CP v2

Tag: Tvarumas

  • Kviečia „Gamtos herojai 2026“: kas gali dalyvauti, iki kada registruotis ir ko ieško komisija

    Aplinkosauginė iniciatyva „Kita forma“ paskelbė kvietimą dalyvauti „Gamtos herojai 2026“ atrankoje. Organizatoriai ieško žmonių ir bendruomenių, kurie per pastaruosius metus realiais darbais prisidėjo prie aplinkos saugojimo ir tvarumo.

    Kaip nurodo organizatoriai, šis konkursas skirtas ne vien pavieniams geriems darbams, bet ir ilgalaikėms iniciatyvoms, kurios palieka apčiuopiamą poveikį. Vertinama ne tik idėja, bet ir tai, ar ji įgyvendinta, ar įtraukė kitus ir ar gali tapti pavyzdžiu platesnei auditorijai.

    Kas kviečiami teikti paraiškas?

    Dalyvauti gali aplinkosaugai neabejingos nevyriausybinės organizacijos, įvairios pilietinės iniciatyvos, pedagogai, studentai ir mokyklinio amžiaus vaikai nuo 1 iki 12 klasės. Organizatoriai pabrėžia, kad svarbus ne dalyvio statusas, o aiškiai pagrįstas indėlis ir pasiektas rezultatas.

    Paraiškose tikimasi matyti konkrečius pavyzdžius, kaip buvo saugoma ir puoselėjama aplinka, kokių veiksmų imtasi šviečiant visuomenę ir kaip idėjos pritaikytos bendruomenėje. Pranašumu laikomas gebėjimas įkvėpti kitus prisidėti, telkti žmones ir užtikrinti, kad pokytis tęstųsi.

    Ką svarbu žinoti apie terminus ir apdovanojimus?

    Registracija konkursui vyksta iki spalio 31 dienos. Dalyvavimas nemokamas, o nugalėtojams numatytos rėmėjų įsteigtos dovanos.

    Apdovanojimai planuojami gyvai Vilniuje, Jaunimo tvarumo festivalio metu. Organizatoriai taip pat nurodo, kad atrankoje siekiama išryškinti skirtingas tvarumo formas, todėl laukiamos tiek edukacinės, tiek praktinės, tiek bendruomeninės iniciatyvos.

    „Būkite drąsūs, apie gerus darbus kalbėti būtina“, – sako konkurso organizatoriai.

    Kodėl tokios iniciatyvos svarbios dabar?

    Pastaraisiais metais tvarumo tema vis dažniau persikelia iš deklaracijų į kasdienius sprendimus: atliekų mažinimą, pakartotinį naudojimą, energijos taupymą, vietos biologinės įvairovės saugojimą ir bendruomenių įsitraukimą. Viešas gerųjų pavyzdžių matomumas padeda ne tik įvertinti aktyvius žmones, bet ir kurti praktinį žinių bei idėjų „banką“ kitiems.

    „Gamtos herojai 2026“ idėja remiasi tuo, kad pokyčiui reikia ne vien politikos ar verslo sprendimų, bet ir nuoseklaus vietos bendruomenių darbo. Būtent tokie projektai dažnai tampa pradžia didesniems pokyčiams mokyklose, organizacijose ar savivaldybėse.

  • Kaupiate tualetinio popieriaus ritinėlius? Štai kodėl jų namuose prireiks dar šiandien

    Kaupiate tualetinio popieriaus ritinėlius? Štai kodėl jų namuose prireiks dar šiandien

    Daiktai, kurie anksčiau keliaudavo tiesiai į šiukšliadėžę, vis dažniau atrandami iš naujo. Kartoniniai tualetinio popieriaus ritinėliai yra vienas paprasčiausių pavyzdžių, kaip namuose pritaikyti tai, kas lengva, visada po ranka ir nieko nekainuoja.

    Tokie sprendimai siejasi su augančia pakartotinio naudojimo ir atliekų mažinimo tendencija. Europos Sąjungoje vis daugiau dėmesio skiriama žiedinei ekonomikai, o buityje tai dažnai prasideda nuo mažų įpročių, kurie ilgainiui sumažina išmetamų atliekų kiekį.

