CP v2

Tag: Švietimas

  • Kur dingsta europiečių mokesčiai: 2 iš 5 eurų atitenka šiai sričiai, o antra vieta stebina

    Kur dingsta europiečių mokesčiai: 2 iš 5 eurų atitenka šiai sričiai, o antra vieta stebina

    Kur nukeliauja mokesčių eurai

    Gyventojai moka mokesčius, o jų pajamos sudaro reikšmingą viešųjų finansų dalį visoje Europoje. Būtent iš šių lėšų valstybės finansuoja paslaugas, tokias kaip švietimas, sveikatos apsauga ir socialinė apsauga.

    Eurostato duomenimis, 2024 metais mokesčių pajamos Europos Sąjungoje sudarė 40,3 proc. bendrojo vidaus produkto. Tuo pat metu valdžios sektoriaus išlaidos buvo dar didesnės ir pasiekė 49,6 proc. BVP.

    Daugiausia – socialinei apsaugai

    Vertinant ne tik bendrą išlaidų lygį, bet ir tai, kaip išlaidos paskirstomos, ryškėja aiški tendencija: didžiausia dalis tenka socialinei apsaugai. Europos Sąjungoje jai 2024 metais buvo skirta 19,6 proc. BVP, tai sudaro apie 40 proc. visų valdžios sektoriaus išlaidų.

    Kitaip tariant, maždaug du iš penkių viešųjų išlaidų eurų Europos Sąjungoje nukeliauja socialinei apsaugai. Ši sritis apima pensijas, nedarbo išmokas, paramą ligos ar negalios atveju, taip pat priemones, susijusias su tėvystės ar motinystės pareigomis, būstu ir socialine atskirtimi.

    Tarp Europos Sąjungos, Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Šveicarijos ir Islandijos socialinė apsauga visur yra didžiausia biudžeto išlaidų kategorija. Skirtumai tarp šalių dideli: nuo 26 proc. Vengrijoje iki 45,9 proc. Suomijoje.

    Kodėl palyginimai ne visada akivaizdūs

    Vien procentinės dalies reitingai gali klaidinti, nes valstybių BVP ir nominalios biudžetų apimtys smarkiai skiriasi. Todėl ta pati procentinė dalis skirtingose šalyse gali reikšti visiškai kitokias realias sumas vienam gyventojui.

    Dėl to ekonomistai dažnai siūlo vertinti ir išlaidas vienam gyventojui, taip pat atsižvelgti į perkamąją galią. Tai leidžia tiksliau palyginti, kiek realiai „nuperkama“ viešųjų paslaugų ir išmokų skirtingose valstybėse.

    Europos Centrinio Banko analizėje pabrėžiama, kad vieno optimalaus socialinių išlaidų lygio, tinkančio visoms šalims, nėra. Skirtumus lemia demografija, darbo rinkos struktūra ir pensijų sistemų sandara.

    Sveikata dažniausiai antra, bet ne visur

    Vidutiniškai Europos Sąjungoje antra didžiausia išlaidų kategorija yra sveikatos apsauga, kuriai tenka apie 15 proc. visų valdžios sektoriaus išlaidų. Vis dėlto devyniose šalyse antra vieta atitenka kitoms sritims, o tai atspindi skirtingus politinius prioritetus ir finansavimo modelius.

    Sveikatos išlaidų dalis ypač skiriasi: nuo 6,7 proc. Šveicarijoje ir 10 proc. Vengrijoje iki 24,3 proc. Airijoje. Šiuos skirtumus iš dalies aiškina tai, kad kai kur didesnę dalį sveikatos paslaugų kainos padengia namų ūkiai, draudimas ar mišrūs modeliai, o ne vien valstybės biudžetas.

    Sudėjus socialinę apsaugą ir sveikatos apsaugą, daugiau nei pusė valdžios sektoriaus išlaidų tenka šioms dviem sritims maždaug dviejuose trečdaliuose valstybių. Europos Sąjungoje bendra šių kategorijų dalis siekia apie 55 proc.

    Kitos didžiosios eilutės: administravimas, ekonomika, švietimas

    Po socialinės apsaugos ir sveikatos didžiausios išlaidų kategorijos Europos Sąjungoje yra bendrosios viešosios paslaugos, ekonomikos reikalai ir švietimas, kurių kiekviena sukasi apie 10 proc. ribą. Bendrosios viešosios paslaugos apima valstybės administravimą, viešuosius finansus, užsienio reikalus, viešąją skolą ir pervedimus tarp valdžios lygių.

    Šios kategorijos dalis ypač nevienoda: nuo 7,5 proc. Bulgarijoje iki 21,2 proc. Vengrijoje. Kai kur, pavyzdžiui, Vengrijoje, Graikijoje ar Italijoje, bendrosios viešosios paslaugos tampa antra didžiausia biudžeto eilute po socialinės apsaugos.

    Ekonomikos reikalams priskiriamos išlaidos, susijusios su užimtumu ir verslu, žemės ūkiu, energetika, pramone, transportu, ryšiais ir ekonominiais tyrimais. Kai kuriose šalyse, tokiose kaip Malta ar Latvija, ši eilutė yra antroje vietoje, o dalis gali siekti apie penktadalį visų išlaidų.

