CP v2

Tag: Tvarumas

  • Senas krepšys ir keli priedai – štai kaip pasigaminti stilingą pikniko krepšį vasarai

    Senas krepšys ir keli priedai – štai kaip pasigaminti stilingą pikniko krepšį vasarai

    Patogiam piknikui nebūtina pirkti brangaus komplekto – dažnai užtenka seno krepšio ir kelių praktiškų priedų. Tinkamai paruoštas pikniko krepšys padeda tvarkingai susidėti daiktus, o išvyka parke ar prie ežero tampa gerokai sklandesnė.

    Kaip pagrindą verta rinktis pintą krepšį su dangčiu, tvirtą medinę dėžę su rankena arba drėgmei atsparesnį plastikinį krepšį. Svarbu, kad jis būtų pakankamai talpus ir patogus nešti, o dydį geriausia derinti prie žmonių skaičiaus ir planuojamo maisto kiekio.

    Vidų pravartu iškloti medvilniniu audiniu ar plona piknikine medžiaga – taip daiktai mažiau judės transportuojant, o pats krepšys atrodys tvarkingiau. Audinį galima pritvirtinti tekstilei skirtu klijais arba dvipuse lipnia juosta, tik prieš tai verta išbandyti mažame plote.

    Ką verta susidėti į vidų?

    Krepšyje geriausia laikyti tik tai, kas tikrai reikalinga, kad jis netaptų per sunkus ir nepatogus. Dažniausiai praverčia daugkartiniai indai, puodeliai, įrankiai, servetėlės, pjaustymo lentelė ir nedidelis peilis.

    Prie jų verta pridėti šiukšlių maišelį, vandens ir pikniko pledą, o maistui – sandarius indelius. Šiltuoju metų laiku ypač naudinga maža termo tašė arba šaldymo elementas, nes jie padeda kelias valandas išlaikyti produktus tinkamesnėje temperatūroje.

    Tvarka krepšyje sutaupo nervų

    Kad smulkūs daiktai nesimaišytų, praverčia elastingi dirželiai ar mažos kišenėlės dangčio vidinėje pusėje. Taip vienoje vietoje lieka įrankiai, atidarytuvas ar servetėlės, o pačiame krepšyje mažiau chaoso.

    Praktiška taisyklė – sunkesnius daiktus dėti į apačią, o trapesnius, pavyzdžiui, puodelius ar lėkštes, atskirti audiniu. Jei krepšys be standžių pertvarų, papildomas tekstilės sluoksnis tampa paprasta amortizacija.

    Maži akcentai sukuria stilių

    Rankų darbo krepšį lengva suasmeninti: užtenka medžiaginio kaspino, odinės detalės prie rankenos ar nedidelės pakabuko tipo etiketės. Klasikinį pikniko įspūdį dažnai kuria languotas audinys, tačiau lygiai taip pat tinka ir vienspalvė natūrali tekstilė.

    Kad pintas krepšys tarnautų ilgiau, jį galima padengti skaidriu laku, skirtu medienai ar panašioms dangoms. Tai padeda apsaugoti paviršių nuo drėgmės ir nešvarumų, o po sezono krepšį paprasčiau nuvalyti.

  • Kaip vaikams paaiškinti atsinaujinančią energiją: „Eurowind Energy“ dalija nemokamus rinkinius

    Kaip vaikams paaiškinti atsinaujinančią energiją: „Eurowind Energy“ dalija nemokamus rinkinius

    Energetikos ir klimato temos vis dažniau pasiekia vaikus per socialinius tinklus, tačiau mokyklose trūksta paprastų, praktiškų priemonių, padedančių suprasti, kaip iš tiesų gaminama elektra ir kodėl vystoma atsinaujinanti energetika. Dėl to didėja rizika, kad mokiniai susidarys nuomonę iš paviršutinių ar gąsdinančių žinučių, o ne iš patikimų paaiškinimų.

    Šią spragą siekia mažinti „Eurowind Energy“ kartu su edukatore dr. Zuzanna Jastrzębska-Krajewska parengtas projektas, mokykloms suteikiantis nemokamus mokomuosius paketus apie energiją, ekologiją ir aplinką. Kūrėjai pabrėžia, kad tikslas yra ne dar viena teorijos santrauka, o priemonės, kurios įtrauktų ir skatintų tyrinėti.