    Tvarka iš paprasto kartono

    Keli ritinėliai gali tapti patogiu stalo organizatoriumi smulkmenoms. Rašikliai, teptukai, žirklės ar kiti dažnai pasimetantys daiktai įgauna savo vietą, o darbo zona tampa aiškesnė ir tvarkingesnė.

    Tokį organizatorių lengva pritaikyti pagal poreikius: ritinėlius galima patrumpinti, sujungti tarpusavyje ir pritvirtinti prie tvirtesnio pagrindo. Susidėvėjus jį paprasta pakeisti nauju, neperkant papildomų priemonių.

    Kad sprendimas atrodytų estetiškai, kartoną galima dekoruoti dažais, popieriumi ar audiniu. Taip paprasta detalė gali prisiderinti prie namų interjero, o ne atrodyti kaip laikinas kompromisas.

    Greitas lesyklėlės sprendimas kiemui

    Ritinėlis praverčia ir lauke, ypač šaltuoju laikotarpiu, kai paukščiams sunkiau rasti maisto. Ant kartono galima užtepti pašaro masę, apvolioti sėklose ir pakabinti ant šakos, kad jis virstų paprasta lesyklėle.

    Skirtingai nei plastikiniai gaminiai, kartonas nėra ilgaamžė šiukšlė: sudrėkęs ir suiręs jis natūraliai suyra. Dėl to toks būdas dažnai vertinamas kaip praktiškas ir mažiau teršiantis aplinką, jei naudojamos paukščiams tinkamos sudedamosios dalys.

    Maži pokyčiai, kurie keičia įpročius

    Kartoniniai ritinėliai primena, kad pakartotinis naudojimas nebūtinai reikalauja didelių investicijų ar sudėtingų projektų. Kartais užtenka kito žvilgsnio į kasdienį daiktą, kad jis įgytų naują funkciją.

    Tokie sprendimai dažnai tampa pirmu žingsniu į sąmoningesnį vartojimą. Vienas pavykęs pritaikymas skatina ieškoti daugiau idėjų, o smulkūs pokyčiai namuose ilgainiui virsta pastoviais įpročiais.

  • Startavo „Gamtos herojai 2026“: kas gali kandidatuoti ir kaip iki spalio 31 dienos pateikti paraišką

    Aplinkosauginė iniciatyva „Kita forma“ paskelbė kvietimą teikti paraiškas konkursui „Gamtos herojai 2026“. Tai jau šeštą kartą rengiamas projektas, kuriuo siekiama viešai įvertinti žmones ir organizacijas, savo darbais prisidedančius prie aplinkos apsaugos ir tvarumo.

    Organizatoriai pabrėžia, kad vertinami ne pažadai, o realūs veiksmai: nuo kasdienių sprendimų bendruomenėje iki ilgalaikių iniciatyvų, keičiančių įpročius mokyklose ar organizacijose. Taip pat akcentuojamas aplinkosauginis švietimas ir gebėjimas įkvėpti kitus prisidėti.

    Kas gali pretenduoti?

    Šių metų konkurse numatytos trys nominacijų kryptys: tvarumą skatinanti nevyriausybinė organizacija ar iniciatyva, ekologiškiausias pedagogas bei aplinkai draugiškiausias mokinys arba studentas. Dalyvauti kviečiami įvairaus amžiaus ir patirties dalyviai, jei tik veikla susijusi su aplinkosauga ir tvarumu.

    Konkurso organizatoriai nurodo, kad darbai turi būti įgyvendinti per pastaruosius metus. Tokia sąlyga leidžia įvertinti aktualiausias iniciatyvas ir užtikrinti, kad apdovanojimai atspindėtų dabartines tvarumo tendencijas.

    Kaip vyks atranka ir apdovanojimai?

    Paraiškas dalyviai teikia užpildydami registracijos anketą, o dalyvavimas yra nemokamas. Nugalėtojams numatytos rėmėjų dovanos, o apdovanojimai planuojami gyvai Vilniuje, Jaunimo tvarumo festivalio metu.

    Registracija vyksta iki spalio 31 dienos. Organizatoriai ragina nedelsti ir pateikti informaciją aiškiai, akcentuojant konkrečius rezultatus: kokie pokyčiai pasiekti, kas įtraukta į veiklas ir kaip iniciatyva prisidėjo prie tvaresnių sprendimų.

