CP v2

Tag: Švietimas

  • Savivaldybių reitingas 2026: Zarasų rajonas būsto srityje pirmas Lietuvoje, bendrame – 43 vieta

    Savivaldybių reitingas 2026: Zarasų rajonas būsto srityje pirmas Lietuvoje, bendrame – 43 vieta

    Portalo „Delfi“ pristatytame „Savivaldybių reitinge 2026“ Zarasų rajono savivaldybė bendroje įskaitoje užėmė 43 vietą iš 60. Nors bendras rezultatas rodo, kad kai kuriose srityse dar yra kur augti, vienoje kategorijoje Zarasų rajonas išsiskyrė visos šalies mastu.

    Būsto srityje Zarasų rajono savivaldybė užėmė 1 vietą Lietuvoje ir surinko 55,59 taško iš 70 galimų. Šis įvertinimas signalizuoja, kad gyvenamosios aplinkos ir būsto rodikliai rajone šiuo metu yra vieni stipriausių tarp visų savivaldybių.

    Kas lėmė pirmą vietą?

    Vertinant būsto sritį buvo atsižvelgta į rodiklius, susijusius su būsto įperkamumu, kainomis, renovuotų namų dalimi, šilumos kaina, gyvenamuoju plotu vienam gyventojui. Taip pat vertinti statybos leidimai, naujai pastatyti būstai ir kiti gyvenimo kokybę bei būsto rinką atspindintys parametrai.

    Tokie kriterijai dažnai išryškina regionų pranašumus prieš didmiesčius, ypač kalbant apie kainų lygį ir didesnį gyvenamąjį plotą vienam gyventojui. Kita vertus, pirmoji vieta būsto srityje nereiškia, kad visos problemos išspręstos, tačiau rodo aiškią konkurencinę stiprybę.

    Aukšti įvertinimai ir kitur

    Be lyderystės būsto kategorijoje, Zarasų rajono savivaldybė gana tvirtai pasirodė ir kitose srityse. Kultūros ir sporto srityje savivaldybė reitinguota 7 vietoje, švietimo srityje užėmė 11 vietą.

    Aplinkos ir tvarumo srityje Zarasų rajonas įvertintas 26 vieta, o infrastruktūros srityje – 29 vieta. Šie rezultatai rodo, kad bendras reitingas ne visada atskleidžia stipriausias savivaldybės puses, todėl svarbu vertinti ir atskirų sričių pjūvius.

    Kaip sudaromas savivaldybių reitingas?

    „Delfi“ užsakymu žurnalo „Reitingai“ parengtame tyrime buvo vertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Reitingas sudarytas remiantis 140 rodiklių, kurie suskirstyti į 12 sričių, apimančių viešąsias paslaugas, socialinę ir ekonominę situaciją, infrastruktūrą bei gyvenimo kokybę.

    Toks palyginimas savivaldybėms tampa ne tik viešu įvertinimu, bet ir praktiniu įrankiu planuojant prioritetus. Aukštos pozicijos atskirose srityse leidžia aiškiau matyti, kur sukaupta kompetencija ir geriausios praktikos, o žemesnės – kur reikalingi nuoseklūs pokyčiai.

    Zarasų rajono savivaldybei pirmoji vieta būsto srityje tampa stipriu signalu gyventojams ir investuotojams, kad rajonas gali būti patrauklus gyventi. Kartu bendras 43 rezultatas primena, jog siekiant tvaresnio proveržio svarbu išlaikyti stiprybes ir kryptingai gerinti silpnesnes grandis.

    „Šis įvertinimas parodo, kad būsto srityje turime aiškių pranašumų, tačiau kartu matome ir kryptis, kuriose būtina toliau dirbti“, – teigiama savivaldybės pranešime.

    Tekstas parengtas pagal portalo „Delfi“ ir žurnalo „Reitingai“ informaciją.

