CP v2

Tag: Švietimas

  • Algis Kašėta kreipėsi dėl Rugsėjo 1-osios: priminė, kuo išsiskiria Varėnos pedagogai

    Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta, artėjant Mokslo ir žinių dienai, paskelbė sveikinimą mokiniams, mokytojams, tėvams ir visai krašto švietimo bendruomenei. Anot mero, Rugsėjo 1-oji kasmet simbolizuoja naują pradžią ir galimybę drąsiai atverti duris į žinių pasaulį.

    Sveikinime pabrėžiama, kad mokslo metų startas svarbus ne tik dėl naujų dalykų ar pažymių, bet ir dėl patirčių, kurios ilgainiui virsta išmintimi. Meras priminė mintį, siejamą su filosofu Platonu, jog pradžia yra viena svarbiausių bet kurio darbo dalių.

    „Šiandien tegul jūsų pradžia būna drąsi, šviesi ir sklidina noro pažinti“, – sakė Algis Kašėta.

    Mokiniams palinkėta, kad mokykla būtų ne vien žinių įgijimo vieta, bet ir erdvė atradimams, draugystei bei asmeniniam augimui. Meras akcentavo, kad natūralu ne viską žinoti iš karto, o smalsumas ir gebėjimas klausti dažnai tampa geriausiu kelrodžiu mokantis.

    Mokytojams sveikinime skirta padėka už kasdienį darbą ir palinkėta kūrybinės drąsos, kantrybės bei prasmingų akimirkų, kurios primintų profesijos svarbą. Taip pat išskirtas Varėnos krašto švietimo darbuotojų įvertinimas, paminint, kad pasiekti rezultatai ir aukšta pozicija šalies mastu yra reikšmingas bendruomenės darbo ženklas.

    Tėvams meras linkėjo pasitikėjimo ir ramybės lydint vaikus augimo keliu, pabrėždamas laiko, tarpusavio supratimo ir atvirų pokalbių svarbą. Sveikinimas užbaigtas kvietimu naujus mokslo metus pasitikti kaip progą kiekvienam iš mūsų mokytis, nes mokymuisi, anot mero, pabaigos nėra.

  • Visagino meras Erlandas Galaguz prabilo apie LEZ, tvarką mieste ir Rugsėjo 1-ąją

    Visagino meras Erlandas Galaguz prabilo apie LEZ, tvarką mieste ir Rugsėjo 1-ąją

    Visagino savivaldybė paviešino mero Erlando Galaguz atsakymus į gyventojų klausimus. Aptarti keli svarbiausi miestui klausimai – nuo Visagino laisvosios ekonominės zonos (LEZ) ir investicijų pritraukimo iki kasdienių infrastruktūros darbų bei viešosios tvarkos.

    Meras akcentavo, kad LEZ tema išlieka viena aktualiausių, nes ji tiesiogiai susijusi su naujomis darbo vietomis ir miesto ekonomikos augimu. Pasak jo, savivaldybė siekia didinti Visagino patrauklumą investuotojams, kartu sprendžiant praktinius klausimus, kurie dažniausiai rūpi ir gyventojams.

    „Gyventojams svarbu ne tik planai, bet ir aiškūs sprendimai, ką darome čia ir dabar – nuo kelių iki viešosios tvarkos“, – sakė Erlandas Galaguz.

    Atsakymuose taip pat paliestos miesto infrastruktūros ir remonto darbų temos, viešosios tvarkos užtikrinimas, sveikatos apsaugos bei švietimo klausimai. Savivaldybės teigimu, šios sritys išlieka prioritetinės, nes tiesiogiai lemia kasdienę gyvenimo kokybę ir bendruomenės saugumo jausmą.

    Aptartas ir savivaldybės kontrolieriaus konkursas, kuris yra svarbi savivaldybės vidaus kontrolės ir skaidrumo grandis. Taip pat dėmesys skirtas artėjančiai mokslo metų pradžiai ir pasirengimui Rugsėjo 1-ajai, kai aktualūs tampa ugdymo įstaigų pasirengimo, saugumo ir organizaciniai klausimai.

    Gyventojai kviečiami ir toliau teikti klausimus merui elektroniniu paštu. Savivaldybė nurodo, kad toks tiesioginis bendravimas leidžia greičiau identifikuoti problemas ir aiškiau informuoti bendruomenę apie sprendimus bei planuojamus darbus.

