CP v2

Tag: Startuolis

  • Barselonos „Dolfin“ pritraukė 2,1 mln. eurų: DI platforma žada greitesnį pardavimų komisinių skaičiavimą

    Barselonos „Dolfin“ pritraukė 2,1 mln. eurų: DI platforma žada greitesnį pardavimų komisinių skaičiavimą

    Barselonoje įsikūręs startuolis „Dolfin“ uždarė 2,1 mln. eurų „Seed“ investicijų etapą, skirtą produkto plėtrai ir augimui Europoje bei JAV. Bendrovė kuria DI gimtą platformą, padedančią įmonėms valdyti pardavimų komisinių ir paskatų planus.

    Finansavimo etapui vadovavo rizikos kapitalo fondas Swanlaab, taip pat prisidėjo Archipelago Next, Inveready ir Dozen. Startuolis teigia, kad naujos lėšos bus nukreiptos į produkto tobulinimą ir komandos, atsakingos už plėtrą rinkoje, stiprinimą.

    Problema, kurią pažįsta daug įmonių

    „Dolfin“ taikosi į situaciją, kuri daugelyje organizacijų tapusi kasdienybe: komisinių skaičiavimas vis dar remiasi skaičiuoklėmis, rankinėmis patikromis ir nuolatiniu duomenų taisymu. Kai pardavimų taisyklės keičiasi ketvirčio viduryje, o klientų priskyrimai ar planų struktūra koreguojami, procesas neretai virsta kelių savaičių derinimu tarp pardavimų operacijų, finansų ir personalo komandų.

    Tokiose grandinėse atsiranda ir kita rizika: pardavėjams trūksta aiškumo, kaip konkretūs sandoriai paveiks jų uždarbį, o vadovams sudėtinga greitai įvertinti, ar paskatų sistema iš tiesų skatina norimą elgesį. Praktikoje tai reiškia daugiau ginčų dėl skaičių, daugiau laiko aiškinimams ir mažiau pasitikėjimo pačia motyvavimo sistema.

    Kaip veikia „Dolfin“ platforma

    Startuolis teigia, kad platforma leidžia kurti, valdyti ir keisti komisinių planus be sudėtingų diegimų ir be išorinių konsultantų. Sprendimas orientuotas į RevOps, finansų ir kompensacijų komandas, kurios dažniausiai prisiima atsakomybę už taisyklių administravimą ir atsiskaitymų tikslumą.

    Įrankis integruojamas su pagrindinėmis įmonių sistemomis, įskaitant CRM, ERP ir HRIS, todėl komisinių skaičiavimams reikalingi duomenys gali būti sujungti į vieną procesą. „Dolfin“ teigimu, diegimas, kuris anksčiau galėdavo trukti iki pusmečio, dabar sutrumpėja iki kelių savaičių, o komisinių ciklai, reikalavę kelių dienų rankinių patikrų, gali būti uždaromi per kelias valandas.

    „Daugelis komandų mano, kad jų kompensacijų sistema nesugedusi. Tačiau kiekvieną ketvirtį jos praleidžia savaites ją taisydamos, aiškindamos ir ieškodamos būdų apeiti problemas. „Dolfin“ sukūrėme, nes žinojome, kad yra geresnis būdas suderinti žmonių ambicijas su verslo tikslais“, – sakė „Dolfin“ generalinis direktorius ir vienas įkūrėjų Daniel Seror.

    Platforma taip pat skirta pačiai pardavimų komandai: darbuotojai realiu laiku gali matyti, kaip jų veiksmai ir sandoriai keičia uždarbį, ar jie juda link tikslo ir kokie žingsniai galėtų padėti pasiekti kitą lygį. Tokia skaidrumo logika pastaraisiais metais tampa vis svarbesnė, nes įmonės siekia mažinti laiką, skirtą ginčams dėl komisinių, ir didinti pasitikėjimą atlygį lemiančiomis taisyklėmis.

    Kodėl DI čia svarbus

    „Dolfin“ pabrėžia, kad DI buvo integruotas į produktą nuo pirmos dienos, o tai, anot bendrovės, suteikia pranašumą prieš tradicinius sprendimus, kuriems taisyklių pakeitimams dažnai reikia brangių diegimo projektų. Startuolis tikina, kad naujas paskatų planas gali būti paleidžiamas per valandas, o trumpalaikės, iki 48 valandų trunkančios motyvacinės kampanijos gali būti įgyvendinamos be atskiros diegimo komandos.

    Įmonė įkurta 2023 metais ir nurodo turinti SOC 2 atitiktį, kuri dažnai laikoma svarbia saugumo ir procesų kontrolės žyme dirbant su jautriais verslo duomenimis. „Dolfin“ taip pat teigia dirbanti su organizacijomis, kurių metinės pajamos viršija 851 mln. eurų.

    „Paskatų kompensacijos visada buvo sudėtingos. Pasikeitė tai, kad pagaliau galime padaryti jas paprastas žmonėms, kurie jomis naudojasi. Mūsų tikslas padėti įmonėms kurti paskatas, kurios iš tiesų skatina rezultatus, ir suteikti visoms komandoms aiškumą, kaip generuojamos pajamos ir kaip galima maksimaliai padidinti uždarbį“, – sakė „Dolfin“ produkto vadovas ir vienas įkūrėjų Antoni Bardina.

