CP v2

Tag: Švedija

  • Švedijoje vairuotojai prie automobilių tempia šiukšlių konteinerius: paaiškėjo, kas juos privertė

    Švedijoje vairuotojai prie automobilių tempia šiukšlių konteinerius: paaiškėjo, kas juos privertė

    Švedijoje pastaruoju metu vis dažniau galima pamatyti neįprastą vaizdą: prie lengvųjų automobilių kablio pritvirtintus ir tempiamus buitinių atliekų konteinerius. Vietos žiniasklaida šį reiškinį jau pakrikštijo atskiru pavadinimu, o socialiniuose tinkluose jis plinta kaip savotiška mada.

    Pradžia siejama su Skellefteå gyventoju, internete paskelbusiu vaizdo įrašą, kuriame jis prie automobilio prikabina konteinerį ir nuvažiuoja. Netrukus idėją perėmė kiti vairuotojai, o reiškinys tapo plačiai aptarinėjamas tiek pramoginiuose, tiek automobilių tematikos kanaluose.

    Iš pirmo žvilgsnio absurdiškas sprendimas turi gana praktišką priežastį. Dalis Švedijos savivaldybių pastaraisiais metais keitė atliekų surinkimo tvarką, pereidamos prie didesnių konteinerių ir retesnio išvežimo grafiko, kad sumažintų sąnaudas ir optimizuotų šiukšliavežių maršrutus.

    Didesni konteineriai reiškia ir kitą realybę gyventojams: juos sunkiau manevruoti, o pripildyti atliekų jie gali sverti gerokai daugiau. Kad atliekos būtų paimtos, konteinerius dažnai reikia patiems išstumti iki sklypo pakraščio ar vietos, kur gali privažiuoti atliekų surinkimo transportas, o tai kai kuriose teritorijose reiškia keliasdešimt metrų ar dar daugiau.

    Švedijoje, kur gyventojų tankis mažesnis, o privačių valdų plotai neretai dideli, toks atstumas tampa apčiuopiamu iššūkiu. Situaciją dar labiau apsunkina tai, kad dėl rūšiavimo prie vieno namų ūkio dažnai priskiriami keli skirtingi konteineriai, tad vieno išstūmimas problemos neišsprendžia.

    Vis dėlto automobilių ekspertai ir dalis žiniasklaidos įspėja, kad konteinerio tempimas viešais keliais gali baigtis rimtomis pasekmėmis. Atliekų konteineriai nėra transporto priemonės, neatitinka kelių eismo reikalavimų ir neturi reikalingų patvirtinimų, todėl toks „sąstatas“ gali būti laikomas pažeidimu.

    Be galimos baudos, pabrėžiama ir draudimo rizika: įvykus avarijai ar apgadinus kitą turtą, gali kilti ginčų dėl atsakomybės ir žalos atlyginimo. Dėl to vairuotojams primenama, kad net ir praktiškas sprendimas gali kainuoti daugiau, nei sutaupo, o saugiausia alternatyva išlieka atliekų tvarkymo sprendimų derinimas su paslaugos teikėju ar savivaldybe.

  • Švedijos „Elvy“ pritraukė 5,9 mln. eurų ir užsitikrino 500 mln. eurų kreditą plėtrai Europoje

    Švedijos „Elvy“ pritraukė 5,9 mln. eurų ir užsitikrino 500 mln. eurų kreditą plėtrai Europoje

    Investuotojai stato ant prenumeratos

    Stokholme įsikūrusi energetikos technologijų bendrovė „Elvy“ užbaigė 5,9 mln. eurų finansavimo etapą, kuriuo siekia paspartinti augimą ir įtvirtinti prenumeratos modelį Europos namų ūkiuose. Įmonė teigia, kad papildomas kapitalas bus naudojamas plėtrai ir didesniam įrangos diegimo mastui.

    Finansavimo etapui vadovavo fondai Essential Capital ir Daft Capital, taip pat prisidėjo investuotojas Mathias Kamprad ir kiti verslo angelai. Kartu su investicija „Elvy“ stiprina valdymą: valdybos pirmininku paskirtas investuotojas Knut Frängsmyr, anksčiau dirbęs keliuose finansų ir technologijų sektoriaus versluose.

    500 mln. eurų kredito linija

    Dar prieš šį investicijų etapą „Elvy“ buvo užsitikrinusi 500 mln. eurų kredito liniją iš Švedijos skolos finansavimo platformos Scayl. Bendrovės teigimu, ši priemonė jau yra aktyvi, o lėšos numatytos aparatinei įrangai diegti dideliu mastu, kad būtų galima greitai didinti klientų skaičių.

    Tokio dydžio kredito linija energijos sprendimų verslams paprastai reiškia aiškų planą, kaip finansuoti brangius fizinius įrenginius ir jų įrengimą, neatidedant plėtros iki naujų nuosavo kapitalo etapų. Praktikoje tai leidžia iš karto didinti diegimo apimtis, o pajamas generuoti per ilgalaikes sutartis.

