Tag: Startuoliai

  • Startuolis „Tensive“ gavo 20 mln. eurų EIB paskolą: kaip REGENERA keičia krūties atkūrimą

    Milane veikiantis medicinos technologijų startuolis „Tensive“ pritraukė 20 mln. eurų Europos investicijų banko paskolą, skirtą biorezorbuojamos technologijos REGENERA plėtrai. Lėšos bus nukreiptos į mokslinius tyrimus, klinikines studijas, CE žymėjimo procesą, gamybos didinimą ir pasirengimą komerciniam startui.

    Paskola suteikta kaip konvertuojamoji ir sudaro maždaug pusę bendrovės 40 mln. eurų finansavimo plano. Projektą remia Europos Komisijos programa InvestEU, kurios tikslas – palengvinti strateginių inovacijų finansavimą Europoje.

    „EIB detaliai įvertino mūsų klinikinius įrodymus ir reguliacinę bylą, todėl įsipareigojo skirti 20 mln. eurų, kad REGENERA, po teigiamų pagrindinės klinikinės studijos rezultatų, pasiektų Europos chirurgus“, – sakė „Tensive“ vadovas Sanjay Kakkar.

    Pasak jo, šis sprendimas turėtų paspartinti ir papildomo nuosavo kapitalo pritraukimą. Bendrovė siekia pasiūlyti sprendimą pacientėms, kurioms po krūties vėžio operacijų, ypač po dalinės krūties pašalinimo procedūrų, dažnai trūksta patikimų ir estetiškai prognozuojamų rekonstrukcijos alternatyvų.

    Kas yra REGENERA?

    REGENERA – kempinę primenantis biorezorbuojamas karkasas, implantuojamas operacijos metu į audinių ertmę. Jo paskirtis – padėti atkurti tūrį ir sudaryti sąlygas natūraliam paciento audinių ataugimui, o pačiam implantui laikui bėgant palaipsniui rezorbuotis.

    Bendrovė teigia, kad medžiaga savo konsistencija artima riebaliniam audiniui, todėl gali prisitaikyti prie chirurginės ertmės be sudėtingo formavimo. Tokia savybė, anot kūrėjų, leidžia lengviau integruoti sprendimą į įprastą operacijos eigą ir sumažinti papildomų intervencijų poreikį ateityje.

    Dar vienas praktinis aspektas – aiškus implanto matomumas diagnostiniuose tyrimuose, kuris gali padėti tiksliau planuoti spindulinę terapiją ir stebėseną. Tai ypač svarbu, kai po operacijos būtina tiksliai atskirti pakitimus nuo aplinkinių audinių ir suvaldyti klaidingų interpretacijų riziką.

    Klinikiniai duomenys ir reguliaciniai žingsniai

    „Tensive“ skelbia, kad jų vykdomoje pagrindinėje klinikinėje studijoje (NCT05941299) dalyvavo 94 pacientės, o didžioji dalis jų jau peržengė 12 mėnesių stebėsenos ribą. Bendrovės pranešime nurodoma, kad 12 mėnesių laikotarpiu daugumoje vertinamų atvejų fiksuoti geri arba labai geri kosmetiniai rezultatai, išliko aukštas chirurgų pasitenkinimas, o pacientių savijautos vertinimai reikšmingai pagerėjo.

    Taip pat akcentuojama, kad REGENERA netrukdė onkologiniam vaizdinimui, o tai laikoma kritiniu kriterijumi diegiant naujus implantus po onkologinių operacijų. Atskiras ankstyvas tyrimas, kuriame stebėta ilgalaikė dinamika, pasak bendrovės, rodo išliekantį tūrio užpildymą, kraujagyslių formavimąsi implanto vietoje ir tai, kad laikui bėgant karkasas rezorbuojasi.

    Įmonė prognozuoja, kad Europos Sąjungoje reguliacinis patvirtinimas galėtų būti gautas 2027 metų pradžioje, tačiau galutinis terminas priklausys nuo vertinimo eigos ir pateikiamų duomenų apimties. Tuo metu paskolos lėšos turėtų padėti užtikrinti ir gamybos mastelio didinimą, kas dažnai tampa vienu sudėtingiausių etapų tarp klinikinio įrodymo ir realios prieigos ligoninėse.

    Kodėl EIB finansavimas svarbus?

    Pagal susitarimą EIB suteikia iki 20 mln. eurų konvertuojamosios paskolos, kuri gali būti panaudota dalimis. Tokia struktūra dažnai vertinama kaip mažiau nuosavą kapitalą praskiedžiantis finansavimo būdas, nes įmonei leidžia pasistūmėti iki komercinės stadijos neparduodant reikšmingos įmonės dalies ankstyvame etape.

    „Europos inovacijų sveikatos srityje, ypač moterų sveikatos, rėmimas yra EIB grupės misijos esmė. Šis finansavimas padės „Tensive“ vystyti perspektyvią regeneracinę technologiją, galinčią spręsti svarbius nepatenkintus poreikius krūties vėžio priežiūroje“, – sakė EIB viceprezidentė Gelsomina Vigliotti.