    Po investicijų „Dolfin“ planuoja spartinti produkto vystymą ir plėsti pardavimų bei rinkodaros funkcijas pagrindinėse Europos ir JAV rinkose. Tokia kryptis atspindi platesnę tendenciją: įmonės vis aktyviau ieško sprendimų, kurie sumažintų rankinį darbą, pagreitintų komisinių uždarymą ir realiu laiku sujungtų paskatas su strateginiais pardavimų tikslais.

  • Prancūzijos „Mantle8“ pritraukė 31 mln. eurų: natūralaus vandenilio paieškai ruošia gręžimo kampaniją

    Prancūzijos „Mantle8“ pritraukė 31 mln. eurų: natūralaus vandenilio paieškai ruošia gręžimo kampaniją

    Grenoblyje įsikūrusi Prancūzijos natūralaus vandenilio žvalgybos bendrovė „Mantle8“ pritraukė 31 mln. eurų A serijos investiciją. Po šio raundo bendras įmonės finansavimas siekia 37 mln. eurų, o kapitalas bus skirtas intensyviai žvalgybai ir realiems gręžiniams.

    Investicijai vadovavo fondas „Sandwater“, prie jo prisijungė „Breakthrough Energy Ventures“, „Bpifrance“ valdomas „Ecotechnologies 2“ fondas, „IP Group“, „Wind Capital“ ir „Calderion“. Įmonė teigia, kad per artimiausius dvejus metus sieks įgyvendinti vieną ambicingiausių natūralaus vandenilio žvalgybos ir gręžimo programų pasaulyje.

    „Natūralaus vandenilio egzistavimas yra gerai pagrįstas mokslo faktas, tačiau tikrasis iššūkis buvo rasti laisvo, aukšto grynumo vandenilio sankaupas, kurios būtų komerciškai perspektyvios“, – sakė „Mantle8“ įkūrėjas ir vadovas Emmanuelis Masini.

    Natūralus vandenilis, kartais vadinamas geologiniu vandeniliu, skiriasi nuo įprastai gaminamo vandenilio tuo, kad susidaro ir kaupiasi po žeme dėl natūralių geocheminių procesų. Jei tokios sankaupos yra pakankamai didelės, sandarios ir nuolat papildomos, teoriškai galima išgauti mažesnės anglies pėdsako energijos žaliavą be tradicinės gamybos grandinės.

    „Mantle8“ teigia kurianti nuosavą požeminio modeliavimo ir žvalgybos technologijų rinkinį, įskaitant platformą „HOREX“, kurią įmonė apibūdina kaip daugiafizikį sprendimą, leidžiantį sudaryti keturių matmenų aktyvių vandenilio sistemų vaizdus. Bendrovė taip pat akcentuoja žvalgybos metodiką, kuri ieško trijų sąlygų sutapimo: vandenilį generuojančio šaltinio, nuolatinio papildymo ir pakankamai sandaraus telkinio.

    Įmonės teigimu, technologinis priėjimas turėtų mažinti žvalgybos riziką ir kaštus, o ekonominiai modeliai leidžia svarstyti gamybos savikainą iki maždaug 0,80 euro už kilogramą. Praktikoje galutinę kainą lems gręžinių sėkmė, telkinių geologinės savybės, gavybos debitas, grynumas ir infrastruktūros poreikiai.

    „Per artimiausius dvejus metus turime įrodyti, kad technologijos identifikuotos aktyvios vandenilio sistemos gali užtikrinti stabilų ir komerciškai pagrįstą srautą“, – sakė „Mantle8“ valdybos pirmininkas Bartas Markusas.

    Natūralaus vandenilio tema Europoje pastaruoju metu įgauna pagreitį dėl energetinio saugumo ir dekarbonizacijos tikslų. Vis dėlto rinka dar ankstyvoje stadijoje: svarbiausi klausimai susiję su telkinių paplitimu, gavybos masteliu, aplinkosauginiais reikalavimais, leidimų procedūromis ir tuo, kaip tokia žaliava būtų integruota į esamas vandenilio tiekimo grandines.

    „Mantle8“ įkurta 2019 metais ir skelbia siekianti iki 2030 metų pasiekti komerciškai gyvybingą natūralaus vandenilio gamybą. Bendrovė nurodo, kad kapitalą naudos pasaulinio projektų portfelio vietų atrankai, jų reitingavimui ir gręžiniams, kurie turėtų patvirtinti sankaupų faktą, įvertinti apimtį, grynumą bei telkinio kokybę.

  • Roterdamo „Ditto“ pritraukė 7,6 mln. eurų: DI programėlė padeda pacientams suprasti, ką pasakė gydytojas

    Roterdamo „Ditto“ pritraukė 7,6 mln. eurų: DI programėlė padeda pacientams suprasti, ką pasakė gydytojas

    Kam skirti „Ditto“ sprendimai?

    Roterdame įsikūręs sveikatos technologijų startuolis „Ditto“ pritraukė 7,6 mln. eurų investiciją, kuri bus skirta plėtrai Europoje. Bendrovė kuria nemokamą programėlę, padedančią pacientams paprasta kalba suprasti sudėtingą medicininę informaciją po vizito pas gydytoją.

    Investicijų etapui vadovavo fondas Heal Capital, prie jo prisidėjo „Optiverder“ ir „Rubio Impact Ventures“. „Ditto“ teigia, kad jų tikslas yra sumažinti informacijos spragas, kai konsultacijos trumpos, o išgirdus sudėtingas naujienas žmonėms tampa sunku įsiminti detales.