  • Vilkaviškio taryba priėmė svarbius sprendimus: nuo stadiono už 6,15 mln. eurų iki moksleivių

    Vilkaviškio taryba priėmė svarbius sprendimus: nuo stadiono už 6,15 mln. eurų iki moksleivių

    Po liepos mėnesio pertraukos į posėdį susirinkusi Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba svarstė 26 klausimus, apėmusius tiek švietimo, tiek socialinės paramos, sporto ir infrastruktūros temas. Posėdžio pradžioje priesaiką davė nauja tarybos narė Jolanta Maksimavičienė, Lietuvos socialdemokratų partijos atstovė, taryboje pakeitusi Daivą Černiuvienę.

    Patvirtinus darbotvarkę, taryba tikslino komitetų sudėtį ir vadovų paskyrimus, kad ji atitiktų pasikeitusią tarybos sudėtį. Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininku paskirtas Kęstas Kružinauskas, o jo pavaduotoju tapo Vytautas Geležiūnas.

    Pokyčiai sportininkų rėmime

    Posėdyje patvirtinti Vilkaviškio rajoną reprezentuojančių sportininkų rėmimo tvarkos pakeitimai, kuriais siekiama aiškesnės atsakomybės ir greitesnės kontrolės. Vienas esminių pokyčių yra trumpesnis ataskaitų pateikimo terminas: vietoje vieno kalendorinio mėnesio dabar numatyta 10 darbo dienų.

    Taip pat patikslintos lėšų panaudojimo, ataskaitų teikimo ir stebėsenos procedūros, aiškiau apibrėžiant savivaldybės administracijos padalinių ir Kontrolės ir audito tarnybos funkcijas. Tokie sprendimai savivaldybėse dažniausiai siejami su siekiu mažinti administracinę dviprasmybę ir greičiau identifikuoti rizikas, kai finansuojamos veiklos vykdomos dinamišku varžybų ir sezonų grafiku.

    2026–2027 mokslo metų planai

    Taryba nustatė grupių skaičių ir dydį neformaliojo švietimo įstaigose 2026–2027 mokslo metams. Vilkaviškio sporto centre numatyta 33 ugdymo grupės ir planuojama priimti 404 mokinius, o Vilkaviškio menų mokykloje numatyta 50 grupių ir apie 500 mokinių.

    Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centre patvirtinta 50 grupių, jose planuojama ugdyti apie 600 mokinių, o minimalus mokinių skaičius grupėje nustatytas 12. Savivaldybės mastu patikslintas ir bendras mokinių bei klasių komplektų planas, remiantis faktiniu mokinių skaičiumi ir įstaigų pateiktais duomenimis.

    Nurodoma, kad naujais mokslo metais savivaldybės švietimo įstaigose planuojama ugdyti 4 573 mokinius, iš jų 818 ikimokyklinio, 243 priešmokyklinio ir 3 512 bendrojo ugdymo programose. Palyginti su praėjusių mokslo metų pradžia, kai mokėsi 4 667 mokiniai, šiemet planuojama 94 mokiniais mažiau.

    Pavėžėjimas, kapinės ir stadiono projektas

    Taryba patvirtino naują mokinių pavėžėjimo organizavimo, kelionės išlaidų kompensavimo ir mokyklinių autobusų naudojimo tvarką, siekiant vienodų taisyklių visoms savivaldybės švietimo įstaigoms. Numatyta galimybė kompensuoti išlaidas ir tėvams ar globėjams, kurie vaikus veža patys, nustatant 0,32 euro už kilometrą dydį.

    Taip pat atnaujintas leidimų laidoti išdavimo, laidojimo, kapinių priežiūros ir lankymo tvarkos aprašas, sprendimus siejant su pasikeitusiu teisiniu reglamentavimu ir savivaldybės kapinių duomenų skaitmenizavimu. Tvarkoje apibrėžta, kaip identifikuojamos ir neprižiūrimomis pripažįstamos kapavietės bei kaip vykdomas kapų identifikavimas.

    Vienas didžiausių posėdžio sprendimų buvo pritarimas projekto Vilkaviškio miesto stadiono modernizavimas įgyvendinimui ir daliniam finansavimui. Numatoma modernizuoti stadioną S. Nėries gatvėje, nugriauti esamus pastatus ir pastatyti naują tribūną bei sporto paskirties inžinerinius statinius.

    Skelbiama, kad projekto vertė siekia apie 6,15 mln. eurų: siekiama 44 proc., arba apie 2,71 mln. eurų, valstybės biudžeto lėšų, o savivaldybės dalis sudarytų 56 proc., arba apie 3,44 mln. eurų. Savivaldybė nurodo planuojanti prisidėjimą užtikrinti UAB „ILTE“ paskolos lėšomis, o įgyvendinimą, gavus finansavimą, numatyta vykdyti 2026–2028 metais.

