CP v2

Tag: Švietimas

  • Marijampolės savivaldybė ieško vyriausiojo specialisto: alga apie 2 517 eurų prieš mokesčius

    Marijampolės savivaldybė ieško vyriausiojo specialisto: alga apie 2 517 eurų prieš mokesčius

    Marijampolės savivaldybės administracija paskelbė konkursą į karjeros valstybės tarnautojo Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Kandidatai atrankoje dalyvaus valstybės tarnybos nustatyta tvarka.

    Skelbime nurodoma, kad pareiginės algos koeficientas siekia 1,40 bazinio dydžio, o atlygis sudaro apie 2 517 eurų neatskaičius mokesčių. Galutinis išmokamas darbo užmokestis priklausys nuo taikomų mokesčių ir individualios situacijos.

    Priimant į pareigas bus taikomas 3 mėnesių išbandymo terminas. Šis laikotarpis skirtas įvertinti, ar darbuotojas tinkamas pareigoms, o pareigos atitinka lūkesčius ir kompetencijas.

    Dokumentai priimami elektroniniu būdu per VATIS atrankos į valstybės tarnybą modulį. Kandidatai dokumentus gali pateikti 10 darbo dienų nuo konkurso paskelbimo Viešojo valdymo agentūros interneto svetainėje.

    Konkurso administravimo, dokumentų priėmimo ir konkurso vykdymo funkcijas atlieka konkursą inicijuojanti įstaiga, tai yra Marijampolės savivaldybės administracija. Papildoma informacija teikiama savivaldybės nurodytais kontaktais.

  • Panevėžio pailgintos dienos grupės pradinukams: kur registruoti vaiką ir kiek tai kainuoja

    Panevėžyje tėvams, kurie po pamokų ieško saugios ir ugdančios aplinkos pradinukams, siūloma išeitis – pailgintos dienos grupės. Jos veikia lopšeliuose-darželiuose „Taika“, „Dobilas“ ir „Varpelis“, o šiuo metu jas lanko beveik 80 pradinių klasių mokinių.

    Šios grupės įsteigtos įgyvendinant Visos dienos mokyklos projektą, kurio esmė – sudaryti vaikams prasmingo užimtumo galimybes po pamokų ir palengvinti dirbančių šeimų kasdienybę. Paslaugos modelis apima ne tik priežiūrą, bet ir ugdomąsias veiklas, padedančias vaikams stiprinti mokymosi ir socialinius įgūdžius.

    Kaip veikia pailginta diena?

    Pailgintos dienos grupėse vaikai paprastai gali būti nuo 12 iki 17.30 valandos. Šiuo metu jiems padedama ruošti namų darbus, organizuojamos sporto, STEAM ir kitos ugdomosios veiklos, taip pat vyksta edukaciniai ir meninės raiškos užsiėmimai.

    Svarbi šių grupių dalis – dienos struktūra ir nuoseklus užimtumas, kuris mažina laiką prie ekranų ir padeda formuoti kasdienius įpročius. Tėvams tai reiškia aiškų planą, kada ir kur vaikas bus prižiūrimas, o vaikams – pastovesnę rutiną ir daugiau galimybių bendrauti.

    Registracija ir priėmimas

    Savivaldybė primena, kad būsimų pirmokų tėvai jau dabar gali kreiptis į lopšelių-darželių „Taika“ ir „Dobilas“ administracijas dėl registracijos kitiems mokslo metams. Nors grupės pirmiausia orientuotos į pirmokus, esant laisvų vietų priimami ir vyresni pradinių klasių mokiniai.

    Vaikų palydėjimo tvarka priklauso nuo mokyklos vietos: iš šalia esančių mokyklų į grupes vaikus gali atlydėti auklėtojai ar jų padėjėjai, o iš kitų mokyklų dažniausiai atveda tėvai ar artimieji. Toks sprendimas leidžia derinti vaikų saugumą ir realias šeimų galimybes.

