CP v2

Tag: Tvarumas

  • Kupiškyje vaikai tapo parko detektyvais: tvarus orientacinis sportas suvienijo keturias įstaigas

    Kupiškyje vaikai tapo parko detektyvais: tvarus orientacinis sportas suvienijo keturias įstaigas

    Gegužės 20 dieną Kupiškyje surengta rajono priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų tvari orientacinio sporto diena Ąžuolų parko detektyvai. Renginį Kupos upės slėnio parko Ąžuolų parkelyje organizavo Kupiškio vaikų lopšelis-darželis „Obelėlė“.

    Į bendrą veiklą susitiko keturių įstaigų ugdytiniai: Kupiškio vaikų lopšelis-darželis „Obelėlė“, Kupiškio vaikų lopšelis-darželis „Saulutė“, Kupiškio mokykla Varpelis ir Kupiškio rajono Subačiaus vaikų lopšelis-darželis. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai stiprina bendruomeniškumą ir skatina vaikus drąsiau veikti mišriose grupėse.

    Renginio metu vaikai buvo kviečiami pasijusti mažaisiais detektyvais: ieškoti užuominų, spręsti užduotis ir orientuotis gamtoje. Veiklos buvo paremtos judesiu ir žaidimu, todėl dalyviams natūraliai ugdėsi dėmesingumas aplinkai bei pastabumas detalėms.

    Mažųjų laukė detektyvinės užduotys, orientacinė veikla Ąžuolų parkelyje ir pėdsakų paieška, kurios skatino bendradarbiavimą. Tokios orientacinio sporto veiklos vaikams padeda mokytis susitarti, pasidalinti vaidmenimis ir kartu priimti sprendimus, o kartu lavina erdvinį mąstymą.

    Organizatoriai akcentavo ir tvarumo aspektą: veiklos vyko natūralioje aplinkoje, o užduotys orientuotos į pažinimą per patirtį, neteršiant ir nepaliekant pėdsakų gamtoje. Pastaraisiais metais ikimokyklinėse įstaigose vis dažniau ieškoma būdų, kaip fizinį aktyvumą sieti su aplinkosauginiu ugdymu, kad vaikai tvarumo principus suprastų ne teoriškai, o praktiškai.

    Renginys suteikė daug emocijų ir dar kartą priminė, kad mokymasis per judesį ir žaidimą mažiesiems yra vienas veiksmingiausių būdų pažinti pasaulį. Tokios iniciatyvos taip pat prisideda prie sveikų kasdienių įpročių formavimo, nes vaikams kuriama teigiama patirtis būnant lauke ir aktyviai judant.

  • Martha Stewart pataria: šių virtuvės daiktų ieškokite dėvėtų prekių parduotuvėse

    Dizaino ir gyvenimo būdo autoritetė Martha Stewart ragina virtuvei dairytis ne naujų pirkinių, o dėvėtų prekių parduotuvėse. Jos teigimu, vienas geriausių radinių yra glazūruoti moliniai indai, dar vadinami senoviniais ąsočiais ar talpomis, kurie suteikia erdvei autentiško charakterio.

    Tokie indai ypač dera prie pastaraisiais metais populiarios kaimiškos, sodybos ar užmiesčio namų estetikos. Skirtingai nei masinės gamybos dekoras, senoviniai moliniai dirbiniai dažnai turi unikalią spalvą, faktūrą ir natūralius nusidėvėjimo ženklus, kurie interjere atrodo gyvai, o ne dirbtinai.

    Praktiškiausia šių indų paskirtis virtuvėje yra laikyti kasdienius įrankius: menteles, medinius šaukštus ar kepimo reikmenis. Jie tinka ir gėlėms, sezoniniams vaisiams, pavyzdžiui, obuoliams, arba kaip indas smulkiems daiktams, kai norisi tvarkos ant stalviršio.

