CP v2

Tag: Tvarumas

  • Nepalikite pėdsako gamtoje: kaip suplanuoti iškylą, kad viską, ką atsinešėte, išsineštumėte

    Nepalikite pėdsako gamtoje: kaip suplanuoti iškylą, kad viską, ką atsinešėte, išsineštumėte

    Artėjant atostogų ir iškylų sezonui, vis daugiau žmonių traukia į pažintinius takus, parkus, ežerų pakrantes ir stovyklavietes. Atliekų tvarkymo specialistai primena paprastą, bet dažnai pamirštamą taisyklę: ką atsinešėte, tą ir išsineškite.

    VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro viešųjų ryšių specialistė Rasa Gelžinytė atkreipia dėmesį, kad iškylų metu dažniausiai susidaro maisto ir gėrimų pakuotės, vienkartiniai indai, servetėlės bei maisto atliekos. Dalis jų paliekama šiukšliadėžėse, kurios vasarą greitai prisipildo, o dalis, deja, lieka gamtoje.

    „Daugelis apie atliekų rūšiavimą pagalvoja tik po iškylos, tačiau viskas prasideda dar namuose. Kuo mažiau pakuočių ir vienkartinių gaminių pasiimsime į gamtą, tuo mažiau atliekų reikės tvarkyti vėliau“, – sakė R. Gelžinytė.

    Praktikoje tai reiškia, kad verta rinktis daugkartines gertuves, termosus, dėžutes, įrankius ir audinio servetėles, o maistą planuoti taip, kad neliktų pertekliaus. Taip pat svarbu iš anksto įvertinti vietą, į kurią vykstama, nes ne visur yra konteinerių, o dar rečiau – atskiros talpos rūšiuotoms atliekoms.

    Jei poilsiavietėje šiukšliadėžės yra, jos dažnai skirtos mišrioms atliekoms, todėl gyventojai raginami su savimi turėti kelis maišelius skirtingoms atliekoms. Susidariusias pakuotes, depozito tarą ir kitas rūšiuotinas atliekas patogiausia išsivežti ir išrūšiuoti namuose, kur sąlygos tam paprastai geresnės.

    ŠRATC veiklos priežiūros ir organizavimo vyresnioji specialistė Jurgita Udrienė primena ir dar vieną dažną vasaros problemą: iškyloms ar šventėms gamtoje perkami daiktai, kurie panaudojami tik vieną kartą. Tai gali būti šaltkrepšiai, sulankstomos kėdės, termosai ar papildomi indai, vėliau ilgai užimantys vietą namuose.

    „Prieš perkant naujus daiktus verta apsvarstyti kitas galimybes. Šiaulių regione veikia dalijimosi daiktais stotelės „Daiktų kiemas“, kuriose galima pasiskolinti reikalingų daiktų, o vėliau juos grąžinti, kad galėtų pasinaudoti ir kiti“, – sakė J. Udrienė.

    Švenčiant gamtoje specialistai taip pat ragina atsisakyti balionų, dangaus žibintų ir panašių dekoracijų, kurios dažnai virsta šiukšlėmis ir nėra perdirbamos. Vietoje jų siūloma rinktis daugkartines puošmenas, gyvus augalus ar gamtines medžiagas, o svarbiausia – po šventės palikti vietą tokią pat švarią, kokia ji buvo atvykus.

    Daugiau apie atliekų rūšiavimą, dalijimosi daiktais kultūrą ir tvarius pasirinkimus gyventojai galės sužinoti ir vasaros renginiuose, kuriuose veiks edukacinė ŠRATC erdvė. Specialistai pabrėžia, kad atsakingas poilsis gamtoje prasideda nuo mažų sprendimų, kurie sumažina šiukšlių kiekį ir padeda išsaugoti poilsiavietes kitiems.

  • Nepalikite pėdsako gamtoje: paprasta taisyklė iškyloms, kuri sumažina šiukšles po poilsio

    Nepalikite pėdsako gamtoje: paprasta taisyklė iškyloms, kuri sumažina šiukšles po poilsio

    Artėjant atostogų sezonui daugiau žmonių traukia į pažintinius takus, parkus ir ežerų pakrantes, tačiau kartu padaugėja ir paliktų atliekų. Atliekų tvarkytojai primena aiškią taisyklę, kuri veikia visur: ką atsinešėte, tą ir išsineškite.

    VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro specialistai atkreipia dėmesį, kad iškylų metu dažniausiai susidaro maisto ir gėrimų pakuotės, vienkartiniai indai bei maisto atliekos. Net ir ten, kur stovi šiukšliadėžės, jos ne visada pritaikytos rūšiavimui, o per piką greitai perpildomos.

    Viskas prasideda dar namuose

    Vienas efektyviausių būdų sumažinti šiukšlių kiekį gamtoje yra pasiruošimas prieš išeinant. Kuo mažiau vienkartinių pakuočių ir indų pasiimama į iškylą, tuo mažiau atliekų tenka tvarkyti vėliau.

    „Daugelis galvoja apie atliekų rūšiavimą jau po iškylos, tačiau iš tiesų viskas prasideda dar namuose. Kuo mažiau pakuočių ir vienkartinių gaminių pasiimsime į gamtą, tuo mažiau atliekų reikės tvarkyti vėliau. Geriausios atliekos yra tos, kurių nesukūrėme“, – sakė ŠRATC viešųjų ryšių specialistė Rasa Gelžinytė.

    Praktinis patarimas paprastas: į kuprinę įsidėkite kelis maišelius skirtingoms atliekoms. Taip pakuotes, tarą ir kitas atliekas galėsite susirūšiuoti vietoje, o vėliau jas tvarkingai išrūšiuoti namuose pagal savo savivaldybėje galiojančią sistemą.

    Rinkitės tvarius sprendimus

    Šventėms ir iškyloms dažnai perkami daiktai, kurie panaudojami vos kartą ar kelis kartus per metus: šaltkrepšiai, termosai, sulankstomos kėdės ar papildomi indai. Specialistai siūlo prieš perkant naujus įvertinti, ar tikrai reikia nuosavo daikto, ar pakaktų pasiskolinti ar pasinaudoti dalijimosi sprendimais.

    „Šiaulių regione veikia 10 dalijimosi daiktais stotelių „Daiktų kiemas“, kuriose gyventojai gali atrasti jiems reikalingų daiktų, o vėliau – atnešti atgal. Tokiu būdu tą pačią vasarą šiais daiktais galėtų pasinaudoti ir kiti“, – sakė ŠRATC veiklos priežiūros ir organizavimo vyriausioji specialistė Jurgita Udrienė.

    Taip pat rekomenduojama vengti dekoracijų, kurios po šventės tampa šiukšlėmis ir gamtoje suyra lėtai: balionų, dangaus žibintų ar smulkių plastikinių puošmenų. Vietoj jų siūloma rinktis daugkartines priemones, gyvus augalus ar gamtines medžiagas, kurias galima panaudoti dar kartą.

    Edukacija vasaros renginiuose

    Dalis gyventojų apie rūšiavimą ir tvaresnius pasirinkimus daugiau sužino ne iš teorijos, o praktiniuose užsiėmimuose. ŠRATC skelbia, kad vasaros renginiuose veiks edukacinė erdvė, kur bus pristatomi rūšiavimo principai, dalijimosi daiktais kultūra ir sprendimai, padedantys sumažinti atliekų kiekį.

    ŠRATC primena, kad atsakingas poilsis gamtoje prasideda nuo mažų sprendimų: planavimo, daugkartinių priemonių ir įpročio neišvykti nepalikus vietos švaresnės, nei ją radote.

  • Nepalikite pėdsako gamtoje: paprastos iškylų taisyklės, kurios padeda išvengti šiukšlių

    Artėjant atostogų ir iškylų sezonui, parkai, pažintiniai takai bei ežerų pakrantės sulaukia daugiau lankytojų. Atliekų tvarkymo specialistai primena paprastą principą: ką atsinešėte į gamtą, tą ir išsineškite, nes net ir nedidelės šiukšlės ilgainiui virsta tarša.

    VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro viešųjų ryšių specialistė Rasa Gelžinytė atkreipia dėmesį, kad dažniausiai po poilsio gamtoje lieka gėrimų pakuotės, vienkartiniai indai, maisto likučiai ir servetėlės. Pasak jos, atliekų prevencija prasideda dar namuose, planuojant, ką iš tiesų būtina pasiimti.

    „Daugelis galvoja apie atliekų rūšiavimą jau po iškylos, tačiau iš tiesų viskas prasideda dar namuose. Kuo mažiau pakuočių ir vienkartinių gaminių pasiimsime į gamtą, tuo mažiau atliekų reikės tvarkyti vėliau. Geriausios atliekos yra tos, kurių nesukūrėme“, – sakė R. Gelžinytė.

