Tag: Švietimas

  • Varėna šovė į Lietuvos TOP 4: meras prabilo, kas nulėmė netikėtą švietimo proveržį

    Varėna šovė į Lietuvos TOP 4: meras prabilo, kas nulėmė netikėtą švietimo proveržį

    Artėjant Rugsėjo 1-ajai Varėnoje susitiko rajono mokyklų vadovai, savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Rima Svirskienė ir meras Algis Kašėta. Susitikime aptarti pasirengimo naujiems mokslo metams darbai ir bendri tikslai, akcentuotas bendruomenės susitelkimas.

    R. Svirskienė susitikime pabrėžė, kad Varėnos rajono savivaldybė pagal švietimo pasiekimus šalyje pakilo į ketvirtą vietą. Pasak jos, tai signalas, jog kryptingas mokyklų ir savivaldybės darbas duoda apčiuopiamų rezultatų, o pasirinkta švietimo stiprinimo kryptis pasiteisina.

    „Tai jūsų ilgo ir nuoseklaus darbo rezultatas“, – sakė meras A. Kašėta, dėkodamas mokyklų vadovams ir visai švietimo bendruomenei.

    Mero teigimu, aukšti rezultatai nėra vien tik skaičius reitinguose ar suvestinėse, nes jie remiasi kasdieniais sprendimais mokyklose. Jis ragino vadovus nepamiršti pašaukimo ir vidinių resursų, kurie padeda telkti mokytojų kolektyvus, kurti mokiniams saugią ir motyvuojančią aplinką.

    Susitikimo metu mokyklų vadovams perduotos pirmokams skirtos dovanėlės ir mero laiškai. Pabrėžta, kad Rugsėjo 1-oji kasmet reiškia naują startą, o šis laikotarpis svarbus ne tik mokiniams, bet ir pedagogams bei tėvams.

    Kalbėta ir apie platesnį kontekstą, su kuriuo šiuo metu susiduria Lietuvos mokyklos: mokytojų trūkumo rizikas, didėjantį emocinės gerovės poreikį, mokinių pasiekimų atotrūkius ir būtinybę stiprinti pagalbos mokiniui sistemą. Savivaldybės vaidmuo čia tampa esminis, nes nuo jo priklauso, kaip greitai mokyklos gauna realią pagalbą ir resursus.

    Susitikimo pabaigoje švietimo bendruomenei palinkėta drąsos, susitelkimo ir prasmingų naujų mokslo metų. Akcentuota, kad pasiekimų tęstinumas priklausys nuo nuoseklaus darbo ir gebėjimo greitai reaguoti į kintančius mokinių poreikius.

  • Vilkaviškyje mokytojams nuskambėjo aiški žinia: nauji mokslo metai pareikalaus emocinės stiprybės

    Vilkaviškyje mokytojams nuskambėjo aiški žinia: nauji mokslo metai pareikalaus emocinės stiprybės

    Vilkaviškyje surengta konferencija „Būti mokytoju“ subūrė Vilkaviškio rajono švietimo įstaigų vadovus, pedagogus ir kitus bendruomenės narius, besiruošiančius naujiems mokslo metams. Renginys tapo ne tik pasveikinimu, bet ir praktinių įžvalgų erdve apie tai, ko mokytojams šiandien labiausiai reikia kasdienėje profesijoje.

    Konferencijos dalyvius pasveikino Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka ir vicemerė Daiva Riklienė. Pedagogams linkėta įkvėpimo, tvirtumo ir pasitikėjimo, pabrėžiant, kad mokytojo darbas yra matomas ir reikalingas bendruomenei.

    „Mokytojo darbas – tai kur kas daugiau nei žinių perdavimas. Kasdien savo pavyzdžiu, žodžiais ir sprendimais mokytojai padeda jaunam žmogui augti, atrasti savo stiprybes ir pasirinkti gyvenimo kelią“, – sakė Algirdas Neiberka.

    Šių metų programoje ryškia akcentu tapo mokytojo emocinis atsparumas ir savirūpa, nes didėjant ugdymo uždaviniams, auga ir psichologinis krūvis. Emocinio intelekto kompetencijų lavinimo trenerė, konsultantė ir lektorė Nomeda Marazienė pranešime apie vidinę ekologiją kvietė ieškoti būdų, kaip tausoti save rūpinantis kitais.

    Mentorystės tema konferencijoje skambėjo kaip viena svarbiausių priemonių, padedančių mažinti profesinę vienatvę ir palaikyti mokytojų augimą. Nacionalinės švietimo agentūros atstovė Vaiva Stanionienė kalbėjo apie mentorystės reikšmę bei poreikį skirtinguose pedagogo karjeros etapuose, ypač pradedantiesiems.

    Dalis pranešimų buvo skirta lyderystei ir pasitikėjimu grįstiems sprendimams, kurie daro įtaką ne tik mokyklos mikroklimatui, bet ir mokinių pasiekimams. Kultūros vadybininkė, kūrybos praktikė, teatro režisierė ir edukatorė Vida Narveišytė kvietė pažvelgti į autentišką lyderystę kaip į kasdienį pasirinkimą kurti aiškias ribas, susitarimus ir bendradarbiavimą.