    Nuo apibrėžimų prie patyrimų

    Medžiaga sukurta taip, kad mokiniai ne tik išgirstų, bet ir patys patikrintų, kaip veikia vėjo energija, kaip matuojama energija ir kokie procesai lemia elektros gamybą. Vietoj ilgų paaiškinimų siūlomos užduotys, praktiniai bandymai, dirbtuvės, o mokytojams pateikiami parengti pamokų scenarijai.

    Paketai pritaikyti trims amžiaus grupėms, todėl juos galima naudoti tiek pradinėse klasėse, tiek vyresniems pradinukams. Taip pat numatytos darbo kortelės, edukacinis garso turinys ir nuotolinė medžiaga mokytojams, kad pasirengimas pamokai neužimtų papildomų valandų.

    „Šiuolaikinė aplinkosauginė edukacija neturi būti atskiras sunkus dalykas. Ją galima sujungti su matematika, bandymais ir užduotimis, kurias vaikai sprendžia žingsnis po žingsnio, tada aiškiau suprantama, iš kur atsiranda energija ir kaip ją išmatuoti“, – sakė dr. Zuzanna Jastrzębska-Krajewska.

    Kodėl tokios priemonės tampa reikalingos

    Pastaraisiais metais energijos kainų šuoliai, diskusijos apie energetinę nepriklausomybę ir Europos Sąjungos klimato tikslai tapo kasdienio gyvenimo dalimi. Dėl to auga visuomenės poreikis suprasti, kas yra atsinaujinantys energijos šaltiniai, kokie jų privalumai ir ribojimai, ir kodėl energetikos pertvarka neapsiriboja vien technologijomis.

    Švietime ši tema dažnai išsiskaido tarp skirtingų dalykų, o mokytojams pritrūksta laiko ir priemonių ją pateikti šiuolaikiškai. Praktiniai rinkiniai, kuriuos galima integruoti į gamtos mokslus ar klasės valandėles, padeda kalbėti apie klimatą ne vien per grėsmių prizmę, bet ir per sprendimus bei kritinį mąstymą.

    „Tikime, kad energetinis raštingumas ir jaunimo sąmoningumas yra svarbūs vietos bendruomenių ateičiai. Todėl norime remti mokytojus nemokamomis didaktinėmis priemonėmis ir susitikimais su mokiniais, paprastai parodydami, kaip veikia vėjo energija ir kokį vaidmenį ateityje atliks technologijos“, – sakė „Eurowind Energy“ vadovė Małgorzata Szambelańczyk.

    Konkurso dalis ir veiklos regionuose

    Projektas taip pat kviečia klases dalyvauti konkurse, kuriame numatytos edukacinės dovanos, pavyzdžiui, mokomieji žaidimai ir kita mokymąsi palaikanti medžiaga. Tai suteikia papildomos motyvacijos įsitraukti ir už mokyklos ribų, o mokiniams leidžia temas „pasimatuoti“ per komandines užduotis.

    Numatytos ir gyvos veiklos skirtinguose regionuose, kad mokyklos galėtų ne tik atsisiųsti turinį, bet ir gauti tiesioginį kontaktą su edukatoriais ar projekto atstovais. Tokie vizitai dažnai padeda vaikams užduoti konkrečius klausimus apie vėjo jėgaines, elektros gamybą ir aplinkos apsaugą, o atsakymai tampa labiau suprantami.

    Organizatoriai pabrėžia, kad pagrindinė vertė slypi paprastume: mokytojui nereikia kurti turinio nuo nulio, o mokiniams suteikiama galimybė mokytis per veiksmą. Tai ypač svarbu tuo metu, kai informacijos apie klimatą daug, tačiau pasitikėjimą kuria aiškūs paaiškinimai ir patirtis, o ne vien emocinės antraštės.

  • 9 japoniškos minimalizmo taisyklės, kurios akimirksniu keičia namus: ramybė prasideda nuo jų

    9 japoniškos minimalizmo taisyklės, kurios akimirksniu keičia namus: ramybė prasideda nuo jų

    Mažiau streso, daugiau ramybės ir aiškesnis kasdienybės ritmas – tai pažadai, su kuriais dažnai siejamas japoniškas minimalizmas. Ši kryptis remiasi ne aklu daiktų atsisakymu, o sąmoningu santykiu su tuo, ką laikome namuose ir kodėl.

