CP v2

Tag: Startuoliai

  • Sebastianas Kulčykas apie skaitmeninę transformaciją: kodėl svarbiausia ne technologijos, o kapitalas

    Skaitmeninės ekonomikos „startas iš naujo“

    Europos ekonomikos kongrese Katovicuose investuotojas Sebastianas Kulčykas teigė, kad skaitmeninėje transformacijoje valstybės iš esmės atsiduria „nuliniame taške“. Jo mintis paprasta: dauguma technologinių įrankių šiandien prieinami globaliai, todėl pranašumą lemia ne pati technologija, o gebėjimas ją paversti produktu ir verslu.

    Pasak jo, laikai, kai konkurencinį pranašumą garantuodavo vien prieiga prie pažangių sprendimų, baigiasi. Skirtumą kuria sprendimų greitis, organizacijų kultūra ir tai, ar pavyksta sukurti ilgalaikę vertę vietos rinkoje.

    Kur dingsta vertė?

    Kulčykas akcentavo, kad esminė kliūtis nėra idėjų ar talentų trūkumas, o vietinio, drąsaus kapitalo stygius. Kai finansavimas per anksti ateina iš išorės, dalis kontrolės, intelektinės nuosavybės ir būsimo pelno neretai iškeliauja kartu su juo.

    Tokiu atveju šalis gali likti stipri kaip paslaugų ar kompetencijų tiekėja, tačiau silpnesnė kuriant globalius produktus ir valdant jų mastelį. Kitaip tariant, sukuriama daug darbo vietų, bet ne visada sukuriamos įmonės, kurios pačios diktuoja taisykles rinkoje.

    „Technologijos šiandien yra prieinamos visur, tačiau nulinis taškas prasideda tada, kai reikia jas komercinti ir išlaikyti pelną šalies viduje“, – sakė Sebastianas Kulčykas.

    DI era keičia konkurencijos taisykles

    Diskusijoje skambėjo ir platesnis kontekstas: DI, debesijos paslaugos ir standartizuoti programavimo įrankiai smarkiai sumažino įėjimo barjerus. Startuoti gali daugiau komandų nei anksčiau, tačiau kartu išaugo ir konkurencija, todėl laimi tie, kurie greičiausiai randa aiškų verslo modelį.

    Tai reiškia, kad investicijų klausimas tampa dar svarbesnis: reikalingas kapitalas, kuris leidžia testuoti, klysti, persitvarkyti ir galiausiai augti iki tarptautinio masto. Be tokio finansavimo inovacijos dažnai įstringa prototipų stadijoje arba parduodamos dar nepasiekusios brandos.

    Kulčykas pabrėžė, kad vengimas rizikuoti yra sisteminė problema, kuri stabdo proveržį. Inovacijų ekonomikoje nesėkmės yra proceso dalis, o ne išimtis, todėl kapitalas turi būti pasiruošęs ne tik greitam rezultatui, bet ir neišvengiamoms klaidoms.

    Jo teigimu, talentų netrūksta, tačiau trūksta sąlygų, kad jie liktų kurti įmonių vietoje, o ne tik dirbti kitų sukurtose struktūrose. Tam būtinas glaudesnis ryšys tarp mokslo, verslo ir investuotojų, kad idėjos virstų produktais, o produktai – eksportuojamu augimu.

  • Krokuvoje startuoja Gaia DI gamykla: 70 mln eurų projektas žada postūmį mokslui ir MVĮ

    Kas yra Gaia DI gamykla?

    Krokuvoje oficialiai pradėjo veikti Gaia DI gamykla – vienas iš 19 Europos iniciatyvos centrų, kuriuose derinama itin didelė skaičiavimo galia ir inovacijų ekosistema. Projektas sieja superkompiuterinę infrastruktūrą su mokslininkais, ekspertais ir startuoliais, kad DI sprendimai greičiau pasiektų rinką.

    Pagrindinis tikslas – suteikti prieigą prie pajėgumų, kurių dažniausiai neturi mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) bei ankstyvos stadijos komandos. Tokie centrai Europoje kuriami tam, kad DI plėtra vyktų arčiau realių pramonės, administravimo ir mokslo poreikių.

    70 mln eurų ir EuroHPC kryptis

    Skelbiama, kad Gaia DI gamyklos biudžetas siekia apie 70 mln eurų, o finansavimas susietas su Europos didelio našumo skaičiavimo (HPC) politika ir EuroHPC JU programomis. Tai reiškia, kad projektas orientuotas ne tik į naują techniką, bet ir į praktinį jos panaudojimą kuriant modelius, apmokant algoritmus ir testuojant sprendimus.

    Numatoma, kad superkompiuterio paleidimas ir infrastruktūros plėtra vyks etapais, o pilnas pajėgumas turėtų būti pasiektas iki 2027 metų pabaigos. Akcentuojama, jog sistemoje planuojama naudoti daugiau nei 1 000 GPU akceleratorių, kurie kritiškai svarbūs šiuolaikiniams DI modeliams.

    Kam tai svarbu verslui ir startuoliams?