    „Švedija susiduria su elektros krizės rizika, o naujos branduolinės elektrinės yra daugiau nei po dešimtmečio. „Elvy“ jau sukūrė technologiją, reikalingą stabilesnei energijos sistemai ir mažesnėms namų ūkių sąskaitoms“, – sakė bendrovės vadovas Johan Outinen.

    Saulė, šilumos siurbliai ir baterijos

    „Elvy“, įkurta 2023 metais, siūlo integruotą namų energijos paketą, į kurį įeina saulės elektrinė, šilumos siurblys, baterijų sistema, įrengimas, priežiūra ir elektros poreikio užtikrinimas. Klientui tai pateikiama kaip fiksuota mėnesinė prenumerata, o įmonė išlaiko įrangos nuosavybę ir prisiima eksploatavimo atsakomybę per visą sutarties laikotarpį.

    Bendrovė pabrėžia, kad sprendimų valdymui naudoja DI pagrįstą sistemą, kuri optimizuoja energijos gamybą ir vartojimą namų ūkyje. Tokie valdymo algoritmai paprastai padeda didinti savos energijos suvartojimą, mažinti piko valandų vartojimą ir efektyviau išnaudoti baterijas.

    „Elvy“ teigia, kad prenumeratos modelis 2025 metais augo dešimt kartų, o per kiek daugiau nei 18 mėnesių įmonė Švedijoje sukūrė 23 MW paskirstytos energijos parko pajėgumų. Artimiausiu laikotarpiu bendrovės dėmesys krypsta į mastelio didinimą ir plėtrą, siekiant, kad modelis būtų lengvai pritaikomas skirtingose Europos rinkose.

  • Trumpo retorika prieš vėjo elektrines persimeta į Europą: socialiniuose tinkluose plinta melagienos

    Trumpo retorika prieš vėjo elektrines persimeta į Europą: socialiniuose tinkluose plinta melagienos

    JAV prezidento Donaldo Trumpo retorika prieš vėjo energetiką ima aidėti ir Europoje: socialiniuose tinkluose daugėja kampanijų, kurios skleidžia klaidinančius teiginius apie vėjo jėgainių žalą. Tyrėjai fiksuoja augantį įrašų srautą, kuriame vėjo elektrinėms priskiriami nepagrįsti kaltinimai dėl sveikatos sutrikimų ar geriamojo vandens taršos.

    Naujoje ataskaitoje, parengtoje Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios tyrimų bendrovės CASM Technology ir užsakytoje Europos vėjo energetikos asociacijos WindEurope, teigiama, kad per pastaruosius dvejus metus aktyvumas išaugo keliose platformose. Analizuota daugiau nei 500 paskyrų, kurios generavo dešimtis tūkstančių neigiamų įrašų apie vėjo energetiką.

    Tyrimo duomenimis, didžiausias anti vėjo turinio kiekis fiksuotas Švedijoje, o toliau rikiuojasi Prancūzija, Norvegija, Suomija, Jungtinė Karalystė ir Vokietija. Patys autoriai pabrėžia, kad šalis reitinguoti sudėtinga dėl duomenų prieigos ir atrankos ribojimų, tačiau Šiaurės šalys išryškėjo kaip vienas aktyviausių židinių.

    Kas dažniausiai teigiama?

    Ataskaitoje aprašomas pasikartojančių naratyvų rinkinys: nuo gąsdinimų dėl masinių elektros tiekimo sutrikimų iki kaltinimų, kad vėjo jėgainės esą kelia onkologinių ligų riziką. Taip pat dažnai akcentuojamos laukinės gyvūnijos žūtys ar tariamas kraštovaizdžio niokojimas, nors teiginių pagrįstumas neretai neparemtas patikimais duomenimis.

    Tyrėjai pastebi, kad skirtingose šalyse išryškėja skirtingi akcentai. Pavyzdžiui, Švedijoje, Suomijoje ir Jungtinėje Karalystėje dažniau išnaudojamos baimės dėl kainų, tinklo stabilumo ir užtemimų, o Norvegijoje bei Italijoje labiau dominuoja aplinkosauginių žalų tema.

    Kartu tai tampa ne vien internetine diskusija: tokios žinutės, pasak ataskaitos autorių, gali skatinti vietos pasipriešinimą konkretiems projektams. Tai virsta skundais, teisiniais ginčais, politiniu spaudimu ir galiausiai vėlavimais, kai leidimų išdavimas ar infrastruktūros prijungimas užsitęsia.

    Kodėl tai svarbu dabar?