    Bendrovė nurodo, kad likusiai finansavimo plano daliai ji toliau derasi su instituciniais investuotojais ir galimais strateginiais partneriais. Platesniame kontekste tai atspindi augantį susidomėjimą regeneracinės medicinos ir pažangių biomaterialų sprendimais Europoje, kur investuotojai vis dažniau ieško klinikiniu įrodymu paremtų technologijų, galinčių sumažinti pakartotinių operacijų riziką ir pagerinti ilgalaikius pacientų rezultatus.

  • „Uplift Ventures“ startuoja su 100 mln. eurų fondu: taikosi į Europos deeptech Seed ir A etapą

    „Uplift Ventures“ startuoja su 100 mln. eurų fondu: taikosi į Europos deeptech Seed ir A etapą

    Rizikos kapitalo bendrovė „Uplift Ventures“ paskelbė pradedanti pirmąjį 100 mln. eurų fondą, skirtą investuoti į naujos kartos Europos deeptech startuolius. Fondas orientuosis į vėlyvą Seed ir A serijos etapus, kuriuose technologinėms įmonėms dažnai pritrūksta užtikrinto kapitalo spartesniam augimui.

    Bendrovė teigia siekianti užpildyti vieną ryškiausių Europos ekosistemos spragų, kai proveržio technologijas kuriančios komandos jau turi produktą ir trauką, tačiau investuotojai vis dar nedrąsiai vertina didesnės rizikos, ilgesnio įgyvendinimo ciklo projektus. Pastaraisiais metais susidomėjimas deeptech Europoje auga, tačiau finansavimas dažnai koncentruojasi į vėlyvų etapų didžiuosius sandorius.

    „Uplift Ventures“ planuoja iš fondo paremti iki 20 startuolių ir dalį kapitalo skirti atrinktiems deeptech fondams, kad sukurtų platesnį tarptautinį tinklą. Tokia strategija paprastai leidžia fondams ne tik investuoti tiesiogiai, bet ir greičiau pasiekti specializuotas kompetencijas, klientus bei bendrainvestuotojus įvairiose rinkose.

    Investicijų kryptys apima fizinio pasaulio DI sprendimus, energetikos inovacijas, įmonėms skirtus DI produktus ir logistikos technologijas. Nors pagrindinis dėmesys bus Europai, bendrovė numato investicijas ir Jungtinėse Valstijose, kur daliai deeptech komandų svarbi partnerystė su pramonės lyderiais ir ankstyvas įėjimas į didelę rinką.

    Prie „Uplift Ventures“ komandos prisijungia generalinis partneris Christianas Noske, turintis daugiau nei dešimtmetį patirties investuojant į deeptech Europoje. Anksčiau jis vadovavo Europos investicijoms „NGP Capital“, taip pat buvo vienas iš „BMW i Ventures“ ir „Alliance Ventures“ įkūrėjų.

    „Per daugelį metų investuojant į deeptech matėme, kiek skirtingų būdų šioms įmonėms nepavyksta, ir kas iš tiesų reikalinga išskirtiniams rezultatams“, – sakė Christianas Noske.

    „Uplift Ventures“ pabrėžia lankstų dalyvavimo finansavimo raunduose modelį: fondas gali būti pagrindinis investuotojas, bendrai vadovauti raundui arba prisijungti kaip dalyvaujantis investuotojas. Tokia taktika leidžia prisitaikyti prie skirtingų sektorių dinamikos, ypač kai deeptech įmonėms svarbūs ne vien pinigai, bet ir prieiga prie pramonės partnerių, talentų bei reguliavimo kompetencijų.

    Fondas taip pat turi strateginį užnugarį: jį remia „Jungheinrich“, įsipareigojusi ilgalaikiam bendradarbiavimui. Tokios partnerystės deeptech srityje dažnai tampa papildomu pranašumu startuoliams, nes padeda greičiau testuoti sprendimus realioje pramoninėje aplinkoje ir sparčiau pasiekti pirmuosius didelius klientus.

  • Nyderlanduose įsikūręs DI startuolis „Wonderful“ pritraukė 510 mln. eurų: vertė šoktelėjo iki 4,6 mlrd.

    Nyderlanduose įsikūręs DI startuolis „Wonderful“ pritraukė 510 mln. eurų: vertė šoktelėjo iki 4,6 mlrd.

    Nyderlanduose įsikūręs dirbtinio intelekto (DI) paslaugas verslui kuriantis startuolis „Wonderful“ pranešė pritraukęs apie 510 mln. eurų investiciją. Po šio etapo bendrovės vertinimas siekia maždaug 4,6 mlrd. eurų.

    Tai yra C serijos investicijų raundas, kuriam vadovavo esamas investuotojas Insight Partners. Prie finansavimo taip pat prisijungė „Salesforce“ bei keli kiti anksčiau investavę fondai, tarp jų Index Ventures, IVP, Vine Ventures, 9Yards ir Bessemer Venture Partners.

