CP v2

Tag: Startuolis

  • JK EdTech „Multiverse“ pritraukė 60 mln. eurų: plėtra Europoje ir 1,8 mlrd. eurų vertė

    Didžiausias akcentas – DI įgūdžiai darbuotojams

    Jungtinės Karalystės įgūdžių kėlimo platforma „Multiverse“ pritraukė 60 mln. eurų investiciją, kurią ketina skirti plėtrai Europoje. Sandoris bendrovę įvertino maždaug 1,8 mlrd. eurų.

    Investiciniam raundui vadovavo „Schroders Capital“, taip pat dalyvavo ir anksčiau investavę fondai, tarp jų „General Catalyst“, „Lightspeed Venture Partners“, „Index Ventures“, „Bond“ ir „StepStone Group“. Bendrovė akcentuoja, kad jos tikslas – padėti organizacijoms diegti DI taip, kad nauda atitektų darbuotojams, o ne taptų jų išstūmimo priežastimi.

    Ko ieško investuotojai ir darbdaviai

    „Multiverse“ save pozicionuoja kaip tarpinę grandį tarp DI technologijų ir realių verslo poreikių: ne tik įsigyti sprendimus, bet ir užtikrinti, kad komandos gebėtų juos pritaikyti. Toks požiūris pastaraisiais metais tampa vis svarbesnis, nes įmonės didina išlaidas DI, tačiau apčiuopiami produktyvumo šuoliai ne visada ateina taip greitai, kaip tikėtasi.

    Rinkoje ryškėja tendencija, kad kapitalas krypsta į mokymų, talentų ugdymo ir darbo rinkos įgalinimo sprendimus, kurie padeda DI diegimą paversti ne vien IT projektu, o organizaciniu pokyčiu. Tokios platformos konkuruoja ne vien turiniu, bet ir gebėjimu pamatuoti rezultatus: nuo darbo procesų efektyvinimo iki konkrečių kompetencijų įsisavinimo.

    Plėtra, partnerystės ir augimo rodikliai

    Bendrovė nurodo, kad įkurta 2016 metais ir dirba su daugiau nei 1 500 organizacijų, o pastaruoju metu stiprina partnerystes su technologijų ekosistemos žaidėjais, įskaitant „Microsoft“, „Palantir“ ir „Databricks“. Taip pat išplėstas pasiūlymas per DI mokymo ir konsultavimo sprendimus, skirtus greitesniam įgūdžių pritaikymui kasdienėje veikloje.

    „Multiverse“ teigia, kad pajamos per metus augo 50 proc., o 2026 metų sausio–kovo laikotarpį bendrovė pirmą kartą užbaigė su teigiamu pinigų srautu. Įmonė taip pat užbaigė įsigijimą Vokietijoje, perimdama Berlyne veikusią duomenų ir DI mokymų bendrovę „StackFuel“, taip stiprindama kompetencijas žemyne.

    „Trūko sluoksnio, kuris sujungtų įmones, kurioms reikia DI naudos, su pačiomis DI galimybėmis“, – sakė „Multiverse“ vadovas ir įkūrėjas Euanas Blairas.

    „Produktyvumo proveržis, kurį gali duoti DI, nėra vien technologijų klausimas. Tai žmonių klausimas, ir mes esame tam, kad jį išspręstume“, – sakė Euanas Blairas.

    Vertinant plačiau, šis raundas rodo, kad investuotojai vis dažniau renkasi sprendimus, orientuotus į praktinį DI pritaikymą: mokymus, vidinių komandų stiprinimą ir pokyčių valdymą. Europos plėtra „Multiverse“ atveju reiškia konkurenciją su vietiniais mokymų tiekėjais ir vis didesnį dėmesį tam, kaip greitai įmonės gali paversti DI investicijas apčiuopiama grąža.

  • Berlyno „Elephant Company“ pritraukė per 5 mln. eurų: DI mokymai žada pasiekti dirbančiuosius „ant grindų“

    Berlyno „Elephant Company“ pritraukė per 5 mln. eurų: DI mokymai žada pasiekti dirbančiuosius „ant grindų“

    Berlyne įsikūręs startuolis „Elephant Company“ pritraukė daugiau nei 5 mln. eurų investicijų, kad plėstų komandą ir spartintų DI pagrįstos mokymų platformos augimą. Bendrovė kuria sprendimą, skirtą vadinamiems „deskless“ darbuotojams, kurie didžiąją darbo dalį atlieka ne prie kompiuterio.

    Finansavimo etapui vadovavo EnBW rizikos kapitalo padalinys EnBW New Ventures ir „Wepa“, taip pat prisidėjo keli verslo angelai bei fondai. Pasak investuotojų, vienas pagrindinių tikslų yra sumažinti žinių praradimą organizacijose, kai didėja efektyvumo spaudimas ir kaita darbo rinkoje.

    „Elephant Company“ įkurta 2022 metais ir siūlo mokymų bei komunikacijos platformą, pritaikytą pirmosios linijos komandoms. Vietoje ilgų instrukcijų ar atskirų mokymų sistemų, įrankis siekia perkelti mokymąsi arčiau realaus proceso, kad darbuotojas atsakymą gautų ten, kur jo reikia, ir tuo metu, kai jis aktualus.