    Europos Sąjunga pastaraisiais metais siekia spartinti elektrifikaciją ir atsinaujinančių išteklių plėtrą, kad mažėtų priklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro ir didėtų energijos saugumas. Vėjo energetika kartu su saulės elektrinėmis išlieka vienu pagrindinių šios krypties ramsčių, todėl visuomenės pasitikėjimas technologija tiesiogiai veikia investicijų tempą.

    WindEurope atstovai įspėja, kad klaidinanti informacija gali tapti rimta kliūtimi bendram tikslui užsitikrinti daugiau vietoje pagaminamos elektros. Asociacijos atstovo teigimu, problema nėra vien atskiri projektai ar viena pramonės šaka, o platesnė rizika, kai sprendimus pradeda lemti melagingi įsitikinimai.

    „Jei klaidinanti informacija ir dezinformacija stojasi skersai kelio, turime rimtą problemą“, – sakė WindEurope atstovas Christophas Zipfas.

    Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad interneto erdvėje persipina skirtingų šalių politinės kultūros, o kai kurie JAV politinėje retorikoje įsitvirtinę motyvai pernaudojami Europos energetikos diskusijose. Tyrėjai nurodo, kad dalis turinio remiasi teiginiais apie tariamus elitų ar globalių darbotvarkių planus, taip kurstant nepasitikėjimą institucijomis.

    Naujas frontas: DI atsakymai

    Tyrėjai perspėja, kad kova dėl naratyvų gali persikelti ir į DI sistemas, kurios vis dažniau naudojamos informacijai rasti ir apibendrinti. Preliminariuose bandymuose nustatyta, kad kai kurios anti vėjo svetainės gali būti cituojamos DI modelių atsakymuose į klausimus apie vėjo energetiką, todėl melagienos rizikuoja įgyti papildomo patikimumo įspūdį.

    Ekspertai pabrėžia, kad šioje situacijoje ypač svarbus tampa šaltinių patikimumo vertinimas, institucijų komunikacija ir skaidrūs duomenys apie projektų poveikį aplinkai bei tinklo patikimumą. Kuo daugiau aiškių, patikrintų faktų pateikiama viešai, tuo mažiau erdvės lieka manipuliacijoms, kurios stabdo energetikos pertvarką.

  • Švedija siūlo kelionę kaip receptą nuo perdegimo: ką žada fika, lagom ir sauna su lediniu nėrimu

    Švedija siūlo kelionę kaip receptą nuo perdegimo: ką žada fika, lagom ir sauna su lediniu nėrimu

    Švedijos turizmo agentūra Visit Sweden naujoje gerovės kampanijoje siūlo netikėtą idėją: į šalį vykti tarsi gavus gydytojo „receptą“. Kampanija „The Swedish Prescription“ remiasi mintimi, kad švediškas gyvenimo ritmas, balanso kultūra ir lengvas priėjimas prie gamtos gali padėti atsigauti nuo nuovargio.

    Iniciatyva sukurta bendradarbiaujant su medicinos specialistais ir tyrėjais, tarp jų – Karolinska instituto profesorė Yvonne Forsell. Kampanijos logika paprasta: kai kasdienybėje daug streso, miego trūkumo ir ekranų laiko, pakeista aplinka ir daugiau laiko gamtoje gali tapti realiu postūmiu savijautai.

    „Jei pacientas klaustų, kaip valdyti stresą ar pagerinti savijautą, palaikyčiau receptą kelionei į Švediją“, – sakė JAV dirbanti gydytoja pediatrė Stacy Beller Stryer.

    Tokios žinutės atsiranda ne tuščioje vietoje. Pastaraisiais metais kelionių rinkoje ryškėja gerovės turizmo banga, kai žmonės atostogų ieško ne tik įspūdžių, bet ir aiškaus poilsio rezultato: geresnio miego, mažesnės įtampos, daugiau judėjimo ir mažiau informacinio triukšmo.

    Fika: pertrauka, kuri keičia ritmą

    Viena ryškiausių Švedijos kasdienybės praktikų – fika, kuri reiškia sąmoningą kavos ar arbatos pertrauką su užkandžiu ir pokalbiu. Tai nėra vien trumpas sustojimas pakeliui, o socialinis ritualas, skatinantis sulėtėti ir atkurti dėmesį.

    Visit Sweden kampanijoje fika pristatoma kaip įprotis, kuris gali „prilipti“: daugiau gyvo bendravimo ir mažiau telefono rankoje. Ši idėja siejasi ir su platesne tendencija keliaujant sąmoningai riboti ekranų laiką, kad poilsis iš tiesų būtų atkuriantis.

    Lagom: kai užtenka tiek, kiek reikia

    Kitas dažnai minimas švediškas principas – lagom, apibūdinamas kaip „nei per daug, nei per mažai“. Kasdienybėje tai gali reikšti saikingą tempą, protingą darbo ir poilsio balansą, o keliaujant – ne bandymą „aprėpti viską“, bet pasirinkimą, kas iš tiesų suteikia energijos.