    Naujas finansavimas paskelbtas praėjus maždaug šešiems mėnesiams po ankstesnio etapo, kai bendrovė buvo pritraukusi apie 140 mln. eurų, o jos vertė siekė apie 1,8 mlrd. eurų. Iš viso „Wonderful“ jau yra pritraukusi daugiau nei 740 mln. eurų.

    Startuolis buvo įkurtas Izraelyje, tačiau dabar jo pagrindinė būstinė yra Amsterdame. Bendrovė teigia, kad naują kapitalą planuoja skirti produkto tobulinimui ir intensyviam komandų plėtimui.

    „Per 20 mėnesių nuo starto mūsų sprendimai realiai veikia su šimtais agentų, sistemų ir darbo srautų daugiau nei 30 rinkų“, – sakė „Wonderful“ atstovai.

    „Su nauju kapitalu dar labiau stiprinsime vertę klientams, samdysime šimtus inžinierių ir plėsime produkto galimybes visame įmonių segmente“, – teigė bendrovė.

    „Wonderful“ kuria platformą, kuri padeda įmonėms automatizuoti užduotis pasitelkiant DI, įskaitant DI agentus ir pritaikytas aplikacijas. Bendrovė nurodo veikianti daugiau nei 35 rinkose ir turinti apie 650 darbuotojų.

    Pastaraisiais metais įmonių susidomėjimas DI sprendimais sparčiai auga, ypač ten, kur siekiama sumažinti pasikartojančių procesų kaštus ir paspartinti klientų aptarnavimą. Investuotojai vis dažniau vertina ne tik technologiją, bet ir gebėjimą greitai diegti sprendimus realiuose verslo procesuose bei kurti ilgalaikes pajamas iš prenumeratos ar paslaugų.

  • Vokietijos kosmoso startuolis „HyImpulse“ pritraukė per 50 mln. eurų: tikslas – europietiški startai

    Vokietijos kosmoso startuolis „HyImpulse“ pritraukė per 50 mln. eurų: tikslas – europietiški startai

    Investicija į europietišką startų grandinę

    Vokietijoje įsikūrusi kosmoso technologijų bendrovė „HyImpulse“ paskelbė pritraukusi daugiau nei 50 mln. eurų „Series A“ etapo pratęsimo investiciją. Įmonė kuria komercines suborbitines ir orbitines raketas, o gautas kapitalas turėtų paspartinti programų vystymą Europoje.

    Finansavimo etapą kartu vedė fondai JOIN Capital ir Ace Capital Partners, prisijungė ir nauji investuotojai, tarp jų North Ventures, BW-Capital, Bayern Kapital bei Vokietijos aviacijos ir kosmoso centras DLR. Kartu investuoti tęsė ir esami akcininkai, įskaitant Campus Founders Ventures.

    „Šis finansavimas rodo investuotojų pasitikėjimą mūsų komanda, technologija ir komercine vizija. Europai reikia suverenių, greitų ir ekonomiškai tvarių paleidimo pajėgumų“, – sakė „HyImpulse“ vadovas Christianas Schmiereris.

    Hibridinis variklis ir du keliai į rinką

    „HyImpulse“ įkurta 2018 metais kaip DLR atskirta įmonė, o jos pagrindas – nuosava hibridinės traukos technologija. Bendrovė teigia, kad sistemoje derinamas ne sprogus parafino kuras ir skystasis deguonis, siekiant paprastesnės architektūros ir didesnio saugumo.

    Įmonė vysto tiek suborbitines, tiek orbitines paslaugas, orientuodamasi į bandymų, tyrimų ir gynybos poreikius, kur svarbus greitas pasirengimas ir lankstumas. Pastaraisiais metais Europoje šis segmentas įgauna pagreitį dėl augančių saugumo rizikų ir noro mažinti priklausomybę nuo ne europietiškų paleidimo pajėgumų.

    Ką reiškia SR75 ir būsima SL1 raketa

    Bendrovė jau turi komercinę suborbitinę platformą SR75 ir 2024 metais įvykdė pirmąją skrydžio kampaniją Koonibba bandymų poligone Pietų Australijoje. Kitas SR75 startas planuojamas iš „SaxaVord Spaceport“ Škotijoje.

    „HyImpulse“ nurodo, kad SR75 ir suborbitinė kryptis gali būti naudojama hipergarsiniams bandymams, grėsmių imitacijai ir moksliniams eksperimentams, o skrydžių profilis esą gali pasiekti iki Mach 15. Tuo pačiu įmonė ruošia orbitinės raketos SL1 pirmąjį skrydį, kuris turėtų tapti žingsniu į reguliarias palydovų paleidimo paslaugas.

    Rinka: nuo mažųjų palydovų iki gynybos užsakymų

    Įmonė skelbia, kad jos užsakymų portfelis suborbitinėms ir orbitinėms programoms viršija 350 mln. eurų. Toks skaičius atspindi bendrą tendenciją Europoje, kur mažųjų palydovų rinka ir gynybiniai poreikiai didina spaudimą turėti daugiau vietinių, greitai pasiekiamų startų galimybių.