    „Nė vienas pacientas neturėtų spėlioti, kas ką tik buvo pasakyta. Mes iš esmės apverčiame mąstymą sveikatos sistemoje: pradedame ne nuo institucijos, o nuo paciento“, – sakė „Ditto“ bendraįkūrėjas Tobiasas Polakas.

    Kaip veikia programėlė ir kokia nauda pacientams

    „Ditto“ įkurta 2024 metais, o programėlė nemokamai prieinama nuo 2025 metų vasaros per „App Store“ ir „Google Play“. Pasak kūrėjų, pacientas gali įrašyti konsultaciją programėlėje arba nufotografuoti gydytojo laišką, o sistema per kelias minutes pateikia aiškią santrauką.

    Santrauka, jei reikia, gali būti pateikiama paprastesne kalba ir išverčiama į kelias kalbas, kad ja būtų lengviau pasidalinti su artimaisiais. Bendrovė akcentuoja, kad toks formatas padeda namuose tiksliau prisiminti rekomendacijas, klausimus dėl gydymo ir tolesnius žingsnius.

    Startuolis pabrėžia, jog daugelyje sveikatos priežiūros situacijų pacientams tenka kartoti tuos pačius klausimus telefonu ar per pakartotinius vizitus. „Ditto“ pozicionuoja savo sprendimą kaip į pacientą orientuotą alternatyvą, kuri gali sumažinti neaiškumus ir sutaupyti laiko tiek žmonėms, tiek medikams.

    Privatumas, duomenys ir plėtra Europoje

    „Ditto“ teigia taikanti privatumo principą nuo kūrimo pradžios, o programėlė apsaugoma biometriniu prisijungimu arba kodu. Bendrovės aiškinimu, sveikatos informacija išlieka įrenginyje, nebent pats vartotojas pasirenka ja pasidalinti arba gauti DI sugeneruotą santrauką.

    Įmonė nurodo, kad po apdorojimo jų pusėje duomenys ištrinami, o vartotojo įrenginyje lieka tik sukurta santrauka. Taip pat teigiama, kad vartotojų duomenys nenaudojami modeliams mokyti, o infrastruktūra parenkama Europos Sąjungoje, laikantis BDAR reikalavimų.

    „Daugybė startuolių kuria DI, padedantį gydytojams dokumentuoti ir valdyti darbą. „Ditto“ kuria atitikmenį pacientams, o jų augimas rodo, kad jie pataikė į jautrią vietą“, – sakė Heal Capital atstovas dr. Lucasas Mittelmeieris.

    Gavusi naują finansavimą, „Ditto“ planuoja investuoti į plėtrą Europoje ir naujas funkcijas, kurios padėtų pacientams pasiruošti konsultacijai ir geriau suprasti visą gydymo kelią. Bendrovė skelbia, kad nuo starto programėlę atsisiuntė beveik 100 000 žmonių, o iniciatyvą palaiko Nyderlandų pacientų federacija ir kai kurie sveikatos draudikai.

  • Londono „Dessn“ pritraukė 5 mln. eurų: komandoms siūlo prototipuoti tiesiai realiame kodo pagrinde

    Londono „Dessn“ pritraukė 5 mln. eurų: komandoms siūlo prototipuoti tiesiai realiame kodo pagrinde

    Londone įsikūrusi „Dessn“ pritraukė 5 mln. eurų investiciją, kurią ketina skirti komandai plėsti ir tarptautinei produkto kūrėjų bendruomenei auginti. Startuolis kuria platformą, paremtą dirbtiniu intelektu, kuri leidžia produktų komandoms kurti dizainą ir prototipus tiesiai realiame įmonės kodo pagrinde.

    Investicijų raundui vadovavo fondas Connect Ventures, prisidėjo ir kiti investuotojai, tarp jų „Betaworks“ bei N49P. Pasak bendrovės, tikslas aiškus: sumažinti atotrūkį tarp to, ką dizaineriai ir produkto vadovai paruošia maketuose ar dokumentuose, ir to, ką programuotojai galiausiai įgyvendina kode.

    „Geriausi produktų kūrėjai yra technologiškai stiprūs ir drąsūs: jie kuria įrankius, leidžiančius žmonėms dirbti taip, kaip jiems patogu, ir stumia galimybių ribas. Didžiuojamės galėdami paremti Gabriellos ir Nimo misiją iš esmės perkurti produktų kūrimą“, – sakė Connect Ventures valdantysis partneris Pietro Bezza.

    Kas yra „Dessn“ ir ką ji keičia?

    „Dessn“ 2024 metais įkūrė Gabriella Hachem ir Nim Cheema. Platformos idėja remiasi paprastu principu: vietoje dizaino kūrimo atskirose priemonėse ir vėlesnio vertimo į kodą, procesas pradedamas nuo esamo kodo pagrindo, o dizaino aplinka kuriama aplink jį.

    Praktikoje tai reiškia, kad dizaineriai ir produkto vadovai gali prototipuoti naudodami realius įmonės komponentus, dizaino sistemą ir tikrą produkto kontekstą, nereikalaudami lokaliai paleisti projekto ar atsidaryti programuotojų aplinkos. Bendrovės teigimu, būtent šioje vietoje dažniausiai prarandamas laikas, tikslumas ir dalis gerų idėjų.

    Saugumas ir prieiga prie kodo

    Dirbant su realiais kodų saugyklų duomenimis, vienas jautriausių klausimų yra saugumas ir prieigos apimtis. „Dessn“ nurodo turinti SOC 2 Type II sertifikavimą ir pabrėžia, kad projektai vykdomi izoliuotose aplinkose, o platforma nėra apmokoma naudotojų duomenimis.