    Kampanija šį principą perteikia kaip alternatyvą perdegimo logikai, kai produktyvumas tampa nuolatiniu spaudimu. Lagom akcentas keliautojui primena, kad atostogos nebūtinai turi virsti varžybomis, kiek vietų pavyko aplankyti per dieną.

    Sauna ir šaltas vanduo: populiari gerovės kombinacija

    Dar vienas Švedijos „recepto“ elementas – saunos ritualas ir maudynės šaltame vandenyje. Visit Sweden teigia, kad tokia praktika siejama su atsipalaidavimu, geresne savijauta ir atsigavimo pojūčiu, o patirtis dažnai organizuojama prie ežerų, gamtoje ar net ant vandens.

    Vienas iš išskirtinių pavyzdžių – Adventure Mine Dalarnos regione, kur siūloma pirtis ir šalto vandens maudynės maždaug 80 metrų gylyje po žeme. Trijų su puse valandos programa siejama su vietos folkloru apie kasyklos globėją „Kasyklos ponią“, o kaina prasideda nuo maždaug 227 eurų žmogui.

    Nors kampanija naudoja žaismingą „gydytojo recepto“ formą, pagrindinė žinutė išlieka praktiška: kelionė, kurioje daug gamtos, saikingo judėjimo ir sąmoningo poilsio, gali tapti gera pradžia keičiant kasdienius įpročius. Švedija šį pasiūlymą paverčia aiškia kryptimi tiems, kurie atostogose ieško ne triukšmo, o restartavimo.

  • „Alstom“ Švedijoje išbando DI: traukinys atpažįsta žvėris ir atbaido juos parinktais garsais

    „Alstom“ Švedijoje vykdo lauko bandymus technologijos, paremtos dirbtiniu intelektu, kuri realiu laiku atpažįsta laukinius gyvūnus prie geležinkelio bėgių ir mėgina juos atbaidyti specialiai parinktais garsais. Sprendimo tikslas – sumažinti traukinių susidūrimų su gyvūnais skaičių ir dėl jų kylančius eismo sutrikimus.

    Sistema veikia naudodama kameras, sumontuotas lokomotyvo kabinoje už priekinio stiklo, ir vaizdo analizę, kuri aptinka gyvūną bei nustato jo tipą. Nustačius riziką, iš priekinėje traukinio dalyje įrengto garsiakalbio paleidžiamas atbaidymo signalas, parinktas taip, kad gyvūnas pasitrauktų nuo bėgių.

    Kaip DI mokosi atpažinti gyvūnus

    Pirmojo bandymų etapo metu dirbtinis intelektas atpažino kelias šalia geležinkelio linijų dažnai sutinkamas rūšis, tarp jų briedžius, stirnas, lapes ir šernus. Taip pat fiksuoti mažesni gyvūnai, įskaitant paukščius, kurie geležinkelių statistikoje ne visada atsispindi taip dažnai kaip stambieji žinduoliai.

    Kiekvienas aptikimas yra kategorizuojamas, o sukaupti duomenys naudojami modeliams tikslinti, kad atpažinimas būtų tikslesnis skirtingomis oro, apšvietimo ir greičio sąlygomis. Tokia grįžtamojo ryšio logika leidžia sistemai ilgainiui geriau atskirti, kada gyvūnas realiai kelia riziką patekti ant bėgių.

    Bandymų plėtra ir tikslas

    Antroji projekto fazė, pradėta 2026 metų balandį, išplėsta iki pilnos funkcijos – ne tik vaizdo detekcijos, bet ir aktyvaus garsinio atbaidymo. Projektas vystomas kartu su startuoliu „Flox Intelligence“, kuris specializuojasi laukinės faunos atbaidymo sprendimuose.

    „Lauko bandymai rodo, kad dirbtinis intelektas gali labai tiksliai identifikuoti gyvūnus. Sujungę žinias apie laukinės faunos atbaidymą ir „Alstom“ patirtį geležinkelių inovacijose, kuriame sprendimą, kuris vienu metu saugo gyvūnus ir didina geležinkelio eksploatacijos patikimumą“, – sakė „Flox Intelligence“ vadovė Sara Nozkova.

    Švedijoje susidūrimai su gyvūnais laikomi viena dažnesnių geležinkelio eismo trikdžių priežasčių: kasmet šalyje registruojama apie 5 000 su gyvūnais susijusių geležinkelio incidentų. Tokie įvykiai reiškia ne tik žalą gyvūnams, bet ir vėlavimus, infrastruktūros bei riedmenų apgadinimus, o kartais ir papildomas rizikas keleivių saugumui.