    Posėdyje taryba patvirtino ir vidutines kuro kainas, pagal kurias nuo 2026 metų spalio 1 dienos bus skaičiuojamos būsto šildymo ir karšto vandens kompensacijos nepasiturintiems gyventojams. Tarp nustatytų kainų pateikiamos malkos, akmens anglis, briketai, granulės, suskystintos dujos, dyzelinas, o dydžiai apskaičiuoti įvertinus vietos tiekėjų pateiktą informaciją.

    Posėdžio pabaigoje vyko Piliečių tribūna, kurioje gyventojai gali pasisakyti bendruomenei aktualiais klausimais. Šįkart pristatyti Kybartų seniūnijos gyventojų apklausos dėl UAB „Vilkaviškio vandenys“ tiekiamo vandens kokybės rezultatai.

  • Du šimtmečio jubiliejai vienoje vietoje: Vilkaviškyje susitiko tikybos mokytojai ir katechetai

    Artėjant naujiems mokslo metams, Vilkaviškio vyskupijos tikybos mokytojai ir katechetai susirinko į tradicinę rudens konferenciją, kuri kasmet rengiama vis kitame vyskupijos dekanate. Šį kartą susitikimas vyko Vilkaviškyje, o jo tema pavadinta „Kai susiduria du šimto metų jubiliejai“.

    Renginys pradėtas Eucharistijos šventimu Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedroje. Tokia pradžia konferencijai suteikė aiškią kryptį: dėmesys skirtas tiek dvasinei misijai, tiek ugdymo kasdienybei.

    Vėliau dalyviai persikėlė į Vilkaviškio kultūros centrą, kur juos pasveikino Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Vilkaviškio dekanas kunigas Virginijus Gražulevičius ir Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka. Sveikinimo žodžius tarė ir vicemerė Daiva Riklienė, Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Žydrė Žilinskienė bei Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnybos direktorė Grita Launikonė.

    „Tegul šis susitikimas atneša įkvėpimo, prasmingų minčių ir stiprybės jūsų svarbiame darbe“, – sakė renginio dalyvius sveikinę organizatoriai ir svečiai.

    Konferencijoje daug dėmesio skirta Vilkaviškio miesto ir vyskupijos istorijai, taip pat aptartos vyskupijos kūrimosi aplinkybės ir Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigimo kontekstas. Tokie pranešimai dalyviams leido tikėjimo ugdymą susieti su platesne regiono ir Bažnyčios raida.

    Ne mažiau svarbi programos dalis buvo skirta artėjančių 2026–2027 mokslo metų aktualijoms, tikybos mokymo turiniui ir katechezės praktikai. Konferencijoje akcentuota, kad tikybos pamokos mokykloje ir parapinė katechezė vis dažniau reikalauja glaudesnio bendradarbiavimo su šeimomis bei aiškesnio dialogo su mokyklos bendruomene.

    Renginį užbaigė šventinis koncertas, tapęs bendrystės akcentu po diskusijų ir pranešimų. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai padeda ne tik aptarti profesines temas, bet ir sustiprinti tarpusavio ryšį prieš prasidedant intensyviam mokslo metų laikotarpiui.

  • Vienas žemėlapis mokytojams ir mokiniams: kaip „Edoris“ žada sujungti švietimo galimybes

    Lietuvoje edukacinių galimybių netrūksta, tačiau dažnai jos išsibarsčiusios po skirtingus kanalus: vieni kvietimai pasirodo socialiniuose tinkluose, kiti – įstaigų naujienlaiškiuose ar atskirose svetainėse. Dėl to mokytojams, mokiniams ir mokyklų vadovams tenka skirti daug laiko ne pačioms veikloms, o jų paieškai.

    Būtent šią problemą siekia spręsti edukacinių galimybių platforma „Edoris“, kuri vienoje vietoje kaupia švietimo bendruomenei skirtą informaciją. Platformoje jau skelbiama daugiau nei 170 renginių, o organizacijų kataloge – per 300 švietimo lauko dalyvių.

    Kur dingsta geros iniciatyvos?

    Vertingos iniciatyvos dažnai nepasiekia tikslinės auditorijos vien todėl, kad informacija apie jas pasklinda fragmentiškai. Net ir kokybiški mokymai ar konkursai praranda prasmę, jei apie juos sužinoma per vėlai arba apskritai nesužinoma.

