CP v2

Tag: Švietimas

  • Panevėžio rajone pagerbti „Atliekų kultūros“ egzamino lyderiai: Raguvos gimnazija dominavo

    Panevėžio rajono savivaldybėje pagerbti geriausiai nacionaliniame „Atliekų kultūros“ egzamine pasirodę rajono moksleiviai. Egzaminas Lietuvoje surengtas jau septintą kartą, o jo tikslas – stiprinti praktines žinias apie atliekų rūšiavimą, vartojimo įpročius ir tvarų kasdienį pasirinkimą.

    Šiemet ryškiausiai išsiskyrė Raguvos gimnazijos mokiniai, pelnę net keturias prizines vietas iš devynių. Jaunuosius prizininkus pasveikino Panevėžio rajono savivaldybės vicemeras Rimantas Pranys, pabrėžęs, kad tvarumo įgūdžiai prasideda nuo kasdienių sprendimų namuose ir mokykloje.

    „Džiaugiuosi, kad mūsų moksleivių pasiekimai liudija, kokia atsakinga auga jaunoji karta, gebanti tapti pavyzdžiu ir suaugusiesiems. Kiekvienas teisingai surūšiuotas daiktas ar atsakingas pirkinys prisideda prie to, kad Panevėžio rajonas išliktų žalias, švarus ir patrauklus gyventi“, – sakė Rimantas Pranys.

    Savivaldybės duomenimis, egzamine iš viso dalyvavo 240 Panevėžio rajono moksleivių. Iš jų 112 atstovavo 1–4 klasių grupei, 91 mokėsi 5–10 klasėse, o 37 buvo vienuoliktokai.

    Kas tapo prizininkais?

    1–4 klasių grupėje pirmą vietą laimėjo Emilė Paspiešinskaitė iš Dembavos progimnazijos. Antrą vietą pelnė Adelė Vaitiekūnaitė, trečią – Germanas Misevičius, abu mokosi Piniavos mokykloje-darželyje.

    5–10 klasių grupėje pirmą ir antrą vietas užėmė Raguvos gimnazijos mokinės Liepa Ignatavičiūtė ir Eglė Baravykaitė. Trečia vieta atiteko Andriui Valantinui iš Smilgių gimnazijos.

    11 klasės grupėje geriausiai pasirodė Paulina Skapaitė iš Raguvos gimnazijos. Antrą vietą laimėjo taip pat Raguvos gimnazijos mokinė Eglė Darnickaitė, trečią – Ovidijus Leščinskas iš Paįstrio Juozo Zikaro gimnazijos.

    Kodėl tai svarbu mokykloms?

    Tokie egzaminai vis dažniau vertinami kaip praktinis aplinkosauginio raštingumo matas, nes tikrinamos ne tik teorinės žinios, bet ir suvokimas apie kasdienius sprendimus: pakuočių pasirinkimą, pakartotinį naudojimą, rūšiavimo taisykles ir atsakingą vartojimą.

    Savivaldybė sveikino visus laimėtojus ir akcentavo mokytojų bei tėvų vaidmenį, formuojant įpročius, kurie vėliau persikelia į visos bendruomenės kasdienybę. Pasak organizatorių, augantis mokinių įsitraukimas rodo, kad atliekų mažinimo ir tvarumo temos mokyklose tampa vis aktualesnės.

  • Naujoji Alytaus mokinių tarybos pirmininkė Auksė Genevičiūtė: kad mokiniai būtų girdimi

    Alytaus miesto mokinių taryba išsirinko naują pirmininkę – Auksę Genevičiūtę. Ji išrinkta per mokinių tarybos narių forumą, kuriame aptarti metų prioritetai ir mokinių atstovavimo kryptys.

    Naujoji lyderė sako, kad ją labiausiai motyvuoja galimybė daryti prasmingus darbus kitiems ir augti kartu su komanda. Anot jos, mokinių tarybos veikla suteikia praktinių įgūdžių – nuo renginių organizavimo iki kritinio mąstymo ir atsakingų sprendimų.