  • Ukmergės savivaldybėje – šeštokų klausimai merui: nuo biudžeto iki dviračių takų ir autobusų

    2026 metais gegužės 12 dieną Ukmergės rajono savivaldybėje lankėsi Dukstynos pagrindinės mokyklos 6a klasės mokiniai. Kartu su klasės auklėtoja Virginija Volungevičiene jie susitiko su savivaldybės meru Dariumi Varnu ir mero patarėja Goda Juzėnaite.

    Vizitas surengtas įgyvendinant mokykloje vykdomą projektą Atverk duris profesijai, kuriuo siekiama supažindinti moksleivius su įvairiomis profesijomis ir institucijų darbu. Šįkart šeštokai iš arti pamatė, kaip veikia savivalda ir kokie sprendimai lemia miesto kasdienybę.

    Kas labiausiai nustebino moksleivius?

    Susitikimo metu mokiniai domėjosi savivaldybės veikla, biudžeto planavimu, savivaldos struktūra ir Ukmergės miesto ateities perspektyvomis. Didžiausią įspūdį jiems paliko tai, kad maždaug pusė savivaldybės biudžeto skiriama švietimui.

    Toks skaičius atspindi daugumos Lietuvos savivaldybių realybę: reikšminga išlaidų dalis tenka ugdymo įstaigų išlaikymui, mokytojų darbo užmokesčiui, mokinių pavežėjimui ir kitoms švietimo paslaugoms. Mokiniai taip pat pabrėžė, kad meras atsakė į klausimus aiškiai ir paprastai.

    Klausimai nuo pomėgių iki miesto planų

    Jaunieji ukmergiškiai aktyviai įsitraukė į pokalbį ir klausė ne tik apie strateginius savivaldybės darbus, bet ir apie mero kasdienybę. Juos domino, kaip atrodo vadovo darbo diena, kokie jo laisvalaikio užsiėmimai ir net netradiciniai pomėgiai, pavyzdžiui, elnių auginimas.

    Kita dalis klausimų buvo labai praktiška: kaip sprendžiamos viešųjų erdvių niokojimo problemos, ar planuojama plėsti dviračių takus, kaip būtų galima patogiau suderinti miesto autobusų tvarkaraščius. Mokiniai taip pat svarstė, ką savivaldybė galėtų padaryti, kad į Ukmergę atėtų daugiau didesnių prekybos tinklų ir gyventojams rečiau tektų vykti apsipirkti į kitus miestus.

    Vizito metu mokiniai apsilankė mero kabinete, susipažino su kasdienėmis darbo užduotimis ir apžiūrėjo savivaldybės administracijos pastatus. Jie taip pat domėjosi miesto stebėjimo sistemomis ir tuo, kaip technologijos padeda užtikrinti viešąją tvarką.

    Kodėl tokie susitikimai svarbūs?

    Tokio pobūdžio susitikimai ugdo pilietiškumą ir padeda vaikams suprasti, kaip priimami sprendimai, darantys įtaką jų mokyklai, gatvėms ar viešajam transportui. Praktinė patirtis dažnai tampa stipresniu impulsu domėtis bendruomenės gyvenimu nei teorinės pamokos.

    Šis vizitas parodė, kad net šeštokai geba kelti konkrečius klausimus apie infrastruktūrą, paslaugų kokybę ir miesto patrauklumą. Kartu tai signalas savivaldai, kokias temas jaunoji karta mato kaip svarbiausias kasdieniame gyvenime.

    Savivaldybės administracijos informacija ir nuotraukos.

  • Druskininkuose moksleiviai iš arti pamatė savivaldybės darbą: ką sužinojo apie miesto valdymą?

    Druskininkuose moksleiviai iš arti pamatė savivaldybės darbą: ką sužinojo apie miesto valdymą?

    Druskininkų savivaldybėje apsilankę moksleiviai turėjo progą iš arčiau susipažinti su tuo, kaip priimami miestui svarbūs sprendimai ir kaip kasdien veikia vietos valdžia. Pažintinio vizito metu vaikai lankėsi savivaldybės erdvėse, bendravo su darbuotojais ir uždavė jiems rūpimų klausimų.