    Net jei poilsiavietėse įrengtos šiukšliadėžės, jose dažnai nėra galimybės rūšiuoti, o sezono metu konteineriai greitai prisipildo. Todėl rekomenduojama į iškylą pasiimti kelis maišelius skirtingoms atliekoms, o grįžus namo jas išrūšiuoti pagal įprastas taisykles.

    Praktikoje ypač padeda keli sprendimai: daugkartinė gertuvė vietoj vienkartinių buteliukų, dėžutės maistui vietoj perteklinių pakuočių ir daugkartiniai indai vietoj vienkartinių. Taip pat verta įsivertinti, ar tikrai reikia naujų daiktų, kurie bus panaudoti vieną kartą per metus.

    ŠRATC veiklos priežiūros ir organizavimo vyr. specialistė Jurgita Udrienė ragina prieš perkant retai naudojamus daiktus pagalvoti apie skolinimąsi ar dalijimąsi. Jos teigimu, Šiaulių regione veikia 10 dalijimosi daiktais stotelių „Daiktų kiemas“, kur galima rasti iškyloms praverčiančių daiktų ir po naudojimo juos grąžinti.

    „Šiaulių regione veikia 10 dalijimosi daiktais stotelių „Daiktų kiemas“, kuriose gyventojai gali atrasti jiems reikalingų daiktų, o vėliau – atnešti atgal. Tokiu būdu tą pačią vasarą šiais daiktais galėtų pasinaudoti ir kiti“, – sakė J. Udrienė.

    Organizuojant šventes gamtoje specialistai pataria vengti balionų, dangaus žibintų ir dekoracijų, kurios išsisklaido aplinkoje ir dažnai nėra perdirbamos. Vietoj to siūloma rinktis daugkartines priemones, gyvus augalus, gamtines medžiagas arba tai, ką jau turite namuose.

    Daugiau apie atliekų rūšiavimą, tvarius pasirinkimus ir dalijimosi daiktais kultūrą gyventojai galės sužinoti ir vasaros renginiuose, kur bus pristatoma edukacinė ŠRATC erdvė. Organizatoriai pabrėžia, kad atsakingas poilsis prasideda nuo mažų, bet nuoseklių sprendimų.

  • Kėdainių savivaldybėje įteikti „Atliekų kultūros“ egzamino apdovanojimai: kas tapo laureatais

    Kėdainių savivaldybėje įteikti „Atliekų kultūros“ egzamino apdovanojimai: kas tapo laureatais

    Kėdainių rajono savivaldybėje surengta respublikinio „Atliekų kultūros“ egzamino laureatų apdovanojimų ceremonija. Renginyje pagerbti geriausiai pasirodę moksleiviai ir suaugusieji, prisidėję prie aplinkosauginio raštingumo sklaidos.

    Laureatus pasveikino Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis, taip pat savivaldybės specialistai, dirbantys aplinkosaugos srityje. Ceremonijoje akcentuota, kad tvarumo įpročiai formuojasi per nuoseklų švietimą ir kasdienius sprendimus.

    Rekordinis susidomėjimas ir Kėdainių rezultatai

    Šių metų „Atliekų kultūros“ egzaminas, organizatorių teigimu, sulaukė rekordinio dalyvių skaičiaus visoje Lietuvoje. Prie iniciatyvos aktyviai prisijungė ir Kėdainių rajono moksleiviai, o tai, pasak savivaldybės atstovų, rodo augantį atsakingos vartosenos ir rūšiavimo supratimą.

    Išskirtas Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos bendruomenės aktyvumas: egzamine dalyvavo 200 mokinių. Mokykla pateko tarp 10 aktyviausių Lietuvoje ir užėmė 5 vietą, taip sustiprindama rajono matomumą nacionalinėje iniciatyvoje.

    Kas tapo „Atliekų kultūros“ laureatais?

    1–4 klasių kategorijoje I vietą laimėjo Evita Simokaitytė iš Kėdainių „Ryto“ progimnazijos. II vieta atiteko Luknei Čiteikaitei, o III vieta Mantui Jakučiui, abu jie mokosi Kėdainių Senamiesčio progimnazijoje.

    5–10 klasių kategorijoje pirmąją vietą pelnė Benas Bičiūnas iš Kėdainių šviesiosios gimnazijos. Antroje vietoje liko Goda Razinskaitė, trečioje Paula Čėsnaitė, abi laureatės iš Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos.

