Tag: Širdies sveikata

  • Dietologai įvardijo geriausią šaldytą pusryčių pasirinkimą, padedantį mažinti trigliceridus

    Padidėję trigliceridai kraujyje siejami su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, todėl mityba tampa vienu svarbiausių kasdienių įrankių jiems valdyti. Dietologai išskiria netikėtai patogų pasirinkimą iš šaldiklio – viso grūdo šaldytus baltyminius vaflius.

    Kaip rašoma „EatingWell“, tokie vafliai gali būti patogus kompromisas tiems, kurie rytais neturi laiko gaminti, bet nori rinktis palankesnį širdžiai maistą. Esmė – didesnis baltymų kiekis ir mažesnis pridėtinio cukraus kiekis, palyginti su daugeliu įprastų „griebk ir bėk“ pusryčių.

    Trigliceridai dažnai painiojami su cholesteroliu, tačiau tai – kita riebalų forma kraujyje. Organizmui jie reikalingi kaip energijos atsargos: dalis jų gaunama su maistu, dalį pagamina kepenys.

    Vis dėlto, kai trigliceridų per daug, didėja rizika, kad arterijų sienelės kietės ar storės, o tai siejama su didesne insulto ir infarkto tikimybe. Dėl to svarbu ne tik ką valgome, bet ir kaip dažnai renkamės cukringus ar daug sočiųjų riebalų turinčius produktus.

    Daugiau baltymų ryte

    Įprasti pusryčiai – skrebučiai, dribsniai ar klasikiniai vafliai – neretai turi mažai baltymų. Tuo metu baltymai lėtina virškinimą, padeda ilgiau jaustis sotiems ir palaiko stabilesnį cukraus kiekį kraujyje.

    Stabilesnis gliukozės lygis svarbus ir todėl, kad sumažėja noras vėliau dieną užkandžiauti saldžiais ar itin perdirbtais produktais. O tai aktualu, nes aukštesni trigliceridai siejami ir su padidėjusiu gliukozės kiekiu.

    Straipsnyje nurodoma, kad šaldytų baltyminių vaflių porcijoje dažnai būna apie 12–16 gramų baltymų – daugiau nei daugelyje pusryčių dribsnių ar įprastame javainių batonėlyje. Dar geriau, jei pasirinktas variantas turi ir kelis gramus skaidulų.

    Mažiau pridėtinio cukraus

    Daugelis greitų pusryčių – bandelės, saldūs dribsniai, skrudintuvo pyragėliai ar saldinti kavos gėrimai – paprastai turi daug pridėtinio cukraus. Perteklinis cukrus organizme gali būti „paverčiamas“ riebalų rūgštimis ir trigliceridais, todėl jo perteklius laikomas vienu rizikos veiksnių.

    Amerikos kardiologų koledžas rekomenduoja riboti pridėtinį cukrų iki mažiau nei 6 proc. paros kalorijų. Straipsnyje taip pat patariama, renkantis baltyminius vaflius, dairytis tokių, kuriuose pridėtinio cukraus būtų kuo mažiau – idealu, jei mažiau nei 5 gramai porcijoje.

    Svarbu ir kuo vaflius gardinate: vietoje sirupo siūloma rinktis atitirpintas šaldytas uogas. Taip lengviau sumažinti cukraus kiekį, bet išlaikyti saldumą.

    Su kuo derinti baltyminius vaflius

    Dietologai siūlo į šaldytą baltyminį vaflį žiūrėti kaip į bazę pilnaverčiams pusryčiams. Greiti priedai gali padėti padidinti baltymų ir skaidulų kiekį, o kartu – ir sotumą.

    Vienas paprastesnių variantų – natūralus (nesaldintas) jogurtas, kuris papildomai suteikia baltymų. Kitas kelias – šaldytos uogos ir įmaišytos čija sėklos, o vietoje sviesto galima rinktis riešutų sviestą.

    Jei saldūs pusryčiai nevilioja, siūlomas ir sūrus derinys: avokadas ir kiaušinis. Avokadas vertinamas dėl palankesnio riebalų profilio ir skaidulų, kurios mityboje laikomos svarbiomis, kai siekiama mažinti trigliceridų kiekį.

    Kokie šaldyti pusryčiai gali būti prastesnis pasirinkimas

    Ne visi šaldyti pusryčiai yra vienodai palankūs širdžiai. Straipsnyje kaip prastesnius pasirinkimus išskiriami šaldyti pusryčių sumuštiniai ar burritai su dešrelėmis, šonine ir sūriu – juose dažnai daugiau sočiųjų riebalų.

    Taip pat minimi šaldyti skrudintuvo pyragėliai, ypač su glajumi, kurie paprastai turi daug cukraus. Dar viena kategorija – šaldyti pusryčių dubenėliai, kuriuose neretai būna mėsos produktų ir sūrio, todėl sočiųjų riebalų kiekis gali būti didesnis.