    Partneriai ir kontaktai

    Projektą palaiko savivaldybės ir regioniniai atliekų tvarkymo centrai, tarp jų Vilniaus miesto savivaldybė, Prienų rajono savivaldybė, Klaipėdos miesto savivaldybė, Alytaus miesto savivaldybė, taip pat Kauno ir Šiaulių regionų atliekų tvarkymo centrai. Organizatoriai pažymi, kad partnerystės padeda konkursui pasiekti daugiau bendruomenių ir stiprina aplinkosaugines iniciatyvas regionuose.

    Dėl konkurso sąlygų ir dalyvavimo tvarkos galima kreiptis į organizatorių atstovę Tomą Jakutytę. Papildoma informacija skelbiama iniciatyvos „Kita forma“ oficialiuose kanaluose.

  • Tarptautinė mokinių konferencija Kėdainiuose: tvarumo tema subūrė Lietuvos ir Europos mokyklas

    Jubiliejinė konferencija su tvarumo akcentu

    Kėdainių kalbų mokykloje surengta dešimtoji tarptautinė anglų kalbos mokinių konferencija Ar žinai, kad…, kurią organizavo Naujamiesčio mokyklos mokytojos Eglė Čepulienė ir Inga Vasiliauskienė. 2026 metais pasirinkta tema Tvarumas – mūsų planetos ribos pakvietė mokinius kalbėti apie klimato kaitą, vartojimą ir atsakingus sprendimus kasdienybėje.

    Konferencijoje akcentuota, kad tvarumas šiandien tampa ne vien aplinkosaugos, bet ir ekonomikos, socialinės gerovės bei švietimo klausimu. Mokiniai anglų kalba pristatė pranešimus, kuriuose siejo asmenines patirtis su platesnėmis Europos žaliojo kurso kryptimis bei mokyklų vaidmeniu mažinant poveikį aplinkai.

    Dalyviai iš Lietuvos ir užsienio

    Pranešimus gyvai skaitė Panevėžio rajono ir miesto mokiniai: Naujamiesčio mokyklos, Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos, Paįstrio Juozo Zikaro gimnazijos, Smilgių gimnazijos ir Velžio gimnazijos, taip pat Panevėžio Mykolo Karkos pagrindinės mokyklos ir „Saulėtekio“ progimnazijos atstovai.

    Tarptautinį renginio mastą sustiprino nuotoliniai pranešimai iš Latvijos, Italijos ir Kroatijos mokyklų. Tokia forma leido mokiniams palyginti skirtingų šalių patirtis, o tvarumo tema įgavo praktinį matmenį per konkrečius pavyzdžius nuo energijos taupymo mokyklose iki atsakingo vartojimo iniciatyvų.

    Parama ir įvertinimai organizatorėms

    Konferencija iš dalies finansuota Švietimo centro lėšomis, kurias Panevėžio rajono savivaldybė skyrė stiprinti mokytojų metodinei veiklai. Tai sudarė sąlygas renginį tęsti ir auginti jo kokybę, ypač skatinant mokinių viešojo kalbėjimo ir kritinio mąstymo kompetencijas.

    Jubiliejinės, dešimtosios konferencijos proga organizatorės Eglė Čepulienė ir Inga Vasiliauskienė apdovanotos Švietimo centro padėkomis. Renginio organizatoriai pabrėžė, kad kasmet matomas aukštesnis pranešimų lygis ir drąsesnis mokinių įsitraukimas rodo, jog anglų kalbos komunikacija tampa realiu žingsniu į ateities studijas ir karjerą.

    „Gera matyti, kaip kasmet auga konferencijos pranešimų lygis, kaip skleidžiasi jaunieji talentai“, – sakė Švietimo centro direktoriaus pavaduotoja Renata Jankevičienė.

    Konferencijos dalyviams tai buvo ne tik galimybė pristatyti savo idėjas, bet ir susipažinti su bendraamžiais iš kitų mokyklų bei šalių. Tokie renginiai, orientuoti į aktualias temas ir kalbinę praktiką, vis dažniau vertinami kaip viena veiksmingiausių formų ugdyti XXI amžiaus gebėjimus.

