Tag: Startuoliai

  • Vokietijos „Reverion“ pritraukė 154,2 mln. eurų: dujomis maitinamos SOFC elektrinės taikosi į rinką

    Vokietijos „Reverion“ pritraukė 154,2 mln. eurų: dujomis maitinamos SOFC elektrinės taikosi į rinką

    Vokietijos energetikos technologijų bendrovė „Reverion“ pranešė užbaigusi B serijos investicijų etapą ir pritraukusi 154,2 mln. eurų. Įmonė ketina spartinti reversinių kietojo oksido kuro elementų (SOFC) elektrinių gamybą ir didinti jų galią iki megavatų klasės.

    Finansavimo etapui vadovavo „Kembara“, priklausantis „Mundi Ventures“ giliosios technologijos ir klimato fondų krypčiai. Prie investuotojų prisijungė ir „Allianz“, KfW Capital, „Aurum Impact“ bei „Carbon Equity“, taip pat dalyvavo ankstesni rėmėjai, tarp jų „European Innovation Council Fund“.

    Kaip veikia reversinės SOFC elektrinės

    „Reverion“ kuria aukštos temperatūros kuro elementų sistemas, kurios dujas paverčia elektra elektrocheminiu būdu, be degimo. Įmonė teigia, kad toks veikimo principas leidžia efektyviau išnaudoti kurą ir kartu atskirti anglies dioksidą iš kuro srauto gryna forma.

    Pagal bendrovės informaciją, technologija gali naudoti gamtines dujas, biodujas ar vandenilį, o reversinis režimas leidžia veikti ir kaip energijos kaupiklis. Kai elektros sistemoje atsiranda perteklinės generacijos, įrenginys gali ją panaudoti dujoms pagaminti ir sukaupti vėlesniam naudojimui.

    „Saulė ir vėjas suteikia švarią energiją, tačiau tik tada, kai leidžia oras. Reikia švarios galios, kuri būtų pasiekiama pagal poreikį“, – sakė „Reverion“ vadovas ir vienas įkūrėjų Stephanas Herrmannas.

    Kur investicijos bus panaudotos

    Pagrindinė pritrauktų lėšų dalis, pasak „Reverion“, bus skirta naujai gamyklai Vokietijoje ir serijinei gamybai išplėsti. Bendrovė tikisi gamybos pajėgumus padidinti dešimteriopai ir pasiekti maždaug 250 megavatų per metus.

    Įmonės teigimu, jos komanda per pastarąjį laiką išaugo nuo 100 iki daugiau nei 200 žmonių, o naujoje gamybos vietoje planuojama sukurti iki 800 papildomų darbo vietų. Bendrovė taip pat nurodo, kad septynios elektrinės jau veikia klientų objektuose, o pirmieji tarptautiniai projektai planuojami artimiausiu metu.

    Kodėl akcentuojami duomenų centrai ir DI

    „Reverion“ išskiria augantį poreikį patikimai energijai, ypač duomenų centruose, kurių elektros paklausa didėja dėl DI skaičiavimo pajėgumų plėtros. Įmonė argumentuoja, kad vietoje įrengiamos dujomis maitinamos sistemos gali sumažinti priklausomybę nuo tinklo pralaidumo ir greičiau užtikrinti pastovią galią.

    Investuotojai pabrėžia, kad vertė slypi ne vien efektyvume, bet ir galimybėje mažinti emisijas, kai naudojamos atsinaujinančios kilmės dujos. „Augimo rinka yra duomenų centrų aprūpinimas energija, kur svarbus ir efektyvumas, ir anglies pėdsakas“, – sakė „Kembara“ klimato krypties vadovas Robertas Trezona.

    Anksčiau „Reverion“ skelbė gavusi 19,5 mln. eurų paramą iš Europos inovacijų fondo, o 2024 metais buvo pritraukusi 56 mln. eurų A serijos finansavimą. Naujas 154,2 mln. eurų etapas įmonei turėtų padėti pereiti nuo ribotos gamybos prie pramoninio masto ir siekti didesnės galios sprendimų.

  • „Sofinnova Partners“ uždarė 82 mln. eurų medtech fondą: planuoja sukurti iki 8 įmonių

    „Sofinnova Partners“ uždarė 82 mln. eurų medtech fondą: planuoja sukurti iki 8 įmonių

    Europos gyvybės mokslų rizikos kapitalo bendrovė „Sofinnova Partners“ uždarė ketvirtąjį medicinos technologijų fondą „Sofinnova MD Start IV“, pritraukusi 82 mln. eurų. Fondą investuotojai perprenumeravo, tad įsipareigojimų suma viršijo pradinį tikslą.

    Naujos lėšos bus skirtos plėsti bendrovės medtech įmonių kūrimo strategiją Europoje ir Jungtinėse Valstijose. „Sofinnova Partners“ siekia turėti daugiau galimybių ne tik startuoti su naujomis idėjomis, bet ir padėti joms pereiti svarbiausius vystymo etapus.

    Per artimiausius penkerius metus fondas planuoja paleisti 6–8 medtech bendroves. „MD Start IV“ turėtų finansuoti projektus nuo pačios pradžios iki pagrindinių klinikinių ir veiklos etapų, kartu suteikiant vadinamąją praktinę komandų paramą.

    Pasak „Sofinnova Partners“, modelis remiasi klinikine įžvalga, verslumo kompetencijomis ir operaciniu įgyvendinimu, kad būtų kuriamos technologijos, sprendžiančios nepatenkintus medicinos poreikius. Portfelio bendrovės taip pat gauna prieigą prie tarptautinio partnerių tinklo, kuris svarbus klinikiniams tyrimams, reguliaciniams procesams ir komercializavimui.