    Renginio nuotaiką praturtino muzikiniai pasirodymai ir improvizacijos trupės „IMPRO 241“ programa. Organizatoriai pažymėjo, kad tokie intarpai svarbūs ne vien kaip pramoga, bet ir kaip bendruomenės telkimo bei emocinės įtampos mažinimo elementas.

    Konferenciją „Būti mokytoju“ organizavo Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrius. Renginio partneriais tapo Vilkaviškio kultūros centras, Vilkaviškio menų mokykla ir Vilkaviškio sporto centras.

  • Zarasai pasiruošė rugsėjui: 81 pirmokui – kraiteliai, kurie sutaupys tėvams ir laiko, ir pinigų

    Zarasai pasiruošė rugsėjui: 81 pirmokui – kraiteliai, kurie sutaupys tėvams ir laiko, ir pinigų

    Artėjant 2026–2027 mokslo metų pradžiai Zarasų rajono savivaldybė paruošė 81 mokyklinių priemonių kraitelį vaikams, kurie rugsėjį pirmą kartą sės į pirmos klasės suolą. Savivaldybė tikina, kad tai praktinė pagalba šeimoms ir būdas užtikrinti, kad startas mokykloje būtų sklandesnis.

    Šiemet 81 pirmokas pasiskirstys per tris ugdymo įstaigas: Zarasų „Santarvės“ pradinėje mokykloje jų bus 61, Zarasų r. Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijoje – 18, o Zarasų „Lakštingalos“ mokyklos Magučių ugdymo skyriuje – 2. Visiems numatytas vienodas priemonių rinkinys, pritaikytas kasdieniams pirmos klasės poreikiams.

    Kas sudėta į pirmoko kraitelį

    Kraitelyje – priemonės rašymui ir skaičiavimui: HB pieštukas, spalvoti pieštukai ir flomasteriai, trintukas, dvigubas drožtukas su konteineriu, liniuotė, plunksnakotis bei mėlyno rašalo kapsulės. Taip pat įdėti sąsiuviniai linijomis ir langeliais bei A5 formato sąsiuvinių aplankalų rinkinys.

    Kūrybinėms veikloms numatyti akvarelė, teptukai ir A4 formato piešimo albumas, o darbeliams – dvipusis spalvotas popierius, spalvotas kartonas, pieštukiniai ir PVA klijai bei vaikiškos žirklės. Prie rinkinio pridedamas ir šviesą atspindintis pakabukas, svarbus vaiko matomumui kelyje tamsiuoju paros metu.

    Kodėl tokia pagalba svarbi

    Pirmoko kraitelis gali sumažinti dalį išlaidų, kurios šeimoms tenka vasaros pabaigoje, kai vienu metu reikia įsigyti daug skirtingų priemonių. Ne mažiau svarbu ir tai, kad vienodas rinkinys padeda išvengti situacijų, kai klasėje dalis vaikų mokslo metų pradžioje neturi būtiniausių priemonių.

    Priemonės sudėtos į kartoninį lagaminėlį, papuoštą savivaldybę reprezentuojančiu dizainu, tad kraitelis tampa ir simboline dovana pirmokui. Savivaldybė pabrėžia, kad tikslas – palengvinti pirmąsias savaites mokykloje ir paskatinti vaikus drąsiai įsitraukti į mokymąsi bei kūrybą.

  • DI keičia darbo rinką: pradedančiųjų užduotys nyksta, o IT sektoriuje kartelė kyla dar greičiau

    Dirbtinis intelektas vis dažniau perima užduotis, kurios daugelį metų buvo natūralus startas pradedantiesiems darbuotojams: informacijos suvedimą, ataskaitų rengimą, dokumentacijos pildymą ar bazines analizes. Dėl to įmonės persvarsto, ką reiškia „junior“ pozicija, o jaunimui į darbo rinką tenka žengti kitokiomis sąlygomis.

    Pokyčiai ypač ryškūs IT sektoriuje, kur DI įrankiai tapo kasdienybe programuotojams, analitikams ir testuotojams. Ten, kur anksčiau pradedantieji mokėdavosi atlikdami pasikartojančias užduotis, dabar vis dažniau tikimasi gebėjimo valdyti DI sugeneruotą rezultatą ir prisiimti atsakomybę už jo kokybę.

    Pradedančiųjų startas – vis sudėtingesnis

    Darbo skelbimų platformų duomenys rodo, kad pradedantiesiems skirtų pasiūlymų dalis kai kuriose srityse mažėja, o konkurencija auga. Praktikoje tai reiškia, kad net į įvadines pozicijas vis dažniau prašoma jau turėtų projektų, portfelio ar bent minimalaus komercinio patyrimo.

    Šią situaciją paaštrina tai, kad DI įrankiai įmonėms leidžia greičiau atlikti rutininį darbą mažesnėmis sąnaudomis, todėl dalis pradedančiųjų funkcijų paprasčiausiai tampa nebereikalingos. Vietoj to atsiranda poreikis žmonėms, kurie geba tiksliai suformuluoti užduotis DI, patikrinti faktus, aptikti klaidas ir suprasti verslo kontekstą.

