Tag: Švietimas

  • Svarbus sprendimas Vilniaus rajone: Pagirių gimnazija taps 2026–2027 egzaminų bazine mokykla

    Svarbus sprendimas Vilniaus rajone: Pagirių gimnazija taps 2026–2027 egzaminų bazine mokykla

    Vilniaus rajono savivaldybė paskyrė Vilniaus r. Pagirių gimnaziją 2026–2027 mokslo metų valstybinių brandos egzaminų bazine mokykla savivaldybės teritorijoje. Sprendimas įformintas mero 2026 metų rugsėjo 15 dieną pasirašytu potvarkiu.

    Bazinė mokykla yra atsakinga už eksternų prašymų priėmimą laikyti valstybinių brandos egzaminų dalis. Taip pat tokia mokykla organizuoja ir vykdo pakartotinę valstybinių brandos egzaminų sesiją, kai ji reikalinga.

    Kas yra eksternas?

    Eksternu laikomas asmuo, kuris jau yra įgijęs vidurinį ar jam lygiavertį išsilavinimą Lietuvoje arba užsienyje. Eksternu gali būti ir užsienio valstybės ar tarptautinės organizacijos vidurinio ugdymo programos mokinys, norintis laikyti valstybinio brandos egzamino dalį.

    Tokiems kandidatams svarbu žinoti, kad prašymas dėl egzaminų dalių laikymo turi būti pateiktas bazinės mokyklos vadovui iki einamųjų mokslo metų vasario 15 dienos. Šis terminas leidžia mokyklai suplanuoti registraciją, egzaminų organizavimą ir kitus administracinius veiksmus.

    Kur kreiptis dėl informacijos?

    Dėl eksternų registracijos ir praktinių klausimų galima kreiptis tiesiogiai į Vilniaus r. Pagirių gimnaziją. Mokykla įsikūrusi Šiltnamių g. 22, Pagiriuose, Vilniaus rajone, kontaktinis telefono numeris +370 5 260 5546.

    Daugiau bendros informacijos apie valstybinius brandos egzaminus, jų tvarką ir aktualius reikalavimus skelbia Nacionalinė švietimo agentūra. Tokia informacija yra svarbi ir moksleiviams, ir eksternams, planuojantiems egzaminus iš anksto.

  • Varėnoje mokytojams – mero padėkos ir „Žemaitukų“ koncertas: kas šiemet įvertinti?

    Varėnoje mokytojams – mero padėkos ir „Žemaitukų“ koncertas: kas šiemet įvertinti?

    Tarptautinės mokytojų dienos proga Varėnoje pagerbta rajono švietimo bendruomenė. Renginį muzikiniais pasirodymais pradėjo Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos mokiniai ir mokytojai, sukūrę šventinę nuotaiką.

    Pedagogus profesinės šventės proga pasveikino Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta. Jis dėkojo už profesionalumą, kūrybiškumą ir nuoseklų darbą ugdant jaunąją kartą, pabrėžė mokytojų ir mokinių pasiekimų svarbą visam kraštui.

    Švietimo bendruomenei sveikinimo žodžius taip pat skyrė Švietimo skyriaus vedėja Rima Svirskienė. Renginyje dalyvavo savivaldybės vadovai, švietimo įstaigų vadovai ir pedagogai, aptarta bendruomenės telkimosi bei partnerystės reikšmė.

    Šventės metu pedagogams ir pedagogų komandoms įteikti Varėnos rajono savivaldybės mero padėkos raštai. Įvertinimai skirti už profesinius pasiekimus, iniciatyvas, metodinės patirties sklaidą bei aktyvią veiklą, prisidedančią prie mokinių pažangos.

    Už dalykinių ir metodinių inovacijų sklaidą rajone ir šalyje apdovanotos Renata Bakulienė, Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos mokytoja, ir Eglė Jančauskienė, Varėnos „Pasakos“ vaikų lopšelio-darželio logopedė. Šis įvertinimas akcentuoja ir augantį poreikį dalintis veikiančiais ugdymo sprendimais tarp įstaigų.

    Už veiksmingą bendradarbiavimą su mokiniais, mokytojais ir tėvais, skatinantį nuolatinius mokinių laimėjimus, padėkos įteiktos Algimantui Adomaičiui, Varėnos r. „Merkio“ gimnazijos Valkininkų skyriaus mokytojui, Angelei Balciukevičienei, Varėnos švietimo centro būrelio vadovei, Nerijui Bakulai, Varėnos „Žilvičio“ vaikų lopšelio-darželio mokytojui.

