CP v2

Tag: Širdies sveikata

  • Rūpinatės širdimi, bet nenorite atsisakyti mėsos? Štai detalės, kurios viską keičia

    Rūpinatės širdimi, bet nenorite atsisakyti mėsos? Štai detalės, kurios viską keičia

    Norint saugoti širdies ir kraujagyslių sistemą, nebūtina visiškai atsisakyti mėsos, tačiau svarbu rinktis liesesnes rūšis ir tinkamą gaminimo būdą. Specialistai pabrėžia, kad didžiausią riziką dažniausiai sukuria ne pati mėsa, o riebalų, druskos ir perdirbimo derinys.

    Kasdieniam valgiaraščiui dažniau tinka vištiena ar kalakutiena be odos, triušiena, veršiena ir liesesnės kitų rūšių dalys. Matomus riebalus pravartu nupjauti dar prieš kepant ar verdant, o paukštienai ypač svarbu nuimti odą, po kuria susikaupia daug riebalų.

    Raudona mėsa nebūtinai turi būti uždrausta, tačiau jos reikėtų mažinti ir dažniau rinktis paukštieną, žuvį ar patiekalus iš ankštinių. Labiausiai verta riboti riebią mėsą, subproduktus, šoninę, dešras, paštetus ir kitus paruoštus mėsos gaminius, nes juose paprastai daug sočiųjų riebalų ir druskos.

    Šis derinys ypač nepalankus žmonėms, kuriems nustatytas padidėjęs cholesterolis, aukštas kraujospūdis ar aterosklerozė. Pasaulinėje praktikoje perdirbta mėsa siejama su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, o sočiųjų riebalų perteklius gali bloginti lipidų rodiklius kraujyje.

    Sveikesni gaminimo būdai yra tie, kuriems nereikia daug riebalų: virimas vandenyje, garinimas, troškinimas be apkepinimo ir kepimas folijoje, pergamente, kepimo rankovėje ar uždengtame inde. Taip lengviau išsaugoti sultingumą nepadidinant kalorijų kiekio ir nepaverčiant patiekalo riebalų vonia.

    Kepimas keptuvėje dažnai smarkiai padidina patiekalo energinę vertę, o paniruotė sugeria papildomą riebalų kiekį. Problema tampa ir per aukšta temperatūra, ypač kai riebalai pradeda rūkti ir mėsa ima svilti.

    Jei norisi kepto skonio, verta tradicinį kotletą keisti orkaitėje keptu filė gabalėliu, garuose virtais kukuliais daržovių padaže ar troškinta mėsa savo sultyse. Kai trumpas apkepinimas neišvengiamas, rekomenduojama naudoti minimalų augalinio aliejaus kiekį ir neleisti jam perkaisti.

    Kepimas orkaitėje taip pat gali būti palankus, jei mėsa nekepa pertekliniuose riebaluose. Praktinis triukas yra dėti mėsą ant daržovių sluoksnio, įpilti šiek tiek vandens ar nesūdyto sultinio ir kepti uždengtame inde, kad garai išlaikytų drėgmę.

    Ypač svarbu vengti stipriai apskrudusios, pajuodusios plutos, nes aukštoje temperatūroje susidaro junginiai, kurių perteklius nėra palankus sveikatai. Tai aktualu ir kepant ant grilio, kai mėsa laikoma per arti liepsnos ir paviršius greitai apdega.

    Kepant ant grotelių patariama mėsą laikyti toliau nuo tiesioginės ugnies, dažniau vartyti ir nuimti laiku, kol ji nepradėjo anglintis. Taip pat verta kruopščiai nuvalyti groteles nuo ankstesnių kepimų likučių, kurie lengvai svyla ir persiduoda naujam maistui.

    Skonį galima sustiprinti be perteklinės druskos, naudojant žoleles, česnaką, citrinų sultis ir prieskonius, kurie padeda sumažinti poreikį sūdyti. Paukštienai tinka čiobreliai, rozmarinas, mairūnas, paprika, petražolės ir natūralus jogurtas, o jautienai gerai dera pipirai, kadagio uogos, lauro lapai ir šakninės daržovės.

    Didelė dalis „nematomos“ druskos į mėsos patiekalus ateina per priedus: sultinio kubelius, paruoštus prieskonių mišinius, pirktines marinatas, sojų padažą, konservus ir vytintus gaminius. Todėl saugant širdį verta kritiškai vertinti ne tik mėsą lėkštėje, bet ir tai, kuo ji pagardinama.

  • Daugelis vis dar jos nemėgsta, bet ši daržovė lenkia citriną vitaminu C ir padeda širdžiai

    Briuseliniai kopūstai daugeliui iki šiol kelia prieštaringų jausmų, nes vaikystėje dažnai būdavo patiekiami pervirti ir kartoki. Tačiau tinkamai paruošta briuselinė kopūstė pasikeičia iš esmės: orkaitėje ji tampa traški, švelnesnė ir aromatinga.

