OECD PISA tyrimas kas trejus metus vertina 15-mečių gebėjimus skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų srityse, o pastarųjų metų rezultatai daugelyje šalių fiksavo ryškų nuosmukį. Tyrėjai tai sieja su pandemijos sukeltomis mokymosi spragomis, mažėjančiu skaitymu laisvalaikiu ir augančia skaitmeninių ekranų įtaka kasdieniams įpročiams.
PISA svarbus tuo, kad matuoja ne vien mokyklinę teoriją, o gebėjimą taikyti žinias realiose situacijose: suprasti tekstą, spręsti praktines užduotis, vertinti informaciją. Diskusijose vis dažniau keliama ir DI tema, nes dalį mąstymo proceso žmonės linkę perkelti į įrankius, o tai gali silpninti gebėjimą analizuoti ir argumentuoti.
Trumpas PISA testas namuose
Jei smalsu, kaip sektųsi jums, galima pasitikrinti su PISA tipo klausimais, sudarytais taip, kad tikrintų logiką, teksto suvokimą ir mokslinį mąstymą. Toliau pateikiami keli pavyzdžiai iš skirtingų sričių, panašūs į tuos, su kuriais susiduria penkiolikmečiai.
Matematikos dalyje dažniausiai prašoma apskaičiuoti proporcijas ir procentus, perskaityti grafiką ar įvertinti, ar teiginiai atitinka pateiktus duomenis. Pavyzdžiui, užduotis gali klausti, kokią dalį sudaro tam tikros spalvos figūros arba ar grafike matomas pokytis yra tolygus kiekvienais metais.
Mokslas ir skaitymas: ką iš tikrųjų tikrina PISA?
Gamtos mokslų klausimai paprastai tikrina, ar gebate pritaikyti žinias aplinkosaugos, sveikatos ar fizikos situacijose. Tipinė užduotis gali prašyti parinkti veiksmus, mažinančius neigiamą poveikį aplinkai, arba paaiškinti kasdienį reiškinį, pavyzdžiui, kodėl žaibas matomas anksčiau nei išgirstamas griaustinis.
Skaitymo dalyje svarbiausia ne „teisingai perskaityti“, o suprasti prasmę, atskirti logiškus teiginius nuo nelogiškų ir rasti, ko konkrečiai klausiama. Dažna situacija primena interneto forumo įrašą ar pokalbį, kai reikia nustatyti, kokios informacijos žmogus iš tiesų ieško.
„Mokymasis nevyksta vien vartojant turinį, jis vyksta įsitraukiant į idėjas, lyginant ir priešpastatant“, – sakė OECD PISA programos kūrėjų komandos atstovas Andreas Schleicher.
Ką rodo rezultatai suaugusiesiems?
PISA tiesiogiai netikrina suaugusiųjų, tačiau pastaraisiais metais daugėja signalų, kad skaitymo įpročiai silpnėja ir vyresnėse amžiaus grupėse. Europos statistikos duomenys rodo, kad didelė dalis gyventojų per metus neperskaito nė vienos knygos, o tai ilgainiui siejama su prastesniu teksto supratimu ir kritiniu vertinimu.
Todėl toks „namų testas“ gali būti ne tik pramoga, bet ir greitas priminimas, kokių gebėjimų labiausiai reikia kasdienybėje. Jei kai kurie klausimai pasirodo klastingi, tai dažnai reiškia ne žinių trūkumą, o tai, kad retai tenka spręsti uždavinius ar nuosekliai analizuoti tekstą.
Leave a Reply