    Tyrimai rodo, kad nuolatinė vizualinė netvarka gali didinti įtampą ir apsunkinti susikaupimą, nes smegenys priverstos apdoroti daugiau dirgiklių. Dėl to tvarkingesnė erdvė neretai siejama su mažesniu kognityviniu krūviu ir didesniu kasdieniu efektyvumu.

    Japonijoje gajūs įvairūs tvarkos ir erdvės „apvalymo“ principai – nuo sezoninių namų švarinimo tradicijų iki Marie Kondo išpopuliarinto požiūrio, kad daiktai turi turėti aiškią paskirtį arba teikti džiaugsmą. Šių praktikų esmė – mažinti perteklinį triukšmą, o ne kurti sterilią, beasmenę aplinką.

    Vienas įeina, vienas išeina

    Vienas paprasčiausių principų – jei į namus atkeliauja naujas daiktas, senas turėtų iškeliauti. Tai veikia kaip saugiklis spintoms, lentynoms ir stalčiams, kad pirkimai nepavirstų nekontroliuojamu kaupimu.

    Šis įprotis ypač naudingas drabužiams ir buities smulkmenoms, kurios dažniausiai „susikaupia“ nepastebimai. Mažiau pertekliaus reiškia ir mažiau situacijų, kai pilna spinta, bet nėra kuo apsirengti.

    Kokybė, o ne kiekis

    Japoniškas minimalizmas dažnai pabrėžia ilgaamžiškumą: geriau mažiau, bet patikimiau. Tai susiję ir su tvaresniu vartojimu, nes rečiau perkami daiktai paprastai reiškia mažiau atliekų ir mažesnį spaudimą biudžetui.

    Prieš įsigyjant verta sau atsakyti į paprastą klausimą: ar šį daiktą tikrai naudosiu po metų ar dvejų. Jei atsakymas miglotas, tikėtina, kad tai emocinis pirkinys, kuris greitai praras vertę.

    Tuščia vieta irgi vertinga

    Dar viena svarbi mintis – ne kiekvienas paviršius turi būti užpildytas. Tuščia erdvė namuose veikia kaip vizualinis poilsis, o per didelis daiktų kiekis neretai sukuria nuolatinį skubos ir chaoso jausmą.

    Praktiškai tai reiškia paprastą taisyklę: tai, kas nebūtina kasdien, geriau laikyti paslėpta. Tvarkingesni stalviršiai ir lentynos sumažina dirgiklių skaičių, o tai padeda lengviau susikoncentruoti ir greičiau „išjungti“ galvą po darbo.

    Minimalizmas taip pat skatina supaprastinti pasirinkimus: mažiau drabužių derinių, mažiau kosmetikos, mažiau smulkių sprendimų per dieną. Psichologijoje tai siejama su sprendimų nuovargiu, kai daugybė smulkmenų ilgainiui sekina ir mažina produktyvumą.

    Galiausiai, viena sudėtingiausių, bet išlaisvinančių idėjų – nepririšti savęs prie daiktų. Prisiminimai ir patirtys išlieka, net jei namuose nelieka senų pirkinių ar „dėl viso pikto“ laikomų daiktų, o tvarkymasis gali tapti paprastu, reguliariu ritualu, grąžinančiu kontrolės jausmą.

  • Danijos Den Gamle By pripažintas Europos metų muziejumi 2026: kuo išsiskyrė Aarhuso erdvė

    Danijos Den Gamle By pripažintas Europos metų muziejumi 2026: kuo išsiskyrė Aarhuso erdvė

    Apdovanojimas įteiktas Bilbao

    Danijoje, Aarhuse, veikiantis atviras miesto istorijos muziejus Den Gamle By pelnė 2026 metų Europos metų muziejaus apdovanojimą. Įvertinimas įteiktas EMYA ceremonijoje Bilbao mieste Ispanijoje.

    Komisija pabrėžė, kad muziejus nustatė naują inovacijų ir aktualumo kartelę bei daro pastebimą poveikį visam muziejų sektoriui. Vertintojų teigimu, Den Gamle By sugeba sujungti istoriją su šiandienos klausimais ir išlaikyti lankytojų įsitraukimą.