    Švietimas kaip antra didžiausia kategorija išsiskiria Šveicarijoje, kur jam tenka 16,3 proc. visų valdžios sektoriaus išlaidų. Tuo metu gynybai Europos Sąjungoje vidutiniškai skiriama 3,5 proc., o tokios sritys kaip aplinkos apsauga, būstas ir bendruomenės paslaugos ar kultūra sudaro palyginti nedidelę bendro biudžeto dalį.

  • Ar įveiktumėte 15-mečių PISA testą? Patikrinkite matematiką, skaitymą ir mokslus

    Ar įveiktumėte 15-mečių PISA testą? Patikrinkite matematiką, skaitymą ir mokslus

    Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA tyrimas kas trejus metus matuoja 15-mečių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų gebėjimus. Naujausi rezultatai rodo ryškų smukimą daugelyje šalių, ypač matematikos ir skaitymo srityse.

    Ekspertai šį kritimą sieja su išaugusiu skaitmeninių įrenginių naudojimu, trumpėjančiu dėmesio išlaikymu ir mažėjančiu skaitymu savo malonumui. Vis daugiau diskusijų kelia ir dirbtinis intelektas, kuris, netinkamai naudojamas, gali pakeisti mąstymą mechaniniu atsakymų generavimu.

    Kas yra PISA ir ką ji matuoja?

    PISA vertina ne vien mokyklines žinias, o gebėjimą jas taikyti kasdienėse situacijose: interpretuoti tekstą, spręsti praktines užduotis, suprasti mokslinius reiškinius. Dėl to tyrimas dažnai laikomas vienu svarbiausių rodiklių, parodančių švietimo sistemos efektyvumą.

    Pastaraisiais metais vis didesnis dėmesys skiriamas ir skaitmeniniam raštingumui, kritiniam vertinimui bei informacijos patikimumo atpažinimui. Tai tampa ypač aktualu, kai mokiniai ir suaugusieji informaciją dažniau gauna iš socialinių tinklų nei iš knygų ar patikimų šaltinių.

    Ką sako PISA kūrėjai apie mokymąsi?

    OECD švietimo analitikai pabrėžia, kad mokymasis nėra pasyvus turinio vartojimas. Tikras supratimas atsiranda tada, kai žmogus lygina idėjas, argumentuoja, daro išvadas ir reflektuoja.

    „Esmė paprasta: sportinės formos neįgausi žiūrėdamas sportą, ją įgauni sportuodamas. Taip pat ir mokymasis neateina vien vartojant turinį, jis ateina įsitraukiant į idėjas, lyginant ir priešpastatant, o DI gali ištuštinti patį šį procesą“, – sakė OECD PISA iniciatorius Andreasas Schleicheris.

    Ar suaugusieji tikrai geresni?

    Diskusija apie mokinių rezultatus neišvengiamai atsiremia į suaugusiųjų įpročius. Tyrimai Europoje rodo, kad nemaža visuomenės dalis per metus neperskaito nė vienos knygos, o skaitymas laisvalaikiu daugeliui tampa retu įpročiu.

    Todėl PISA pavyzdinės užduotys vis dažniau naudojamos kaip paprastas būdas pasitikrinti, ar gebėtume greitai pritaikyti matematiką, suprasti tekstą ir logiškai paaiškinti mokslo reiškinius. Tokios užduotys atskleidžia ne atmintį, o mąstymo aiškumą.

    Tipinėse matematikos užduotyse prašoma apskaičiuoti dalį ar santykį iš pavaizduoto rašto, įvertinti grafiko teiginių pagrįstumą. Gamtos moksluose dažnai tikrinama, ar žmogus supranta priežasties ir pasekmės ryšius, pavyzdžiui, kodėl žaibas matomas anksčiau nei girdimas griaustinis.

    Skaitymo dalyje paprastai vertinama, ar gebama atskirti prasmingą teiginį nuo absurdiško, ir ar žmogus supranta internetinio pokalbio ar forumo ištraukos esmę. Tokie klausimai ypač aktualūs dezinformacijos laikais, kai svarbu ne tik perskaityti, bet ir teisingai interpretuoti.

  • Ar esate protingesni už 15-metį? PISA klausimai iš matematikos, gamtos mokslų ir skaitymo

    Ar esate protingesni už 15-metį? PISA klausimai iš matematikos, gamtos mokslų ir skaitymo

    By&nbspAmber Louise Bryce
    Published on •Updated

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    This week, the OECD’s PISA report has revealed a global decline in 15-year-old’s maths and reading skills — but how much better can the grown-up’s fare?

    Every three years, the Organisation for Economic Cooperation and Development’s (OECD)’s Programme for International Student Assessment (PISA) evaluates 15-year-olds’ reading, mathematics and science abilities through a standardised test.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    The latest report, published on Tuesday, has revealed a concerning global decline in maths and reading skills in particular. Artificial intelligence (AI), smartphones and social media have been cited as contributing factors.