    Platformą sudaro mobilioji „Field App“, DI asistentas, DI kursų kūrimo įrankis ir „Elephant Hub“, skirtas turinio, žinių, komandų ir besimokančiųjų valdymui. Bendrovė akcentuoja mikro mokymąsi, kai sudėtingos procedūros suskaidomos į trumpas, lengvai įgyvendinamas užduotis, o turinys atnaujinamas kartu su praktika.

    Tokio tipo sprendimų paklausą didina tai, kad didelė pasaulio darbo jėgos dalis dirba ne biuruose, o gamyboje, logistikoje, mažmenoje ar paslaugų sektoriuje. Šiose srityse mokymai neretai vyksta fragmentiškai, priklauso nuo pamainų vadovų ar kolegų patirties, o nauja informacija darbuotojus pasiekia lėčiau nei biuro komandas.

    Investuotojai pabrėžia, kad DI agentai gali padėti personalizuoti mokymąsi ir suteikti kontekstinius atsakymus darbo vietoje, taip mažinant klaidų tikimybę ir pagreitinant naujokų įvedimą. Kartu tai kelia ir praktinių klausimų apie duomenų apsaugą, turinio kokybę bei tai, kaip organizacijos užtikrins, kad DI pateikiama informacija būtų patikrinta ir atitiktų vidines taisykles.

    EnBW New Ventures yra Karlsrūhėje įsikūrusios EnBW grupės korporatyvinio rizikos kapitalo padalinys. Jis investuoja į Europos startuolius, susijusius su infrastruktūros skaitmeninimu ir tvarumu, o investicijų dydis paprastai siekia nuo 1 iki 10 mln. eurų per kelis etapus.

  • „Lansdowne Partners“ pristatė VC fondą JK universitetų idėjoms: pirmasis uždarymas – 128,9 mln. eurų

    „Lansdowne Partners“ pristatė VC fondą JK universitetų idėjoms: pirmasis uždarymas – 128,9 mln. eurų

    Londonuose įsikūrusi investicijų bendrovė „Lansdowne Partners“ pristatė naują rizikos kapitalo (VC) fondą, skirtą Jungtinės Karalystės universitetuose gimstančioms technologijoms ir intelektinei nuosavybei paversti tarptautinėmis įmonėmis. Bendrovė skelbia, kad fondas bus orientuotas į augimo etapą, kai startuoliams dažniausiai prireikia gerokai didesnio kapitalo ir griežtesnės strateginės pagalbos.

    Pirmasis fondo uždarymas siekia 128,9 mln. eurų, o galutinis uždarymas planuojamas metų pabaigoje. Skelbiama, kad investuotojų susidomėjimas viršija fondo numatytą 171,9 mln. eurų ribą, todėl rinka signalizuoja apie stiprią paklausą investicijoms į universitetų kuriamas inovacijas.

    „Lansdowne Partners“ nurodo, kad fondo kertiniai investuotojai yra British Business Bank, Aviva Investors ir Lloyds Banking Group, taip pat prisideda „Lansdowne Partners“ investuotojai bei pačios komandos kapitalas. Toks institucinių investuotojų derinys, pasak rinkos dalyvių, tampa vis svarbesnis siekiant užpildyti finansavimo spragas, su kuriomis JK susiduria plečiant technologines įmones.

    Kas stabdo universiteto idėjų augimą?

    Jungtinė Karalystė turi stiprų mokslinių tyrimų pagrindą ir gausų patentų bei licencijuojamos intelektinės nuosavybės srautą, tačiau komercializavimo kelias dažnai stringa augimo etape. Praktikoje tai reiškia, kad ankstyvosios stadijos finansavimą gauti palyginti lengviau, o vėliau, kai reikia didesnių investicijų, tarptautinės plėtros ir komandos stiprinimo, konkurencija dėl kapitalo smarkiai išauga.

    „JK sukuria bent tiek pat intelektinės nuosavybės vienam gyventojui kaip ir bet kuri kita šalis pasaulyje, tačiau pernelyg dažnai įmonėms pritrūksta kapitalo, reikalingo plėtrai globaliai“, – sakė „Lansdowne Partners“ partneris ir išsivysčiusių rinkų vadovas Peteris Daviesas.

    Fondo strategija grindžiama idėja koncentruotai remti mažesnį skaičių išskirtinių bendrovių, suteikiant joms didesnį kapitalą ir disciplinuotą strateginį palaikymą. Tai turėtų padėti spręsti vadinamąją „scale-up“ problemą, kai perspektyvios įmonės lieka per mažos, kad galėtų konkuruoti su JAV ar kai kurių Azijos šalių gigantais.

    Kur bus nukreiptos investicijos?

    „Lansdowne Partners“ teigia, kad fondas orientuosis į sritis, kuriose universitetų tyrimai dažnai tampa pramonės proveržiais: sveikatos duomenys, kvantinė kompiuterija, pažangios medžiagos, puslaidininkiai, gynybos technologijos ir vadinamasis natūralus kapitalas. Taip pat akcentuojamos sritys, kur kritiškai svarbios saugios tiekimo grandinės ir vietiniai pajėgumai, ypač geopolitinio neapibrėžtumo laikotarpiu.