    „Sofinnova MD Start“ yra viena iš nedaugelio strategijų Europoje, orientuotų į medtech įmonių kūrimą nuo nulio. Mūsų modelį išskiria aktyvus komandos vaidmuo kuriant ir palaikant kiekvieną įmonę nuo pirmos dienos“, – sakė „Sofinnova Partners“ valdybos pirmininkas ir vadovaujantis partneris Antoine Papiernik.

    Naujasis fondas seka po „Sofinnova MD Start III“, kuris buvo 63 mln. eurų dydžio ir investavo į šešias bendroves. Anksčiau skelbta, kad šios įmonės bendrai pritraukė daugiau nei 140 mln. eurų vėlesnių etapų finansavimo.

    „Sofinnova Partners“ nurodo, kad ankstesnio portfelio pavyzdžiai apima „LimFlow“, kuri buvo įsigyta „Inari Medical“ sandoryje, kurio vertė galėjo siekti apie 380 mln. eurų, bei „PreCARDIA“, kurią įsigijo „Abiomed“. Tarp portfelio įmonių minimos ir „CorWave“, pritraukusi daugiau nei 100 mln. eurų, bei „BrightHeart“, gavusi JAV FDA ir CE žymėjimo patvirtinimus ir pritraukusi apie 11 mln. eurų A serijos investiciją.

    Dar viena portfelio įmonė „Moon Surgical“ gavo FDA ir CE žymėjimo patvirtinimus savo sistemai „Maestro“, kuri, bendrovės teigimu, iki šiol panaudota gydant daugiau nei 3 700 pacientų. Tokie rodikliai investuotojams svarbūs kaip ženklas, kad technologijos pasiekia realią klinikinę praktiką, o ne lieka laboratorijos prototipų stadijoje.

    Rizikos kapitalo rinkoje medtech segmentas pastaraisiais metais susiduria su ilgesniais atsipirkimo terminais ir griežtesniais reguliaciniais reikalavimais, todėl vis daugiau reikšmės įgauna ankstyvas klinikinis pagrindimas ir aiški komercializavimo strategija. „Sofinnova Partners“ fondas akcentuoja būtent šią kryptį, derindamas kapitalą su komandos įsitraukimu į įmonių kūrimą.

  • Italijos startuolis „Complaion“ pritraukė 13,5 mln. eurų: kaip žada palengvinti atitiktį MVĮ

    Italijos startuolis „Complaion“ pritraukė 13,5 mln. eurų: kaip žada palengvinti atitiktį MVĮ

    Italijos bendrovė „Complaion“, kuri padeda mažoms ir vidutinėms įmonėms tvarkyti sertifikavimą ir reguliacinę atitiktį, pritraukė 13,5 mln. eurų investiciją. Lėšos bus skirtos komandos plėtrai, technologijos vystymui ir tarptautinei plėtrai Europoje.

    Finansavimo etapui vadovavo investuotojai „Eurazeo“ ir „Founders Fund“, prisidėjo ir kiti fondai. Bendrovė skelbia, kad investicija leis greičiau diegti naujas funkcijas ir stiprinti klientų aptarnavimą, kai reikalavimų verslui Europoje daugėja.

    Kas yra „Complaion“ ir ką automatizuoja

    „Complaion“ įkurta 2024 metais, o jos tikslas – supaprastinti atitikties procesus sujungiant technologinę platformą ir ekspertų pagalbą. Įmonė dirba su sertifikuotais auditoriais bei atitikties specialistais, kad dalis dokumentų ir procedūrų būtų sutvarkoma greičiau.

    Pasak bendrovės, platforma gali automatizuoti iki 80 proc. rankinių užduočių, kurios paprastai atliekamos ruošiantis auditams ir sertifikavimui. Taip pat teigiama, kad sertifikavimo terminus kai kuriais atvejais pavyko sutrumpinti iki penkių kartų.

    Sertifikatai, NIS2 ir DI aktas

    Bendrovės paslaugos apima skirtingus standartus, tarp jų ISO 9001, ISO 27001 ir ISO 42001, taip pat su ESG susijusius reikalavimus, pavyzdžiui, ISO 14001. Įmonė pabrėžia, kad klientai veikia įvairiuose sektoriuose – nuo gamybos ir sveikatos priežiūros iki logistikos ir programinės įrangos.

    „Complaion“ taip pat orientuojasi į Europos reguliavimą, aktualų skaitmeninėms ir infrastruktūrinėms veikloms, įskaitant NIS2 direktyvą ir DI aktą. Daugeliui MVĮ tai tampa iššūkiu dėl ribotų resursų, todėl auga paklausa sprendimams, kurie sujungia automatizaciją ir konsultacinę kompetenciją.

    Plėtra Europoje ir vieno langelio modelis

    Artimiausiame etape bendrovė siekia tapti vieno langelio atitikties partneriu MVĮ: greta sertifikavimo ji mini tokias kryptis kaip privatumas ir BDAR, darbų sauga, taip pat DPO paslauga. Tokia strategija atitinka rinkos tendenciją, kai įmonės nori vieno tiekėjo, galinčio uždengti kelias rizikos ir atitikties sritis.

    „Vis labiau skaitmeniniame sektoriuje žmogaus kompetencija turi išlikti centrinė, ypač tokioje sudėtingoje rinkoje kaip atitiktis. Toliau plėsime pasiūlą, kad atitiktis Europoje MVĮ būtų paprastesnė, sklandesnė ir patikima“, – sakė „Complaion“ vadovas Edoardo Tarricone.

    Naujos investicijos, pasak bendrovės, bus naudojamos samdyti daugiau specializuotų profesionalų, stiprinti klientų aptarnavimą ir toliau vystyti nuosavą platformą. Taip pat numatoma spartinti plėtrą visoje Europoje, kur reguliaciniai reikalavimai tampa vis labiau standartizuoti, bet jų įgyvendinimas įmonėms išlieka sudėtingas.