    Kaina ir lengvatos

    Paslaugos kaina – 36 eurai per mėnesį. Socialinę paramą gaunantiems vaikams taikomos lengvatos, o prireikus už papildomą mokestį gali būti teikiami pavakariai.

    Panevėžio savivaldybės teigimu, pailgintos dienos grupės padeda šeimoms suderinti darbą ir vaikų priežiūrą, o pradinukams suteikia daugiau mokymosi pagalbos ir prasmingo laiko po pamokų. Tėvams, planuojantiems naujus mokslo metus, rekomenduojama registracija pasirūpinti iš anksto.

  • Kupiškio rajone patvirtintos 2026 metų vaikų vasaros stovyklų datos ir finansavimas: kas toliau?

    Kupiškio rajone patvirtintos 2026 metų vaikų vasaros stovyklų datos ir finansavimas: kas toliau?

    Kupiškio rajono savivaldybė pranešė, kad 2026 metais balandžio 30 dieną administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintos mokinių ir vaikų vasaros stovyklų datos bei numatytas finansavimas jų organizavimui.

    Savivaldybės teigimu, sprendimas reiškia, kad stovyklų organizatoriai jau gali planuoti pamainas, užimtumo programas ir pasirengimą priimti vaikus vasaros laikotarpiu.

    Kas vyksta dabar?

    Šiuo metu vyksta sutarčių pasirašymas su įstaigomis, kurios organizuos stovyklas. Tik užbaigus šį etapą organizatoriai galės pereiti prie praktinių veiksmų, susijusių su dalyvių priėmimu.

    Baigus sutarčių derinimą, įstaigos pradės registraciją į stovyklas. Tėvams tai svarbus signalas sekti informaciją, nes populiariausios pamainos dažnai užsipildo greitai.

    Kur kreiptis tėvams ir globėjams?

    Savivaldybė tėvus ir globėjus ragina dėl konkrečios informacijos kreiptis tiesiogiai į stovyklas organizuojančias įstaigas. Būtent jos pateiks tikslius stovyklų laikus, registracijos pradžios datas ir dalyvavimo sąlygas.

    Registruojantis į stovyklas paprastai tenka įvertinti kelis praktinius dalykus, tokius kaip vaiko amžius, pasirinktos programos pobūdis, užimtumo trukmė ir reikalingi dokumentai, todėl organizatoriai dažniausiai pateikia atskiras taisykles kiekvienai pamainai.

    Ką reiškia patvirtintas finansavimas?

    Patvirtintas finansavimas suteikia organizatoriams aiškesnį pagrindą planuoti veiklas, personalo poreikį ir priemones. Tai taip pat leidžia anksčiau sudėlioti programų turinį ir pasirengti saugumo bei priežiūros reikalavimams.

    Konkrečias finansavimo detales, stovyklų sąrašą ir galimas dalyvavimo sąlygas gyventojams paprastai pateikia pačios stovyklas organizuojančios įstaigos ir savivaldybės skelbiami dokumentai.

  • „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: rekordinis dalyvių skaičius ir klausimai, suklaidinę labiausiai

    „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: rekordinis dalyvių skaičius ir klausimai, suklaidinę labiausiai

    Paaiškėjo septintą kartą surengto „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai. Balandžio 30 dieną vykusi iniciatyva šiemet sulaukė rekordinio susidomėjimo: registravosi daugiau kaip 24 000 žmonių, o egzaminą laikė per 17 000 dalyvių.

    Egzaminas kasmet kviečia pasitikrinti rūšiavimo ir atsakingo vartojimo žinias, o kartu primena, kad teisingi įpročiai formuojasi ne per vieną dieną. Organizatoriai akcentuoja, jog rūšiavimas dažnai priklauso nuo konteksto, todėl vien „iškalti taisykles“ ne visuomet pakanka.