  • Erasmus+ kursai Lisabonoje: Panevėžio r. darželio „Bitutė“ mokytojos parsivežė tvarumo idėjų

    Mokymai apie tvarumą per žaidimą

    Balandžio 20–25 dienomis Panevėžio rajono Naujamiesčio lopšelio-darželio „Bitutė“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja Lauryna Augėnaitė ir priešmokyklinio bei ikimokyklinio ugdymo mokytoja Dovilė Baranauskienė dalyvavo Erasmus+ programos kursuose Lisabonoje.

    Mokymų tema buvo tvarumo ugdymas pasitelkiant žaidybinį mokymąsi ir žaidybinimo principus. Pasak organizatorių, toks metodas padeda sudėtingas temas vaikams pateikti per praktiką, smalsumą ir aiškias kasdienes situacijas.

    Kursuose kartu su pedagogais iš įvairių šalių mokytojos gilinosi į tvarumo sampratą ir aptarė aktualias aplinkosaugos problemas, kurios vis dažniau pasiekia ir ugdymo įstaigas. Daug dėmesio skirta atliekų pertekliui, ypač tekstilės vartojimui, taip pat oro taršos poveikiui sveikatai ir aplinkai.

    Mokymų lektorė pristatė praktinius būdus, kaip šias temas integruoti į ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, kad vaikai ne tik išgirstų faktus, bet ir suprastų priežasties bei pasekmės ryšius. Akcentuota, kad tvarumo įgūdžiai stiprėja tada, kai vaikas pats veikia, o ne vien klausosi.

    Praktinės užduotys ir pažintinės išvykos

    Mokymų metu dalyvės atliko praktines užduotis, kurios skatina aktyvų įsitraukimą ir leidžia išbandyti naujus ugdymo scenarijus. Tokie metodai dažnai remiasi komandiniu darbu, trumpomis užduotimis ir aiškiais pasiekimo žingsniais, kurie vaikams sukuria motyvuojantį procesą.

    Programoje numatytos ir edukacinės išvykos, padėjusios tvarumo temas susieti su realia aplinka. Mokytojos lankėsi lėlių muziejuje, o taip pat parke, kuriame analizavo augaliją, medžių įvairovę ir žaliųjų erdvių reikšmę žmonių gerovei.

    Viena iš išvykų vyko į paplūdimį prie Atlanto vandenyno, kur dėmesys sutelktas į žmogaus ir gamtos sąveiką. Praktiniuose stebėjimuose aptarta, kaip tarša pasireiškia kasdienėje aplinkoje ir kokie mažesni, bet nuoseklūs įpročiai gali prisidėti prie aplinkos tausojimo.

    Mokytojų teigimu, tokios patirtys padeda tvarumą suvokti ne kaip teoriją, o kaip kasdienį pasirinkimų rinkinį. Grįžus į ugdymo įstaigą, šias idėjas planuojama pritaikyti veiklose su vaikais, stiprinant jų atsakomybę už aplinką nuo ankstyvojo amžiaus.

    Kodėl tvarumą svarbu ugdyti anksti

    Ankstyvasis amžius laikomas vienu svarbiausių laikotarpių formuojant įpročius, todėl tvarumo temos vis dažniau integruojamos į ugdymą per kasdienius veiksmus. Vaikams suprantamiausios tampa užduotys, susijusios su rūšiavimu, daiktų pakartotiniu panaudojimu, vandens ir energijos taupymu.

    Pedagogų patirtis rodo, kad žaidybinis mokymasis gali padėti išvengti moralizavimo ir suteikti vaikams aiškius, jų amžiui pritaikytus veikimo būdus. Taip tvarumas tampa ne abstrakčia sąvoka, o praktika, kurią vaikas gali atpažinti darželyje ir namuose.

  • Tualetinio popieriaus atsisako vis daugiau žmonių: kokios alternatyvos populiarėja ir kodėl

    Vis daugiau pirkėjų ieško būdų sumažinti atliekų kiekį ir ilgainiui sutaupyti, todėl vietoj įprasto tualetinio popieriaus renkasi alternatyvas. Dažniausiai minimos dvi kryptys: popierius iš bambuko ir bidė tipo sprendimai, kurie naudoja vandenį.

    Kas keičia tualetinį popierių?

    Vienas populiariausių pakaitalų yra bambukinis tualetinis popierius. Bambukas vertinamas dėl greito augimo ir atsinaujinančios žaliavos įvaizdžio, todėl dalis vartotojų jį laiko tvaresniu pasirinkimu nei tradicinė celiuliozė iš medienos.

