CP v2

Tag: Šveicarija

  • „UBS“ pelnas šoktelėjo iki 2,8 mlrd. eurų: akcijos reagavo iškart, bankas žada daugiau

    „UBS“ pelnas šoktelėjo iki 2,8 mlrd. eurų: akcijos reagavo iškart, bankas žada daugiau

    Šveicarijos bankas „UBS“ paskelbė, kad per pirmąjį ketvirtį uždirbo apie 2,8 mlrd. eurų grynojo pelno, tenkančio akcininkams. Tai maždaug 80 proc. daugiau nei prieš metus ir viršijo analitikų lūkesčius, siekusius apie 2,6 mlrd. eurų.

    Rinkos reakcija buvo momentinė: ankstyvoje prekyboje „UBS“ akcijos brango daugiau nei 5 proc. Investuotojai įvertino ne tik pelno augimą, bet ir banko signalus dėl tolesnio kapitalo grąžinimo akcininkams.

    Kapitalas stiprėja, supirkimai tęsiasi

    „UBS“ nurodė, kad bendro 1 lygio nuosavo kapitalo (CET1) rodiklis ketvirčio pabaigoje siekė 14,7 proc., kai prieš tai buvo 14,4 proc. CET1 laikomas vienu svarbiausių banko atsparumo ir mokumo rodiklių, todėl jo augimas paprastai vertinamas palankiai.

    Bendrovė teigia išliekanti kelyje į planuotą maždaug 2,8 mlrd. eurų akcijų supirkimą iki kito ketvirčio rezultatų, o per tris mėnesius jau supirko akcijų už apie 840 mln. eurų. Bankas taip pat užsiminė, kad iki metų pabaigos gali būti svarstomi papildomi supirkimai.

    Vadovas įspėja apie rizikas rinkose

    „UBS“ vadovas Sergio Ermotti pabrėžė, kad ketvirtis buvo labai stiprus, o rezultatai rodo banko atsparumą įtemptoje geopolitinėje aplinkoje. Jo teigimu, rinkos kol kas išlieka gana stabilios, nors rizikos, susijusios su konfliktais Artimuosiuose Rytuose, tebėra padidėjusios.

    „Matome, kad rinkos tikisi sprendimo, tačiau situacija kinta greitai, todėl rizikos išlieka padidėjusios“, – sakė S. Ermotti.

    Bankas kartu įspėjo, kad antrąjį ketvirtį grynosios palūkanų pajamos pasaulinio turto valdymo bei asmeninės ir korporatyvinės bankininkystės segmentuose gali būti iš esmės stabilios. Tai svarbu, nes palūkanų pajamos pastaraisiais metais buvo vienas pagrindinių bankų pelningumo variklių, tačiau jų dinamika jautriai reaguoja į centrinių bankų politiką ir indėlių kainą.

    Turto valdymas augo, reguliavimas kelia klausimų

    „UBS“ pasaulinio turto valdymo padalinys per ketvirtį pritraukė apie 34 mlrd. eurų naujo turto, o turto valdymo verslas pranešė apie maždaug 13 mlrd. eurų grynųjų naujų įplaukų. Šie srautai rodo, kad klientai toliau perkelia lėšas į didžiausius ir, jų manymu, saugesnius rinkos dalyvius.

    Tuo pat metu Šveicarijoje diskutuojama dėl griežtesnių taisyklių, kurios turėtų sumažinti riziką, kad pasikartotų „Credit Suisse“ tipo krizė. Vietos valdžia yra pateikusi idėjas, pagal kurias „UBS“ gali tekti sukaupti papildomo kapitalo, o pats bankas kritikuoja planuojamų pokyčių mastą ir galimą poveikį konkurencingumui.

    Kalbėdamas apie privačios skolos rinką, S. Ermotti teigė nematantis didelių išsiderinimų, o „UBS“ ekspoziciją įvardijo kaip diversifikuotą ir geros kokybės. Jo teigimu, banko su privačia skola susijusi dalis sudaro apie 0,5 proc. balanso, o atskirose rinkos priemonėse pasitaikantys ribojimai dažniau susiję su likvidumu nei su staigiai prastėjančia turto kokybe.

  • Europos turtų žemėlapis pribloškia: kur suaugusieji turtingiausi, o kur skurdžiausi?

    Europos turtų žemėlapis pribloškia: kur suaugusieji turtingiausi, o kur skurdžiausi?

    Europa dalijasi į dvi stovyklas

    Europoje ryškėja didžiulė turto nelygybė: vienose šalyse suaugusieji sukaupia kelis kartus daugiau turto nei kitose. Tai lemia ne tik atlyginimai, bet ir būsto nuosavybė, skolos, paveldėjimas bei finansų rinkų išsivystymas.