    „HyImpulse“ teigimu, papildomas kapitalas bus skirtas paslaugų komercializavimui, gamybos pajėgumų plėtrai ir veiklos mastelio didinimui. Bendrovė dirba keliuose padaliniuose, o komandoje yra daugiau nei 100 darbuotojų Neuenstadt, Ottobrunn ir Glazge.

  • „Uplift Ventures“ startuoja su 100 mln. eurų fondu: taikosi užpildyti Europos DeepTech spragą

    „Uplift Ventures“ startuoja su 100 mln. eurų fondu: taikosi užpildyti Europos DeepTech spragą

    Naujas fondas ir ambicija

    Vokietijoje, Hamburge ir Berlyne veikianti rizikos kapitalo platforma „Uplift Ventures“ pristatė pirmąjį 100 mln. eurų fondą. Jo tikslas – investuoti į naują Europos DeepTech įkūrėjų kartą ir sumažinti finansavimo trūkumą, kuris ypač juntamas vėlyvoje „Seed“ bei „Series A“ stadijose.

    Fondas remiamas Vokietijos intralogistikos grupės Jungheinrich, kuri ir įkūrė „Uplift Ventures“. Skelbiama, kad kapitalas bus paskirstytas iki 20 startuolių ir daliai atrinktų DeepTech fondų, daugiausia Europoje bei JAV.

    Kur dingsta pinigai DeepTech etapams?

    „Uplift Ventures“ teigimu, viena didžiausių Europos technologijų ekosistemos problemų išlieka vadinamasis finansavimo tarpas: kai ankstyvų investicijų dar yra, tačiau didesnėms, rizikingoms ir ilgesnio atsipirkimo DeepTech plėtros stadijoms kapitalo pritrūksta.

    Tai ypač aktualu sektoriams, kuriuose produktų kūrimo ciklai ilgi, reikalingas sudėtingas reguliavimas, prototipai, gamybiniai bandymai ir brangi infrastruktūra. Tokiais atvejais investuotojai dažnai tikisi kantraus kapitalo ir komandos, kuri supranta ne tik programinę įrangą, bet ir pramonės realybę.

    „DeepTech reikalingas kantrus kapitalas ir partneriai, suprantantys pramonės iššūkius bei verslo ambiciją. „Uplift Ventures“ investuoja į būsimus pramonės lyderius, o mums tai svarbu ir dėl finansinės grąžos, ir dėl 2030 metų bei vėlesnės strategijos“, – sakė Jungheinrich vadovas Larsas Brzoska.

    Į ką investuos „Uplift Ventures“

    Fondas planuoja koncentruotis į keturias kryptis: fizinį DI, energetiką, įmonėms skirtą DI ir logistiką. Tokia kombinacija atspindi tiek Europos pramonės stiprybes, tiek rinkos spaudimą greitinti automatizavimą, energijos efektyvumą ir tiekimo grandinių atsparumą.

    Skelbiama, kad „Uplift Ventures“ sandoriuose ketina būti lanksti: priklausomai nuo įmonės poreikių, fondas gali veikti kaip pagrindinis investuotojas, bendrai vadovauti raundui arba prisijungti kaip dalyvaujantis investuotojas.

    Kas vadovaus fondui

    Naujojo fondo vadovu kaip steigėjas ir generalinis partneris tapo Christianas Noske. Jis turi daugiau nei 10 metų DeepTech investavimo patirties, dirbo su Europos investicijomis NGP Capital, taip pat buvo vienas iš BMW i Ventures ir Alliance Ventures steigėjų.

    Prie „Uplift Ventures“ vadovų komandos taip pat minimi Kerkas Wichmannas, Christina Hammes ir Maike Steding. Investicijų komandą papildo Katharina Schild, Lukas Böttcher, Susan Suzart ir Helge Jelinski, turintys patirties fonduose ir organizacijose, kurios investavo į dešimtis startuolių.

    „Per metus investuodami į DeepTech matėme ir daugybę būdų, kaip tokios įmonės žlunga, ir tai, ko reikia išskirtiniams rezultatams. Europa turi turėti specializuotus DeepTech investuotojus, kurie ateina ilgam laikui“, – sakė Christianas Noske.

    „Uplift Ventures“ įkurta 2025 metais ir veikia kaip nepriklausomai valdoma platforma, remiama Jungheinrich. Įmonė jau yra pastačiusi vidinį atitikties automatizavimo startuolį turnus.ai ir anksčiau investavo į kelis Europos DeepTech fondus.

    Artimiausiais mėnesiais platforma planuoja plėsti komandą ir pradėti pirmąsias 2026 metais numatytas investicijas. Fondo strategijoje akcentuojama, kad ryšiai su pramonės žaidėjais ir globalus tinklas turėtų padėti startuoliams ne tik gauti kapitalo, bet ir greičiau rasti partnerystes bei klientus.

  • Sudėtingų nėštumų diagnostika: „iPremom“ pritraukė 15 mln. eurų ankstyvam rizikų nustatymui

    Kas yra „iPremom“ ir ką ji kuria

    Ispanijos molekulinės diagnostikos bendrovė „iPremom“ pritraukė 15 mln. eurų pradinio etapo investiciją. Lėšos bus skirtos klinikiniam patvirtinimui ir „MaiRa“ platformos komerciniam startui.

