiltelės ir sėklos. Prinokęs vaisius yra saldus ir sultingas, jo skonis dažnai lyginamas su banano, ananaso ir mango deriniu. Neprinokęs džekfrutas skoniu gana neutralus, todėl dažniau naudojamas ne desertams, o sūriems patiekalams.

    Maistinė vertė priklauso nuo brandos ir paruošimo, tačiau 100 gramų džekfruto paprastai turi apie 95 kilokalorijas ir nemažai angliavandenių. Jame yra vitamino C, B grupės vitaminų, taip pat kalio, magnio ir kitų mineralų. Kalis ypač svarbus normaliai kraujospūdžio reguliacijai ir širdies veiklai, todėl toks pasirinkimas gali papildyti subalansuotą mitybą.

    Džekfrute yra ir skaidulų, kurios prisideda prie virškinimo sistemos veiklos bei sotumo jausmo. Be to, vaisiuje aptinkami antioksidantai, įskaitant flavonoidus ir karotenoidus, siejami su ląstelių apsauga nuo oksidacinio streso. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad bendra nauda labiausiai priklauso nuo visos mitybos kokybės, o ne vieno produkto.

    Kalbant apie cukraus kontrolę, džekfruto glikeminis indeksas nėra vienodas. Prinokusio vaisiaus glikeminis indeksas dažniausiai vertinamas kaip vidutinis ar net aukštesnis, o neprinokusio, kuris dažnai naudojamas kaip mėsos pakaitalas, gali būti mažesnis. Dėl to žmonėms, stebintiems gliukozės rodiklius, svarbiausia yra porcija ir tai, su kuo vaisius valgomas.

    Didžiausia džekfruto sėkmė šiandien siejama su virtuve, ypač augalinės mitybos populiarėjimu. Prinokęs džekfrutas dažniausiai valgomas žalias, dedamas į vaisių salotas, kokteilius ar desertus, o iš minkštimo galima virti uogienes. Neprinokęs, troškinamas ar verdamas, dėl savo pluoštinės struktūros primena plėšytą mėsą ir lengvai sugeria prieskonių, padažų bei marinato skonius.

    Vis dėlto svarbu nepamiršti vienos detalės: nors tekstūra panaši į mėsą, džekfrutas nėra baltymų šaltinis, todėl jis neturėtų pakeisti ankštinių, tofu ar kitų baltymingų produktų. Įdomu ir tai, kad sėklos taip pat valgomos: virtos ar paskrudintos jos primena kaštainius ir gali tapti atskiru užkandžiu. Ieškantiems egzotikos tai vienas universaliausių tropinių produktų, kurį verta bent kartą išbandyti.

  • Vasaros supervaisius, kurį nuvertiname: persikai gali padėti širdžiai, žarnynui ir odai

    Vasaros supervaisius, kurį nuvertiname: persikai gali padėti širdžiai, žarnynui ir odai

    Persikai vasarą dažnai laikomi tik lengvu desertu, tačiau jų maistinė vertė didesnė, nei gali pasirodyti. Šie vaisiai maždaug 90 proc. sudaryti iš vandens, todėl padeda palaikyti skysčių balansą per karščius ir po fizinio krūvio. Be to, 100 gramų persikų turi apie 39 kilokalorijas, tad tai palyginti nekaloringas pasirinkimas.

    Persikuose yra vitamino C, reikalingo imuninei sistemai ir kolageno gamybai, taip pat provitamino A, dar vadinamo beta karotenu, svarbaus regėjimui ir odai. Vaisiuose randama ir vitamino E bei nedideli kiekiai B grupės vitaminų, įskaitant folio rūgštį. Maistinių medžiagų įvairovę papildo mineralai, ypač kalis.