    Institucinių investuotojų vaidmuo šiame segmente pastaraisiais metais vertinamas kaip vienas lemiamų: pensijų fondai ir draudikai ieško ilgalaikės grąžos, o valstybės skatinimo priemonės siekia, kad daugiau kapitalo liktų vietos inovacijų ekonomikoje. British Business Bank atstovai pabrėžia, kad JK rizikos kapitalo rinka yra viena didžiausių pasaulyje, tačiau vis dar yra erdvės aktyvesniam vietinių institucijų dalyvavimui.

    „Matome apčiuopiamą pagreitį, kai pensijų fondai ir draudikai vis aktyviau svarsto, kaip pasinaudoti JK įmonių augimo potencialu“, – sakė British Business Bank fondų valdymo direktorė ir bendra vadovė Christine Hockley.

    Kodėl tai svarbu JK inovacijų ekosistemai?

    Tokio tipo fondai paprastai atlieka dvi funkcijas: suteikia kapitalą didesniems plėtros raundams ir padeda sukurti aiškesnį „tiltą“ nuo universiteto laboratorijos iki pasaulinės rinkos. Investuotojai tikisi, kad geriau finansuojamos įmonės rečiau bus priverstos anksti parduoti technologiją ar persikelti į kitas rinkas vien dėl kapitalo stygiaus.

    „Lansdowne Partners“, įkurta 1998 metais, skelbia valdanti investicijas kai kurių didžiausių pasaulio investuotojų vardu ir anksčiau investavusi į inovacijų platformas, susijusias su Oksfordo ir Kembridžo ekosistemomis. Bendrovė taip pat mini patirtį remiant sparčiai augančias technologijų įmones, kurios vėliau pasiekė vadinamojo vienaragio statusą.

  • Europos startuolių finansavimo savaitė: kokius sandorius ir sumas fiksavo rinka gegužės 11–15 dienomis

    Gegužės 11–15 dienomis Europos startuolių finansavimo rinkoje dėmesį traukė įprastas reiškinys: aktyviausi sandoriai telkėsi aplink dirbtinio intelekto, „fintech“ ir klimato technologijų kryptis, o investuotojai išliko selektyvūs. Viešai skelbiamuose pranešimuose dažniau akcentuojami aiškūs pajamų šaltiniai, tvari augimo dinamika ir galimybė greitai plėstis už vienos šalies ribų.

    Tokiose savaitinėse apžvalgose paprastai matyti, kad dalis raundų viešinami su aiškia suma, tačiau nemažai sandorių nurodomi be konkrečių skaičių. Tai atspindi rinkos praktiką: bendrovės neretai skelbia apie investiciją, bet detalę palieka neviešą dėl derybinių sąlygų, konkurencinių priežasčių ar investuotojų pageidavimų.

    Šių metų kontekste Europos rizikos kapitalo rinka išlieka atsargesnė nei itin aktyviais 2021–2022 metais, o vertinimai dažniau grindžiami esamais rezultatais, o ne vien pažadais. Investuotojai daugiau dėmesio skiria grynųjų pinigų srautams, efektyviam klientų pritraukimui ir tam, kaip komandos valdo kaštus bei rizikas.

    Dirbtinio intelekto tema išlieka viena ryškiausių, tačiau finansavimą lengviau pritraukia ne bendros paskirties sprendimai, o konkretūs produktai, turintys aiškų pritaikymą versle. Dažniausiai tai būna įrankiai, automatizuojantys procesus, mažinantys veiklos sąnaudas, gerinantys klientų aptarnavimą ar didinantys komandos produktyvumą, kai rezultatas pamatuojamas skaičiais.

    Kita aiški kryptis yra gynybos, kibernetinio saugumo ir kritinės infrastruktūros sprendimai, kuriuos skatina geopolitinė įtampa ir augantys reguliaciniai reikalavimai. Šioje srityje dažnai svarbus ne tik produkto inovatyvumas, bet ir atitiktis saugumo standartams, sertifikavimas bei gebėjimas dirbti su viešuoju sektoriumi.

    Nors šaltinio pateiktas tekstas yra neprieinamas dėl prenumeratos, bendra tokio formato apžvalgų vertė slypi rinkos pulso fiksavime: kokios sritys dažniau pritraukia kapitalą, kokio tipo investuotojai dalyvauja, ar vyrauja ankstyvos, ar vėlyvesnės stadijos sandoriai. Tokie signalai padeda suprasti, ar rinka grįžta į augimo režimą, ar išlieka gynybinė, kai prioritetas teikiamas atsparumui ir pelningumo perspektyvai.

    Jei turite visą apžvalgos turinį arba bent pagrindinius sandorių punktus, galima parengti tikslią suvestinę su sumomis eurais, stadijomis, sektoriais ir investuotojais, išlaikant aiškų ir patikimą naujienų portalo stilių.

  • Slovėnijos DDD Invoices pritraukė 1,31 mln. eurų: vienas API e. sąskaitoms, mažiau chaoso verslui

    Slovėnijos DDD Invoices pritraukė 1,31 mln. eurų: vienas API e. sąskaitoms, mažiau chaoso verslui

    Liublianoje įsikūrusi startuolė DDD Invoices pritraukė 1,31 mln. eurų pradinės stadijos investiciją, kad spręstų vis labiau fragmentuotą e. sąskaitų faktūrų atitikties reikalavimų problemą skirtingose šalyse. Raundą palaikė „Fil Rouge Capital“, „500 Global“ ir patyrę e. sąskaitų bei ERP ekosistemos operatoriai.