    Ši daržovė priklauso bastutinių šeimai ir yra vertinama dėl tankios maistinių medžiagų sudėties. Briuseliniai kopūstai natūraliai turi daug skaidulų, folio rūgšties ir vitamino K, o tai svarbu tiek virškinimui, tiek normaliai kraujo krešėjimo funkcijai.

    Didžiausias argumentas skeptikams – vitaminas C. Žaliuose briuseliniuose kopūstuose jo paprastai būna apie 85–95 miligramus 100 gramų, todėl pagal šį rodiklį jie neretai lenkia citrinas ir dalį kitų citrusinių vaisių.

    Vitaminas C prisideda prie normalios imuninės sistemos veiklos ir padeda mažinti nuovargį. Jis taip pat reikalingas kolageno susidarymui, todėl svarbus odai, kraujagyslėms ir jungiamajam audiniui, o kartu veikia kaip antioksidantas.

    Kalbant apie širdies ir kraujotakos sveikatą, briuselinių kopūstų nauda siejama su skaidulomis ir augaliniais junginiais. Didesnis skaidulų kiekis mityboje padeda palaikyti normalų cholesterolio lygį, o daržovėse esantys antioksidantai prisideda prie ląstelių apsaugos nuo oksidacinio streso.

    Stresas kasdienybėje dažnai siejamas ne tik su emocine būsena, bet ir su miego kokybe bei mitybos įpročiais. Reguliariai valgant daugiau daržovių, įskaitant briuselinius kopūstus, lengviau surinkti daugiau mikroelementų ir skaidulų, kurie padeda palaikyti stabilesnę savijautą.

    Skonio problemą dažniausiai sukelia netinkamas paruošimas: pervirimas sustiprina sieros junginių kvapą ir kartumą. Norint švelnesnio skonio, geriau rinktis kepimą aukštesnėje temperatūroje, trumpesnį terminį apdorojimą ir prieskonius, kurie subalansuoja kartumą.

    Traškiai kepti briuselinius kopūstus paprasta: perpjaukite pusiau, sumaišykite su aliejumi, druska ir pipirais, o tada kepkite iki apskrudimo. Skonį sustiprina česnakas, citrinos žievelė, balzaminis actas ar parmezanas, o norint sotesnio varianto tinka derinys su kepta šonine.

    Renkantis parduotuvėje verta ieškoti kietų, ryškiai žalių, be pageltusių lapų gūželių. Laikykite šaldytuve ir suvartokite per kelias dienas, o prieš gaminant nuimkite pažeistus lapelius ir trumpai nuplaukite.

  • Padelio bumas užkariauja Europą: kas traukia į kortus ir kokią naudą rodo mokslas?

    Padelio bumas užkariauja Europą: kas traukia į kortus ir kokią naudą rodo mokslas?

    Kas yra padelis ir kodėl jis populiarėja

    Tenisas ir skvošas seniai turi ištikimų gerbėjų, tačiau pastaraisiais metais vis dažniau girdimas kitas pavadinimas – padelis. Tai raketinis sportas, kuriame susijungia teniso ir skvošo elementai, o žaidimas dažniausiai vyksta dvejetais.

    Padelis žaidžiamas aptvertame 10 × 20 metrų dydžio korte, kurio dalis sienelių įtraukiamos į žaidimą. Dėl to kamuoliukas ilgiau išlieka žaidime, o pats sportas daugeliui atrodo lengviau perprantamas nei klasikinis tenisas.

    Pasaulinis augimas: žaidėjai ir kortai

    Pasaulinį padelio šuolį patvirtina Tarptautinės padelio federacijos duomenys: aktyvių žaidėjų skaičius viršijo 35 mln. Ši sporto šaka plinta ne tik tradicinėse rinkose, bet ir šalyse, kur anksčiau dominavo tenisas ar skvošas.

    Federacija taip pat skelbia, kad pasaulyje jau veikia daugiau nei 77 000 padelio kortų, o sportas yra įsitvirtinęs maždaug 150 šalių. Kartu plečiasi ir varžybų pasiūla, įskaitant oficialius turnyrus vyresnių amžiaus grupių žaidėjams.

    Ką sako tyrimai apie raketinių sportų naudą

    Raketiniai sportai paprastai apjungia ištvermės krūvį ir trumpus intensyvius pagreitėjimus, todėl lavina koordinaciją, reakciją ir gebėjimą greitai priimti sprendimus. Toks derinys dažnai minimas kaip viena priežasčių, kodėl šios sporto šakos siejamos su palankiais sveikatos rodikliais.

    „Raketiniai sportai gali gerinti širdies ir kvėpavimo sistemos ištvermę, padėti kontroliuoti kūno masę, stiprinti koordinaciją, reakcijos greitį, pusiausvyrą ir raumenų jėgą. Jie taip pat gali mažinti stresą, nes reikalauja susikaupimo ir nuolat keičiamo veiksmų plano“, – sakė sporto medicinos specialistas prof. Ernestas Kucharas.