    Taip pat teigiama, kad sistema nerašo ir nekeičia kodo bei nesiunčia pakeitimų atgal į naudotojo saugyklą. Prisijungiant prie repozitorijos prašoma tik naudotojo patvirtintos, apribotos apimties prieigos, o numatytas režimas yra tik skaitymui.

    Kur tokie įrankiai juda rinkoje?

    Pastaraisiais metais produktyvumo ir kūrimo įrankiuose vis dažniau akcentuojama ne vien greitesnė maketų generacija, bet ir glaudesnis ryšys su realiomis sistemomis, komponentais bei diegimo aplinka. Organizacijoms tai svarbu, nes vien vizualiai gražūs prototipai ne visada atspindi realius apribojimus, priklausomybes ir dizaino sistemos taisykles.

    „Dessn“ teigia, kad jos sprendimą jau naudoja tokios komandos kaip „Color“, „Wispr“ ir „Mercury“, o dalis vartotojų platformoje dirba po kelias valandas per dieną. Bendrovės kryptis aiški: padaryti prototipavimą kuo artimesnį galutiniam produktui, kad sprendimai būtų priimami matant realias pasekmes gamybinėje aplinkoje.

    „Didieji kalbos modeliai nėra determinuoti: tas pats įvedimas gali duoti daug skirtingų, bet teisingų rezultatų. Tai reiškia, kad produktas nėra vienas fiksuotas dalykas, o galimybių erdvė. Kai „Dessn“ gali atvaizduoti jūsų komponentus ir dizaino sistemą, visos įmanomos produkto versijos jau egzistuoja modelyje, o darbas tampa jų tyrinėjimas“, – sakė „Dessn“ bendraįkūrėja Gabriella Hachem.

  • „Index Ventures“ remiama „Adfin“ pritraukė 15,3 mln. eurų: DI automatizuos įmonių pajamų surinkimą

    „Index Ventures“ remiama „Adfin“ pritraukė 15,3 mln. eurų: DI automatizuos įmonių pajamų surinkimą

    Londono finansinių technologijų startuolis „Adfin“ pritraukė 15,3 mln. eurų A serijos investiciją, kurią vedė rizikos kapitalo fondas „Index Ventures“. Bendrovė kuria sprendimą, leidžiantį įmonėms automatizuoti sąskaitų apmokėjimo surinkimą ir susijusius finansų komandos procesus pasitelkiant DI.

    Raunde taip pat dalyvavo „Visionaries Club“, o prie investuotojų prisijungė ir nauji privatūs investuotojai, tarp jų buvęs „King“ operacijų vadovas Stéphane Kurgan bei „Miro“ įkūrėjas Andrey Khusid. „Adfin“ skelbia, kad per mažiau nei dvejus metus bendra pritraukta suma viršijo 25,5 mln. eurų.

    Nuo sąskaitų apmokėjimo iki pinigų srautų valdymo

    Įmonė teigia, kad naujas finansavimas bus skirtas produktą išplėsti iki visapusiško pinigų srautų valdymo, spartinti samdą inžinerijos ir pardavimų komandose bei pasiruošti tarptautinei plėtrai. Pagrindinis „Adfin“ pažadas rinkai yra mažesnė administracinė našta ir greitesnis apmokėjimų surinkimas įvairiais kanalais.

    „Adfin“ įkūrėjai Tom Pope ir Ciprian Diaconasu startuolį įkūrė 2024 metais. Bendrovė save pristato kaip platformą, kuri nuo pat pradžių projektuota būtent sąskaitomis pagrįstiems atsiskaitymams, o ne bendram mokėjimų priėmimui elektroninėje prekyboje.

    „Kuriame agentinę finansų platformą pinigų judėjimui: automatizuojame darbo eigas, kurias finansų komandos naudoja, kad gautų apmokėjimus, valdytų pinigus ir ilgainiui dar daugiau. Tai darome taip, kaip klientai nuolat sako norintys: saugiai, audituojamai, atsekamai, o žmonės išlieka tvirtai kontrolėje“, – sakė „Adfin“ vadovas ir vienas įkūrėjų Tom Pope.

    Kodėl vėluojantys apmokėjimai vis dar problema?

    „Adfin“ remiasi Jungtinės Karalystės smulkiojo ir vidutinio verslo realijomis: bendrovės teigimu, apie 63 proc. išrašomų sąskaitų apmokamos pavėluotai. Tokie vėlavimai mažina apyvartinių lėšų prieinamumą, riboja augimą ir didina riziką verslams, kurių veikla priklauso nuo reguliarių įplaukų.

    Startuolis teigia, kad jo klientų portfelyje vėluojančių sąskaitų dalis siekia apie 9 proc., o tai reikšmingai geriau nei bendras rinkos fonas. „Adfin“ nurodo aptarnaujanti daugiau nei 1 500 verslų Jungtinėje Karalystėje, įskaitant apskaitos ir teisės firmas bei paslaugų sektoriaus įmones.

    Kaip čia pritaikomas DI?

    Bendrovė akcentuoja, kad DI naudojamas ne vien priminimams siųsti, o sprendžiant, kokio veiksmo reikia kiekvienu konkrečiu atveju: kokiu kanalu komunikuoti, kada kreiptis, kaip suderinti apmokėjimo būdą ir procesą su kliento įpročiais. Tokia kryptis atitinka platesnę finansų technologijų tendenciją, kai DI vis dažniau taikomas kaip procesų automatizavimo variklis, o ne tik analitikos įrankis.