    Specialistai pabrėžia: patogumas ryte dažnai lemia, ar sveikesni įpročiai „prilips“, todėl šaldytuve turėti greitą, bet palankesnį variantą gali būti praktiška strategija. Vis dėlto verta atidžiai skaityti etiketes – ieškoti viso grūdo sudėties, kuo mažiau pridėtinio cukraus ir kuo daugiau skaidulų.

  • Kardiologas įvardijo rudens daržovę, kuri gali padėti mažinti „blogąjį“ cholesterolį

    Planuojant rudeninius patiekalus apie cholesterolį pagalvojama ne visada, tačiau tai – vienas svarbiausių rodiklių, susijusių su širdies sveikata. Padidėjęs mažo tankio lipoproteinų (MTL), dar vadinamo „bloguoju“ cholesteroliu, kiekis gali kauptis kraujagyslių sienelėse ir didinti širdies ligų riziką.

    Specialistai pabrėžia, kad įtakos turi ne tik fizinis aktyvumas ar rūkymas, bet ir kasdieniai maisto pasirinkimai. Tarp jų – ir tai, kokias daržoves dedame į lėkštę.

    Leidinys „EatingWell“ nurodo, kad paklaustas apie naudingiausią rudens daržovę cholesterolio mažinimui, kardiologas Rohit Vuppuluri išskyrė saldžiąsias bulves.

    Jo teigimu, šios daržovės vertingos ne tik dėl maistinių medžiagų, bet ir todėl, kad jos gali pakeisti mažiau palankius garnyrus – ypač tuos, kuriuose gausu sočiųjų riebalų.

    Kuo naudingos saldžiosios bulvės?

    Viena pagrindinių priežasčių, kodėl saldžiosios bulvės siejamos su palankesniais cholesterolio rodikliais, yra skaidulos. Straipsnyje nurodoma, kad didelėje saldžiojoje bulvėje jų gali būti apie 6 gramus.

    Kardiologas aiškina, kad tirpios skaidulos virškinamajame trakte jungiasi su tulžies rūgštimis ir padeda jas pašalinti. Tuomet kepenys, gamindamos daugiau tulžies, gali panaudoti daugiau cholesterolio, o tai ilgainiui gali mažinti MTL kiekį kraujyje.

    Norint gauti daugiau skaidulų, rekomenduojama valgyti ne tik saldžiosios bulvės minkštimą, bet ir luobelę – ji valgoma ir gali padidinti bendrą skaidulų kiekį maiste.

    Saldžiosiose bulvėse yra ir antioksidantų. Apelsininės spalvos saldžiosios bulvės siejamos su beta karotenu, o violetinės – su antocianinais. Kardiologo teigimu, antioksidantų gausus maistas gali būti dalis mitybos, padedančios saugoti širdies ir kraujagyslių sistemą, mažinant oksidacinį stresą.

    Kaip jas ruošti, kad nauda nedingtų?

    Svarbu ne tik ką valgome, bet ir kaip ruošiame. Kardiologas pataria rinktis maistingesnius paruošimo būdus: kepti orkaitėje, skrudinti, garinti ar ruošti karšto oro gruzdintuvėje.

    Ne mažiau svarbu tai, kuo saldžiosios bulvės pagardinamos. Jei ant viršaus dedama daug sviesto, grietinėlės ar sūrio, kartu smarkiai padidėja sočiųjų riebalų kiekis, o tai gali susilpninti norimą poveikį cholesterolio rodikliams.

    Vietoje to siūloma rinktis saikingą kiekį alyvuogių aliejaus – pasak kardiologo, jis gali padėti organizmui pasisavinti dalį saldžiojoje bulvėje esančių karotenoidų.

    Galiausiai primenama, kad širdies sveikata nėra vienas skaičius tyrimų lape. Cholesterolis, kraujospūdis, gliukozės kiekis, aktyvumas ir bendra mityba veikia kartu, todėl saldžiosios bulvės geriausiai pasitarnaus kaip platesnės, skaidulomis turtingos mitybos dalis.

  • Avižiniai energijos rutuliukai – skaidulų užkandis, galintis padėti mažinti cholesterolį

    Padidėjęs cholesterolis dažnai nesukelia aiškių simptomų, tačiau ilgainiui gali prisidėti prie apnašų kaupimosi kraujagyslėse ir didinti širdies ligų bei insulto riziką. Nors vienas produktas problemos neišsprendžia, kasdieniai pasirinkimai, įskaitant užkandžius, gali turėti reikšmės.

    Vienu iš palankių variantų dietologai įvardija avižinius energijos rutuliukus (užkandinius kamuoliukus), gaminamus iš avižų, džiovintų vaisių, riešutų ir sėklų. Kaip rašo „EatingWell“, toks derinys dažniausiai suteikia daugiau skaidulų ir kitų širdžiai naudingų medžiagų nei įprasti saldūs užkandžiai.