    Taip pat įvertinti Vytautas Černiauskas, Varėnos r. „Merkio“ gimnazijos Merkinės Vinco Krėvės skyriaus mokytojas, Gytis Kašėta ir Irmantas Markiavičius, Varėnos sporto centro treneriai, bei Inga Sereičikienė, Varėnos švietimo centro specialioji pedagogė. Savivaldybė pabrėžė, kad tvarūs rezultatai dažniausiai gimsta ten, kur veikia susitelkusi komanda.

    Už kūrybišką ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymą padėkos skirtos Gražinai Bartusevičienei, Varėnos r. Senosios Varėnos Andriaus Ryliškio pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo skyriaus mokytojai, Janinai Bujienei, Varėnos r. „Merkio“ gimnazijos Valkininkų skyriaus mokytojai, ir Žydrūnei Sukackienei, Varėnos „Žilvičio“ vaikų lopšelio-darželio mokytojai.

    Už aktyvų dalyvavimą visuomeninėje veikloje ir mokinių įtraukimą į pilietines iniciatyvas apdovanotos Daiva Celencevičienė, Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos mokytoja, Rūta Lesniauskienė, Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos mokytoja, Irena Makselienė, Varėnos r. Senosios Varėnos Andriaus Ryliškio pagrindinės mokyklos mokytoja, ir Rita Rimgailienė, Varėnos r. Matuizų pagrindinės mokyklos mokytoja.

    Už ypatingus laimėjimus švietimo įstaigos bendruomenėje padėkos raštais apdovanoti Laima Budėnienė, Varėnos „Ryto“ progimnazijos mokytoja, bei Vladas Stačiūnas ir Jurgita Zabielaitė, Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos mokytojai. Tokie įvertinimai, pasak renginio organizatorių, padeda matyti ir įvardyti kasdienį, dažnai nematomą pedagogų darbą.

    Šventėje išskirtas ir komandinis darbas: už švietimo iniciatyvos pridedamąją vertę mokinio ir mokyklos pažangai įvertintos trys pedagogų komandos. Padėkos skirtos Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos komandai: Mildai Padegimaitei, Vidai Stonienei, Janinai Vidzbelienei ir Tatjanai Žilinskienei.

    Taip pat įvertinta Varėnos „Ryto“ progimnazijos komanda: Danguolė Jaskonienė, Vygantas Pavalkis ir Aldutė Vaičiulienė, bei Varėnos r. „Merkio“ gimnazijos komanda: Rasa Alekšiūnienė, Gidita Benkienė, Rūta Kučinskienė, Eglė Sabonienė ir Renata Varanavičienė. Savivaldybės teigimu, pažangą vis dažniau lemia kryptingai suvienodintos pastangos, o ne pavienės iniciatyvos.

    Atskiru mero padėkos raštu apdovanota ir Rima Svirskienė, Varėnos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja. Ji įvertinta už lyderystę, profesionalumą ir sėkmingą projekto „Tūkstantmečio mokyklos II“ įgyvendinimą Varėnos rajono savivaldybėje.

    Po oficialiosios dalies šventę tęsė muzikinė programa. Koncertą surengė grupė „Žemaitukai“, pakvietusi susirinkusiuosius pasimėgauti muzika ir šokiais, o renginys tapo proga bendruomenei pabūti kartu neformalioje aplinkoje.

    Tarptautinė mokytojų diena kasmet primena, kad pedagogų darbas apima ne tik pamokas, bet ir emocinį saugumą, įtrauktį bei bendradarbiavimą su šeimomis. Varėnoje šis akcentas atsispindėjo ir apdovanojimų temose, kur daug dėmesio skirta komandai, iniciatyvumui ir pagalbai mokiniui.

  • Vilkaviškyje pagerbti pedagogai: mero žodžiai ir padėkos raštai už išskirtinius darbus

    Mokytojų dienos proga Vilkaviškio kultūros centre surengta šventinė popietė subūrė rajono pedagogus, švietimo įstaigų vadovus ir svečius. Renginyje akcentuota, kad mokytojo darbas šiandien apima ne tik žinių perdavimą, bet ir emocinės gerovės, smalsumo bei pasitikėjimo savimi ugdymą.

    Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka dėkojo mokytojams už kasdienį darbą su vaikais ir jaunimu, pabrėždamas asmeninio ryšio svarbą. Pasak jo, mokytojų įtaka dažnai išlieka visam gyvenimui ir atsiskleidžia ne vien per pažymius ar pasiekimų statistikas.

    „Kiekvieno mūsų gyvenime yra mokytojų, kuriuos prisimename ne tik dėl jų išmokytų dalykų. Tai ir parodo, kokią didelę reikšmę turi Jūsų darbas“, – sakė Algirdas Neiberka.