    „MaiRa“ siekia anksti nustatyti pirmojo trimestro nėštumo komplikacijų rizikas iš kraujo tyrimo. Platforma analizuoja molekulinius signalus dar prieš atsirandant akivaizdiems klinikiniams simptomams.

    Investicijų raundui vadovavo „Amadeus Capital Partners“, jame dalyvavo „Asabys Partners“ ir „APEX Ventures“. Bendrovė įkurta 2019 metais ir veikia Valensijoje.

    Kaip veikia ankstyvo aptikimo idėja

    Pasak „iPremom“, dalį nėštumo komplikacijų galima numatyti, kai organizme dar tik formuojasi ankstyvi biologiniai pokyčiai. Tam pasitelkiama ląstelėms nepriklausanti RNR, kurios pėdsakai aptinkami nėščiosios kraujyje.

    Bendrovė nurodo, kad preeklampsijos atveju tam tikri signalai gali pasirodyti anksti, maždaug 9–14 nėštumo savaitę. Tikslas yra riziką įvardyti mėnesiais anksčiau, kad gydytojai galėtų planuoti stebėseną ir prevencines priemones.

    „Nėštumo komplikacijos buvo per mažai diagnozuojamos ir gydomos ištisas kartas, nes ieškojome ne ten ir ne tuo metu“, – sakė profesorius Carlosas Simónas.

    Duomenys ir platesnis investuotojų kontekstas

    „MaiRa“ platforma, bendrovės teigimu, kurta remiantis daugiau nei dešimtmetį trukusiais bendraįkūrėjų tyrimais. Sprendimas treniruotas ir tikrintas naudojant realių pacientų duomenis iš daugiau nei 26 000 mėginių, susietų su 10 000 nėštumų.

    Šie duomenys sukaupti vykdant PREMOM klinikinį tyrimą, įvardijamą kaip vieną didžiausių prospektyvinių tyrimų Ispanijoje. Bendrovė taip pat planuoja palaipsniui plėsti komplikacijų spektrą, kurį galėtų vertinti platforma.

    „iPremom“ investicija išsiskiria platesniame 2026 metų Europos sraute į molekulinę diagnostiką, moterų sveikatą ir ankstyvą ligų aptikimą. Investuotojai vis dažniau remia sprendimus, kurie jungia biomarkerius, klinikinius duomenis ir DI prognozavimo modelius.

    „iPremom yra pasirengusi prenatalinėje priežiūroje padaryti tai, ką anksčiau pavyko pasiekti IVF genetikos srityje“, – sakė „Amadeus Capital Partners“ partneris Pierre Socha.

    Bendrovė skelbia, kad ruošiasi tolimesniems reguliaciniams žingsniams Europos Sąjungoje ir JAV. Komercinis diegimas priklausys nuo klinikinės validacijos rezultatų ir patvirtinimų eigos.

    Motinų ir naujagimių sveikatos rodikliai išlieka jautri sritis sveikatos sistemoms: pasaulyje kasmet miršta apie 260 000 moterų dėl su nėštumu ir gimdymu susijusių priežasčių, o preeklampsija, įvairių šaltinių vertinimu, paveikia maždaug 5–8 proc. nėštumų.

  • Britų „British Business Bank“ skiria 53,6 mln. eurų „Zinc“ fondui: taikosi į 80 „DeepTech“ startuolių

    Britų „British Business Bank“ skiria 53,6 mln. eurų „Zinc“ fondui: taikosi į 80 „DeepTech“ startuolių

    Jungtinės Karalystės valstybinis plėtros bankas British Business Bank įsipareigojo skirti iki 53,6 mln. eurų rizikos kapitalo bendrovės „Zinc“ valdomam Science-for-Impact fondui. Investicija daroma per Enterprise Capital Funds programą, kuri skirta didinti ankstyvos stadijos įmonių finansavimo pasiūlą.

    Šis įsipareigojimas tampa svarbia planuojamo 81,5 mln. eurų dydžio fondo dalimi ir turėtų padėti fondui greičiau pasiekti kritinę masę, reikalingą aktyviai investavimo strategijai. Rinkoje tai vertinama kaip signalas, kad valstybės remiami investuotojai ir toliau sieks užpildyti ankstyvo finansavimo spragas, ypač mokslo grįstų startuolių segmente.

    Kam skirtas Science-for-Impact fondas

    „Zinc“ įkūrėja ir vadovaujanti partnerė Ella Goldner pabrėžia, kad fondo tikslas yra paversti aukšto lygio mokslinius atradimus komerciniais sprendimais sveikatos ir aplinkos srityse. Fondo strategija orientuota į pačią ankstyviausią stadiją, kai idėjai dar reikia ne tik pinigų, bet ir kryptingo verslo kūrimo pagalbos.

