Primirštas vaisius, kurį verta atrasti
Valgomasis derenius – Lietuvoje ir kaimyniniuose kraštuose augantis krūmas, kurio ryškiai raudoni, nedideli vaisiai dažnai lieka nepastebėti. Nors jis žinomas nuo senų laikų, šiandien daug kas jo nebeįtraukia į kasdienį racioną.
Vis dėlto dereniaus vaisiai turi išskirtinį, lengvai atpažįstamą skonį: jis aitrokas, rūgštokas, bet kartu švelniai salstelintis. Dažnai lyginamas su spanguolių ir vyšnių deriniu, o visiškai sunokę vaisiai tampa minkštesni ir pastebimai saldesni.
Kodėl valgomąjį derenį vertina mitybos specialistai
Dereniaus vaisiuose gausu biologiškai aktyvių medžiagų, ypač polifenolių ir antocianinų, kurie siejami su antioksidaciniu poveikiu. Tokie junginiai padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus, todėl mityboje laikomi svarbiais širdies ir kraujagyslių sistemai.
Šis vaisius taip pat vertinamas dėl galimo priešuždegiminio poveikio ir dėl to, kad tradiciškai buvo vartojamas sezoniniu laikotarpiu, kai organizmui reikia daugiau „stipresnių“ produktų. Specialistai pabrėžia, kad didžiausią naudą duoda įvairi, daržovėmis ir vaisiais turtinga mityba, o derenius gali būti vienas iš įdomesnių pasirinkimų.
Ką iš jo gamina dažniausiai
Valgomasis derenius tinka valgyti ir žalias, tačiau geriausia rinktis visiškai prinokusius vaisius, kai aitrumas sumažėja. Dėl ryškios rūgštelės jis ypač gerai atsiskleidžia termiškai apdorotas.
Dažniausiai iš dereniaus verdamos uogienės, džemai ir konfitūros, spaudžiamos sultys, gaminami kompotai. Populiarus pasirinkimas ir naminė trauktinė, vadinama derenine, kurios skonis išlieka saldžiarūgštis ir labai aromatingas.
Įdomu tai, kad šie vaisiai tinka ne tik saldiems gaminiams: juos galima džiovinti, rauginti, o kai kuriose virtuvėse derenius naudojamas ir prie mėsos patiekalų. Dėl tokio universalumo jis vis dažniau sugrįžta į namų virtuves kaip sezoninis, išskirtinio skonio ingredientas.
Leave a Reply