    “The bottom line is quite simple: You don’t get fit by watching sports. You get fit by doing sports,” Andreas Schleicher, the founder of the OECD’s renowned PISA tests, told Euronews.

    “And the same is true with learning. Learning doesn’t come through the consumption of content; learning comes by engaging with ideas to compare and contrast. And AI can hollow out that very process. That’s what we observe.”

    But what about the adults? Are we any better? A 2024 study by Reading Agency found that half of the adults in the United Kingdom don’t read for pleasure, while a Eurostat survey from the same year found that almost half of EU citizens have not read a single book in twelve months.

    It begs the question: How much better than the 15-year-olds would we all fare?

    Now’s your chance to see — scroll to have a go at a sample of the OECD’s questions. Answers can be found at the very bottom of the page (no cheating!)

    Mathematics

    Question 1: Alex drew the following pattern of red and blue triangles.

    The first four rows of the pattern are shown below.

    Mathematics test from PISA 2022.

    Mathematics test from PISA 2022.
    OECD

    What percentage of the triangles in the first four rows of Alex’s pattern are blue?

    A) 37.5%

    B) 50.0%

    C) 60.0%

    D) 62.5%

    Question 2: Are the statements below supported by the information shown in the graph pictured? Answer either Yes or No for each statement.

    Mathematics test from PISA 2022.

    Mathematics test from PISA 2022.
    OECD

    • The number of DVDs sold declined by about 50% from 2008 through 2014
    • The number of DVDs sold declined by the same amount each year from 2008 through 2014
    • The slope of the line is the average yearly decline in DVDs sold from 2008 to 2014

    Science

    Question 1: Many people are concerned about the global environmental impacts of the manufacture and disposal of clothing.

    Cotton fibres come from the outer layer of the cotton plant’s seeds. Compared to synthetic fibres, cotton fibres need less processing and biodegrade more easily.

    The production of cotton textiles requires a lot of water, fertilisers, pesticides and other harmful chemicals. To try to solve these issues, sustainable cotton production methods are being developed.

    Which of the following actions can be taken to reduce the negative environmental impacts of producing cotton textiles? Highlight all correct answers.

    • Use water more efficiently
    • Reduce the quality of the cotton textiles produced
    • Increase the number of staff that cotton farms employ
    • Use pesticides that are harmful only to the pest species being targeted
    • Dispose of chemical waste in areas far away from the sites involved in cotton production

    Question 2: When lightning strikes, an observer immediately sees a flash of light. Thunder occurs at the same time, but the observer hears it a little later.

    The time taken before an observer hears thunder depends on factors including the distance between the observer and the location of the lightning strike.

    Which one of the following statements best explains why lightning is seen before thunder is heard?

    • The speed of light through air is faster than the speed of sound through air.
    • Light does not need to travel through the air to be seen, but sound does need to travel through the air to be heard.
    • Particles of light are not as heavy as particles of sound, so they are easier to detect
    • Eyes detect light faster than ears detect sound

    Reading

    Question 1: In this test, you will read some sentences and decide if they make sense or not. Answer YES if the sentence makes sense and NO if the sentence does not make sense.

    • The red car had a flat tire
    • Airplanes are made of dogs
    • The student read the book last night

    Question 2: You are visiting your relatives, who recently moved to a farm to raise chickens. You ask your aunt, “How did you learn how to raise chickens?”

    She says, “We talked to a lot of people who raise chickens. And, there are lots of resources on the Internet. For example, there is a Chicken Health forum that I like to visit. It was very helpful to me recently when one of my hens hurt her leg. I’ll show you the conversation I had.”

    Reading test from PISA 2022.

    Reading test from PISA 2022.
    OECD

    What does Ivana_88 want to know?

    • If she can give aspirin to an injured hen
    • How often she can give aspirin to an injured hen
    • How to contact a veterinarian about an injured hen
    • If she can determine the pain level of an injured hen

    Financial literacy

    Financial literacy test from PISA 2022.

    Financial literacy test from PISA 2022.
    OECD

    Greg buys a bike.He takes out a loan with the bike shop’s in-store finance company.How much is Greg likely to pay?

    • Less than 600 zeds
    • More than 600 zeds
    • Exactly 600 zeds

    Answers:

    Mathematics 1. A, 2. Yes, No, Yes.

    Science 1. ’Use water more efficiently’ and ‘Use pesticides that are harmful only to the pest species being targeted’. 2. ‘The speed of light through air is faster than the speed of sound through air.’

    Reading 1. Yes, No, Yes. 2. “If she can give aspirin to my hen”.

    Financial literacy 1. The second response or third response with explanation that Greg will pay additional charges.

    Find the OECD’s full PISA test here.

    Additional sources • OECD

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more

  • Vilkaviškio mokyklų vadovai susėdo į rimtą pasitarimą: ką keis „Vedliai“ ir telefonų ribojimai

    Vilkaviškio mokyklų vadovai susėdo į rimtą pasitarimą: ką keis „Vedliai“ ir telefonų ribojimai

    Vilkaviškio rajono švietimo įstaigų vadovai rugsėjo 8 dieną susirinko į pasitarimą, kuriame aptarė naujų mokslo metų prioritetus, mokinių pasiekimų duomenis ir artėjančius teisės aktų pokyčius. Susitikime daug dėmesio skirta skaitmeninių įgūdžių stiprinimui ir mokyklų pasirengimui naujoms tvarkoms.