    Pagarba ir mikroklimatas komandoje

    A. Genevičiūtė pabrėžia, kad svarbiausias jos vadovavimo principas yra pagarba. Pasak pirmininkės, būtent ji kuria sveiką mikroklimatą, leidžia išvengti konfliktų ir padeda susitarti net tada, kai nuomonės išsiskiria.

    Ji akcentuoja, kad mokinių taryba neturėtų būti vien formalus organas ar renginių organizatorius. Jos tikslas – realiai atliepti mokinių problemas ir ugdyti pačių tarybos narių kompetencijas, kurios pravers tiek mokykloje, tiek vėliau.

    „Pagrindinė ir svarbiausia visų veiklų vertybė – pagarba“, – sakė Auksė Genevičiūtė.

    Ko imsis pirmiausia?

    Pirmuoju žingsniu A. Genevičiūtė įvardija aiškių komandos tikslų išsigryninimą ir darbų planą metams. Anot jos, tikslai turi būti suprantami ne tik tarybos nariams, bet ir visai mokyklų bendruomenei, kad būtų aišku, ką taryba keičia ir kodėl.

    Tarp pagrindinių numatytų temų ji išskiria mokinių emocinę savijautą, finansinį raštingumą, tvarumą ir emocinį saugumą mokyklose. Tai sritys, kurios pastaraisiais metais vis dažniau atsiduria ir švietimo bendruomenės diskusijų centre.

    Ar mokiniai Lietuvoje jaučiasi išgirsti?

    Pirmininkė atvirai sako, kad mokinių balsas neretai lieka nuošalyje, ypač kai diskusijos vyksta tarp suaugusiųjų. Jos teigimu, jauni žmonės kartais atgrąsomi nuo įsitraukimo dėl menkinančių reakcijų ar išankstinio vertinimo.

    A. Genevičiūtė mano, kad svarbu ne tik išklausyti mokinius, bet ir su jais kalbėtis kaip su lygiateisiais bendruomenės nariais. Tai, pasak jos, didina pasitikėjimą ir skatina jaunuolius prisiimti atsakomybę už sprendimus, kurie daro įtaką kasdieniam gyvenimui mokykloje.

    Kalbėdama apie mokyklos aplinką, ji pažymi ir emocinio klimato svarbą klasėse. A. Genevičiūtės teigimu, mokiniams ypač svarbus pagarbus bendravimas, o palaikanti mokytojų laikysena gali sumažinti stresą ir sustiprinti motyvaciją mokytis.

    Artimiausiu metu Alytaus miesto mokinių taryba planuoja telkti komandą, įtraukti daugiau mokinių į veiklas ir organizuoti diskusijas, kuriose jaunimas galėtų saugiai išsakyti nuomonę. Pirmininkės tikslas – kad mokinių iniciatyvos taptų matomos, o sprendimai būtų priimami remiantis realiais poreikiais.

  • Vilkaviškio rajone vaikų vasaros stovykloms – 85 tūkst. eurų: suplanuota 38 pamainos

    Savivaldybės direktoriaus įsakymu Nr. B-ĮV-315 patvirtintas vaikų vasaros poilsio programų, dalinai finansuojamų Vilkaviškio rajono savivaldybės biudžeto lėšomis, sąrašas.

    Šiais metais Vaikų vasaros poilsio programų atrankos konkursui buvo pateiktos 29 paraiškos. Planuojama įgyvendinti 38 stovyklų pamainas, kuriose galės dalyvauti apie 900 mokinių.

    2026 metais vaikų vasaros poilsio programoms Savivaldybė skiria 85 tūkst. eurų dalinį finansavimą.