    „Internetas išsprendė informacijos trūkumo problemą, bet sukūrė kitą – kaip iš tokios gausos atsirinkti tai, kas aktualu“, – sako platformos kūrėjai Deimantė Daugintytė ir Vladislav Fedin.

    Šis iššūkis aktualus skirtingoms grupėms: pedagogams, ieškantiems kvalifikacijos tobulinimo, mokiniams, besidomintiems olimpiadomis ar stovyklomis, ir mokyklų administracijoms, planuojančioms komandos ugdymą. Tuo pat metu organizatoriams svarbu, kad jų veiklos būtų pastebėtos ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose.

    Ką siūlo „Edoris“?

    „Edoris“ veikia kaip bendra erdvė dviem pusėms: tiems, kurie edukacinių galimybių ieško, ir tiems, kurie jas kuria. Organizacijos gali pristatyti savo veiklą, skelbti renginius ir pasiekti labiau apibrėžtą auditoriją, o vartotojai vienoje vietoje randa jiems aktualius pasiūlymus.

    Platformos kūrėjų teigimu, svarbus tikslas – sumažinti nelygybę tarp skirtingo dydžio organizacijų. Nacionalinės institucijos dažnai turi didesnius komunikacijos resursus, o mažesnėms organizacijoms sunkiau konkuruoti dėl dėmesio, net jei jų iniciatyvos yra itin kokybiškos.

    Pastaraisiais metais švietime vis daugiau dėmesio skiriama neformaliajam ugdymui, karjeros kompetencijoms ir mokymuisi visą gyvenimą, todėl centralizuotas galimybių „žemėlapis“ gali tapti praktišku įrankiu kasdieniams sprendimams. Kuo greičiau informacija pasiekia adresatą, tuo didesnė tikimybė, kad mokymai virs naujomis praktikomis klasėje, o konkursai ar projektai – realia mokinio patirtimi.

    Ar Lietuvai reikia vieno žemėlapio?

    Idėja turėti vieną švietimo galimybių „žemėlapį“ atsiremia į paprastą poreikį: sutaupyti laiko ir sumažinti informacinį triukšmą. Vietoje naršymo po dešimtis kanalų, vartotojui patogiau turėti vieną paieškos ir atrankos vietą.

    Ilgainiui tokios platformos vertė priklausys nuo dviejų dalykų: ar ją reguliariai pildys organizacijos ir ar vartotojai matys aiškią naudą kasdienėje rutinoje. Jei šios sąlygos bus išpildytos, centralizuotas edukacinių galimybių katalogas gali tapti reikšminga švietimo ekosistemos dalimi.

  • Varėna šovė į Lietuvos TOP 4: meras prabilo, kas nulėmė netikėtą švietimo proveržį

    Varėna šovė į Lietuvos TOP 4: meras prabilo, kas nulėmė netikėtą švietimo proveržį

    Artėjant Rugsėjo 1-ajai Varėnoje susitiko rajono mokyklų vadovai, savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Rima Svirskienė ir meras Algis Kašėta. Susitikime aptarti pasirengimo naujiems mokslo metams darbai ir bendri tikslai, akcentuotas bendruomenės susitelkimas.

    R. Svirskienė susitikime pabrėžė, kad Varėnos rajono savivaldybė pagal švietimo pasiekimus šalyje pakilo į ketvirtą vietą. Pasak jos, tai signalas, jog kryptingas mokyklų ir savivaldybės darbas duoda apčiuopiamų rezultatų, o pasirinkta švietimo stiprinimo kryptis pasiteisina.

    „Tai jūsų ilgo ir nuoseklaus darbo rezultatas“, – sakė meras A. Kašėta, dėkodamas mokyklų vadovams ir visai švietimo bendruomenei.

    Mero teigimu, aukšti rezultatai nėra vien tik skaičius reitinguose ar suvestinėse, nes jie remiasi kasdieniais sprendimais mokyklose. Jis ragino vadovus nepamiršti pašaukimo ir vidinių resursų, kurie padeda telkti mokytojų kolektyvus, kurti mokiniams saugią ir motyvuojančią aplinką.

    Susitikimo metu mokyklų vadovams perduotos pirmokams skirtos dovanėlės ir mero laiškai. Pabrėžta, kad Rugsėjo 1-oji kasmet reiškia naują startą, o šis laikotarpis svarbus ne tik mokiniams, bet ir pedagogams bei tėvams.