    Viena ryškiausių temų tapo mokymosi platforma „Vedliai“, skirta informatikos ir skaitmeninio raštingumo ugdymui. Platformos atstovai nurodė, kad ja naudojasi apie 60 proc. Lietuvos mokyklų, o Vilkaviškio rajone sutarta dėl nuoseklesnio diegimo pradinėse ir pagrindinėse klasėse.

    Planuojama, kad 2026–2027 mokslo metais „Vedliai“ bus taikoma 1–4 ir 5–8 klasėse, tam numatant savivaldybės finansavimą ir suderinus poreikius su mokyklų vadovais bei informatikos mokytojais. Savivaldybės tikslas – suvienodinti prieigą prie kokybiškų skaitmeninių mokymosi priemonių ir sumažinti skirtumus tarp mokyklų.

    Mokinių pasiekimai: kur stiprėjame, kur stringame

    Pasitarime pristatyti 4, 8 ir 10 klasių mokinių pasiekimų patikrinimų rezultatai, lyginant juos su šalies ir kitų savivaldybių vidurkiais. Taip pat aptartos kelių metų tendencijos, siekiant aiškiau įvardyti, kokių sprendimų reikia mokykloms ir savivaldybei.

    Akcentuota, kad 8 klasės lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) pasiekimų patikrinime savivaldybės mokinių vidurkis šiemet buvo 0,9 proc. aukštesnis už šalies vidurkį. Tuo metu 8 klasės matematikos rezultatai išliko žemesni ir, palyginti su savivaldybių vidurkiu, prastėjo.

    Pažymėta, kad augo 8 klasės mokinių dalis, pasiekusi pagrindinį pasiekimų lygį: lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) srityje, palyginti su 2024 metais, šis rodiklis padidėjo 31 proc., matematikos – 16 proc. Tai rodo pozityvų poslinkį, tačiau kartu išryškina poreikį toliau stiprinti matematikos mokymą ir mokymosi pagalbą.

    Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų duomenys taip pat atskleidė mišrų vaizdą. Lietuvių kalbos ir literatūros įvertinimų vidurkis buvo artimas šalies vidurkiui, o aukštesnįjį pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis padidėjo 1,2 proc.

    Matematikos pagrindinį pasiekimų lygį pasiekė 5,2 proc. daugiau mokinių nei pernai, tačiau slenkstinio lygio nepasiekusių dalis išlieka didelė ir siekia 29,9 proc. Nors tai yra 2 proc. mažiau nei 2025 metais, šis rodiklis įvardytas kaip vienas svarbiausių rizikos signalų, reikalaujantis kryptingo darbo.

    4 klasės pasiekimų patikrinimuose dalyvavo 304 mokiniai. Matematikos rezultatų vidurkis nuo šalies vidurkio atsiliko 6,4 proc., o lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) – 2,2 proc.

    Slenkstinio pasiekimų lygio nepasiekė 6,9 proc. matematikos ir 3 proc. lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) patikrinimus laikiusių mokinių. Aptariant rezultatus pabrėžta, kad nors fiksuotas didžiausias atotrūkis nuo šalies vidurkio, lyginant su savivaldybių vidurkiu dalyje rodiklių matomas gerėjimas, o tai leidžia tiksliau planuoti pagalbos priemones.

    Pokyčiai mokyklose: telefonai, priėmimas, pagalba mokytojams

    Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vadovė Ž. Žilinskienė pabrėžė, kad sprendimų centre turi išlikti vaikas, o mokykla privalo užtikrinti saugią aplinką mokiniui ir aiškias darbo sąlygas mokytojui. Pasitarime sutarta, kad pokyčiai turi būti įgyvendinami nuosekliai, remiantis duomenimis ir bendruomenės susitarimais.

    „Svarbiausia, kad mokykla būtų vieta, kurioje vaikas gali mokytis, augti ir jaustis saugus, o mokytojas turėtų pasitikėjimą, palaikymą ir tinkamas sąlygas darbui“, – sakė Ž. Žilinskienė.

    Tarp aptartų naujovių – ir griežtesnė mokinių asmeninių mobiliųjų telefonų bei kitų galinių įrenginių naudojimo tvarka. Nuo 2026 metų rugsėjo 1 dienos mokyklos, įvertinus mokyklos tarybos siūlymus, galės direktoriaus įsakymu nustatyti aiškias naudojimo taisykles, kurias privalės viešai skelbti.

    Taip pat priminta, kad viduriniam išsilavinimui įgyti išlieka dviejų valstybinių brandos egzaminų reikalavimas, o stojant į aukštąjį mokslą reikės būti išlaikius ne mažiau kaip tris valstybinius brandos egzaminus. Ši nuostata akcentuota kaip svarbi planuojant ugdymo procesą vyresnėse klasėse ir konsultavimą dėl mokinių pasirinkimų.