  • Estijos „bilt.me“ pritraukė 615 000 eurų: su „Bolt“ įkūrėjo parama plečia DI programėlių kūrėją

    Estijos „bilt.me“ pritraukė 615 000 eurų: su „Bolt“ įkūrėjo parama plečia DI programėlių kūrėją

    Talyne įsikūręs startuolis „bilt.me“, kuriantis DI pagrįstą mobiliųjų programėlių kūrimo įrankį, pritraukė apie 615 000 eurų išankstinėje (pre-seed) investicijų stadijoje. Įmonė siekia sparčiau plėstis tarptautiniu mastu ir tobulinti platformą, skirtą kurti iOS ir „Android“ programėles be programavimo.

    Investicijų raundui vadovavo ankstyvos stadijos rizikos kapitalo fondas „Superhero Capital“, dirbantis su programine įranga grįstais startuoliais Baltijos šalyse ir Suomijoje. Prie raundo prisidėjo ir „Bolt“ įkūrėjas Markus Villig bei investuotojai, susiję su investavimo platformos „Lightyear“ komanda.

    „Turime būti sąžiningi: Europa atsilieka energetikoje, lustuose, DI infrastruktūroje ir pažangiausių modelių lenktynėse. Tačiau yra sluoksnis, kuriame Europa vis dar pasaulinė lyderė – programėlių sluoksnis, DI paverčiantis tuo, ką žmonės realiai naudoja ir už ką moka“, – sakė „bilt.me“ vadovas Uku Joost Annus.

    „bilt.me“ atsirado 2025 metais kaip hakatono projektas, kai komanda ieškojo būdų greičiau testuoti ir paleisti programėles, atsižvelgiant į griežtesnes „Apple“ taisykles. Startuolį įkūrė Uku Joost Annus, Kevin Akkermann ir Karl Kiilaspää, o šiandien komandoje dirba šeši inžinieriai.

    Platforma veikia paprastai: vartotojas natūralia kalba aprašo programėlės idėją, o sistema sugeneruoja veikiančią programėlę, leidžia ją peržiūrėti telefone ir padeda publikuoti „App Store“ arba „Google Play“. Bendrovė pabrėžia, kad orientuojasi būtent į natyvias mobiliąsias programėles, o ne tik į naršyklėje veikiančius sprendimus.

    „Yra daugiau nei milijardas svetainių, bet tik keli milijonai programėlių: jas kurti sunkiau, todėl jas kuria mažiau žmonių. Būtent šioje spragoje matome galimybę – suteikti daugiau žmonių šansą tapti verslininkais“, – sakė Uku Joost Annus.

    „bilt.me“ teigia sukūrusi ir papildomą infrastruktūrą, reikalingą natyvioms programėlėms: mokėjimų, debesijos ir dalijimosi sluoksnius. Šie komponentai įvardijami kaip „Bilt Payments“, „Bilt Cloud“ ir „Bilt Link“, o vartotojams žadama galimybė eksportuoti „React Native“ kodą ir tęsti plėtrą savarankiškai.

    Verslo modelis paremtas freemium principu: yra nemokamas planas, o mokami planai prasideda maždaug nuo 13 eurų per mėnesį. Taip pat siūlomas verslo planas, kuriame numatytos organizacijoms svarbios funkcijos, įskaitant prisijungimų valdymą ir duomenų nesaugojimą.

    Įmonė skelbia perkopusi šešiaženklę metinių pasikartojančių pajamų ribą, o pastaruosius tris mėnesius pajamos esą augo dvigubai kiekvieną mėnesį. „bilt.me“ taip pat tvirtina, kad platforma jau naudojasi tūkstančiai žmonių, o dalis jų programėles yra sėkmingai publikavę ir monetizavę abiejose parduotuvėse.

    „Kai man buvo 19, programėlės sukūrimas buvo viena didžiausių kliūčių idėją paversti įmone. „Bilt.me“ šią kliūtį nuima kitai kūrėjų kartai“, – sakė „Bolt“ įkūrėjas Markus Villig.

    Gautas finansavimas bus skirtas globaliai plėtrai ir produkto galimybėms plėsti. Ilgalaikis tikslas – tapti pagrindine platforma, leidžiančia greitai sukurti ir paleisti realų mobilų produktą tiems, kurie turi idėją, bet neturi programavimo įgūdžių.

  • Londono „Reactive Technologies“ gavo 19 mln. eurų iš EIB: kaip tai turėtų sustiprinti Europos elektros tinklus

    Londono „Reactive Technologies“ gavo 19 mln. eurų iš EIB: kaip tai turėtų sustiprinti Europos elektros tinklus

    Londone įsikūrusi elektros tinklų technologijų bendrovė „Reactive Technologies“ pritraukė 19 mln. eurų finansavimą iš Europos investicijų banko (EIB). Lėšos bus skirtos platformos „GridVerix“ plėtrai, siekiant mažinti elektros tiekimo sutrikimų riziką ir optimizuoti tinklų eksploatacijos kaštus Europoje.

    Bendrovės teigimu, „GridVerix“ leidžia realiuoju laiku stebėti svarbius elektros sistemos stabilumo rodiklius. Tarp jų – inercija, tai yra generatoriuose sukaupta kinetinė energija, padedanti tinklui atlaikyti staigius trikdžius, taip pat įtampos stiprumo ir stabilumo parametrai skirtingose tinklo vietose.

    „EIB parama ateina kritiniu metu. Sparčiai augant atsinaujinančiai energetikai ir dideliems vartotojams, pavyzdžiui, duomenų centrams, Europos tinklus valdyti darosi sudėtingiau. Realaus laiko stabilumo matavimai gali padėti operatoriams išlaikyti saugumą ir mažinti kaštus vartotojams“, – sakė „Reactive Technologies“ vadovas Marcas Borrettas.