    11 klasių ir vyresniųjų kategorijoje I vieta skirta Neringai Kapočienei, Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros“ progimnazijos mokytojai. II vietą užėmė Vilma Paulauskienė iš Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos, III vietą Diana Dovydavičiūtė iš Kėdainių r. Labūnavos pagrindinės mokyklos.

    Padėka mokytojams ir bendruomenėms

    Renginyje taip pat išskirtas mokytojų vaidmuo telkiant mokinius ir stiprinant praktines žinias apie atliekų rūšiavimą, perdirbimą bei atsakingą vartojimą. Ypatinga padėka skirta Danguolei Chochlovienei, Kėdainių šviesiosios gimnazijos mokytojai, kuri į egzaminą užregistravo 67 mokinius.

    Savivaldybė padėkojo visiems dalyviams, mokytojams ir mokyklų bendruomenėms už įsitraukimą bei indėlį ugdant aplinkosauginį sąmoningumą. Organizatoriai ir rajono atstovai tikisi, kad iniciatyva ir toliau padės stiprinti tvarius įpročius kasdienybėje.

    „Tvarumo įgūdžiai prasideda nuo mažų, bet nuolat kartojamų sprendimų: ką renkamės pirkti, kaip rūšiuojame ir kaip mažiname atliekas“, – sakė renginyje kalbėję savivaldybės atstovai.

  • Atrodo kaip šiukšliadėžė, bet „Mill“ žada perdirbti iki 18 kg maisto atliekų: ar verta?

    Išmanūs virtuvės įrenginiai, žadantys sumažinti maisto atliekų kvapus ir keliones prie konteinerių, sparčiai populiarėja, tačiau ne visi sprendimai yra tokie paprasti, kaip skamba reklamoje. JAV rinkoje išsiskiria „Mill Food Recycler“ – įrenginys, kuris iš išorės primena įprastą šiukšliadėžę, bet skirtas maisto likučiams džiovinti ir smulkinti.

    Gamintojas teigia, kad perdirbimo ciklas dažniausiai vyksta per naktį: maisto atliekos apdorojamos šiluma ir mechaniniu maišymu, o rezultatas – sausi, kvapo beveik neturintys trupiniai. Vis dėlto tai nėra kompostas klasikine prasme, nes čia nevyksta biologinis skaidymas, kai mikroorganizmai organiką paverčia dirvožemio priedu.

    Kuo tai skiriasi nuo kompostavimo?

    Tradicinis kompostavimas remiasi natūraliu irimu, kuriam svarbūs drėgmės, oro ir anglies bei azoto santykis, o procesas paprastai trunka savaites ar mėnesius. „Mill“ atveju atliekos yra dehidratuojamos ir susmulkinamos, todėl sumažėja jų tūris, o kvapas ir skysčių nutekėjimo rizika tampa gerokai mažesni.

    Toks sprendimas patogus žmonėms, kurie neturi galimybės kompostuoti kieme ar kurių savivaldybė nerenka maisto atliekų atskirai. Kita vertus, džiovinti trupiniai vis tiek lieka organinė medžiaga, todėl ją reikia prasmingai panaudoti, o ne tiesiog išmesti į mišrias atliekas.

    Ką galima mesti, o ko ne?

    Pasak gamintojo pateikiamų taisyklių, įrenginys tinka daugumai virtuvės likučių, įskaitant ir gyvūninės kilmės atliekas, kurių dalis kompostavimo aikštelėse dažnai nepriimamos. Tačiau skysčiai, dideli kaulai ar itin kieti moliuskų kiautai gali būti netinkami, nes jų nepajėgia apdoroti smulkintuvas.

    „Mill“ taip pat siūlo programėlę, kurioje pateikiama informacija apie skirtingų atliekų tinkamumą perdirbimui. Praktikoje tai sumažina klaidų tikimybę, bet reiškia, kad daliai pirkėjų įrenginys bus patrauklus tik tada, jei jie nori dar vieno su telefonu susieto buities prietaiso.

    Kaina, prenumerata ir reali nauda

    Įrenginio kaina JAV siekia 999 JAV dolerius, tai yra maždaug 920 eurų. Gamintojas taip pat siūlo nuomos modelį už 35 JAV dolerius per mėnesį, tai yra apie 32 eurus, su mažiausiai 12 mėnesių įsipareigojimu.