    Įmonė teigia, kad lėšas skirs šalių aprėpčiai plėsti, integracijoms ir diegimui supaprastinti bei komandai auginti produktų, inžinerijos ir pardavimų srityse. Praktinis tikslas aiškus: kad programinės įrangos tiekėjams ir tarptautiniu mastu augančioms bendrovėms nereikėtų kurti atskirų sprendimų kiekvienai rinkai.

    Kodėl e. sąskaitos tampa sudėtingesnės

    Pastaraisiais metais vis daugiau valstybių pereina prie modelių, kai sąskaitos faktūros nebeapsikeičiamos tik tarp dviejų įmonių, o turi būti perduotos per valstybinius mokesčių portalus ar tinklus ir patikrintos beveik realiu laiku. Tokie nuolatinės sandorių kontrolės principu paremti mechanizmai, e. sąskaitų faktūrų ir fiskalizacijos taisyklės skiriasi pagal šalį.

    DDD Invoices akcentuoja, kad kiekviena rinka turi savus formatus, tikrinimo taisykles ir pateikimo logiką. Programinės įrangos kūrėjams, dirbantiems keliose šalyse, tai reiškia brangias, lėtai kuriamas ir sunkiai prižiūrimas integracijas po vieną valstybei.

    Vienas API vietoje dešimčių integracijų

    Startuolė kuria vieningą API, kuris sujungia verslo ir finansines SaaS platformas su mokesčių sistemomis įvairiose šalyse, kad kiekviena pateikiama sąskaita atitiktų vietos reikalavimus. Įmonės pateikia standartizuotus sąskaitos duomenis, o sistema juos konvertuoja į lokalų formatą, patikrina pagal galiojančias taisykles, nukreipia į reikiamą sistemą ir grąžina būsenos informaciją atgal į pradinę programą.

    DDD Invoices taip pat mini integracijas su populiariomis platformomis, tarp jų „Stripe“, „Bitrix“, „Shopify“ ir „Chargebee“. Kai duomenys ateina ne struktūruotu formatu, pavyzdžiui, kaip PDF failai, įmonė naudoja dirbtinį intelektą dokumentų apdorojimui, kad ištrauktų ir suvienodintų sąskaitos informaciją.

    „Šiuolaikinės programinės įrangos bendrovės negali sau leisti, kad vietinių atitikties reikalavimų sudėtingumas lėtintų augimą. Taisyklės griežtėja, o įmonės vis dažniau plečiasi globaliai nuo pat pradžių, todėl kuriame infrastruktūrą, kuri šią naštą nuima nuo jų pečių“, – sakė DDD Invoices vadovas ir vienas įkūrėjų Denis Vehovec Pondelak.

    Kas investavo ir ką tai signalizuoja rinkai

    Pasak „Fil Rouge Capital“ partnerio Roger Blott, visiškai atitinkanti e. sąskaitų sistema šiandienos komercijoje tampa būtinybe, o tokios paslaugos, nors dar ankstyvoje stadijoje, greitai gali tapti įprastu standartu. Tokia investuotojų logika atspindi platesnę tendenciją: reguliaciniai pokyčiai verčia rinką ieškoti infrastruktūrinių sprendimų, kurie mažina riziką ir diegimo kaštus.

    DDD Invoices teigia jau dirbanti su programinės įrangos įmonėmis, tarp jų „Access Group“, „Zenoti“, „Logitude“ ir „WheelSys“, skirtingose rinkose. Įmonei taip pat padeda privatūs investuotojai ir patarėjai, turintys ilgametę patirtį e. sąskaitų, ERP ir „Peppol“ infrastruktūros srityse.

  • Švedijos „Elvy“ pritraukė 5,9 mln. eurų ir užsitikrino 500 mln. eurų kreditą plėtrai Europoje

    Švedijos „Elvy“ pritraukė 5,9 mln. eurų ir užsitikrino 500 mln. eurų kreditą plėtrai Europoje

    Investuotojai stato ant prenumeratos

    Stokholme įsikūrusi energetikos technologijų bendrovė „Elvy“ užbaigė 5,9 mln. eurų finansavimo etapą, kuriuo siekia paspartinti augimą ir įtvirtinti prenumeratos modelį Europos namų ūkiuose. Įmonė teigia, kad papildomas kapitalas bus naudojamas plėtrai ir didesniam įrangos diegimo mastui.

    Finansavimo etapui vadovavo fondai Essential Capital ir Daft Capital, taip pat prisidėjo investuotojas Mathias Kamprad ir kiti verslo angelai. Kartu su investicija „Elvy“ stiprina valdymą: valdybos pirmininku paskirtas investuotojas Knut Frängsmyr, anksčiau dirbęs keliuose finansų ir technologijų sektoriaus versluose.