    Projekto valdytojai pabrėžia, kad Gaia turi veikti kaip paslaugų ir kompetencijų centras, o ne vien „geležies“ pirkimas. MVĮ ir startuoliai, ieškantys skaičiavimo resursų, konsultacijų dėl duomenų, modelių architektūros ar optimizavimo, galės kreiptis per nacionalinę skaičiavimo infrastruktūrą PLGrid.

    Vertinant paraiškas, žadama atsižvelgti į idėjos brandą ir realų poveikį, kad riboti resursai būtų nukreipti ten, kur duos didžiausią grąžą. Praktikoje tai dažnai reiškia pagalbą ankstyvoje stadijoje: nuo tinkamų duomenų šaltinių ir prototipo iki našumo bei energijos vartojimo optimizavimo.

    „Visos įmonės, kurios norės naudotis Gaia paslaugomis, galės teikti paraiškas per PLGrid, o mes vertinsime, kur pagalba duos didžiausią efektą“, – sakė Cyfronet AGH vadovas Marek Magryś.

    Politikai ir miesto vadovai taip pat akcentuoja platesnį poveikį – darbo rinkai, kompetencijų ugdymui ir regiono investiciniam patrauklumui. Krokuvai tai yra siekis įtvirtinti pozicijas kaip vienam iš Vidurio Europos skaitmeninių inovacijų centrų, o Lenkijai – stiprinti dalyvavimą bendroje Europos DI infrastruktūroje.

  • Belgų „Holmes“ startuoja su 1,1 mln. eurų: žada aptikti programinės įrangos klaidas dar iki vartotojų

    Belgų „Holmes“ startuoja su 1,1 mln. eurų: žada aptikti programinės įrangos klaidas dar iki vartotojų

    Belgijoje įkurta technologijų bendrovė „Holmes“ pristatė automatizuoto programinės įrangos testavimo sprendimą ir užsitikrino 1,1 mln. eurų išankstinį sėklos (pre-seed) finansavimą. Startuolis teigia kuriantis įrankį komandoms, kurios produktus leidžia vis greičiau, o klaidų kaina tampa vis didesnė.

    Finansavimo raundui vadovavo „Syndicate One“, prisidėjo ir keli žinomi Belgijos technologijų ekosistemos verslininkai bei investuotojai. Tarp jų minimi „Aikido“ įkūrėjai Roeland Delrue ir Willem Delbare, „Showpad“ bendraįkūrėjas Louis Jonckheere bei verslininkas Thomas Van Overbeke, taip pat fondai „NewSchool“, „RDY“ ir „100IN“.

    Testavimas tampa siaurąja vieta

    „Holmes“ save pristato kaip autonominę kokybės užtikrinimo (QA) platformą, kuri mokosi, kaip žmonės realiai naudojasi produktu, ir nuolat tikrina svarbiausius vartotojo veiksmų scenarijus. Kitaip tariant, siekiama gaudyti problemas ne tik kodo lygyje, bet ir ten, kur jos atsiskleidžia vartotojui prisijungiant, ieškant, pildant formas ar atsiskaitant.

    Startuolio komanda akcentuoja, kad šiuolaikinėje kūrimo praktikoje, kai DI priemonės padeda greičiau rašyti kodą, sparčiai auga ir rizika nepastebėti klaidų, atsirandančių tik realiame naudojime. Tokiose situacijose komandos dažnai turi rinktis tarp greičio ir stabilumo, o „Holmes“ tikslas yra sumažinti šį kompromisą.

    „Šiandien kodas rašomas greičiau nei bet kada, dažnai padedant DI. Tačiau ar produktas veikia taip, kaip tikisi vartotojai, yra visai kitas klausimas“, – sakė „Holmes“ bendraįkūrėjas Robin Praet.

    Įkūrėjai su „exit“ patirtimi

    „Holmes“ įkūrė trys Belgijos technologijų verslininkai: Robin Praet, Robbrecht Delrue ir Sofie Buyse. Jie pabrėžia turintys patirties kuriant ir auginant produktus iki sandorių su didesniais rinkos žaidėjais.

    Praet ir Delrue anksčiau bendraįkūrė „Smartendr“ – užsakymų sprendimą viešojo maitinimo sektoriui, kurį 2025 metų rugsėjį įsigijo „OrderBilly“. Buyse buvo pirmoji „Henchman“ darbuotoja, o šį teisės profesionalams skirtą įrankį 2024 metų birželį įsigijo „LexisNexis“ už maždaug 136 mln. eurų.

    Kaip veikia „Holmes“?

    Pasak startuolio, vietoje tradicinio modelio, kai testus rašo ir nuolat prižiūri inžinieriai, „Holmes“ turi mokytis iš produkto naudojimo ir automatiškai generuoti bei nuosekliai vykdyti testus net produktui kintant. Tam naudojami keli specializuoti agentai, orientuoti į skirtingas sritis, pavyzdžiui, įprastus scenarijus, ribinius atvejus, prisitaikymą skirtingiems ekranams, prieinamumą ir klaidų atkūrimą.