    Ši investicija atspindi platesnę tendenciją Europos energetikoje: elektros tinklai tampa vienu svarbiausių energetinės transformacijos „siaurųjų kakliukų“. Prie tinklo prijungiama vis daugiau vėjo ir saulės elektrinių, o kartu auga ir paklausa dėl elektrifikacijos, šilumos siurblių, elektromobilių įkrovimo infrastruktūros bei pramonės poreikių.

    Tokioje aplinkoje tinklų operatoriams būtina tiksliai suprasti, kiek sistema atspari staigiems pokyčiams, pavyzdžiui, netikėtai dingus gamybai ar šoktelėjus vartojimui. Realaus laiko matavimai gali padėti greičiau identifikuoti silpnąsias vietas ir priimti sprendimus, leidžiančius integruoti daugiau atsinaujinančios energijos neprarandant stabilumo.

    „Europai reikia elektros tinklų, kurie spėtų paskui spartų atsinaujinančios energijos augimą. „Reactive Technologies“ suteikia operatoriams gerokai aiškesnį vaizdą, kas vyksta jų tinkluose realiuoju laiku. Mūsų finansavimas padės šią technologiją išplėsti į daugiau rinkų ir mažinti elektros tiekimo sutrikimų riziką“, – sakė EIB viceprezidentas Karlas Nehammeris.

    EIB nurodo, kad finansavimas suteikiamas rizikos skolos forma ir yra remiamas programos InvestEU. Šis sandoris taip pat siejamas su EIB grupės iniciatyva TechEU, kurios tikslas – paspartinti investicijas į strategines technologijas ir stiprinti Europos konkurencingumą.

    Iš 19 mln. eurų paskolos iki 7 mln. eurų bendrovė planuoja nukreipti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklai savo centre Suomijoje, Oulu mieste. Likusi dalis numatyta technologijos diegimui Europos Sąjungoje, orientuojantis į komercinę plėtrą ir darbą su tinklų operatoriais.

    „Reactive Technologies“ buvo įkurta 2010 metais, ją įsteigė dr. Heikki Huomo ir Marcas Borrettas. Bendrovė pozicionuoja save kaip tinklą stiprinančių technologijų kūrėją, sprendžiantį energijos perėjimo, spartėjančios elektrifikacijos ir augančių apkrovų keliamus iššūkius.

    Bendrovės būstinė yra Londone, o pardavimų ir projektų įgyvendinimo komandos dirba su klientais įvairiose rinkose. „Reactive Technologies“ taip pat turi komercinius biurus JAV rytų ir vakarų pakrantėse, Jungtiniuose Arabų Emyratuose bei Australijoje, o pagrindiniai tyrimai vystomi Suomijoje.

    Energetikos sektoriuje vis dažniau pabrėžiama, kad vien naujų elektrinių nepakanka – būtina didinti tinklų pralaidumą ir valdymo tikslumą. Tokios priemonės kaip pažangūs matavimai, skaitmeniniai tinklų modeliai ir automatizuotas valdymas tampa praktišku būdu greičiau pritaikyti infrastruktūrą prie sparčiai besikeičiančios gamybos ir vartojimo struktūros.

    „Reactive Technologies“ atveju EIB finansavimas rodo augantį institucinių investuotojų dėmesį sprendimams, kurie padeda iš tinklų „išspausti“ daugiau galios ir stabilumo be brangiausių, ilgai trunkančių statybų. Jei technologija pasiteisins diegimo mastu, jos nauda gali atsispindėti tiek tiekimo patikimumu, tiek galutinėmis sąnaudomis vartotojams.

  • „Sofinnova Partners“ uždarė 82 mln. eurų MD Start IV fondą: kiek naujų MedTech startuolių planuoja?

    „Sofinnova Partners“ uždarė 82 mln. eurų MD Start IV fondą: kiek naujų MedTech startuolių planuoja?

    Paryžiuje įsikūrusi gyvybės mokslų investuotoja „Sofinnova Partners“ pranešė užbaigusi MD Start IV fondo pritraukimą. Fondas pasiekė 82 mln. eurų dydį ir, bendrovės teigimu, sulaukė didesnio investuotojų susidomėjimo, nei planuota.

    MD Start strategija orientuota ne į jau veikiančių įmonių finansavimą, o į MedTech startuolių kūrimą nuo idėjos ir ankstyvųjų prototipų stadijos. Tai reiškia aktyvesnį fondo komandos dalyvavimą – nuo komandos formavimo iki klinikinių ir reguliacinių gairių.

    Kas yra MD Start modelis?

    „Sofinnova Partners“ MD Start modelį vysto nuo 2008 metų, kai buvo uždarytas pirmasis šios krypties fondas. Per kelis ciklus strategijos apimtis augo, o dabartinis MD Start IV fondas yra reikšmingai didesnis už ankstesnį.

    Tokio tipo fondai Europoje išsiskiria tuo, kad dažnai veikia kaip vadinamieji venture studio arba company builder modeliai. MedTech srityje tai ypač aktualu, nes produktų kelias iki rinkos paprastai yra ilgesnis dėl klinikinių tyrimų, sertifikavimo ir įėjimo į ligoninių pirkimų sistemas.

    „Sofinnova MD Start yra viena iš nedaugelio strategijų Europoje, kuri MedTech įmones kuria nuo nulio. Mūsų modelį išskiria aktyvus komandos vaidmuo, kuriant ir palaikant kiekvieną bendrovę nuo pirmos dienos“, – sakė „Sofinnova Partners“ valdybos pirmininkas ir vadovaujantis partneris Antoine Papiernik.

    Rezultatai ir įsigijimai

    Anot „Sofinnova Partners“, MD Start III fondas investavo į šešias bendroves, kurios vėliau pritraukė daugiau nei 140 mln. eurų vėlesnių etapų finansavimo. Tai svarbus rodiklis, nes MedTech įmonėms dažnai reikia kelių finansavimo raundų iki komercinio mastelio.