    Kaip skelbia Druskininkų savivaldybė, su Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos priešmokyklinukais bei Druskininkų „Ryto“ gimnazijos pirmokais susitiko vicemerė Diana Brown. Susitikimas tapo proga paprastai ir vaikams suprantamai papasakoti, ką reiškia dirbti savivaldoje ir kokias atsakomybes prisiima miesto vadovai.

    Mažieji „Atgimimo“ mokyklos ugdytiniai domėjosi, ką savivaldybė veikia kasdien, kaip planuojami darbai ir kodėl vieni projektai įgyvendinami greičiau, o kiti reikalauja daugiau laiko. Vaikai taip pat aplankė vicemerės kabinetą ir, anot savivaldybės, aktyviai įsitraukė į pokalbį.

    Tuo metu Druskininkų „Ryto“ gimnazijos pirmokai lankėsi skirtinguose savivaldybės skyriuose ir susipažino su specialistų darbu. Moksleiviai sužinojo, kokios funkcijos tenka įvairių sričių darbuotojams, kaip organizuojamas miesto valdymo procesas ir kokie sprendimai turi įtakos gyventojų kasdienybei.

    Tokie vizitai dažnai siejami ne tik su pilietiškumo ugdymu, bet ir su ankstyvu karjeros pažinimu, kai mokiniai pirmą kartą pamato, kuo skiriasi skirtingos profesijos viešajame sektoriuje. Savivaldybių administracijose dirba ne tik vadovai, bet ir švietimo, socialinių paslaugų, infrastruktūros, viešųjų pirkimų, finansų bei komunikacijos specialistai, todėl vaikams atsiveria platesnis miesto „užkulisių“ vaizdas.

    Vicemerė Diana Brown, cituojama savivaldybės pranešime, pasidžiaugė didėjančiu jaunų žmonių smalsumu ir domėjimusi miesto gyvenimu. Ji pabrėžė, kad savivaldybei svarbu kalbėtis su vaikais ir jaunimu, nes būtent jie ateityje taps aktyviais bendruomenės nariais, o dalis jų galbūt rinksis ir darbą viešajame sektoriuje.

    Pastaraisiais metais Lietuvoje vis dažniau kalbama apie pilietiškumo stiprinimą mokyklose, o praktiniai vizitai į institucijas laikomi viena efektyvesnių priemonių. Tiesioginis kontaktas su sprendimų priėmėjais ir specialistais padeda moksleiviams geriau suprasti, kuo savivalda skiriasi nuo valstybės institucijų, ir kodėl vietiniai sprendimai daro apčiuopiamą poveikį jų aplinkai.

  • Gegužės 18 dieną renkasi Švietimo komitetas: ką svarstys dėl švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos

    2026 metais gegužės 18 dieną 10.00 valandą vyks Švietimo, kultūros, sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto posėdis. Savivaldybė nurodo, kad posėdyje bus nagrinėjami komiteto darbotvarkėje numatyti klausimai.

    Tokie posėdžiai dažniausiai apima sprendimus, turinčius tiesioginę įtaką gyventojams: nuo švietimo įstaigų tinklo ir mokinių pavėžėjimo iki kultūros paslaugų prieinamumo bei visuomenės sveikatos stiprinimo priemonių. Socialinės apsaugos dalyje paprastai aptariamas socialinių paslaugų organizavimas ir paramos priemonių taikymas.

    Komitetų darbas yra viena pagrindinių grandžių, kur formuojami siūlymai tarybos sprendimams: vertinami administracijos parengti projektai, tikslinami prioritetai, keliami papildomi klausimai. Posėdžių metu taip pat aptariami gyventojų poreikiai ir praktinės problemos, kurios vėliau gali virsti konkrečiais sprendimais.