    Svarbu pabrėžti, kad nė vienas užkandis pats savaime „nenumuš“ cholesterolio. Tačiau sudėtyje esantys tirpios skaidulos, nesočiosios riebalų rūgštys ir antioksidantai gali prisidėti prie palankesnių rodiklių, jei tai tampa dalimi bendros mitybos ir gyvenimo būdo.

    Kodėl būtent avižiniai energijos rutuliukai minimi taip dažnai? Pagrindinė priežastis – avižose esanti tirpi skaidula beta gliukanas, o papildomi ingredientai (riešutai, sėklos, prieskoniai) sustiprina užkandžio maistinę vertę.

    Tirpios skaidulos: beta gliukano vaidmuo

    Dietologai aiškina, kad avižose esantis beta gliukanas virškinamajame trakte sudaro gelio pavidalo masę, kuri gali „surišti“ tulžies rūgštis. Kadangi tulžis gaminama iš cholesterolio, organizmui tenka panaudoti daugiau cholesterolio naujai tulžiai – taip gali mažėti jo kiekis kraujyje.

    Straipsnyje cituojama dietologė Kiran Campbell teigia, kad tyrimai rodo pastebimą MTL (vadinamojo „blogojo“) cholesterolio mažėjimą, kai beta gliukanas vartojamas reguliariai. Apžvalgoje, apėmusioje 13 tyrimų, minimas maždaug 10 punktų MTL sumažėjimas, o naudos siekta vartojant apie 3 gramus avižų beta gliukano per dieną.

    Riešutai ir sėklos: nesočiosios riebalų rūgštys

    Į energijos rutuliukus įmaišomi riešutai ar riešutų sviestas suteikia nesočiųjų riebalų. Pasak dietologės Lizzy Swick, pakeitus dalį sočiųjų riebalų (pavyzdžiui, sviestą ar riebią mėsą) mononesočiaisiais ir polinesočiaisiais, MTL cholesterolio rodikliai dažnai linkę gerėti.

    Riešutai taip pat papildo užkandį skaidulomis ir augaliniais steroliais, kurie gali mažinti cholesterolio įsisavinimą žarnyne. Dėl to avižų, riešutų ir sėklų derinys laikomas praktišku sprendimu, kai norisi sotesnio, bet maistingesnio užkandžio.

    Antioksidantai ir papildomi įpročiai

    Dar viena priežastis – antioksidantai, kurių yra avižose, riešutuose, sėklose, taip pat prieduose, pavyzdžiui, džiovintuose vaisiuose ar prieskoniuose. Dietologė Laurie Thenedy aiškina, kad antioksidantai gali padėti mažinti uždegiminius procesus kraujagyslėse ir prisidėti prie mažesnės rizikos, jog MTL cholesterolis „prilips“ prie kraujagyslių sienelių.

    Minimas ir 2026 metais publikuotas tyrimas su metaboliniu sindromu sergančiais suaugusiaisiais, kuriame aptariamas ryšys tarp avižų junginių, žarnyno mikrobiotos ir kai kurių augalinių metabolitų. Vis dėlto pabrėžiama, kad šiai krypčiai dar reikės daugiau tyrimų.

    Galiausiai ekspertai primena: mityba – tik dalis plano. Siekiant geresnių cholesterolio rodiklių rekomenduojama dažniau rinktis skaidulų turinčius produktus, riboti sočiuosius riebalus ir pridėtinį cukrų, o taip pat nepamiršti fizinio aktyvumo, kokybiško miego ir vengti tabako.

  • Kardiologai įvardijo daržovę, kuri gali padėti mažinti kraujospūdį – svarbu, kaip ją renkatės

    Aukštas kraujospūdis priklauso ne tik nuo genetikos – didelę įtaką daro ir kasdieniai pasirinkimai, ypač mityba. Kardiologai tarp paprastų vakarienės daržovių išskiria virtus špinatus kaip dažną ir naudingą pasirinkimą, galintį prisidėti prie palankesnių kraujospūdžio rodiklių.

    Kaip rašo „EatingWell“, vienas produktas stebuklų nepadaro – kraujospūdžio nepavyks „numušti“ vien suvalgius konkrečią daržovę. Vis dėlto virtų špinatų maistinė sudėtis gali padėti palaikyti širdies ir kraujagyslių sveikatą, ypač derinant su kitais įpročiais.

    Špinatai vertinami dėl kelių priežasčių: juose natūraliai mažai natrio, o tuo pačiu gausu kalio, magnio ir maistinių nitratų. Būtent šios medžiagos dažniausiai minimos kalbant apie kraujospūdį ir kraujagyslių tonusą.

    Svarbi detalė – renkantis špinatus verta atkreipti dėmesį į jų formą: rekomenduojama pirmenybę teikti šviežiems arba šaldytiems, nes konservuotuose dažniau būna daugiau natrio.