    Dar viena praktinė tema – centralizuoto priėmimo į mokyklas plėtra. Numatoma, kad antrasis etapas nuo 2027 metų sausio 1 dienos startuos savivaldybėse, kuriose mokosi ne daugiau kaip 9 000 mokinių, į šį etapą patenka ir Vilkaviškio rajono savivaldybė.

    Primenama, kad prašymai į mokyklas bus teikiami nuo 2026 metų rugpjūčio 15 dienos per centralizuotą informacinę sistemą. Savivaldybė akcentuoja, kad toks priėmimo modelis leidžia skaidriau planuoti klasių komplektavimą ir užtikrinti aiškesnę tvarką tėvams.

    Pasitarime aptartos ir papildomos paramos priemonės mokykloms. Tarp jų – Mokytojų linijos startas nuo 2026 metų spalio 9 dienos, kai mokytojams nuotoliniu būdu bus teikiamos psichologų ir teisininkų konsultacijos, siekiant stiprinti emocinę gerovę ir profesinį atsparumą.

    Taip pat kalbėta apie nulinės tolerancijos smurtui ir patyčioms politikos įgyvendinimą bei pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms. Mokyklų vadovams priminta atsakomybė už planų parengimą ir praktinį pasirengimą, kad sprendimai krizės atveju būtų greiti ir aiškūs.

    Galiausiai aptarti ir aplinkos pritaikymo asmenims su negalia reikalavimai, įsigaliosiantys nuo 2026 metų rugsėjo 1 dienos. Mokykloms teks užtikrinti, kad aplinka atitiktų bent tris pritaikymo kriterijus, o tai reiškia papildomą planavimą ir investicijų poreikį.

  • DI menas ir fotografijos ateitis: Nóra Bereczki atskleidžia, kas lemia vertingą kadrą

    DI menas ir fotografijos ateitis: Nóra Bereczki atskleidžia, kas lemia vertingą kadrą

    Dirbtinis intelektas per kelerius metus iš laboratorijų ir technologijų įmonių persikėlė į kasdienybę: jis naudojamas reklamoje, medicinoje, švietime ir kūryboje. Kartu auga ir diskusija, ar DI sugeneruotas vaizdas gali būti laikomas menu, o kur baigiasi įrankis ir prasideda autorystė.

    Vengrų kūrėja Nóra Bereczki, internete žinoma kaip Digital Umami, šią diskusiją stebi iš pirmosios linijos. Ji dirba rinkodaros konsultante, o daugiau nei du dešimtmečius užsiima analogine ir skaitmenine fotografija, todėl DI vaizdų generavimą vertina kaip dar vieną kūrybos priemonę, bet ne fotografijos pakaitalą.

    Kas išskiria meną nuo atsitiktinio vaizdo?

    Kūrėja pabrėžia, kad skirtumas tarp įspūdingo, bet atsitiktinio sugeneruoto vaizdo ir kryptingai kuriamo meno dažniausiai slypi žmogaus intencijoje. Pasak jos, darbas prasideda nuo aiškios vizijos: kompozicijos, šviesos, faktūros, rakurso ir nuotaikos, o tada seka iteracijos, kol rezultatas atitinka sumanymą.

    Bereczki dėmesio sulaukė ir dėl serijos, kurioje socialiniuose tinkluose atgaivino vengrų poetus bei rašytojus, o vėliau laimėjo „Reve“ vaizdų generavimo konkursą. Pagrindinis prizas siekė 100 000 JAV dolerių, tai yra apie 90 000 eurų, o į konkursą buvo pateikta dešimtys tūkstančių darbų.

    Laimėjusi serija Dolce Impossible vaizduoja atpažįstamas atostogų scenas su siurrealistiniu posūkiu. Viename iš kadrų paplūdimyje priešais mažą mergaitę stovi žmogaus dydžio omaras, idėja, kuri tradicinės fotosesijos atveju, anot autorės, pareikalautų sudėtingos gamybos, postprodukcijos ir didelio biudžeto.

    DI mokyklose: galimybės ir ribos

    Švietime DI jau naudojamas kuriant interaktyvias užduotis, mokomąją medžiagą ar vizualizacijas, kurios padeda paaiškinti sudėtingus reiškinius. Tačiau, pasak kūrėjos, norint DI integruoti sistemiškai, pirmiausia reikia paruošti mokytojus: kaip tikrinti atsakymų patikimumą, kaip suprasti modelių ribas ir kaip spręsti privatumo bei autorinių teisių klausimus.

    Kitas scenarijus, kurį ji išskiria, yra vaikų savarankiškas DI naudojimas namuose. Bereczki teigia mananti, kad vaikas pirmiausia turi išmokti mokytis be DI, kad susiformuotų kritinis mąstymas, gebėjimas klysti ir taisyti klaidas, o tik tada DI gali tapti papildomu įrankiu, ypač individualizuotam mokymuisi.

    Ji pabrėžia, kad DI ypač naudingas, kai reikia tą pačią temą paaiškinti skirtingais būdais ar prisitaikyti prie mokinio tempo. Tokiais atvejais DI gali padėti suskaidyti informaciją į trumpesnes dalis, pateikti daugiau pavyzdžių ir išlaikyti mokymosi ritmą.