    Šiemet konkurso skelbime buvo nurodyti prioritetai, atsižvelgiant į strateginius švietimo tikslus bei savivaldybei aktualias problemas: įtraukti į veiklas daugiau vaikų, patiriančių socialinę riziką,  turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, negalią.  Taip pat dėmesys skiriamas vaikų, grįžusių vasaros atostogų iš užsienio, užimtumui stovyklose, savanorystės skatinimui. Kaip ir kasmet prioritetai ir papildomi taškai vertinant skirti už programose numatytų veiklų įvairovę, dviejų ir daugiau pamainų stovykloms, planuojančioms organizuoti žygius, ekskursijas su gidu, išvykas su nakvyne.

    Vasaros poilsio programose, gali dalyvauti savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai, taip pat gavusieji prieglobstį Lietuvoje ukrainiečių vaikai bei Lietuvos diasporos vaikai, laikinai sugrįžę į Savivaldybės teritoriją.

    Atkreipiamas mokinių tėvelių dėmesys, kad dalyje programų gali būti taikomas dalyvio mokestis.

    Daugiau informacijos apie stovyklas, planuojamą jų laiką, vykdymo vietas ir organizatorių kontaktinius duomenis rasite ČIA.

    Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus informacija

  • Kauno rajono vaikų vasaros stovyklos: kas gali registruotis ir iki kada pateikti paraišką

    Kvietimas registruotis į Kauno rajono savivaldybės vaikų vasaros stovyklas šiemet skirtas plačiai mokinių grupei, įskaitant ir diasporos vaikus. Registracija vykdoma iki gegužės 25 dienos, todėl tėvams rekomenduojama neatidėlioti paraiškos pateikimo.

    Stovyklos numatytos 1–12 klasių mokiniams, kurių gyvenamoji vieta deklaruota Kauno rajone, ir arba tiems, kurie mokosi Kauno rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose pagal pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas. Savivaldybė taip pat kviečia registruotis diasporos vaikus, kurie atostogų metu planuoja laiką Lietuvoje.

    Svarbi sąlyga šeimoms – vienas vaikas už skirtas savivaldybės lėšas gali dalyvauti tik vienoje stovykloje ir arba tik vienoje jos pamainoje. Tai reiškia, kad pasirinkus konkrečią pamainą, finansuojamas dalyvavimas kitose stovyklų pamainose tam pačiam vaikui nebus taikomas.

    Kur rasti stovyklų sąrašą?

    Kauno rajono savivaldybė skelbia stovyklų sąrašą savo interneto svetainės aktualijų skiltyje, kurią kuruoja Kultūros, švietimo ir sporto skyrius. Ten pateikiama informacija apie stovyklų organizatorius, pamainas ir registracijos tvarką.

    Registruojantis verta atkreipti dėmesį į konkrečios stovyklos amžiaus grupę, pamainos datas bei papildomus reikalavimus, jei jie taikomi. Kadangi vietų skaičius stovyklose paprastai yra ribotas, sprendimą dėl dalyvavimo rekomenduojama priimti kuo anksčiau.

  • Kataras ir moterų lyderystė: kaip Al Mujadilah centras keičia tikėjimo ir bendruomenės vaidmenį

    Kataras ir moterų lyderystė: kaip Al Mujadilah centras keičia tikėjimo ir bendruomenės vaidmenį

    Al Mujadilah: daugiau nei mečetė

    Katare vis dažniau kalbama apie erdves, kurios vienu metu atliepia tikėjimo, švietimo ir bendruomenės poreikius. Viena ryškiausių tokių iniciatyvų – Al Mujadilah centras ir mečetė moterims, tapę vieta ne tik maldai, bet ir dialogui bei lyderystei.

    Šią kryptį išryškina ir „Qatar in Motion“ pasakojimas, nukreipiantis dėmesį į tai, kaip tikslingai kuriama infrastruktūra gali keisti kasdienį moterų dalyvavimą visuomenės gyvenime. Tokios erdvės pristatomos kaip tiltas tarp dvasinės praktikos ir aktyvaus vaidmens bendruomenėje.