    Tarp ryškiausių pavyzdžių įvardijamas „LimFlow“ sandoris, kai bendrovę įsigijo „Inari Medical“. Maksimali sandorio vertė, remiantis viešai skelbta informacija, siekė apie 392 mln. eurų.

    Portfelyje minimos ir kitos įmonės, tarp jų „CorWave“, kuri, pasak fondo, yra pritraukusi daugiau nei 100 mln. eurų. Taip pat įvardijamos „BrightHeart“ ir „Moon Surgical“, kurios yra gavusios reguliacinius leidimus JAV ir Europos rinkoms.

    „Esame dėkingi tiek esamiems, tiek naujiems investuotojams už pasitikėjimą mūsų aktyviu įmonių kūrimo požiūriu. Su MD Start IV sieksime kartu su inžinieriais, gydytojais ir mokslininkais vystyti medicinos technologijas nuo laboratorijos iki klinikos“, – sakė „Sofinnova Partners“ partnerė Anne Osdoit.

    Ką planuoja daryti su 82 mln. eurų?

    Užbaigusi MD Start IV fondo pritraukimą, „Sofinnova Partners“ teigia per artimiausius penkerius metus sieksianti sukurti 6–8 naujas MedTech bendroves Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Fondo komanda žada suteikti ne tik kapitalą, bet ir operacinę bei strateginę pagalbą iki svarbiausių klinikinių ir verslo etapų.

    Tokia kryptis atspindi platesnę rinkos tendenciją: investuotojai sveikatos technologijose vis dažniau ieško ne vien idėjų, bet ir struktūruoto kelio iki klinikinio įrodymo bei aiškios kompensavimo ir pardavimų strategijos. Dėl to auga susidomėjimas modeliais, kurie startuoliams nuo pradžių padeda sureguliuoti reguliacinę, klinikinę ir komercinę logiką.

  • „Eureka! Venture“ Italijoje startuoja su 20 mln. eurų fondu: dėmesys „DeepTech“ ir ankstyvai stadijai

    20 mln. eurų fondas Lazio regionui

    Milane ir Romoje veikianti rizikos kapitalo valdytoja „Eureka! Venture“ paskelbė pradedanti „Eureka! Fund II – Deep Tech Lazio“ – 20 mln. eurų ankstyvos stadijos fondą, skirtą „DeepTech“ startuoliams Italijoje. Fondas investuos nuo koncepcijos patvirtinimo ir pre-seed iki seed bei kitų ankstyvų etapų.

    Pagrindinis investuotojas fonde – Lazio regiono inovacijų agentūra Lazio Innova, įsipareigojusi skirti 16 mln. eurų. Šios lėšos numatytos pagal Europos Sąjungos struktūrinių fondų programą 2021–2027 metų laikotarpiui, o likusi dalis planuojama pritraukti iš privačių investuotojų.

    „Su pirmuoju fondu parodėme, kad Italija turi nuosavų technologijų, kurios gali konkuruoti tarptautiniu mastu. Su antruoju fondu ir kartu su Lazio Innova sieksime pritraukti daugiau investuotojų į „DeepTech“, kuri Italijoje vis dar nepakankamai atstovaujama“, – sakė „Eureka! Venture“ vadovas Stefano Peroncini.

    Pasak fondo valdytojo, vienas iš naujojo fondo tikslų – sumažinti privačių investuotojų įėjimo barjerus. Tam numatomas mechanizmas, pagal kurį pelno ir nuostolių pasidalijimas gali būti suprojektuotas taip, kad privačiam kapitalui rizika būtų mažesnė, o tai svarbu ankstyvos stadijos „DeepTech“ investicijoms.

    „DeepTech“ rinka Europoje juda

    Fondo startas vyksta tuo metu, kai Europoje tęsiamas finansavimas „DeepTech“ kryptims – nuo robotikos ir pažangios gamybos iki kvantinių technologijų bei medžiagotyros. Italijoje pastaruoju metu taip pat matomos didesnės investicijos į aukštųjų technologijų komandas, ypač pramonės, infrastruktūros ir kibernetinio saugumo srityse.

    „Eureka! Fund II – Deep Tech Lazio“ bus orientuotas į technologijas, turinčias aiškų mokslinį pagrindą, intelektinę nuosavybę ir aukštas įėjimo kliūtis konkurentams. Tai reiškia, kad prioritetas bus teikiamas sprendimams, kuriems reikalinga ilgesnė kūrimo fazė, tačiau sėkmės atveju jie gali sukurti didesnę vertę ir būti patrauklūs tarptautinei plėtrai.

    Kur bus investuojama?

    Fondo strategijoje įvardijamos sritys, kurios Europoje laikomos prioritetinėmis dėl konkurencingumo ir atsparumo: klimato kaitos mažinimas ir energetikos transformacija, tvarumas bei žiedinė ekonomika. Taip pat numatytos investicijos į pramonę ir pažangią gamybą, mobilumą, infrastruktūrą, logistiką, saugumą ir gynybą.

    Atskira kryptis – sprendimai, susiję su visuomenės senėjimu ir ilgaamžiškumu, kur „DeepTech“ gali pasiūlyti naujus diagnostikos, reabilitacijos, asistentinių sistemų bei automatizavimo modelius. Fondo investavimo logika remiasi prielaida, kad tokios technologijos dažniausiai gimsta akademinėje aplinkoje, bet joms trūksta kapitalo ir pramoninės validacijos ankstyvame etape.

    „Investicija į „Eureka! Venture“ padeda stiprinti Lazio modelį, orientuotą į tyrimų ir nuosavų technologijų komercializavimą. Tai plečia regiono ekosistemos įrankius ir kuria tvirtesnę jungtį tarp mokslo, verslo ir rinkos“, – sakė Lazio Innova generalinis direktorius Andrea Ciampalini.