    „Paprastos, pasikartojančios biuro užduotys pamažu bus išstumiamos automatizacijos“, – sakė Grupy EUVIC prezidentas Wojciech Wolny.

    Naujas įėjimo į rinką modelis

    Ekspertai vis dažniau kalba, kad tradicinis kelias „pirma atlik rutininį darbą, tada kilk“ veiks ne visur. Įmonėms tenka kurti naują ugdymo ir įvedimo į pareigas modelį, kuriame daugiau vietos skiriama realių problemų sprendimui, projektiniam darbui ir DI rezultatų tikrinimui.

    W. Wolny akcentuoja, kad jaunimas turi ir naujų galimybių: tai, kas anksčiau būdavo brangūs bandomieji projektai ar proof of concept, dabar gali būti padaroma greičiau, pasitelkiant DI įrankius. Tačiau šios galimybės atsiveria tik tiems, kurie geba kritiškai vertinti rezultatą ir supranta, kokią vertę jis kuria organizacijai.

    „Šiandien jauni žmonės gali kurti pilotinius projektus ir prototipus dar mokykloje ar namuose, o anksčiau tai dažnai būdavo užsakoma iš išorės“, – sakė Wojciech Wolny.

    Kas toliau: nuo skaitmeninių užduočių iki robotikos

    Trumpuoju laikotarpiu DI sparčiausiai keičia skaitmeninį, pasikartojantį darbą: dokumentų ruošimą, duomenų apdorojimą, bazinį programavimo „juodą“ darbą, klientų užklausų klasifikavimą. Tuo pačiu išlieka daug sričių, kur reikalingas žmogaus sprendimas, atsakomybė, santykis su klientu ar darbas su nenuspėjamomis situacijomis.

    Ilgesnėje perspektyvoje vis dažniau minimas ir robotikos lūžis: kai DI bus glaudžiai integruotas su automatizacija, dalis fizinių užduočių taip pat taps lengviau deleguojamos technologijoms. Vis dėlto realų tempą čia lems ne tik techninės galimybės, bet ir saugumo reikalavimai, teisinis reguliavimas bei investicijų grąža.

    „Mes ne visada įvertiname, kaip greitai humanoidiniai robotai gali pažengti per 10–20 metų“, – sakė Wojciech Wolny.

    Švietimas ir karjera: teks persimokyti dažniau

    Kartu su technologijų kaita stiprėja ir tendencija, kad vienos profesijos visam gyvenimui modelis silpnėja. Tarptautinės darbo rinkos prognozės nuosekliai pabrėžia, jog DI ir skaitmenizacija didins paklausą tiek techninėms kompetencijoms, tiek kritiniam mąstymui, gebėjimui mokytis ir greitai keisti specializaciją.

    Šiame kontekste vis daugiau klausimų tenka švietimo sistemai: kaip vertinti darbus, kai DI įrankiai pasiekiami kiekvienam, ko mokyti, kad absolventai būtų pasirengę ne tik naudotis technologijomis, bet ir suprasti jų ribas. Techninės aukštosios mokyklos, anot pašnekovo, čia turi ypatingą vaidmenį, nes būtent jos gali formuoti praktinius įgūdžius ir atsakomybės kultūrą.

    „Reikia iš naujo atsakyti, koks yra tradicinių studijų modelio tikslas ir kaip ugdyti kritinį mąstymą, kai žinios ir įrankiai pasiekiami akimirksniu“, – sakė Wojciech Wolny.

  • Vilniaus rajono taryba pažėrė sprendimų: 70 250 eurų premijoms, 10 autobusų ir parama pareigūnams

    Vilniaus rajono taryba pažėrė sprendimų: 70 250 eurų premijoms, 10 autobusų ir parama pareigūnams

    Vilniaus rajono savivaldybės taryba rugpjūčio 21 dieną vykusiame posėdyje priėmė sprendimų paketą, kuris apima švietimą, viešąjį saugumą, socialinę pagalbą ir savivaldybės turto panaudojimą bendruomenėms. Dalis klausimų patvirtinti galutinai, o keli svarbūs projektai pateikti tolesniam svarstymui komitetuose.

    Didelė darbotvarkės dalis buvo skirta pasirengimui naujiems mokslo metams ir ugdymo kokybės stiprinimui. Kartu taryba akcentavo, kad sprendimais siekiama sumažinti gyventojų kasdienes rizikas, didinti paslaugų prieinamumą ir efektyviau naudoti biudžeto lėšas.

    Premijos mokiniams ir nauji autobusai

    Savivaldybė patvirtino vienkartines pinigines premijas geriausiai besimokantiems mokiniams. 133 mokiniams, besimokantiems 5–10 ir I–IV gimnazijos klasėse, numatytos 500 eurų išmokos už aukštus akademinius rezultatus.

    Dar 12 abiturientų, iš valstybinių brandos egzaminų iš viso surinkusių 15 šimtukų, gaus po 250 eurų. Bendrai šiai skatinimo priemonei iš savivaldybės biudžeto skirta 70 250 eurų.

    Posėdyje taip pat pritarta 10 naujų „IVECO“ mokyklinių autobusų perdavimui švietimo įstaigoms. Skelbiama, kad bendras investicijos dydis siekia beveik 859 000 eurų, o transportas bus paskirstytas kelioms gimnazijoms, pagrindinėms mokykloms ir vienam lopšeliui-darželiui.