    Gyventojams aktualiausia informacija paprastai būna susijusi su planuojamais pokyčiais paslaugose ir finansavime, todėl darbotvarkės klausimai leidžia iš anksto suprasti, kokie sprendimai gali būti svarstomi artimiausiu metu. Įprastai po posėdžio sprendimų projektai keliauja į savivaldybės tarybą, kur priimami galutiniai nutarimai.

    Komiteto posėdžio darbotvarkė skelbiama savivaldybės pateiktoje medžiagoje. Joje detalizuojami svarstomi klausimai, pranešėjai ir sprendimų projektai.

  • Seime aptarta visuomenės sveikatos biurų ateitis: ko reikia, kad prevencija veiktų savivaldybėse

    Seime aptarta visuomenės sveikatos biurų ateitis: ko reikia, kad prevencija veiktų savivaldybėse

    Gegužės 8 dieną Seime surengtoje konferencijoje Visuomenės sveikatos biurai – tiltas į sveikesnį Lietuvos rytojų dėmesys sutelktas į tai, kaip savivaldybėse sustiprinti prevenciją ir paslaugas, kurios gyventojus pasiekia dar iki ligų. Renginyje susitiko nacionalinio lygmens sprendimų priėmėjai, savivaldos, visuomenės sveikatos ir švietimo atstovai bei ekspertai.

    Diskusijų centre atsidūrė visuomenės sveikatos biurų vaidmuo: nuo sveikos gyvensenos ugdymo ir psichikos sveikatos stiprinimo iki priklausomybių prevencijos bei gyventojų švietimo. Pabrėžta, kad biurai savivaldybėse dažnai tampa pagrindiniu kontaktu bendruomenėms, mokykloms ir šeimoms, kai reikia greitų, praktiškų prevencinių sprendimų.

    Akcentai: jaunimas ir emocinė sveikata

    Renginyje daug dėmesio skirta jaunimo priklausomybių prevencijai ir emocinės sveikatos stiprinimui, nes būtent šiose srityse savivaldybės vis dažniau susiduria su augančiais iššūkiais. Aptarta, kad ankstyvosios intervencijos mokyklose ir bendruomenėse gali sumažinti rizikas, tačiau tam reikia nuoseklių programų ir stabilaus jų įgyvendinimo.

    Kalbėta ir apie sveikos gyvensenos ugdymą nuo ankstyvo amžiaus, kai elgsenos įpročiai formuojasi greičiausiai. Pabrėžta, kad prevencija efektyviausia tada, kai ji paremta realiais vietos duomenimis ir pritaikoma konkrečios savivaldybės situacijai, o ne vykdoma formaliai.

    Specialistų rengimas ir savivaldybių pajėgumai

    Konferencijoje iškelta visuomenės sveikatos specialistų rengimo ir jų pritraukimo į regionus tema. Akcentuota, kad paslaugų kokybė priklauso ne tik nuo programų gausos, bet ir nuo darbuotojų kompetencijų, darbo krūvio bei galimybių bendradarbiauti su mokyklomis, pirminės sveikatos priežiūros įstaigomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis.

    Taip pat aptarta, kad visuomenės sveikatos biurų veikla tiesiogiai siejasi su nacionaliniais sveikatos tikslais, tačiau įgyvendinimas realybėje neretai remiasi savivaldybių organizaciniu pajėgumu. Tai reiškia, kad vienodų paslaugų prieinamumas skirtingose savivaldybėse gali skirtis, todėl svarbu stiprinti koordinavimą ir gerųjų praktikų perėmimą.

    Konferencijoje dalyvavę atstovai

    Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos pirmoji ponia Diana Nausėdienė, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, savivaldybių, visuomenės sveikatos biurų ir švietimo įstaigų atstovai. Tarp dalyvių buvo ir Švenčionių rajono savivaldybės delegacija.