    Šventės metu daliai pedagogų ir švietimo specialistų įteikti Savivaldybės mero padėkos raštai už ilgametį profesionalų darbą, kūrybiškumą, inovatyvių ugdymo metodų taikymą, projektinę veiklą bei mokinių pasiekimus. Savivaldybė pabrėžė, kad įvertinimai skirti ir už bendruomeniškumą, tradicijų puoselėjimą bei iniciatyvas, stiprinančias mokyklų kultūrą.

    Šiemet tarp įvertintų darbų minėtas dalyvavimas tarptautiniuose projektuose, aktyvesnis STEAM krypties stiprinimas ir patyriminio ugdymo plėtra. Pastaraisiais metais mokykloms vis svarbesnė tampa praktinių kompetencijų ugdymo kryptis, o ugdymo turinyje daugiau dėmesio skiriama kritiniam mąstymui, skaitmeniniams įgūdžiams ir bendradarbiavimui.

    Įvertinti pedagogai atstovavo įvairioms švietimo grandims: nuo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo iki gimnazijų, taip pat neformaliojo švietimo, pagalbos mokiniui ir meninio ugdymo sričių. Tarp apdovanotųjų buvo paminėti ir mokytojai, dirbantys su šokio, muzikos, dailės, sporto, kalbų, matematikos bei specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymu.

    Renginį užbaigė muzikinė programa: koncertavo Martynas Kavaliauskas kartu su Kauno Rubininiu choru. Savivaldybė pažymėjo, kad tokie susitikimai yra proga ne tik padėkoti pedagogams, bet ir sutelkti bendruomenę bendrai diskusijai apie švietimo kokybę bei ateities prioritetus rajone.

  • Mokytojų diena Visagine: meras įteikė padėkas ir priminė skaičių, kuris nustebins

    Mokytojų diena Visagine: meras įteikė padėkas ir priminė skaičių, kuris nustebins

    Spalio 5 dieną, minint Mokytojų dieną, Visagine skambėjo padėkos tiems, kurių darbas dažnai įvertinamas ne iškart, o po metų. Miesto ugdymo bendruomenė pabrėžė, kad mokytojų ir trenerių indėlis matuojamas ne vien pažymiais, bet ir mokinių pasirinkimais bei pasiekimais.

    Mokytojų dienos proga Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz kartu su vicemere Aleksandra Grigiene ir Švietimo, sporto ir kultūros skyriaus vedėja Monika Gute lankėsi miesto mokyklose. Susitikimų metu pedagogams ir treneriams buvo dėkojama už kasdienį darbą, kantrybę ir rūpestį vaikais.

    Padėkos už pasiekimus ir pastangas

    Savivaldybė pranešė, kad už ypatingą indėlį, pasiekimus ir pastangas meras įteikė padėkas mokytojams, treneriams ir vadovams. Tarp apdovanotųjų – Aukse Baušytė, Aušra Gigelevičienė, Saulius Valiūnas, Julija Lipunova, Jelena Murina, Nadiežda Juodžiūnienė ir kiti ugdymo bei sporto įstaigų atstovai.

    Šis įvertinimas, kaip pabrėžiama, skirtas ne vien už konkrečius rezultatus, bet ir už nuoseklų darbą su vaikais, bendruomenės telkimą bei iniciatyvas, kurios stiprina mokyklų ir sporto įstaigų kasdienybę. Savivaldybės teigimu, tokios padėkos yra būdas viešai pasakyti ačiū tiems, kurie dažnai dirba tyliai ir be didelio dėmesio.

    111 sugrįžusių į savo mokyklas

    Ypatingu akcentu tapo skaičius, atskleidžiantis ryšį tarp miesto mokyklų ir dabartinių jų darbuotojų. Nurodoma, kad net 111 Visagino švietimo ir sporto įstaigose dirbančių mokytojų ir trenerių patys yra baigę Visagino mokyklas.

    Savivaldybė pabrėžia, kad dalis šių žmonių, baigę mokyklą, išvyko studijuoti, o vėliau sąmoningai sugrįžo į Visaginą jau kaip mokytojai ar treneriai. Šis tęstinumas pristatomas kaip svarbus miesto tapatybės elementas ir realus pavyzdys mokiniams, kad profesinis kelias gali vesti atgal į gimtąjį kraštą.

    Visiems 111 sugrįžusiems mokytojams ir treneriams meras įteikė simbolinę dovaną – knygą apie Visagino istoriją. Savivaldybės teigimu, tai pasirinkta kaip prasmingas priminimas apie miesto raidą ir žmones, kurie šiandien prisideda prie jo ateities.

    „Džiaugiamės savo mokytojais ir treneriais, didžiuojamės tais, kurie sugrįžo, ir dėkojame visiems, kurie kuria Visagino švietimo ir sporto įstaigų ateitį“, – sakė savivaldybės atstovai.