    Darbo rinka ir pavojus supainioti įrankį su partneriu

    Diskusijose apie DI nuolat grįžtama prie baimės, kad technologijos atims darbo vietas. Šią riziką sustiprina ir tyrimai, rodantys, kad kai kuriose srityse, kurios yra labiau veikiamos automatizavimo, jaunų specialistų įsidarbinimo perspektyvos prastėja, nors tuo pat metu atsiranda ir naujų pareigybių, susijusių su DI diegimu bei priežiūra.

    Bereczki ragina neslėpti galvos smėlyje: profesijos keisis, todėl verta iš anksto vertinti, kokių įgūdžių prireiks, ir nuosekliai mokytis. Jos požiūriu, DI priemonės taps kasdieniu darbo įrankiu daugelyje sričių, net jei daliai žmonių jų plėtra kelia diskomfortą.

    Ypatingą riziką ji sieja su tuo, kai dirbtinis intelektas pradedamas traktuoti kaip kūrybos partneris ar net asmenybė. Kūrėja pabrėžia atsakomybės klausimą: sprendimai, kontrolė ir etinės ribos turi likti žmogaus pusėje, nes technologija gali įtikinamai imituoti bendravimą, nors iš tiesų nejaučia ir nesupranta kaip žmogus.

    „Klausimas ne tas, ar įrankis dirbtinis, o ar mintis už jo yra žmogiška“, – sakė Nóra Bereczki.

    Jos patirtis rodo, kad DI kūryboje geriausiai atsiskleidžia tada, kai tampa sąmoningai valdomu instrumentu, o ne atsitiktinių rezultatų generatoriumi. Tuo pat metu visuomenei tenka užduotis išmokti atpažinti, kur baigiasi technologijos galimybės ir prasideda žmogaus atsakomybė, ypač švietime ir informacijos patikimumo vertinime.

  • Vilkaviškyje meras atsisveikino su legendinėmis mokytojomis: už ką dėkojo trim pedagogėms

    Vilkaviškyje meras atsisveikino su legendinėmis mokytojomis: už ką dėkojo trim pedagogėms

    Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka apsilankė Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijoje ir Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijoje. Čia jis padėkojo trims ilgametėms pedagogėms, baigusioms profesinę veiklą ugdymo įstaigose.

    Savivaldybė pabrėžė, kad šis susitikimas skirtas įvertinti mokytojų indėlį į mokinių pasiekimus ir mokyklų bendruomenių gyvenimą. Tokios padėkos, anot švietimo bendruomenių, tampa svarbiu simboliniu žingsniu, stiprinančiu pasitikėjimą mokytojo profesija.

    Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijoje mero padėka įteikta pradinio ugdymo mokytojai Marijai Žemaitienei. Jai dėkota už ilgametį profesionalų darbą, ugdymo rezultatus ir aktyvų dalyvavimą mokyklos veikloje.

    Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijoje padėkos įteiktos matematikos mokytojoms metodininkėms Virginijai Bartkuvienei ir Violetai Zajankauskienei. Savivaldybė akcentavo jų atsakingą darbą, atsidavimą mokiniams ir gebėjimą motyvuoti jaunus žmones ieškoti sprendimų bei siekti tikslų.

    „Nuoširdžiai dėkoju už daugybę metų, skirtų mokyklai ir mokiniams. Per tuos metus Jūs ne tik perdavėte žinias, bet ir lydėjote jaunus žmones jų augimo kelyje, drąsinote, padėjote atrasti savo stiprybes ir siekti užsibrėžtų tikslų. Linkiu sveikatos, gražių akimirkų, mėgstamos veiklos ir daugiau laiko sau bei artimiesiems“, – sakė meras A. Neiberka.

    Mokyklų atstovai pabrėžė, kad ypač svarbus pedagogų nuoseklumas ir ryšys su mokiniais, kai švietimo sistema susiduria su mokytojų trūkumu ir senėjančiu pedagogų amžiumi. Dėl to kiekvienas sprendimas rinktis mokytojo kelią ir likti mokykloje ilgus metus bendruomenėse vertinamas kaip išskirtinė atsakomybė.

    Pedagogėms padėkos ir linkėjimai skambėjo ir iš mokyklų vadovų bei kolektyvų. Gražius žodžius joms skyrė Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijos direktorė Gileta Naujokienė, Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos laikinai einanti direktoriaus pareigas Neringa Bartelienė ir abiejų mokyklų bendruomenės.

  • Visaginas ieško švietimo specialisto: siūlo algą nuo 2 158 eurų ir papildomų apmokamų dienų

    Visaginas ieško švietimo specialisto: siūlo algą nuo 2 158 eurų ir papildomų apmokamų dienų

    Visagino savivaldybės administracija paskelbė konkursą Švietimo, sporto ir kultūros skyriaus vyriausiojo specialisto (-ės) pareigoms. Kandidatams siūlomas pareiginės algos koeficientas 1,20, o pareiginė alga prieš mokesčius prasideda nuo 2 157,60 eurų.