    Ilgesnės trukmės stebėjimai rodo įdomias sąsajas. Copenhagen City Heart Study tyrime apie 25 metus stebėta daugiau nei 8 500 žmonių grupė, o teniso žaidimas buvo susijęs su didesne prognozuojama gyvenimo trukme nei sėsliai gyvenančių asmenų grupėje, nors toks tyrimas neįrodo tiesioginio priežastinio ryšio.

    Kitas didelės apimties tyrimas, publikuotas British Journal of Sports Medicine, parodė, kad raketiniai sportai statistiškai siejosi su 47 proc. mažesne bendro mirtingumo ir 56 proc. mažesne mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Vis dėlto tai yra populiaciniai rodikliai, o ne individuali garantija kiekvienam žmogui.

    Socialinis veiksnys ir motyvacija judėti

    Praktinis raketinių sportų privalumas yra aiški struktūra: dažnai reikia partnerių ir iš anksto rezervuoto korto, todėl treniruotės lengviau tampa reguliarios. Suplanuotas mačas psichologiškai įpareigoja labiau nei vienam numatytas pasivaikščiojimas ar bėgimas.

    Ne mažiau svarbus ir socialinis aspektas: bendravimas, komandinis žaidimas ir bendruomenės jausmas gali teigiamai veikti savijautą. Tai viena iš priežasčių, kodėl raketiniai sportai neretai įvardijami kaip patraukli alternatyva žmonėms, kuriems sunkiau išlaikyti motyvaciją sportuojant vieniems.

    Bendra fizinio aktyvumo situacija išlieka jautri: MultiSport Index 2025 duomenimis, 36 proc. suaugusių lenkų per mėnesį nesiėmė jokios fizinės veiklos, net ir pasivaikščiojimo ar važiavimo dviračiu. Tokios tendencijos tik stiprina argumentą rinktis bet kokį judėjimą, o padelis, tenisas ar skvošas daugeliui tampa patogiu startu.

    Norint pradėti, dažniausiai pakanka bazinių taisyklių, patogios avalynės ir nuomojamos įrangos, o intensyvumą galima lengvai prisitaikyti pagal fizinį pasirengimą. Svarbiausia, kad judėjimas taptų reguliarus, o krūvis būtų didinamas palaipsniui.

  • Kardiologas įspėja: stiprios emocijos keičia širdies darbą – kada tai tampa pavojinga?

    Kardiologas įspėja: stiprios emocijos keičia širdies darbą – kada tai tampa pavojinga?

    Kas vyksta organizme, kai išsigąstame

    Širdis nėra vien tik raumuo, mechaniniu būdu varinėjantis kraują. Jos ritmą ir kraujospūdį nuolat reguliuoja autonominė nervų sistema, todėl emocijos širdies veiklą gali pakeisti akimirksniu.

    Patiriant baimę, pyktį ar didelį susijaudinimą, organizmas suaktyvina streso reakciją ir išskiria hormonus bei neuromediatorius, ypač adrenaliną ir noradrenaliną. Dėl to širdis ima plakti greičiau, kyla kraujospūdis, o kraujagyslių tonusas kinta priklausomai nuo individualios reakcijos.

    „Emocijos gali pagreitinti širdies darbą ir pakelti kraujospūdį, tačiau kai kuriems žmonėms po pradinio sujaudinimo kraujagyslės gali išsiplėsti ir spaudimas staigiai nukristi“, – aiškina kardiologas prof. Robertas J. Gilas.

    Kada tai normalu, o kada jau rizika

    Vienkartinis pulso šuolis per stresinį pokalbį ar konfliktą dažniausiai nereiškia ligos. Tokia reakcija yra fiziologinė, ypač jei ji greitai praeina, o žmogus neturi kitų simptomų.

    Problemos dažniau kyla tuomet, kai stiprus stresas kartojasi nuolat arba reakcija būna itin audringa. Ilgalaikė įtampa siejama su aukštesniu kraujospūdžiu, didesniu uždegiminių procesų aktyvumu, blogesne širdies kraujotaka ir širdies ritmo sutrikimais, o poveikis sustiprėja, jei kartu prastėja miegas, mažėja fizinis aktyvumas ar daugėja žalingų įpročių.

    Medikai pabrėžia, kad emocinis sujaudinimas ypač svarbus žmonėms, kurie jau turi širdies ir kraujagyslių ligų arba polinkį į aritmijas. Tokiais atvejais stresas gali tapti veiksniu, padidinančiu simptomų paūmėjimo tikimybę.

    Takotsubo sindromas: kai stresas imituoja infarktą

    Vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip emocijos gali paveikti širdį, yra takotsubo kardiomiopatija, dažnai vadinama „sudaužytos širdies“ sindromu. Tai ūmus, realus širdies raumens funkcijos sutrikimas, kuris dažniausiai pasireiškia po itin stipraus emocinio ar fizinio sukrėtimo.