    Kalbėta ir apie platesnį kontekstą, su kuriuo šiuo metu susiduria Lietuvos mokyklos: mokytojų trūkumo rizikas, didėjantį emocinės gerovės poreikį, mokinių pasiekimų atotrūkius ir būtinybę stiprinti pagalbos mokiniui sistemą. Savivaldybės vaidmuo čia tampa esminis, nes nuo jo priklauso, kaip greitai mokyklos gauna realią pagalbą ir resursus.

    Susitikimo pabaigoje švietimo bendruomenei palinkėta drąsos, susitelkimo ir prasmingų naujų mokslo metų. Akcentuota, kad pasiekimų tęstinumas priklausys nuo nuoseklaus darbo ir gebėjimo greitai reaguoti į kintančius mokinių poreikius.

  • Vilkaviškyje mokytojams nuskambėjo aiški žinia: nauji mokslo metai pareikalaus emocinės stiprybės

    Vilkaviškyje mokytojams nuskambėjo aiški žinia: nauji mokslo metai pareikalaus emocinės stiprybės

    Vilkaviškyje surengta konferencija „Būti mokytoju“ subūrė Vilkaviškio rajono švietimo įstaigų vadovus, pedagogus ir kitus bendruomenės narius, besiruošiančius naujiems mokslo metams. Renginys tapo ne tik pasveikinimu, bet ir praktinių įžvalgų erdve apie tai, ko mokytojams šiandien labiausiai reikia kasdienėje profesijoje.

    Konferencijos dalyvius pasveikino Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka ir vicemerė Daiva Riklienė. Pedagogams linkėta įkvėpimo, tvirtumo ir pasitikėjimo, pabrėžiant, kad mokytojo darbas yra matomas ir reikalingas bendruomenei.

    „Mokytojo darbas – tai kur kas daugiau nei žinių perdavimas. Kasdien savo pavyzdžiu, žodžiais ir sprendimais mokytojai padeda jaunam žmogui augti, atrasti savo stiprybes ir pasirinkti gyvenimo kelią“, – sakė Algirdas Neiberka.

    Šių metų programoje ryškia akcentu tapo mokytojo emocinis atsparumas ir savirūpa, nes didėjant ugdymo uždaviniams, auga ir psichologinis krūvis. Emocinio intelekto kompetencijų lavinimo trenerė, konsultantė ir lektorė Nomeda Marazienė pranešime apie vidinę ekologiją kvietė ieškoti būdų, kaip tausoti save rūpinantis kitais.

    Mentorystės tema konferencijoje skambėjo kaip viena svarbiausių priemonių, padedančių mažinti profesinę vienatvę ir palaikyti mokytojų augimą. Nacionalinės švietimo agentūros atstovė Vaiva Stanionienė kalbėjo apie mentorystės reikšmę bei poreikį skirtinguose pedagogo karjeros etapuose, ypač pradedantiesiems.

    Dalis pranešimų buvo skirta lyderystei ir pasitikėjimu grįstiems sprendimams, kurie daro įtaką ne tik mokyklos mikroklimatui, bet ir mokinių pasiekimams. Kultūros vadybininkė, kūrybos praktikė, teatro režisierė ir edukatorė Vida Narveišytė kvietė pažvelgti į autentišką lyderystę kaip į kasdienį pasirinkimą kurti aiškias ribas, susitarimus ir bendradarbiavimą.

    Renginio nuotaiką praturtino muzikiniai pasirodymai ir improvizacijos trupės „IMPRO 241“ programa. Organizatoriai pažymėjo, kad tokie intarpai svarbūs ne vien kaip pramoga, bet ir kaip bendruomenės telkimo bei emocinės įtampos mažinimo elementas.

    Konferenciją „Būti mokytoju“ organizavo Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrius. Renginio partneriais tapo Vilkaviškio kultūros centras, Vilkaviškio menų mokykla ir Vilkaviškio sporto centras.

  • Zarasai pasiruošė rugsėjui: 81 pirmokui – kraiteliai, kurie sutaupys tėvams ir laiko, ir pinigų

    Zarasai pasiruošė rugsėjui: 81 pirmokui – kraiteliai, kurie sutaupys tėvams ir laiko, ir pinigų

    Artėjant 2026–2027 mokslo metų pradžiai Zarasų rajono savivaldybė paruošė 81 mokyklinių priemonių kraitelį vaikams, kurie rugsėjį pirmą kartą sės į pirmos klasės suolą. Savivaldybė tikina, kad tai praktinė pagalba šeimoms ir būdas užtikrinti, kad startas mokykloje būtų sklandesnis.