    Pastaraisiais metais daugelyje Lietuvos savivaldybių vis dažniau ieškoma būdų, kaip stiprinti mokytojo profesijos prestižą, pritraukti jaunų specialistų ir išlaikyti patyrusius pedagogus. Visagino pasirinktas dėmesys sugrįžusiems alumnams rodo siekį telkti bendruomenę ir kurti ilgalaikį ryšį tarp mokyklos, mokinio ir miesto.

  • Varėnos meras siunčia žinią Mokytojų dienai: be jūsų nebūtų nei vertybių, nei ateities

    Varėnos meras siunčia žinią Mokytojų dienai: be jūsų nebūtų nei vertybių, nei ateities

    Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta Tarptautinės mokytojų dienos proga kreipėsi į rajono pedagogus, dėkodamas už jų kasdienį darbą ir indėlį į vaikų ugdymą. Sveikinime pabrėžta, kad mokytojo vaidmuo dažnai lydi žmogų visą gyvenimą ir daro įtaką sprendimams bei vertybių formavimuisi.

    Pasak mero, mokytojai ne tik perduoda žinias, bet ir padeda vaikams susikurti tvirtą pagrindą ateičiai. Jis akcentavo, kad būtent per nuoseklų pedagogų darbą ugdomi atsakingi, smalsūs ir bendruomeniški žmonės, o tai ilgainiui stiprina ir visą regioną.

    „Mokytojas yra žmogus, kuris visą gyvenimą išlieka šalia, veikia mūsų sprendimus, poelgius, kloja vertybių pamatą“, – sakė Algis Kašėta.

    Sveikinime pedagogams palinkėta smalsių mokinių, atradimo džiaugsmo ir laiko sau. Meras taip pat paragino nepamiršti emocinės gerovės, nes intensyvus ugdymo procesas reikalauja ne tik profesionalumo, bet ir vidinių resursų.

    Tarptautinė mokytojų diena minima spalio 5 dieną, ją mini daugelis šalių, atkreipdamos dėmesį į mokytojų svarbą ir švietimo kokybę. Pastaraisiais metais vis dažniau akcentuojama ir tai, kad mokyklose auga poreikis stiprinti psichologinę pagalbą, mažinti mokytojų perdegimą bei užtikrinti aiškesnes darbo sąlygas.

    Mero sveikinimas užbaigtas linkėjimu, kad kasdienį pedagogų darbą lydėtų prasmės jausmas ir realus bendruomenės įvertinimas. Varėnos rajono savivaldybė primena, kad Mokytojų diena yra proga ne tik pasveikinti, bet ir viešai padėkoti už kasdienes pastangas, kurios dažnai lieka nematomos.

  • Vilnius prieš Mokytojų dieną atskleidė vardus: 1 000 eurų dovanos ir išskirtinės istorijos

    Vilnius prieš Mokytojų dieną atskleidė vardus: 1 000 eurų dovanos ir išskirtinės istorijos

    Artėjant Mokytojų dienai Vilniuje surengtas tradicinis padėkos vakaras pedagogams, kurių darbas dažnai lieka už viešų įvertinimų ribų. Sostinė apdovanojo dešimt Metų mokytojų ir tris švietimo įstaigų vadovus už profesinį meistriškumą, lyderystę ir iniciatyvas.

    Apdovanotiesiems įteiktas vardinis ekslibris, mero padėka ir 1 000 eurų vertės dovana. Miestas taip pat išskyrė aktyviausius iniciatyvos „Vilnius yra mokykla“ pedagogus, kurie ugdymą perkelia į miesto erdves ir stiprina patyriminį mokymąsi.

    „Mokytojai ugdo vaikų pasitikėjimą savimi, smalsumą, atsakomybę ir norą siekti daugiau. Norime padėkoti ne tik už pamokas, bet ir už tai, kas dažnai lieka už jų ribų“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    Pasak savivaldybės, dėmesys mokytojams siejamas ir su ilgalaikiais iššūkiais: pedagogų trūkumu, didėjančiu darbo krūviu bei poreikiu pritraukti jaunų specialistų. Vilnius jau ne vienerius metus taiko priemones, skirtas profesijos patrauklumui didinti, tarp jų ir nemokamą viešąjį transportą sostinėje dirbantiems mokytojams.

    Kas šiemet pripažinti Metų mokytojais

    Metų mokytoja pripažinta Vilniaus Volungės darželio-mokyklos pradinių klasių mokytoja Justina Bortkevičienė. Ji įvertinta už kūrybiškumą, pilietinę ir socialinę veiklą, inovatyvų darbą bei ryšį su bendruomene.

    Tarp laureatų taip pat Vilniaus darželio-mokyklos „Vilija“ priešmokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Ivona Pavlovska. Ji išskirta už drąsą taikyti naujus metodus ir darbą daugiakalbėje aplinkoje, kur ypač svarbūs įtraukties sprendimai.