    Švietimas, dialogas ir įgalinimas

    Al Mujadilah veikia kaip platforma, kurioje greta religinių praktikų atsiranda vietos mokymuisi ir diskusijoms. Panašūs centrai regione dažnai siekia ne tik užtikrinti saugią aplinką, bet ir sudaryti sąlygas augti kompetencijoms, kurios praverčia tiek šeimoje, tiek profesinėje veikloje.

    Tokio tipo erdvės paprastai orientuotos į ilgalaikį poveikį: stipresnius ryšius bendruomenėje, didesnį savanorystės mastą ir aiškesnį moterų balsą sprendžiant socialinius klausimus. Praktikoje tai reiškia daugiau renginių, paskaitų, konsultacijų ir susitikimų, kurie padeda telkti bendruomenę.

    Kas keičiasi Katare?

    Kataras pastaraisiais metais kryptingai investuoja į socialinę infrastruktūrą ir švietimą, o moterų vaidmuo šiose diskusijose tampa vis labiau matomas. Nors pokyčiai nevyksta vienodai visose srityse, akcentuojama, kad įgalinimas prasideda nuo galimybės dalyvauti ir būti išgirstai.

    „Qatar in Motion“ epizode vedėja Laila kalbina moteris, kurios savo veikla rodo, kaip tikėjimas gali virsti kasdieniais sprendimais, bendruomeninėmis iniciatyvomis ir lyderyste. Pasakojimo ašis – mintis, kad reprezentacija tampa realia jėga tada, kai jai suteikiama erdvė veikti.

    „Al Mujadilah mums yra vieta, kur tikėjimas, mokymasis ir lyderystė susitinka vienoje bendruomenėje“, – sakė viena iš pašnekovių.

    Šis pavyzdys iš Kataro atskleidžia platesnę tendenciją: religinės ir bendruomeninės erdvės vis dažniau kuriamos taip, kad atlieptų ne tik tradicines funkcijas, bet ir šiuolaikinį poreikį kalbėtis, mokytis bei prisidėti prie visuomenės pokyčių.

  • Marijampolės programa vilioja jaunuosius mokytojus: pirmieji sprendimai jau priimti

    Marijampolės programa vilioja jaunuosius mokytojus: pirmieji sprendimai jau priimti

    Marijampolėje pristatyta pedagogų pritraukimo programa Rinkis mokytojo kelią. Pradėk Marijampolėje jau fiksuoja pirmuosius rezultatus. Po susitikimo su savivaldybės atstovais keturios būsimos pedagogės įvardijo, kad savo profesinę ateitį sieja su Marijampole.

    Trys iš jų jau apsisprendė dalyvauti programoje, viena dar svarsto. Savivaldybė tai vertina kaip ankstyvą, bet aiškų signalą, kad paskatų modelis veikia, o jauni specialistai mato prasmę įsipareigoti konkrečiai bendruomenei.

    Programą Marijampolės savivaldybė įgyvendina kartu su Agentų šeimos paramos fondu. Iniciatyvos tikslas – ne vien užpildyti laisvas vietas artimiausiais metais, bet sukurti tvaresnį mokytojų pamainos planavimą ir sumažinti riziką, kad pedagogų trūkumas ateityje peraugs į sisteminę problemą.

    Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius Nerijus Mašalaitis pabrėžė, kad svarbiausia yra jauno žmogaus sprendimas rinktis mokyklą kaip ilgalaikę karjerą, o ne trumpą etapą. „Mūsų tikslas – užtikrinti mokytojų pamainą ir parodyti jauniems žmonėms, kad jie čia yra laukiami“, – sakė N. Mašalaitis.

    Pasak fondo įkūrėjo Klemenco Agento, didžiausia programos vertė atsiskleidžia per partnerystę, kai finansinės priemonės derinamos su praktiniu palaikymu ir aiškia įsidarbinimo perspektyva. „Džiugu, kad būsimi mokytojai reaguoja į šią iniciatyvą ir mato joje ne tik finansinį stabilumą, bet ir aplinką, kurioje galima augti“, – sakė K. Agentas.