    „Holmes“ teigimu, komandoms augant rankinis testavimas tampa stabdžiu, nes reikalauja daug laiko ir brangių resursų, o atsakomybė dažnai išsiskaido tarp testuotojų, produktuotojų ir programuotojų. Startuolis planuoja spręsti šią problemą įrankiu, kuris testavimą vykdo nuolat fone ir apie rizikas praneša dar iki naujų versijų pasiekimo vartotojus.

    „Kiekviena įmonė galiausiai pasiekia momentą, kai rankinis testavimas pradeda stabdyti augimą. Būtent tam momentui ir kūrėme „Holmes“, – sakė „Holmes“ bendraįkūrėjas Robbrecht Delrue.

    Bendrovė taip pat nurodo dirbanti su patariamąja technologijų vadovų grupe ir turinti apie 30 vadinamųjų dizaino partnerių, kurie padeda formuoti produktą ankstyvoje stadijoje. Platesnė prieiga, pasak „Holmes“, turėtų būti plečiama artimiausiais mėnesiais.

  • JK startuoliai ateina į parlamentą: ko jie tikisi iš valdžios ir kokie pokyčiai iš tiesų leistų augti

    JK startuoliai ateina į parlamentą: ko jie tikisi iš valdžios ir kokie pokyčiai iš tiesų leistų augti

    Jungtinėje Karalystėje startuolių lyderiai vis dažniau keliasi iš susitikimų su investuotojais į politinių sprendimų erdvę Vestminsteryje. Jie nori ne privilegijų, o aiškių, suprantamų taisyklių, kurios leistų greičiau kurti produktus ir plėstis tarptautiniu mastu.

    Šis posūkis ypač ryškiai matėsi Londone vykusioje Globalios programėlių ekonomikos konferencijoje, kur 36 įkūrėjai ir startuolių vadovai, atstovaujantys 30 Jungtinės Karalystės bendrovių, susitiko su parlamentarais, pareigūnais ir politikos formuotojais. Pokalbių esmė buvo paprasta: kaip reguliavimas realiai veikia augimą, kai įmonė dar neturi didelės teisininkų ir atitikties komandos.

    Reguliavimas gali padėti arba stabdyti

    Jungtinė Karalystė dažnai įvardijama kaip vienas stipriausių Europos startuolių centrų, tačiau perėjimas iš ankstyvos stadijos į sparčiai augančią įmonę išlieka sudėtingas. Įkūrėjai parlamente akcentavo, kad didžiausi barjerai dažnai atsiranda ne dėl idėjų stokos, o dėl neapibrėžtumo ir didelių sandorių bei atitikties kaštų.

    Vienas pagrindinių klausimų yra prieiga prie finansavimo. Kapitalo rinkoje pinigų netrūksta, bet jie ne visada pasiekia tinkamas įmones tinkamu metu, ypač už Londono ribų. Augimo stadijoje dalis bendrovių vis dar priverstos dairytis finansavimo užsienyje, o tai didina riziką, kad vertė ir darbo vietos bus kuriamos ne Jungtinėje Karalystėje.

    Patentai, DI ir aiškios taisyklės

    Startuolių atstovai taip pat kėlė intelektinės nuosavybės klausimus, ypač susijusius su standartams būtinais patentais. Tokie patentai tampa aktualūs daiktų interneto, ryšių technologijų ir DI sprendimų kūrėjams, tačiau mažesnėms įmonėms sistema neretai atrodo nepermatoma ir linkusi į brangius ginčus.

    Atskira tema yra DI reguliavimas. Jungtinė Karalystė signalizuoja ketinimą taikyti rizika grįstą priežiūrą, kuri teoriškai turėtų išlaikyti balansą tarp inovacijų ir saugumo. Vis dėlto įkūrėjai pabrėžia, kad lemiamas bus įgyvendinimas: jei rizikos apibrėžimai, atitikties reikalavimai ir vykdymo praktika liks migloti, neapibrėžtumas labiausiai smogs būtent mažoms komandoms.

    Įkūrėjų argumentas paprastas: kai taisyklės sunkiai interpretuojamos, inovacijos natūraliai koncentruojasi ten, kur yra daugiau kapitalo ir didesnės teisinės komandos. Tokiu atveju rinkoje stiprėja dideli žaidėjai, o mažesniems tampa sunkiau konkuruoti, net jei technologinis sprendimas yra geresnis.

    Rinka, šifravimas ir pasitikėjimas

    Politikų dėmesys vis dažniau krypsta ir į skaitmeninių platformų dominavimą, konkurenciją bei rinkos taisykles. Startuoliai įspėja, kad plačios, nepakankamai tikslios intervencijos gali netyčia sukurti neproporcingą naštą mažesniems rinkos dalyviams, nes jiems kiekvienas papildomas procesas reiškia lėtesnį produktų vystymą ir didesnes išlaidas.

    Dar vienas jautrus klausimas yra privatumas ir saugumas, ypač visapusiškas duomenų šifravimas. Valstybės institucijos dažnai ieško sprendimų, kaip suderinti visuomenės saugumo poreikius ir tyrimų galimybes su vartotojų teise į privatumą, tačiau technologijų įmonės pabrėžia, kad šifravimas daugeliui produktų yra ne priedas, o pasitikėjimo pamatas.