    Švenčionių rajonui atstovavo meras Rimantas Klipčius, visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną, Raminta Kiškėnienė bei Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazijos direktorė Asta Turskienė. Renginyje aptartos temos aktualios tiek didmiesčiams, tiek regionams, kur prevencinių paslaugų pasiekiamumas dažnai priklauso nuo vietos komandų stiprumo.

  • Pagėgiuose paminėtas meno ir sporto mokyklos 25-metis: koncertas subūrė mokinius, mokytojus ir alumnus

    Pagėgiuose paminėtas meno ir sporto mokyklos 25-metis: koncertas subūrė mokinius, mokytojus ir alumnus

    Jubiliejus Pagėgių kultūros centre

    Gegužės 4 dieną Pagėgių kultūros centre surengta Pagėgių savivaldybės meno ir sporto mokyklos 25-mečio šventė. Jubiliejinis koncertas „25 metai judesio, kūrybos ir augimo“ į vieną salę subūrė dabartinius ir buvusius mokinius, mokytojus, tėvus, senelius, socialinius partnerius bei mokyklos bičiulius.

    Renginyje akcentuota, kad mokykla per ketvirtį amžiaus tapo svarbia ugdymo ir bendruomenės traukos vieta, kur vaikai nuosekliai ugdo meninius ir sportinius gebėjimus. Šventė buvo skirta ne tik pasirodymams, bet ir mokyklos kelio įprasminimui bei padėkai žmonėms, kūrusiems jos tradicijas.

    Pasirodymai ir paroda

    Scenoje skambėjo muzikos skyriaus mokinių programa, parengta kartu su mokytojais, o renginio erdves papildė dailės skyriaus mokinių ir pedagogų paroda „Vizijos“. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie bendri projektai padeda mokiniams patirti kūrybos procesą nuo idėjos iki pristatymo publikai.

    Šventei energijos suteikė sporto skyriaus mokinių pasirodymas, akcentavęs judesio ir disciplinos svarbą ugdyme. Renginio scenografija ir vizualiniai sprendimai sujungė skirtingas mokyklos kryptis į vieną pasakojimą apie augimą ir bendrystę.

    Sveikinimai ir sugrįžę alumnai

    Mokyklos bendruomenę sveikino Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius, pabrėžęs mokyklos plėtrą ir pasiekimus. Jo teigimu, per 25 metus išaugo tiek ugdymo paslaugų įvairovė, tiek mokinių skaičius, o mokyklos veikla prisideda prie Pagėgių krašto žinomumo.

    Ypatingu šventės akcentu tapo buvusių mokinių sugrįžimas ir jų pasirodymai. Emilija Aliukonytė-Mackevičienė, Milda Jašinskaitė-Jasevičienė, Airida Mockutė-Burkauskienė, Dovilė Pavilionytė, Julija Paleckytė, Rokas Kondrotas ir Dominykas Norkus dalijosi savo patirtimis bei sveikino mokyklos bendruomenę.

    Organizatoriai dėkojo buvusiems mokyklos mokytojams ir vadovams už ilgametį indėlį, o taip pat visiems prisidėjusiems prie jubiliejinės programos. Pasak renginio rengėjų, tokios sukaktys primena, kad rezultatai gimsta iš nuoseklaus darbo, mokytojų autoriteto ir šeimų palaikymo.

  • Startuoja Europos egzaminas 2026: 10 klausimų per 10 minučių ir prizai aktyviausiems dalyviams

    Gegužės 8 dieną startuoja Europos egzaminas 2026, į kurį kviečiami įsitraukti tiek moksleiviai, tiek suaugusieji. Tai jau 17-ąjį kartą rengiamas žinių testas, skirtas pasitikrinti supratimą apie Europos Sąjungą, jos institucijas ir aktualijas.

    Egzaminą galima laikyti internetu nuo gegužės 8 dienos 8.00 valandos iki gegužės 10 dienos 23.59 valandos. Dalyviams pateikiami 10 klausimų, o kiekvienam atsakymui skiriama po 1 minutę, tad visas testas užtrunka apie 10 minučių.