    Susitikime dalyvavusios studentės atvirai kalbėjo apie pirmąsias patirtis mokykloje, didelę atsakomybę ir santykį su mokiniais. Jų teigimu, ypač svarbus tampa mokyklos bendruomenės palaikymas, aiškūs lūkesčiai, mentorystė ir pasitikėjimas, kuris leidžia jaunam specialistui išlikti profesijoje.

    Programoje numatytos finansinės paskatos priskiriamos prie ryškesnių savivaldybių taikomų priemonių Lietuvoje. Studentams skiriama 600 eurų stipendija kas mėnesį per studijų laikotarpį 10 mėnesių per metus, o pradėjus dirbti Marijampolės savivaldybės ugdymo įstaigose pirmaisiais metais mokamas 1 000 eurų priedas kas mėnesį, antraisiais – 600 eurų, trečiaisiais – 300 eurų.

    Numatytos atskiros paskatos ir pedagogams, atvykstantiems dirbti iš kitų savivaldybių, taip pat galimybė derinti paskatas su atlyginimu, jei studentas jau dirba mokykloje. Savivaldybė pabrėžia, kad tokia finansinė „pagalvė“ turi sumažinti įėjimo į profesiją barjerus ir padėti jauniems mokytojams stabiliau startuoti.

    Marijampolės savivaldybė akcentuoja, kad programos tikslas yra platesnis nei vien piniginė parama. Kuriamas modelis, kuriame būsimi pedagogai anksčiau įtraukiami į mokyklų gyvenimą, aiškiai mato karjeros kelią ir gali planuoti įsipareigojimą penkeriems metams dirbti savivaldybės švietimo įstaigose.

    Pirmosios dalyvės atstovauja tiksliųjų ir gamtos mokslų bei socialinių mokslų kryptims. Tarp jų yra jau dirbančių matematikos mokytojų, STEAM pedagogiką studijuojančių studenčių, taip pat istorijos ir geografijos pedagogikos krypties studentė, svarstanti profesinį kelią Marijampolėje.

  • Kaišiadorių rajono savivaldybė gyvenimo kokybės indekse – 30 vieta: kur lenkia šalies vidurkį?

    Kaišiadorių rajono savivaldybė gyvenimo kokybės indekse – 30 vieta: kur lenkia šalies vidurkį?

    Kaip sudarytas gyvenimo kokybės indeksas

    Žurnalas „Reitingai“ portalo „Delfi“ užsakymu sudarė Lietuvos savivaldybių gyvenimo kokybės indeksą, kuriame įvertintos visos 60 savivaldybių. Tyrime naudota 140 rodiklių sistema, apimanti tiek viešųjų paslaugų prieinamumą, tiek socialinę ir ekonominę aplinką.

    Rodikliai sugrupuoti į 12 sričių: sveikatos apsauga, ekonomika, švietimas, infrastruktūra, aplinka ir tvarumas, saugumas, užimtumas ir pajamos, socialinė apsauga ir skurdas, demografija, būstas, gyventojų apklausos, kultūra ir sportas. Galutinis rezultatas skaičiuotas 1 000 taškų skalėje, kad būtų matomi savivaldybių skirtumai.

    Metodika remiasi tarptautine praktika, dažnai taikoma viešosios politikos vertinimuose: lyginama statistika, paslaugų prieinamumas ir gyventojų patirtys. Dalis rodiklių imta ne tik iš naujausių, bet ir iš ankstesnių metų duomenų, nes ne visi rodikliai savivaldybių lygmeniu atnaujinami kasmet.

    Kaišiadorių rajono rezultatas ir kontekstas

    Kaišiadorių rajono savivaldybė indekse surinko 592,19 taško ir užėmė 30 vietą iš 60. Tai reiškia vidurinę poziciją nacionaliniame kontekste, kur ryškiausiai matosi tiek stabilios stiprybės, tiek sritys, kuriose reikėtų papildomų sprendimų.