    Tokiuose sektoriuose kaip sveikatos technologijos, finansinės paslaugos ar komunikacijos sprendimai, vartotojų pasitikėjimas tiesiogiai lemia augimą. Startuoliai perspėja, kad bet koks sisteminis apsaugų silpninimas gali paveikti ne tik pavienes įmones, bet ir visą skaitmeninę ekonomiką.

    „Mums nereikia išskirtinių sąlygų ar mažesnės priežiūros, mums reikia aiškių ir proporcingų taisyklių, kad galėtume augti“, – sakė vienas diskusijose dalyvavęs startuolio vadovas.

    Galiausiai šis įkūrėjų ėjimas į parlamentą rodo platesnę tendenciją: technologijų verslai nebenori būti tik reguliavimo objektas, jie siekia dalyvauti jį formuojant. Net jei pokyčiai bus lėti, aiškesnės taisyklės, mažesnė teisinė nežinomybė ir geriau subalansuotas reguliavimo krūvis gali turėti ilgalaikį, apčiuopiamą poveikį startuolių augimui.

  • „Tech.eu“ balandžio „Pulse“ ataskaita: kur juda Europos technologijų investicijos ir kodėl tai svarbu

    „Tech.eu“ balandžio „Pulse“ ataskaita: kur juda Europos technologijų investicijos ir kodėl tai svarbu

    „Tech.eu“ paskelbė nemokamą sutrumpintą mėnesinės „Tech.eu Pulse“ ataskaitos versiją, skirtą balandžio mėnesio Europos technologijų rinkos tendencijoms ir investicijų krypčiai apžvelgti. Leidinys pabrėžia, kad analizė paremta duomenimis apie sandorius, sektorius ir bendrovių aktyvumą.

    Ši iniciatyva orientuota į skaitytojus, kurie domisi technologijų ekosistema, bet neturi galimybės įsigyti prenumeratos. „Tech.eu“ nurodo, kad pilna prenumerata suteikia prieigą prie rinkos analizės, ataskaitų ir įžvalgų, o viešai prieinama versija suteikia trumpą, bet praktišką pjūvį.

    Ką apima „Pulse“ apžvalga?

    Trumpesnė ataskaita apima pagrindines investicijų tendencijas, išskiria ryškesnius bendrovių veiksmus ir identifikuoja besiformuojančius sektorius. Tokios apžvalgos dažniausiai naudojamos greitai įvertinti, ar rinkoje aktyvumas auga, stabilizuojasi, ar persikelia į konkrečias nišas.

    Investuotojams ir startuoliams tai gali būti naudinga kaip orientyras, kokios temos balandį traukė daugiausia dėmesio, kokio tipo sandoriai dominavo ir kur stiprėja konkurencija. Platesniame kontekste Europos technologijų rinkoje pastaraisiais metais daugiau dėmesio skiriama efektyvumui, pelningumo perspektyvoms ir aiškiam produktų pritaikymui rinkoje.

    Kodėl nemokama versija svarbi?

    Rinkos duomenų ir analitikos prieinamumas tampa konkurenciniu pranašumu ne tik fondams, bet ir mažesnėms komandoms, kurios ieško finansavimo ar partnerių. Nemokama sutrumpinta ataskaita gali sumažinti informacinį barjerą ir leisti plačiau auditorijai sekti, kaip kinta investuotojų prioritetai.

    „Tech.eu“ taip pat kviečia susipažinti su mėnesiniu formatu ir, prireikus, rinktis pilną prenumeratos paketą. Tokia strategija leidžia pateikti dalį vertės plačiai auditorijai, kartu išlaikant gilesnę analizę mokamoje dalyje.

    Norintiems greitai susiorientuoti, kur balandį judėjo Europos technologijų kapitalas, „Pulse“ santrauka gali tapti patogia pradžia. Tuo pat metu pilnesniam vaizdui verta vertinti ir kitus indikatorius, tokius kaip palūkanų normų kryptis, rizikos kapitalo fondų aktyvumas bei viešųjų rinkų nuotaikos.

  • Europos technologijų rinka balandį: „ElevenLabs“ pritraukė 510 mln. eurų, „DeepL“ mažins 250 etatų

    Europos technologijų rinka balandį: „ElevenLabs“ pritraukė 510 mln. eurų, „DeepL“ mažins 250 etatų

    Europos technologijų sektoriuje per savaitę fiksuota daugiau nei 65 investicinių sandorių, kurių bendra vertė viršijo 1,4 mlrd. eurų, taip pat bent 5 įmonių įsigijimo ar susijungimo atvejai. Tokie skaičiai rodo, kad kapitalas į rinką grįžta selektyviai, o daugiausia dėmesio tenka dirbtiniam intelektui, kvantinėms technologijoms ir gynybos inovacijoms.

    Didžiausią dėmesį prikaustė balso sintezės bendrovė „ElevenLabs“, kuri išplėtė savo D serijos etapą iki daugiau nei 510 mln. eurų. Tarp investuotojų minimi tokie vardai kaip „BlackRock“ ir „Nvidia“, o sandoris išryškina tendenciją: DI infrastruktūrai ir modeliams pinigų rinkoje vis dar netrūksta, ypač kai produktas turi aiškų pritaikymą versle.