    Kaip vyks dalyvavimas?

    Organizatoriai pabrėžia, kad testas pritaikytas skirtingo amžiaus žmonėms ir nereikalauja išankstinės registracijos kiekvienam dalyviui atskirai. Užduotis galima spręsti nuotoliu pasirinktu metu per nurodytą laikotarpį, todėl dalyvauti patogu ir mokyklose, ir darbovietėse, ir namuose.

    Klausimai paprastai apima temas nuo ES istorijos ir institucijų veikimo iki kasdienių europinių iniciatyvų, kurios daro įtaką švietimui, vartotojų teisėms, kelionėms ar skaitmeninėms paslaugoms. Tokia struktūra leidžia ne tik pasitikrinti faktines žinias, bet ir geriau suprasti, kaip ES sprendimai veikia kasdienybę.

    Kviečia mokytojus ir organizacijas

    Šiemet daugiau dėmesio skiriama bendruomenėms, kurios gali paskatinti platesnį dalyvavimą. Mokytojai kviečiami tapti Europos egzamino organizatoriais ir įtraukti mokyklų bendruomenes, o organizacijoms parengtas atskiras iššūkis, skatinantis suburti kolegas ar narius bendrai iniciatyvai.

    Toks modelis pastaraisiais metais ypač pasiteisina, nes trumpas formatas ir aiškus laiko limitas leidžia egzaminą integruoti į pamoką, renginį ar vidinę organizacijos veiklą. Be to, bendra dalyvavimo patirtis dažnai tampa proga aptarti europines temas plačiau nei vien tik teste pateikiami klausimai.

    Prizai ir apdovanojimai

    Organizatoriai skelbia, kad prizais bus apdovanojami 100 atsitiktine tvarka atrinktų dalyvių. Taip pat bus įvertinta 1 aktyviausiai dalyvavusi mokykla ir 1 atsitiktine tvarka atrinkta mokykla, taip skatinant ne tik individualų, bet ir bendruomeninį įsitraukimą.

    Norintys pasiruošti iš anksto gali atlikti treniruotei skirtą užduotį ir susipažinti su mokomąja medžiaga apie ES. Europos egzaminą organizuoja Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.

  • Kėdainiuose ieškoma sprendimų: kaip mokyklose sustiprinti socialinį ir emocinį ugdymą bei pagalbą

    Kėdainiuose ieškoma sprendimų: kaip mokyklose sustiprinti socialinį ir emocinį ugdymą bei pagalbą

    Kėdainių rajono savivaldybėje į pasitarimą susirinko ugdymo įstaigų vadovai ir partneriai, dirbantys su vaikų gerove. Susitikime dalyvavo savivaldybės vadovybė, policijos, Vaiko teisių apsaugos tarnybos bei Švietimo pagalbos tarnybos atstovai.

    Pagrindinis dėmesys skirtas socialinio ir emocinio ugdymo situacijai rajono mokyklose ir darželiuose, įvardytiems iššūkiams bei veiksmingoms praktikoms. Aptarta, kad visos Kėdainių rajono švietimo įstaigos taiko socialinio ir emocinio ugdymo programas, tačiau jų įgyvendinimo kokybę lemia specialistų ir bendruomenės įsitraukimas.

    Kas yra socialinis ir emocinis ugdymas?

    Socialinis ir emocinis ugdymas apima įgūdžius, kurie padeda vaikams atpažinti emocijas, valdyti stresą, megzti pagarbius santykius ir priimti atsakingus sprendimus. Praktikoje tai dažniausiai vyksta integruojant temas į pamokas, klasės valandėles ar specialius užsiėmimus.