    „Index Ventures“ partnerė Julia André pabrėžė, kad fondas toliau didina įsipareigojimą komandai, nes ankstesni rezultatai rodo potencialą kurti naują kategoriją. Investuotojų logika paprasta: efektyvesnis apmokėjimų surinkimas greičiau stabilizuoja pinigų srautus, o tai tiesiogiai veikia įmonių galimybes augti ir investuoti.

  • Milane įsikūrusi „Webidoo“ pritraukė 21 mln. eurų: DI automatizavimo platformą žada išplėsti smulkiam verslui

    Investicija DI automatizavimui

    Milane įsikūrusi dirbtinio intelekto bendrovė „Webidoo“ pranešė užbaigusi 21 mln. eurų finansavimo etapą. Įmonė kuria sprendimus, skirtus supaprastinti skaitmeninius procesus ir automatizuoti kasdienes užduotis smulkioms ir vidutinėms įmonėms.

    Finansavimo etapui vadovavo fondas IXC3, priklausantis „Azimut Group“. Pasak bendrovės, pritrauktos lėšos bus naudojamos plėtrai ir DI paremtų sprendimų diegimui platesnėje smulkiojo verslo rinkoje.

    Ką tiksliai siūlo „Webidoo“?

    Įmonė teigia sprendžianti dažną smulkaus verslo problemą, kai naudojama daug atskirų įrankių, bet jie tarpusavyje nesusikalba. „Webidoo“ pozicionuoja save kaip sluoksnį, padedantį sujungti skirtingus procesus ir paversti automatizavimą praktišku, o ne tik teoriniu.

    Bendrovės ekosistemą sudaro keli produktai, tarp jų „Jooice“, „Welpy“ ir „Groow“, orientuoti į rinkodarą, pardavimus ir veiklos valdymą. Tikslas – kad DI būtų lengviau įsidiegti, paprasčiau naudoti ir aiškiau susieti su apčiuopiamais verslo rezultatais.

    „Vidutinis smulkus verslas naudoja apie 20 įrankių, kurie tarpusavyje nesusikalba. Mes nekuriame 21-o įrankio. Kuriame sluoksnį, kuris galiausiai padeda jiems visiems veikti kartu“, – sakė „Webidoo“ vadovas Giovanni Farese.

    Kur bus panaudotos lėšos?

    „Webidoo“ nurodo dalį kapitalo planuojanti skirti tikslinei įsigijimų strategijai. Bendrovė svarsto įsigyti klientams skirtas programinės įrangos kaip paslaugos įmones ir rinkodaros agentūras, kad galėtų greičiau plėsti komercinę pasiekiamumą ir stiprinti paslaugų teikimą.

    Tokie planai atitinka platesnę rinkos kryptį, kai DI sprendimai vis dažniau orientuojami į vykdymą ir darbo eigų automatizavimą, o ne vien į turinio generavimą. Smulkiajam verslui tai ypač aktualu, nes didžiausia vertė dažnai atsiranda sutrumpinus rutinines užduotis ir sujungus klientų aptarnavimo, pardavimų bei rinkodaros grandis.

    Finansiniai rodikliai ir Italijos kontekstas

    „Webidoo“ teigimu, 2025 metais bendrovė gavo daugiau nei 15 mln. eurų pajamų ir viršijo 2,5 mln. eurų EBITDA rodiklį, kartu tęsdama investicijas į tyrimus ir plėtrą. Tai rodo, kad įmonė bando derinti augimą su finansine drausme, kas investuotojams tampa vis svarbiau.

    Sandoris išsiskiria ir platesniame Italijos technologijų kontekste: pastaraisiais metais šalyje daugėja investicijų į DI paremtą programinę įrangą, ypač sprendimus, skirtus procesų orkestravimui ir verslo vykdymo automatizavimui. Tokie projektai dažnai siekia sumažinti įrankių fragmentaciją ir palengvinti realų diegimą įmonėse.

    „Daugumai smulkių ir vidutinių įmonių nereikia daugiau sudėtingumo. Joms reikia technologijos, kuri padėtų veikti“, – sakė „Webidoo“ produkto vadovas Ricky Gordon.

    IXC3 ir „Azimut Group“ atstovai pabrėžia, kad investicija atitinka strategiją remti Italijos smulkias ir vidutines įmones, turinčias tvirtus pagrindus, ir sprendimus, kurie didina DI prieinamumą. Jų vertinimu, rinkoje vis svarbiau ne tik pati technologija, bet ir gebėjimas ją paversti išmatuojamu rezultatu.

  • Belgų „Holmes“ startuoja su 1,1 mln. eurų: žada aptikti programinės įrangos klaidas dar iki vartotojų

    Belgų „Holmes“ startuoja su 1,1 mln. eurų: žada aptikti programinės įrangos klaidas dar iki vartotojų

    Belgijoje įkurta technologijų bendrovė „Holmes“ pristatė automatizuoto programinės įrangos testavimo sprendimą ir užsitikrino 1,1 mln. eurų išankstinį sėklos (pre-seed) finansavimą. Startuolis teigia kuriantis įrankį komandoms, kurios produktus leidžia vis greičiau, o klaidų kaina tampa vis didesnė.