    500 mln. eurų kredito linija

    Dar prieš šį investicijų etapą „Elvy“ buvo užsitikrinusi 500 mln. eurų kredito liniją iš Švedijos skolos finansavimo platformos Scayl. Bendrovės teigimu, ši priemonė jau yra aktyvi, o lėšos numatytos aparatinei įrangai diegti dideliu mastu, kad būtų galima greitai didinti klientų skaičių.

    Tokio dydžio kredito linija energijos sprendimų verslams paprastai reiškia aiškų planą, kaip finansuoti brangius fizinius įrenginius ir jų įrengimą, neatidedant plėtros iki naujų nuosavo kapitalo etapų. Praktikoje tai leidžia iš karto didinti diegimo apimtis, o pajamas generuoti per ilgalaikes sutartis.

    „Švedija susiduria su elektros krizės rizika, o naujos branduolinės elektrinės yra daugiau nei po dešimtmečio. „Elvy“ jau sukūrė technologiją, reikalingą stabilesnei energijos sistemai ir mažesnėms namų ūkių sąskaitoms“, – sakė bendrovės vadovas Johan Outinen.

    Saulė, šilumos siurbliai ir baterijos

    „Elvy“, įkurta 2023 metais, siūlo integruotą namų energijos paketą, į kurį įeina saulės elektrinė, šilumos siurblys, baterijų sistema, įrengimas, priežiūra ir elektros poreikio užtikrinimas. Klientui tai pateikiama kaip fiksuota mėnesinė prenumerata, o įmonė išlaiko įrangos nuosavybę ir prisiima eksploatavimo atsakomybę per visą sutarties laikotarpį.

    Bendrovė pabrėžia, kad sprendimų valdymui naudoja DI pagrįstą sistemą, kuri optimizuoja energijos gamybą ir vartojimą namų ūkyje. Tokie valdymo algoritmai paprastai padeda didinti savos energijos suvartojimą, mažinti piko valandų vartojimą ir efektyviau išnaudoti baterijas.

    „Elvy“ teigia, kad prenumeratos modelis 2025 metais augo dešimt kartų, o per kiek daugiau nei 18 mėnesių įmonė Švedijoje sukūrė 23 MW paskirstytos energijos parko pajėgumų. Artimiausiu laikotarpiu bendrovės dėmesys krypsta į mastelio didinimą ir plėtrą, siekiant, kad modelis būtų lengvai pritaikomas skirtingose Europos rinkose.

  • Prahos „Zerops“ pritraukė 1,7 mln. eurų: žada sumažinti atotrūkį tarp kūrimo ir realios debesijos

    Prahos „Zerops“ pritraukė 1,7 mln. eurų: žada sumažinti atotrūkį tarp kūrimo ir realios debesijos

    Prahoje įsikūręs platformos kaip paslaugos startuolis „Zerops“ pritraukė 1,7 mln. eurų pradinės stadijos investiciją. Raundui vadovavo „Gi21 Capital“, o lėšas bendrovė ketina skirti produkto plėtrai, komandos augimui ir infrastruktūros stiprinimui už Europos ribų.

    Didžiausias dėmesys numatytas plėtrai Šiaurės Amerikoje ir Azijoje: planuojama didinti pajėgumus JAV ir atidaryti naują duomenų centrą Singapūre. Bendrovė tikisi, kad geografinis artumas vartotojams pagerins paslaugų spartą ir patikimumą, o kartu leis konkuruoti pasaulinėje rinkoje.

    Kur, pasak „Zerops“, slypi problema

    „Zerops“ taikosi į seną debesijos galvosūkį: skirtingas kūrimo ir gamybinės aplinkas, dėl kurių tai, kas veikia programuotojo testuose, kartais sugriūva realiame diegime. Įmonės teigimu, šis atotrūkis kainuoja laiką, didina klaidų riziką ir verčia komandas per daug energijos skirti infrastruktūros derinimui.

    Tokia problema ypač paaštrėja didėjant sistemų sudėtingumui ir augant diegimų dažniui. Organizacijos ieško būdų, kaip sumažinti operacinę naštą, tačiau dalis supaprastintų sprendimų mainais pasiūlo mažiau matomumo ir kontrolės, o pažangesni dažnai reikalauja brangios kompetencijos.

    DI įrankiai keičia kūrimą

    Startuolis pabrėžia, kad programavimo rinką keičia DI: vis daugiau kodo kuriama su agentais ir pagalbininkais, tačiau jų sugeneruotas kodas neretai atsiduria aplinkose, kurios neatitinka realios infrastruktūros. Dėl to išauga derinimo ir klaidų paieškos apimtys, o diegimo procesas tampa mažiau nuspėjamas.

    „Rinka artėja prie lūžio taško: augančios debesijos kainos verčia persiorientuoti, o DI keičia ne tik tai, kaip rašomas kodas, bet ir kas jį kuria bei eksploatuoja“, – sakė „Gi21 Capital“ įkūrėjas Damir Špoljarič.

    Vienoda aplinka nuo pradžios iki gamybos

    „Zerops“ teigia kurianti vieningą aplinką, kurioje aplikacijos elgiasi taip pat nuo kūrimo iki gamybos. Vietoj kelių skirtingų lygių ar „tier“ modelio bendrovė siūlo vieną projektinę erdvę, kurioje tie patys nustatymai ir prielaidos išlieka ir mažoje, ir išaugusioje sistemoje.

