Tag: Šveicarija

  • Šis traukinys Alpėse atima žadą: Berninos maršrutas į Italiją vadinamas kelione kartą gyvenime

    Ne visos kelionės skirtos kuo greičiau pasiekti tikslą. Yra maršrutų, kuriuose svarbiausia yra pati kelionė, todėl verta atsisėsti prie lango, atidėti išmanųjį telefoną ir stebėti vaizdus. Viena ryškiausių tokių patirčių Europoje laikomas Šveicarijos Bernina Express maršrutas per Alpes iki Tirano Italijoje.

    Šis traukinys keliauja per Graubiundeną ir per Berninos perėją pasiekia Italijos Lombardiją, o didelė dalis kelio driekiasi aukštikalnėmis. Keliautojai čia pamato ledynus, kalnų ežerus ir mažus kaimelius, įsikūrusius siauruose slėniuose, todėl vaizdai dažnai tampa pagrindine kelionės priežastimi.

    Bernina Express važiuoja Rhätische Bahn tinklu, kuris įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą kaip išskirtinis kalnų geležinkelių inžinerijos pavyzdys. Maršrutas vertinamas dėl viadukų, tunelių ir sprendimų, leidžiančių geležinkeliui įveikti sudėtingą reljefą be agresyvių trasos korekcijų.

    Viena labiausiai atpažįstamų atkarpų yra Landwasser viadukas, kur traukinys per akmeninį tiltą įvažiuoja tiesiai į tunelį uolos šlaite. Kita simbolinė vieta yra Brusio spiralinis viadukas, kur traukinys apsuka ratą, kad įveiktų aukščio skirtumą išlaikydamas saugų nuolydį.

    Keliaujant šiuo maršrutu svarbi ir sezoniškumo detalė: žiemą dominuoja snieguotos viršūnės ir ryškūs kontrastai, o vasarą atsiveria žali šlaitai bei ežerų pakrantės. Dėl to bilietus ir vietų rezervacijas keliautojai dažnai planuoja iš anksto, ypač piko mėnesiais, kai panoraminiai vagonai būna greitai užpildomi.

    Nors Bernina Express dažnai vadinamas turistiniu traukiniu, tai kartu yra ir reali regiono susisiekimo infrastruktūros dalis, jungianti kalnų gyvenvietes. Keliautojams tai patogu ir dėl to, kad kelionę galima derinti su nakvyne St. Moritz ar kitose stotelėse, o galutinį tašką Tirane lengva įtraukti į platesnį Italijos šiaurės maršrutą.

    Norintiems tokios kelionės patirties verta atkreipti dėmesį į praktines smulkmenas: vietos rezervacija Bernina Express reisuose dažnai yra atskira, be to, orai kalnuose gali staigiai keistis. Tačiau būtent ši nenuspėjamumo ir įspūdingos panoramos kombinacija ir kuria reputaciją, dėl kurios maršrutas įvardijamas kaip viena įsimintiniausių kelionių traukiniu Europoje.

  • Berno startuolis „Besso“ pritraukė 4,3 mln. eurų: DI padeda įmonėms nepermokėti muitų

    Berno startuolis „Besso“ pritraukė 4,3 mln. eurų: DI padeda įmonėms nepermokėti muitų

    Šveicarijos Berne įsikūręs startuolis „Besso“ pritraukė apie 4,3 mln. eurų investiciją, kurią skyrė vienas didelis Europos šeimos biuras. Įmonė teigia sąmoningai pasirinkusi vieną ilgalaikį investuotoją, kad galėtų greičiau didinti apimtis ir nesiblaškyti tarp skirtingų finansuotojų lūkesčių.

    „Besso“ kuria dirbtinio intelekto sprendimą, skirtą tarptautinės prekybos reguliavimo ir muitų taisyklių analizei. Platforma nuolat stebi daugiau nei 1 250 prekybos reglamentų ir tarifų grafikų skirtinguose prekybos koridoriuose, o įmonėms pateikia įžvalgas, kur jos gali permokėti muito mokesčius.

    „Nuo pat pradžių „Besso“ kūrėme remdamiesi realiais klientų poreikiais, o ne finansavimo etapais. Dabar matomas augimas rodo, kad laikas stipriau investuoti į plėtrą, o vienas ilgalaikis investuotojas suteikia ir resursų, ir aiškų fokusą“, – sakė „Besso“ įkūrėjas ir vadovas Philipas Sieberis-Gasseris.