    Kalis svarbus normaliai raumenų veiklai ir padeda palaikyti įprastą kraujospūdį, ypač kai maiste netrūksta daržovių ir vaisių. Persikuose taip pat aptinkama magnio, fosforo ir vario, o natūralūs antioksidantai, tokie kaip polifenoliai ir karotenoidai, siejami su mažesne oksidacinio streso žala ląstelėms. Būtent oksidacinis stresas laikomas vienu iš veiksnių, susijusių su širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

    Persikai turi žemą glikeminį indeksą, apie 42, todėl paprastai nesukelia staigių gliukozės šuolių kraujyje. Vis dėlto tai nereiškia, kad jų galima valgyti be ribų, nes vaisiuose yra natūralių cukrų. Sergant cukriniu diabetu ar esant atsparumui insulinui, persikus verta derinti su baltymais ar sveikaisiais riebalais, pavyzdžiui, su jogurtu ar riešutais.

    Žarnyno veiklai persikai gali būti naudingi dėl skaidulų, nors jų kiekis nėra rekordinis. Skaidulos didina maisto masės tūrį, padeda reguliariai tuštintis ir yra maistas naudingosioms žarnyno bakterijoms. Reguliarus vaisių vartojimas, ypač kartu su įvairiomis daržovėmis, paprastai siejamas su geresne virškinimo sistemos savijauta.

    Persikai gali prisidėti ir prie odos būklės, nes vitaminas C būtinas kolageno sintezei, o karotenoidai siejami su ląstelių apsauga nuo oksidacinės žalos. Nors vienas produktas nepakeis apsaugos nuo saulės ar visavertės mitybos, sezoniniai vaisiai gali būti praktiška kasdienė pagalba, ypač jei jais keičiami saldūs užkandžiai. Dėl didelio vandens kiekio persikai suteikia ir natūralų gaivumo pojūtį.

    Mitybos specialistai dažnai primena orientyrą per dieną suvalgyti bent 400 gramų daržovių ir vaisių, didesnę dalį paliekant daržovėms. Vienas vidutinis persikas sveria apie 140–150 gramų, todėl 1–2 persikai per dieną gali būti patogus būdas papildyti racioną. Daugiausia naudos paprastai duoda švieži vaisiai, ypač valgomi su odele, tik prieš tai kruopščiai nuplauti.

    Vis dėlto persikai tinka ne visiems. Atsargūs turėtų būti žmonės, jautrūs beržo žiedadulkėms, nes daliai jų gali pasireikšti burnos alergijos sindromas, kai suvalgius žalių vaisių niežti burną, liežuvį ar gerklę. Taip pat jautresnį virškinamąjį traktą turintiems asmenims didesni kiekiai, ypač labai prinokusių persikų, kartais sukelia pilvo pūtimą ar viduriavimą.

    Persikai yra pavyzdys, kaip paprastas sezoninis vaisius gali derinti skonį ir naudą sveikatai. Jie gali papildyti mitybą vitaminais, kaliu ir antioksidantais, o dėl nedidelio kaloringumo tinka kaip kasdienė užkandžio alternatyva. Vasaros sezonu persikus patogu valgyti vienus, dėti į košes, jogurtą, salotas ar kokteilius.

  • Garstyčios ar kečupas: kuris padažas sveikesnis ir kodėl gydytojai ragina skaityti etiketes

    Garstyčios ir kečupas dažnai atrodo panašūs pasirinkimai, nes abu padažai paprastai turi mažai kalorijų, tačiau jų sudėtis ir poveikis sveikatai skiriasi. Didžiausi skirtumai dažniausiai slypi pridėtinio cukraus ir druskos kiekiuose, taip pat naudojamuose prieduose.

    Viename valgomajame šaukšte kečupo paprastai būna apie 18,5 kilokalorijos, maždaug 3,6 gramo cukraus ir apie 158 miligramai natrio. Tuo pačiu kiekiu geltonųjų garstyčių dažniausiai gaunama apie 12 kilokalorijų, apie 0,2 gramo cukraus ir maždaug 187 miligramai natrio.

    Kur slypi didžiausia rizika?