    Jei namuose yra atviros lentynos ar plati palangė, indus galima komponuoti grupėmis, derinant skirtingus dydžius, spalvas ir paviršius. Vizualiai įdomiau atrodo mišinys su dangčiais ir be jų, o nežymūs įskilimai ar nuskilimai kartais net padeda susiderėti mažesnę kainą, ypač jei indas bus naudojamas kaip dekoras.

    Trumpesni, platesni moliniai indai gali praversti ir kaip žvakidės, ypač jei virtuvėje mėgstate deginti žvakes kvapams neutralizuoti. Dar vienas populiarus sprendimas yra toks indas ant valgomojo stalo kaip centrinė kompozicija su kokybiška dirbtine žaluma arba sezoninėmis šakelėmis, kai norisi ilgaamžio, lengvai atnaujinamo akcento.

    Renkantis dėvėtą molinį indą verta įvertinti jo būklę pagal planuojamą paskirtį. Jei indas bus tik dekoratyvus, smulkūs defektai dažniausiai netrukdo, tačiau jei norėsite laikyti maistą ar skysčius, svarbu patikrinti, ar nėra gilių įtrūkimų, ar glazūra nepažeista ir ar dirbinį galima saugiai išplauti.

    Tokie pirkiniai atliepia ir platesnę tendenciją: vis daugiau žmonių renkasi pakartotinį naudojimą, ieško tvaresnių sprendimų ir nori namuose turėti daiktų su istorija. Dėvėtų prekių parduotuvėse rasti virtuvės akcentai dažnai leidžia atnaujinti interjerą mažesnėmis išlaidomis, o rezultatas atrodo išskirtiniau nei perkant vienodą dekorą iš parduotuvių lentynų.

  • Raguvos sąskrydyje – 965 metrų Bendrystės staltiesė iš 2 600 marškinių ir fiksuotas rekordas

    Raguvos miestelyje gegužės 16 dieną surengtas Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos sąskrydis subūrė bendruomenių atstovus iš skirtingų seniūnijų, svečius iš kitų regionų ir socialinius partnerius. Renginys tapo ne tik švente, bet ir praktiniu pavyzdžiu, kaip bendros iniciatyvos stiprina vietos ryšius.

    Nuo ryto bendruomenės kūrė savo kiemelius, vaišino lankytojus, bendravo ir dalijosi patirtimis. Oficialus atidarymas pažymėtas vėliavų pakėlimu, o sveikinimuose akcentuota savanorystė, tarpusavio pagalba ir bendruomenių vaidmuo sprendžiant kasdienius vietos klausimus.

    Bendrystės staltiesė ir rekordo fiksavimas

    Vienu ryškiausių sąskrydžio akcentų tapo Bendrystės staltiesė, kurios pristatymas virto teatralizuotu pasakojimu apie žmonių istorijas ir antrą gyvenimą daiktams. Idėja rėmėsi tvarumo principu: vietoj naujų medžiagų pasirinkta panaudoti nebenešiojamus drabužius.

    Renginio metu oficialiai išmatuota 965 metrų ilgio ir 125 centimetrų pločio staltiesė, pasiūta iš daugiau nei 2 600 senų marškinių. Rekordo faktą patvirtino „Rekordų akademijos“ vadovas Gintaras Pocius, o iniciatyvos autoriai pabrėžė, kad svarbiausia buvo ne skaičiai, o procesas ir žmonių įsitraukimas.

    Staltiesė gimė per daugiau nei keturis mėnesius trukusius siuvimo vakarus ir kūrybines dirbtuves skirtingose Panevėžio rajono vietose. Skaičiuojama, kad prie projekto prisidėjo daugiau nei 350 žmonių, o susitikimai virto neformalia bendruomenių „dirbtuvių“ platforma, kurioje dalytasi įgūdžiais ir istorijomis.

    Veiklos šeimoms ir vietos partnerystės

    Sąskrydžio programoje netrūko veiklų visoms amžiaus grupėms: vyko kūrybiniai užsiėmimai, sportinės rungtys, lauko žaidimai, amatininkų mugė. Lankytojai taip pat susipažino su įvairių tarnybų ir įstaigų veiklomis, kurios kasdien prisideda prie saugumo, sveikatos ir socialinės gerovės rajone.