    Tuo pat metu rinką pasiekė ir kitokia žinia: Vokietijos vertimo technologijų bendrovė „DeepL“ planuoja atsisveikinti su 250 darbuotojų. Tokie sprendimai dažnai siejami su kaštų optimizavimu, veiklos perorientavimu ir bandymu greičiau diegti automatizaciją, kai DI sprendimai perima dalį procesų.

    Stambūs raundai: DI ir kvantai

    Be „ElevenLabs“, tarp ryškesnių investicijų Europoje išsiskyrė Nyderlandų kvantinių technologijų įmonė „QuantWare“, pritraukusi apie 152 mln. eurų. Kvantinės kompiuterijos ekosistema regione stiprėja dėl ilgalaikių valstybių ir privačių investuotojų lūkesčių, kad technologija taps strategiškai svarbi skaičiavimams, saugumui ir pramonei.

    Jungtinėje Karalystėje kvantinių sprendimų kūrėja „Quantum Motion“ taip pat pritraukė reikšmingą finansavimą, vertinamą apie 149 mln. eurų. Investuotojų dėmesys šiai sričiai rodo, kad Europa siekia mažinti priklausomybę nuo išorinių technologinių grandinių ir stiprinti vietinę kompetenciją.

    Susijungimai ir plėtra Europoje

    Įsigijimų rinkoje išsiskyrė „Quantum Machines“, kuri įsigijo „QHarbor“ ir atidarė biurą Delfte, stiprindama savo pozicijas Europoje. Tokie žingsniai dažnai daromi siekiant pritraukti talentus, priartėti prie universitetų bei tyrimų centrų ir greičiau komercializuoti mokslinius pasiekimus.

    Mobilumo srityje paskelbta, kad „Getaround Europe“ ir „GoMore“ jungiasi, siekdamos sukurti vieną didžiausių tarpusavio automobilių dalijimosi tinklų Europoje. Konsolidacija šioje rinkoje paprastai siejama su siekiu mažinti platformų kaštus, efektyviau naudoti parką ir stiprinti derybinę galią draudimo bei paslaugų tiekėjų grandinėje.

    Gynyba, fondai ir investuotojų sprendimai

    Europos mastu dėmesį patraukė iniciatyva kurti vieningą dronų pirkimų centrą, kurio tikslas būtų trumpinti diegimo terminus ir didinti gynybinį savarankiškumą. Pastarųjų metų geopolitinė situacija skatino spartesnį gynybos technologijų finansavimą, o dronai tapo viena prioritetinių sričių tiek žvalgybai, tiek logistikai.

    Investuotojų pusėje matyti ir alternatyvūs finansavimo modeliai: „Renaissance Philanthropy“ pristatė požiūrį, orientuotą į mokslo projektų finansavimo efektyvumą ir greitesnį inovacijų kelią iki pritaikymo. Tuo metu „British Business Bank“ įsipareigojo skirti apie 1,2 mln. eurų iniciatyvoms, kurios taikosi į lyčių finansavimo atotrūkį, siekiant didinti moterų vadovaujamų įmonių galimybes pritraukti kapitalą.

    Bendras vaizdas balandį išlieka dvipusis: dideli raundai DI ir kvantų srityse tęsiasi, tačiau įmonės, ypač brandesnės, aktyviai peržiūri struktūras ir kaštus. Rinka juda link efektyvumo, aiškesnio pelningumo kelio ir strateginių technologijų, kurios gali tapti konkurenciniu pranašumu Europai.

  • „Meta“ atstovas apie ES DI taisykles: AI Act priimtas per skubiai, o Omnibus pataisos gali nepadėti

    Europos Sąjungos bandymai sušvelninti skaitmeninį reguliavimą DI srityje kol kas atrodo kaip kosmetinės priemonės, sako „Meta“ viešosios politikos vadovas Vidurio ir Rytų Europai Jakubas Turowskis. Jo vertinimu, DI verslą Europoje labiausiai stabdo ne vienas konkretus teisės aktas, o susikaupęs taisyklių ir priežiūros institucijų sluoksnis.

    Pasak J. Turowskio, ES DI aktas buvo parengtas per anksti, kai rinkoje dar trūko aiškumo, kaip greitai vystysis technologijos ir kokios rizikos bus reikšmingiausios. Dėl to, anot jo, nuo pat pradžių atsirado papildomas neapibrėžtumas, kuris investicijoms ir produktų diegimui Europoje tapo stabdžiu.

    Vieningo skaitmeninio rinkos trūkumas

    „Meta“ atstovas pabrėžia, kad šiandien Europa vis dar veikia kaip 27 atskiros rinkos, kuriose verslui tenka prisitaikyti prie skirtingų interpretacijų ir papildomų nacionalinių taisyklių. Tokia situacija ypač jautri startuoliams: vietoj vieno mastelio rinkos jie iškart susiduria su fragmentuotu reguliaciniu lauku.