    Vertinant širdies ir kraujagyslių sveikatą, daug dėmesio skiriama pridėtiniam cukrui. Pramoniniu būdu gaminamuose kečupuose neretai naudojami saldikliai ar sirupai, todėl cukraus kiekis vienoje porcijoje tampa reikšmingas, ypač jei kečupas vartojamas dažnai ir didesniais kiekiais.

    Mityba, kurioje daug pridėtinio cukraus, siejama su didesne antsvorio rizika, nepalankiais kraujo riebalų rodikliais ir didesne širdies ligų tikimybe. Dėl to garstyčios, kuriose dažnai nebūna arba būna labai mažai pridėtinio cukraus, daugeliu atvejų laikomos palankesniu pasirinkimu.

    Druska svarbi abiem atvejais

    Tiek kečupas, tiek garstyčios gali turėti nemažai natrio, o per didelis jo vartojimas siejamas su padidėjusiu kraujospūdžiu. Natris organizme sulaiko vandenį, didina cirkuliuojančio kraujo tūrį, todėl širdžiai tenka didesnis krūvis.

    Ilgainiui nuolat padidėjęs kraujospūdis gali pažeisti kraujagysles ir didinti aterosklerozės riziką. Todėl net ir renkantis padažą, kuris turi mažiau cukraus, svarbu stebėti bendrą druskos kiekį dienos racione.

    Kaip išsirinkti parduotuvėje?

    Praktinis patarimas paprastas: lyginkite etiketes ir rinkitės padažus su mažiau pridėtinio cukraus bei mažiau druskos. Jei siekiate sumažinti cukraus suvartojimą, dažniausiai palankesnės būna garstyčios, tačiau jautresniems kraujospūdžiui aktualu ir natrio kiekis.

    Sveikatos specialistai daugelyje šalių kaip orientyrą nurodo neviršyti maždaug 2 300 miligramų natrio per dieną. Kadangi padažai dažnai vartojami kartu su kitais sūriais produktais, net keli šaukštai per dieną gali pastebimai prisidėti prie bendros normos.

  • Išgerkite prieš miegą: vyšnių sultys gali gerinti miegą ir mažinti uždegimą, bet yra niuansų

    Vyšnių, ypač rūgščiųjų, sultys pastaraisiais metais vis dažniau minimos kaip natūrali priemonė miegui gerinti. Taip yra todėl, kad vyšnios turi melatonino ir polifenolių, o kai kuriuose tyrimuose fiksuotas nedidelis miego trukmės ir kokybės pagerėjimas.

    Dažniausiai analizuojamos rūgščiųjų vyšnių sultys, nes jose daugiau biologiškai aktyvių junginių, siejamų su antioksidaciniu poveikiu. Tyrimų rezultatai nėra vienodi, bet daliai žmonių jos gali padėti greičiau užmigti ar rečiau prabusti naktį, ypač kai miego režimas išbalansuotas.

    Kuo išskirtinė vyšnių sudėtis?

    Vyšnios turi vitamino C, taip pat kalio ir kitų mikroelementų, o ryškiausia jų vertė siejama su antocianinais ir kitais polifenoliais. Šios medžiagos tiriamos dėl galimo poveikio uždegiminiams procesams ir oksidaciniam stresui, kurie svarbūs tiek bendrai savijautai, tiek atsistatymui po fizinio krūvio.

    Dalies mokslinių darbų duomenimis, rūgščiųjų vyšnių produktai gali būti siejami su mažesniais raumenų skausmais po intensyvaus sporto ir geresniu atsigavimu. Vis dėlto tai nėra universalus sprendimas, o poveikis priklauso nuo vartojimo trukmės, kiekio ir žmogaus sveikatos būklės.

    Širdis, sąnariai ir oda: ką sako mokslas?