    Renginyje pristatyta ir tvarios mados kryptį akcentuojanti iniciatyva: kolekcija, sukurta iš nebenešiojamų drabužių, papildė pagrindinę sąskrydžio žinutę apie atsakingą vartojimą. Tokios praktikos vis dažniau pasitelkiamos bendruomeniniuose projektuose, nes jos leidžia vienu metu spręsti atliekų mažinimo ir socialinio įsitraukimo klausimus.

    Šventinę nuotaiką kūrė kapela „Ragauva“, moterų ansamblis „Baladė“, vėliau pasirodė grupės „Dirmantai“ ir „Lietuvaičiai“. Taip pat vyko apdovanojimai, prizų loterija, o norintieji galėjo leistis į pažintinį pasivaikščiojimą po Raguvą.

    Vakare nuleidus sąskrydžio vėliavas jos simboliškai perduotos kitų metų renginio organizatoriams – Krekenavos seniūnijos bendruomenėms. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie sąskrydžiai veikia kaip praktinė bendradarbiavimo mokykla ir stiprina pasitikėjimą tarp žmonių, kuriems svarbi savo krašto ateitis.

    Renginio veiklos finansuotos pagal projektą Du krantai – viena širdis, įgyvendinamą Panevėžio rajono vietos veiklos grupės priemonėmis ir Panevėžio rajono savivaldybės skirtu finansavimu. Tokie projektai paprastai orientuoti į NVO stiprinimą ir vietos gyventojų bendruomeniškumo skatinimą, todėl finansavimas dažniausiai siejamas su ilgalaike socialine nauda.

  • „Atliekų kultūros“ egzaminas Vilkaviškyje: dalyviams už žinias ir aktyvumą padovanotas filmas

    „Atliekų kultūros“ egzaminas Vilkaviškyje: dalyviams už žinias ir aktyvumą padovanotas filmas

    Vilkaviškio kultūros centre įvyko „Atliekų kultūros“ egzamino dalyvių susitikimas, kuriame netrūko jaunatviško šurmulio ir geros nuotaikos. Vilkaviškio rajono savivaldybė kartu su Vilkaviškio kultūros centru jaunuoliams už aktyvų įsitraukimą padovanojo animatoriaus Danielio Chongo filmą „Šokliai“.

    Renginys tapo proga padėkoti tiems, kurie skyrė laiko pasitikrinti žinias apie rūšiavimą ir atsakingą vartojimą. Tokie simboliniai apdovanojimai savivaldybėse vis dažniau pasirenkami kaip būdas paskatinti aplinkosaugines iniciatyvas, ypač tarp jaunimo.

    Kas yra „Atliekų kultūros“ egzaminas?

    „Atliekų kultūros“ egzaminas Lietuvoje surengtas jau septintą kartą ir laikomas viena labiausiai atpažįstamų aplinkosauginio švietimo iniciatyvų. Jis kasmet suburia įvairaus amžiaus dalyvius ir kviečia ne tik pasitikrinti žinias, bet ir įvertinti kasdienius įpročius.

    Šių metų egzamine dalyvavo daugiau kaip 17 000 žmonių, o iš Vilkaviškio rajono prisijungė 71 dalyvis. Organizatoriai pabrėžia, kad augantis įsitraukimas rodo didėjantį visuomenės susidomėjimą tvarumu ir praktiniais sprendimais namuose bei mokyklose.

    Ką dalyviai mokėsi ir tikrinosi?

    Egzamino užduotys apėmė ne tik atliekų rūšiavimą, bet ir atliekų prevenciją, perdirbimą, pakartotinį panaudojimą bei atsakingą vartojimą. Skirtingoms amžiaus grupėms buvo parengti jų žinioms pritaikyti klausimai, kad turinys būtų suprantamas ir praktiškas.