    Kuo naudingi virti špinatai

    Viena iš priežasčių, kodėl špinatai siejami su palankesniais kraujospūdžio rodikliais, yra itin mažas natrio kiekis. Natris organizme linkęs sulaikyti skysčius, o tai gali didinti spaudimą kraujagyslėse.

    Kita svarbi medžiaga – kalis. Nurodoma, kad viename puodelyje virtų špinatų yra apie 839 mg kalio (apie 25 proc. dienos normos). Šis mineralas siejamas su kraujagyslių atsipalaidavimu ir natrio pertekliaus šalinimu su šlapimu.

    Įdomu tai, kad termiškai apdoroti špinatai laikomi „kalio turtingesni“ vien dėl to, kad virdami jie smarkiai sukrenta – į vieną puodelį telpa daugiau žalumynų nei neapdorotų. Be to, kaitinimas mažina oksalo rūgšties poveikį, kuris gali trukdyti mineralų įsisavinimui.

    Virtuose špinatuose taip pat gausu magnio – viename puodelyje apie 157 mg (apie 37 proc. dienos normos). Kai kurie tyrimai rodo, kad didesnės magnio dozės gali būti siejamos su nežymiai mažesniu kraujospūdžiu žmonėms, turintiems hipertenziją, tačiau poveikis vertinamas kaip kuklus.

    Maistiniai nitratai ir svarbi išimtis

    Dar vienas argumentas špinatų naudai – maistiniai nitratai, kurių žalumynuose yra nemažai. Aiškinama, kad žarnyno bakterijos nitratus gali paversti azoto oksidu, siejamu su kraujagyslių išsiplėtimu ir geresne kraujotaka.

    Vis dėlto ne visiems didesnis kalio kiekis tinka. Pabrėžiama, kad esant tam tikroms būklėms, pavyzdžiui, sergant lėtine inkstų liga, didelis kalio kiekis maiste gali būti pavojingas – tokiais atvejais reikėtų pasitarti su gydytoju ar dietologu.

    Ką dar siūlo kardiologai

    Vien įtraukti špinatus į meniu neužtenka – geriausi rezultatai siejami su bendru gyvenimo būdu. Tarp dažniausiai minimų krypčių – mažiau druskos turinti mityba ir DASH principai, fizinis aktyvumas bei kokybiškas miegas.

    Taip pat rekomenduojama sekti savo kraujospūdžio rodiklius ir matuoti juos taisyklingai: prieš matuojant kelias minutes ramiai pasėdėti, o maždaug pusvalandį vengti kavos ar tabako.

    Virtus špinatus į kasdienę mitybą galima įtraukti paprastai – dėti į makaronų patiekalus, kiaušinių patiekalus ar trumpai patroškinti kaip garnyrą. Svarbiausia – nepaversti jų sūriu, riebaluotu priedu, kuris panaikintų dalį naudos.

  • Dietologai įvardijo prieskonį, kuris gali padėti mažinti trigliceridus – imbierą

    Imbieras gali būti vienas iš prieskonių, galinčių prisidėti prie trigliceridų mažinimo, tačiau jo poveikis nėra stebuklingas ir labiausiai priklauso nuo bendros mitybos bei gyvenimo būdo.

    Apie tai rašoma „EatingWell“ publikacijoje, kurioje dietologai aiškina, ką rodo turimi moksliniai duomenys ir kodėl nereikėtų pasikliauti vienu produktu, kai kalbama apie širdies ir kraujagyslių sveikatą.

    Trigliceridai – tai kraujyje cirkuliuojanti riebalų rūšis, kurią organizmas naudoja energijai ir kaupia „atsargai“. Padidėję rodikliai gali būti susiję su insulino rezistencija ir kitais medžiagų apykaitos sutrikimais, todėl jų kontrolė laikoma svarbia.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad prieskoniai gali būti praktiškas būdas suteikti patiekalams skonio ir kartu mažinti pridėtinio cukraus, druskos ar sočiųjų riebalų kiekį – būtent šie mitybos veiksniai dažnai siejami su trigliceridų didėjimu.

    Kas žinoma apie imbiero poveikį

    Dietologų teigimu, imbiero sudėtyje esantys junginiai, tokie kaip gingeroliai ir šogaoliai, teoriškai gali veikti gliukozės ir riebalų apykaitą, uždegiminius procesus bei oksidacinį stresą. Vis dėlto pabrėžiama, kad dalis mechanizmų geriausiai pagrįsti laboratoriniais ir gyvūnų tyrimais.

    Vienoje sisteminėje apžvalgoje ir meta-analizėje, apėmusioje 26 klinikinius tyrimus, imbiero vartojimas buvo siejamas su vidutiniu 12,54 mg/dL trigliceridų sumažėjimu. Kartu pažymima, kad atskirų tyrimų rezultatai ne visada sutampa.