    „Mus maloniai nustebino, kiek daug gyvūnų pavyko pastebėti stebint iš vieno traukinio ruožuose, kuriuose fiksuojama daugiausia susidūrimų. Mažindami traukinių susidūrimus su laukiniais gyvūnais, galime saugoti keleivius ir gamtą, o kartu mažinti šių įvykių operacines ir socialines sąnaudas“, – sakė „Alstom“ Švedijos vadovė Maria Signal Martebo.

    Garsiniai sprendimai taikomi ir kitur

    Panašios idėjos naudojamos ir kitose šalyse: probleminėse vietose diegiami įspėjimo įrenginiai, kurie prieš artėjant traukiniui paleidžia garsinius ir šviesos signalus. Tokie sprendimai dažniausiai neleidžiami nuolat, o aktyvuojami tik tada, kai artėja sąstatas, kad gyvūnai nepriprastų prie pastovaus triukšmo.

    Vienas iš taikomų principų – natūralių pavojaus garsų sekos, kurias gyvūnai instinktyviai sieja su grėsme ir dėl to pasitraukia iš bėgių zonos. Tikimasi, kad DI pagrįstas atpažinimas ateityje leis signalus dar labiau individualizuoti pagal rūšį ir situaciją, taip didinant veiksmingumą ir mažinant nereikalingą poveikį aplinkai.

  • „Front Ventures“ pritraukė 5 mln. eurų: investuos į Ukrainos gynybos technologijų startuolių plėtrą

    „Front Ventures“ pritraukė 5 mln. eurų: investuos į Ukrainos gynybos technologijų startuolių plėtrą

    Stokholme įsikūrusi į gynybos technologijas orientuota investicijų bendrovė „Front Ventures“ pritraukė 5 mln. eurų per papildomą B klasės akcijų emisiją. Bendrovė nurodo, kad emisija buvo perviršyta, o paklausa siekė 278 proc., todėl kapitalą pavyko surinkti greitai ir didesniu investuotojų susidomėjimu, nei planuota.

    „Front Ventures“ investuoja į ankstyvos stadijos įmones, kuriančias praktiškai pritaikomas gynybos technologijas Ukrainoje ir Švedijoje. Pagrindinis tikslas – remti sprendimus, kurie jau turi veikiantį prototipą ir yra pasirengę gamybos bei diegimo mastelio didinimui.

    Raunde dalyvavo visi pagrindiniai akcininkai, įskaitant bendrovės vadovą Joną Malmgreną ir valdybos narį bei buvusį vadovą Johaną Lundą. Prie investuotojų prisijungė ir naujas dalyvis „Roglar Holding“, kuris, pasak bendrovės, įneš pramoninės gamybos bei industrinės plėtros kompetencijų.

    Naujas finansavimas bus nukreiptas į sritis, kuriose karo sąlygomis sprendimai tikrinami greičiausiai: programinę įrangą, dronų sistemas, ryšio ir koordinavimo technologijas bei kritines gynybos tiekimo grandines. Tokia kryptis atspindi platesnę tendenciją Europoje, kur investuotojai vis dažniau ieško dvejopos paskirties sprendimų, tinkančių ir gynybai, ir civilinėms reikmėms, pavyzdžiui, ryšiams ar logistikai.

    „Front Ventures“ pabrėžia siekį sujungti Ukrainoje sukurtas, realiomis operacinėmis sąlygomis patikrintas inovacijas su Europos pramonės pajėgumais bei NATO šalių partnerystėmis. Praktikoje tai reiškia, kad didžiausia vertė šiandien kuriama ne vien laboratorijose, o ten, kur technologijos iš karto pritaikomos, tobulinamos ir iteruojamos pagal grįžtamąjį ryšį.

    Bendrovės portfelyje – įmonės, dirbančios su dronų perėmimo taikinių nustatymu, dronų varomosiomis sistemomis ir pėstininkų dronų sprendimais. Taip pat nurodoma, kad „Front Ventures“ yra patvirtintas investuotojas Ukrainos vyriausybės gynybos technologijų platformoje Brave1, kuri sujungia kūrėjus, investuotojus ir kariuomenės poreikius.

    „Matome gynybos įmonių kartą, kuri faktiškai praleido laboratorijos etapą, nes produktai jau buvo išbandyti operacinėje aplinkoje. Didžiausias iššūkis dabar yra ne pati inovacija, o tai, kaip greitai išplėsti gamybą ir industrializuoti technologijas“, – sakė „Front Ventures“ vadovas Jonas Malmgrenas.

    „Front Ventures“ buvo įkurta 2012 metais ir anksčiau investavo į finansines technologijas, įmonių programinę įrangą bei blokų grandinės sprendimus, tačiau vėliau strateginį dėmesį perkėlė į gynybos technologijas. Bendrovė skelbia, kad investicijos iš šio pritraukto kapitalo vienai įmonei planuojamos maždaug nuo 200 000 iki 2 500 000 eurų.