    Toks formatas atitinka pastarųjų metų tendenciją aplinkosaugą aiškinti per kasdienius pavyzdžius: ką galima sumažinti, kuo pakeisti vienkartinius gaminius ir kaip išvengti dažniausių rūšiavimo klaidų. Dėmesys skiriamas ne vien taisyklėms, bet ir sprendimų logikai, kodėl vienos ar kitos atliekos turi keliauti į konkretų konteinerį.

    Sveikinimai ir žinutė jaunimui

    Susirinkusiuosius pasveikino Vilkaviškio rajono savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė ir savivaldybės administracijos ekologas Darius Bunikis. Jų teigimu, tokios iniciatyvos padeda ne tik kaupti žinias, bet ir ugdyti ilgalaikį atsakingumą aplinkai.

    „Labai smagu matyti jaunus žmones, kurie domisi tvarumu ir atsakingu požiūriu į aplinką. Tokios iniciatyvos ugdo ne tik žinias, bet ir sąmoningumą, kuris šiandien yra ypač svarbus“, – sakė D. Riklienė.

    Savivaldybė akcentuoja, kad aplinkosauginis švietimas veiksmingiausias tada, kai jis tampa bendruomenės įpročiu ir tęsiasi už vienos pamokos ar vieno egzamino ribų. Todėl tikimasi, kad dalyvių entuziazmas persikels į kasdienybę, o rūšiavimas ir atliekų mažinimas taps nuoseklia praktika.

  • Panevėžyje apdovanoti „Atliekų kultūros“ egzamino lyderiai: aktyviausios klasės gavo prizus

    Panevėžio miesto savivaldybėje pagerbti „Atliekų kultūros“ egzamino nugalėtojai ir aktyviausi dalyviai. Apdovanojimai įteikti geriausiai pasirodžiusiems miesto gyventojams, mokiniams bei jų mokytojams.

    Pasak Panevėžio miesto merės Loretos Masiliūnienės, tokios iniciatyvos stiprina ne tik žinias apie atliekų rūšiavimą, bet ir kasdienį įprotį rinktis atsakingą vartojimą. Anot jos, svarbu, kad aktyviai įsitraukia mokyklų bendruomenės ir šeimos.

    „Džiugu matyti, kad Panevėžyje auga karta, kuriai rūpi aplinka, atsakingas vartojimas ir tvarūs kasdieniai pasirinkimai“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    „Atliekų kultūros“ egzaminas Lietuvoje šiemet surengtas septintą kartą. Projektas kasmet suburia tūkstančius dalyvių ir yra skirtas gilinti žinias apie atliekų prevenciją, rūšiavimą, perdirbimą bei tvarumo sprendimus namų ūkiuose ir mokyklose.

    Šiais metais egzamine dalyvavo 491 Panevėžio miesto gyventojas. Iš jų 124 dalyviai buvo 1–4 klasių grupėje, 236 – 5–10 klasių grupėje, o 131 – 11 klasių ir vyresniųjų grupėje.

    Panevėžys pateko tarp 10 aktyviausių šalies savivaldybių ir užėmė 10-ąją vietą. Savivaldybė pabrėžia, kad platus įsitraukimas rodo augantį visuomenės dėmesį praktiniams aplinkosaugos įgūdžiams.

    Tarp geriausių rezultatų pasiekusiųjų 1–4 klasių grupėje išskirti „Vilties“ progimnazijos ir Alfonso Lipniūno progimnazijos mokiniai. 5–10 klasių grupėje geriausiai pasirodė „Ąžuolo“ progimnazijos mokinys Artonas Gelumbauskas, o vyresniųjų grupėje – panevėžietė Rasa Galkauskienė.

    Pagerbtos ir aktyviausiai dalyvavusių klasių mokytojos, prisidėjusios prie mokinių pasirengimo bei tvarumo temų integravimo ugdymo procese. Aktyviausioms klasėms 1–4 ir 5–10 klasių grupėse skirtos ekskursijos ir edukacijos Panevėžio nepavojingų atliekų sąvartyne.