    Specialistai pabrėžia, kad šie įgūdžiai glaudžiai susiję su mokyklos klimatu: kai bendruomenėje aiškios taisyklės, veikia pagalbos mechanizmai ir nuosekliai sprendžiami konfliktai, mažėja patyčių rizika. Tokia kryptis svarbi ir mokymosi pasiekimams, nes emocinis saugumas tiesiogiai veikia dėmesį, motyvaciją bei elgesį klasėje.

    Prevencija ir pagalbos sistemos mokyklose

    Susitikime akcentuota, kad ugdymo įstaigos daug dėmesio skiria patyčių ir smurto prevencijai, o sprendimai ieškomi ne tik po incidentų, bet ir prevenciškai. Mokyklose veikia Vaiko gerovės komisijos, vykdomos prevencinės veiklos, palaikomas bendradarbiavimas su švietimo ir gerovės srities partneriais.

    Taip pat aptarta, kad mokyklose taikomi socialinio emocinio konteksto tyrimai, kuriais siekiama įvertinti mokinių ir darbuotojų savijautą, tarpusavio santykius, saugumo jausmą ir emocinę aplinką. Surinkti duomenys padeda pastebėti tendencijas ir laiku koreguoti priemones, kai kyla rizikos signalų.

    Kur didžiausi iššūkiai?

    Viena ryškiausių problemų, įvardytų pasitarime, yra švietimo pagalbos specialistų trūkumas. Kai mokyklose ar darželiuose neužtenka psichologų, socialinių pedagogų ar specialiųjų pedagogų, pagalbos laukimo laikas ilgėja, o krizinėse situacijose mažėja galimybių greitai suteikti reikiamą paramą.

    Susitikimo dalyviai taip pat atkreipė dėmesį į bendradarbiavimo su šeimomis sudėtingumą. Nors mokyklos dažniau atvirai kalba apie problemas ir incidentus, konstruktyvus dialogas ne visada užsimezga, ypač kai situacijos susijusios su emociniais sunkumais ar elgesio iššūkiais.

    Pasitarime priminta, kad kiekviena ugdymo įstaiga turi krizių valdymo komandą ir veiksmų algoritmus, tačiau jų efektyvumą stiprina nuoseklus visų grandžių darbas. Ypatingai pabrėžta tėvų atsakomybė, nes krizinėse situacijose vaikui svarbiausia yra vieninga, rami ir aiški suaugusiųjų laikysena.

    Susitikimo pabaigoje sutarta kreiptis į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ir teikti siūlymus, kaip nacionaliniu lygmeniu būtų galima dar labiau sustiprinti socialinį ir emocinį ugdymą. Tikimasi, kad sprendimuose bus derinamos prevencijos priemonės, specialistų pritraukimas ir praktinės pagalbos mokykloms galimybės.

  • Tarptautinė konferencija Sūduvos gimnazijoje: kaip menas padeda kalbėti apie save ir pasaulį

    Tarptautinė konferencija Sūduvos gimnazijoje: kaip menas padeda kalbėti apie save ir pasaulį

    Marijampolėje, Sūduvos gimnazijoje, surengta tarptautinė konferencija priminė, kad menas neretai tampa universalia kalba, padedančia aiškiau išsakyti mintis ir išgirsti kitus. Renginys buvo skirtas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti, todėl dėmesys natūraliai krypo į kalbos, kūrybos ir tapatybės ryšį.

    Konferencija gimnazijoje vyko jau šeštą kartą ir subūrė moksleivius bei pedagogus ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Danijos, Italijos bei Sakartvelo. Skirtingų šalių patirtys leido palyginti, kaip menas naudojamas ugdyme, bendruomenės telkime ir asmeninei saviraiškai.

    Konferencijos akcentai ir dalyviai

    Renginio pradžioje dalyvius pasveikino Marijampolės savivaldybės vicemeras Ričardas Bagdanavičius ir Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Matusevičienė. Sveikinimuose pabrėžta, kad kūryba skatina smalsumą, drąsina kelti klausimus ir kurti ilgalaikius ryšius.