    Didžiausią aktyvumą ir šiemet demonstravo moksleiviai: egzamine dalyvavo beveik 15 000 mokinių, prisijungė apie 500 ugdymo įstaigų. Pastebima, kad įsitraukimas didėja ir už mokyklos ribų, nes savo žinias tikrinosi mokytojai, studentai, įmonių bei organizacijų darbuotojai.

    Kur dalyviai klydo dažniausiai?

    Rezultatai parodė, kad daliai dalyvių daugiausia neaiškumų kelia situacijos, kuriose reikia įvertinti, ar daiktas laikytinas pakuote, ar jau atlieka, kurią tvarkyti reikia kitaip. Vienas iš klausimų, užkliuvusių daugeliui, buvo apie medinę dėžutę, parduodamą kartu su vaisiais ar uogomis, ir į kurį konteinerį ją reikėtų išmesti.

    Skirtingose amžiaus grupėse išryškėjo nevienodi iššūkiai. Jaunesniems dalyviams daugiau klausimų sukėlė vartojimo įpročiai ir jų įtaka atliekų kiekiui, o vyresniems dažniau kliuvo teisiniai ir reglamentavimo niuansai.

    Rekordas ir aiški žinutė kitam kartui

    Nors bendras įsitraukimas augo, tobulų rezultatų buvo nedaug. Pavyzdžiui, 5–10 klasių grupėje iš daugiau kaip 9 000 dalyvių į visus klausimus teisingai atsakė vienas mokinys, o tai rodo, kad net ir aktyviai besimokančioms grupėms pritrūksta praktinių žinių.

    „Rūšiavimo žinios stiprėja per bandymus ir klaidas, todėl svarbiausia, kad žmonės nepaleidžia temos iš akiračio“, – pabrėžia egzamino organizatoriai.

    Egzaminą organizuoja „VAATC“, projektą globoja Aplinkos ministerija, o prie iniciatyvos prisideda Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai. Organizatoriai tikisi, kad šių metų patirtis paskatins dalyvius atnaujinti žinias ir kitąmet sugrįžti dar geriau pasiruošus.

  • Tauragėje renkasi geriausi geografai: Žalgirių gimnazijoje vyksta 38-oji mokinių olimpiada

    Tauragėje renkasi geriausi geografai: Žalgirių gimnazijoje vyksta 38-oji mokinių olimpiada

    Gegužės 4–6 dienomis Tauragės Žalgirių gimnazijoje vyksta 38-osios Lietuvos mokinių geografijos olimpiados šalies etapas. Į renginį pakviesti 90 stipriausių 9–12 klasių mokinių iš 25 Lietuvos savivaldybių.

    Šalies etapas tradiciškai sutraukia tuos, kurie atrankose savo mokyklose ir savivaldybėse parodė geriausius rezultatus. Olimpiadoje tikrinamos ne tik teorinės žinios, bet ir gebėjimas taikyti jas praktiškai, analizuoti duomenis ir spręsti užduotis.

    Tokie renginiai mokiniams tampa proga palyginti savo pasirengimą nacionaliniu mastu ir susipažinti su bendraamžiais, kuriuos vienija panašūs interesai. Regionui tai taip pat galimybė priimti šalies masto švietimo renginį ir parodyti vietos bendruomenės pasirengimą.

    Geografijos olimpiados svarbios ir platesniame kontekste: jos skatina domėtis aplinkosauga, klimato kaita, miestų planavimu, demografija ir kitomis temomis, kurios vis dažniau tampa viešų sprendimų dalimi. Dalis dalyvių vėliau renkasi studijas, susijusias su gamtos ir socialiniais mokslais, duomenų analize ar teritorijų planavimu.

    Olimpiados šalies etapas Tauragėje vyksta kelias dienas, o dalyviams tai intensyvus maratonas, kuriame svarbus ir žinių gylis, ir gebėjimas susikaupti. Po užduočių vertinimo paaiškės geriausiai pasirodę mokiniai, kuriems atsivers papildomos galimybės atstovauti Lietuvai tarptautiniuose formatuose.