    Specialus prizas taip pat skirtas „Ąžuolo“ progimnazijos 6C klasei. Jai laidų vedėja ir žurnalistė Rūta Lukoševičiūtė-Daudienė dovanoja paskaitą apie tvarius gyvenimo įpročius „Tėvams – mįslė, mums – atradimas“.

    Egzaminą organizuoja UAB Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras. Projektą globoja Aplinkos ministerija, o partneriais yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai, prisidedantys prie aplinkosauginio švietimo visoje Lietuvoje.

  • Europos kurortų asociacijos konferencija Varnoje: kaip tvarumas keičia sveikatos turizmą Europoje

    Europos kurortų asociacijos konferencija Varnoje: kaip tvarumas keičia sveikatos turizmą Europoje

    Kas aptarta Varnoje

    Gegužės 11–13 dienomis Bulgarijos mieste Varnoje vyko Europos kurortų asociacijos ESPA konferencija, į kurią susirinko daugiau kaip 200 sveikatos turizmo, SPA, geros savijautos sektoriaus atstovų, politikos formuotojų ir mokslininkų iš 29 valstybių.

    Renginyje daugiausia dėmesio skirta tvariai sveikatos turizmo ateičiai, inovacijoms ir ilgaamžiškumo temai, kuri vis dažniau įvardijama kaip atskira, sparčiai auganti ekonomikos kryptis Europoje.

    Trakų rajono savivaldybei konferencijoje atstovavo vicemeras Jonas Kietavičius ir mero patarėja Evelina Kislych-Šochienė, siekę perimti gerąsias praktikas bei užmegzti ryšius su kitų šalių kurortų ir sveikatinimo organizacijomis.

    Tokie kontaktai savivaldybėms svarbūs ne tik turizmo rinkodarai, bet ir realiems pokyčiams, kai sveikatinimo paslaugos pradedamos sieti su prevencija, viešąja sveikata ir aplinkosaugos tikslais.

    Ilgaamžiškumas vietoje vien gydymo

    Konferencijoje pabrėžta, kad ilgaamžiškumo ekonomika apima ne vien mediciną, bet ir prevenciją, mitybą, fizinį aktyvumą, emocinę sveikatą, technologijas, taip pat gamtinius gydomuosius veiksnius, kuriais tradiciškai remiasi kurortai.

    Diskusijose akcentuota tendencija, kad sveikatos sistemos ir sveikatinimo paslaugos vis dažniau vertinamos pagal tai, kiek jos prisideda prie sveiko gyvenimo trukmės, o ne pagal suteiktų paslaugų kiekį.

    Toks požiūris atliepia platesnę Europos kryptį, kai prevencija tampa svarbesnė už pasekmių gydymą, o investicijos į gyvenimo kokybę vertinamos kaip būdas mažinti ilgalaikes sveikatos sistemos išlaidas.

    Kurortams tai reiškia didesnį dėmesį įrodymais pagrįstoms programoms, tvariam išteklių naudojimui, paslaugų skaidrumui ir aiškiems rezultatams, kuriuos gali suprasti tiek pacientas, tiek draudikas ar viešasis sektorius.

    Lietuvos projektai tarp įvertintų

    Konferencijos metu surengtuose ESPA inovacijų apdovanojimuose įvertinti pažangiausi sveikatinimo ir SPA sektoriaus projektai, orientuoti į medicininę kompetenciją, paslaugų koncepcijų atnaujinimą ir efektyvesnę klientų priežiūrą.

    Tarp laureatų buvo ir Lietuvos atstovai: Eglės sanatorija pelnė pirmąją vietą Innovative Medical Spa kategorijoje, projektas Addere Care pripažintas Innovative Spa Concept kategorijoje, o Gradiali Wellness and SPA skirtas specialus komisijos prizas.

    Šie įvertinimai sustiprina Lietuvos kaip medicininio SPA ir sveikatinimo paslaugų krypties matomumą, ypač konkurencingoje Vidurio ir Rytų Europos rinkoje.

    Konferencijoje išsakytos įžvalgos leidžia daryti prielaidą, kad ateityje labiausiai konkuruos tie regionai, kurie gebės pasiūlyti ne tik poilsį, bet ir pamatuojamai prie sveikatos prisidedančias, tvariai organizuotas programas.