    Tokį epizodą gali išprovokuoti artimojo netektis, staigus konfliktas, trauma, sunki liga ar operacija. Manoma, kad svarbus staigus streso hormonų „pliūpsnis“, dėl kurio laikinai sutrinka kairiojo skilvelio susitraukimai.

    Simptomai gali būti labai panašūs į infarktą: staigus skausmas krūtinėje, dusulys, kartais alpimas. Skirtumas tas, kad įprastai priežastis nėra užsikimšusi vainikinė arterija, tačiau būklė vis tiek gali komplikuotis širdies nepakankamumu, aritmijomis ar pavojingu kraujospūdžio kritimu, todėl reikalauja skubaus ištyrimo.

    „Staigaus, labai sunkaus išgyvenimo metu organizmo reakcija gali būti ypač stipri, tačiau tai nereiškia, kad paprastas išgąstis sveikam žmogui įprastai sukelia širdies sustojimą“, – pabrėžia prof. Robertas J. Gilas.

    Gydytojai primena, kad atsiradus krūtinės skausmui, dusuliui, šaltam prakaitui, silpnumui ar alpimui, laukti negalima, nes namuose neįmanoma patikimai atskirti takotsubo nuo infarkto ar kitų ūmių būklių.

    Ar siaubo filmai gali pakenkti širdžiai?

    Pats siaubo filmo peržiūrėjimas paprastai nelaikomas širdies ligų priežastimi. Vis dėlto baimė gali laikinai pagreitinti pulsą ir pakeisti kraujospūdį, ypač jei žmogus yra jautrus stresui.

    Didesnė rizika atsiranda tuomet, kai įtampa ar košmarai pradeda bloginti miego kokybę. Miegas laikomas vienu svarbiausių širdies sveikatos veiksnių: jo trūkumas siejamas su didesne hipertenzijos, uždegiminių procesų ir širdies bei kraujagyslių ligų tikimybe.

    Kartu ekspertai akcentuoja, kad emocijos ne visada kenkia. Pozityvus psichologinis fonas, tokie dalykai kaip optimizmas, pasitenkinimas gyvenimu ar aiškus tikslas, siejami su geresniais širdies ir kraujagyslių rodikliais, nors vien geros nuotaikos neužtenka, jei ignoruojami kiti rizikos veiksniai.

  • Šis gėrimas širdžiai veikia kaip balzamas, bet daugelis jį pamiršta: gydytojų įžvalgos

    Kakava dažnai siejama su vaikyste, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad tai gali būti ir vertingas gėrimas suaugusiesiems. Pagrindinė nauda siejama su kakavoje esančiais flavanoliais, kurie gali prisidėti prie kraujagyslių funkcijos ir kraujotakos.

    Kakavos žaliava gaunama iš kakavmedžio sėklų: jos fermentuojamos, džiovinamos, vėliau dažnai skrudinamos ir malamos. Būtent apdorojimas lemia, kiek bioaktyvių junginių išlieka galutiniame produkte, todėl skirtingos kakavos rūšys gali veikti nevienodai.

    Kodėl kakava siejama su širdimi?

    Dalis klinikinių tyrimų rodo, kad kakavos flavanoliai gali padėti palaikyti endotelio funkciją, kuri svarbi kraujagyslių elastingumui. Kai kuriuose tyrimuose taip pat fiksuojamas nedidelis kraujospūdžio sumažėjimas, ypač žmonėms, kurių rodikliai padidėję.

    Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia yra kakavos sudėtis, o ne saldūs gėrimai ar desertai. Didelė pridėtinio cukraus dalis gali panaikinti tikėtiną naudą, o perteklinės kalorijos ilgainiui didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

    Kaip rinktis ir vartoti?

    Didžiausia praktinė taisyklė paprasta: rinktis natūralią kakavą be pridėtinio cukraus ir be pieno miltelių mišiniuose. Daugiau vertingų junginių paprastai turi mažiau apdorota kakava, tačiau svarbu atsižvelgti ir į individualų jautrumą.

    Gaminant namuose rekomenduojama kakavą išmaišyti šiltame piene ar augaliniame gėrime ir nepervirti, nes labai aukšta temperatūra gali sumažinti dalies junginių stabilumą. Skoniui pagerinti dažnai pakanka cinamono ar nedidelio kiekio medaus, jei nėra medicininių ribojimų.

    Kada verta būti atsargiems?

    Nors daugumai žmonių kakava yra saugi, kai kuriems ji gali sukelti rėmenį ar sustiprinti refliukso simptomus. Taip pat verta prisiminti, kad kakavoje yra kofeino ir teobromino, todėl jautresniems žmonėms vėlyvu paros metu ji gali trikdyti miegą.