    Tokios investicijos, savivaldybės vertinimu, leidžia mažinti vežimo rizikas ir užtikrinti patikimesnį mokinių pavėžėjimą, ypač teritorijose, kur atstumai didesni, o maršrutai priklauso nuo sezoniškumo ir eismo intensyvumo.

    Pareigūnams – naujos paskatos ir planai pasieniečiams

    Taryba pritarė atnaujintai asmenų pritraukimo tarnauti Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate tvarkai. Iki šiol vienkartinė 10 000 eurų išmoka buvo taikoma tik pradedantiems pareigūnams, o nuo šiol ji būtų prieinama ir patyrusiems policininkams, pereinantiems tarnauti į rajoną.

    Numatyta, kad savivaldybė galėtų padengti finansinius įsipareigojimus buvusiai darbovietei, jei pareigūnas anksčiau buvo gavęs analogišką išmoką. Taip pat detalizuotos sąlygos, kada tarnybos terminas pratęsiamas, ir kada dėl sveikatos priežasčių išmokos grąžinti nereikėtų.

    Posėdyje pateikta ir dar viena kryptis – savivaldybė svarsto bendradarbiavimą su Valstybės sienos apsaugos tarnyba, siekdama mažinti pareigūnų trūkumą pasienio užkardose. Siūloma į Padvarionių, Jurgio Kybarto ir Kenos užkardas atėjusiems pasieniečiams skirti vienkartinę 10 000 eurų išmoką, įsipareigojant tarnauti ne trumpiau nei 5 metus.

    Bendruomenių erdvės, paveldas ir socialinė pagalba

    Taryba pritarė planui Avižieniuose įsigyti 0,68 hektaro miško ūkio paskirties sklypą, kurį ketinama pritaikyti bendruomenės reikmėms. Savivaldybė nurodo, kad teritorijoje būtų sudarytos sąlygos neformaliajam švietimui, sportui, kultūrai ir rekreacijai.

    Taip pat pateikimo stadijoje svarstoma 10 metų panaudos sutartis Riešės bendruomenei, kad bendruomenės namų veikla galėtų tęstis ir pasibaigus ankstesniam terminui. Kitas projektas numato buvusios Rakonių mokyklos pastatą vieneriems metams perduoti Lietuvos šaulių sąjungai, o savivaldybė skaičiuoja galinti sutaupyti apie 61 000 eurų pastato išlaikymo išlaidų.

    Socialinės gerovės srityje tarybai pristatytas reagavimo į savižudybės grėsmę algoritmas, kuriuo siekiama aiškiau apibrėžti institucijų ir specialistų veiksmus krizės atvejais. Tokie modeliai paprastai remiasi principu, kad greita reakcija ir aiškios atsakomybės ribos mažina riziką, jog žmogus liks be pagalbos.

    Energetikos temoje pateiktas planas 2026–2027 metų šildymo sezonu subsidijuoti centralizuotai tiekiamą šilumą tais atvejais, kai kaina viršytų Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos skelbiamą vidutinę šilumos kainą Lietuvoje. Skirtumą savivaldybė siūlo padengti iš biudžeto, taip mažinant sąskaitų šuolio riziką gyventojams.

    Be to, siūloma atnaujinti suskystintų dujų balionų kainą, taikomą būsto šildymo kompensacijoms skaičiuoti. Vietoje iki šiol taikyto 0,84 euro už kilogramą tarifo svarstoma nustatyti 1,76 euro už kilogramą, argumentuojant, kad ankstesnė kaina nebeatitiko rinkos realybės.

    Kultūros ir turizmo kryptimi posėdyje aptartas planas Mozūriškių dvare įkurti viešąją įstaigą „Verbų namai“, kuri pakeistų ankstesnę, poreikių nebeatitinkančią erdvę Čekoniškėse. Taip pat pritarta pateikimo stadijoje Vilniaus rajono narystei Švento Jokūbo kelio savivaldybių asociacijoje, siekiant į maršrutus integruoti rajono sakralinius ir paveldo objektus.

    Pateikimo stadijoje esantys sprendimai bus toliau nagrinėjami komitetuose, o galutiniai balsavimai numatomi kitame tarybos posėdyje. Savivaldybė nurodo, kad apie detalesnę eigą ir priimtų sprendimų įgyvendinimą gyventojai bus informuojami papildomai.

  • Rugsėjo 1-oji Visagine: kur ir kada vyks Mokslo ir žinių dienos šventės mokyklose?

    Rugsėjo 1-oji Visagine: kur ir kada vyks Mokslo ir žinių dienos šventės mokyklose?

    Artėjant naujiems mokslo metams, Visaginas kviečia mokinius, tėvus, globėjus, mokytojus ir visą bendruomenę į Mokslo ir žinių dienos šventes. Rugsėjo 1 dieną įvairiose miesto ugdymo įstaigose numatyti oficialūs renginiai, skirti mokslo metų pradžiai.