  • Dzūkijos mokyklos Gatvės akcija Alytuje: kaip mokiniai per savaitę įtraukė miestą į tvarumo idėjas

    Gegužės 4–8 dienomis Alytuje Dzūkijos mokykla surengė Gatvės akciją, kurią pati bendruomenė pristatė kaip simbolinę dovaną miestui. Kelias dienas mokiniai išėjo į viešąsias erdves ne reklamuotis, o kalbėtis su žmonėmis, dalintis savo kūryba ir priminti, kad bendrystę kuria maži, kasdieniai gestai.

    Akcijos metu mokiniai ruošė ir dovanojo alytiškiams pačių kurtus atvirukus, o susitikimai miesto gatvėse virto trumpais, bet prasmingais pokalbiais. Tokios iniciatyvos mokykloms svarbios ne tik kaip bendruomeniškumo pamoka, bet ir kaip praktinis pilietiškumo ugdymas, kai vaikai mokosi drąsiai bendrauti, pristatyti idėjas ir išgirsti kitą.

    Prie veiklų aktyviai prisidėjo Mokinių taryba, kuri kalbino sutiktus gyventojus ir kvietė dalyvauti improvizuotoje viktorinoje apie Dzūkijos mokyklą. Ši dalis tapo savotišku grįžtamuoju ryšiu: mokiniai sužinojo, ką miestas apie juos jau girdėjęs, o tie, kurie atsakymų nežinojo, gavo progą sužinoti vietoje.

    Mokyklos aplinkoje taip pat atsirado ryškių akcentų: mokiniai gamino didelius gėlių žiedus ir jais papuošė mokyklos pievelę. Kūrybinė instaliacija veikė kaip vizualus ženklas, kad mokykloje vyksta atvira, į miestą nukreipta iniciatyva, o pati erdvė kviečia stabtelėti ir pasidomėti.

    Šių metų Gatvės akcija turėjo ir aiškų tvarumo dėmenį. Dzūkijos mokykla pabrėžė esanti tvarumo lyderė, o iniciatyvą papildė Tvarumo mainų mugė, kurioje mokiniai atsinešė dar tinkamus naudoti, bet jiems nebereikalingus daiktus ir juos iškeitė ar perdavė kitiems.

    Mainų mugės idėja atliepė vis dažniau švietime akcentuojamą kryptį, kai tvarumas aiškinamas ne vien kaip teorija, bet kaip praktiškai išbandomas įprotis. Daiktų pakartotinis panaudojimas ir dalijimasis padeda mažinti perteklinį vartojimą, o vaikams tai tampa suprantamu pavyzdžiu, kaip sprendimai namuose ar mokykloje veikia aplinką.

    Dienų ciklą užbaigusi Gatvės akcija Dzūkijos mokykloje tapo ir viešu mokinių pasiekimu, ir bendruomenės santykio su miestu stiprinimu. Mokykla akcentuoja, kad svarbiausia buvo ne renginio mastas, o tiesioginis ryšys: nuo atviruko iki pokalbio, nuo instaliacijos iki daikto, kuriam suteikiamas antras gyvenimas.

  • Raguvoje sieks Lietuvos rekordo: bendruomenės iš senų marškinių siuva tūkstančių metrų staltiesę

    Šeštadienį, gegužės 16 dieną, Panevėžio rajono Raguvos miestelyje vyks tradicinis bendruomenių sąskrydis Viena staltiesė – šimtai istorijų. Renginio kulminacija taps Bendrystės staltiesės išskleidimas ir oficialus matavimas, siekiant Lietuvos rekordo.

    Staltiesė kuriama iš gyventojų dovanotų senų marškinių, o sumanymas sujungė dešimtis Panevėžio rajono bendruomenių, įstaigų ir pavienių žmonių. Organizatoriai pabrėžia, kad iniciatyva vienu metu primena apie bendrystę ir skatina tvarumą, kai nebenaudojami drabužiai virsta bendru kūriniu.