    Svarbus niuansas – daugelyje tyrimų buvo naudojamos dozės, kurios labiau primena papildų vartojimą, o ne įprastą imbiero kiekį maiste. Minima, kad kai kuriuose tyrimuose buvo vartojama 1 000–2 000 miligramų per dieną 8–12 savaičių, ir tai viršija įprastai su maistu gaunamus kiekius.

    Ar verta rinktis imbiero papildus?

    Kadangi stipresnis efektas dažniau siejamas su papildais ar didelėmis imbiero miltelių dozėmis, kyla klausimas, ar tai gali būti sprendimas žmonėms, turintiems padidėjusius trigliceridus.

    Publikacijoje cituojami dietologai ragina neskubėti: nors apžvalginiai vertinimai rodo galimą naudą, dažnai remiamasi trumpalaikiais ir nevienodos kokybės tyrimais. Prieš pradedant vartoti bet kokius papildus patariama pasitarti su gydytoju.

    Kaip imbierą įtraukti į mitybą

    Net jei tyrimuose naudotos didesnės dozės nei įprasta virtuvėje, imbierą vis tiek galima laikyti naudingu priedu prie širdžiai palankesnės mitybos, ypač jei jis padeda atsisakyti saldintų gėrimų ar perteklinio cukraus bei riebalų.

    Siūloma imbierą tarkuoti į sriubas, troškinius ar kario patiekalus, berti maltą imbierą į pusryčių patiekalus (pavyzdžiui, košę, jogurtą ar kokteilius), taip pat naudoti padažuose ir marinatuose kartu su česnaku, citrusais ar sezamu.

    Galiausiai pabrėžiama, kad trigliceridų rodiklius labiausiai lemia ne vienas prieskonis, o bendras gyvenimo būdas. Tarp dažniausiai minimų krypčių – kūno svorio mažinimas, pridėtinio cukraus ribojimas, alkoholio vartojimo mažinimas ar atsisakymas ir fizinis aktyvumas.

  • Po 50-ies pakanka šio pokyčio: kardiologas sako, kad širdis gali „atsigauti“ net vėliau

    Net ir po 50 metų galima realiai pagerinti širdies sveikatą, o tam nebūtinos radikalios dietos ar staigūs gyvenimo pokyčiai. Naujesni duomenys rodo, kad svarbiausia yra nuoseklus, išlaikomas svorio mažėjimas ir įpročiai, kuriuos įmanoma tęsti ilgą laiką.

    University College London mokslininkai, išanalizavę daugiau nei 6 000 žmonių duomenis, nustatė aiškią tendenciją: tie, kurie iki 50 metų sumažino kūno svorį bent 5 proc. ir rezultatą išlaikė iki 55 metų, sulaukę 62 metų turėjo palankesnius širdies rizikos rodiklius.

    Tarp tokių rodiklių minimas kraujospūdis, cholesterolis ir uždegimo žymenys, kurie buvo panašūs į žmonių, visą suaugusį gyvenimą išlaikiusių sveiką svorį. Prevencinės kardiologijos specialistas dr. Francesco Lo Monaco pabrėžia, kad vidutinis amžius nėra per vėlyvas metas pradėti pokyčius.

    Gydytojas ragina antsvorį turinčius žmones su šeimos gydytoju ar dietologu aptarti laipsniško svorio mažinimo planą. Esminis akcentas yra stabilumas, nes kraštutinės dietos dažnai duoda trumpalaikį efektą ir didina riziką vėliau susigrąžinti svorį.

    Jo teigimu, mitybą verta dėlioti aplink baltymus, daržoves ir skaidulų turinčius angliavandenius. Praktiniai pavyzdžiai yra kiaušiniai, žuvis, ankštiniai augalai, natūralus jogurtas, avižos ir viso grūdo produktai.

    Taip pat rekomenduojama dalį rafinuotų angliavandenių keisti ankštiniais, prie pietų ir vakarienės nuolat pridėti daržovių, o vietoj sulčių rinktis vaisius. Ne mažiau svarbu įvertinti saldžius gėrimus, alkoholį, užkandžiavimą, taip pat aliejaus, padažų ir užpilų kiekius.

    Specialistas pataria nebandyti pakeisti visko iš karto, o pradėti nuo vieno ar dviejų įpročių, kurie daro didžiausią įtaką kasdieniam racionui. Toks metodas paprastai padeda išlaikyti rezultatą ilgiau, nes pokyčiai tampa rutina, o ne trumpu iššūkiu.

    Dr. Francesco Lo Monaco primena, kad svoris neturėtų kristi raumenų sąskaita.

    „Svarbu ne tik mažėti skaičiui svarstyklėse, bet ir išsaugoti raumenis, todėl mitybos pokyčius verta derinti su reguliariu judėjimu ir jėgos pratimais pagal žmogaus galimybes“, – sakė F. Lo Monaco.