    Pasak įmonės, muitų ir tarifų komandos pasaulyje esą praranda galimybę pasinaudoti lengvatiniais tarifais maždaug 30 proc. siuntų, kurioms tai galėtų būti taikoma. „Besso“ skaičiuoja, kad vidutinio dydžio importuotojams tai gali kainuoti nuo maždaug 1,8 iki 13,8 mln. eurų per metus, priklausomai nuo prekių srautų ir tarifų struktūros.

    Kita problema yra nuolat kintanti aplinka: įmonė nurodo, kad pagrindiniuose prekybos koridoriuose kiekvieną savaitę fiksuojama daugiau nei 7 000 reguliacinių pokyčių. Prie to prisideda geopolitinė įtampa, sankcijų taikymas, dažnėjantys tarifų peržiūrėjimai ir didėjantis spaudimas tiekimo grandines daryti atsparesnes.

    „Besso“ teigia, kad jos platforma pakeičia rankinius procesus, kurie daugelyje įmonių vis dar remiasi skaičiuoklėmis, PDF dokumentais ir brangiomis konsultacijomis. Sistema automatiškai identifikuoja, kur galima taikyti lengvatinius tarifus ar laisvosios prekybos susitarimų sąlygas, taip sumažinant klaidų riziką ir administracinę naštą.

    Tarp „Besso“ klientų minimos tarptautinės bendrovės, įskaitant „Danone“, „Unilever“, „AB InBev“, „BASF“, „Coca-Cola“, „Heineken“, „Philip Morris International“ ir „Syngenta“. Startuolis taip pat teigia, kad prie platformos neseniai prisijungė ir daugiau „Fortune 500“ sąrašo bendrovių.

    Įmonė bendradarbiauja su akademiniais partneriais, tarp kurių įvardijami Geneva Graduate Institute, World Trade Institute ir ETH Zurich. Konsultacinėje taryboje dirba ir buvęs Šveicarijos ekonomikos reikalų valstybės sekretorius Jeanas-Danielis Gerberis, taip pat tarptautinės prekybos teisės ir DI specialistai.

    Gautas lėšas „Besso“ planuoja skirti darbuotojų skaičiui didinti, klientų aptarnavimo pajėgumams plėsti bei produkto vystymui ir tyrimams. Įmonės vertinimu, paklausa pažangesniems prekybos atitikties įrankiams auga, nes įmonės siekia mažinti su prekyba susijusias sąnaudas ir tiksliau valdyti rizikas.

    „Tai svarbus etapas, bet pats finansavimas nėra galutinis tikslas. Svarbiausia yra tai, ką jis leidžia mums sukurti toliau“, – sakė Philipas Sieberis-Gasseris.

  • „Cactus Custody“ pradėjo paslaugą Šveicarijoje: privatūs raktai ir klientų duomenys lieka šalyje

    „Cactus Custody“ pradėjo paslaugą Šveicarijoje: privatūs raktai ir klientų duomenys lieka šalyje

    Skaitmeninio turto saugojimo bendrovė „Cactus Custody“ pranešė startuojanti su nauja saugojimo paslauga Šveicarijoje. Paslauga veikia per Šveicarijoje registruotą „ChainTech AG“ ir papildo įmonės veiklą Honkonge bei Butane, suteikdama klientams galimybę rinktis jurisdikciją.

    Rinkoje, kur instituciniai investuotojai vis dažniau vertina ne tik techninę apsaugą, sprendimą lemia ir klausimas, kokia teisė taikoma sutarčiai bei kas nutinka klientų turtui saugotojo nemokumo atveju. Šveicarija pastaraisiais metais kryptingai kūrė skaitmeninio turto reguliavimo sistemą, todėl ši jurisdikcija dažnai pasirenkama dėl teisinio aiškumo.

    „Cactus Custody“ teigimu, naujos paslaugos principas paprastas: kritiškai svarbūs duomenys ir kriptografinė medžiaga nepalieka Šveicarijos. Privatūs raktai generuojami ir laikomi Šveicarijos duomenų centrų infrastruktūroje, o klientų duomenys saugomi šalies teritorijoje esančiose sistemose.

    Įmonė nurodo, kad privatūs raktai laikomi aparatinės įrangos saugos moduliuose, atitinkančiuose FIPS 140-2 ir FIPS 140-3 reikalavimus. Taip siekiama sumažinti riziką, susijusią su raktų kopijavimu ar atsarginėmis kopijomis už šalies ribų, ir užtikrinti vienodą teisinę bei techninę kontrolę.

    Svarbi ir duomenų apsauga: „ChainTech AG“ nurodo dirbanti pagal atnaujintą Šveicarijos Federalinį duomenų apsaugos įstatymą. Bendrovė taip pat pabrėžia, kad duomenų atskleidimas trečiosioms šalims galimas tik tada, kai to reikalauja Šveicarijos teisė ir taikomos atitinkamos teisinės procedūros.