  • Marijampolėje priešmokyklinukai panėrė į chemiją: eksperimentai pavertė mokslą žaidimu

    Marijampolėje priešmokyklinukai panėrė į chemiją: eksperimentai pavertė mokslą žaidimu

    Marijampolės savivaldybėje priešmokyklinio amžiaus vaikai sulaukė neįprastos dovanos – gyvos pažinties su chemija, kurią lydėjo demonstraciniai eksperimentai ir paprasti, kasdienybėje atpažįstami pavyzdžiai. Edukacijoje mažieji susipažino su medžiagomis, jų savybėmis ir tuo, kaip skirtingi junginiai gali keisti spalvą, formą ar reakcijos eigą.

    Tokios veiklos tampa vis svarbesnės ankstyvajame ugdyme, nes padeda vaikams mokslą sieti ne su teorija, o su patyrimu. Praktiniai bandymai lavina smalsumą, skatina kelti klausimus ir mokytis per stebėjimą, o tai vėliau palengvina gamtos mokslų supratimą pradinėse klasėse.

    Renginio metu vaikams parodyta, kad chemija gali būti saugi ir įdomi, jei laikomasi aiškių taisyklių. Edukatoriai priminė, kad bandymai su ugnimi, kaitinimu ar reakcijomis, kuriose naudojamos stipresnės medžiagos, galimi tik prižiūrint suaugusiesiems ir naudojant apsaugos priemones.

    Savivaldybė pažymi, kad tokios iniciatyvos padeda stiprinti vaikų pasitikėjimą savo gebėjimais ir kuria palankesnį santykį su mokslu nuo pat mažumės. Ankstyvosios edukacijos specialistai pabrėžia ir kitą naudą: eksperimentai ugdo kantrybę, gebėjimą sekti instrukcijas bei dirbti komandoje, kai rezultatas pasiekiamas kartu.

    Organizatoriai tikisi, kad įspūdžiai paskatins vaikus ir namuose domėtis mokslo reiškiniais, tačiau akcentuoja atsakingą požiūrį. Tėvams rekomenduojama rinktis amžiui pritaikytus, saugius bandymus su kasdienėmis priemonėmis, o sudėtingesnius eksperimentus palikti mokyklai ar edukacinėms programoms.

  • Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos konkursą laimėjo Oksana Karoblienė: kada ji pradės vadovauti?

    Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos konkursą laimėjo Oksana Karoblienė: kada ji pradės vadovauti?

    Panevėžio miesto savivaldybėje įvykus konkursui Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos direktoriaus pareigoms, išrinkta nauja įstaigos vadovė. Atrankoje varžėsi du kandidatai, daugiausia balų surinko ir konkurso laimėtoja tapo Oksana Karoblienė.

    Ji turi ilgametę pedagoginę ir vadybinę patirtį: yra dirbusi lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, vėliau ėjo vadovaujančias pareigas. Šiuo metu O. Karoblienė dirba Panevėžio „Vyturio“ progimnazijoje direktoriaus pavaduotoja ugdymui.

    Pasak savivaldybės, kandidatė yra sukaupusi patirties organizuojant ugdymo procesą, užtikrinant jo kokybę ir telkiant komandą. Taip pat akcentuojamas bendradarbiavimas su švietimo bendruomene bei dalyvavimas nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose.

    Nurodoma, kad naujoji vadovė yra įgijusi verslo vadybos magistro laipsnį, o profesinę kompetenciją stiprina kvalifikacijos tobulinimo programose. Savivaldybė tikisi, kad ši patirtis prisidės prie progimnazijos augimo, bendruomenės sutelktumo ir į mokinio pažangą orientuotų sprendimų.