    Darbo vieta numatyta Visagine, o atrinktam darbuotojui bus taikomas 3 mėnesių bandomasis laikotarpis. Savivaldybė pabrėžia, kad laikosi lygių galimybių politikos ir užtikrina vienodas sąlygas visiems kandidatams.

    Siūlomos naudos ir darbo sąlygos

    Skelbiama, kad darbuotojui būtų suteikiamos kasmetinės atostogos ir sudaromos galimybės kelti kvalifikaciją. Taip pat numatyta galimybė iki 2 darbo dienų per mėnesį vykti į sveikatos priežiūros, valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas.

    Be to, siūloma pasinaudoti iki 5 apmokamų darbo dienų per metus sveikatai gerinti ir iki 2 apmokamų darbo dienų per metus saviugdai. Auginantiems vaiką iki 3 metų numatyta 4 darbo dienų savaitė, o auginantiems vaiką iki 14 metų suteikiama laisva diena pirmąją mokslo metų dieną.

    Kaip gauti daugiau informacijos?

    Dėl išsamesnės informacijos apie konkursą ir atrankos sąlygas nurodytas kontaktinis asmuo Visagino savivaldybės administracijoje. Kandidatai gali kreiptis į Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiąją specialistę Anželą Lugovają telefonu arba elektroniniu paštu.

    Konkurso paraiškos priimamos per centralizuotą valstybės ir savivaldybių darbo konkursų portalą, tačiau šiame tekste nuorodos nepateikiamos.

  • Ispaniją supurtė rugpjūčio smūgis: dingo 162 840 darbo vietų, nedarbas vėl kyla

    Ispaniją supurtė rugpjūčio smūgis: dingo 162 840 darbo vietų, nedarbas vėl kyla

    Rugpjūtis atnešė prastesnius skaičius

    Ispanijos darbo rinka rugpjūtį tradiciškai atvėso: Socialinės apsaugos sistemoje registruotų dirbančiųjų sumažėjo 162 840. Tuo pat metu bedarbių skaičius išaugo 44 419.

    Toks kritimas dažniausiai siejamas su turizmo sezono pabaiga ir laikinais pokyčiais švietimo sektoriuje, kai dalis terminuotų sutarčių vasarą nutrūksta. Vis dėlto šių metų rugpjūčio nuosmukis buvo mažiausias, fiksuotas šį mėnesį nuo COVID-19 laikotarpio.

    Metinis vaizdas geresnis

    Nors vieno mėnesio rodikliai prastėjo, per metus Ispanijos darbo rinka, skaičiuojant pagal registruotus dirbančiuosius, ūgtelėjo maždaug 680 000. Tai rodo, kad bendras trendas išlieka pozityvus, nepaisant sezoniškumo.

    Antrąjį 2026 metų ketvirtį nedarbo lygis Ispanijoje sumažėjo iki 9,87 proc. Tai žemiausias rodiklis nuo 2008 metų pradžios, kai šalis dar nebuvo įžengusi į tuometę finansų krizę.

    Didžiausias smūgis švietimui

    Labiausiai rugpjūtį krito švietimo sektoriaus registracijos: daugiau kaip 78 000 mokytojų ir kitų švietimo darbuotojų laikinai nustojo būti apdrausti socialiniu draudimu. Tai siejama su atostogų laikotarpiu ir vasarai būdingu sutarčių pertrūkimu.

    Prie bendro vaizdo prisidėjo ir mažėjantis sezoninis poreikis turizmo paslaugoms, kai pasibaigus intensyviausiam laikotarpiui mažėja darbuotojų poreikis viešbučiuose, maitinimo įstaigose bei aptarnavimo sektoriuje.

    „Kaip ir kiekvieną vasarą, pasibaigus atostogoms, nedarbas didėja dėl sezoninio darbo“, – sakė Ispanijos antroji vicepremjerė ir darbo ministrė Yolanda Díaz.

    Migracijos reguliavimo efektas

    2026 metais rodiklius taip pat veikia užsienio darbuotojų statuso sureguliavimo procesas. Iki rugpjūčio pabaigos į Socialinės apsaugos sistemą per šį mechanizmą buvo įtraukta 337 917 žmonių, o tai amortizavo sezonišką smukimą.

    Skaičiuojama, kad užsieniečiai Ispanijoje jau viršija 3,5 mln. socialinio draudimo įmokas mokančių darbuotojų ir sudaro apie 15,9 proc. visų dirbančiųjų. Dalis statusą sureguliavusių asmenų taip pat registravosi kaip darbo ieškantys, todėl nedarbo statistikoje matomas papildomas kilstelėjimas.

    Bendras registruotų bedarbių skaičius Ispanijoje siekia apie 2 356 000 ir tai yra mažiausias rugpjūčio lygis nuo 2007 metų. Vis dėlto analitikai pabrėžia, kad rudenį dėmesys kryps į tai, ar po sezono pabaigos darbo vietos atsistatys pakankamai greitai.