    Teiginiai, kad vyšnių sultys saugo širdį ar sąnarius, dažniausiai remiasi jų antioksidantais ir galimai mažesniu uždegiminiu fonu organizme. Tai perspektyvi kryptis, tačiau daugeliu atvejų kalbama apie nedidelius pokyčius arba apie tyrimus su ribotu dalyvių skaičiumi, todėl išvadų negalima suabsoliutinti.

    Odos būklei svarbios ne tik vitaminai, bet ir bendra mityba, miegas, saulės poveikis bei žalingi įpročiai. Vyšnių sultys gali būti vienas iš raciono elementų, tačiau jos nepakeičia subalansuotos mitybos ir gydytojų rekomenduojamų priemonių, jei yra odos ligų ar ryškių trūkumų.

    Kada verta būti atsargiems?

    Vaisių sultys, net ir natūralios, dažnai turi nemažai cukrų, todėl svarbu atsižvelgti į suvartojamą kiekį, ypač jei kontroliuojate kūno svorį ar cukraus kiekį kraujyje. Žmonėms, turintiems diabetą ar prediabetą, verta pasitarti su gydytoju arba rinktis mažesnę porciją, nes skysti cukrūs pasisavinami greičiau.

    Jei turite virškinimo jautrumą, refliuksą ar vartojate vaistus, taip pat pravartu įvertinti individualią reakciją. Miego problemos, kurios tęsiasi ilgiau, gali būti susijusios su stresu, miego apnėja, nerimo sutrikimais ar kitomis būklėmis, todėl vien gėrimas prieš miegą problemos neišspręs.

    Praktiškai dažniausiai siūloma sultis gerti vakare, likus maždaug 1–2 valandoms iki miego, stebint, ar neatsiranda diskomforto ir ar realiai gerėja savijauta. Jei poveikio nejaučiate, tai nereiškia, kad su jumis kažkas negerai, tiesiog mitybinės priemonės veikia nevienodai.

  • 4 vakaro įpročiai, kurie tyliai alina širdį: kardiologai įspėja – taip trumpinate gyvenimą

    Miegas ir širdies ritmas

    Stabilus vakaro režimas yra vienas paprasčiausių būdų mažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Kardiologai pabrėžia, kad organizmui svarbu kasdien panašiu metu pradėti raminančią rutiną ir eiti miegoti.

    Reguliarus miego grafikas padeda sureguliuoti paros ritmą, o tai tiesiogiai siejama su naktiniu kraujospūdžio sumažėjimu. Kai šis sumažėjimas nevyksta, ilgainiui didėja hipertenzijos ir širdies nepakankamumo rizika.

    Vakare verta rinktis ramią veiklą, pavyzdžiui, šiltą dušą, knygą ar ramią muziką. Chaotiškas režimas ir nuolat vėluojantis miegas dažniau siejami su padidėjusiu pulsu ir prastesne kraujagyslių būkle.

    Vėlyvi užkandžiai ir alkoholis

    Vėlyvas valgymas, ypač prieš pat miegą, gali pabloginti tiek miego kokybę, tiek medžiagų apykaitos rodiklius. Tyrimai rodo, kad valgymas vėlai vakare dažniau siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių įvykių rizika, palyginti su ankstesne vakariene.

    Medikai dažnai rekomenduoja paskutinį didesnį valgį planuoti taip, kad iki miego liktų kelios valandos. Vėlai vakare ypač nepalankūs saldūs gėrimai, aštrus maistas ir gausūs užkandžiai, kurie gali skatinti refliuksą ir širdies plakimo pojūtį.

    Alkoholis neretai klaidingai laikomas raminančiu, tačiau jis gali skaidyti miegą ir trikdyti atsistatymą. Be to, vakare vartojamas kofeinas daliai žmonių pastebimai ilgina užmigimo laiką ir didina naktinių prabudimų tikimybę.