    Vertinant suaugusiojo grynąjį turtą, skaičiuojama viso turimo turto vertė atėmus įsipareigojimus. Į šį rodiklį įeina finansinis turtas ir realus turtas, dažniausiai būstas, o skolos iš bendros sumos atimamos.

    Vidurkiai: nuo Turkijos iki Šveicarijos

    Remiantis UBS Global Wealth Report 2025 ir papildomais duomenimis, 2024 metais vidutinis suaugusiojo turtas 31 Europos šalyje svyravo itin plačiai. Mažiausias jis fiksuotas Turkijoje ir siekė 29 923 eurus, o didžiausias Šveicarijoje – 634 584 eurus.

    Europos Sąjungoje skirtumai kiek mažesni, bet vis tiek dideli: nuo 44 568 eurų Rumunijoje iki 523 591 euro Liuksemburge. Daugiau nei 500 000 eurų vidurkį peržengė tik Šveicarija ir Liuksemburgas, trečioje vietoje – Danija su 444 898 eurais.

    Tarp šalių, kur vidutinis turtas viršija 300 000 eurų, minimi Nyderlandai, Norvegija, Belgija, Jungtinė Karalystė ir Švedija. Didžiųjų Europos ekonomikų penketuke pagal šį rodiklį pirmauja Jungtinė Karalystė, o mažiausią vidurkį iš jų turi Italija – 198 321 eurą.

    Daugiau nei trečdalis šalių nesiekia 100 000

    Daugiau nei trečdalyje Europos šalių vidutinis suaugusiojo turtas nesiekia 100 000 eurų. Į šią grupę patenka Latvija, Čekija, Kroatija, Estija, Lietuva, Slovakija, Lenkija, Vengrija, Bulgarija, Rumunija ir Turkija.

    Lietuvoje vidutinis suaugusiojo turtas vertinamas 63 189 eurais, o tai išryškina bendrą regiono tendenciją: Rytų Europoje sukaupto turto lygis dažniausiai mažesnis. Tam įtakos turi istoriniai turto kaupimo skirtumai, vėlesnė kapitalo rinkų raida ir mažesnė finansinio turto dalis namų ūkių balansuose.

    Kodėl mediana atskleidžia kitą realybę?

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad vidurkis ir mediana gali nupiešti visiškai skirtingą vaizdą. Mediana rodo vidurinę reikšmę turto pasiskirstyme, todėl dažnai geriau atspindi tipinio gyventojo padėtį, nes jos mažiau nepaveikia labai turtingų asmenų sukauptos sumos.

    „Vidutiniai rodikliai dažnai yra iškreipiami į viršų nedidelės dalies asmenų, turinčių neproporcingai didelį turtą, o medianos rodikliai leidžia tiksliau suprasti turto lygį pasiskirstymo viduryje“, – teigiama ataskaitoje.

    Skirtumas gali būti įspūdingas: Šveicarijoje vidutinis suaugusiojo turtas siekia 634 584 eurus, tačiau medianinis – 168 374 eurus. Visoje Europoje medianinis turtas svyruoja nuo 7 765 eurų Turkijoje iki 365 244 eurų Liuksemburge.

    ES ribose medianos amplitudė taip pat plati – nuo 22 257 eurų Lenkijoje iki 365 244 eurų Liuksemburge. Pagal medianą aukštai rikiuojasi Belgija, Danija, Šveicarija ir Jungtinė Karalystė, o tarp didžiųjų ekonomikų žemiausią medianą turi Vokietija – 69 949 eurus.

    Vakarai ir Šiaurė lenkia Rytus

    Duomenys rodo aiškų Vakarų ir Šiaurės Europos pranašumą, o Rytų Europos šalys dažniausiai atsiduria sąrašo apačioje. Lyderių pozicijas stiprina finansų centrai, aukštesnės pajamos, didesnės investicijos ir ilgesnė turto kaupimo tradicija.

    Skirtumai tarp turtingiausių ir skurdžiausių šalių pagal vidutinį turtą Europoje viršija 20 kartų, o ES – daugiau nei 10 kartų. Pagal medianą bendrai skirtumai dažnai atrodo kiek mažesni, tačiau kraštutinėse reikšmėse atotrūkis išlieka labai ryškus.

    Svarbu atskirti ir kitą dimensiją – turto pasiskirstymą šalies viduje. Net ir turtingose valstybėse vidurkį gali kilstelėti siauras labai turtingų asmenų sluoksnis, todėl realų daugumos namų ūkių pajėgumą geriau parodo mediana.