    Mokslo ir žinių diena Lietuvoje tradiciškai pažymi naujų mokslo metų startą ir suburia mokyklų bendruomenes į iškilmingas ceremonijas. Įprastai jų metu skamba sveikinimai, įteikiamos gėlės mokytojams, o mokiniai supažindinami su svarbiausia metų pradžios informacija.

    Visagino „Gerosios vilties“ progimnazijoje ir Visagino „Verdenės“ gimnazijoje šventiniai renginiai prasidės 10.00 valandą. Tai vienos pirmųjų miesto vietų, kuriose bendruomenė susitiks pradėti mokslo metų.

    11.00 valandą šventės vyks Visagino „Atgimimo“ gimnazijoje, Visagino Draugystės progimnazijoje ir Visagino inžinerijos ir technologijos mokymo centre. Šiuo metu į renginius kviečiami ir mokiniai, ir jų artimieji.

    12.00 valandą Mokslo ir žinių diena bus minima Visagino „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje. Miesto organizatoriai linki, kad naujieji mokslo metai būtų kupini žinių, prasmingų atradimų, gražių susitikimų ir ryžto siekti tikslų.

  • Varėnos taryba spręs biudžeto ir vandentvarkos klausimus: paaiškėjo rugpjūčio 25 dienos planas

    Varėnos rajono savivaldybės taryba 2026 metais rugpjūčio 25 dieną rinksis į posėdį, kuriame numatoma svarstyti biudžeto pakeitimus ir kelis sprendimus dėl savivaldybės turto bei įgaliojimų. Darbotvarkės projekte taip pat įtraukti klausimai, susiję su vandentvarkos infrastruktūros saugumu ir socialinių paslaugų finansavimu.

    Vienas pagrindinių numatomų sprendimų – 2026–2028 metų savivaldybės biudžeto patikslinimas. Tokie pakeitimai dažniausiai siejami su patikslintomis pajamų prognozėmis, valstybės dotacijomis, projektų kofinansavimo poreikiu ar metų eigoje atsiradusiomis išlaidomis, todėl tarybos sprendimas tiesiogiai lemia savivaldybės investicijų ir paslaugų apimtį.

    Darbotvarkėje taip pat numatytas įgaliojimo suteikimas atstovauti Varėnos rajono savivaldybės tarybai teismuose ir ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucijose. Praktikoje tai reikalinga, kai savivaldybė turi ginti savo interesus ginčuose dėl turto, viešųjų pirkimų, sutarčių vykdymo ar kitų administracinių sprendimų.

    Vandentvarka ir savivaldybės turtas

    Taryba planuoja pritarti projekto „Vandentvarkos infrastruktūros saugumo stiprinimas Varėnos rajono savivaldybėje“ įgyvendinimui. Pastaraisiais metais vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityje vis didesnis dėmesys skiriamas infrastruktūros atsparumui, avarijų prevencijai ir paslaugų tęstinumui, nes sutrikimai gali turėti įtakos ne tik gyventojų patogumui, bet ir visuomenės sveikatai.

    Numatyta svarstyti ir klausimą dėl savivaldybės turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise uždarajai akcinei bendrovei „Varėnos vandenys“. Tokie sprendimai paprastai siejami su siekiu aiškiai priskirti atsakomybes už infrastruktūros eksploatavimą, priežiūrą, investicijų planavimą ir paslaugų kokybės užtikrinimą.

    Be to, darbotvarkėje įtrauktas valstybės nekilnojamojo turto perėmimas savivaldybės nuosavybėn ir šio turto perdavimas administracijai patikėjimo teise. Tai gali atverti galimybes savivaldybei efektyviau naudoti objektus viešosioms paslaugoms, o kai kuriais atvejais sprendimai leidžia aiškiau suplanuoti pastatų priežiūros bei remonto finansavimą.

    Švietimas, socialinės paslaugos ir aplinka

    Švietimo dalyje numatyti sprendimų pakeitimai dėl mokinių ir klasių skaičiaus 2026–2027 mokslo metams Varėnos r. Matuizų pagrindinėje mokykloje, Senosios Varėnos Andriaus Ryliškio pagrindinėje mokykloje ir Varėnos r. „Merkio“ gimnazijoje. Tokių dokumentų koregavimai dažniausiai susiję su pasikeitusiais mokinių srautais, klasių komplektavimo poreikiu ar jungtinių klasių formavimu.

    Socialinės srities darbotvarkėje įrašytas maksimalus socialinės globos paslaugų išlaidų finansavimo dydžių nustatymas Varėnos rajono savivaldybės gyventojams. Šie dydžiai svarbūs ir paslaugų gavėjams, ir savivaldybės biudžetui, nes apibrėžia, kokia dalis išlaidų gali būti kompensuojama ir kaip planuojamas finansavimas metų eigoje.

    Posėdyje taip pat numatoma tvirtinti 2026 metais nenaudojamų, apleistų kitos paskirties žemės sklypų Varėnos rajone sąrašą. Tokie sąrašai savivaldybėms reikalingi siekiant turėti aiškų vaizdą apie problematiškas teritorijas ir taikyti teisės aktuose numatytas priemones, kurios skatina sklypų sutvarkymą ir mažina apleistų plotų poveikį aplinkai.