    Jis taip pat siūlo progresą vertinti per savaites, o ne reaguoti į kasdienius svyravimus, kurie gali priklausyti nuo skysčių, miego ar druskos kiekio maiste. Jei kyla abejonių dėl saugaus tikslo, tikslinga su gydytoju susitarti dėl realistiško plano, ypač jei žmogus turi padidėjusį kraujospūdį, diabetą ar vartoja vaistus.

    Kardiologai primena, kad širdies ir kraujagyslių ligų riziką lemia ne vien kūno svoris: svarbūs ir rūkymas, miego kokybė, stresas, fizinis aktyvumas, cukraus bei sočiųjų riebalų perteklius, taip pat paveldimumas. Vis dėlto net ir nedidelis, bet tvarus svorio sumažėjimas daugeliui žmonių tampa apčiuopiamu žingsniu geresnių rodiklių link.

  • Kardiologė įvardijo netikėtą daržovę, kuri gali padėti mažinti kraujospūdį: verta žinoti

    Burokėliai gali būti naudingi žmonėms, siekiantiems geriau kontroliuoti arterinį kraujospūdį. Ši daržovė natūraliai turi nemažai nitratų, kuriuos organizmas paverčia azoto oksidu ir taip gali prisidėti prie geresnės kraujotakos.

    Azoto oksidas padeda atpalaiduoti kraujagyslių sieneles ir skatinti jų išsiplėtimą, todėl kraujas lengviau teka audiniais. Dėl šio poveikio daliai žmonių po burokėlių ar jų sulčių kraujospūdis gali sumažėti, ypač jei mityboje trūksta daržovių.

    „Jei norite žinoti, kas gali padėti mažinti kraujospūdį, vienas netikėtas pasirinkimas yra burokėliai“, – sakė kardiologė Annapurna Kini.

    Su amžiumi kraujagyslės dažnai praranda elastingumą, o arterijose gali kauptis aterosklerozinės plokštelės. Šie pokyčiai didina hipertenzijos riziką, todėl gyvenimo būdo korekcijos, įskaitant mitybą, tampa ypač svarbios.

    Padidėjęs kraujospūdis ilgainiui siejamas su didesne miokardo infarkto, insulto, širdies nepakankamumo ir inkstų pažeidimo rizika. Taip pat gali didėti aortos aneurizmos, pažintinių funkcijų prastėjimo, regos sutrikimų ir kitų komplikacijų tikimybė.

    Registruota dietologė Natalie Rizzo aiškina, kad azoto oksidas palaiko tolygesnį kraujo tekėjimą visame organizme. Dėl to burokėliai dažnai minimi kaip viena iš daržovių, galinčių prisidėti prie širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatos.

    Kardiologė atkreipia dėmesį, kad vertingi ne tik patys šakniavaisiai, bet ir burokėlių lapai. Juos galima trumpai patroškinti su alyvuogių aliejumi, trupučiu česnako ir žiupsneliu druskos, o vėliau dėti į sriubas, salotas ar apkepus.

    Vis dėlto mitybos pokyčiai nėra medikamentinio gydymo pakaitalas, ypač jei hipertenzija jau diagnozuota. Jei kraujospūdis nuolat padidėjęs, svarbu reguliariai jį matuoti, aptarti rezultatus su šeimos gydytoju ir laikytis individualiai parinkto gydymo plano.

  • 3 paprasti pratimai namuose vietoj rudens pasivaikščiojimų: kraujotakai, širdžiai ir svoriui

    Fizinis aktyvumas išlieka vienu svarbiausių veiksnių, padedančių saugoti širdies ir kraujagyslių sveikatą, palaikyti normalų kūno svorį ir gerinti savijautą. Kai rudenį ir žiemą oras dažnai neatbaido nuo buvimo lauke, daliai žmonių kasdieniai pasivaikščiojimai tampa retesni, tačiau judėjimą galima sėkmingai perkelti į namus. Reguliarumas čia svarbesnis už intensyvumą, ypač vyresniame amžiuje.

    Gydytojai ir kineziterapeutai pabrėžia, kad net trumpi, bet dažni judesiai gerina kraujotaką, mažina ilgo sėdėjimo žalą ir padeda palaikyti raumenų jėgą. Pasaulio sveikatos gairėse suaugusiesiems dažniausiai rekomenduojama siekti 150–300 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę, o taip pat bent 2 kartus per savaitę stiprinti raumenis. Jei iki šiol judėjimo buvo mažiau, pradėti verta nuo paprastų pratimų, kuriems nereikia įrangos.

    1 pratimas: pritūpimai iki kėdės

    Šis judesys stiprina šlaunis, sėdmenis ir liemens raumenis, o kartu padeda treniruoti pusiausvyrą. Atsistokite priešais tvirtą kėdę, pėdas laikykite klubų plotyje, lėtai sėskitės tarsi norėtumėte atsisėsti, bet vos palietę kėdę vėl atsistokite. Judėkite kontroliuotai, nelenkdami kelių į vidų.