    Pasak įmonės, tai sumažina diegimo nesėkmių klasę, kai klaidos atsiranda tik dėl aplinkų neatitikimų. Bendrovė akcentuoja, kad tikslas yra ne vien greitis, bet nuspėjamumas: kad diegimai būtų patikimi iš anksto, o ne „sutaisomi“ po fakto.

    „Daugelis platformų prašo tikėti, kad kūrimo ir gamybos aplinkos yra pakankamai panašios. Mes šį atotrūkį pašalinome iš esmės, pergalvodami debesijos architektūrą nuo pamatų“, – sakė vienas iš „Zerops“ įkūrėjų ir vadovas Aleš Rechtorík.

    Įmonė nurodo, kad platforma veikia nuosavoje infrastruktūroje, o aplikacijos paleidžiamos pilnuose „Linux“ konteineriuose, suteikiant didesnį priėjimą prie sistemos procesų ir jų stebėsenos. Taip pat integruojamos kelios dešimtys dažniausiai reikalingų paslaugų, pavyzdžiui, duomenų bazės, paieškos ir pranešimų sistemos.

    Be to, „Zerops“ pristato „Zerops Control Panel“, skirtą DI valdomam kūrimui: idėja tokia, kad DI agentai galėtų kurti, diegti ir derinti kodą realioje debesijos aplinkoje, o ne izoliuotuose testuose. Bendrovė tikisi, jog tai sumažins atotrūkį tarp to, ką DI sugeneruoja, ir to, kas iš tiesų patikimai veikia gamyboje.

  • Londono „Resurrect Bio“ pritraukė 8,8 mln. eurų: DI padės kurti ligoms atsparesnius pasėlius

    Londono „Resurrect Bio“ pritraukė 8,8 mln. eurų: DI padės kurti ligoms atsparesnius pasėlius

    Investicija į pasėlių atsparumą

    Londone įsikūręs žemės ūkio biotechnologijų startuolis „Resurrect Bio“ užbaigė A serijos investicijų etapą, pritraukęs 8,8 mln. eurų. Bendrovė kuria sprendimus, kurie turėtų padėti išvesti ligoms atsparesnes kultūras ir mažinti priklausomybę nuo cheminių augalų apsaugos priemonių.

    Įmonė skelbia, kad etapas buvo perviršinis, o dar 2026 metų vasarį ji buvo paskelbusi apie pirminį uždarymą, viršijusį 6,8 mln. eurų. Iki šiol „Resurrect Bio“ iš viso yra pritraukusi apie 11 mln. eurų, įskaitant 2023 metais įvykusį sėklos etapą.

    Kas investavo ir ko tikimasi

    Investicijų etapui vadovavo „Corteva“ per platformą „Corteva Catalyst“, taip pat prisidėjo „Calculus Capital“, „Pymwymic“, UKI2S fondas, valdomas „Future Planet Capital“, „SynBioVen“ ir „AgFunder“. Tokia investuotojų sudėtis rodo, kad pasėlių atsparumo tema vis dažniau traktuojama kaip strateginė ir komercinė, o ne vien mokslinė.

    Rinkoje tai sutampa su platesne tendencija: augalų ligos ir kenkėjai didina derliaus svyravimus, o ūkininkams tenka ieškoti sprendimų, kurie leistų išlaikyti produktyvumą griežtėjant aplinkosauginiams reikalavimams. Dėl to selekcijos ir sėklininkystės bendrovės vis aktyviau domisi genetiniais ir skaitmeniniais metodais, leidžiančiais greičiau rasti bei patikrinti atsparumo požymius.

    „Šis investicijų etapas rodo augantį pasitikėjimą tuo, ką kuriame: DI pagrįsta platforma, skirta atkurti atsparumą ligoms svarbiausiose pasaulio kultūrose“, – sakė „Resurrect Bio“ vadovas Cian Duggan.

    Pasak bendrovės, lėšos bus skirtos komandai plėsti, platformoms gilinti ir bendradarbiavimo susitarimams su sėklininkystės įmonėmis bei selekcininkais. Praktinis tikslas yra greičiau į komercines veislių kūrimo programas įtraukti ilgalaikius, patvarius atsparumo požymius.

    Kaip veikia platforma ir kuo ji skiriasi

    „Resurrect Bio“ ištakos siejamos su „The Sainsbury Laboratory“ Norviče, o įmonę 2022 metais įkūrė profesoriai Sophien Kamoun ir Tolga Bozkurt bei Cian Duggan. Startuolis siekia tapti specializuota augalų ligų atsparumo bendrove, kuriančia tiek nuosavus sprendimus, tiek dirbančia su partneriais.

    Bendrovės logika paremta prielaida, kad patogenai evoliucionuoja taip, jog slopintų augalo imuninį atsaką ir lengviau sukeltų ligą. „Resurrect Bio“ teigia siekianti atkurti arba reaktyvuoti atsparumo mechanizmus, kurie jau egzistuoja elitinėje genetinėje medžiagoje, bet yra neaktyvūs ar sunkiai pastebimi tradicinės selekcijos metodais.