    Šiemet 81 pirmokas pasiskirstys per tris ugdymo įstaigas: Zarasų „Santarvės“ pradinėje mokykloje jų bus 61, Zarasų r. Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijoje – 18, o Zarasų „Lakštingalos“ mokyklos Magučių ugdymo skyriuje – 2. Visiems numatytas vienodas priemonių rinkinys, pritaikytas kasdieniams pirmos klasės poreikiams.

    Kas sudėta į pirmoko kraitelį

    Kraitelyje – priemonės rašymui ir skaičiavimui: HB pieštukas, spalvoti pieštukai ir flomasteriai, trintukas, dvigubas drožtukas su konteineriu, liniuotė, plunksnakotis bei mėlyno rašalo kapsulės. Taip pat įdėti sąsiuviniai linijomis ir langeliais bei A5 formato sąsiuvinių aplankalų rinkinys.

    Kūrybinėms veikloms numatyti akvarelė, teptukai ir A4 formato piešimo albumas, o darbeliams – dvipusis spalvotas popierius, spalvotas kartonas, pieštukiniai ir PVA klijai bei vaikiškos žirklės. Prie rinkinio pridedamas ir šviesą atspindintis pakabukas, svarbus vaiko matomumui kelyje tamsiuoju paros metu.

    Kodėl tokia pagalba svarbi

    Pirmoko kraitelis gali sumažinti dalį išlaidų, kurios šeimoms tenka vasaros pabaigoje, kai vienu metu reikia įsigyti daug skirtingų priemonių. Ne mažiau svarbu ir tai, kad vienodas rinkinys padeda išvengti situacijų, kai klasėje dalis vaikų mokslo metų pradžioje neturi būtiniausių priemonių.

    Priemonės sudėtos į kartoninį lagaminėlį, papuoštą savivaldybę reprezentuojančiu dizainu, tad kraitelis tampa ir simboline dovana pirmokui. Savivaldybė pabrėžia, kad tikslas – palengvinti pirmąsias savaites mokykloje ir paskatinti vaikus drąsiai įsitraukti į mokymąsi bei kūrybą.

  • DI keičia darbo rinką: pradedančiųjų užduotys nyksta, o IT sektoriuje kartelė kyla dar greičiau

    Dirbtinis intelektas vis dažniau perima užduotis, kurios daugelį metų buvo natūralus startas pradedantiesiems darbuotojams: informacijos suvedimą, ataskaitų rengimą, dokumentacijos pildymą ar bazines analizes. Dėl to įmonės persvarsto, ką reiškia „junior“ pozicija, o jaunimui į darbo rinką tenka žengti kitokiomis sąlygomis.

    Pokyčiai ypač ryškūs IT sektoriuje, kur DI įrankiai tapo kasdienybe programuotojams, analitikams ir testuotojams. Ten, kur anksčiau pradedantieji mokėdavosi atlikdami pasikartojančias užduotis, dabar vis dažniau tikimasi gebėjimo valdyti DI sugeneruotą rezultatą ir prisiimti atsakomybę už jo kokybę.

    Pradedančiųjų startas – vis sudėtingesnis

    Darbo skelbimų platformų duomenys rodo, kad pradedantiesiems skirtų pasiūlymų dalis kai kuriose srityse mažėja, o konkurencija auga. Praktikoje tai reiškia, kad net į įvadines pozicijas vis dažniau prašoma jau turėtų projektų, portfelio ar bent minimalaus komercinio patyrimo.

    Šią situaciją paaštrina tai, kad DI įrankiai įmonėms leidžia greičiau atlikti rutininį darbą mažesnėmis sąnaudomis, todėl dalis pradedančiųjų funkcijų paprasčiausiai tampa nebereikalingos. Vietoj to atsiranda poreikis žmonėms, kurie geba tiksliai suformuluoti užduotis DI, patikrinti faktus, aptikti klaidas ir suprasti verslo kontekstą.

    „Paprastos, pasikartojančios biuro užduotys pamažu bus išstumiamos automatizacijos“, – sakė Grupy EUVIC prezidentas Wojciech Wolny.

    Naujas įėjimo į rinką modelis

    Ekspertai vis dažniau kalba, kad tradicinis kelias „pirma atlik rutininį darbą, tada kilk“ veiks ne visur. Įmonėms tenka kurti naują ugdymo ir įvedimo į pareigas modelį, kuriame daugiau vietos skiriama realių problemų sprendimui, projektiniam darbui ir DI rezultatų tikrinimui.