    Tokio tipo reitingai dažniausiai naudojami kaip orientyras planuojant investicijas ir paslaugų tobulinimą, nes vienoje vietoje suvedami skirtingų sričių duomenys. Praktikoje tai leidžia savivaldybėms tiksliau identifikuoti, kur labiausiai atsiperka lėšos ir vadybiniai pokyčiai.

    Stiprybės ir sritys, kur reikia proveržio

    Geriausiai Kaišiadorių rajono savivaldybė įvertinta infrastruktūros, aplinkos ir tvarumo bei socialinės apsaugos srityse. Infrastruktūros kategorijoje surinkta 68,79 taško, o aplinkos ir tvarumo srityje – 55,16 taško, kas rodo palyginti palankią kasdienę gyvenamąją aplinką.

    Socialinės apsaugos ir skurdo kategorijoje savivaldybė surinko 45,72 taško, o gyventojų apklausų kategorijoje – 42,61 taško. Pastarasis rodiklis svarbus tuo, kad atspindi ne vien statistiką, bet ir tai, kaip žmonės vertina paslaugas bei gyvenimo sąlygas savo savivaldybėje.

    Tuo metu didesni iššūkiai fiksuojami švietimo, sveikatos apsaugos ir saugumo srityse. Tokie rezultatai paprastai signalizuoja apie paslaugų prieinamumo, kokybės ir ilgalaikių investicijų poreikį, ypač ten, kur gyventojai jautriausiai pajunta pokyčius kasdienybėje.

    Tyrimo rengėjai akcentuoja, kad didelių, neįveikiamų atotrūkių tarp savivaldybių nėra, tačiau kiekviena jų turi skirtingą starto poziciją ir savus prioritetus. Kaišiadorių rajono atvejis rodo, kad tvirtesnė bazė infrastruktūroje ir socialinėje srityje gali tapti pagrindu kryptingai gerinti jautriausias paslaugas.

    Indekso rezultatai savivaldybei gali būti naudojami kaip analitinis įrankis planuojant biudžetą, projektus ir paslaugų plėtrą. Kuo aiškiau įvardijamos silpnosios vietos, tuo paprasčiau išmatuoti, ar priimti sprendimai realiai gerina gyvenimo kokybę.

  • Tarptautinė šeimos ir Vaiko diena: ką ši data primena ir kokios paramos šeimos Lietuvoje tikisi šiandien

    Gegužės 15 dieną minima Tarptautinė šeimos diena, o birželio 1 dieną – Tarptautinė vaikų gynimo diena. Šios datos kasmet tampa proga kalbėti ne tik apie sveikinimus, bet ir apie tai, kas realiai kuria saugią vaikystę: stabilias pajamas, emocinį saugumą, prieinamą švietimą ir sveikatos paslaugas.

    Šeima dažnai apibūdinama kaip vieta, kurioje gimsta pasitikėjimas, kantrybė ir tarpusavio supratimas. Vaikystė tuo metu siejama su nerūpestingomis akimirkomis, smalsumu ir augimu, tačiau šiandien vis dažniau akcentuojama, kad vaikų gerovė priklauso ir nuo suaugusiųjų gebėjimo laiku suteikti pagalbą bei užtikrinti aiškias ribas.

    „Linkime, kad kiekvienas vaikas jaustųsi saugus, mylimas ir laimingas, o šeimoje netrūktų tarpusavio pagarbos, meilės ir darnos“, – rašoma sveikinime Tarptautinės šeimos ir Vaiko dienų proga.

    Pastaraisiais metais daugiau dėmesio skiriama emocinei sveikatai ir pagalbos prieinamumui, nes augantis nerimas bei patyčios mokyklose išlieka jautrios temos. Specialistai primena, kad didžiausią poveikį daro kasdieniai dalykai: nuosekli rutina, laikas kartu, atviras pokalbis ir ankstyvas reagavimas į vaiko elgesio ar savijautos pokyčius.