    Įvertintas ir Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos bei Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos istorijos mokytojas ekspertas Mindaugas Olbutas. Savivaldybė nurodo, kad apdovanojimas skirtas už profesinę brandą, vadybinius gebėjimus ir lyderystę švietimo bendruomenėje.

    Metų mokytojų sąraše ir Vilniaus lopšelio-darželio „Šnekutis“ mokytoja Gintarė Laurinėnaitė, įvertinta už inovatyvumą ir metodų taikymą ugdymo procese. Apdovanota ir Vilniaus „Žaros“ gimnazijos mokytoja Irina Delgiado už integruotas pamokas miesto erdvėse bei ugdymo priemonių kūrimą.

    Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos Tarptautinio bakalaureato biologijos mokytoja Hatice Kubra Kaya įvertinta už individualizuotą, įtraukiantį mokymą ir gebėjimą greitai užmegzti ryšį su mokiniais. Tarp laureatų ir Vilniaus lopšelio-darželio „Jovarėlis“ muzikos mokytoja ekspertė Eglė Povilaitienė, išskirta už metodinę veiklą ir indėlį rengiant būsimus pedagogus.

    Apdovanojimą gavo ir Vilniaus Grigiškių meno mokyklos mokytojas Vladimir Šoch, orkestro įkūrėjas ir dirigentas, įvertintas už muzikinio ugdymo plėtojimą. Metų mokytoja tapo ir Vilniaus Žvėryno gimnazijos istorijos mokytoja Odeta Jonykienė už patyriminį ir įtraukų ugdymą, o Vilniaus lopšelio-darželio „Coliukė“ meninio ugdymo pedagogas Martynas Enčius įvertintas už netradicinius ugdymo sprendimus.

    Įvertinti ir mokyklų vadovai

    Metų vadovų apdovanojimai įteikti trims švietimo lyderiams, kurių darbas susijęs su pokyčių valdymu ir bendruomenių telkimu. Vilniaus Vilkpėdės lopšelio-darželio direktorė Lina Banaitienė apdovanota už lyderystę, iniciatyvas ir tvarumo bei tarptautiškumo kryptis.

    Vilniaus Žemynos progimnazijos direktorė Laura Armanavičė-Geffen įvertinta už strateginių pokyčių įgyvendinimą ir vadybinę lyderystę išlaikant bendruomenės ryšį. Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius Rimantas Remeika apdovanotas už ilgametį sistemingą darbą ir indėlį į miesto švietimą.

    Pasak vicemero Vytauto Mitalo, mokytojų profesijos stiprinimas sostinėje siejamas ne tik su padėkomis, bet ir su realiomis priemonėmis, padedančiomis pritraukti ir išlaikyti pedagogus. „Vilniuje investuojame į mokytojų pritraukimą ir išlaikymą, finansuojame pedagogų studijas“, – sakė Vytautas Mitalas.

    Mokytojų dienos proga sostinė taip pat kviečia pedagogus visą savaitę naudotis šventiniais pasiūlymais: lankytis kultūros renginiuose, muziejuose, dalyvauti ekskursijose ar sporto veiklose. Savivaldybė pabrėžia, kad tokios iniciatyvos skirtos ne tik padėkoti, bet ir priminti, jog mokytojų darbas yra viena svarbiausių ilgalaikių investicijų į miesto ateitį.

  • Rusijos 2027 metų biudžetas: daugiau kaip 180 mlrd. eurų kariuomenei, mažiau sveikatai ir švietimui

    Rusija 2027 metais planuoja dar labiau didinti išlaidas karui, tuo pat metu apkarpydama finansavimą sveikatos apsaugai, švietimui ir daliai socialinių programų. Tai rodo viešai paskelbto biudžeto projekto skaičiai, apie kuriuos pranešė „The New York Times“.

    Numatoma, kad gynybai ir ginkluotosioms pajėgoms 2027 metais bus skirta daugiau kaip 200 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 185 mlrd. eurų. Tai būtų daugiau nei ketvirtadaliu didesnė suma nei planuota ankstesniame biudžeto periode, o gynybos eilutė sudarytų daugiau nei trečdalį visų valstybės išlaidų.

    Socialinės išlaidos traukiasi

    Kartu biudžete matyti mažinamos arba lėčiau didinamos eilutės, susijusios su sveikatos apsauga, švietimu, pašalpomis ir medicinos infrastruktūra. Toks perskirstymas signalizuoja, kad Kremlius karinius tikslus laiko prioritetu net ir vidaus politikos sąskaita.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad ilgainiui tai didina riziką civiliniam sektoriui, nes mažesnės investicijos į švietimą ir sveikatą tiesiogiai veikia darbo našumą, demografines tendencijas ir regionų atskirtį. Kartu didėja priklausomybė nuo valstybės užsakymų gynybos pramonei, o tai gali iškreipti konkurenciją ir stabdyti inovacijas nekarinėse šakose.