    Į darbotvarkę įtrauktas ir sprendimas dėl pavadinimo suteikimo Matuizų seniūnijos Kukiškių kaimo gatvei, taip pat klausimas dėl individualių nuotekų valymo įrenginių įrengimo išlaidų dalinio kompensavimo tvarkos aprašo pakeitimo. Šie sprendimai paliečia kasdienius gyventojų poreikius, nuo adresų administravimo iki investicijų į nuotekų tvarkymą privačiuose sklypuose.

    Darbotvarkės projekte nurodyta, kad posėdžio metu taip pat vyks mažumos valanda. Tai procedūrinė posėdžio dalis, kai opozicijos atstovai gali kelti klausimus ir prašyti paaiškinimų dėl savivaldybės veiklos.

    Darbotvarkės projektą pasirašė tarybos posėdžių sekretorė Svajūnė Saulėnaitė.

  • Informatikos olimpiadoje Taškente DI keičia taisykles: jaunieji programuotojai mokosi visai kitaip

    Informatikos olimpiadoje Taškente DI keičia taisykles: jaunieji programuotojai mokosi visai kitaip

    Tarptautinėje informatikos olimpiadoje (IOI) Taškente susitiko 386 jaunieji programuotojai iš 97 šalių. Per dešimt valandų jie sprendė šešias algoritmines užduotis, kurios tikrina ne vien kodavimo greitį, bet ir gebėjimą analizuoti bei kurti efektyvius sprendimus.

    Tačiau šių metų kontekstas išskirtinis: vis daugiau užduoties „kelio“ nuo idėjos iki veikiančios programos gali sutrumpinti dirbtinis intelektas. Tai keičia ne tik pasirengimą, bet ir tai, kaip organizatoriai vertina sąžiningumą, ypač nuotolinėse varžybose.

    DI verčia perrašyti varžybų taisykles

    Italijos delegacijos vadovas Giorgio Audrito atkreipė dėmesį, kad organizuojant konkursus tenka realistiškai įvertinti, jog mokiniai DI įrankius jau turi ir naudoja. Pasak jo, nuotolinės varžybos tampa sunkiau suvaldomos, o IOI bendruomenė dar tik adaptuojasi ir ieško sprendimų.

    Audrito pabrėžė, kad net ir sparčiai tobulėjant technologijoms, programavimo patirtis išlieka būtina. Ji reikalinga tam, kad dalyvis galėtų nukreipti DI, patikrinti jo siūlymus ir laiku pastebėti klaidas ar netinkamus sprendimo supaprastinimus.

    Mažiau kodo, daugiau mąstymo

    Kinijos atstovas, aukso medalio laimėtojas Qiwen Xu teigė, kad DI ateityje gali sugeneruoti didelę dalį kodo, kurį programuotojai šiandien rašo patys. Jo patirtis rodo praktinį pokytį: per penkių valandų turą dalyviai daugiau nei dvi valandas skyrė vien sprendimo pavertimui kodu.

    „Su DI pagalba daugiau laiko galime skirti mąstymui ir pačiam uždavinio sprendimui“, – sakė Qiwen Xu.

    Pasak jo, DI jau keičia ir treniruočių logiką: vietoj vien tik kartojimo ir rutininių uždavinių sprendimo vis dažniau analizuojama, kaip prie problemos prieina DI sistemos. Vis dėlto vienodas priėjimas prie įrankių nereiškia vienodų rezultatų, nes lemiamas tampa gebėjimas suformuluoti teisingą strategiją ir kritiškai vertinti atsakymus.

    Šveicarijos atstovė Myriam Faltin pabrėžė, kad varžybose svarbi ne tik teorija, bet ir intuicija, kada taikyti konkretų algoritmą. Tokia intuicija, pasak jos, atsiranda sprendžiant sudėtingas užduotis iki galo, o ne iškart ieškant greito atsakymo.

    Kodėl pagrindai vis dar svarbiausi

    IOI prezidentas profesorius Tan Santek atmeta mintį, kad dėl DI nebeverta mokytis programavimo pagrindų. Jo požiūriu, situacija yra priešinga: neturint tvirtų fundamentų, DI tampa ne pagalbininku, o rizika, nes žmogus nebesugeba įvertinti, ar sugeneruotas sprendimas teisingas, efektyvus ir saugus.

    „Jei neturi pagrindų, iš tiesų negalėsi pasinaudoti DI kaip įrankiu“, – sakė Tan Santek.

    Pasak jo, švietime vis didesnis dėmesys turėtų tekti kompiuteriniam mąstymui, kai mokiniai pirmiausia mokosi realaus pasaulio problemą suformuluoti taip, kad ją būtų galima spręsti skaičiavimo metodais. Profesorius pridūrė, kad tokie įgūdžiai gali būti ugdomi nuo pradinės mokyklos.

    DI temą akcentuoja ir Uzbekistanas, kuriame vyko olimpiada. Skaitmeninių technologijų viceministras Rustam Karamjonov teigė, kad talentų rengimas yra vienas iš šalies DI strategijos ramsčių, siekiant paruošti žmones pokyčiams, kuriuos DI atneša darbo rinkai ir švietimui.