    Kalbant apie šeimų stiprinimą, svarbus tampa ir bendruomeniškumas, nes pagalbos tinklas dažnai prasideda ne nuo institucijų, o nuo artimųjų, mokyklos ir kaimynystės. Tarptautinės minėjimo dienos primena, kad šventinė proga gali būti gera pradžia susitarti dėl paprastų, bet veiksmingų dalykų: daugiau dėmesio vaikui, mažiau skubėjimo ir aiškaus susitarimo, kad namai yra saugi vieta visiems.

  • Marijampolės savivaldybė pripažinta šeimai draugiška: Seime įvertintos ilgalaikės investicijos

    Marijampolės savivaldybė pripažinta šeimai draugiška: Seime įvertintos ilgalaikės investicijos

    Seime surengtuose nacionaliniuose apdovanojimuose Šeimai draugiškiausia savivaldybė pirmą kartą pagerbtos savivaldybės, kurios kryptingai stiprina šeimoms palankią aplinką. Renginys subūrė savivaldos, ministerijų ir bendruomenių atstovus, akcentuotas realių sprendimų vaidmuo kasdienėje šeimų gerovėje.

    Tarp apdovanotųjų atsidūrė Marijampolės savivaldybė, pelniusi įvertinimą nominacijoje Už ilgalaikes investicijas į šeimai palankų švietimą. Komisija išskyrė nuoseklų dėmesį kokybiškam ir prieinamam ugdymui, mokymuisi visą gyvenimą ir kompleksinei pagalbai vaikams bei šeimoms.

    Marijampolės savivaldybės vardu apdovanojimą atsiėmė vicemeras Ričardas Bagdanavičius. Pasak savivaldybės atstovų, įvertinimas siejamas su ilgalaikiais sprendimais, kurie padeda šeimoms derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą bei užtikrina stabilesnę paslaugų kokybę skirtingoms amžiaus grupėms.

    Nacionaliniai apdovanojimai surengti bendradarbiaujant kelioms ministerijoms, o pačią iniciatyvą organizatoriai pristato kaip paskatą savivaldybėms dalintis praktika, kuri veikia. Tokie įvertinimai dažniausiai atkreipia dėmesį į ankstyvosios pagalbos šeimai svarbą, įtraukaus ugdymo plėtrą ir paslaugų prieinamumą ne tik didmiesčiuose.

    Marijampolės savivaldybė pabrėžia, kad apdovanojimas yra švietimo bendruomenės ir su šeimomis dirbančių specialistų bendro darbo rezultatas. Savivaldybė tikisi, kad įvertinimas taps papildomu impulsu tęsti pradėtas priemones ir dar labiau stiprinti šeimoms palankias paslaugas visame regione.

  • Lazdijų tarybos posėdis: priimti 56 sprendimai, nuo kapinių plėtros iki mokyklų klasių komplektų

    Lazdijų tarybos posėdis: priimti 56 sprendimai, nuo kapinių plėtros iki mokyklų klasių komplektų

    Lazdijų rajono savivaldybės 10-oji taryba 31-ajame posėdyje apsvarstė 56 klausimus ir priėmė sprendimų paketą, kuris palies tiek kasdienes paslaugas, tiek ilgalaikį rajono planavimą. Tarp svarbiausių temų – švietimo tinklas, atliekų tvarkymas, teritorijų planavimas ir projektai, orientuoti į investicijų pritraukimą.

    Posėdyje priesaiką davė ir prie tarybos darbo vėl prisijungė Sigita Lenauskienė. Tokie pasikeitimai tarybos sudėtyje paprastai reiškia, kad sprendimų priėmimo procesuose grįžta tęstinumas komitetuose ir balsavimuose, o daliai klausimų gali būti perskirstytos atsakomybės.