    Pradėkite nuo 8–12 pakartojimų, 1–3 serijų, priklausomai nuo savijautos. Jei sunku, galima pilnai atsisėsti ir atsistoti padedant rankomis, o sustiprėjus judesį atlikti be atramos. Skausmas keliuose ar klubuose nėra norma, todėl jam atsiradus pratimą reikia koreguoti arba pasitarti su specialistu.

    2 pratimas: žingsniavimas vietoje su kelių kėlimu

    Žingsniavimas vietoje yra paprastas būdas pakelti pulsą ir suaktyvinti kraujotaką, ypač kai lauke slidu ar šalta. Žingsniuokite 1–3 minutes, kelius kelkite tiek, kiek patogu, o rankomis lengvai judinkite į taktą. Siekite tokio tempo, kad kvėpavimas pagreitėtų, bet dar galėtumėte ištarti trumpą sakinį.

    Norint didesnio efekto, pratimą galima atlikti intervalais, pavyzdžiui, 30 sekundžių greičiau ir 30 sekundžių lėčiau, kartojant 6–10 ciklų. Toks krūvis tinka ištvermei ir kalorijų sąnaudoms, tačiau svarbu pradėti nuo lengvesnio tempo, ypač turint širdies ar kraujospūdžio problemų.

    3 pratimas: atsistūmimai nuo sienos

    Viršutinės kūno dalies stiprinimas svarbus laikysenai, kasdieniams judesiams ir raumenų masės palaikymui. Atsistokite per žingsnį nuo sienos, delnus padėkite pečių aukštyje, kūną laikykite tiesų, o alkūnes lenkite lėtai, artindami krūtinę prie sienos. Tuomet stumkitės atgal, išlaikydami stabilų liemenį.

    Pradėkite nuo 8–15 pakartojimų, 1–3 serijų. Jei per lengva, atsistokite toliau nuo sienos, o jei per sunku, priartėkite. Atliekant pratimą svarbu nekelti pečių prie ausų ir nevaryti judesio į skausmą.

    Šiuos tris pratimus galima sujungti į 10–20 minučių rutiną ir atlikti kasdien arba bent 4–5 kartus per savaitę. Prieš pradedant verta atlikti trumpą apšilimą, o pabaigoje kelias minutes skirti ramiam tempimui ir kvėpavimo nuraminimui. Nuoseklumas dažniausiai duoda apčiuopiamą naudą jau po kelių savaičių, o svorio pokyčiams didžiausią įtaką turi ir mitybos balansas.

    „Jei judėjote mažai, pradėkite nuo kelių minučių ir didinkite krūvį palaipsniui, stebėdami savijautą“, – sako kineziterapeutai, pabrėždami, kad saugiausias kelias yra reguliarus, bet saikingas progresas.

  • Mokslininkai atskleidė netikėtą būdą mažinti kraujospūdį: užtenka 30 minučių vonioje

    Šiltos vonios procedūra gali pastebimai sumažinti arterinį kraujospūdį, o kai kuriais atvejais poveikis gali būti stipresnis nei po vidutinio intensyvumo fizinio krūvio. Tokią išvadą pateikė mokslininkai, lyginę šilto vandens poveikį su važiavimu stacionariu dviračiu.

    Tyrime dalyvavo 25 fiziškai neaktyvūs 45–70 metų suaugusieji, turintys antsvorio arba nutukimą. Mokslininkai vertino kraujospūdžio pokyčius, širdies susitraukimų dažnį ir kūno temperatūrą po dviejų skirtingų užsiėmimų.

    Vieno seanso metu dalyviai 30 minučių buvo panirę į maždaug 40 laipsnių šilumos vandenį. Kito seanso metu tiek pat laiko mynė stacionaraus dviračio pedalus, o tarp procedūrų buvo daroma bent 72 valandų pertrauka.

    Rezultatai parodė, kad po šiltos vonios kraujospūdis sumažėdavo labiau nei po vidutinio intensyvumo mynimo. Vis dėlto tyrėjai pabrėžė, kad tai nėra argumentas visiškai atsisakyti judėjimo, nes fizinis aktyvumas veikia plačiau nei vien kraujospūdį.

    Kaip šiluma veikia kraujotaką?

    Šilto vandens poveikis siejamas su tuo, kad kylant kūno temperatūrai plečiasi kraujagyslės. Dėl to sumažėja periferinis pasipriešinimas, kraujui lengviau tekėti, o spaudimas kraujagyslių sienelėms gali sumažėti.

    Ekspertai šį reiškinį aiškina paprastai: šiluma skatina kraujagyslių išsiplėtimą, todėl daliai žmonių kraujospūdis natūraliai krenta. Tai viena priežasčių, kodėl kai kuriems po karštos vonios ar pirties gali pasireikšti silpnumas.

    Kam reikia ypatingo atsargumo?