    Jei vartojate kraujospūdį veikiančius vaistus ar turite lėtinių ligų, dėl reguliaraus didesnio kakavos kiekio geriausia pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Nauda dažniausiai siejama su nuosekliu, bet saikingu vartojimu ir bendra subalansuota mityba.

  • Japonų intervalinis ėjimas keičia pasivaikščiojimus: per 30 minučių sudeginsite daugiau

    Japonų intervalinis ėjimas keičia pasivaikščiojimus: per 30 minučių sudeginsite daugiau

    Ėjimas laikomas viena paprasčiausių ir saugiausių fizinio aktyvumo formų, tačiau pastaruoju metu išpopuliarėjo japoniška intervalinio ėjimo metodika. Jos esmė paprasta: einama ne vienodu tempu, o kaitaliojami greitesni ir lėtesni etapai, todėl treniruotė tampa intensyvesnė.

    Šis būdas socialiniuose tinkluose dažnai pristatomas kaip lengvai pritaikomas skirtingam pasirengimo lygiui. Intervalinis ėjimas tinka tiek grįžtantiems prie aktyvumo po pertraukos, tiek tiems, kuriems įprastas pasivaikščiojimas jau per lengvas.

    Kaip atrodo treniruotė?

    Dažniausiai minima schema trunka apie 30 minučių: 3 minutes einama sparčiai, po to 3 minutes ramesniu tempu. Toks ciklas kartojamas 5 kartus, o prieš pradedant pravartu skirti kelias minutes apšilimui ir pabaigoje trumpai atvėsti lėtu žingsniu.

    Sparčioji dalis turėtų būti tokia, kad kvėpavimas aiškiai padažnėtų, bet dar būtų įmanoma ištarti trumpą sakinį. Ramesnis etapas leidžia atgauti kvapą ir sumažina bendrą krūvį, todėl treniruotė paprastai būna draugiškesnė sąnariams nei bėgimas.

    Kuo tai naudinga?

    Intervalai didina energijos sąnaudas, nes organizmas periodiškai dirba didesniu intensyvumu, o širdies ir kraujagyslių sistema gauna stipresnį stimulą. Reguliariai praktikuojant gali gerėti ištvermė, bendra fizinė forma ir kasdienė savijauta.

    Greitesnis ėjimas aktyviau įdarbina kojų, sėdmenų ir liemens stabilizavimo raumenis, o tai svarbu laikysenai ir judėjimo ekonomijai. Derinant su subalansuota mityba ir kitu judėjimu, intervalinis ėjimas gali padėti mažinti kūno masę, nes sudeginama daugiau kalorijų nei einant nuolat tuo pačiu tempu.

    Vis dėlto tai nėra vietinis riebalų deginimas ar greita figūros transformacija per kelias dienas. Rezultatus labiausiai lemia reguliarumas, miego kokybė, bendras aktyvumas ir realistiškai parinktas kalorijų balansas.

    Kam tinka ir į ką atkreipti dėmesį?

    Didžiausias šios metodikos privalumas yra universalumas: nereikia specialios įrangos, užtenka patogių batų ir saugios vietos pasivaikščioti. Intensyvumą galima lengvai reguliuoti trumpinant greito ėjimo atkarpas arba ilgiau einant lėtesniu tempu.

    Jei turite širdies ir kraujagyslių ligų, sąnarių skausmų ar seniai nesportavote, krūvį verta didinti palaipsniui ir pasitarti su gydytoju ar kineziterapeutu. Svarbiausia taisyklė paprasta: treniruotė turi būti iššūkis, bet neturi sukelti skausmo ar ryškaus savijautos pablogėjimo.

  • 4 paprasti pratimai kasdien: treneriai sako, per kelias dienas pajusite didesnį lankstumą ir jėgą

    4 paprasti pratimai kasdien: treneriai sako, per kelias dienas pajusite didesnį lankstumą ir jėgą

    Kasdienis judėjimas dažnai duoda daugiau naudos nei reti, bet labai intensyvūs sporto protrūkiai. Gydytojai ir treneriai pabrėžia, kad reguliari, saikinga veikla padeda ir fizinei formai, ir savijautai, o svarbiausia – lengviau sukuria tvarų įprotį.

    Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suaugusiesiems per savaitę sukaupti 150–300 minučių vidutinio intensyvumo aktyvumo arba 75–150 minučių didesnio intensyvumo krūvio. Tai reiškia, kad maždaug 20–30 minučių kasdien daugeliui žmonių yra realus tikslas, kuris ilgainiui siejamas su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

    Net ir labai paprasti pratimai, atliekami namuose be inventoriaus, gali pagerinti sąnarių judrumą, laikyseną ir raumenų ištvermę. Reguliarus krūvis taip pat gali padėti geriau reguliuoti kūno masę, nes didina bendrą energijos sąnaudas ir palaiko metabolinį aktyvumą.