    Paslauga startuoja su įprasta institucinės saugyklos sąskaitų struktūra, kuri apima atskirtas adresų sąskaitas ir skirtingus laikymo režimus. Taip pat numatytos galimybės darbui su decentralizuotais sprendimais bei atskiros sąskaitos, susijusios su ETH statymu.

    Pranešama, kad paleidimo metu palaikomi 132 skaitmeniniai aktyvai 18 tinklų. Tarp paminėtų tinklų yra „Bitcoin“, „Ethereum“, „Solana“, „TRON“, „Arbitrum“, „Base“, „Optimism“, „Sui“, „Polkadot“ ir „Hyperliquid“, o nauji tinklai turėtų būti įtraukiami po nepriklausomo teisinio ir saugumo vertinimo.

    „Cactus Custody“ atkreipia dėmesį, kad esamas draudimo ir trečiųjų šalių auditų paketas šiuo metu taikomas jos padaliniams Honkonge ir Butane. Draudimo ir audito taikymo išplėtimas Šveicarijos subjektui planuojamas po paslaugos starto, kai bus užbaigti vidiniai ir išoriniai procedūriniai žingsniai.

  • Bodeno ežeras pasiekė žemiausią lygį per 135 metus: džiūsta uostai, žuvims trūksta deguonies

    Bodeno ežere, laikomame vienu svarbiausių geriamojo vandens šaltinių Europoje, fiksuojamas išskirtinai žemas vandens lygis. Ties Berlingenu Šveicarijoje matavimai pasiekė žemiausią ribą per 135 metus, o tai jaučiama ir pakrantės miesteliuose, ir ežero ekosistemose.

    Vietos gyventojai pasakoja, kad kai kur uostuose vanduo tiesiog pasitraukė, o pakrantėse atsivėrė dumblėti ruožai. Kartu daugėja skundų dėl nemalonaus kvapo, kuris siejamas su apnuogėjusia augmenija ir dumblu.

    Ekspertai pabrėžia, kad situacija neįprasta tuo, jog ryškus nusekimas matomas rudenėjant, o ne žiemą, kai tokie reiškiniai pasitaiko dažniau. Pastarąjį mėnesį į šiaurę nuo Alpių iškrito tik apie 35–50 proc. įprasto kritulių kiekio, o šiltomis dienomis garavimas ežero lygį mažino maždaug 0,5 centimetro per parą.

    „Didžioji vandens dalis prarandama dėl nutekėjimų, garavimo ir vartojimo, o reikšmingo pagerėjimo greitai nesimato“, – sakė vietos gyventojas Timas Hensleris.

    Mažėjantis vandens kiekis kelia rizikų ir gyvajai gamtai. Žuvims kenkia keli veiksniai vienu metu: šiltesnis vanduo, žemesnis lygis ir mažesnis ištirpusio deguonies kiekis, todėl jautresnėse vietose gali daugėti kritinių zonų.

    Praktinių nepatogumų patiria ir gyventojai bei turistai. Kai kuriuose uostuose ribojamas įplaukimas, dalis prieplaukų tampa neprieinamos, o prieš nuomojantis valtis ar planuojant vandens pramogas rekomenduojama pasitikrinti vietos taisykles bei realią padėtį pakrantėje.

    Priežasčių grandinė dažniausiai siejama su keliais sezoniniais faktoriais: menkesniu sniego kiekiu Alpėse praėjusią žiemą, kritulių stoka pastaraisiais mėnesiais ir šiltojo sezono temperatūromis, kurios didina garavimą. Tokie epizodai vis dažniau aptariami ir platesniame klimato kaitos kontekste, kai ilgėja sausringi periodai, o vandens balansą tampa sunkiau prognozuoti.

    Bodeno ežeras telkšo Reino upės baseine ir ribojasi su Vokietija, Šveicarija bei Austrija. Tai didžiausias Alpių regiono ežeras: jo plotas siekia apie 536 kvadratinius kilometrus, o didžiausias gylis vietomis artėja prie 254 metrų.

  • Po Bazelio žeme aptiko viduramžių šildymo stebuklą: vienuolyne veikė pažangi karšto oro sistema

    Po Bazelio žeme aptiko viduramžių šildymo stebuklą: vienuolyne veikė pažangi karšto oro sistema

    Bazelyje archeologai po buvusio Gnadental vienuolyno teritorija aptiko beveik pilnai išlikusią viduramžių šildymo sistemą, paremtą karštu oru. Manoma, kad ši konstrukcija įrengta XIII arba XIV amžiuje ir yra vienas geriausiai išsilaikiusių tokio tipo pavyzdžių Europoje.