    Miegamojo komfortas ir temperatūra

    Netinkamos sąlygos miegamajame gali aktyvinti streso reakciją, o tai reiškia didesnį kortizolio lygį ir šuoliuojantį kraujospūdį. Kardiologai atkreipia dėmesį, kad kokybiškas miegas prasideda nuo elementarių dalykų: patogaus čiužinio, tylos ir tamsos.

    Per šilta patalpa naktį taip pat siejama su prastesniu miego gylio išlaikymu, dažnesniais prabudimais ir didesne širdies apkrova. Dėl to patariama siekti vėsesnės, gerai išvėdintos aplinkos.

    Nuolatinis foninis triukšmas gali sukelti mikroprabudimus, kurių pats žmogus net neprisimena. Tačiau jų pakanka, kad sutrumpėtų gilaus miego fazės, svarbios kraujospūdžio reguliacijai.

    Ekranai, stresas ir melatoninas

    Viena dažniausių klaidų vakare yra nuolatinis naršymas telefone ar įtempto turinio žiūrėjimas iki pat užmigimo. Kardiologai primena, kad stresinės naujienos ar įtempti vaizdo įrašai gali išprovokuoti padidėjusį budrumą, pagreitėjusį kvėpavimą ir kraujospūdžio kilimą.

    Ekranų skleidžiama mėlyna šviesa daliai žmonių slopina melatonino gamybą, todėl sunkiau užmigti ir trumpėja miego trukmė. Dėl to dažnai rekomenduojama ekranus atidėti bent valandą iki miego ir rinktis ramesnį užsiėmimą.

    Jei vakare kartojasi dažnas širdies plakimas, spaudimas krūtinėje, dusulys ar ryškiai padidėjęs kraujospūdis, svarbu neatidėlioti ir pasitarti su gydytoju. Širdies ligos ilgai gali progresuoti nepastebimai, o riziką labiausiai mažina nuoseklūs kasdieniai įpročiai.

  • Perkate vynuoges? Šviesios ar tamsios – skirtumas ne tik skonyje: ką svarbu žinoti

    Perkate vynuoges? Šviesios ar tamsios – skirtumas ne tik skonyje: ką svarbu žinoti

    Vynuogių sezonas dažniausiai suintensyvėja vasaros pabaigoje ir rudenį, tačiau parduotuvėse jų netrūksta beveik ištisus metus. Pirkėjai dažnai renkasi pagal kainą ar skonį, bet mitybos specialistai primena, kad spalva gali išduoti ir skirtingą biologiškai aktyvių medžiagų sudėtį.

    Tiek šviesios, tiek tamsios vynuogės turi panašų kalorijų kiekį ir yra saldus užkandis, kuriame nemažai vandens bei skaidulų. Šis derinys gali padėti virškinimui ir sotumo jausmui, tačiau dėl natūralių cukrų vynuogių porcijas verta derinti prie bendro dienos raciono.

    Skirtumai ryškėja ne tiek minkštime, kiek odelėje. Tamsiųjų vynuogių odelėje paprastai yra daugiau antocianinų ir kitų polifenolių, o šios medžiagos siejamos su didesniu antioksidaciniu potencialu ir priešuždegiminėmis savybėmis.

    Antioksidantai mityboje svarbūs dėl to, kad padeda neutralizuoti oksidacinį stresą, kuris siejamas su lėtinėmis ligomis ir spartesniu senėjimu. Dėl to tamsios vynuogės dažnai minimos kaip palankesnis pasirinkimas širdies ir kraujagyslių sistemai, ypač jei valgoma ir odelė.

    Vis dėlto praktinis patarimas paprastas: naudingiausia rinktis ne vien pagal spalvą, o pagal šviežumą ir kokybę. Jei vynuogės valgomos su odele, svarbu jas gerai nuplauti, o turintiems gliukozės apykaitos sutrikimų ar laikantis svorio kontrolės plano, porcijas verta aptarti su gydytoju ar dietologu.