    Nuo ko pradėti saugiai?

    Jei ilgiau nesportavote, pradėkite nuo lengvesnio tempo ir mažesnio pakartojimų skaičiaus, o krūvį didinkite palaipsniui. Skausmas nėra tas pats, kas nuovargis, todėl aštrus ar didėjantis sąnarių skausmas yra signalas sustoti ir, prireikus, pasitarti su gydytoju ar kineziterapeutu.

    Trumpą kasdienę rutiną verta planuoti taip, kad ji apimtų mobilumą, jėgą ir lengvą tempimą. Praktikoje tai gali būti apie 15–20 minučių, o efekto žmonės dažnai pajunta per kelias dienas dėl mažesnio sustingimo ir geresnės kontrolės judesiuose.

    Keturi pratimai kasdienai

    Pirmas pratimas – rankų mostai ir sukamieji judesiai per pilną amplitudę. Jie suaktyvina pečių juostą, padeda didinti judesių laisvę ir gali mažinti sustingimo pojūtį, ypač jei daug laiko praleidžiate prie kompiuterio.

    Antras pratimas – klasikiniai pritūpimai, kurie įdarbina šlaunis ir sėdmenis bei lavina klubų mobilumą ir pusiausvyrą. Pradedantiesiems dažnai pakanka 3 serijų po 8–10 kartų, o atliekant svarbu, kad keliai nekristų į vidų, judesys būtų tolygus.

    Trečias pratimas – vadinamasis meškos šliaužimas, kai judama keturiomis, keliams pakilus nuo žemės. Šis pratimas lavina liemens stabilumą, koordinaciją, pečių ir klubų kontrolę, todėl tinka tiems, kurie nori daugiau funkcionalaus judėjimo kasdienybėje.

    Ketvirtas pratimas – jogos pozos šuo žemyn ir šuo aukštyn, kurios derina tempimą ir aktyvų kūno darbą. Jos padeda atverti krūtinę, ištempti užpakalinę šlaunų dalį ir blauzdas, taip pat stiprina laikysenai svarbius raumenis, o lėtesnis kvėpavimas gali mažinti įtampą.

    Kiek kartų ir kada laukti pokyčių?

    Pradžiai dažnai pakanka 3 serijų kiekvienam pratimui, o jogos pozoms – kelių lėtų perėjimų, sutelkiant dėmesį į techniką ir kvėpavimą. Pirmieji pokyčiai paprastai būna subjektyvūs: mažesnis sustingimas ryte, lengvesnis judėjimas, geresnė savijauta.

    Ilgalaikei naudai svarbiausia nuoseklumas, miegas ir bendra dienos aktyvumo suma, o ne vienas idealus pratimas. Jei turite lėtinių ligų, aukštą kraujospūdį, nesenų traumų ar jaučiate svaigimą, saugiausia programą suderinti su specialistu.

  • Parduotuvėse vis dar apeiname: šis melonas stiprina širdį, o akims gali būti tikras balzamas

    Kantalupa, dar vadinama kvapiuoju melonu, vis dažniau minima kaip vienas naudingiausių vasaros vaisių, tačiau pirkėjų krepšeliuose ji vis dar reta. Specialistai primena, kad tai mažai kaloringas, vandeningas vaisius, galintis padėti lengviau pasiekti dienos skysčių normą ir papildyti racioną vitaminais.

    Kantalupa priklauso moliūginių šeimai ir išsiskiria tvirta, tinkliška žieve bei ryškiai oranžiniu, sultingu minkštimu. Prinokęs vaisius skleidžia stiprų saldų aromatą, tačiau turi vieną trūkumą: pernoksta gana greitai, todėl parsinešus namo jį verta suvalgyti per kelias dienas.

    Didelę kantalupos dalį sudaro vanduo, todėl ji laikoma ypač lengvu užkandžiu. Maistinė vertė dažniausiai siekia apie 34 kilokalorijas 100 gramų, tad ji gali būti alternatyva saldumynams, kai norisi deserto, bet kartu svarbus saikas.

    Šis melonas vertinamas dėl vitamino C, kuris prisideda prie normalios imuninės sistemos veiklos ir padeda saugoti ląsteles nuo oksidacinio streso. Praktikoje tai reiškia, kad kantalupa gali būti paprastas būdas vasarą dažniau rinktis vitaminų turintį užkandį vietoje perdirbtų saldėsių.

    Kantalupoje yra ir kalio, kuris svarbus normaliai raumenų veiklai bei padeda palaikyti normalų kraujospūdį. Dėl šios priežasties kalio turtingi produktai neretai minimi širdžiai palankioje mityboje, ypač kai racione per daug druskos ir per mažai daržovių bei vaisių.

    Kitas kantalupos privalumas siejamas su karotenoidais, ypač beta karotenu, iš kurio organizme gali būti gaminamas vitaminas A. Ši medžiaga svarbi normaliai regai, todėl vaisiai ir daržovės, turintys oranžinę spalvą, dažnai rekomenduojami kaip regą palaikantys pasirinkimai kasdienėje mityboje.