    Įmonė išskiria tris pagrindines kompetencijų kryptis: „FloraFold“ DI atrankos platformą, kuri modeliuoja augalo ir patogeno baltymų sąveikas, didelio pralaidumo funkcinės biologijos testavimo sistemą ir vadinamąją „Resurrection“ platformą, skirtą išryškinti paslėptus atsparumo mechanizmus. Tokia schema, kaip teigiama, sutrumpina kelią nuo atradimo iki pritaikymo selekcijoje.

    2026 metų kovą „Resurrect Bio“ taip pat paskelbė apie partnerystę su „Corteva Agriscience“, kuri orientuota į kukurūzų atsparumo ligoms sprendimus. Bendrovė signalizuoja, kad tokio tipo bendros plėtros projektai yra pagrindinis kelias, kaip technologija pasiektų komercinę sėklų rinką.

  • Bukarešto „DesignVerse“ pritraukė apie 4,3 mln. eurų: DI žada greičiau atnaujinti aviacijos sistemas

    Bukarešto „DesignVerse“ pritraukė apie 4,3 mln. eurų: DI žada greičiau atnaujinti aviacijos sistemas

    Bukarešte įsikūręs verslo programinės įrangos startuolis „DesignVerse“ pritraukė apie 4,3 mln. eurų ankstyvosios stadijos investicijų. Bendrovė kuria DI pagrįstą platformą, skirtą greitinti didelių organizacijų programinės įrangos modernizavimą, ypač ten, kur vis dar veikia seni, kritinės svarbos sprendimai.

    Investicijų raunde dalyvavo rizikos kapitalo fondai Begin Capital, Gapminder VC, Underline Ventures, taip pat keli strateginiai verslo angelai. „DesignVerse“ teigia, kad gautos lėšos bus skirtos inžinerinei komandai plėsti ir augimui Europoje bei JAV.

    Įmonę 2024 metais įkūrė Andrei Manolache ir Robert Dragutoiu. Startuolis orientuojasi į organizacijas, kurios turi sudėtingas architektūras, vidines taisykles, saugumo reikalavimus ir daug techninės dokumentacijos, tačiau nori greičiau atnaujinti veiklos sistemas.

    Kaip veikia platforma

    „DesignVerse“ platforma remiasi principu, kad didelėse įmonėse daug laiko prarandama verčiant dizaino sprendimus į gamybinį kodą. Dizaineriai apibrėžia vartotojo sąsajas ir logiką, o inžinieriams tenka tai iš naujo interpretuoti, kas dažnai baigiasi neatitikimais, vėlavimais ir papildomomis iteracijomis.

    Startuolis teigia, kad jo DI sprendimas „įžemina“ generavimą organizacijos kontekste: naudoja dizaino sistemas, komponentų bibliotekas, architektūros šablonus ir techninę dokumentaciją. Tikslas yra generuoti programų dalis taip, kad jos atitiktų esamus ar planuojamus technologinius standartus bei inžinerines praktikas.

    „Didelės organizacijos vis dar praranda milžinišką kiekį laiko versdamos dizaino darbą į gamybinę programinę įrangą. Dizaineriai sukuria sumanymą, bet inžinieriai privalo jį rankiniu būdu perinterpretuoti ir perstatyti, o tai sukelia neatitikimus ir vėlavimus“, – sakė „DesignVerse“ vadovas Andrei Manolache.

    „DesignVerse“ sprendimas, pasak įmonės, siekia pašalinti šią trintį, kad komandos galėtų greičiau patikrinti elgseną su verslo atstovais ir mažinti atotrūkį tarp dizaino ir kūrimo. Tai ypač aktualu įmonėms, kuriose dirba daug komandų, o produktai vystomi ilgus metus.

    EUROCONTROL atvejis ir saugumo kontekstas

    „DesignVerse“ nurodo, kad platformą jau naudoja kritinės svarbos organizacijos, tarp jų ir EUROCONTROL, koordinuojanti oro eismą Europoje. Startuolio teigimu, per kiek daugiau nei mėnesį buvo modernizuota apie 15 metų senumo aplikacija, kai įprastais metodais tai galėjo užtrukti apie pusmetį.

    Tokio pobūdžio projektuose svarbiausia ne vien greitis, bet ir patikimumas, sauga bei kibernetinis atsparumas. Aviacijos sektoriuje programinės įrangos pakeitimai dažnai tikrinami griežčiau ir diegiami atsargiau, todėl įrankiams, kurie spartina kūrimą, tenka atitikti aukštesnę kartelę nei prototipavimo aplinkoje.

    „Aviacija yra pramonė, kurioje inovacijų ciklas paprastai lėtesnis nei kitose srityse. EUROCONTROL vykdome didžiausią iki šiol skaitmeninės transformacijos programą ir siekiame spartinti modernizaciją, neaukodami patikimumo, saugos ir saugumo“, – teigiama EUROCONTROL komentare.

    Pajamos ir artimiausi planai

    „DesignVerse“ skelbia, kad per mažiau nei penkis mėnesius pasiekė apie 820 000 eurų metinių pasikartojančių pajamų rodiklį, o augimą lėmė įmonių klientai iš jautrių sektorių. Tokie skaičiai ankstyvoje stadijoje rodo, kad rinka noriai perka sprendimus, kurie mažina modernizavimo sąnaudas ir riziką.