    Ekspertai pabrėžia, kad programuotojų vaidmuo vis labiau krypsta nuo vien tik sintaksės link sprendimų architektūros, testavimo, saugumo ir atsakomybės už rezultatą. IOI pavyzdys rodo, kad konkurencinis pranašumas vis dažniau bus matuojamas ne tuo, kas greičiau parašo kodą, o tuo, kas geriau mąsto, tikrina ir geba valdyti DI kaip įrankį.

  • Mokytojai Vokietijoje serga iki 10 metų: krizė gilėja, o prognozės šokiruoja

    Mokytojai Vokietijoje serga iki 10 metų: krizė gilėja, o prognozės šokiruoja

    Vokietijos mokyklos į naujus mokslo metus žengia su įsisenėjusia mokytojų stygiaus problema, kurią dar labiau aštrina ilgalaikiai nedarbingumai. Nors žemės kuria papildomus etatus, vilioja finansiniais priedais ir įdarbina perėjūnus iš kitų profesijų, pamokų užtikrinti visur nepavyksta.

    Didžiausias deficitas fiksuojamas tiksliųjų ir technologinių dalykų srityse: matematikos, informatikos, fizikos ir chemijos. Trūksta ir specialiųjų poreikių ugdymo specialistų, taip pat dailės bei muzikos mokytojų, o tai tiesiogiai veikia pamokų pasiūlą ir ugdymo kokybę.

    Vokietijos Švietimo ministrų konferencijos skaičiavimu, šaliai trūksta apie 27 000 pilnai kvalifikuotų mokytojų. Atskirose žemėse situacija dar aštresnė: Brandenburge įspėjama, kad ne visur pavyks garantuoti standartinį pamokų tvarkaraštį, ypač kaimiškose vietovėse ir gamtos mokslų pamokose.

    Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, nors mokytojų etatų skaičius viršija 166 000, pastaruoju metu neužpildyta liko daugiau nei 7 770 pozicijų. Tai reiškia, kad net didžiausiose švietimo sistemose personalo planavimas nebespėja paskui realų poreikį.

    Berlynas: nedarbingumas iki dešimtmečio

    Berlynas tampa pavyzdžiu, kaip ligos dar labiau suspaudžia ir taip trapią sistemą. Miesto švietimo administracijos duomenimis, 380 mokytojų nedirba dėl ligos bent metus, o tai yra reikšminga dalis turint omenyje, kad Berlyne dirba apie 35 000 pedagogų.

    Iš jų 143 valstybės tarnautojai mokytojai nedirba bent metus, dar 50 bent dvejus metus, o 18 asmenų nedarbingume yra mažiausiai dešimt metų. Tarp samdomų mokytojų taip pat fiksuojami itin ilgi laikotarpiai: penki nedirba bent dešimt metų, o 16 bent penkerius.

    Ilgalaikiai nedarbingumai labiausiai smogia pradinėms mokykloms, kuriose fiksuojamas didžiausias iškritusių mokytojų skaičius. Poveikis juntamas ir kitose grandyse, nes pavaduojančių pedagogų rezervai riboti, o krūviai likusiems darbuotojams didėja.

    Įtampos spiralę apibūdina ir Berlyno žemės parlamento nario Aleksanderio Kingo vertinimas, kad nepakankamas komplektavimas didina krūvius, o tai skatina dar daugiau nedarbingumo atvejų.

    „Kai mokykla nuolat dirba su skylėtu tvarkaraščiu, krūvis tiems, kurie lieka, tampa nebevaldomas“, – sakė Aleksanderis Kingas.

    Skirtingi duomenys, ta pati problema

    Visos šalies mastu tiksliai įvardyti, kiek mokytojų Vokietijoje nedirba bent metus, sudėtinga, nes žemės renka ir skelbia nevienodus rodiklius. Vienur ligos trukmė skirstoma detalizuotai, kitur taikomos apibendrintos kategorijos, o ilgalaikio nedarbingumo sąvoka kai kur pradedama nuo 30 dienų.

    Vis dėlto atskirų žemių skaičiai rodo aiškią tendenciją: ilgalaikių ligų atvejų yra šimtai, o dalis jų tęsiasi metų metais. Heseno žemėje nurodoma, kad apie 225 iš maždaug 67 000 mokytojų serga bent metus, o 16 nedirba ilgiau nei penkerius metus; kaip dažnesnės priežastys minimos psichologinės įtampos ir fiziniai negalavimai.

    Šiaurės Reino-Vestfalijoje mokytojai 2025 metais vidutiniškai sirgo 8,43 proc. darbo dienų, o kai kuriuose mokyklų tipuose šis rodiklis buvo dar didesnis. Saksonijoje-Anhalte 2024–2025 mokslo metais apie 8,6 proc. pamokų buvo atšaukta, nes nepavyko rasti pavaduojančių mokytojų.

    Ateitis: daugiau mokinių, daugiau išėjimų

    Problemą gilina demografija pačioje profesijoje: didelė dalis mokytojų yra vyresni nei 50 metų. Federalinės statistikos tarnybos duomenimis, 2024–2025 mokslo metais bendrojo ugdymo mokyklose 35,4 proc. mokytojų buvo bent 50 metų amžiaus, iš jų 10 proc. buvo 60 metų ar vyresni.