    Finansavimo raundui vadovavo „Syndicate One“, prisidėjo ir keli žinomi Belgijos technologijų ekosistemos verslininkai bei investuotojai. Tarp jų minimi „Aikido“ įkūrėjai Roeland Delrue ir Willem Delbare, „Showpad“ bendraįkūrėjas Louis Jonckheere bei verslininkas Thomas Van Overbeke, taip pat fondai „NewSchool“, „RDY“ ir „100IN“.

    Testavimas tampa siaurąja vieta

    „Holmes“ save pristato kaip autonominę kokybės užtikrinimo (QA) platformą, kuri mokosi, kaip žmonės realiai naudojasi produktu, ir nuolat tikrina svarbiausius vartotojo veiksmų scenarijus. Kitaip tariant, siekiama gaudyti problemas ne tik kodo lygyje, bet ir ten, kur jos atsiskleidžia vartotojui prisijungiant, ieškant, pildant formas ar atsiskaitant.

    Startuolio komanda akcentuoja, kad šiuolaikinėje kūrimo praktikoje, kai DI priemonės padeda greičiau rašyti kodą, sparčiai auga ir rizika nepastebėti klaidų, atsirandančių tik realiame naudojime. Tokiose situacijose komandos dažnai turi rinktis tarp greičio ir stabilumo, o „Holmes“ tikslas yra sumažinti šį kompromisą.

    „Šiandien kodas rašomas greičiau nei bet kada, dažnai padedant DI. Tačiau ar produktas veikia taip, kaip tikisi vartotojai, yra visai kitas klausimas“, – sakė „Holmes“ bendraįkūrėjas Robin Praet.

    Įkūrėjai su „exit“ patirtimi

    „Holmes“ įkūrė trys Belgijos technologijų verslininkai: Robin Praet, Robbrecht Delrue ir Sofie Buyse. Jie pabrėžia turintys patirties kuriant ir auginant produktus iki sandorių su didesniais rinkos žaidėjais.

    Praet ir Delrue anksčiau bendraįkūrė „Smartendr“ – užsakymų sprendimą viešojo maitinimo sektoriui, kurį 2025 metų rugsėjį įsigijo „OrderBilly“. Buyse buvo pirmoji „Henchman“ darbuotoja, o šį teisės profesionalams skirtą įrankį 2024 metų birželį įsigijo „LexisNexis“ už maždaug 136 mln. eurų.

    Kaip veikia „Holmes“?

    Pasak startuolio, vietoje tradicinio modelio, kai testus rašo ir nuolat prižiūri inžinieriai, „Holmes“ turi mokytis iš produkto naudojimo ir automatiškai generuoti bei nuosekliai vykdyti testus net produktui kintant. Tam naudojami keli specializuoti agentai, orientuoti į skirtingas sritis, pavyzdžiui, įprastus scenarijus, ribinius atvejus, prisitaikymą skirtingiems ekranams, prieinamumą ir klaidų atkūrimą.

    „Holmes“ teigimu, komandoms augant rankinis testavimas tampa stabdžiu, nes reikalauja daug laiko ir brangių resursų, o atsakomybė dažnai išsiskaido tarp testuotojų, produktuotojų ir programuotojų. Startuolis planuoja spręsti šią problemą įrankiu, kuris testavimą vykdo nuolat fone ir apie rizikas praneša dar iki naujų versijų pasiekimo vartotojus.

    „Kiekviena įmonė galiausiai pasiekia momentą, kai rankinis testavimas pradeda stabdyti augimą. Būtent tam momentui ir kūrėme „Holmes“, – sakė „Holmes“ bendraįkūrėjas Robbrecht Delrue.

    Bendrovė taip pat nurodo dirbanti su patariamąja technologijų vadovų grupe ir turinti apie 30 vadinamųjų dizaino partnerių, kurie padeda formuoti produktą ankstyvoje stadijoje. Platesnė prieiga, pasak „Holmes“, turėtų būti plečiama artimiausiais mėnesiais.

  • Vokietijos „NanoStruct“ pritraukė 2,6 mln. eurų: pavojingas bakterijas maiste žada aptikti per valandas

    Vokietijos „NanoStruct“ pritraukė 2,6 mln. eurų: pavojingas bakterijas maiste žada aptikti per valandas

    Viurcburge įsikūręs startuolis „NanoStruct“ užbaigė pradinio etapo investicijų raundą ir pritraukė 2,6 mln. eurų. Bendrovė kuria greitos analizės platformą, skirtą maisto produktuose aptikti pavojingas bakterijas per kelias valandas, o ne per kelias dienas.

    Įmonė skelbia, kad naujos lėšos bus naudojamos bandomiesiems projektams maisto analizės rinkoje, pardavimų organizacijos kūrimui ir komandos plėtrai. Toks kryptingas etapas paprastai reiškia perėjimą nuo laboratorinės technologijos prie realių klientų ir reguliuojamos rinkos reikalavimų.

    Kas investavo ir kam bus skirtos lėšos

    Raundui vadovavo investuotojai High-Tech Gründerfonds, Bayern Kapital ir AUXXO Female Catalyst Fund. „NanoStruct“ taip pat nurodo, kad ankstesniuose etapuose buvo gavusi paramą iš Vokietijos Federalinės ekonomikos reikalų ir energetikos ministerijos bei Europos Sąjungos programų.

    Finansavimas turėtų padėti įmonei įgyvendinti pilotinius diegimus su maisto gamintojais ir laboratorijomis, išgryninti komercinį pasiūlymą ir pasiruošti platesniam pardavimų masteliui. Maisto saugos sprendimuose būtent validacija realiose grandinėse dažnai tampa kritiniu barjeru, lemiančiu technologijos įsitvirtinimą.