    Radinius pavyko užfiksuoti atliekant archeologinius tyrimus prieš statybos ir infrastruktūros darbus Petersgraben gatvėje. Po vėlesnių mūrų ir grindų sluoksniais mokslininkai atsekė, kad sistema veikė po patalpa, kuri kadaise buvo refektoriumas, bendruomenės valgomasis.

    Šildymas veikė per požeminę kamerą, užpildytą lauko akmenimis, kurie kaupdavo šilumą ir ją palaipsniui atiduodavo. Po kamera buvo įrengtas pakūros kanalas iš akmens blokų ir plytų, kuriuo keliaudavo karštas oras ir šiluma.

    Užkūrus ugnį, įkaitęs oras patekdavo į kamerą ir įšildydavo akmenis, o šiluma būdavo nukreipiama į viršuje esantį valgomojo aukštą. Archeologai skliaute suskaičiavo aštuonias angas, kurias buvo galima atidaryti arba uždaryti, taip reguliuojant šilto oro srautą.

    Ypatinga tai, kad sistema buvo suprojektuota taip, jog dūmai būtų pašalinami dar prieš šilumai pasiekiant patalpą. Tai leido vienuolyno gyventojams šildytis be atviros ugnies valgomajame, o toks sprendimas mažino gaisro riziką ir gerino oro kokybę.

    Reta technologija ir išskirtinis išlikimas

    Nors panašūs sprendimai viduramžiais Europoje buvo žinomi, Šveicarijoje tokie šildymo įrenginiai aptinkami itin retai. Bazelio atvejis išsiskiria išlikimo būkle: išlikusios detalės leidžia gana tiksliai rekonstruoti ir konstrukciją, ir jos veikimo principą.

    Tyrėjai pabrėžia, kad tokie radiniai svarbūs ne tik vietos istorijai. Jie padeda geriau suprasti, kaip viduramžių miestai ir vienuolynai sprendė šilumos, higienos ir saugumo klausimus, kai atvira ugnis pastatų viduje kėlė didžiulę grėsmę.

    Kaip dingo vienuolynas

    Gnadental abatija įkurta apie 1231 metais, kai ši vieta dar buvo už Bazelio miesto sienų. Vėliau čia veikė skirtingos religinės bendruomenės, o vienuolynas gyvavo iki Reformacijos laikotarpio, kai buvo panaikintas.

    Po vienuolyno uždarymo jo pastatai palaipsniui nyko: dalis medžiagų panaudota iš naujo, pavyzdžiui, statant sandėlį XVI amžiuje. XIX amžiaus pabaigoje sandėlis buvo nugriautas, o teritorijoje iškilo profesinė mokykla, todėl viduramžių komplekso pėdsakai beveik pranyko.

    Dokumentuos 3D formatu

    Šiuolaikiniai kasinėjimai leido ne tik atidengti šildymo sistemą, bet ir parengti detalią dokumentaciją bei trimatį modelį. Tai ypač svarbu, nes dalis radinių dėl vykstančių darbų ateityje gali būti vėl uždengta, tačiau tyrėjai turės tikslius duomenis tolesnei analizei.

    Specialistų vertinimu, toks radinys primena, kad technologiniai sprendimai energijos efektyvumui ir šilumos paskirstymui buvo kuriami gerokai anksčiau nei modernios šildymo sistemos. Viduramžių meistrai, naudodami akmenų šilumos inerciją ir oro srautų valdymą, pasiekė rezultatą, kuris šiandien atrodo netikėtai pažangus.

  • 2026 metų Ig Nobel premijos Ciuriche: keisčiausi tyrimai apie bučinius, etiką ir tarakonus

    2026 metų Ig Nobel premijos Ciuriche: keisčiausi tyrimai apie bučinius, etiką ir tarakonus

    2026 metais Ig Nobel premijos vėl priminė, kad mokslas kartais prasideda nuo juoko, o baigiasi labai rimtomis įžvalgomis. Šių apdovanojimų idėja paprasta: įvertinti tyrimus, kurie pirmiausia prajuokina, o vėliau priverčia susimąstyti apie žmogaus elgesį, gamtą ir kasdienius įpročius.

    Šių metų ceremonija įvyko Ciuriche, Šveicarijoje, ir tai buvo neįprastas sprendimas, nes renginys dažniausiai rengiamas Jungtinėse Valstijose. Organizatoriai aiškino, kad daliai svečių ir žurnalistų kelionės į JAV pastaruoju metu tapo mažiau patrauklios, o bendras požiūris į mokslą kelia papildomų rizikų.