    Kita kryptis – bidė arba bidė funkciją turintys tualeto dangčiai ir lengvai montuojami antgaliai. Tokie sprendimai higienai naudoja vandens srovę, o popierius lieka tik papildoma priemonė arba jo atsisakoma visai.

    Ne tik medžiaga lemia poveikį

    Specialistai pabrėžia, kad vertinant aplinkosauginį poveikį neužtenka žiūrėti vien į tai, iš ko pagamintas popierius. Svarbi ir visa gamybos grandinė: kaip ruošiama celiuliozė, kiek sunaudojama vandens, kaip organizuojamas transportas ir kokia energija naudojama gamyklose.

    Šiame kontekste dėmesys krypsta į energijos šaltinius. Jei gamyboje dominuoja iškastinis kuras, reali nauda gali sumažėti, o jei naudojami mažiau taršūs šaltiniai, bendras pėdsakas gali būti mažesnis nepriklausomai nuo pasirinktos žaliavos.

    „Pereiti prie švaresnių energijos šaltinių yra vienas greičiausių būdų sumažinti įvairių medžiagų gamybos poveikį aplinkai“, – sakė tyrėja Naika Forfaro.

    Vartotojų elgsena rodo ir praktinį motyvą: dalis žmonių bidė renkasi dėl komforto, o ilgalaikėje perspektyvoje – ir dėl mažesnių nuolatinių išlaidų, nes popieriaus sunaudojama gerokai mažiau. Tuo metu gamintojai reaguoja siūlydami daugiau alternatyvų: nuo bambukinio popieriaus iki namuose paprastai įrengiamų bidė sprendimų.

    Ekspertai rekomenduoja sprendimą rinktis pagal realius poreikius ir sąlygas: ar namuose paprasta įsirengti bidė antgalį, ar prioritetas yra mažesnis atliekų kiekis, ar svarbiausia – jautrios odos komfortas. Bet kuriuo atveju tendencija aiški: įprastas tualetinis popierius vis dažniau tampa ne vieninteliu pasirinkimu.

  • Baldų kainos kandžiojasi? Šios medinės dėžutės per vakarą tampa lentynomis ir staliukais

    Kai baldų kainos kyla, o nuomojamame būste norisi jaukumo be didelių investicijų, vis daugiau žmonių atsigręžia į paprastą sprendimą – medines dėžutes. Iš jų galima greitai susikonstruoti praktiškus, lengvai pernešamus baldus, kurie prisitaiko prie besikeičiančios erdvės.

    Tokie moduliai ypač patogūs nuomininkams: persikraustant nereikia atsisveikinti su brangiai kainavusiu baldu, nes dėžutes galima išardyti, sukrauti ir išsivežti. Be to, jas lengva perdėlioti, todėl ta pati konstrukcija vieną dieną gali būti lentyna, o kitą – televizoriaus staliukas.

    Dažniausiai iš dėžučių daromi naktiniai staliukai, batų lentynos, knygų spintos, žaislų laikymo sistemos ar sieninės lentynos. Prireikus užtenka pridėti dar vieną aukštą, o mažesnėse erdvėse dėžutės padeda išnaudoti kampus ir sienas, kur tradiciniai baldai netelpa.

    Norint, kad sprendimas atrodytų tvarkingai ir tarnautų ilgiau, svarbiausia pasirinkti tvirtas, vienodo dydžio dėžutes ir jas nušlifuoti. Paviršius verta impregnuoti arba nudažyti, o konstrukciją sutvirtinti varžtais, ypač jei planuojama krauti sunkesnes knygas ar buitinę techniką.

    Kuriant baldus iš dėžučių vis dažniau vadovaujamasi tvarumo logika: vietoj naujų gaminių pasirenkamas pakartotinis panaudojimas, mažinamas atliekų kiekis ir suteikiamas antras gyvenimas medienai. Tai dera su pastarųjų metų interjero tendencijomis, kai vertinami universalūs, lengvai pritaikomi ir mažiau išteklių reikalaujantys sprendimai.