    Perkant kantalupą patariama rinktis ne supjaustytą, o visą vaisių, nes perpjovus minkštimas greičiau oksiduojasi ir trumpėja laikymo laikas. Taip pat svarbu laikytis higienos: prieš pjaustant vaisių verta nuplauti žievę, kad pjaunant bakterijos nepatektų ant minkštimo.

    Kantalupą paprasčiausia valgyti kaip arbūzą: perpjauti per pusę, išskobti sėklas ir supjaustyti skiltelėmis. Ji tinka ir į jogurtą, košes, vaisių salotas ar glotnučius, o karštomis dienomis gali tapti pagrindu naminiam šerbetui.

    Džiovinta kantalupa išlieka saldi ir patogi kaip užkandis, tačiau joje būna mažiau vandens, o cukrų koncentracija didesnė. Todėl ją verta vertinti kaip desertinį priedą ir mėgautis saikingai, ypač jei ribojamas pridėtinis cukrus ar skaičiuojamos kalorijos.

  • Šie vasaros vaisiai gali padėti mažinti blogąjį cholesterolį: dabar pats laikas juos valgyti

    Šie vasaros vaisiai gali padėti mažinti blogąjį cholesterolį: dabar pats laikas juos valgyti

    Vaisiai nepakeičia gydytojo paskirto gydymo ir neveikia kaip vaistai, tačiau gali realiai prisidėti prie palankesnio cholesterolio profilio. Svarbiausias jų privalumas – tirpios skaidulos, ypač pektinai, kurie virškinamajame trakte suriša dalį cholesterolio ir tulžies rūgščių bei padeda jas pašalinti.

    Dėl to kepenys turi pagaminti daugiau tulžies rūgščių, naudodamos kraujyje cirkuliuojantį cholesterolį, o tai gali mažinti mažo tankio lipoproteinų (MTL), dažnai vadinamų bloguoju cholesteroliu, kiekį. Kartu vaisiuose esantys polifenoliai ir kiti antioksidantai siejami su geresne kraujagyslių funkcija ir mažesniu oksidaciniu stresu.

    Kas vasarą ypač naudinga?

    Vienas praktiškiausių pasirinkimų – obuoliai, ypač valgomi su odele. Juose gausu pektinų, o odoje taip pat yra papildomų biologiškai aktyvių medžiagų, kurios laikomos naudingomis širdies ir kraujagyslių sistemai.

    Į racioną verta įtraukti ir slyvas, kurios aprūpina skaidulomis bei polifenoliais. Be to, jos dažnai padeda palaikyti reguliarią žarnyno veiklą, o virškinimo sistemos būklė siejama ir su lipidų apykaita.

    Vasaros antroje pusėje itin aktualūs uoginiai vaisiai, pavyzdžiui, avietės ir mėlynės. Juose esantys antocianinai siejami su palankesniais širdies ir kraujagyslių rodikliais, o uogos apskritai yra geras pasirinkimas, kai norisi saldumo su daugiau skaidulų.

    Vynuogės taip pat turi polifenolių, tarp jų ir resveratrolio, apie kurį dažnai kalbama širdies sveikatos kontekste. Vis dėlto dėl didesnio natūralaus cukraus kiekio jų porcijas verta derinti prie bendro mitybos plano, ypač jei aktualus svorio ar gliukozės kontrolės klausimas.

    Jei atostogaujama pietų Europoje, dažnai lengvai randamos šviežios figos, kuriose taip pat yra pektinų. Dar vienas retesnis, bet vertingas pasirinkimas – šaltalankiai, turintys vitamino C, flavonoidų ir skaidulų, nors dėl aitrumo dažniau vartojami perdirbti.

    Kaip valgyti, kad būtų naudos?

    Daugiausia naudos duoda kuo mažiau apdoroti vaisiai, nes skaidulos išlieka, o sotumas didesnis. Sultys, net ir šviežios, paprastai turi gerokai mažiau skaidulų, todėl cholesterolio mažinimo požiūriu dažniau nusileidžia visiems vaisiams.

    Mitybos specialistai dažnai pataria vaisius valgyti kasdien ir juos naudoti kaip alternatyvą saldumynams ar itin perdirbtiems užkandžiams. Vaisiaus valgymo laikas pats savaime nėra lemiamas, svarbiausia – reguliarumas ir bendras raciono balansas.

    Jei norisi sustiprinti skaidulų poveikį, vaisius verta derinti su avižomis, riešutais ar sėklomis. Toks derinys dažniau padeda ilgiau jaustis sotiems ir lengviau laikytis širdžiai palankios mitybos principų.

    Kada būtinas gydytojo patarimas?