  • Visagino mokyklos vėl pilnos šurmulio: valdžios žinutė mokiniams ir tėvams nustebino

    Visagino mokyklos vėl pilnos šurmulio: valdžios žinutė mokiniams ir tėvams nustebino

    Rugsėjo 1-oji Visagine pažymėta sugrįžusiu mokinių šurmuliu ir naujų mokslo metų pradžios jauduliu. Mokslo ir žinių diena švietimo bendruomenei priminė, kad kiekvieni metai mokykloje yra ne tik pamokų tvarkaraštis, bet ir asmeninis augimas, atradimai bei naujos galimybės.

    Miesto ugdymo įstaigų bendruomenes šventės proga sveikino Visagino savivaldybės vadovai ir administracijos atstovai. Renginiuose dalyvavo meras Erlandas Galaguz, vicemerė Aleksandra Grigienė, administracijos direktorius Virginijus Andrius Bukauskas ir kiti savivaldybės komandos nariai.

    Daug dėmesio skirta mokinių motyvacijai ir emocinei gerovei: akcentuota smalsumo svarba, atkaklumas siekiant tikslų ir drąsa mokytis iš klaidų. Tėvams priminta, kad nuoseklus palaikymas ir pasitikėjimas vaikais dažnai tampa lemiamu veiksniu, padedančiu įveikti mokslo metų iššūkius.

    Švietimo bendruomenei tai ypač aktualu ir dėl pastarųjų metų tendencijų, kai mokyklos visoje Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiria ne vien akademiniams rezultatams, bet ir saugiai aplinkai, įtraukiam ugdymui, skaitmeniniams įgūdžiams bei karjeros kompetencijoms. Šios kryptys ryškėja ir mokytojų kasdienybėje, kurioje auga poreikis diferencijuoti užduotis ir padėti skirtingų poreikių mokiniams.

    „Kiekvieni nauji mokslo metai – tai nauja pradžia, kupina galimybių augti, pažinti ir atrasti. Linkiu, kad mokyklos būtų gausios smalsumo, pagarbos, draugystės ir tikėjimo savo jėgomis. Tegul čia kiekvienas mokinys jaučiasi svarbus, pastebėtas ir drąsiai žengia pirmyn“, – sakė Erlandas Galaguz.

    Naujų mokslo metų proga mokytojams linkėta profesinio įkvėpimo, kantrybės ir kūrybiškumo, o mokiniams – ryžto išbandyti naujas veiklas, klausti ir ieškoti atsakymų. Visagino mokyklos į naują etapą žengia su aiškia žinute: svarbiausia, kad kiekvienas vaikas jaustųsi priimtas ir turėtų sąlygas augti.

  • Rugsėjo 1-oji jau čia: meras Robertas Duchnevičius siunčia žinutę, kurią verta išgirsti visiems

    Rugsėjo 1-oji jau čia: meras Robertas Duchnevičius siunčia žinutę, kurią verta išgirsti visiems

    Prasidėjus naujiems mokslo metams, savivaldybės meras Robertas Duchnevičius kreipėsi į mokinius, jų tėvus ir švietimo bendruomenę, pasveikindamas su Rugsėjo 1-ąja. Tai diena, kuri daugeliui šeimų reiškia naują startą, o ugdymo įstaigoms – intensyvaus darbo pradžią.

    Sveikinime akcentuojama, kad mokykla yra ne tik žinių, bet ir vertybių, atsakomybės bei bendrystės erdvė. Pasak mero, kiekviena nauja klasė ir kiekvienas naujas mokslo metų etapas yra proga išsikelti aiškius tikslus, o svarbiausia – jų siekti nuosekliai, kartu su mokytojais ir artimaisiais.

    „Linkiu, kad šie mokslo metai būtų kupini smalsumo, prasmingų atradimų ir pasitikėjimo savimi, o kiekviena diena mokykloje vestų arčiau jūsų svajonių“, – sakė Robertas Duchnevičius.

    Pastaraisiais metais Lietuvos švietimo sistemoje ryškėja kelios tendencijos, kurios keičia kasdienybę mokyklose: didesnis dėmesys mokinių emocinei gerovei, įtraukusis ugdymas ir skaitmeninių įgūdžių svarba. Vis daugiau mokyklų stiprina pagalbos mokiniui tinklą, o tėvų ir mokytojų bendradarbiavimas tampa vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių vaiko pažangą.

    Naujų mokslo metų pradžia taip pat primena praktinius rūpesčius: saugų kelią į mokyklą, tvarkingą dienos režimą ir atsakingą technologijų naudojimą. Specialistai pabrėžia, kad aiškios taisyklės namuose, stabilus miego grafikas ir nuoseklus pasiruošimas pamokoms dažnai duoda greitesnį rezultatą nei vienkartinės pastangos semestro pabaigoje.

    Mero sveikinimas simboliškai pažymi bendrą startą visai bendruomenei, o jo pagrindinė žinutė paprasta: sėkmingi mokslo metai prasideda nuo tarpusavio pagarbos, kantrybės ir tikėjimo, kad kiekvienas mokinys gali augti. Šiandien tai svarbu ir pirmokams, ir abiturientams, ir visiems, kurie kasdien kuria mokyklos gyvenimą.