    Papildomai siūloma atliekų surinkimo paslauga kainuoja 192 JAV dolerius per metus, tai yra apie 180 eurų. Jei vartotojas renkasi nuomą ir surinkimą, pirmų metų suma susidaro apie 560 eurų, todėl kyla natūralus klausimas, ar tai išties ekonomiškas būdas mažinti atliekas.

    Gamintojas teigia, kad talpa leidžia sukaupti iki 40 svarų, tai yra apie 18 kilogramų, maisto atliekų, kol įrenginį reikia ištuštinti. Tokia apimtis realiau tinka didesniems namų ūkiams, nes mažai šeimai atliekų susidaro mažiau, o prietaisas užima nemažai vietos virtuvėje.

    Sprendžiant, ar pirkti tokį įrenginį, svarbiausia įvertinti ne tik patogumą, bet ir tai, ką darysite su gautais trupiniais. Jie gali būti dedami į komposto dėžę ar naudojami sode saikingai, tačiau skirtingoms reikmėms taikomi ribojimai, ypač jei galvojama apie panaudojimą gyvūnų pašarui.

    „Mill Food Recycler“ stiprioji pusė yra švara ir kvapo kontrolė, ypač ten, kur maisto atliekos namuose greitai pradeda skleisti nemalonų kvapą. Silpnoji vieta – aukšta kaina, vietos poreikis ir tai, kad be aiškaus panaudojimo plano toks sprendimas gali tapti brangiu būdu tiesiog išdžiovinti likučius.

  • Išbandė 10 popierinių rankšluosčių: vieni sugeria kaip kempinė, kiti tik ištepa stalviršį

    Popieriniai rankšluosčiai virtuvėje dažnai laikomi smulkmena, tačiau realybėje tai vienas dažniausiai naudojamų vienkartinių gaminių. Nuo išsiliejusio vandens iki riebalų pertekliaus nusausinimo ar langų valymo – jų paskirtis gerokai platesnė, nei atrodo.

    Vis dėlto pirkėjams tenka spręsti galvosūkį: ant pakuočių gausu skambių pažadų apie dvigubus ar trigubus ritinius, „milžinišką“ dydį ir ypatingą sugeriamumą. Skirtingi gamintojai šiuos pavadinimus taiko nevienodai, todėl vien tik marketingu pasikliauti rizikinga.

    Kaip buvo tikrinamas efektyvumas

    Testuojant popierinius rankšluosčius vertinami keli esminiai dalykai: kaip lengvai atsiplėšia lapeliai, kiek skysčio sugeria ir ar neplyšta šveičiant. Praktiniuose bandymuose jie buvo naudojami valyti stalviršius, džiovinti taures ir šalinti pridžiūvusius nešvarumus.

    Vertinant sugeriamumą, lapeliai prisotinami vandeniu ir stebima, kiek skysčio jie „išneša“ nepaleisdami atgal. Kitas svarbus kriterijus – ar valant paviršių rankšluostis sugeria, ar tik išsklaido nešvarumus plona plėvele.

    Laimėtojai ir kuo jie išsiskyrė

    Geriausiai pasirodę variantai buvo stori, minkšti ir turėjo ryškesnį reljefą, kuris padeda šveičiant. Tokie rankšluosčiai paprastai leidžia apsieiti su mažesniu lapelių kiekiu, todėl reali sąnauda gali būti mažesnė net jei kaina už ritinį didesnė.

    Vienas iš dažniausiai išskiriamų lyderių buvo „Brawny“, vertintas dėl itin didelio sugeriamumo ir tvirtumo šveičiant pridžiūvusius nešvarumus. Panašiai gerai įvertinti ir „Bounty“, kurie pasižymėjo minkštumu bei patogesniu mažesnių lapelių formatu kasdienėms užduotims.

    Tarp geriausio kainos ir kokybės santykio dažnai minimas „Kirkland Signature“: šie ritiniai paprastai turi daugiau lapelių ir būna didesni, todėl ilgiau užtenka buityje. Tačiau labai didelės pakuotės gali tapti iššūkiu mažesnių namų sandėliavimui.

    Kur pirkėjai dažniausiai suklysta

    Pralaimėtojais dažniausiai tampa plonesni, „popieriniai“ rankšluosčiai, kurie greitai permirksta, lengvai plyšta ir vietoj sugerimo ištepa paviršių. Tai ypač pastebima valant riebesnius ar lipnius nešvarumus, kai reikia ne tik sugerti, bet ir „sukibti“ su dėme.