    Jei dėžutės naudojamos lauke, pavyzdžiui, balkone ar sode, būtina jas apsaugoti nuo drėgmės ir užtikrinti ventiliaciją. O planuojant dėžutę paversti augalų dėže, vidų rekomenduojama iškloti tvirta plėvele ir palikti vandens nutekėjimo vietas, kad mediena nepradėtų pūti.

  • Ką daryti su senais puodeliais: 7 paprastos idėjos, kurios padės atlaisvinti vietą namuose

    Tvarkymosi ekspertai primena, kad prieš išmetant verta pagalvoti apie pakartotinį panaudojimą arba perdavimą kitiems. Puodeliai dažniausiai nėra lengvai perdirbami, todėl pakartotinis naudojimas paprastai yra tvaresnis pasirinkimas.

    Virtuvėje puodelis gali tapti patogiu stalo įrankių laikikliu: medinėms mentelėms, šaukštams ar plakimo šluotelėms. Taip dažniausiai naudojami įrankiai būna po ranka, o stalčiuose mažiau netvarkos.

    Jei puodelis slidinėja ant stalviršio, praktiškas sprendimas yra neslystančios guminės pagalvėlės apačioje. Tai ypač aktualu, kai puodelyje laikomi sunkesni įrankiai ir jis dažnai stumdomas.

    Seną puodelį galima paversti ir mini vazonėliu mažiems augalams ar daigams. Jei puodelis su įskilimu ar dėme, tai dažnai net suteikia daugiau charakterio, tačiau svarbu pasirūpinti drenažu, kad šaknys neimtų pūti.

    Norint išvengti vandens užsistovėjimo, galima atsargiai išgręžti skylutę puodelio dugne, o apačioje paberti smulkių akmenukų. Kitas paprastesnis kelias yra palikti augalą plastikiniame vazonėlyje ir jį įstatyti į puodelį kaip dekoratyvų dėklą.

    Įskilęs ar nebepataisomas puodelis gali tapti mozaikos medžiaga. Svarbiausia saugumas: rekomenduojama naudoti pirštines, ilgomis rankovėmis drabužius ir apsauginius akinius, o puodelį prieš skaldant suvynioti į audinį.

    Tokios šukės tinka dekoruoti nedidelius daiktus, pavyzdžiui, vazonėlius ar padėkliukus, klijuojant jas ant tvirto pagrindo. Verta įvertinti, kad aštrūs kraštai turi būti gerai užglaistomi, kad dekoras būtų saugus kasdienėje aplinkoje.

    Jei puodelių tiesiog prisikaupė per daug, racionalu jiems rasti naujus namus. Juos galima perduoti labdarai, bendruomenės centrams ar paramos organizacijoms, kur indai praverčia kasdieniam naudojimui.

    Tokiu atveju prieš atiduodant verta perrinkti puodelius pagal būklę: tinkami yra švarūs, be ryškių įskilimų, kad būtų saugūs naudoti. Tai padeda išvengti situacijos, kai daiktai tik perkeliauja į kitą sandėlį.

    Namų biure puodelis gali atstoti pieštukų ir rašiklių stovą, o kartu padėti sutvarkyti smulkmenas. Į jį patogu sudėti ir liniuotę, nagų dildes ar kitus dažnai ieškomus daiktus.

    Vonioje puodelis gali tapti šepetėlių, kosmetikos teptukų ar akių pieštukų laikikliu. Tai paprastas būdas atlaisvinti stalviršį ir sumažinti smulkių daiktų išsibarstymą.

    Dar viena idėja yra paskirti vieną puodelį kepiniams ar desertams, jei jis tinkamas naudoti mikrobangų krosnelėje. Puodelyje kepami desertai dažnai gelbsti, kai norisi greito saldumyno ir nesinori tepti daug indų.

    Tvarkymosi specialistai atkreipia dėmesį, kad tokios mažos permainos ilgainiui duoda apčiuopiamą efektą: virtuvės spintelėse atsiranda daugiau vietos, o daiktai nebeužima lentynų vien dėl įpročio juos laikyti.

  • Ukmergės darželiuose įrengtos DĖK’ui kabyklos: kviečia dalintis tvarkingais vaikų drabužiais

    Ukmergėje šešiuose vaikų lopšeliuose-darželiuose įrengtos DĖK’ui kabyklos, skirtos dalintis nebereikalingais, bet dar kokybiškais ir dėvėti tinkamais vaikų drabužiais. Iniciatyva siekia, kad daiktai būtų panaudojami ilgiau, o šeimos galėtų paprasčiau perduoti išaugtus drabužius tiems, kam jų tuo metu reikia.