    Jis atkreipė dėmesį, kad skaitmeniniame sektoriuje susiklostė platus taisyklių rinkinys ir daug priežiūros institucijų, o dalis reikalavimų persidengia. Dubliaujantis reguliavimas, pasak jo, kuria teisinį neapibrėžtumą, kuris brangina atitikties užtikrinimą ir lėtina produktų pateikimą rinkai.

    „Reguliavimas dažnai dubliuojasi ir sukuria neapibrėžtumą. Visi norime, kad DI įrankiai būtų etiški ir saugūs, tačiau įgyvendinimo būdas sukelia netvarką“, – sakė Jakubas Turowskis.

    Kur Europa prarado technologinį tempą?

    J. Turowskis primena, kad telekomunikacijų ir ankstesnių technologinių bangų laikais Europa buvo viena lyderių, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais atsilikimas tapo akivaizdus. Jo vertinimu, tai lemia keli veiksniai: investicijų mastas, energijos kaina ir reguliacinė našta, kuri inovacijas dažnai sulėtina dar ankstyvoje stadijoje.

    DI plėtrai būtina didelė skaičiavimo galia, o tai reiškia ir dideles energijos sąnaudas. Europoje energija daugeliu atvejų brangesnė nei JAV, todėl duomenų centrų plėtra ir didelio masto DI sprendimų diegimas čia gali būti mažiau konkurencingas, ypač kai įmonės lygina bendrą projekto kainą ir rizikas.

    Kita problema, pasak jo, yra atsargesnis požiūris į rizikos kapitalą ir startuolių finansavimą. Jei inovatyvūs verslai Europoje auga lėčiau ir sunkiau pasiekia mastą, jie dažniau tampa įsigijimų taikiniais arba keliasi į rinkas, kuriose finansavimas prieinamesnis.

    Omnibus ir „skaitmeninis fitneso patikrinimas“

    Europos Komisijos siūlytas deregulacinis paketas, dažnai vadinamas skaitmeniniu Omnibus, apima galimus pakeitimus, susijusius su bendru duomenų apsaugos reguliavimu ir DI akto taikymu. Tačiau J. Turowskis teigia, kad vien pataisos, neperžiūrint viso taisyklių sluoksnio, gali neduoti apčiuopiamo rezultato.

    „Turiu įspūdį, kad klijuosime pleistrą ant lūžusios kojos. Omnibus gali baigtis niekuo arba beveik niekuo“, – sakė Jakubas Turowskis.

    Daugiau vilčių jis sieja su platesne iniciatyva, kuri numato peržiūrėti visą skaitmeninių taisyklių paketą ir įvertinti, kaip jos veikia Europos konkurencingumą, ar nesidubliuoja ir ką reikėtų supaprastinti. Tokia peržiūra, anot jo, būtų realesnis kelias mažinti fragmentaciją ir aiškiau įvertinti ekonominį reguliavimo poveikį.

    Tuo pat metu ES kursas išlieka aiškus: DI sistemos turi būti saugios, patikimos ir gerbiančios pagrindines teises. Rinkai svarbiausia, kad šie tikslai būtų įgyvendinami taip, jog taisyklės būtų suprantamos, prognozuojamos ir vienodai taikomos visose valstybėse narėse.

  • Stokholmo „Pit“ startuoja viešai: pritraukė apie 14,7 mln. eurų DI pagrįstoms įmonių operacijoms

    Stokholmo „Pit“ startuoja viešai: pritraukė apie 14,7 mln. eurų DI pagrįstoms įmonių operacijoms

    Stokholme įsikūrusi „Pit“ paskelbė apie viešą startą ir pritraukė 16 mln. JAV dolerių investiciją, kuri, pagal šiandienos kursą, sudaro apie 14,7 mln. eurų. Finansavimo raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas Andreessen Horowitz (a16z), prisidėjo „Lakestar“, įkūrėjai ir keli verslo angelai.

    „Pit“ save pozicionuoja kaip DI pagrįstą platformą, skirtą pakeisti įmonių operacijose vis dar paplitusią „lopinę“ iš skaičiuoklių, el. pašto ir griežtų, sunkiai pritaikomų SaaS sprendimų. Bendrovė teigia, kad net po ilgų skaitmenizacijos programų daug kritinių procesų lieka išskaidyti ir sunkiai valdomi.

    DI vietoje skirtingų įrankių

    Pagrindinė „Pit“ idėja yra padėti organizacijoms kurti ir eksploatuoti vidinėms operacijoms pritaikytą programinę įrangą, o ne taikytis prie standartinių sistemų. Tokį modelį įmonė apibūdina kaip DI produktų komanda kaip paslauga, kai sprendimai kuriami aplink konkrečius darbo srautus.

    Platformą sudaro dvi dalys: „Pit Studio“, kuri „mokosi“ kaip veikia organizacija ir padeda suformuoti jai pritaikytas sistemas, bei „Pit Cloud“, kuri suteikia valdomą infrastruktūrą su įmonėms aktualiais saugumo ir atitikties elementais. Bendrovė akcentuoja, kad tikslas nėra prototipai, o realiai naudojami, į gamybą išleisti sprendimai.