    Direktorė penkerių metų kadencijai bus paskirta gavus teigiamą Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadą pagal Korupcijos prevencijos įstatymą. Tik po šios procedūros bus galutinai patvirtinta jos darbo pradžios data.

    Švietimo įstaigų vadovų atrankos savivaldybėse paprastai vykdomos vertinant vadovavimo kompetencijas, strateginį planavimą ir gebėjimą telkti bendruomenę. Pastaraisiais metais mokykloms vis dažniau keliami lūkesčiai stiprinti mokinių pasiekimų stebėseną, gerinti emocinį klimatą ir diegti šiuolaikiškus ugdymo metodus.

  • Jonavos konferencijoje – nuolatinio tobulėjimo švietime patirtys ir pirmieji rezultatai

    Jonavos konferencijoje – nuolatinio tobulėjimo švietime patirtys ir pirmieji rezultatai

    Jonavoje surengtoje tarptautinėje konferencijoje aptarta, kaip ugdymo įstaigos praktiškai taiko nuolatinio tobulėjimo principus ikimokykliniame ir pradiniame ugdyme. Renginys subūrė švietimo bendruomenę diskusijai apie tai, kas veikia kasdienėje praktikoje, o kas dar kelia klausimų.

    Konferencijos dalyviai gilinosi į kokybės vadybos sistemos taikymą, akcentuodami nuoseklius, mažais žingsniais paremtus pokyčius. Dėmesys skirtas ne tik procesams, bet ir tam, kaip pokyčiai atsispindi vaikų įsitraukime, ugdymo aplinkoje bei mokyklos bendruomenės susitarimuose.

    Kas keičiasi ugdymo įstaigose?

    Pranešimuose aptartos praktikos, susijusios su vaikų įsitraukimo stebėsena, tėvų grįžtamuoju ryšiu ir kasdieniais sprendimais klasėje. Taip pat nagrinėta, kaip ugdymo įstaigos vertina pirmuosius taikymo rezultatus per 3–4 mėnesius ir kokie rodikliai padeda suprasti, ar pokytis iš tiesų įsitvirtina.

    Konferencijoje akcentuota, kad nuolatinis tobulėjimas švietime remiasi ne vien pavienėmis iniciatyvomis, o aiškia sistema: susitarimais, reguliaria refleksija ir duomenimis grįstu sprendimų priėmimu. Praktikoje tai dažniausiai reiškia dažnesnį grįžtamąjį ryšį, aiškesnius tikslus ir bendrą kalbą tarp administracijos, pedagogų ir tėvų.

    Tarptautinis kontekstas ir vietos patirtys

    Renginyje pristatytos Nyderlandų patirtys ir jų pritaikymo galimybės Lietuvos kontekste. Konferencijoje dalyvavo ir metodikos pradininkė iš Nyderlandų Marijke Broer, kuri su dalyviais aptarė, kokių sąlygų reikia, kad kokybės vadybos sistema veiktų ne formaliai, o taptų kasdienio darbo dalimi.

    „Šis susitikimas – puiki proga ne tik pabendrauti, bet ir iš arčiau susipažinti su tuo, kas vyksta mūsų rajone, kokie pokyčiai čia gimsta ir kuo gyvename kasdien“, – sakė Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Lineta Jakimavičienė.

    Ji pabrėžė, kad naujas požiūris į pokyčių valdymą švietime įtraukė ne tik pedagogus, bet ir savivaldybės lygmens sprendimų priėmėjus. Pasak jos, tai padėjo greičiau sutarti dėl bendrų tikslų ir krypties, o pokyčius vertinti per realius kasdienybės sprendimus.

    Vizitai ir refleksijos: ką parodė praktika?