    Brangus skolinimasis ir didesni mokesčiai

    Nors dalis socialinių išlaidų mažinama, biudžeto deficitas vis tiek turėtų augti ir viršyti 60 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 55 mlrd. eurų. Didėjantis deficitas reiškia, kad valstybei teks daugiau skolintis, o tai tampa vis brangiau.

    Dėl tarptautinių sankcijų Rusija didžiąją dalį skolinimosi perkelia į vidaus rinką, pirmiausia per valstybės kontroliuojamus bankus. Minima, kad obligacijų pajamingumas peržengia 15 proc. ribą, o tai rodo išaugusią riziką ir didina spaudimą visai finansų sistemai, nes brangsta kreditas verslui ir gyventojams.

    Kita biudžeto projekto kryptis – mokesčių didinimas ir bazės plėtimas. Skelbiama apie sprendimus, kurie apima ne tik didesnes įmokas daliai sektorių, bet ir platesnį apmokestinimą investicinių pajamų bei tam tikrų sandorių, o tai turėtų padėti surinkti daugiau pajamų trumpuoju laikotarpiu.

    Karas veikia ir energijos pajamas

    Biudžeto tvarumą lemia ir energijos eksporto pajamos, tačiau jos tampa mažiau nuspėjamos. Tekste pažymima, kad Ukrainos smūgiai Rusijos naftos infrastruktūrai ir perdirbimo pajėgumams apsunkina galimybes pilnai išnaudoti aukštesnes žaliavų kainas biudžeto skylėms dengti.

    Tuo pat metu Kremliaus pasirinkimas didinti karines išlaidas, net kai skolinimasis brangsta, rodo strategiją orientuotis į ilgą konfliktą ir mobilizuotą ekonomiką. Tai reiškia, kad vidaus vartojimo ir viešųjų paslaugų kokybės klausimai gali tapti antraeiliais, jei prioritetas lieka gynybai.

    Publikacijoje taip pat atkreipiamas dėmesys, kad karo finansavimo spaudimą jaučia ir Ukraina, kuri yra priversta taikyti maksimalias taupymo priemones ir atidėti nebūtinus pirkimus. Vis dėlto Rusijos biudžeto projektas rodo, kad Maskva 2027 metais ketina išlaikyti aukštą karinių išlaidų lygį, net jei tai reikš daugiau fiskalinės įtampos šalies viduje.

  • DI keičia fotografijos ribas: apdovanota menininkė Nóra Bereczki atvirai apie kūrybą ir mokyklas

    DI keičia fotografijos ribas: apdovanota menininkė Nóra Bereczki atvirai apie kūrybą ir mokyklas

    Dirbtinis intelektas per kelerius metus iš nišinės technologijos tapo kasdienybe, kuri keičia ne tik verslą ar mediciną, bet ir vizualiuosius menus. Kūrėjai vis dažniau pasitelkia vaizdų generavimo modelius, o kartu stiprėja diskusija, kur baigiasi įrankis ir prasideda autorystė.

    Vengrų kūrėja Nóra Bereczki, dirbanti slapyvardžiu Digital Umami, išgarsėjo socialiniuose tinkluose serijomis, kuriose DI pagalba atgaivina vengrų poetus ir rašytojus. 2026 metais ji laimėjo „Reve“ vaizdų generavimo konkursą, kuriame varžėsi apie 52 000 dalyvių, ir gavo maždaug 85 000 eurų pagrindinį prizą.

    Kaip gimsta DI vaizdas

    Apdovanota serija „Dolce Impossible“ įkvėpta Viduržemio jūros vasaros: atostogų scenos joje atpažįstamos daugeliui, tačiau kiekvieną kadrą papildo sąmoningai įterpta siurrealistinė detalė. Pasak menininkės, toks rezultatas atsiranda ne iš atsitiktinumo, o iš nuoseklaus darbo su idėja, kompozicija ir šviesa.

    N. Bereczki pabrėžia, kad DI jai nepakeitė fotografijos, o tapo papildomu instrumentu. Ji derina analoginę ir skaitmeninę fotografiją su generuojamais vaizdais, o kiekvieną kartą renkasi priemonę pagal sumanymą, o ne pagal madas.

    „Svarbu ne tai, ar įrankis dirbtinis, o tai, ar mintis už jo yra žmogiška“, – sakė Nóra Bereczki.