    Kas yra „Eureka! Venture“?

    „Eureka! Venture“ įkurta 2019 metais kaip nepriklausoma turto valdymo bendrovė, veikianti rizikos kapitalo ir privataus kapitalo rinkoje. Bendrovė nurodo, kad iki šiol yra pritraukusi daugiau nei 190 mln. eurų per kelis skirtingos specializacijos fondus – nuo technologijų perdavimo iki programinės įrangos ir investicijų į mažas ir vidutines įmones.

    Naujasis „Eureka! Fund II – Deep Tech Lazio“ pristatomas kaip tęstinumas po ankstesnio technologijų perdavimo fondo, pradėto 2020 metais. Skelbiama, kad antruoju fondu bus siekiama plačiau investuoti į ankstyvą ir augimo stadiją, daug dėmesio skiriant industrializacijai, produkto validacijai ir komercializavimui.

    Fondas planuoja vykdyti projektų paiešką visos Italijos mastu, tačiau investicijų prioritetas bus teikiamas komandoms, kurios jau veikia Lazio regione arba ketina čia kurti aktyvią veiklą. Taip siekiama ne tik finansuoti technologijų kūrimą, bet ir pritraukti į regioną kompetencijas, įmones bei kapitalą.

  • Švedų DI startuolis „Klang“ pritraukė 1,32 mln. eurų ir pristatė atvirą švedų kalbos modelį

    Švedų DI startuolis „Klang“ pritraukė 1,32 mln. eurų ir pristatė atvirą švedų kalbos modelį

    Helsingborge įsikūręs švedų dirbtinio intelekto startuolis „Klang“ pritraukė 1,32 mln. eurų investiciją, o įmonės vertė šiame etape siekė 13,2 mln. eurų. Bendrovė kuria sprendimus, kurie pokalbius įrašų pavidalu paverčia tekstu, juos apibendrina ir analizuoja, orientuodamasi į susitikimus, interviu ir kitus dialogus.

    Finansavimo raundą, kaip skelbiama, palaikė esami akcininkai, o tarp investuotojų minimi technologijų verslininkai ir rizikos kapitalo ekosistemai artimi vardai. „Klang“ teigia, kad lėšas planuoja nukreipti tolesniam DI vystymui, produktų plėtrai ir tarptautinei plėtrai, taip pat numato samdyti apie 10 žmonių.

    Pagrindinis žingsnis: atviras švedų kalbos atpažinimas

    Kartu su investicijų naujiena „Klang“ paskelbė išleidusi atvirą kalbos atpažinimo modelį švedų kalbai, pavadintą „Pianissimo“. Įmonė akcentuoja, kad modelis apmokytas atpažinti švedų kalbą ir dialektus, o svarbi detalė praktiniam naudojimui yra tai, kad jis gali veikti lokaliai įprastame nešiojamajame kompiuteryje.

    Pasak bendrovės, „Pianissimo“ paremtas „Nvidia“ atviru kalbos atpažinimo modeliu „Parakeet“, tačiau buvo papildomai optimizuotas švedų kalbai ir jos tarmėms. „Klang“ teigia, kad vidiniuose testuose tikslumas buvo panašus į Švedijos nacionalinės bibliotekos publikuojamą atvirą modelį „KB Whisper Large“, o sparta esą išaugo maždaug 60 kartų.

    Atviras modelis, ypač kai jis gali veikti lokaliai, yra svarbus dėl kelių priežasčių: mažesnės delsos realiu laiku, mažesnių infrastruktūros kaštų ir galimybės jautresnius duomenis tvarkyti įrenginyje, jų neišsiunčiant į nuotolinius serverius. Tokie sprendimai vis dažniau pasirenkami organizacijose, kurios nori suderinti našumą su duomenų apsaugos ir atitikties reikalavimais.

    Vizija: paieškoma organizacijos pokalbių atmintis

    „Klang“ savo ilgalaikį tikslą apibūdina kaip platformą, kuri taptų įmonių ir organizacijų pokalbių paieškoma atmintimi. Idėja neapsiriboja vien perrašymu į tekstą: siekiama, kad DI suprastų kontekstą, niuansus, dialektus ir ryšius tarp skirtingų pokalbių.

    „Mūsų vizija tokia, kad tai, kas pasakyta, niekada nepradingtų. Norime sukurti tobulą kiekvieno pokalbio atmintį – atmintį, kuri ne tik prisimena, kas buvo pasakyta, bet ir supranta pokalbį ne prasčiau, o kartais net geriau nei žmonės kambaryje“, – sakė „Klang“ bendraįkūrėjas ir vadovas Niklas Silfverström.

    Tokia kryptis atliepia platesnę rinkos tendenciją: įmonės vis aktyviau ieško būdų, kaip „nepaskandinti“ žinių susitikimų užrašuose, skambučiuose ar vidinėse konferencijose. Praktikoje tai reiškia augantį poreikį sprendimams, kurie ne tik transkribuoja, bet ir pateikia santraukas, išskiria sprendimus, užduotis, rizikas bei padeda greitai rasti konkrečias citatas.

    Plėtra: Šiaurės šalys, Beniliuksas, DACH ir Japonija

    Įmonė teigia, kad vysto ir eksploatuoja technologiją Švedijoje, akcentuodama dėmesį Europos duomenų apsaugos principams. Tarptautinės plėtros plane minimos Šiaurės šalys, Beniliukso regionas, DACH rinka bei Japonija.

    „Klang“ taip pat nurodo, kad 2026 metų rugpjūčio 12 dieną startavo Japonijoje, kur naudotojai gali įrašyti, transkribuoti ir apibendrinti pokalbius per japonų kalbai pritaikytą sąsają. Bendrovė skelbia lokalizavusi tiek internetinę platformą, tiek „iOS“ ir „Android“ programėles.