    Kita dažna klaida – vertinti tik lapelių skaičių ant pakuotės. Jei vienam veiksmui reikia dviejų ar trijų lapelių vietoje vieno, didelis lapelių kiekis ritinyje praktiškai nepadeda, o tik sudaro klaidingą ekonomiškumo įspūdį.

    Tvarumo požiūriu popieriniai rankšluosčiai išlieka vienkartinis sprendimas, todėl vis daugiau žmonių renkasi daugkartines šluostes, virtuvių rankšluosčius ar plaunamas celiuliozines šluostes. Popierinius rankšluosčius verta pasilikti situacijoms, kai reikia greitai ir higieniškai sutvarkyti nešvarumus, kurių nenorite skalbti.

    Renkantis naują pakuotę, praktinis patarimas paprastas: ieškokite tvirtesnių, reljefiškų, gerai sugeriančių lapelių ir įvertinkite, ar patogus lapelių dydis leidžia atplėšti tiek, kiek reikia. Ilgainiui tai dažniausiai duoda daugiau naudos nei skambūs užrašai apie „milžiniškus“ ritinius.

  • Kupiškio savivaldybėje – aštuntokų vizitas ir pagerbti „Atliekų kultūra“ egzamino nugalėtojai

    Kupiškio savivaldybėje – aštuntokų vizitas ir pagerbti „Atliekų kultūra“ egzamino nugalėtojai

    Gegužės 27 dieną Kupiškio rajono savivaldybėje apsilankė Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos aštuntokai kartu su karjeros specialiste Laima Skeriene. Mokiniai susipažino su savivaldybės darbu, kasdieniais procesais ir specialistų atsakomybėmis, nuo kurių priklauso rajono paslaugų ir sprendimų įgyvendinimas.

    Vizito pradžioje savivaldybėje pasveikinti „Atliekų kultūra“ egzamino geriausiai pasirodę dalyviai. Šiais metais egzaminas vyko balandžio 30 dieną internetu, o dalyviai tikrino žinias apie atliekų rūšiavimą, tvarumą, ekologiją ir atliekų surinkimo sistemą.

    Egzamino klausimai buvo suskirstyti į tris amžiaus grupes: 1–4 klasių, 5–10 klasių bei 11 klasės ir vyresniųjų. Toks formatas leidžia palyginti žinias skirtinguose ugdymo etapuose ir kartu primena, kad kasdieniai sprendimai dėl atliekų yra svarbūs kiekvienam gyventojui, nepriklausomai nuo amžiaus.

    Kupiškio rajono savivaldybėje geriausi rezultatai užfiksuoti šiems dalyviams: 1–4 klasių grupėje – Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos 2c klasės mokinei Emilijai, kurios mokytoja yra Diana Marmokienė. 5–10 klasių grupėje geriausiai pasirodė Kupiškio rajono Subačiaus gimnazijos 9a klasės mokinys Kernius Daunoravičius.

    11 klasės ir vyresniųjų grupėje tarp rajono dalyvių išsiskyrė pradinių klasių mokytoja Diana Marmokienė. Savivaldybėje pabrėžta, kad įsitraukimas į tokias iniciatyvas svarbus ne tik mokiniams, bet ir pedagogams, nes tai padeda tvarumo temą nuosekliai integruoti į kasdienį ugdymą.

    Po sveikinimų Kupiškio rajono savivaldybės vicemeras Valdas Šateika, mero patarėja Auksė Čepelė ir mero padėjėja Jurgita Malevičiūtė pakvietė mokinius artimiau susipažinti su savivaldos veikla. Susitikimo metu mokiniai aktyviai dalyvavo diskusijoje, uždavė klausimų apie savivaldybės sprendimų priėmimą ir atliko parengtą testą.

    Dalis pokalbio buvo skirta Kupiškio ateičiai ir jaunimo lūkesčiams. Mokiniai dalijosi idėjomis, kokių veiklų, renginių ir laisvalaikio galimybių, jų nuomone, rajone galėtų būti daugiau, ir akcentavo, kad jaunimo įtraukimas padeda tiksliau planuoti tai, kas iš tiesų aktualu bendruomenei.