    DĖK’ui kabyklos atsirado darželiuose Vaikystė, Saulutė, Žiogelis, Nykštukas, Eglutė ir Buratinas. Bendruomenės raginamos atnešti švarius, tvarkingus, sezonui tinkamus drabužius, o prireikus pasiimti tai, kas gali būti naudinga kasdienybėje.

    Kaip veikia dalijimosi kabykla?

    Tokio tipo dalijimosi sprendimai paprastai remiasi paprasta taisykle: palik tai, ko nebereikia, ir pasiimk tai, kas praverstų. Praktikoje tai padeda mažinti drabužių švaistymą, o tėvams suteikia papildomą būdą taupyti, ypač kai vaikų drabužiai greitai tampa per maži.

    Iniciatyvos sėkmė priklauso nuo pačių bendruomenių įsitraukimo ir aiškių susitarimų: kad drabužiai būtų paliekami tik tinkamos būklės, o kabykla nevirstų nereikalingų daiktų sandėliu. Dažniausiai tokiose erdvėse geriausiai pasiteisina nuolatinė priežiūra ir periodiškas atrinkimas.

    Tvarumo žingsnis darželių bendruomenėms

    Projekto iniciatoriai – džinsų atnaujinimo studija „Denim Diaries“ ir Vilniaus atliekų tvarkymo centras. Pati idėja atliepia platesnę tendenciją: vis daugiau bendruomenių ieško sprendimų, kaip mažinti atliekų kiekį ir skatinti pakartotinį naudojimą, ypač ten, kur daiktų apyvarta natūraliai didelė.

    Ukmergės savivaldybė informavo, kad kabyklos kvies darželių bendruomenes dalintis drabužiais, kurie nebereikalingi vienai šeimai, tačiau gali būti vertingi kitai. Tokie projektai dažnai tampa ir praktine edukacija vaikams, kai tvarumas pristatomas per kasdienius, lengvai suprantamus įpročius.

  • Molėtų rajono mokyklose tikrinama pažanga: startavo „Tvari mokykla 2030“ vertinimo vizitai

    2026 metais kovo ir balandžio mėnesiais Molėtų rajono savivaldybėje vyko programos „Tvari mokykla 2030“ nacionalinio vertinimo vizitai. Juos atliko Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros Tvarumo plėtros skyriaus specialistų komandos, aplankiusios aktyviai tvarumo iniciatyvose dalyvaujančias ugdymo įstaigas.

    Vizitų tikslas buvo įvertinti, kaip tvarumo principai realiai veikia kasdienėje mokyklų praktikoje: nuo ugdymo turinio ir bendruomenės įsitraukimo iki sprendimų, mažinančių aplinkosauginį pėdsaką. Taip pat daug dėmesio skirta tvarumo lyderystei ir bendradarbiavimui tarp mokyklų bei savivaldybės lygmens iniciatyvoms.

    Susitikimų metu kiekvienos įstaigos projekto komanda pristatė savo stiprybes, svarbiausias veiklas ir artimiausius planus. Vertintojai domėjosi, kaip tvarumas integruojamas į mokyklos kultūrą, kokiais būdais įtraukiami mokiniai, mokytojai ir tėvai, bei kaip užtikrinamas veiklų tęstinumas.

    Molėtų rajone programos darbotvarkėje šiuo metu dalyvauja 10 švietimo įstaigų, o 7 mokyklos pretenduoja į antrosios arba trečiosios pakopos įvertinimus. Ši atranka ir vertinimas mokykloms tampa ne tik patikrinimu, bet ir proga pasilyginti su nacionaliniais kriterijais bei gauti aiškesnes gaires tolesnei pažangai.

    Galutiniai vertinimo rezultatai bus skelbiami 2026 metais rugsėjo mėnesį, o mokykloms bus suteikiami „Tvarumo bruknės“ ženklai pagal pasiektas I, II arba III pakopas. Aukščiausią, trečiosios pakopos, įvertinimą pelniusios įstaigos bus kviečiamos į nacionalinį apdovanojimų renginį, planuojamą 2026 metais lapkričio mėnesį.