    Pasak bendrovės, turėdama naują finansavimą ji ketina plėsti gynybos technologijų portfelį Ukrainoje ir Švedijoje, daugiausia dėmesio skiriant dronams, ryšiams, programinei įrangai ir kritinėms tiekimo grandinėms. Rinkoje tai vertinama kaip bandymas sutrumpinti kelią nuo prototipo iki serijinės gamybos, kai svarbiausias kriterijus tampa ne pažadas, o gebėjimas greitai tiekti veikiantį sprendimą.

  • New Swedish study flags delayed paternal depression surge around baby’s first year

    New Swedish study flags delayed paternal depression surge around baby’s first year

    Fathers in Sweden are less likely to receive a psychiatric diagnosis during their partner’s pregnancy and in the months right after their child is born. But this pattern reverses over time. A new study published in JAMA Network Open reports that diagnoses of depression and stress-related conditions rise about a year after childbirth. The research was led by scientists at Karolinska Institutet in Sweden and Sichuan University in China.

    “The transition to fatherhood often involves both positive experiences and a range of new stresses,” says Jing Zhou, PhD student at the Institute of Environmental Medicine, Karolinska Institutet, and co-first author of the paper. “Many cherish the intimate moments with their child, whilst at the same time the relationship with their partner may be affected and sleep quality may deteriorate, which can contribute to an increased risk of mental ill-health.”

    Study Tracks Over 1 Million Fathers Across Sweden

    The researchers analyzed data from more than one million fathers whose children were born in Sweden between 2003 and 2021. Using linked national registers, they followed when men received new psychiatric diagnoses, beginning one year before pregnancy and continuing until the child reached one year of age.

    Depression and Stress Diagnoses Increase After One Year

    The findings show that psychiatric diagnoses became less common during pregnancy and in the early months after birth compared with the year before pregnancy. By one year after birth, diagnoses related to anxiety and substance use had returned to levels seen before pregnancy. In contrast, depression and stress-related disorders showed a clear increase. These diagnoses rose by more than 30 percent compared with rates before pregnancy.

    “The delayed increase in depression was unexpected and underscores the need to pay attention to warning signs of mental ill-health in fathers long after the birth of their child,” says Donghao Lu, senior lecturer and associate professor at the Institute of Environmental Medicine, Karolinska Institutet, and the paper’s corresponding author.

    Timing Support for Fathers’ Mental Health

    The researchers note that their results are based on clinical diagnoses, meaning men who did not seek care may not be included. Even so, the study highlights when fathers may be most vulnerable during early parenthood.

    “By identifying periods of increased vulnerability, healthcare providers and other stakeholders can more easily offer support,” says Jing Zhou. “Postnatal depression is often discussed for new mothers, but fathers’ well-being is also important, both for themselves and for the whole family.”

    The study was conducted in collaboration with Sichuan University in China and Uppsala University in Sweden. It was funded by Karolinska Institutet’s strategic research area in epidemiology and biostatistics, the Swedish Research Council and the European Research Council. The researchers report no conflicts of interest.

  • Švedijos gaujų susišaudymuose per trejus metus žuvo 23 atsitiktiniai žmonės: policija įvardijo priežastis

    Švedijos gaujų susišaudymuose per trejus metus žuvo 23 atsitiktiniai žmonės: policija įvardijo priežastis

    Kas rodo policijos statistika

    Švedijoje per pastaruosius trejus metus gaujų susišaudymuose žuvo 23 atsitiktiniai praeiviai, dar 30 žmonių buvo sužeisti, skelbia policijos statistika. Pareigūnai pabrėžia, kad dalis aukų nukentėjo nuo paklydusių kulkų, kiti buvo supainioti su taikiniu arba atsidūrė šalia užpulto asmens.

    Šie skaičiai išryškina ilgiau nei dešimtmetį trunkančią šalies kovą su organizuotu smurtu, kurį daugiausia kursto tarpusavio sąskaitų suvedinėjimas ir konkurencija dėl narkotikų rinkos. Švedijos teisėsauga teigia, kad nusikaltimų pobūdis vis dažniau kelia riziką visai visuomenei, o ne tik tiesiogiai susijusioms grupuotėms.

    Jauni vykdytojai ir didesnė rizika aplinkiniams

    Švedijos policijos nacionalinių operacijų padalinyje dirbantis operacijų koordinatorius Alexanderis Wallenius naujienų agentūrai TT sakė, kad viena priežasčių, kodėl nukenčia pašaliniai, yra labai jaunas dalies šaulių amžius. Pasak jo, jauni vykdytojai neretai neturi ankstesnės patirties smurtiniuose nusikaltimuose, todėl didėja tikimybė pataikyti ne į taikinį.