    „Jungtinė Karalystė turi išskirtinį mokslinį talentą, tačiau per daug proveržių taip ir netampa įmonėmis, kurios gerina gyvenimus ir kuria ilgalaikę ekonominę vertę“, – sakė E. Goldner.

    Fondas numato kurti apie 80 naujų DeepTech įmonių portfelį, todėl bus investuojama plačiai, o ne į kelis didelius statymus. Toks modelis būdingas pre-seed ir seed etapams, kai dalis idėjų neišvengiamai nepasiekia rinkos, tačiau sėkmingi projektai gali sukurti neproporcingai didelę grąžą.

    Kodėl svarbus British Business Bank vaidmuo

    British Business Bank dažnai veikia kaip kertinis investuotojas, leidžiantis fondams greičiau uždaryti pirmąjį finansavimo etapą ir pritraukti privačių lėšų. Tai ypač aktualu mokslo komercializavimo srityje, kur ciklai ilgesni, o rizika didesnė nei įprastų programinės įrangos startuolių atveju.

    „Proveržio įmonėms reikia pagalbos nuo pačios pradžios, kad jos galėtų realizuoti potencialą“, – sakė British Business Bank atstovas Mark Sims.

    Bankas nurodo, kad Enterprise Capital Funds programa ne tik didina kapitalo pasiūlą, bet ir mažina barjerus naujiems fondų valdytojams, nes valstybės dalyvavimas gali padaryti investavimo struktūrą patrauklesnę privatiems investuotojams. Praktikoje tai padeda formuoti platesnę ankstyvos stadijos finansavimo ekosistemą.

    Portfelio kryptys ir DI vaidmuo

    „Zinc“ teigia, kad fondo tematika glaudžiai siejasi su vyriausybės prioritetais, tarp jų pažangi gamyba, švari energija ir gyvybės mokslai, taip pat inžinerijos ir biologijos sprendimai. Tokios sritys pastaraisiais metais tampa patrauklesnės investuotojams, kai vis daugiau dėmesio skiriama atsparumui, energijos transformacijai ir sveikatos sistemų efektyvumui.

    Fondo komanda akcentuoja, kad dalis portfelio bendrovių remiasi ir DI, ypač biomarkerių, klinikinės priežiūros ir energetikos infrastruktūros valdymo sprendimuose. DI šiose srityse dažniausiai vertinamas kaip priemonė pagreitinti tyrimus, gerinti diagnostikos tikslumą ir optimizuoti sudėtingų sistemų veikimą, o ne kaip vien tik vartotojams skirtas produktas.

    „Zinc“ portfelyje minimos bendrovės, kuriančios sprendimus širdies ligų terapijoms, neurodegeneracinių ligų biomarkeriams, paauglių savižalos prevencijos skaitmeninei priežiūrai, tinklo masto baterijų turto valdymui ir ličio jonų baterijų perdirbimui. Tokios kryptys atspindi bendrą tendenciją, kad didžiausia vertė vis dažniau kuriama sankirtoje tarp mokslo, inžinerijos ir realių visuomenės problemų.

    „Zinc“ išskiria ir savo veikimo modelį: be pirmosios investicijos, komanda teikia vadinamąją venture-building pagalbą, padedančią mažinti technologinę ir komercinę riziką. Ankstyvoje stadijoje tai dažnai yra lemiamas skirtumas tarp laboratorinio prototipo ir produkto, galinčio pritraukti kitą finansavimo etapą.

  • Startuolis „MIRAVA“ pritraukė 4,2 mln. eurų: kuria išmanią modulinę pramoginę valtį Europai

    Naujas kapitalas po trejų metų kūrimo

    Pramoginės laivybos startuolis „MIRAVA“ pritraukė 4,2 mln. eurų verslo angelų investiciją. Bendrovė skelbia, kad po maždaug trejų metų kūrimo etapo pereina prie nedidelių partijų gamybos ir pirmųjų pristatymų klientams.

    Pasak įmonės, investicija turėtų padėti užbaigti produkto parengimą rinkai ir suvaldyti kritinį perėjimą nuo prototipų prie pakartojamos gamybos. Tai etapas, kuriame dažnai išryškėja tiekimo grandinės, sertifikavimo ir kokybės kontrolės iššūkiai.

    Kas yra modulinė išmani valtis?

    „MIRAVA“ idėja grindžiama platforminiu požiūriu: viena valtis pritaikoma skirtingiems scenarijams, o ne kuriamas atskiras modelis vien žvejybai, kruizui ar vandens sportui. Bendrovė akcentuoja modulinę laivagalio dalį, kurią galima perkonfigūruoti pagal veiklą.

    Gamintojas teigia, kad atjungiama galinė dalis gali veikti ir atskirai, pavyzdžiui, kaip pagalbinė valtis ar vandens platforma. Toks sprendimas atliepia rinkos tendenciją, kai pirkėjai tikisi universalesnio, lengviau perplanuojamo laisvalaikio produkto.