    Padidėjęs MTL cholesterolis dažnai neturi simptomų, tačiau ilgainiui didina aterosklerozės ir širdies bei kraujagyslių įvykių riziką. Jei rodikliai aukšti, o ypač jei yra padidėjęs kraujospūdis, diabetas, rūkymas ar ankstyvos širdies ligos šeimoje, vien vaisių gali nepakakti.

    Tokiais atvejais svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų, o mitybą vertinti kaip vieną iš kelių priemonių greta fizinio aktyvumo, svorio kontrolės ir, jei reikia, vaistų. Vaisiai gali būti stipri kasdienė pagalba, tačiau didžiausią poveikį duoda visas gyvenimo būdas.

  • Pomidorai gali padėti širdžiai: vienas paruošimo būdas smarkiai padidina likopeno įsisavinimą

    Pomidorai gali padėti širdžiai: vienas paruošimo būdas smarkiai padidina likopeno įsisavinimą

    Pomidorai dažnai laikomi lengvu, mažai kalorijų turinčiu pasirinkimu, nes didžiąją jų dalį sudaro vanduo. Vis dėlto jų vertė neapsiriboja tik skoniu: pomidorai suteikia vitamino C, folatų ir kalio, kuris svarbus normaliai kraujospūdžio kontrolei bei raumenų, įskaitant širdies raumenį, funkcijai.

    Ryškiausias pomidorų „vizitinis“ elementas yra likopenas – natūralus karotenoidas, suteikiantis vaisiui raudoną spalvą. Likopenas priskiriamas antioksidantams, todėl siejamas su organizmo apsauga nuo oksidacinio streso, kuris laikomas vienu iš veiksnių, galinčių prisidėti prie lėtinių ligų vystymosi.

    Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijoje svarbiausia yra visuma: mityba, fizinis aktyvumas, kūno masė, rūkymas, stresas ir genetika. Pomidorai nėra vaistas, tačiau gali būti naudinga kasdienės mitybos dalis, ypač jei jie padeda didinti daržovių kiekį lėkštėje.

    Kas pasikeičia pomidorą pašildžius?

    Nors daliai daržovių labiausiai vertinama žalia forma, su likopenu situacija kitokia. Tyrimai rodo, kad susmulkinimas ir kaitinimas gali pakeisti likopeno struktūrą taip, kad jis organizmui tampa lengviau pasisavinamas.

    Dėl to daugiau biologiškai prieinamo likopeno dažniau siejama ne su šviežiais pomidorais, o su termiškai apdorotais produktais. Praktikoje tai gali būti pomidorų tyrė, passata, pomidorai savo sultyse, naminiai padažai ar troškiniuose naudojami pomidorų pagrindo produktai.

    Įsisavinimą dar gali pagerinti nedidelis riebalų kiekis, nes karotenoidai yra tirpūs riebaluose. Todėl pomidorų padažas su šlakeliu alyvuogių aliejaus dažnai laikomas palankesniu deriniu nei visiškai neriebus, nors galutinį pasirinkimą lemia bendras dienos racionas.

    Kodėl verta valgyti ir žalius?

    Vis dėlto atsisakyti šviežių pomidorų nereikėtų. Žali pomidorai suteikia vitamino C, kurio dalis gali sumažėti ilgiau kaitinant, taip pat prisideda prie bendro skaidulų ir įvairių mikroelementų kiekio mityboje.

    Praktiškiausia strategija – pomidorus valgyti įvairiomis formomis: šviežius salotose ar sumuštiniuose, o termiškai apdorotus padažuose, sriubose, troškiniuose. Taip galima pasinaudoti skirtingų maistinių medžiagų privalumais.

    Renkantis perdirbtus produktus – vienas svarbus niuansas

    Pomidoro koncentratas gaminamas dalį vandens išgarinant, todėl skonis tampa intensyvesnis, o medžiagos – labiau koncentruotos. Tai gali būti patogus priedas sriuboms ar padažams, tačiau perdirbtuose gaminiuose svarbu atkreipti dėmesį į sudėtį.

    Geresnis pasirinkimas paprastai yra produktai, kurių sudėtyje vyrauja pomidorai ir nėra perteklinio druskos ar cukraus kiekio. Žmonėms, kuriems rekomenduojama riboti natrį, vertėtų rinktis variantus be pridėtinės druskos arba gaminti namuose.

    Reikia prisiminti ir tai, kad pomidorai tinka ne visiems. Dėl rūgštingumo kai kuriems jie gali sustiprinti rėmenį ar refliukso simptomus, o diskomfortą neretai dar labiau padidina aštrūs prieskoniai ar riebūs padažai.

    Apibendrinant, pomidorai gali prisidėti prie širdžiai palankesnės mitybos, ypač kai jie padeda didinti daržovių vartojimą. O jei tikslas – daugiau likopeno, dažnai naudingiau rinktis termiškai apdorotus pomidorų produktus ir nepamiršti saiko bei viso raciono kokybės.