    „Per pastaruosius metus tapo nesaugu prašyti svečių vykti į šalį, todėl šįkart to daryti negalime“, – sakė renginio vedėjas ir žurnalo The Annals of Improbable Research redaktorius Marcas Abrahamsas.

    Ig Nobel premijos teikiamos nuo 1991 metų, o jų tradicijos sąmoningai žaismingos. Laureatai vietoje solidžios piniginės premijos dažnai gauna simbolinius prizus, kurie pabrėžia renginio satyrą, tačiau patys tyrimai paprastai remiasi realiais duomenimis ir akademine metodika.

    Bučinio apibrėžimas iš naujo

    Biomechanikos kategorijoje apdovanotas darbas pasiūlė tikslesnį bučinio apibrėžimą, pritaikomą ne tik žmonėms. Tyrėjai analizavo neagresyvias sąveikas, kai vyksta burnos kontaktas ir lūpų ar burnos dalių judesys, bet nėra maisto perdavimo, lygindami skirtingas rūšis.

    Tyrimo autoriai teigė, kad bučiavimasis gali būti gerokai senesnis reiškinys, nei įprasta manyti, ir galėjo egzistuoti tarp ankstyvųjų žmonių bei kitų homininų. Tokie svarstymai, nors ir skamba netikėtai, leidžia kelti hipotezes apie socialinių ryšių evoliuciją ir elgesio kilmę.

    Kodėl turtingieji dažniau peržengia ribas?

    Ekonomikos kategorijoje įvertinta tyrėjų grupė pateikė duomenų, kad aukštesnė socialinė padėtis kai kuriose situacijose siejasi su didesne neetiško elgesio tikimybe. Tyrimuose buvo stebima, kaip žmonės elgiasi konkurencinėse ar pagundą sukuriančiose situacijose: nuo polinkio nuslėpti tiesą iki abejotinų sprendimų kasdienėje aplinkoje.

    Autoriai argumentavo, kad didėjant turtui ir galiai daliai žmonių mažėja jautrumas kitų poreikiams, o savi interesai imami vertinti kaip savaime suprantamas prioritetas. Tyrėjų teigimu, tokie rezultatai svarbūs ne dėl pačių epizodų, o dėl to, ką jie signalizuoja apie socialinių normų laikymąsi ir empatiją.

    Tarakonų pienas ir kasdienybės fizika

    Chemijos kategorijoje dėmesys atkreiptas į viviparinių tarakonų išskiriamas maistines medžiagas, kurios tyrėjams pasirodė itin koncentruotos energijos požiūriu. Šis darbas dar nereiškia praktinio produkto atsiradimo, tačiau iliustruoja, kaip biologijoje randami neįprasti sprendimai gali įkvėpti naujas maistinių medžiagų ar baltymų struktūrų analizės kryptis.

    Fizikos kategorijoje apdovanotas tyrimas siekė sumažinti purslų susidarymą šlapinantis ir ieškojo optimalaus srovės kampo bei paviršiaus formos. Nors tema gali kelti šypseną, praktinis aspektas akivaizdus: mažiau purslų reiškia geresnę higieną, paprastesnę priežiūrą ir potencialiai mažesnes vandens bei valymo priemonių sąnaudas viešose erdvėse.

    Medicinos kategorijoje apdovanotas darbas nagrinėjo nosies pūtimo aerodinamiką ir bandė kiekybiškai įvertinti, kas lemia efektyvesnį gleivių pašalinimą. Tyrėjas akcentavo, kad svarbiausias veiksnys yra iškvėpimo impulso stiprumas ir kryptingumas, o iš pirmo žvilgsnio banalūs įpročiai gali turėti reikšmės savijautai.

    Renginio organizatoriai jau paskelbė, kad 2027 metų Ig Nobel ceremoniją planuojama rengti Antverpene, Flandrijoje. Kaip ir kasmet, žinutė išlieka ta pati: net keisčiausi klausimai gali atverti kelią į naudingas diskusijas apie mokslą ir mūsų kasdienius pasirinkimus.

  • Alpių ledynai sparčiai traukiasi: Šveicarija per penkerius metus neteko penktadalio, ryškėja poveikis upėms

    Europos Alpėse fiksuojamas spartus ledynų nykimas, o ryškiausi pokyčiai matomi Šveicarijoje. Šalies ledynų stebėsenos duomenys rodo, kad per pastaruosius penkerius metus Šveicarija prarado apie penktadalį ledynų tūrio, o tai jau ima keisti vandens režimą kalnų upėse.

    Šių metų tirpsmas kai kuriose vietose buvo išskirtinai intensyvus: vidutinis ledynų storis sumažėjo maždaug 2,5–4 metrais, o atskirų ledynų „liežuviai“ kai kur sutrumpėjo apie 10 metrų. Tarp labiausiai tirpusių minimi Allalino, Klaridento, Ronos ir Alečo ledynai.