    Idėją sutelkti viso rajono bendruomenes bendram siuvimo darbui pasiūlė Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos pirmininkė Odeta Baltramiejūnienė. Pasak jos, kiekviena audinio skiautė turi savo istoriją, o bendras rezultatas tampa simboliniu rajono žmonių susitelkimo ženklu.

    „Ši staltiesė – tai ne tik audinys. Tai tūkstančiai dygsnių, kurių kiekvienas pasakoja apie mūsų krašto žmonių kantrybę, susitelkimą ir norą kurti bendrą istoriją“, – sakė Odeta Baltramiejūnienė.

    Projekto mastą iliustruoja ir konkrečios detalės: vien Vaivadų bendruomenė šiam sumanymui paaukojo apie 130 marškinių. Organizatorių teigimu, kai kurioms staltiesės atkarpoms susiūti prireikė dešimčių tūkstančių metrų siūlų, o ilgesnes dalis ruošė ir kitos rajono vietovės.

    Simboliška, kad rekordo siekis vyks būtent Raguvoje, kuri vietos istorijoje siejama su siuvimo amatu. Renginio organizatoriai primena, kad 2026 metais Lietuvoje minimi Vyskupo Motiejaus Valančiaus metai, o jo kūryboje aprašomas siuvėjas Juzė siejamas su šiuo kraštu.

    Šventės programa apims ne tik rekordo fiksavimą: numatytas Šv. Florijono paminklo šventinimas, koncertai, edukacinės erdvės, sporto veiklos ir kūrybinės dirbtuvės šeimoms. Panevėžio rajono savivaldybė ir bendruomenių sąjunga kviečia atvykti kraštiečius bei svečius ir tapti istorinio įvykio liudininkais.

  • Erasmus+ mainai Danijoje: Palanga kviečia 14–18 metų jaunimą į projektą „The View“ 2026 metais

    Palangos jaunimui atsiveria galimybė dalyvauti Erasmus+ jaunimo mainų projekte „The View“, kuris vyks Niukobinge Danijoje 2026 metų birželio 27 dieną–liepos 4 dieną. Organizatoriai kviečia registruotis 14–18 metų jaunuolius, o atrinkti dalyviai atstovaus Palangos jaunimo komandai.

    Projekto savaitę jaunuoliai laiką leis su bendraamžiais iš Danijos ir Vokietijos. Numatyta, kad tai bus intensyvi programa su bendromis veiklomis, išvykomis ir susitikimais, padedančiais geriau pažinti skirtingas kultūras bei kasdienį gyvenimą kitose Europos šalyse.

    Ko tikėtis dalyviams?

    Organizatorių teigimu, mainų metu dalyviai stiprins bendravimo anglų kalba įgūdžius, mokysis darbo komandoje ir praktiškai išbandys bendradarbiavimą tarptautinėje grupėje. Taip pat planuojami apsilankymai vietinėse organizacijose ir tarpkultūriniai vakarai, kuriuose jaunuoliai pristato savo šalį bei miestą.

    Tokio formato Erasmus+ mainai dažnai vertinami kaip pirmoji saugi tarptautinė patirtis paaugliams, kai mokomasi per neformalias veiklas. Dalyviams tai gali tapti ir motyvacija vėliau įsitraukti į savanorystę, jaunimo organizacijų veiklas ar kitus tarptautinius projektus.

    Dėmesys klimatui ir tvarumui

    „The View“ projekto tikslas – ugdyti jaunų žmonių susidomėjimą aktualiomis jaunimo temomis vietos, Europos ir pasaulio lygmenimis. Pagrindinis akcentas skiriamas supratimui, kaip kasdieniai pasirinkimai ir visuomenės sprendimai veikia klimatą, gamtą ir tvarumą.

    Pastaraisiais metais jaunimo projektuose vis dažniau akcentuojamos tvarumo temos, nes jos tiesiogiai siejasi su kasdieniais įpročiais, vartojimu, kelionėmis ir bendruomenių atsakomybe. Tokios diskusijos ir praktinės veiklos padeda jaunuoliams ne tik įgyti žinių, bet ir ieškoti realistiškų pokyčių savo aplinkoje.