    Pernelyg karštas vanduo gali sukelti pernelyg staigų kraujospūdžio kritimą, galvos svaigimą ar net apalpimą, ypač staigiai stojantis. Didesnė rizika gali būti vyresniems nei 70 metų žmonėms ir tiems, kurių kraujospūdis ir taip žemas.

    Medikai pataria į šiltą vandenį lipti palaipsniui, kad organizmas spėtų prisitaikyti, o procedūros metu stebėti savijautą. Jei vartojate kraujospūdį mažinančius vaistus, sergate širdies ligomis ar esate patyrę alpimų, dėl tokių procedūrų saugumo verta pasitarti su gydytoju.

  • Po 40-iesiems – šie produktai siejami su ilgesniu gyvenimu: mokslininkai įvardijo, ką valgyti

    Subalansuota mityba po 40 metų gali reikšmingai prisidėti prie sveikesnio senėjimo ir ilgesnės gyvenimo trukmės, rodo pastarųjų metų didelių imčių tyrimai. Mokslininkai pabrėžia, kad svarbiausia yra ne vienas stebuklingas produktas, o nuosekliai gerėjantys kasdieniai pasirinkimai.

    Didelės apimties darbai sieja kokybiškesnį racioną su didesne tikimybe sulaukti vyresnio amžiaus be širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo diabeto ar kitų lėtinių sutrikimų. Specialistai taip pat akcentuoja, kad mitybos pokyčiai duoda naudos net ir tuomet, kai pradedami vidutiniame amžiuje.

    Kas dažniausiai įtraukiama į ilgaamžiškumo racioną?

    Mokslinėje literatūroje dažniausiai kartojasi vienas principas: daugiau augalinio maisto ir skaidulų, mažiau sočiųjų riebalų, pridėtinio cukraus ir itin perdirbtų produktų. Tam ypač artimas Viduržemio jūros tipo racionas, siejamas su mažesne mirtingumo ir širdies ligų rizika.

    Svarbią vietą užima pilno grūdo produktai, tokie kaip avižos, pilno grūdo duona, rudieji ryžiai ar pilno grūdo makaronai. Jie padeda didinti skaidulų kiekį, o skaidulos siejamos su geresne žarnyno sveikata, stabilesniu cukraus kiekiu kraujyje ir mažesne kardiometabolinių ligų rizika.

    Reguliarus riešutų vartojimas taip pat dažnai siejamas su geresniais sveikatos rodikliais vyresniame amžiuje. Migdolai, graikiniai riešutai ir kiti riešutai yra baltymų, mineralų ir nesočiųjų riebalų šaltinis, o jų įtraukimas į racioną dažnai siejamas su palankesniu cholesterolio profiliu.

    Vaisiai ir daržovės išlieka vienas patikimiausių pasirinkimų, kai kalbama apie ilgalaikę sveikatą. Juose gausu vitaminų, mineralų ir biologiškai aktyvių augalinių junginių, o įvairovė paprastai svarbesnė už vieną išskirtinę rūšį.

    Ankštiniai ir alyvuogių aliejus – kodėl jie minimi taip dažnai?

    Ankštiniai, tokie kaip pupelės, lęšiai, avinžirniai ar žirniai, laikomi vienu geriausių augalinių baltymų šaltinių. Jie taip pat suteikia daug skaidulų, todėl gali padėti ilgiau išlaikyti sotumą ir palaikyti palankesnį gliukozės balansą.

    Kalbant apie riebalus, dažnai pabrėžiama alyvuogių aliejaus nauda, ypač kai jis naudojamas vietoje sočiųjų riebalų šaltinių. Nesočiųjų riebalų dominavimas racione siejamas su geresne širdies ir kraujagyslių sistemos būkle, o Viduržemio jūros mitybos modelyje tai yra vienas pagrindinių riebalų šaltinių.

    Pieno produktai ir žuvis: ką verta žinoti?

    Mažesnio riebumo pieno produktai, pavyzdžiui, pienas, jogurtas ar varškė, dažnai minimi dėl kalcio ir baltymų. Vyresniame amžiuje tai svarbu kaulų būklei ir raumenų masei palaikyti, ypač jei bendras baltymų kiekis racione mažėja.

    Žuvis, ypač riebesnės rūšys, tokios kaip lašiša, sardinės ar skumbrė, siejama su ilgesnės grandinės omega-3 riebalų rūgštimis. Jos tyrimuose dažnai siejamos su palankesne širdies sveikata, o reguliarus žuvies vartojimas daugelyje gairių pateikiamas kaip vienas svarbių subalansuotos mitybos elementų.

    Svarbu suprasti, kad tyrimai paprastai nerodo, jog vienas konkretus produktas garantuotai pridės metų gyvenimui. Tačiau bendras mitybos modelis, paremtas pilno grūdo produktais, ankštiniais, daržovėmis, vaisiais, riešutais ir kokybiškais riebalais, nuosekliai siejamas su geresne savijauta ir mažesne lėtinių ligų rizika.