    Alpės dažnai vadinamos Europos vandens bokštu, nes jose sukauptas sniegas ir ledas ilgą laiką palaiko stabilų nuotėkį sausuoju sezonu. Tirpsmo vanduo ypač reikšmingas vasarą, kai kritulių būna mažiau, o paklausa vandeniui auga dėl žemės ūkio, energetikos ir turizmo.

    Ekspertai pabrėžia, kad ledynų nykimas reiškia ne tik mažesnius ledo plotus, bet ir kitokią sezoninę dinamiką. Trumpuoju laikotarpiu tirpsmas gali laikinai padidinti vasaros nuotėkį, tačiau ilgainiui, kai ledynų masė sumažėja, upės netenka svarbaus „rezervo“, o vandens kiekiai tampa mažiau stabilūs.

    Šveicarijos ledynų monitoringo tarnybos GLAMOS vadovas Matthias Huss teigia, kad dabartinį atšilimą lemia žmogaus sukelta klimato kaita. Jo vertinimu, be šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų ir iškastinio kuro deginimo tokio masto šiltėjimo nebūtų.

    „Dabartinis atšilimas šimtu procentų susijęs su žmogaus sukelta klimato kaita. Be emisijų ir iškastinio kuro deginimo šiandieninio šiltėjimo nebūtų“, – sakė Matthias Huss.

    Pasak jo, lemiamą vaidmenį atlieka ir žiemos sniego danga. Storesnė ir ilgiau išsilaikanti sniego danga veikia kaip izoliacija, saugo ledą nuo tiesioginės saulės šilumos ir kartu prisideda prie naujų ledo sluoksnių formavimosi.

    Šveicarijoje rekordinis ledynų tirpsmas buvo užfiksuotas 2022 metais, kai vasaros karštį lydėjo sniego stoka žiemą. Prie tirpsmo prisidėjo ir papildomi veiksniai, pavyzdžiui, į Alpes atkeliavusios Sacharos dulkės, kurios patamsina paviršių ir didina saulės spinduliuotės sugėrimą.

    Specialistai pabrėžia, kad tai nėra vien Šveicarijos ar Alpių problema. Ledynų traukimasis fiksuojamas daugelyje regionų, o kai kur jis susijęs ir su didesnėmis rizikomis, įskaitant staigius potvynius, nuošliaužas ar ledyninių ežerų proveržius.

    Vis dėlto Europai vienas praktiškiausių klausimų išlieka vandens ištekliai. Mažėjant ledynams, ateityje gali dažnėti situacijos, kai vasarą upėse trūks vandens, o tai reikšminga tiek geriamojo vandens tiekimui, tiek hidroenergetikai ir ekosistemoms.

  • Geltoną sūrį renkatės neteisingai? Šis šveicariškas su riešutų poskoniu greitai numalšina alkį

    Emmentalis – brandintas šveicariškas sūris iš karvės pieno, kilęs iš Emmentalio regiono. Jis vertinamas dėl švelnaus, kiek riešutinio skonio ir elastingos tekstūros, todėl dažnai pasirenkamas tiek kasdieniams patiekalams, tiek užkandžiams.

    Šis sūris lengvai atpažįstamas iš jam būdingų skylučių, kurios susidaro natūralaus brandinimo metu. Brandinant ir fermentuojantis sūrio masei išsiskiria anglies dioksidas, o dujų burbuliukai suformuoja vadinamąsias akis.

    Maistine prasme emmentalis laikomas baltymų šaltiniu: JAV Žemės ūkio departamento duomenimis, 100 gramų gali būti apie 27 gramai baltymų. Dėl to sūris neretai siejamas su didesniu sotumo jausmu, nes baltymai padeda ilgiau išlikti sočiam.

    Vis dėlto emmentalis yra kaloringas produktas: to paties šaltinio duomenimis, 100 gramų gali turėti apie 393 kilokalorijas ir maždaug 31 gramą riebalų. Tikslios maistinės vertės gali skirtis priklausomai nuo gamintojo, brandinimo trukmės ir receptūros.

    Kulinarijoje emmentalis ypač vertinamas dėl to, kad gerai tirpsta ir suteikia patiekalams kremiškumo. Jį patogu naudoti karštoms sumuštinėms, makaronų apkepams ar keptoms bagetėms, o norint ryškesnio aromato dažnai derinama su svogūnų laiškais ar kitomis šviežiomis žolelėmis.