    Taip pat nuspręsta suteikti Lazdijų rajono savivaldybės Garbės piliečio vardą Vytautui Žukauskui. Savivaldybė sprendimą grindė jo ilgamečiu indėliu į kultūros puoselėjimą, kūrybinę veiklą ir iniciatyvas, kurios, pasak tarybos, prisidėjo prie Veisiejų krašto žinomumo Lietuvoje ir už jos ribų.

    Taryba pritarė 2025 metų veiklos ataskaitoms, apimančioms savivaldybės, administracijos ir savivaldybės įstaigų darbą. Tokie dokumentai savivaldybių praktikoje tampa pagrindu vertinant, ar įgyvendinami strateginiai tikslai, ir kokių korekcijų reikia planuojant kitų metų biudžeto prioritetus.

    Švietimo srityje patvirtinti 2026–2027 mokslo metų klasių komplektai, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės bei mokinių skaičius rajono mokyklose. Šie sprendimai paprastai susiję su demografinėmis tendencijomis ir finansavimu, nes nuo mokinių skaičiaus priklauso mokyklų tinklo planavimas, pedagogų poreikis ir ugdymo organizavimas.

    Gyventojams aktualūs pokyčiai numatyti ir paslaugų įkainių srityje: patvirtinti atnaujinti VšĮ „Lazdijų kultūros centras“ ir VšĮ „Lazdijų švietimo centras“ teikiamų atlygintinų paslaugų įkainiai. Savivaldybė tokius sprendimus dažniausiai sieja su sąnaudų pokyčiais bei paslaugų prieinamumo išlaikymu, todėl galutinis poveikis gyventojams priklausys nuo konkrečių kainų ir taikomų lengvatų.

    Atliekų tvarkymo srityje patvirtinta atliekų turėtojų ginčų ir skundų nagrinėjimo tvarka, taip pat atnaujintos Lazdijų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės. Tokie pakeitimai dažniausiai skirti aiškesniam procesui, kai gyventojai ginčija sąskaitas, konteinerių aptarnavimą ar rūšiavimo reikalavimus, o savivaldybei – mažinti interpretacijų ir nesusipratimų riziką.

    Teritorijų planavimo darbotvarkėje – Lazdijų rajono savivaldybės bendrojo plano koregavimas ir Veisiejų miesto teritorijos bendrojo plano rengimo pradžia. Bendrieji planai nubrėžia plėtros kryptis, nustato prioritetus infrastruktūrai ir apsaugo teritorijas, kuriose svarbios gamtinės ar kultūrinės vertės, todėl tokie sprendimai paprastai daro įtaką tiek statyboms, tiek investicijų pritraukimui.

    Atsižvelgus į bendruomenės, seniūnaičių ir parapijos nuomonę, pritarta Šventežerio civilinių kapinių plėtrai prie esamų kapinių miestelyje. Savivaldybės sprendimą siejo su siekiu išsaugoti gyventojams svarbią, lengvai pasiekiamą laidojimo vietą, o tolesni veiksmai paprastai apima projektavimą ir žemės tvarkymo procedūras.

    Posėdyje pritarta ir dalyvavimui projektuose, susijusiuose su infrastruktūros plėtra bei visuomenės sveikatos paslaugų prieinamumu. Savivaldybė planuoja dalyvauti projekte „Elektros infrastruktūros plėtra investicijų pritraukimui Lazdijų rajone“, o Lazdijų rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras – projekte, orientuotame į integruotas, mokslu pagrįstas paslaugas tikslinėms grupėms.

    Galiausiai patikslinta Lazdijų miesto 2023–2029 metų vietos plėtros strategija, kuri, savivaldybės teigimu, leistų pritraukti papildomą finansavimą gyventojų švietimui civilinės saugos klausimais. Pastaraisiais metais savivaldybėse ryškėja tendencija daugiau dėmesio skirti pasirengimui ekstremalioms situacijoms, todėl strateginiai dokumentai vis dažniau numato informavimo, mokymų ir bendruomenių įtraukimo priemones.