    Konferencijos dalyviai vyko į patirtinius vizitus Jonavos lopšelį-darželį „Pakalnutė“ ir Jonavos „Žingsnio“ pradinę mokyklą, kur stebėjo, kaip susitarimai dėl ugdymo kokybės veikia konkrečiose situacijose. Tokie vizitai paprastai leidžia ne tik pamatyti priemones ar dokumentus, bet ir įvertinti, kaip jie keičia pedagogų darbą ir vaikų kasdienę patirtį.

    Po vizitų vykusiose refleksijos sesijose aptartos įžvalgos ir tai, kaip skirtingos įstaigos sprendžia panašius iššūkius. Diskusijose taip pat keltas klausimas dėl mokinių adaptacijos pereinant iš pradinio ugdymo į dalykinę sistemą ir kaip užtikrinti, kad kokybės sistema išliktų gyva, o ne taptų vienkartiniu projektu.

    Renginį užbaigė tyrimo rezultatų aptarimas, kuriame analizuota, kaip nuolatinio tobulėjimo sistema veikia ugdymo įstaigų vadovus, pedagogus ir mokinius. Konferencijos organizatoriai pabrėžė, kad svarbiausia vertė slypi ne vien pristatytuose pavyzdžiuose, o gebėjime nuosekliai mokytis vieniems iš kitų ir matuoti pažangą pagal aiškiai sutartus kriterijus.

  • „Fizika aplink mus“ Ignalinoje: paaiškėjo nugalėtojai ir darbai, kurie labiausiai įtikino komisiją

    „Fizika aplink mus“ Ignalinoje: paaiškėjo nugalėtojai ir darbai, kurie labiausiai įtikino komisiją

    Balandžio 29 dieną Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijoje įvyko konkurso „Fizika aplink mus“ vertinimo komisijos posėdis. Renginio tikslas – skatinti mokinių smalsumą, kūrybišką mąstymą ir parodyti, kad fizikos dėsniai kasdienybėje pritaikomi kur kas plačiau nei vien pamokoje.

    Švietimo bendruomenė pabrėžia, kad tokie konkursai padeda ugdyti ne tik dalykines žinias, bet ir gebėjimą aiškiai pristatyti idėjas. Mokiniai varžėsi keliose kategorijose, o savo temas atskleidė vizualiai ir tyrinėdami realius pavyzdžius.

    Komisijai buvo pateikti kūrybiniai darbai: plakatai, pateiktys ir referatai. Vertinant darbus daugiausia dėmesio skirta aiškiai fizikos reiškinių interpretacijai, idėjos originalumui, argumentų pagrįstumui ir pateikimo kokybei.

    Plakatų kategorijos prizininkai

    Plakatų dalyje pirmoji vieta skirta Evelinai Patiejūnaitei iš Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos, mokytojas Arvydas Medzevičius. Antroji vieta atiteko Vidiškių gimnazijos mokinėms Viltei Petrulėnaitei, Ramintai Akinskaitei, Gabijai Česokaitei ir Džordanai Taluntytei, mokytoja Joana Garnevičienė.

    Trečiąją vietą pasidalino Paulius Senovaitis ir Austėja Česokaitė iš Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos, mokytojas Arvydas Medzevičius. Komisija pažymėjo, kad šioje kategorijoje ypač svarbi buvo gebėjimo suderinti vaizdinę medžiagą su tiksliu fizikos turiniu kokybė.

    Pateiktys ir referatai: kas išsiskyrė?

    Pateikčių (7–8 kl.) dalyje pirmąją vietą laimėjo Artūras Baganas iš Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos, mokytojas Stasys Keraitis. Antroji vieta atiteko Matui Aleksejevui iš Vidiškių gimnazijos, mokytoja Joana Garnevičienė.

    Trečiąją vietą pasidalino Armanas Petronis iš Vidiškių gimnazijos, mokytoja Joana Garnevičienė, ir Gabrielė Rastenytė iš Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos, mokytojas Arvydas Medzevičius. Referatų kategorijoje pirmąją vietą pelnė Jurgita Pauliukėnaitė iš Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos, mokytojas Stasys Keraitis.