  • Europa dominuoja inovacijų reitinge, bet rizikos kapitalo skaičiai atskleidžia kitą realybę

    Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos WIPO paskelbtas 2026 metų Pasaulinis inovacijų indeksas rodo, kad Europa išlaiko išskirtinę poziciją tarp lyderių. Net 6 iš 10 inovatyviausių pasaulio ekonomikų yra europinės, o tai paneigia dažną kritiką, jog žemynas negeba konkuruoti technologijų fronte.

    Reitinge šešiukę sudaro Šveicarija, Švedija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Suomija ir Danija. Iškart už dešimtuko ribos rikiuojasi Vokietija, o toliau seka Prancūzija, Estija, Austrija ir Airija.

    Dar ryškesnis Europos svoris matomas išplėtus sąrašą: tarp 25 inovatyviausių ekonomikų Europa sudaro 14 pozicijų. WIPO taip pat fiksuoja, kad 2026 metų indekse 12 Europos valstybių pagerino savo vietą, nors bendras pasaulinis konkurencingumas išlieka itin įtemptas.

    Kur atsiveria finansavimo spraga

    Vis dėlto, lyderystė inovacijų reitinguose ne visada reiškia lyderystę kapitalo rinkose. WIPO skaičiuoja, kad 2026 metais Europa sudaro apie 9,9 proc. pasaulinės rizikos kapitalo sandorių vertės, vertinant pagal duomenis už pirmus du metų ketvirčius.

    Palyginimui, Šiaurės Amerika generuoja apie 72,6 proc., o Azija apie 15,9 proc. Šis kontrastas padeda suprasti, kodėl Europa, turėdama stiprias mokslo ir pramonės bazes, vis dar rečiau užaugina globalius technologijų milžinus.

    WIPO akcentuoja, kad pagrindinis iššūkis yra idėjų pavertimas sparčiai augančiomis įmonėmis, mastelio finansavimas ir produktyvumo didinimas. Kitaip tariant, žaliavos inovacijoms netrūksta, tačiau kelias nuo laboratorijos iki tarptautinės rinkos dažnai būna per lėtas ir per brangus.

    2025 metais pasaulinė rizikos kapitalo sandorių vertė, WIPO vertinimu, šoktelėjo apie 28 proc. ir pasiekė maždaug 454 mlrd. eurų. Tuo pat metu sandorių skaičius sumažėjo apie 1,4 proc., o tai reiškia ketvirtus metus iš eilės trunkantį sandorių kiekio kritimą.

    DI keičia kapitalo kryptį

    WIPO duomenys rodo ir dar vieną ryškią tendenciją: DI pritraukė apie 53 proc. visos 2025 metų rizikos kapitalo sandorių vertės. 2026 metų pirmąjį pusmetį ši dalis, WIPO vertinimu, išaugo iki maždaug 77 proc., todėl finansavimas vis labiau koncentruojasi keliuose sektoriuose ir keliuose regionuose.

    „DI atveria naujas technologines ribas visose mokslo srityse, o valdžios ir įmonių investicijos į tyrimus 2025 metais pasiekė rekordą. 2026 metų ataskaita rodo, kad nauja giliųjų mokslų startuolių karta paverčia proveržius produktais ir keičia gyvybės mokslus, kosmosą, robotiką bei švarią energiją“, – sakė WIPO generalinis direktorius Daren Tang.

    Europos fondų rinka tuo metu rodo atsparumą, tačiau mastelis vis dar kuklesnis nei JAV ar kai kuriose Azijos dalyse. Vien per 2026 metus viešai skelbtų Europos fondų paleidimų ir investuotojų įsipareigojimų suma, remiantis sektoriaus apžvalgomis, siekė apie 9,6 mlrd. eurų, o dalis strategijų aiškiai nukreiptos į giliąsias technologijas ir DI.

    Giliųjų mokslų banga ir Europos šansai

    WIPO 2026 metų ataskaitoje išskiriama giliųjų mokslų kryptis apima daugiau nei 30 000 startuolių, įkurtų nuo 2000 metų tokiose srityse kaip puslaidininkiai, robotika, kvantinė kompiuterija, gyvybės mokslai, kosmosas ir pažangios medžiagos. Palyginti su 2010 metais, jų skaičius išaugo apie 9,5 karto.

    WIPO skaičiuoja, kad giliųjų mokslų įmonių vertė 2025 metais siekė apie 6,7 trln. eurų, o per metus augo apie 23 proc. 2025 metais ši kategorija pritraukė apie 108 mlrd. eurų rizikos kapitalo, o be itin didelių raundų ji sudarė apie 36,5 proc. pasaulinio finansavimo.