    Bendrovė pabrėžia, kad daug DI kodavimo įrankių sukurti eksperimentams, tačiau didelėms organizacijoms svarbiausia integracija su esama architektūra ir saugus veikimas gamybinėje aplinkoje. Todėl „DesignVerse“ prioritetas yra konteksto sluoksnis, leidžiantis išlaikyti nuoseklumą tarp komandų ir mažinti fragmentaciją.

    Gavusi naują finansavimą įmonė planuoja didinti inžinerinius pajėgumus, tobulinti produktą ir plėsti diegimus. Anksčiau „DesignVerse“ buvo pritraukusi apie 660 000 eurų priešankstyvųjų investicijų, kurios leido sukurti platformos branduolį ir pradėti darbus su pirmaisiais dizaino partneriais.

  • DI elektrikai, ne pakeisti: Italijos „Gyver“ pritraukė 1,4 mln. eurų ir taikosi į talentų krizę

    DI elektrikai, ne pakeisti: Italijos „Gyver“ pritraukė 1,4 mln. eurų ir taikosi į talentų krizę

    Italijos Brešijoje įkurta startuolė „Gyver“ pranešė pritraukusi 1,4 mln. eurų „pre-seed“ investiciją, kuri bus skirta technologijai stiprinti ir plėtrai. Bendrovė kuria pokalbiu paremtą įdarbinimo platformą elektrikams ir jų darbdaviams, o DI čia naudojamas ne darbuotojams pakeisti, bet jų darbui pagreitinti.

    Investicijų raundui vadovavo fondas „Brighteye“, taip pat prisidėjo „āltitude“, „Vento Ventures“, „Zanichelli Venture“, esamas investuotojas „Antler“ ir keli verslo angelai. Įmonė teigia, kad finansavimas leis gerinti kandidatų atranką, darbdavių patirtį ir kurti automatizuotus darbo procesus, paremtus DI.

    „Norime, kad elektriko darbas būtų toks pat geidžiamas, kaip rizikos kapitalo investuotojo ar žinomo verslininko. Elektrikai yra vieni svarbiausių, bet labiausiai pamirštų darbuotojų“, – sakė „Gyver“ vienas iš įkūrėjų Francesco Defendi.

    „Gyver“ įkurta 2024 metų rudenį per „Antler“ rezidenciją, ją įkūrė F. Defendi, Leo Acciarri ir Mattia Zarrelli. Anksčiau jie dirbo su saulės elektrinių diegimu smulkiose ir vidutinėse pramonės įmonėse, kur, jų teigimu, aiškiai pamatė, kaip greitai „užsikemša“ projektų eiga pritrūkus kvalifikuotų rankų.

    Įmonės logika paprasta: elektra tampa modernios ekonomikos „kraujotaka“, tačiau kvalifikuotų elektrikų trūkumas auga greičiau nei įprasti įdarbinimo kanalai spėja prisitaikyti. Atnaujinami elektros tinklai, plečiasi atsinaujinančios energetikos projektai, kyla duomenų centrų paklausa, o gamyboje ir infrastruktūroje daugėja automatizacijos sprendimų, kuriems būtina patikima elektros ūkio priežiūra.

    „Gyver“ teigia, kad Europos Sąjungoje yra apie 28 mln. kvalifikuotų „blue-collar“ darbuotojų, tačiau iki 2030 metų gali prireikti dar maždaug 5,8 mln. papildomų specialistų. Elektrikų rinka čia išsiskiria tuo, kad darbo paklausa didėja dėl elektrifikacijos ir senėjančios visuomenės, o pasiūlą riboja ilgas parengimo kelias ir profesijos įvaizdis.

    Startuolio kuriama sistema orientuota į tai, kaip elektrikai realiai ieško darbo: per rekomendacijas ir „iš lūpų į lūpas“ veikiančius kontaktus. Pokalbio principu veikianti platforma turėtų surinkti kandidatų patirtį, kompetencijas ir pageidavimus, o darbdaviams suteikti galimybę greičiau rasti tinkamus žmones, sumažinant atrankos laiką.

    Vėlesniuose etapuose „Gyver“ planuoja plėstis į kvalifikacijos kėlimą, mokymus ir produktyvumo įrankius. Bendrovė mini tikslą dešimteriopai padidinti rankų darbo profesijų našumą, panašiai kaip programinė įranga pakeitė biuro darbą, o techninėje dalyje akcentuoja tokias sritis kaip elektros projektavimas ir PLC sprendimai.

    „Brighteye“ partneris David Guérin pabrėžė, kad šioje srityje svarbus niuansas yra DI paskirtis. „„Gyver“ naudoja DI ne tam, kad pakeistų kvalifikuotus elektrikus, o tam, kad kiekvienas jų būtų produktyvesnis ir vertingesnis“, – sakė D. Guérin.

    „Gyver“ teigimu, naujausias finansavimas bus nukreiptas į DI agentus ir darbo eigas, kurios automatizuoja pasikartojančias užduotis, padeda sparčiau suvesti duomenis ir sklandžiau suderinti darbdavių bei kandidatų lūkesčius. Tokie sprendimai, pasak bendrovės, gali tapti vienu iš būdų mažinti struktūrinį darbo jėgos trūkumą, kai projektų apimtys auga greičiau nei paruošiami nauji specialistai.