    Kas stovi už „Pit“

    „Pit“ įkūrė buvę vadovai, dirbę tokiose kompanijose kaip „Voi“, „Klarna“ ir „iZettle“. Investuotojų ir patariamųjų rate minimi ir vadovai bei ekspertai, siejami su „OpenAI“, „Anthropic“, „Google“, „Deel“ ir „Revolut“, taip pat „Stena“ ir „Lundin“ šeimos.

    Pasak „Pit“, platforma jau diegiama skirtinguose sektoriuose, įskaitant logistiką, telekomunikacijas, elektroninę prekybą ir sveikatos priežiūrą. Tarp klientų įvardijami „Voi“, „Tre“, „Stena Recycling“ ir „Kry“.

    Kur bus nukreiptos investicijos

    Bendrovė teigia, kad naujas kapitalas bus skirtas platformos mastelio didinimui ir platesniam diegimui didelėse organizacijose. Akcentuojama kryptis yra lankstesni DI sprendimai, galintys pakeisti daugybę atskirų įrankių vienu nuosekliu, pagal įmonės procesus sukonstruotu veikimo modeliu.

    „Dešimtmečius įmonės rėmėsi programine įranga, kuri diktuoja, kaip jos turi veikti. Dabar DI leidžia organizacijoms dirbti su sistemomis, sukurtomis aplink jų pačių darbo srautus“, – sakė „Pit“ generalinis direktorius ir vienas įkūrėjų Adamas Jaferis.

    DI pagrįstų platformų banga pastaraisiais metais keičia požiūrį į vidinę įmonių programinę įrangą: nuo universalių paketų link greičiau pritaikomų sprendimų, kurie sujungia duomenis, procesus ir automatizavimą. „Pit“ siekia įsitvirtinti būtent šioje nišoje, kur lankstumas ir saugumas turi atitikti didelių įmonių reikalavimus.

  • Gento DI startuolis „Tekst“ pritraukė 11,5 mln. eurų: žada sutvarkyti įmonių procesų chaosą

    Gento DI startuolis „Tekst“ pritraukė 11,5 mln. eurų: žada sutvarkyti įmonių procesų chaosą

    Belgijoje, Gente, įkurtas dirbtinio intelekto startuolis „Tekst“ pritraukė 11,5 mln. eurų A serijos investiciją. Raundui vadovavo JAV rizikos kapitalo fondas „Elephant“, o lėšos bus skirtos produkto plėtrai ir tarptautinei plėtrai.

    Bendrovę 2022 metais įkūrė vadovas Wouteris Janssenas ir technologijų vadovas Tiebe Parmentieris. „Tekst“ teigia sprendžianti vieną didžiausių kliūčių, dėl kurios DI diegimas įmonėse dažnai neatsiperka: ne pačią technologiją, o netvarkingą, neišrašytą ir sunkiai sugaunamą procesų realybę.

    Kodėl DI įmonėse stringa?

    Pasak „Tekst“, įmonės investuoja į DI, tačiau rezultatai ne visada pasiekia mastą, kurio tikimasi. Problema dažnai slypi tame, kad DI gali perskaityti duomenis, bet nesupranta konteksto, kuriuo darbuotojai remiasi priimdami sprendimus, ypač ten, kur viskas vyksta per el. paštą, dokumentus ir skirtingas sistemas.

    Tokie procesai kaip komercinių pasiūlymų rengimas, užsakymų administravimas, pretenzijų nagrinėjimas ar klientų aptarnavimas neretai būna išskaidyti tarp ilgų susirašinėjimų, PDF dokumentų ir vidinių taisyklių, kurios egzistuoja praktikoje, bet nėra aiškiai aprašytos.

    „Jie gyvena el. laiškuose, PDF dokumentuose ir žmonių galvose. Mūsų procesų intelekto technologija visa tai iškelia į paviršių. Be to DI agentas tėra brangus asistentas arba išpūstas pokalbių robotas“, – sakė Wouteris Janssenas.

    Kaip veikia „Tekst“ idėja?

    Vietoje mėnesius trunkančių konsultantų auditų, kai darbuotojai apklausiami, o procesai braižomi rankiniu būdu, „Tekst“ siekia procesus atkurti automatiškai iš skaitmeninių pėdsakų. Sistema analizuoja, kokios žinutės ir dokumentai sukelia konkrečius veiksmus, ir parodo tikrąją darbo eigą nuo pradžios iki pabaigos.

    Bendrovė akcentuoja, kad kritiniai „back office“ procesai dažnai būna mažiausiai automatizuoti, nors juose sukasi didelė dalis kasdienės organizacijos naštos. Tokiose komandose dešimtys ar net šimtai darbuotojų rankiniu būdu peržiūri užsakymų detales, tikrina sutarčių sąlygas ir derina sprendimus per ilgas el. pašto grandines.

    „Tekst“ platforma integruojama su jau naudojamomis įmonių sistemomis, įvardijamos SAP, „Salesforce“ ir „Microsoft“. Tikslas yra ne tik „pridėti“ DI, bet ir sukurti patikimą procesų sluoksnį, kad automatizavimas būtų pagrįstas realia veikla, o ne teorinėmis schemomis.

    Kam bus skirta investicija?