    Tai reiškia artėjančią masinę išėjimo į pensiją bangą, o naujų mokytojų parengimas užtrunka kelerius metus. Tuo pat metu Švietimo ministrų konferencijos prognozė rodo mokinių skaičiaus augimą: 2024 metais Vokietijoje buvo kiek mažiau nei 11,2 mln. mokinių, o iki 2032 metų jų turėtų padaugėti iki beveik 11,8 mln., arba apie 5,3 proc.

    Nors vėliau dėl mažesnių gimstamumo kartų prognozuojamas nedidelis mažėjimas, iki 2040 metų vis tiek tikimasi apie 11,3 mln. mokinių. Tai rodo, kad mokytojų paklausos spaudimas neišnyks greitai, o sprendimų reikės ne tik skubiems pavadavimams, bet ir ilgalaikei profesijos patrauklumo, sveikatos bei darbo sąlygų politikai.

  • Estijoje mergaičių technologijų stovyklos fenomenas: „HK Unicorn Squad“ keičia taisykles

    Estijoje mergaičių technologijų stovyklos fenomenas: „HK Unicorn Squad“ keičia taisykles

    Estijoje, šalia Talino esančioje Viimsi mokykloje, vasaros stovyklos klasės kelioms dienoms virto robotikos laboratorijomis, dronų bandymų aikštelėmis ir dirbtinio intelekto dirbtuvėmis. Čia susirinko šimtai mergaičių, kurios mokėsi ne tik programuoti, bet ir praktiškai spręsti inžinerines užduotis.

    Stovykla yra nevyriausybinės organizacijos „HK Unicorn Squad“ veiklos kulminacija. Iniciatyvą 2018 metais įkūrė Estijos skaitmeninės valstybės kūrime dalyvavęs technologijų verslininkas Taavi Kotka kartu su žmona Kerstin, siekdami suteikti nemokamą technologinį ugdymą mergaitėms visoje šalyje.

    Per užsiėmimus dalyvės konstruoja ir programuoja robotus, mokosi valdyti dronus, susipažįsta su DI taikymo principais. Praktinis formatas parinktas taip, kad mergaitės kuo daugiau išsiaiškintų pačios, o mentoriai tik nukreiptų ir padėtų, kai užduotis „užstringa“.

    Kaip gimė idėja mergaitėms

    „HK Unicorn Squad“ idėja kilo iš asmeninės patirties. Taavi Kotka pasakoja, kad jo dukra Helena kartu su dar viena mergaite dalyvavo pradinės mokyklos robotikos būrelyje, tačiau sumažinus grupę jos buvo iš jo pašalintos.

    Tuomet šeima nusprendė sukurti erdvę, kurioje mergaitės galėtų mokytis technologijų be papildomų barjerų ir išankstinių nuostatų. Helena pati baigė programą ir vėliau prisijungė prie jaunesnių dalyvių mokymo, taip stiprindama bendruomenės tęstinumą.

    Kodėl tai svarbu valstybei

    Taavi Kotka pabrėžia, kad didesnis merginų įsitraukimas į inžineriją ir technologijas yra ne tik lygių galimybių klausimas, bet ir šalies konkurencingumo tema. Mažoms valstybėms ypač svarbu didinti talentų bazę, nes technologijų sektorius tiesiogiai veikia produktyvumą ir inovacijų spartą.

    „Daugiau merginų inžinerijoje yra nacionalinis klausimas“, – sakė Taavi Kotka.

    Organizacijos teigimu, programą jau yra baigusios apie 5 000 mergaičių, tai sudaro reikšmingą dalį Estijos 8–14 metų amžiaus grupėje. Tikrasis poveikis, pasak iniciatorių, labiausiai atsiskleis po maždaug dešimtmečio, kai dabartinės dalyvės rinksis studijas ir profesijas.

    Technologijos persikelia į visas profesijas

    Dalyvių istorijos rodo, kad technologinis raštingumas tampa privalumu net ir planuojant karjerą už IT ribų. Helena, planuojanti studijuoti mediciną, stovyklos metu aiškino, jog technologijos vis labiau persmelkia įvairius sektorius, o robotika ir DI jau keičia ir gydymo procesus.

    „Jei tapsiu chirurge, vis daugiau operacijų atliekama su robotų ar DI pagalba, todėl tai bus mano pranašumas“, – sakė Helena Kotka.

    „HK Unicorn Squad“ iniciatoriai pabrėžia, kad jų tikslas ilgainiui turėtų tapti platesniu valstybės prioritetu, kad modernių technologijų pagrindų mokytųsi kiekvienas vaikas. Estijos pavyzdys rodo, kaip nevyriausybinės iniciatyvos gali greitai užpildyti spragas ir tapti modeliu, kurį vėliau perima viešasis sektorius.

    Šiandien, kai darbo rinką sparčiai keičia automatizacija, DI sprendimai ir duomenų ekonomika, ankstyvas praktinis technologijų mokymas vis dažniau laikomas strategine investicija. Estijos stovyklos formatas atspindi tendenciją, kad technologinis ugdymas efektyviausias tada, kai jis siejamas su realiais projektais, komandinėmis užduotimis ir aiškiai matomu rezultatu.