  • Ši pigi žuvis iš skardinės laikoma kuru širdžiai ir smegenims – bet gydytojai įspėja

    Makrela należy do ryb tłustych o wysokiej zawartości składników odżywczych, zawiera sporo białka, które jest podstawową substancją budulcową organizmu, odpowiada za regenerację mięśni i wpływa na sytość posiłku. Warto dodać, że makrela zawiera cenne aminokwasy egzogenne, które należy dostarczać wraz z pożywieniem. Jest też źródłem zdrowych nienasyconych kwasów omega-3, które świetnie wpływają na układ krążenia. Nie tylko są korzystne dla zdrowia serca, ale i pomagają utrzymać prawidłowy poziom cholesterolu we krwi. Kwasy omega-3 wspierają również układ nerwowy w tym pracę mózgu oraz pozytywnie oddziałują na kondycję skóry.

    Nie brakuje w niej także witaminy D, która doskonale wspiera odporność, a także wzmacnia kości i zęby. Zawiera też wspierającą wzrok i działającą antyoksydacyjnie witaminę A. Obecny jest tu również selen, który wykazuje działanie przeciwutleniające, wspiera odporność, zdrowie tarczycy, a także pozytywnie wpływa na płodność. W makreli jest również potas, który reguluje ciśnienie krwi oraz fosfor, wzmacniający układ kostny.

    Chociaż makrela zawiera wiele cennych składników odżywczych, warto pamiętać, że może kumulować metale ciężkie, dlatego nie należy jeść jej za często. Ponadto spożywanie makreli odradza się kobietom w ciąży oraz tym, które karmią piersią. Nie będzie także odpowiednia dla osób, u których występują alergie pokarmowe.

    W sklepach na dziale z lodówkami można znaleźć makrelę wędzoną. Podczas jej przygotowania wytwarzają się niebezpieczne dla zdrowia związki WWA, czyli wielopierścieniowe węglowodory aromatyczne, którym przypisuje się właściwości rakotwórcze. Dodatkowo przez dużą zawartość soli nie będzie odpowiednia dla osób chorujących na nadciśnienie czy choroby nerek.

    Makrela z puszki zanim trafi do opakowania, musi być poddana odpowiedniej obróbce termicznej, przez co zmniejsza się w niej ilość substancji odżywczych. Dodatkowo niektóre opakowanie zawierają bisfenol A, który jest używany, aby zabezpieczyć puszkę przed rdzewieniem. Substancja ta może przenikać do makreli i jednocześnie mieć niekorzystny wpływ na zdrowie.

    Warto wspomnieć też o kaloryczności, makrela wędzona zawiera ok. 250-320 kcal, natomiast makrela z puszki w sosie własnym lub wodzie to tylko 170-220 kcal. Jeśli jesteś na diecie, wersja puszkowana będzie dla ciebie lepszym wyborem.

    Jeśli chcesz jeść ryby regularnie, staraj się stawiać na te świeże lub mrożone poddane gotowaniu czy pieczeniu. Po produkty wędzone i puszkowane warto sięgać raczej sporadycznie.

    Makrela z puszki to niezwykle uniwersalny produkt, który pasuje do wielu dań. Jego największą zaletą jest z pewnością to, że ryba jest od razu gotowa do spożycia. Bez konieczności gotowania czy podgrzewania. Dodatkowo puszkowana żywność ma długi okres przydatności do spożycia, a także nie wymaga przechowywania w lodówce, dzięki czemu można zabrać ją ze sobą na wynos. Warto jednak pamiętać o intensywnym, rybnym zapachu, który nie każdemu przypadnie do gustu.

    Z czym łączyć makrelę z puszki? Możesz położyć ją na ulubionym pieczywie. Świetnie sprawdzi się też jako baza do past kanapkowych, na przykład dorzucić do niej pokrojone drobno gotowane jajko, cebulę lub szalotkę, czy też ogórki kiszone lub konserwowe. Makrela z puszki może również stać się składnikiem sałatek.

    Źródła: terazgotuje.pl