    „Susiduriame su labai jaunais nusikaltėliais, kurie daugeliu atvejų neturi ankstesnės smurtinių nusikaltimų patirties, todėl padidėja rizika, kad nukentės pašaliniai arba bus pasirinktas neteisingas taikinys“, – sakė A. Wallenius.

    Verbavimas socialiniuose tinkluose ir planuojami ribojimai

    Policija taip pat nurodo, kad gaujos aktyviai naudojasi socialiniais tinklais ir užšifruotomis programėlėmis, kad pritrauktų paauglius vykdyti nusikaltimus už atlygį. Tokia praktika, pasak pareigūnų, padeda grupuotėms greitai rasti vykdytojus ir mažina tiesioginių organizatorių riziką.

    Teigiama, kad dalis verbuojamų paauglių būna jaunesni nei 15 metų, o tai Švedijoje yra baudžiamosios atsakomybės amžius. Tokiais atvejais, vietoje baudžiamojo persekiojimo, didesnė atsakomybės dalis tenka socialinėms tarnyboms, todėl nepilnamečiai tampa patraukliu pasirinkimu nusikalstamiems tinklams.

    Šalies mažumos dešinioji vyriausybė, remiama Švedijos demokratų, prieš 2026 metų rugsėjo 13 dieną vyksiančius visuotinius rinkimus siekia sugriežtinti priemones prieš smurtinius nusikaltimus ir nelegalią migraciją. Tarp planų minima iniciatyva įpareigoti tokias platformas kaip „TikTok“ ir „Snapchat“ per valandą pašalinti gaujų platinamus vadinamuosius nužudymo skelbimus, priešingu atveju grėstų didelės baudos.

    Vyriausybė anksčiau taip pat buvo paskelbusi planus kai kuriems sunkiems nusikaltimams mažinti baudžiamosios atsakomybės amžių nuo 15 iki 13 metų, kai už veiką gresia bent ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Kritikai perspėja dėl galimų pasekmių vaikų teisėms, o šalininkai akcentuoja prevenciją ir greitesnį reagavimą į gaujų verbavimą.

  • Švedija Baltijos jūroje sulaikė tanklaivį: įtariama priklausomybė Rusijos šešėliniam laivynui

    Operacija Baltijos jūroje

    Švedijos tarnybos sekmadienio popietę Baltijos jūroje sustabdė ir sulaikė tanklaivį, dėl kurio kilo įtarimų, kad jis gali būti susijęs su Rusijos vadinamuoju šešėliniu laivynu. Švedijos pakrančių apsauga pranešė, kad įvykdyta laivo apžiūra, o veiksmuose dalyvavo ir specialus policijos padalinys.

    Pasak pareigūnų, operacija vyko sklandžiai, incidentų nebuvo. Laive tęsiami procesiniai veiksmai, o situaciją koordinuoja atsakingos institucijos.

    Įtarimai dėl vėliavos ir draudimo

    Švedijos civilinės gynybos ministras Carlas-Oskaras Bohlinas viešai nurodė, kad dėl šio tanklaivio esama rimtų abejonių. Jo teigimu, laivas įtariamas plaukiojęs su galimai suklastota vėliava, taip pat keliami klausimai dėl jo tinkamumo plaukioti ir draudimo.

    „Laivas įtariamas plaukiojęs su suklastota vėliava. Kyla abejonių dėl jo jūrinės būklės ir draudimo“, – sakė Carlas-Oskaras Bohlinas.

    Švedijos prokuratūra pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą. Tai reiškia, kad vertinami ne tik techniniai ar administraciniai pažeidimai, bet ir platesnis galimos sankcijų apėjimo schemos kontekstas.

    Iš kur atplaukė ir kas žinoma

    Pakrančių apsaugos duomenimis, 182 metrų ilgio tanklaivis plaukiojo su tariamai Sirijos vėliava. Pranešama, kad laivas išplaukė iš Aliagos uosto Turkijoje, o galutinis kelionės tikslas nebuvo aiškiai nurodytas.

    Kapitonui nurodyta inkaruoti Švedijos teritoriniuose vandenyse. Tarnybos tęsia patikrinimą vietoje ir renka informaciją apie laivo dokumentus, nuosavybės struktūrą, krovinio pobūdį bei saugos reikalavimų laikymąsi.

    Švedijos institucijos akcentuoja, kad pastaruoju metu Baltijos jūroje vis dažniau fiksuojami atvejai, kai dėl laivų kilmės, techninės būklės ar galimo sankcijų apėjimo kyla klausimų. Šis sulaikymas yra vienas iš kelių panašių veiksmų per pastarąsias savaites.

    Šešėliniu laivynu paprastai vadinamas tanklaivių ir prekybinių laivų tinklas, naudojamas gabenti, dažniausiai, rusišką naftą taip, kad būtų sunkiau atsekti tikruosius savininkus, draudimo apsaugą ir maršrutus. Tokia praktika siejama su bandymais apeiti Vakarų valstybių sankcijas ir apribojimus.