    Įmonė skelbia turinti 35 darbuotojus ir planuoja iki metų pabaigos komandą padvigubinti, daugiausia samdant inžinerijos ir pardavimų bei plėtros specialistus. Taip pat numatoma spartinti tarptautinę plėtrą, plečiant klientų ratą už dabartinių rinkų ribų.

    Tarp klientų įvardijamos „Daikin Europe N.V.“, „Colruyt Group“, „Securex“ ir „Becton Dickinson“. Investuotojai pabrėžia, kad daug vidutinio dydžio ir didelių įmonių nori diegti DI agentus, tačiau jiems trūksta procesų „žemėlapio“, be kurio automatizavimas tampa trapus ir sunkiai prognozuojamas.

    „Tekst“ sprendimas statomas ant minties, kad prieš automatizuojant reikia aiškiai pamatyti, kaip darbas vyksta iš tiesų. Jei šis sluoksnis įmonėje sutvarkomas, DI gali būti pritaikomas ne pavienėms užduotims, o visai grandinei, kurioje dažniausiai ir prarandamas efektyvumas.

  • Stokholmo „Pit“ pristato DI produktų komandas kaip paslaugą: pritraukė 13,6 mln. eurų

    Stokholmo „Pit“ pristato DI produktų komandas kaip paslaugą: pritraukė 13,6 mln. eurų

    Stokholme įsikūręs startuolis „Pit“ po darbo slaptu režimu viešai prisistatė ir paskelbė pritraukęs 13,6 mln. eurų investiciją. Finansavimo etapui vadovavo Andreessen Horowitz (a16z), prisidėjo ir fondas „Lakestar“ bei grupė technologijų sektoriaus vadovų ir investuotojų.

    „Pit“ teigia siekianti pakeisti įmonių vidinių procesų „lopinį“, kai kasdienė veikla vis dar priklauso nuo skaičiuoklių, el. pašto ir nelanksčių programinės įrangos kaip paslaugos sprendimų. Bendrovės idėja paprasta: vietoje universalių įrankių siūlomos DI pagrindu kuriamos sistemos, pritaikytos konkrečiai organizacijai.

    Kas yra „produktų komanda kaip paslauga“

    „Pit“ save pozicionuoja kaip DI produktų komandą kaip paslaugą, kuri padeda įmonėms sukurti ir įdiegti individualią, gamybinio lygio programinę įrangą vidinėms operacijoms. Tai apima procesus nuo veiklos ir finansų iki klientų aptarnavimo srautų, kur dažniausiai daug rankinio darbo ir daug skirtingų sistemų.

    Bendrovę įkūrė žmonės, anksčiau kūrę arba technologiškai vadovavę „Voi“, „Klarna“ ir „iZettle“ projektuose. Pasak „Pit“, jų tikslas yra ne pateikti prototipą ar eksperimentą, o sukurti realiai veikiančią sistemą, kuri tampa organizacijos kasdienio darbo dalimi.

    Platforma: „Pit Studio“ ir „Pit Cloud“

    „Pit“ produktą sudaro dvi dalys. „Pit Studio“ skirta „išmokti“, kaip dirba komandos, ir padėti suformuoti sistemą, kuri palaiko jų procesus, o „Pit Cloud“ užtikrina valdomą infrastruktūrą su auditu ir prieigos kontrole.

    Bendrovė akcentuoja saugumo ir atitikties elementus: vieno kliento aplinkos izoliavimą, vieno prisijungimo funkciją, vaidmenimis paremtą prieigos valdymą ir audito žurnalus. „Pit“ taip pat nurodo, kad sprendimai kuriami atsižvelgiant į GDPR, NIS2 ir Europos Sąjungos DI akto reikalavimus, o klientų aplinkos laikomos Europos Sąjungoje.

    Pirmieji diegimai ir įvardijami rezultatai

    „Pit“ skelbia jau turinti bandomuosius diegimus logistikoje, telekomunikacijose, elektroninėje prekyboje ir sveikatos priežiūroje. Tarp minimų vardų yra „Voi“, „Tre“, „Stena Recycling“ ir „Kry“, o kai kurios sistemos esą paleidžiamos per kelias dienas ar savaites.

    Įmonė pateikia ir ankstyvus efektyvumo rodiklius: kampanijų įgyvendinimo laikas kai kur sutrumpėjo 85 proc., o viename diegime per metus sutaupyta daugiau nei 10 000 darbo valandų. Taip pat teigiama, kad automatizavus sąskaitų procesus pasiektas 99 proc. sąskaitų priėmimo rodiklis.

    „20 metų įmonės nuomojosi programinę įrangą, kuri verčia dirbti pagal jos taisykles. Su dirbtiniu intelektu tai baigiasi: pirmą kartą kiekviena įmonė gali veikti pagal sistemas, kurias iš tiesų susikūrė pati“, – sakė „Pit“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Adam Jafer.

    „Visos DI bendrovės parduoda greitį. „Pit“ parduoda greitį, kuris išlieka metų metus: saugų, valdomą ir sukurtą ilgam. Tai nauja kategorija“, – sakė a16z generalinis partneris Alex Rampell.