    Susitikimo pabaigoje aštuntokai apsilankė savivaldybės priimamajame ir pamatė, kur dirba rajono vadovai. Savivaldybė pažymėjo, kad tokie vizitai yra ne tik edukacija apie institucijų veikimą, bet ir praktinė pilietiškumo pamoka, skatinanti jaunus žmones domėtis sprendimais, kurie tiesiogiai veikia jų kasdienybę.

    „Jaunų žmonių klausimai ir idėjos padeda tiksliau matyti, kas svarbu bendruomenei šiandien ir ko reikės rytoj“, – sakė susitikime dalyvavę savivaldybės atstovai.

    Organizatorių teigimu, „Atliekų kultūra“ egzaminas ir panašios iniciatyvos prisideda prie praktinių aplinkosaugos įgūdžių stiprinimo: kuo anksčiau susiformuoja įprotis atsakingai tvarkyti atliekas, tuo lengviau mažinti taršą ir didinti perdirbimo apimtis kasdienėje buityje.

  • Mažeikiuose atidaryta paroda „Žalesnės ateities link“: virtuali realybė ir tvarios idėjos

    Mažeikių Henriko Nagio viešojoje bibliotekoje gegužės 28 dieną atidaryta Danijos Karalystės ambasados Lietuvoje surengta interaktyvi paroda „Žalesnės ateities link“. Renginyje pristatyti tvarios energetikos ir žiedinės ekonomikos sprendimai, aptarti Lietuvos ir Danijos bendradarbiavimo prioritetai.

    Atidaryme dalyvavo Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė, Danijos Karalystės ambasadorė Grete Sillasen, Danijos Karalystės ambasados Komercijos departamento vadovė Vilma Jarašiūnienė. Taip pat atvyko Savivaldybės vadovybės ir administracijos atstovai, švietimo įstaigų bei bendruomenės nariai.

    Renginio metu akcentuota, kad energetikos transformacija šiandien neapsiriboja vien technologijomis: vis daugiau dėmesio skiriama energijos vartojimo efektyvumui, elektrifikacijai ir vietinei, atsinaujinančiai gamybai. Danija šiame kontekste dažnai įvardijama kaip viena Europos lyderių, ypač vystant vėjo energetiką ir kuriant sprendimus pramonei.

    Parodoje eksponuojami moduliai „Perėjimas prie kitokios energetikos“ ir „Žiedinė ekonomika“ leidžia lankytojams susipažinti su realiais pavyzdžiais, kaip tvarūs sprendimai taikomi skirtingose šalyse. Informacija pateikiama per integruotą planšetinį kompiuterį, o dalį turinio galima patirti naudojant virtualios realybės akinius.

    Prie diskusijų prisidėjo ir Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos moksleiviai, pasidaliję mokyklos bendruomenės iniciatyvomis. Jie atkreipė dėmesį, kad tvarumas kasdienybėje prasideda nuo praktinių įpročių, tokių kaip atsakingas vartojimas, pakartotinis panaudojimas ir daiktų taisymas, o tekstilės perdirbimas gali tapti apčiuopiama „antro gyvenimo“ idėja.

    Kaip skelbiama, paroda nuo 2024 metų keliauja per įvairius Lietuvos miestus, siekiant pristatyti Danijos ekologines iniciatyvas ir paskatinti bendrų sprendimų paiešką. Organizatoriai pabrėžia, kad tokios ekspozicijos tampa platforma dialogui tarp savivaldos, švietimo, verslo ir gyventojų, kai tvarūs pokyčiai pritaikomi konkretiems vietos poreikiams.

    Paroda Mažeikių Henriko Nagio viešojoje bibliotekoje veiks iki birželio 30 dienos. Lankytojai kviečiami užsukti susipažinti su interaktyviu turiniu ir idėjomis, kurios, pasak renginio organizatorių, gali būti pritaikomos tiek viešajame sektoriuje, tiek kasdieniuose pasirinkimuose.

  • Zarasų rajono aplinkos kokybė reitinge: savivaldybė kviečia gyventojus pasakyti, ko trūksta

    Zarasų rajono aplinkos kokybė reitinge: savivaldybė kviečia gyventojus pasakyti, ko trūksta

    Portalo „Delfi“ pristatytame Savivaldybių reitinge 2026 Zarasų rajono savivaldybė aplinkos ir tvarumo srityje užėmė 26 vietą. Savivaldybė surinko 54,52 taško iš 90 galimų, todėl vietos valdžia pripažįsta, kad dalyje sričių reikalingi papildomi sprendimai.