  • Švedija konfiskavo su netikra vėliava plaukusį laivą: sieja su Rusijos šešėliniu laivynu

    Švedija konfiskavo su netikra vėliava plaukusį laivą: sieja su Rusijos šešėliniu laivynu

    Švedija konfiskavo krovininį laivą, kurį pareigūnai sieja su vadinamuoju Rusijos šešėliniu laivynu. Laivas buvo sulaikytas kovo pradžioje, o prokuratūra nurodė, kad dabar dėl jo konfiskavimo sprendimo turėtų pasisakyti teismas.

    Kaip skelbta, 96 metrų ilgio laivas „Caffa“ plaukė į Sankt Peterburgą, kai kovo 6 dieną į jį įlipo ginkluoti Švedijos policijos pareigūnai. Per operaciją buvo sulaikytas vienas įgulos narys, įtariamas kelių jūrų teisės ir laivo saugos reikalavimų pažeidimais bei suklastoto dokumento panaudojimu.

    Švedijos prokuratūra pranešė, kad konfiskavimas atliktas gavus užsienio valstybės prašymą suteikti teisinę pagalbą. Kuri šalis kreipėsi, neatskleidžiama, tačiau Švedijos pareigūnai akcentuoja, kad šis prašymas susijęs su tyrimo veiksmais dėl konkretaus laivo.

    „Užsienio institucija paprašė Švedijoje atlikti tam tikrus tyrimo veiksmus, įskaitant susijusius su laivu „Caffa“, – sakė prokuroras Håkanas Larssonas.

    „Nusprendžiau konfiskuoti laivą, kad teismas įvertintų, ar jį galima perduoti kitai valstybei“, – sakė Håkanas Larssonas.

    Kovo mėnesį Švedijos pakrančių apsauga teigė turinti informacijos, jog laivas įtrauktas į Ukrainos sankcijų sąrašą ir plaukė su netikra Gvinėjos vėliava. Rusijos ambasada Stokholme anksčiau skelbė, kad 10 iš 11 įgulos narių yra Rusijos piliečiai.

    Švedijos pareigūnai taip pat yra nurodę, kad laivas galėjo būti naudojamas gabenti, kaip įtariama, iš Ukrainos pagrobtus grūdus. Pakrančių apsaugos atstovai aiškino turėję duomenų, leidžiančių įtarti, kad krovinys gali būti susijęs su iš okupuotų ar konflikto paliestų teritorijų išvežama produkcija.

    Kas vadinama šešėliniu laivynu

    Šešėlinis laivynas yra neformalus terminas, kuriuo apibūdinama senesnių, neaiškios nuosavybės ar sudėtingomis schemomis valdomų tanklaivių ir krovininių laivų grupė. Tokie laivai, Vakarų pareigūnų vertinimu, padeda apeiti Europos Sąjungos, Jungtinių Valstijų ir Didžiojo septyneto sankcijas, taikomas po 2022 metais pradėtos plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą.

    Sankcijų tikslas yra mažinti pajamas, kurios gali būti naudojamos karui finansuoti, todėl daliai laivų ribojama prieiga prie Vakarų draudimo, finansavimo ir logistikos paslaugų. Dėl to auga rizika, kad rinkoje daugėja laivų, plaukiojančių su dažnai keičiamomis vėliavomis, neaiškiais savininkais ir mažiau skaidriomis draudimo grandinėmis.

    Auganti rizika Baltijos jūroje

    Pastaraisiais metais Baltijos jūros regione vis dažniau kalbama apie su laivyba susijusias saugumo grėsmes, įskaitant galimą sabotažą ir incidentus prie povandeninės infrastruktūros. Kai kurie ekspertai ir politikai šešėlinio laivyno veiklą sieja su platesnėmis hibridinio poveikio priemonėmis, kuriomis daromas spaudimas Vakarų valstybėms.

    Ši tema regione paaštrėjo po kelių rezonansinių atvejų, kai buvo tiriama, ar laivai galėjo prisidėti prie povandeninių kabelių ar kitos infrastruktūros pažeidimų. Dėl to pakrančių apsaugos tarnybos ir karinės jūrų pajėgos stiprina stebėseną, o sankcijų priežiūra vis dažniau nukreipiama ne tik į krovinius, bet ir į laivų dokumentus, vėliavas bei nuosavybės grandines.

    Švedijos prokuratūra kol kas nekomentuoja, kiek laiko gali užtrukti teismo procesas ir ar laivas iš tiesų bus perduotas prašymą pateikusiai valstybei. Tikėtina, kad sprendimas priklausys nuo teismo vertinimo, ar konfiskavimo ir galimo perdavimo sąlygos atitinka nacionalinę teisę bei tarptautinio bendradarbiavimo procedūras.