    Europa šioje srityje turi aiškių pranašumų: Jungtinė Karalystė, WIPO duomenimis, yra trečia pasaulyje pagal giliųjų mokslų startuolių skaičių. Estija išsiskiria augimo tempu, nes 2020–2025 metais giliųjų mokslų startuolių skaičius joje, WIPO vertinimu, šoktelėjo 313 proc.

    Miesto ir universitetų lygiu Europa taip pat atrodo konkurencinga: Kembridžas ir Oksfordas patenka tarp pasaulio lyderių pagal inovacijų intensyvumą, o Londonas ir Paryžius išlieka vieni stipriausių didmiesčių klasterių. Tačiau lemiamas klausimas išlieka tas pats: ar Europa sugebės užtikrinti pakankamą mastelio finansavimą ir greitesnius kelius į pasaulines rinkas.

    2026 metų indeksas todėl pasakoja dvi istorijas vienu metu. Europa išlieka viena stipriausių vietų kurti naujas žinias, tačiau rizikos kapitalo srautai rodo, kad didžiausias išbandymas prasideda tada, kai inovaciją reikia paversti pasauliniu verslu.

  • Alpių ledynai tirpsta vis sparčiau: Šveicarija per penkerius metus neteko beveik 20 proc. ledo

    Šveicarijos ledynai per pastaruosius penkerius metus sumažėjo beveik penktadaliu, o tai vis labiau keičia Alpių kraštovaizdį. Mokslininkų vertinimu, spartų ledo nykimą lemia šylantis klimatas, vis dažnesnės karščio bangos ir mažėjantis žiemos sniego kiekis.

    Remiantis Šveicarijos ledynų stebėsenos duomenimis, vien per pirmuosius aštuonis 2026 metų mėnesius ledynų tūris traukėsi apie 5,5 proc. Šis kritimas siejamas su ypač šilta vasara ir menkai snieginga žiema, dėl ko pavasarį ir vasarą ledas buvo prasčiau „apsaugotas“ sniego sluoksniu.

    Glaciologai pabrėžia, kad nykimas nebėra tik lėtas ledyno atsitraukimas į aukštesnes zonas. Vis dažniau fiksuojamas ir struktūrinis irimas, kai ledynai skyla, plonėja ir praranda vientisumą, o dalis mažesnių ledynų gali visiškai išnykti dar prieš parengiant metines suvestines.

    ETH Zürich glaciologas Matthiasas Hussas atkreipia dėmesį, kad visuomenė dažnai neįvertina tempo: vietose, kur dar visai neseniai buvo šimtai metrų ledo, šiandien lieka pliki akmenuoti šlaitai. Toks virsmas ne tik keičia kraštovaizdį, bet ir turi pasekmių vandens ištekliams, kalnų ekosistemoms bei turizmui.

    „Stovėti vietoje, kur prieš kelerius metus driekėsi storas ledo sluoksnis, o dabar likusi akmenuota dykvietė, yra sunkiai suvokiamas jausmas“, – sakė Matthiasas Hussas.

    Viena iš svarbių priežasčių yra vadinamasis tirpimas „iš vidaus“, kai po ledu tekantis vanduo išgraužia ertmes ir silpnina ledyno struktūrą. Tokios vidinės tuštumos vėliau įgriūva, ledas suskyla į atskiras dalis ir praranda stabilumą, todėl nykimas gali tapti dar spartesnis nei vien dėl šiltesnio oro.

    Papildomą vaidmenį atlieka ir tai, kiek saulės spinduliuotės sugeria sniego bei ledo paviršius. Kai ant sniego nusėda dulkės ar suodžiai, mažėja atspindėjimas, o tirpimas greitėja. Kai kuriais metais šį efektą sustiprina iš Šiaurės Afrikos atnešamos dulkės, tačiau bendrą tendenciją vis labiau formuoja kylanti temperatūra.

    Alpių regione ledynai yra svarbūs natūralūs vandens rezervuarai, ypač sausros periodais, kai tirpsmo vanduo palaiko upių debitą. Ilgainiui, mažėjant ledo atsargoms, trumpalaikė tirpsmo vandens gausa gali virsti vandens trūkumu vasaromis, o tai svarbu ir hidroenergetikai, ir žemės ūkiui, ir geriamojo vandens sistemoms.

    Be to, nykstant ledynams daugėja geologinių rizikų: nestabilūs šlaitai, akmenų griūtys ir nuo ledyno atsitraukimo atsiveriančios birios uolienos didina pavojų kalnų infrastruktūrai bei turistiniams maršrutams. Mokslininkai pabrėžia, kad be ryškaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo dalis Alpių ledynų šiame amžiuje gali tapti tik fragmentais arba visai išnykti.