    W. Wolny akcentuoja, kad jaunimas turi ir naujų galimybių: tai, kas anksčiau būdavo brangūs bandomieji projektai ar proof of concept, dabar gali būti padaroma greičiau, pasitelkiant DI įrankius. Tačiau šios galimybės atsiveria tik tiems, kurie geba kritiškai vertinti rezultatą ir supranta, kokią vertę jis kuria organizacijai.

    „Šiandien jauni žmonės gali kurti pilotinius projektus ir prototipus dar mokykloje ar namuose, o anksčiau tai dažnai būdavo užsakoma iš išorės“, – sakė Wojciech Wolny.

    Kas toliau: nuo skaitmeninių užduočių iki robotikos

    Trumpuoju laikotarpiu DI sparčiausiai keičia skaitmeninį, pasikartojantį darbą: dokumentų ruošimą, duomenų apdorojimą, bazinį programavimo „juodą“ darbą, klientų užklausų klasifikavimą. Tuo pačiu išlieka daug sričių, kur reikalingas žmogaus sprendimas, atsakomybė, santykis su klientu ar darbas su nenuspėjamomis situacijomis.

    Ilgesnėje perspektyvoje vis dažniau minimas ir robotikos lūžis: kai DI bus glaudžiai integruotas su automatizacija, dalis fizinių užduočių taip pat taps lengviau deleguojamos technologijoms. Vis dėlto realų tempą čia lems ne tik techninės galimybės, bet ir saugumo reikalavimai, teisinis reguliavimas bei investicijų grąža.

    „Mes ne visada įvertiname, kaip greitai humanoidiniai robotai gali pažengti per 10–20 metų“, – sakė Wojciech Wolny.

    Švietimas ir karjera: teks persimokyti dažniau

    Kartu su technologijų kaita stiprėja ir tendencija, kad vienos profesijos visam gyvenimui modelis silpnėja. Tarptautinės darbo rinkos prognozės nuosekliai pabrėžia, jog DI ir skaitmenizacija didins paklausą tiek techninėms kompetencijoms, tiek kritiniam mąstymui, gebėjimui mokytis ir greitai keisti specializaciją.

    Šiame kontekste vis daugiau klausimų tenka švietimo sistemai: kaip vertinti darbus, kai DI įrankiai pasiekiami kiekvienam, ko mokyti, kad absolventai būtų pasirengę ne tik naudotis technologijomis, bet ir suprasti jų ribas. Techninės aukštosios mokyklos, anot pašnekovo, čia turi ypatingą vaidmenį, nes būtent jos gali formuoti praktinius įgūdžius ir atsakomybės kultūrą.

    „Reikia iš naujo atsakyti, koks yra tradicinių studijų modelio tikslas ir kaip ugdyti kritinį mąstymą, kai žinios ir įrankiai pasiekiami akimirksniu“, – sakė Wojciech Wolny.

  • Vilniaus rajono taryba pažėrė sprendimų: 70 250 eurų premijoms, 10 autobusų ir parama pareigūnams

    Vilniaus rajono taryba pažėrė sprendimų: 70 250 eurų premijoms, 10 autobusų ir parama pareigūnams

    Vilniaus rajono savivaldybės taryba rugpjūčio 21 dieną vykusiame posėdyje priėmė sprendimų paketą, kuris apima švietimą, viešąjį saugumą, socialinę pagalbą ir savivaldybės turto panaudojimą bendruomenėms. Dalis klausimų patvirtinti galutinai, o keli svarbūs projektai pateikti tolesniam svarstymui komitetuose.

    Didelė darbotvarkės dalis buvo skirta pasirengimui naujiems mokslo metams ir ugdymo kokybės stiprinimui. Kartu taryba akcentavo, kad sprendimais siekiama sumažinti gyventojų kasdienes rizikas, didinti paslaugų prieinamumą ir efektyviau naudoti biudžeto lėšas.

    Premijos mokiniams ir nauji autobusai

    Savivaldybė patvirtino vienkartines pinigines premijas geriausiai besimokantiems mokiniams. 133 mokiniams, besimokantiems 5–10 ir I–IV gimnazijos klasėse, numatytos 500 eurų išmokos už aukštus akademinius rezultatus.

    Dar 12 abiturientų, iš valstybinių brandos egzaminų iš viso surinkusių 15 šimtukų, gaus po 250 eurų. Bendrai šiai skatinimo priemonei iš savivaldybės biudžeto skirta 70 250 eurų.