    Kūrybos procese esminiu ji laiko autoriaus kontrolę: aiškiai apibrėžtą viziją ir iteracijas, kai rezultatas tikslinamas keliais etapais. Ilgas aprašas pats savaime, anot jos, negarantuoja kokybės, o per daug nurodymų gali net pabloginti rezultatą, nes skirtingi modeliai tekstą interpretuoja nevienodai.

    Kada prasideda menas, o kada tik turinys

    Menininkė atkreipia dėmesį, kad techninis slenkstis šiandien itin žemas: įspūdingą vaizdą galima gauti per kelias sekundes, todėl internete daugėja masiškai gaminamo žemos kokybės turinio. Būtent dėl šios priežasties, jos vertinimu, labiausiai išsiskiria tie, kurie turi vizualinės kalbos pagrindus ir geba kryptingai valdyti rezultatą.

    Ji teigia pastebinti, kad tarptautinėje scenoje ryškūs DI kūrėjai dažnai ateina iš fotografijos, kino, grafikos ar dailės. Tokia patirtis padeda ne tik sukurti gražų kadrą, bet ir papasakoti istoriją, suvaldyti ritmą bei emociją.

    DI mokyklose ir darbo rinkoje

    N. Bereczki sako, kad DI gali būti naudingas mokymosi procese, tačiau pirmiausia reikia pasirengti patiems mokytojams. Jos vertinimu, svarbu ne vien praktiniai įgūdžiai, bet ir supratimas, kada DI tinka, kaip tikrinti atsakymus, kokios kyla autorių teisių, duomenų apsaugos ir etikos rizikos.

    Kalbėdama apie vaikų naudojimą namuose, ji akcentuoja pamatinių kompetencijų svarbą: gebėjimą mokytis savarankiškai, kritiškai vertinti informaciją ir suprasti, kaip veikia DI. Tik tuomet, pasak menininkės, atsiveria personalizuoto mokymosi galimybės, kai ta pati tema paaiškinama skirtingais būdais ir pritaikoma prie tempo.

    Darbo rinkos tema kūrėja ragina neignoruoti pokyčių: kai kurios profesijos jaučia spaudimą, bet kartu atsiranda ir naujų vaidmenų. Ji pabrėžia, kad prisitaikymui lemiami tampa nuolatinis mokymasis, technologinis raštingumas ir gebėjimas perkelti patirtį į naujas užduotis.

    Nors DI įrankiai tampa vis įtikinamesni ir sunkiau atskirti tikrą vaizdą nuo sugeneruoto, menininkė ragina nepainioti technologijos su asmenybe. Jos požiūriu, kūrybinė intencija, sprendimų priėmimas ir atsakomybė privalo likti žmogui, o DI turi būti aiškiai suvokiamas kaip įrankis.

  • Visagine išbandė išmaniuosius mokymosi padėjėjus: pedagogai sako, kad tai gali keisti pamokas

    Visagine išbandė išmaniuosius mokymosi padėjėjus: pedagogai sako, kad tai gali keisti pamokas

    Visagine surengtas susitikimas, kuriame pristatyti naujos kartos išmanieji mokymosi padėjėjai ir jų taikymo galimybės ugdymo procese. Renginys vyko rugsėjo 29 dieną Visagino savivaldybės mažojoje salėje.

    Technologijas pristatė asociacijos „Robotiada“ iniciatorius Saulius Vasiliauskas. Susitikime dalyvavo Visagino savivaldybės vadovai ir administracijos specialistai, taip pat Visagino švietimo pagalbos tarnybos bei ikimokyklinio ugdymo įstaigų atstovai.

    Dalyviai neapsiribojo teorija ir įrangą išbandė praktiškai: mokėsi valdyti mokymosi padėjėjus, atliko užduotis ir aptarė, kokiose veiklose toks sprendimas duotų daugiausia naudos. Daug dėmesio skirta tam, kaip priemones pritaikyti kasdienėse pamokose ir užsiėmimuose, o ne pavienėse demonstracijose.

    Kuriose pamokose tai praverčia?

    Pasak renginio dalyvių, išmanieji mokymosi padėjėjai gali būti naudojami kaip papildomas įrankis, padedantis kurti įtraukesnį ir vaikams patrauklesnį ugdymą. Ypač ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje, kai mokymasis dažnai prasideda nuo smalsumo ir noro išbandyti.

    Tokios priemonės dažniausiai siejamos su ankstyvu skaitmeniniu raštingumu, loginiu mąstymu ir problemų sprendimu, taip pat su kūrybiškumo ugdymu. Praktikoje tai gali reikšti užduotis, kuriose vaikai mokosi planuoti veiksmų seką, pastebėti klaidas ir taisyti sprendimus, o mokytojai turi galimybę diferencijuoti veiklas pagal gebėjimus.