    „Kuriame vis daugiau technologijų, kurioms reikia transkribavimo realiu laiku, tačiau trūko atviro modelio, pritaikyto švedų kalbai, kuris suderintų aukštą kokybę ir mums reikalingą spartą. Tai, kad „Pianissimo“ veikia įprastoje vartotojiškoje įrangoje, atveria visiškai naujus paslaugų tipus“, – sakė „Klang“ DI vadovas ir bendraįkūrėjas Mattias Fält.

    Rinkoje, kur transkribavimo ir susitikimų santraukų sprendimai sparčiai komoditizuojasi, „Klang“ strategija investuoti į nuosavus kalbos ir šnekos modelius gali tapti bandymu išsiskirti specifinėmis kalbomis, dialektais ir realaus laiko greičiu. Jei pažadamas našumo ir kokybės santykis pasitvirtins realiuose diegimuose, atviri modeliai gali tapti reikšmingu svertu tiek plėtrai, tiek partnerystėms su kitais kūrėjais.

  • Ukrainoje išbandyta dronų autonomija: „DOD Solution“ pritraukė 1,8 mln. eurų AURA DI plėtrai

    Estijos ir Ukrainos gynybos technologijų bendrovė „DOD Solution“ užbaigė ankstyvosios stadijos investicijų etapą ir pritraukė 1,8 mln. eurų. Lėšos bus skirtos plėsti AURA platformą, kuri kuria didesnę nepilotuojamų sistemų autonomiją, kai ryšys ar GPS signalas yra sutrikdomi.

    Investicijų etape dalyvavo keli rizikos kapitalo fondai ir verslo angelai, o strateginiu investuotoju prisijungė Kanados dronų technologijų bendrovė „Draganfly“. „DOD Solution“ teigia, kad naujieji partneriai padės greičiau perkelti sprendimą iš ribotos apimties diegimų į masinę integraciją skirtingose platformose.

    „Autonomija turi veikti įvairiose nepilotuojamose sistemose ir skirtingose operacinėse aplinkose, o ne būti pririšta prie vienos platformos. Dabar siekiame, kad AURA būtų lengviau integruoti, greičiau mastelinti ir kad ji palaikytų vis reiklesnes borto užduotis“, – sakė „DOD Solution“ vadovas Romanas Hapačylas.

    Kas yra AURA platforma?

    Bendrovė, įkurta 2023 metais, kuria borto kompiuterius ir autonomijos sistemas nepilotuojamiems sprendimams. „DOD Solution“ dirba su nepilotuojamų platformų gamintojais, kad autonomija būtų įdiegiama pačiame įrenginyje, o ne priklausytų nuo nuotolinio ryšio ar debesijos paslaugų.

    Pagrindinis produktas AURA apima AURA SBC borto kompiuterį ir AURA OS programinės įrangos paketą. Sprendimas skirtas autonominei navigacijai ir aplinkos suvokimui, taikinių atpažinimui bei sekimui, taip pat galutiniam taikymui situacijose, kai GPS ar ryšio kanalai yra ribojami.

    Pasak bendrovės, AURA pritaikyta skirtingiems nepilotuojamų orlaivių tipams, įskaitant FPV dronus, perėmimo dronus ir fiksuoto sparno UAV. Bendrovė nurodo, kad technologija jau buvo panaudota Ukrainoje realiomis kovinėmis sąlygomis.

    Kodėl investuotojai finansuoja autonomiją?

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija investuoti į sprendimus, kurie didina nepilotuojamų sistemų savarankiškumą ir atsparumą trikdymui. Karo Ukrainoje patirtis parodė, kad svarbiausi tampa sprendimai, galintys veikti prastėjančio ryšio sąlygomis, greitai prisitaikyti prie skirtingų platformų ir būti diegiami dideliais kiekiais.

    „DOD Solution“ finansavimas įsilieja į platesnį gynybos technologijų investicijų srautą Europoje, kur daug dėmesio skiriama programinei įrangai, borto skaičiavimams ir DI spartinimui. Tokie sprendimai dažnai vertinami kaip greičiau mastelinami nei vien tik naujų aparatinių platformų kūrimas, nes gali būti integruojami į jau naudojamus dronus.

    Kur bus panaudotos 1,8 mln. eurų investicijos?

    Bendrovė skelbia, kad finansavimas padės pradėti kitos kartos AURA SBC gamybą, toliau vystyti AURA OS ir DI galimybes įrenginyje. Taip pat planuojama spartinti integracijas su nepilotuojamų platformų gamintojais Ukrainoje ir kitose rinkose.

    „DOD Solution“ taip pat akcentuoja tiekimo grandinės ir gamybos parengtį, siekiant didesnio serijinės gamybos tempo. Kartu įmonė nurodo tikslą atitikti NDAA atitikties reikalavimus, kurie daugelyje Vakarų rinkų yra svarbūs viešiesiems pirkimams ir gynybos sektoriaus tiekimo grandinėms.

    Plėtros kryptys apima Europos ir Šiaurės Amerikos rinkas, kur auga poreikis sprendimams, padedantiems dronams veikti sudėtingose elektroninės kovos sąlygose. Bendrovė tikisi, kad ankstyvas išbandymas realioje aplinkoje ir aiškus fokusas į integracijos paprastumą taps pagrindiniais konkurenciniais pranašumais.

  • Centrinės Europos rizikos kapitalas apie startuolius: kada imti investicijas, o kada augti savomis lėšomis

    Centrinės Europos rizikos kapitalas apie startuolius: kada imti investicijas, o kada augti savomis lėšomis

    Zadare, Kroatijoje, vykusioje konferencijoje „Infobip Shift“ startuolių scenoje investuotojai ir technologijų lyderiai aptarė aktualiausius regiono klausimus: kada įmonei verta imti rizikos kapitalo investicijas, o kada geriau rinktis augimą savomis lėšomis. Renginyje dalyvavo tūkstančiai kūrėjų, įkūrėjų ir investuotojų iš Kroatijos bei Centrinės Europos.