    Konkurso organizatoriai akcentuoja, kad mokinių darbai parodė, kaip fizika susijusi su technologijomis, gamtos reiškiniais ir kasdieniais sprendimais. Nugalėtojai ir prizininkai pasveikinti, o mokiniams palinkėta ir toliau drąsiai tyrinėti, eksperimentuoti bei rinktis su gamtos mokslais susijusius iššūkius.

    „Sveikiname jaunuosius fizikus ir dėkojame mokytojams už kryptingą mokinių parengimą bei įkvėpimą domėtis fizikos pasauliu“, – sakė Ignalinos rajono švietimo ir sporto paslaugų centro metodininkė Vita Bagdonienė.

  • Europos egzaminas 2026: per 10 minučių pasitikrinkite ES žinias ir dalyvaukite prizų loterijoje

    Gegužės 8 dieną prasideda Europos egzaminas 2026 – jau 17-ąjį kartą organizuojamas žinių testas, kviečiantis prisijungti tiek moksleivius, tiek suaugusiuosius. Organizatoriai ragina išbandyti jėgas internetu ir pasitikrinti, kiek išmanote apie Europos Sąjungą, jos institucijas ir aktualijas.

    Egzaminą bus galima spręsti nuo gegužės 8 dienos 8.00 valandos iki gegužės 10 dienos 23.59 valandos specialioje interneto platformoje. Dalyviams pateikiama 10 klausimų, o kiekvienam atsakymui skiriama po 1 minutę, todėl visas testas trunka apie 10 minučių.

    Kaip vyksta Europos egzaminas?

    Europos egzaminas sudarytas taip, kad būtų aiškus ir patogus įvairaus amžiaus dalyviams: klausimai sprendžiami internetu, o rezultatas paaiškėja iškart po užduoties. Tokia forma leidžia lengvai įsitraukti net ir tiems, kurie nori tik greitai pasitikrinti žinias be ilgo pasiruošimo.

    Organizatoriai pabrėžia, kad testas yra ne tik varžybos, bet ir mokymosi priemonė: klausimai dažnai apima temas nuo ES institucijų veikimo iki piliečių teisių, bendrosios rinkos ar euro zonos pagrindų. Tai aktualu ir moksleiviams, kuriems svarbi pilietinio ugdymo dalis, ir dirbantiems žmonėms, kasdien susiduriantiems su ES sprendimų pasekmėmis.

    Mokytojams ir organizacijoms – atskiri iššūkiai

    Šiais metais mokytojai kviečiami tapti Europos egzamino organizatoriais ir suburti savo bendruomenes dalyvauti kartu. Tai suteikia galimybę egzaminą integruoti į pamokas ar mokyklos iniciatyvas, o dalyviams – spręsti testą koordinuotai, vienu metu ar per sutartą veiklą.

    Taip pat parengtas specialus iššūkis organizacijoms, kurios nori įtraukti darbuotojus ar narius į trumpą žinių patikrinimą. Tokios iniciatyvos dažnai pasiteisina kaip vidinės komunikacijos ir bendruomeniškumo stiprinimo priemonė, ypač kai kalbama apie pilietiškumą ir informuotumą.

    Prizai ir pasiruošimas testui

    Organizatoriai skelbia, kad prizais bus apdovanojami 100 atsitiktine tvarka atrinktų dalyvių, taip pat 1 aktyviausiai dalyvavusi mokykla ir 1 atsitiktine tvarka atrinkta mokykla. Tokia sistema skatina dalyvauti ne tik siekiant aukšto rezultato, bet ir dėl galimybės laimėti vien už įsitraukimą.

    Norintys pasiruošti egzaminui kviečiami išspręsti treniruotei skirtą užduotį ir susipažinti su egzamino šaltiniais, kuriuose pateikiama pagrindinė informacija apie ES. Europos egzaminą organizuoja Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.