    Technologijos kaip priemonė, ne tikslas

    Susitikime akcentuota, kad technologijų integravimas į ugdymą turi būti prasmingas ir paremtas aiškiais ugdymo tikslais. Aptarta ir tai, kad sėkmingam diegimui paprastai reikia ne tik įrangos, bet ir mokytojų pasirengimo, metodinės medžiagos bei susitarimų dėl naudojimo pamokose.

    „Technologijos nėra tikslas savaime – svarbiausia, kaip jas panaudojame tam, kad mokymasis vaikui būtų įdomus, prasmingas ir skatinantis atrasti“, – sakė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.

    Renginio metu taip pat aptartos galimos ilgalaikės kryptys, kaip išmaniuosius sprendimus integruoti į ugdymo įstaigų veiklą. Tarp svarbiausių akcentų įvardyta, kad vaikams augant tokios priemonės gali tapti nuoseklaus STEAM ugdymo dalimi, apjungiančia technologijas, kūrybą ir praktinį problemų sprendimą.

  • Ar esate gudresnis už 15-metį? Išbandykite PISA klausimus iš matematikos, skaitymo ir mokslo

    Ar esate gudresnis už 15-metį? Išbandykite PISA klausimus iš matematikos, skaitymo ir mokslo

    OECD PISA tyrimas kas trejus metus vertina 15-mečių gebėjimus skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų srityse, o pastarųjų metų rezultatai daugelyje šalių fiksavo ryškų nuosmukį. Tyrėjai tai sieja su pandemijos sukeltomis mokymosi spragomis, mažėjančiu skaitymu laisvalaikiu ir augančia skaitmeninių ekranų įtaka kasdieniams įpročiams.

    PISA svarbus tuo, kad matuoja ne vien mokyklinę teoriją, o gebėjimą taikyti žinias realiose situacijose: suprasti tekstą, spręsti praktines užduotis, vertinti informaciją. Diskusijose vis dažniau keliama ir DI tema, nes dalį mąstymo proceso žmonės linkę perkelti į įrankius, o tai gali silpninti gebėjimą analizuoti ir argumentuoti.

    Trumpas PISA testas namuose

    Jei smalsu, kaip sektųsi jums, galima pasitikrinti su PISA tipo klausimais, sudarytais taip, kad tikrintų logiką, teksto suvokimą ir mokslinį mąstymą. Toliau pateikiami keli pavyzdžiai iš skirtingų sričių, panašūs į tuos, su kuriais susiduria penkiolikmečiai.

    Matematikos dalyje dažniausiai prašoma apskaičiuoti proporcijas ir procentus, perskaityti grafiką ar įvertinti, ar teiginiai atitinka pateiktus duomenis. Pavyzdžiui, užduotis gali klausti, kokią dalį sudaro tam tikros spalvos figūros arba ar grafike matomas pokytis yra tolygus kiekvienais metais.

    Mokslas ir skaitymas: ką iš tikrųjų tikrina PISA?

    Gamtos mokslų klausimai paprastai tikrina, ar gebate pritaikyti žinias aplinkosaugos, sveikatos ar fizikos situacijose. Tipinė užduotis gali prašyti parinkti veiksmus, mažinančius neigiamą poveikį aplinkai, arba paaiškinti kasdienį reiškinį, pavyzdžiui, kodėl žaibas matomas anksčiau nei išgirstamas griaustinis.

    Skaitymo dalyje svarbiausia ne „teisingai perskaityti“, o suprasti prasmę, atskirti logiškus teiginius nuo nelogiškų ir rasti, ko konkrečiai klausiama. Dažna situacija primena interneto forumo įrašą ar pokalbį, kai reikia nustatyti, kokios informacijos žmogus iš tiesų ieško.

    „Mokymasis nevyksta vien vartojant turinį, jis vyksta įsitraukiant į idėjas, lyginant ir priešpastatant“, – sakė OECD PISA programos kūrėjų komandos atstovas Andreas Schleicher.

    Ką rodo rezultatai suaugusiesiems?

    PISA tiesiogiai netikrina suaugusiųjų, tačiau pastaraisiais metais daugėja signalų, kad skaitymo įpročiai silpnėja ir vyresnėse amžiaus grupėse. Europos statistikos duomenys rodo, kad didelė dalis gyventojų per metus neperskaito nė vienos knygos, o tai ilgainiui siejama su prastesniu teksto supratimu ir kritiniu vertinimu.

    Todėl toks „namų testas“ gali būti ne tik pramoga, bet ir greitas priminimas, kokių gebėjimų labiausiai reikia kasdienybėje. Jei kai kurie klausimai pasirodo klastingi, tai dažnai reiškia ne žinių trūkumą, o tai, kad retai tenka spręsti uždavinius ar nuosekliai analizuoti tekstą.