    Kodėl greitis čia tampa lemiamas

    Pasak „NanoStruct“, šiandien plačiai taikomi patogenų nustatymo metodai dažnai užtrunka kelias dienas, todėl rezultatai ateina per vėlai, kad būtų galima laiku sulaikyti rizikingas partijas. Tokia delsos kaina gali virsti brangiais atšaukimais, reputacijos žala ir didesniu maisto švaistymu.

    Įmonė teigia, kad jų sprendimas pavojingų patogenų, tokių kaip listerijos ar salmonelės, identifikavimą gali sutrumpinti nuo 2–3 dienų iki kelių valandų. Tai ypač aktualu, kai tiekimo grandinės trumpėja, o vartotojų ir reguliuotojų lūkestis dėl atsekamumo ir prevencijos nuolat auga.

    Kaip veikia technologija ir kur ji gali plėstis

    „NanoStruct“ technologijos pagrindas yra nanostruktūruotos jutiklių mikroschemos ir optinio matavimo metodai, sujungiami su biotechnologija bei mašininiu mokymusi. Bendrovė pabrėžia, kad tikslas yra tą pačią dieną pateikiami rezultatai, kurie leistų greičiau priimti sprendimus gamyboje ir laboratorijose.

    „Su High-Tech Gründerfonds, Bayern Kapital ir AUXXO radome būtent tokius partnerius, kokių reikia kitam žingsniui: patyrusius, turinčius ryšius ir tikinčius mūsų vizija. Dabar atnešame greitą bakterijų analizę į maisto pramonę“, – sakė „NanoStruct“ vadovė dr. Henriette Maaß.

    Bendrovė buvo atskirta nuo Julius-Maximilians universiteto Viurcburge ir įkurta 2021 metais. Be maisto pramonės, įmonė mato potencialą plėsti technologiją į veterinarinę ir žmonių diagnostiką bei bakterijų monitoringą jautriose gamybos aplinkose, kur svarbi ankstyva taršos prevencija.

    „NanoStruct“ investuotojai akcentuoja ir technologinį progresą jutiklių kūrime, ir komandos ryšius tikslinėje rinkoje. Jei pilotiniai projektai patvirtins patikimumą ir ekonominę naudą, greitesnė patogenų diagnostika gali tapti konkurenciniu pranašumu tiek gamintojams, tiek laboratorijoms.

  • Bolonijos „Cellply“ pritraukė 7,15 mln. eurų: žada paspartinti ląstelių terapijų kūrimą ir kontrolę

    Bolonijos „Cellply“ pritraukė 7,15 mln. eurų: žada paspartinti ląstelių terapijų kūrimą ir kontrolę

    Bolonijoje įsikūręs „Cellply“ užsitikrino 7,15 mln. eurų investicijų, kurias skirs analitinių įrankių plėtrai, padedančiai greičiau kurti ir tiksliau įvertinti imunoterapijas bei ląstelių terapijas. Bendrovė kuria sprendimus, leidžiančius detaliai charakterizuoti ląstelių pagrindu kuriamus vaistus ir jų poveikį.

    Investicijai vadovavo ENEA Tech e Biomedical, taip pat prisidėjo esami akcininkai. „Cellply“ nurodo, kad finansavimo etape dar liko ribota dalis, kuri gali būti pasiūlyta atrinktiems investuotojams.

    „Ši investicija suteikia išteklių paspartinti komercinę plėtrą ir vystyti inovatyvius kokybės kontrolės sprendimus, kurie gali padėti platesniam pažangių terapijų taikymui visame pasaulyje“, – sakė „Cellply“ prezidentė ir vadovė Alessia Zanelli.

    Kas yra „Cellply“ ir ką kuria

    „Cellply“ įkurta 2013 metais, o jos veikla orientuota į biologijos ir gyvybės mokslų technologijas. Įmonė kuria analitinius įrankius, padedančius spartinti naujų imunoterapijų ir ląstelių terapijų vystymą, siekiant didesnio jų veiksmingumo ir ilgesnio poveikio.

    Bendrovė pabrėžia vienos ląstelės lygmens analizę, kuri tampa vis svarbesnė vertinant sudėtingas ląstelių terapijas, kuriose galutinio produkto kokybė gali priklausyti nuo ląstelių sudėties, aktyvumo ir funkcinių savybių. Tokios terapijos priskiriamos pažangioms terapijoms, kurioms keliami ypač aukšti gamybos ir kokybės kontrolės reikalavimai.

    „VivaCyte“ ir DI vaidmuo analizėje

    Flagmaninis „Cellply“ produktas yra „VivaCyte“ – analitinė sistema, skirta ląstelių terapijų paieškai ir gamybos proceso vystymui. Įmonė teigia, kad sistema leidžia automatizuoti visą analizės grandinę nuo mėginio paruošimo iki vaizdų apdorojimo ir rezultatų interpretavimo.

    „Cellply“ „VivaCyte“ sprendime derina patentuotą mikrofluidiką, automatizuotą vaizdų analizę ir specializuotą programinę įrangą, įskaitant DI metodus. Praktikoje tai turėtų padėti greičiau gauti palyginamus, standartizuotus duomenis ir sumažinti rankinio darbo dalį, kuri kokybės kontrolėje dažnai didina laiko sąnaudas ir variaciją tarp laboratorijų.