    400 metų istorija vienoje vietoje

    Den Gamle By pristatomas kaip miesto istorijos muziejus po atviru dangumi, kuriame pasakojama kasdienė žmonių istorija. Lankytojai kviečiami patirti maždaug 400 metų laikotarpį per interaktyvias ir įtraukias ekspozicijas.

    Muziejuje įrengtos ekspozicijos leidžia keliauti per skirtingus laikmečius nuo 1600 iki 2014 metų, o aplinka sukurta taip, kad primintų gyvą miestą, o ne statišką parodą. Čia galima pamatyti skirtingų epochų gatves, reklamas, buitį ir institucijas, atkuriančias konkrečių laikotarpių kasdienybę.

    Dėmesys tvarumui ir bendruomenei

    EMYA vertinimo komisija akcentavo, kad muziejus nuosekliai kelia temas, kurios svarbios šiuolaikinei visuomenei: migraciją, tvarumą, socialinį teisingumą ir lygybę. Den Gamle By stiprybė įvardijama kaip gebėjimas apie sudėtingus klausimus kalbėti suprantamai ir įtraukiant vietos bendruomenę.

    Pasak komisijos, tvarumo kryptis muziejaus veiklose ryškėja vis labiau: organizuojami užsiėmimai, susiję su tradicinių augalų veislių puoselėjimu, sodininkyste, drabužių bei pastatų taisymu. Tokios veiklos pristatomos kaip praktinis būdas lankytojams įsitraukti ir pritaikyti žinias kasdienybėje.

    „Tai novatoriška institucija, jungianti istorinius ir šiuolaikinius miesto pasaulius bei padedanti atsakyti į skubius šiandienos klausimus, įskaitant migraciją, tvarumą ir socialinį teisingumą“, – sakė EMYA bendra-pirmininkė ir žiuri narė Daniëlle Kuijten.

    Komisija taip pat išskyrė savanorių vaidmenį: jų žinios ir asmeninės patirtys esą papildo pasakojimus, o dalyvavimo projektai padeda muziejui išlikti matomam miesto pilietiniame gyvenime. Šis modelis vis dažniau laikomas viena svarbiausių šiuolaikinių muziejų tendencijų Europoje, kai institucijos siekia būti ne tik eksponatų saugotojos, bet ir aktyvios bendruomenių platformos.

    Per tą pačią ceremoniją įteikti ir kiti apdovanojimai, įvertinantys skirtingas muziejų stiprybes, nuo įtraukties iki aplinkosaugos. Skelbiama, kad 50-oji Europos metų muziejaus apdovanojimo ceremonija planuojama 2027 metų gegužės 30 dieną Berne, Šveicarijoje.

  • Ką „KFC“ daro su likusia vištiena: sprendimas stebina ir mažina maisto švaistymą

    Greitojo maisto tinklas „KFC“ teigia jau seniai turintis aiškią kryptį, kaip elgtis su tinkama, bet neparduota vištiena ir kitais maisto likučiais. Dalis restoranų JAV dalyvauja „Harvest“ programoje, kuri leidžia nepanaudotą maistą saugiai perduoti paramai vietos bendruomenėse.

    Programos esmė paprasta: dienos pabaigoje darbuotojai atrenka geros kokybės, pardavimui nebetinkamus likučius, supakuoja į patvirtintas talpas ir laiko šaldiklyje. Vėliau maistą paima partneriai, pavyzdžiui, vietos nevyriausybinės organizacijos ar bendruomenių centrai, kurie jį paskirsto stokojantiems.

    „Harvest“ iniciatyva pradėta 1999 metais, o „KFC“ skaičiuoja, kad per daugiau nei ketvirtį amžiaus taip buvo paaukota apie 92 mln. porcijų. Tinklas nurodo, kad programoje bendradarbiauta su daugiau nei 4 300 ne pelno siekiančių organizacijų, nors dalyvavimas priklauso nuo konkrečios franšizės ir vietinių taisyklių.

    Maisto švaistymas – ir etikos, ir klimato klausimas

    Toks modelis sprendžia dvi problemas iš karto: padeda pamaitinti žmones, kuriems trūksta maisto, ir mažina komercinį švaistymą. Skaičiuojama, kad JAV kasmet prarandama itin didelė dalis maisto, o kartu veltui sunaudojami vandens, energijos ir darbo ištekliai.