    Posėdyje taip pat pritarta 10 naujų „IVECO“ mokyklinių autobusų perdavimui švietimo įstaigoms. Skelbiama, kad bendras investicijos dydis siekia beveik 859 000 eurų, o transportas bus paskirstytas kelioms gimnazijoms, pagrindinėms mokykloms ir vienam lopšeliui-darželiui.

    Tokios investicijos, savivaldybės vertinimu, leidžia mažinti vežimo rizikas ir užtikrinti patikimesnį mokinių pavėžėjimą, ypač teritorijose, kur atstumai didesni, o maršrutai priklauso nuo sezoniškumo ir eismo intensyvumo.

    Pareigūnams – naujos paskatos ir planai pasieniečiams

    Taryba pritarė atnaujintai asmenų pritraukimo tarnauti Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate tvarkai. Iki šiol vienkartinė 10 000 eurų išmoka buvo taikoma tik pradedantiems pareigūnams, o nuo šiol ji būtų prieinama ir patyrusiems policininkams, pereinantiems tarnauti į rajoną.

    Numatyta, kad savivaldybė galėtų padengti finansinius įsipareigojimus buvusiai darbovietei, jei pareigūnas anksčiau buvo gavęs analogišką išmoką. Taip pat detalizuotos sąlygos, kada tarnybos terminas pratęsiamas, ir kada dėl sveikatos priežasčių išmokos grąžinti nereikėtų.

    Posėdyje pateikta ir dar viena kryptis – savivaldybė svarsto bendradarbiavimą su Valstybės sienos apsaugos tarnyba, siekdama mažinti pareigūnų trūkumą pasienio užkardose. Siūloma į Padvarionių, Jurgio Kybarto ir Kenos užkardas atėjusiems pasieniečiams skirti vienkartinę 10 000 eurų išmoką, įsipareigojant tarnauti ne trumpiau nei 5 metus.

    Bendruomenių erdvės, paveldas ir socialinė pagalba

    Taryba pritarė planui Avižieniuose įsigyti 0,68 hektaro miško ūkio paskirties sklypą, kurį ketinama pritaikyti bendruomenės reikmėms. Savivaldybė nurodo, kad teritorijoje būtų sudarytos sąlygos neformaliajam švietimui, sportui, kultūrai ir rekreacijai.

    Taip pat pateikimo stadijoje svarstoma 10 metų panaudos sutartis Riešės bendruomenei, kad bendruomenės namų veikla galėtų tęstis ir pasibaigus ankstesniam terminui. Kitas projektas numato buvusios Rakonių mokyklos pastatą vieneriems metams perduoti Lietuvos šaulių sąjungai, o savivaldybė skaičiuoja galinti sutaupyti apie 61 000 eurų pastato išlaikymo išlaidų.

    Socialinės gerovės srityje tarybai pristatytas reagavimo į savižudybės grėsmę algoritmas, kuriuo siekiama aiškiau apibrėžti institucijų ir specialistų veiksmus krizės atvejais. Tokie modeliai paprastai remiasi principu, kad greita reakcija ir aiškios atsakomybės ribos mažina riziką, jog žmogus liks be pagalbos.

    Energetikos temoje pateiktas planas 2026–2027 metų šildymo sezonu subsidijuoti centralizuotai tiekiamą šilumą tais atvejais, kai kaina viršytų Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos skelbiamą vidutinę šilumos kainą Lietuvoje. Skirtumą savivaldybė siūlo padengti iš biudžeto, taip mažinant sąskaitų šuolio riziką gyventojams.

    Be to, siūloma atnaujinti suskystintų dujų balionų kainą, taikomą būsto šildymo kompensacijoms skaičiuoti. Vietoje iki šiol taikyto 0,84 euro už kilogramą tarifo svarstoma nustatyti 1,76 euro už kilogramą, argumentuojant, kad ankstesnė kaina nebeatitiko rinkos realybės.

    Kultūros ir turizmo kryptimi posėdyje aptartas planas Mozūriškių dvare įkurti viešąją įstaigą „Verbų namai“, kuri pakeistų ankstesnę, poreikių nebeatitinkančią erdvę Čekoniškėse. Taip pat pritarta pateikimo stadijoje Vilniaus rajono narystei Švento Jokūbo kelio savivaldybių asociacijoje, siekiant į maršrutus integruoti rajono sakralinius ir paveldo objektus.

    Pateikimo stadijoje esantys sprendimai bus toliau nagrinėjami komitetuose, o galutiniai balsavimai numatomi kitame tarybos posėdyje. Savivaldybė nurodo, kad apie detalesnę eigą ir priimtų sprendimų įgyvendinimą gyventojai bus informuojami papildomai.