    DI navigacija ir valdymas kasdienėms situacijoms

    Technologinėje dalyje „MIRAVA“ kalba apie DI paremtą navigaciją ir automatizuotas funkcijas, orientuotas į realias manevravimo situacijas. Tarp įvardijamų galimybių minimas autonominis švartavimas, autonominis išplaukimas ir atplaukimas, dinaminis pozicionavimas bei išmanus sekimas.

    Bendrovė taip pat nurodo, kad numatytas išmanus dėvimas įrenginys, leidžiantis sąveikauti su laivu ir, tam tikrais režimais, palaikyti saugų atstumą sekant plaukiką ar irkluotoją. Tikslas, anot įmonės, yra mažinti valdymo sudėtingumą ir didinti saugumą pramoginėje laivyboje.

    „Norime, kad valtis prisitaikytų prie žmogaus, o ne žmogus prie valties“, – sakė „MIRAVA“ atstovas.

    Debiutas Europoje ir kelias į komercializaciją

    „MIRAVA“ planuoja pristatyti produktą Europos auditorijai Kanų jachtų festivalyje 2026 metais rugsėjį. Vėliau numatomas pasirodymas parodoje boot Düsseldorf 2027 metais sausį, kuri tradiciškai laikoma viena svarbiausių pramoginės laivybos industrijoje Europoje.

    Įmonės teigimu, šie renginiai skirti ne tik pardavimams, bet ir partnerystėms bei rinkos testui: ar platforminis, modulinis ir programiškai valdomas laivas atitinka besikeičiančius pirkėjų lūkesčius. Startuoliui tai turėtų tapti pirmuoju rimtu žingsniu nuo kūrimo link tarptautinės plėtros.

    Pastaraisiais metais vis daugiau vartotojų priprato prie prijungtų, programiškai atnaujinamų produktų, o laisvalaikio segmente auga poreikis universaliems sprendimams. „MIRAVA“ siekia šias tendencijas perkelti į pramoginę laivybą, siūlydama ne dar vieną nišinį modelį, o daugiafunkcę platformą.

  • „Pharosyn“ pritraukė 2,5 mln. eurų: DI platforma žada naują standartą farmacijos analitikoje

    Finansavimas plėtrai Londone

    Londone įsikūręs startuolis „Pharosyn“ pritraukė 2,5 mln. eurų investiciją, kurią ketina skirti DI pagrįstos konkurencinės žvalgybos platformos plėtrai. Bendrovė kuria infrastruktūrą, padedančią farmacijos įmonėms priimti komercinius ir portfelio strategijos sprendimus.

    Investicijų raundui vadovavo fondas Moonfire, taip pat prisidėjo Entrepreneurs First, Transpose Platform ir General Advance. Pasak bendrovės, tikslas yra spartinti produkto vystymą ir didinti jo įsidiegimą farmacijos komercijos bei portfelio strategijos komandose.

    Kas yra „Pharosyn“ platforma?

    „Pharosyn“ save pozicionuoja kaip biotechnologijų ir farmacijos sektoriui pritaikytą konkurencinės žvalgybos sprendimą, kuris renka ir apdoroja klinikinius, reguliacinius bei komercinius duomenis. Iš šių šaltinių platforma generuoja organizacijos poreikiams pritaikytas įžvalgas ir ataskaitas apie produktų vamzdyną bei konkurentų veiksmus.

    Tokia kryptis atliepia platesnę tendenciją rinkoje, kai DI vis dažniau taikomas ne tik vaistų atradimui ar tyrimams, bet ir komercinei analitikai, rinkos prognozėms, licencijavimo bei verslo plėtros sprendimams. Farmacijos sektoriuje tai ypač svarbu dėl didelės reguliacinės naštos, ilgo produktų kūrimo ciklo ir aukštų klaidų kaštų.

    „Šiandien labai didžiuojuosi mūsų produktu, bet erdvės tobulėjimui yra milžiniškai daug. Žinau, kad po 6 mėnesių į jį žiūrėsiu beveik su gėda, kaip ir į tai, ką darėme metų pradžioje. Toks ir yra džiaugsmas kurti labai greitai, kai technologijos aplink nuolat keičiasi“, – sakė vienas iš įkūrėjų Joshua Hampsonas.

    DI ir duomenų infrastruktūra farmacijoje: auganti niša

    „Pharosyn“ finansavimas išsiskiria platesniame 2026 metų kontekste, kai Europoje daugėja investicijų į DI ir duomenų infrastruktūros sprendimus, skirtus farmacijos ir biotechnologijų komandoms. Rinkoje ryškėja kryptis nuo pavienių analizės įrankių prie integruotos infrastruktūros, kurią galima įdiegti organizacijos procesuose.

    Šioje kategorijoje investuotojai dažnai ieško sprendimų, kurie mažina informacijos fragmentaciją ir sutrumpina laiką nuo duomenų surinkimo iki sprendimo priėmimo. Praktikoje tai reiškia greitesnį konkurencinės aplinkos įvertinimą, tikslesnes prognozes ir aiškesnį prioritetų nustatymą, kai sprendžiama, kuriems projektams skirti biudžetus.