    Maisto švaistymas turi ir tiesioginį poveikį aplinkai, nes sąvartynuose pūvantis maistas didina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Dėl to vis dažniau akcentuojama, kad maisto likučių mažinimas yra viena greičiausių priemonių, leidžiančių mažinti bendrą taršą tiekimo grandinėje.

    Ne visur vienoda praktika

    Viešojoje erdvėje pasirodo ir neoficialių pasakojimų, kad kai kuriose vietose darbuotojai stengiasi kuo tiksliau planuoti kepamus kiekius, kad likučių būtų minimaliai. Taip pat minima, kad dalis restoranų esą leidžia darbuotojams pasiimti neparduotą maistą arba paskutinėms dienos užsakymų valandoms pasiūlo daugiau, kad būtų išvengta išmetimo.

    Vis dėlto maisto saugos taisyklės ir vietiniai reikalavimai lemia, ką galima daryti su likučiais, todėl praktika skiriasi priklausomai nuo franšizės, partnerių tinklo ir logistinių galimybių. Dėl šios priežasties „KFC“ pabrėžiama kryptis dažniausiai siejama su aukojimu per partnerius ir griežtu laikymo bei atsekamumo režimu.

  • Pasaulinė aplinkos apsaugos diena: kokie kasdieniai sprendimai realiai mažina taršą Lietuvoje

    Pasaulinė aplinkos apsaugos diena kasmet primena, kad didžiausi pokyčiai prasideda ne nuo deklaracijų, o nuo kasdienių pasirinkimų. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip mažinti taršą miestuose, taupyti energiją ir mažinti atliekų kiekį.

    Pastaraisiais metais ypač išryškėjo du iššūkiai: transporto tarša ir didelis atliekų srautas, ypač vienkartinių pakuočių. Dėl to tiek savivaldybės, tiek verslas aktyviau diegia rūšiavimo, daugkartinio naudojimo ir energijos vartojimo efektyvumo sprendimus, tačiau be gyventojų įsitraukimo poveikis lieka ribotas.

    Kasdieniai įpročiai, kurie dažniausiai duoda apčiuopiamą rezultatą, yra paprasti: sąmoningesnis vartojimas, mažiau maisto švaistymo, daugiau rūšiavimo ir retesnis automobilio naudojimas trumpoms kelionėms. Net nedidelis pokytis, pavyzdžiui, dažnesnis ėjimas pėsčiomis ar dviračiu, kartu su energijos taupymu namuose gali reikšmingai sumažinti asmeninį poveikį aplinkai.

    Ši diena taip pat yra proga įsivertinti, ar namuose racionaliai naudojami ištekliai: vanduo, šiluma ir elektra. Energetikos kainų svyravimai paskatino daugiau dėmesio skirti pastatų šiltinimui, efektyvesniems prietaisams ir atsakingam vartojimui, o tai tiesiogiai mažina ir išmetamųjų teršalų kiekį.

    Aplinkosauga vis dažniau suvokiama kaip bendras susitarimas, o ne vieno žmogaus pastangos. Kuo daugiau žmonių prisideda mažais, bet nuosekliais sprendimais, tuo greičiau tokie įpročiai tampa norma šeimose, darbovietėse ir bendruomenėse.

    „Aplinkosauga prasideda nuo pasirinkimų, kuriuos darome kasdien, net jei jie atrodo maži“, – sako aplinkosaugos iniciatyvų organizatoriai.

    Pasaulinė aplinkos apsaugos diena gali tapti patogiu atspirties tašku naujiems įpročiams: pradėti rūšiuoti nuosekliau, sumažinti vienkartinių pakuočių naudojimą ar bent kelias keliones per savaitę pakeisti viešuoju transportu. Svarbiausia ne vienkartinis pažadas, o tęstinumas, kuris ilgainiui virsta realiu poveikiu.

  • Seni sodo nykštukus perdaro viena spalva: kaimynai stebisi, kur pirko tokias modernias figūras

    Seni sodo nykštukus perdaro viena spalva: kaimynai stebisi, kur pirko tokias modernias figūras

    Seni sodo nykštukai, kadaise buvę populiariausia kiemo puošmena, neretai baigia gyvenimą sandėliuke ar atliekų konteineryje. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau pasirenkamas kitas kelias: figūrėlės atnaujinamos ir pritaikomos šiuolaikiniam kiemo ar terasos stiliui.