    „Linkiu, kad menas ir toliau jus įkvėptų ieškoti, kurti, kelti klausimus ir nebijoti išsakyti savo minčių. Tegul šiandien pristatytos idėjos tampa pradžia naujiems atradimams, draugystėms ir ateities projektams“, – sakė Ričardas Bagdanavičius.

    Konferencijoje pristatyta 16 pranešimų lietuvių ir anglų kalbomis. Tokia struktūra leido įtraukti tarptautinius dalyvius ir kartu lavinti viešojo kalbėjimo bei akademinio pristatymo įgūdžius, kurie vis dažniau laikomi esmine šiuolaikinio ugdymo dalimi.

    Apie ką kalbėjo jaunieji pranešėjai?

    Pranešimuose nagrinėta, kaip menas tampa saviraiškos forma ir kodėl kūrybiškumas svarbus ne tik scenai ar galerijai, bet ir kasdieniam žmogaus gyvenimui. Dalis temų siejosi su psichologine gerove, savęs pažinimu, gebėjimu įvardyti emocijas ir patirtis per tekstą, vaizdą ar garsą.

    Diskusijose grįžta prie klausimo, ar galima atskirti kūrėją nuo jo kūrinio, ir kaip menas keičia mūsų požiūrį į visuomenę. Taip pat svarstyta, ar menas pirmiausia kviečia klausytis ir matyti, ar vis dėlto skatina mąstyti ir kritiškai vertinti aplinką.

    Įvertinimai ir apdovanojimai

    Po pranešimų komisija išrinko geriausių darbų autorius ir paskelbė nugalėtojus. Specialiais Marijampolės savivaldybės mero Povilo Isodos įsteigtais prizais apdovanoti du pranešimų autoriai.

    Vienas apdovanojimas atiteko Modestai Audrai Mikolanytei, IV a klasės mokinei iš Marijampolės marijonų gimnazijos, už pranešimą Menas – tylus žmogaus sielos pasakojimas. Kitas prizas skirtas Gabrielei Stanynaitei iš Šv. Cecilijos gimnazijos.

  • Kalnėnų progimnazija mini 30-metį: kas susirinko į šventę Mažeikiuose ir kokie linkėjimai skambėjo

    Mažeikių Kalnėnų progimnazija gegužės 7 dieną surengė bendruomenės šventę, skirtą mokyklos veiklos 30-mečiui. Renginys pavadintas Po paukštės sparnais – 30 metų augimo, draugystės ir svajonių, o į jį pakviesti mokiniai, tėvai, buvę darbuotojai ir socialiniai partneriai.

    Jubiliejaus proga mokyklai linkėta ilgų gyvavimo metų, sėkmingo darbo ir nuoseklaus tobulėjimo. Sveikinimus bendruomenei perdavė Mažeikių rajono savivaldybės merės patarėja Viktorija Pagojė, Seimo narės Ingridos Braziulienės padėjėjas Romualdas Sakalauskas, Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos klebonas, vicedekanas Ramūnas Norkus, taip pat rajono švietimo įstaigų vadovai ir kiti svečiai.

    Šventėje dėkota progimnazijos pedagogams ir darbuotojams už kasdienį darbą bei atsidavimą. Padėkos žodžius tarė progimnazijos direktorė Regina Arbatauskienė, taip pat tėvų atstovai, pabrėžę mokyklos vaidmenį kuriant saugią, augimui palankią aplinką vaikams.

    Renginio programoje skambėjo dainos, pristatyti vaizdo prisiminimai, dalintasi istorijomis apie mokyklos pradžią, svarbiausius pokyčius ir bendruomenės augimą. Taip pat pagerbti mokyklos darbuotojai, išėję Amžinybėn.

    Jubiliejinę šventę vainikavo bendras mokinių ir mokytojų choro pasirodymas. Finaline akimirka tapo šaulių įneštas 30-mečio tortas, simboliškai užtvirtinęs bendruomenės sutelktumą ir tradicijų tęstinumą.