    „„Pharosyn“ įkūrėjai yra giliai techniški, išskirtinai atkaklūs ir ambicingi, pasiryžę tapti geriausiais pasauliniu mastu. Jie yra reti įkūrėjai, kurie aiškiai išsiskiria. Mums labai džiugu vadovauti šiam raundui“, – sakė Moonfire įkūrėjas Mattias Ljungman.

    Bendrovė įkurta 2025 metais, o jos įkūrėjai Stephenas Cowley ir Joshua Hampsonas turi Kembridžo universiteto patirtį DI tyrimų ir biochemijos srityse. „Pharosyn“ taip pat pabrėžia komandos kompetencijas diegiant DI finansų prognozavime ir įmonių produktyvumo sprendimuose, bei sukauptą patirtį konsultuojant farmacijos komercinės strategijos klausimais.

    Pasak bendrovės, platformą jau naudoja aukšto lygio vadovai didžiausių farmacijos bendrovių dešimtuke. „Pharosyn“ tikisi, kad naujas kapitalas padės didinti analizės gylį, įžvalgų aktualumą ir greitį, su kuriuo komandos gali priimti sprendimus.

  • „Euvic“ vadovas: Silezijai reikia savo Spotify ar „Bolt“ – kitaip proveržis sustos

    Silezija per kelis dešimtmečius nuėjo ilgą kelią nuo sunkiosios pramonės prie technologijų ir IT paslaugų. Tačiau kitas regiono augimo etapas, pasak „Euvic“ grupės bendraįkūrėjo ir vadovo Wojciecho Wolny, priklausys nuo to, ar pavyks kurti nuosavus produktus ir išlaikyti intelektinę nuosavybę vietoje.

    Interviu metu jis pabrėžia, kad vien paslaugų ekonomikos nepakanka: kai didžioji vertės dalis lieka užsakovams, regionas tampa priklausomas nuo išorinių sprendimų ir ciklų. Jo teigimu, Silezijai reikia savo mastelio technologijų įmonės, panašios į Spotify ar „Bolt“, nes tokie „inkariniai“ verslai sukuria ekosistemą ir pritraukia talentus.

    Kas jau veikia Silezijoje

    W. Wolny vardija stipriąsias regiono puses: išsilavinusią inžinerinę bendruomenę, universitetus, energetinę infrastruktūrą ir patogų susisiekimą. Jo teigimu, svarbi ir socialinė aplinka: saugumas, tvarkinga viešoji erdvė bei ilgesnės trukmės profesiniai ryšiai, kurie palengvina pasitikėjimu grįstą verslo kultūrą.

    Šis pagrindas padėjo pritraukti tarptautinių įmonių kompetencijų centrus ir sukurti tvirtą IT paslaugų sektorių. Vis dėlto W. Wolny įspėja, kad regionui būtina pereiti prie didesnės pridėtinės vertės modelio, kuriame sprendimai, produktų teisės ir ilgalaikė nauda būtų kuriami vietoje.

    Nuosavi produktai ir DI spaudimas

    Pasak „Euvic“ vadovo, didžiausia problema yra intelektinės nuosavybės trūkumas ir tai, kad regione per mažai atsiranda kompanijų, kuriančių globalius produktus. Jo teigimu, Silezija pernelyg dažnai veikia kaip „paslaugų“ regionas, o ne kaip vieta, kur gimsta eksportuojamos platformos ir technologijos.

    Jis taip pat atkreipia dėmesį į dirbtinio intelekto poveikį darbo rinkai. Tarptautinių korporacijų kompetencijų centruose dalį rutininių užduočių perims DI, todėl vien darbo vietų skaičiumi grįstas augimas gali lėtėti, o konkurencija dėl aukštos kvalifikacijos darbo taps dar intensyvesnė.

    „Mums reikia įmonių, kurios kuria savo sprendimus ir intelektinę nuosavybę, o ne tik teikia paslaugas“, – sakė W. Wolny.

    Jo vertinimu, regionui verta orientuotis į sritis, kuriose DI didina, o ne mažina produktyvumą: duomenų apdorojimą, kibernetinį saugumą, programinę įrangą, taip pat duomenų centrų plėtrą. Tam svarbi energetikos bazė ir pramoninių teritorijų pritaikymas, nes tokie projektai reikalauja patikimos galios ir infrastruktūros.

    Verslumas kaip svarbiausia kompetencija

    Kalbėdamas apie ateities gebėjimus, W. Wolny pirmiausia išskiria verslumą. Jo nuomone, regiono institucijos turėtų ne tik padėti išlaikyti jaunuosius specialistus, bet ir aktyviai juos pritraukti, o universitetų ir verslo bendradarbiavimas turi virsti realiais komerciniais projektais.

    Jis teigia, kad tai reiškia paramą startuoliams, mentorių programas, palankesnes sąlygas pirmajam bandymui ir greitesnį kelią nuo studijų projektų iki rinkoje parduodamų sprendimų. Tokia kryptis, pasak pašnekovo, leistų Silezijai išlikti technologijų centru, bet kartu tapti ir regionu, kuriame gimsta tarptautiniu mastu atpažįstami produktai.