    Kur bus panaudotos investicijos

    Įmonė nurodo, kad naujas kapitalas bus naudojamas tarptautinei „VivaCyte“ plėtrai ir komercinio tinklo stiprinimui pagrindinėse rinkose. Taip pat planuojama kurti naujos kartos automatizuotus funkcinius testus, skirtus pažangių terapijų kokybės kontrolei.

    „Cellply“ tikslas yra didinti ląstelių aktyvumo vertinimo tikslumą ir kartu supaprastinti gamybos partijų išleidimą į rinką. Tokie sprendimai aktualūs visai ląstelių terapijų sričiai, kur didelė savikaina ir sudėtingi kokybės patikros procesai išlieka vienu didžiausių platesnio prieinamumo barjerų.

    Kartu su finansavimu į bendrovės valdybą prisijungė Miro Venturi, turintis ilgametę patirtį diagnostikos, gyvybės mokslų ir korporatyvinio valdymo srityse. „Cellply“ tikisi, kad ši patirtis sustiprins bendrovės strategiją augant tikslinės medicinos ir pažangių terapijų rinkoms.

    Anksčiau, 2023 metais, „Cellply“ buvo pritraukusi 3,6 mln. eurų investicijų, kurios tapo pagrindu tolimesnei platformos plėtrai ir įmonės augimo planams.

  • Kvantinės programinės įrangos kūrėja „Algorithmiq“ pritraukė 18 mln. eurų ir perkelia būstinę į Milaną

    Kvantinės programinės įrangos kūrėja „Algorithmiq“ pritraukė 18 mln. eurų ir perkelia būstinę į Milaną

    Suomijoje įkurta kvantinės programinės įrangos bendrovė „Algorithmiq“ pritraukė 18 mln. eurų investiciją ir pranešė perkelianti pasaulinę būstinę iš Helsinkio į Milaną. Įmonė pabrėžia, kad reikšminga veiklos dalis Suomijoje išliks, o persikėlimas susijęs su spartėjančiu Italijos kvantinių technologijų ekosistemos augimu.

    Finansavimo etapui vadovavo rizikos kapitalo fondas „United Ventures“ ir institucinis investuotojas „CDP Venture Capital“, dalyvaujant ir ankstesniam investuotojui „Inventure VC“. Po šio etapo „Algorithmiq“ bendra pritraukta suma pasiekė 36 mln. eurų, o pati bendrovė teigia, kad tai didžiausia rizikos kapitalo investicija į kvantinį startuolį Italijoje.

    Pasak „Algorithmiq“ vadovės ir bendraįkūrėjos Sabrinos Maniscalco, rinka pamažu pereina į etapą, kai svarbiausias klausimas tampa ne tai, kas pastatys galingiausią kvantinį kompiuterį, o kas pavers jį praktiškai pritaikomu. Bendrovės teigimu, sprendimai, mažinantys triukšmą ir gerinantys algoritmų efektyvumą, gali tapti lemiamu veiksniu komercinant kvantines sistemas.

    „2026 metais kvantinės technologijos vis dažniau bus vertinamos pagal prasmingas taikomąsias užduotis, ir mes norime būti šių pokyčių centre“, – sakė Sabrina Maniscalco.

    „Algorithmiq“ įkurta 2020 metais, jos komanda kuria programinius sprendimus, orientuotus į chemijos, medžiagotyros ir gyvybės mokslų uždavinius. Tokiose srityse kvantinis skaičiavimas vertinamas dėl potencialo tiksliau modeliuoti molekulines sistemas, tačiau realų pritaikomumą dažnai riboja dabartinių įrenginių klaidos ir skaičiavimų nestabilumas.

    Bendrovė aiškina, kad sprendimas kurtis Milane susijęs ir su Italijos ambicija stiprinti kvantinių technologijų kryptį: šalis yra paskelbusi nacionalinę kvantinių technologijų strategiją, kuria siekiama auginti infrastruktūrą, talentus ir komercializaciją. Įmonės vertinimu, prieiga prie nacionalinio ir europinio kapitalo bei palankesnė politika padeda greičiau plėsti veiklą žemyne.

    „Algorithmiq“ pabrėžia, kad kvantinių technologijų lenktynėse ilgą laiką dominuoja aparatinės įrangos kūrėjai, tačiau vien galingesnių įrenginių nepakanka. Be proveržio programinės įrangos ir algoritmų sluoksnyje kvantinė technika gali taip ir likti sunkiai komercializuojama, todėl bendrovė siekia užimti poziciją būtent ten, kur kuriama praktinė vertė pramonei.

    Įmonė nurodo bendradarbiaujanti su didžiaisiais kvantinių technologijų ir debesijos žaidėjais, tarp jų „Google“, „IBM“, „Microsoft“, „AWS“, taip pat su „Rigetti“, „Cleveland Clinic“ ir CERN. Tokios partnerystės paprastai reiškia darbą su skirtingomis kvantinių procesorių architektūromis, kai programinė įranga turi būti pritaikoma prie nevienodų klaidų profilių ir eksperimentinių sąlygų.

    Pastaraisiais metais „Algorithmiq“ taip pat akcentavo pasiekimus, susijusius su kvantinės ir klasikinės skaičiavimo grandinės derinimu bei triukšmo mažinimu, kurie dažnai laikomi kritiniais žingsniais link patikimų pramoninių taikymų. Bendrovė teigia, kad pritrauktas kapitalas Milane bus nukreiptas į komercinių operacijų stiprinimą ir komandos plėtrą.