    Registracija ir finansavimo sąlygos

    Registracija vyksta iki birželio 1 dienos imtinai. Dalyvavimas nemokamas: planuojama, kad bus padengtos kelionės, apgyvendinimo, maitinimo ir programos veiklų išlaidos.

    Norintys dalyvauti kviečiami užpildyti registracijos anketą, kurią pateikia organizatoriai. Atrankos rezultatai bus skelbiami susisiekus su užsiregistravusiais jaunuoliais ir jų tėvais ar globėjais pagal nurodytus kontaktus.

  • Tauragėje Europos dieną minėjo žygiu „KODAS: ŽALIA“: du maršrutai ir beveik 800 dalyvių

    Tauragėje Europos dieną minėjo žygiu „KODAS: ŽALIA“: du maršrutai ir beveik 800 dalyvių

    Žygis subūrė gausią bendruomenę

    Gegužės 9 dieną Tauragėje surengtas tradicinis pėsčiųjų žygis Europos dienai paminėti „KODAS: ŽALIA“. Organizatorių teigimu, renginyje dalyvavo beveik 800 žmonių, o dalyvių srautai Pilies aikštėje jautėsi nuo pat starto.

    Žygis tapo ne vien sportiniu iššūkiu, bet ir bendruomenės susibūrimu, į kurį įsitraukė šeimos, jaunimas ir vyresnio amžiaus žygeiviai. Dalyviai rinkosi pagal pasirengimą ir laiką, kurį gali skirti trasai.

    6 ir 14 kilometrų trasos

    Trečius metus iš eilės organizuojamas renginys šiemet pasiūlė dvi skirtingo sudėtingumo trasas: 6 ir 14 kilometrų. Trumpesnį maršrutą pasirinkusieji ėjo per pėsčiųjų tiltą, Tarailių mikrorajoną ir tęsė kelionę pėsčiųjų bei dviračių taku palei Jūros pakrantę.

    Ilgesnė trasa buvo skirta norintiems platesnės pažinties su Tauragės erdvėmis. Žygeiviai aplankė J. V. Kalvano ir Kartų parkus, keliavo miesto aplinkkeliu, ėjo per J. Oko mišką, kirto Beržės ir Aerodromo mikrorajonus, o finišą taip pat pasiekė prie Jūros.

    Tvarumo žinutė ir edukacija

    Organizatoriai pabrėžia, kad „KODAS: ŽALIA“ idėja siejama su tvarumu ir aplinkosauginiu sąmoningumu. Šiemet abiejose trasose dalyvių laukė informacinės lentelės, kurios priminė pagrindinius tvarių pasirinkimų principus kasdienybėje.

    Nuskenavę QR kodus, žygeiviai galėjo atlikti interaktyvias užduotis ir pasitikrinti žinias. Tokia forma, kuri derina judėjimą ir trumpus edukacinius sustojimus, vis dažniau pasirenkama bendruomeniniuose renginiuose, nes padeda įtraukti skirtingo amžiaus dalyvius.

    Finišas Pilies aikštėje

    Finiše Pilies aikštėje dalyvių laukė apdovanojimai, užkandžiai ir bendras renginio uždarymas. Žmonės dalijosi įspūdžiais ir akcentavo, kad patogiausia renginio dalis yra aiškiai sužymėtos trasos bei galimybė pasirinkti atstumą.

    Organizatoriai tikisi, kad „KODAS: ŽALIA“ ir toliau išliks kasmetine Europos dienos tradicija Tauragėje, kuri stiprina bendruomeniškumą ir skatina aktyvų laisvalaikį. Prie renginio įgyvendinimo prisidėjo Tauragės rajono savivaldybė ir EUROPE DIRECT Tauragės ir Klaipėdos apskritys, partneriai buvo Tauragės sporto centras, Tauragės atvira jaunimo erdvė, Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras ir VILVI.