    South Central Ventures valdantysis partneris Jure Mikuž atkreipė dėmesį į dvi priešingas klaidas. Viena jų, pasak jo, yra siekti kuo didesnių investicijų raundų vien dėl matomumo ir „vardo“ rinkoje, nors tai ne visada atitinka verslo poreikius.

    Kita kraštutinė problema, anot J. Mikuž, yra per maži raundai, kurie neužtikrina pasirinktos strategijos įgyvendinimo, o planavimas apsiriboja vos kelių mėnesių horizontu. Jis pabrėžė, kad kapitalas turi būti derinamas su aiškiu veiksmų planu ir realiais augimo tempais, o ne su trumpalaikiu išlikimu.

    Tera Ventures rizikos kapitalo partneris Davidas Clarkas teigė, kad vienas iš prastų motyvų pritraukti investicijas yra noras patekti į šalies didžiausių raundų sąrašus. Jo vertinimu, įkūrėjai pirmiausia turi aiškiai suformuluoti, kam reikalingi pinigai, pavyzdžiui, kokius konkrečius žmones ar kompetencijas galima pritraukti iškart gavus finansavimą.

    Diskusijoje nuskambėjo ir mintis, kad šiandien Centrinės Europos įkūrėjams kaip niekada palankus metas augti savomis lėšomis. D. Clarkas tai siejo su spartėjančia technologijų raida, įskaitant įrankius, kurie padeda mažoms komandoms greičiau kurti produktus ir sumažinti poreikį ankstyvam išoriniam finansavimui.

    „Rizikos kapitalas yra tarsi raketinis kuras: jis arba iškelia iki Mėnulio, arba susprogdina“, – sakė Davidas Clarkas.

    Portfolion ankstyvosios stadijos investuotoja Réka Hidas pabrėžė, kad svarbu rinktis ne bet kokį kapitalą, o tokį investuotoją, kuris geriausiai atitinka bent kelis kritinius poreikius, pavyzdžiui, prieigą prie tinklo, patirties ar rinkų. Jos teigimu, vien pinigų suma neturėtų tapti pagrindiniu kriterijumi, ypač ankstyvoje stadijoje.

    Aptarta ir praktika kurti startuolį su iš anksto suplanuotu pardavimu, dažnai vadinama „building for a flip“. R. Hidas suabejojo tokio kelio prasme, nes orientacija į būsimą pirkėją gali nustelbti realios rinkos problemos sprendimą ir klientų vertės kūrimą.

    „Jei kuriate taip, kad jus nupirktų, dažnai sprendžiate jų, o ne rinkos problemą“, – sakė Réka Hidas.

    J. Mikuž akcentavo atviro pokalbio tarp investuotojo ir startuolio svarbą pačioje bendradarbiavimo pradžioje, ypač dėl ambicijų ir ilgalaikių tikslų. D. Clarkas taip pat teigė, kad ankstyviausioje stadijoje kalbos apie pasitraukimą yra toli gražu ne pagrindinis iššūkis, su kuriuo susiduria įkūrėjas.

    Diskusijoje buvo paliestas ir ekosistemų brendimas, teigiant, kad skirtumai tarp Vakarų Europos ir Centrinės Europos pamažu mažėja. Vis dėlto, investuotojų nuomone, dalis įkūrėjų vis dar idealizuoja startuolio kelią, nors realybėje jis yra labiau apie discipliną, nuoseklumą ir gebėjimą greitai taisyti klaidas.

    Vertinant regiono perspektyvas, Kroatija įvardyta kaip kylanti startuolių ekosistema, kurios raida kai kuriems primena Estijos kelią prieš maždaug dešimtmetį. Investuotojai taip pat kartojo, kad labiausiai vertina įmones, kurios nuo pradžių taikosi į tarptautinę rinką, o ne apsiriboja vien vietiniu mastu.

    DI: nuo demonstracijos prie esmės

    Kalbant apie dirbtinį intelektą, Vercel atstovas Florian Binswanger perspėjo dėl paviršutiniškų sprendimų, kai DI produktui pridedamas tik dėl įvaizdžio investuotojams. Jo teigimu, vertę kuria ne kosmetiniai priedai, o DI integravimas į pagrindines funkcijas ir apčiuopiamą kliento patirtį.

    Taip pat pabrėžta rizika per stipriai prisirišti prie vieno DI modelių tiekėjo, kai kuriais atvejais renkantis lankstesnį sprendimą ir skirtingiems uždaviniams naudojant skirtingus modelius. Stripe atstovė Nina Trejos kalbėjo apie tai, kad DI sąnaudų logika, ypač kredito pagrindu paremti kaštai, neturėtų būti atidėta vėlesniam etapui ir turi tapti produkto strategijos dalimi nuo anksti.

    „Infobip“ pamokos įkūrėjams

    Konferencijoje pasisakė ir „Infobip“ vienas iš įkūrėjų bei technologijų vadovas Izabel Jelenić. Jis dalijosi patirtimi apie ilgametį darbą su bendraįkūrėjais ir pabrėžė, kad komandos sudėtis dažnai lemia ne mažiau nei pati idėja.

    „Buvo labai svarbu dirbti su žmogumi, kuriam patinka tai, kas tau nepatinka“, – sakė Izabel Jelenić.

    I. Jelenić pripažino, kad patarimus dabartinei įkūrėjų kartai teikti sudėtinga, nes sąlygos ir įrankiai pasikeitė iš esmės. Vis dėlto bendras diskusijų fonas vedė prie tos pačios išvados: finansavimas yra priemonė, o ne tikslas, o tvariausiai auga tie, kurie iš anksto žino, kokį rezultatą už pinigus nusipirks.