    Tokie reitingai paprastai vertina kelis rodiklius, susijusius su kasdiene gyvenimo kokybe: atliekų tvarkymu, vandens ir nuotekų ūkio efektyvumu, aplinkos švara, viešųjų erdvių priežiūra ir kitais tvarumo aspektais. Net ir vidutinis rezultatas gali reikšti, kad gyventojai skirtingose seniūnijose aplinkos kokybę patiria nevienodai.

    Zarasų rajono savivaldybės administracija skelbia pradedanti gyventojų apklausą, kuri turėtų padėti tiksliau įvardyti problemas ir prioritetus. Anot savivaldybės, surinkti atsakymai bus naudojami planuojant priemones, skirtas aplinkos kokybei gerinti.

    Apklausoje kviečiami dalyvauti visi rajono gyventojai, nepriklausomai nuo amžiaus. Savivaldybė akcentuoja, kad gyventojų įžvalgos reikalingos tam, kad sprendimai būtų paremti realia patirtimi, o ne vien statistika ar ataskaitomis.

    Apklausa vykdoma iki birželio 30 dienos. Savivaldybė ragina skirti kelias minutes atsakymams ir pažymi, kad kuo daugiau gyventojų įsitrauks, tuo tiksliau bus galima įvertinti situaciją ir numatyti konkrečius veiksmus.

  • „Atliekų kultūros“ egzaminas Klaipėdos rajone: kas šiemet surinko daugiausia taškų?

    „Atliekų kultūros“ egzaminas Klaipėdos rajone: kas šiemet surinko daugiausia taškų?

    Septintą kartą surengtas „Atliekų kultūros“ egzaminas subūrė moksleivius ir suaugusiuosius, norinčius pasitikrinti žinias apie atliekų rūšiavimą, vartojimo įpročius ir tvarumą. Klaipėdos rajone šiemet jame dalyvavo 566 žmonės, o geriausiai pasirodę dalyviai buvo pasveikinti savivaldybėje.

    Egzaminas vyko trijose amžiaus grupėse: 1–4 klasių mokiniams, 5–10 klasių mokiniams ir 11 klasių bei vyresniems dalyviams. Toks skirstymas leidžia palyginti žinias pagal skirtingus mokymosi etapus ir pamatyti, kaip aplinkosauginės temos įsitvirtina tiek mokyklose, tiek suaugusiųjų kasdienybėje.

    Kas tapo grupių lyderiais?

    1–4 klasių mokinių grupėje Klaipėdos rajone geriausiai pasirodė Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos 2a klasės mokinės Amelija Fetingytė ir Barbora Vaičiulytė. Jų mokytoja – Jurgita Kasputytė-Žadeikienė.

    5–10 klasių mokinių grupėje daugiausia taškų surinko Dituvos Aleksandro Teodoro Kuršaičio pagrindinės mokyklos 6a klasės mokinė Deimantė Kumšlytė. 11 klasių ir vyresnių dalyvių grupėje išsiskyrė Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos mokytoja Ieva Jončienė ir Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos mokytoja Lilijana Peter.

    Ką akcentuoja savivaldybė?

    Pirmadienį laimėtojus pasveikino Klaipėdos rajono vicemerė Ligita Liutikienė. Savivaldybė pabrėžė, kad ugdymo įstaigų bendruomenės vis aktyviau įsitraukia į aplinkosaugines iniciatyvas, o tokios veiklos padeda formuoti ilgalaikius, praktikoje pritaikomus įpročius.

    „Rūšiavimas ir atsakingas vartojimas prasideda nuo žinių bei supratimo, kodėl tai svarbu. Džiugu matyti, kad mūsų mokyklos daug dėmesio skiria aplinkosauginiam švietimui, skatina mokinius domėtis tvarumu, tausoti gamtą ir atsakingai rūšiuoti atliekas“, – sakė vicemerė Ligita Liutikienė.

    Pasak organizatorių ir savivaldybės atstovų, „Atliekų kultūros“ egzaminas veikia kaip praktinis žinių patikrinimas, o kartu ir edukacinė priemonė, primenanti, kad teisingas rūšiavimas prasideda nuo kasdienių sprendimų. Rezultatai Klaipėdos rajone rodo, kad įsitraukimas auga ne tik tarp mokinių, bet ir tarp suaugusiųjų, kurie dažnai daro tiesioginę įtaką šeimų įpročiams.