    Pagrindinė idėja paprasta: vietoj daugybės spalvų pasirenkamas vienas, tolygus atspalvis, kuris „klišinį“ dekorą paverčia minimalistiniu akcentu. Matinė juoda spalva dažnai siejama su skulptūriškumu, balta suteikia švaros įspūdį, o ryškūs tonai gali tapti sąmoningu, žaismingu kontrastu žalumai.

    Vienos spalvos bumas

    Vienos spalvos figūrėlių tendencija į namų erdves atkeliavo iš šiuolaikinio meno ir viešųjų instaliacijų logikos, kai kartojami objektai suvienodinami spalva, kad žiūrovas dėmesį sutelktų į formą. Dėl to nykštukas, anksčiau laikytas kičo simboliu, tampa medžiaga kūrybinei interpretacijai.

    Šis požiūris dera ir su platesne „pasidaryk pats“ kultūra bei pakartotinio naudojimo idėjomis, kurios skatina ne išmesti, o prikelti daiktą antram gyvenimui. Atnaujinta figūrėlė neretai atrodo taip įtikinamai, kad kaimynai ima klausinėti, kur įsigyta moderni sodo dekoracija.

    Kaip atnaujinti, kad laikytųsi

    Ilgaamžio rezultato pagrindas yra paruošimas. Pirmiausia figūrėlę verta nuplauti, pašalinti žemes, samanas ir dulkes, o jei dažai lupasi, paviršių švelniai pašiaušti švitriniu popieriumi, kad naujas sluoksnis geriau sukibtų.

    Lauko sąlygoms dažniausiai pasirenkami akriliniai dažai, skirti išorės darbams, dažnai purškiami iš aerozolinės pakuotės. Dažus patariama purkšti plonais sluoksniais, maždaug iš 25 centimetrų atstumo, o visiškai išdžiūvus paviršių papildomai apsaugoti laku.

    Apdaila lemia galutinį įspūdį: matinė atrodo modernesnė ir labiau primena skulptūrą, o blizgi gali sukurti glazūruotos keramikos efektą. Jei figūrėlė žiemą paliekama lauke, verta įvertinti, ar medžiaga atspari šalčiui ir drėgmei, nes būtent šie veiksniai dažniausiai sukelia smulkius įtrūkimus.

    Kur pastatyti, kad „suveiktų“

    Atnaujinta figūrėlė geriausiai atsiskleidžia tinkamai parinktame fone. Šviesios spalvos išryškėja tankioje žalumoje, o juoda ar tamsi forma įdomiai atrodo šalia paparčių, dekoratyvinių žolių ar minimalistinių takelių.

    Ryškūs, neoniniai atspalviai labiau tinka šiuolaikiškiems kiemams ir terasoms, kur sąmoningai kuriamas kontrastas. Kartais užtenka pakeisti ne tik spalvą, bet ir vietą: pastatyta matomoje kompozicijos vietoje, figūrėlė tampa akcentu, o ne atsitiktine detale.

  • EBPO ekspertai Vilniaus rajone: kokius projektus pamatė ir ką savivaldybė nori parodyti Lietuvai

    EBPO ekspertai Vilniaus rajone: kokius projektus pamatė ir ką savivaldybė nori parodyti Lietuvai

    Birželio 5 dieną Vilniaus rajono savivaldybėje lankėsi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertų delegacija, rengianti naują ekonominę apžvalgą Lietuvai. Savivaldybė vizitą išnaudojo pristatyti savo viešojo valdymo praktiką ir įgyvendinamus projektus.

    Savivaldybėje susirinkusius mero vardu pasveikino vicemeras Algis Vaitkevičius, pabrėžęs, kad tokie susitikimai leidžia ne tik pristatyti pasiekimus, bet ir konstruktyviai įsivertinti tobulintinas sritis. Pasak jo, EBPO dėmesys yra galimybė parodyti, kaip savivaldos lygmeniu sprendžiami praktiniai gyventojams svarbūs klausimai.

    Susitikime savivaldybės administracijoje aptarti viešojo administravimo procesai, viešieji pirkimai, investicijų pritraukimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos. Tokios temos EBPO apžvalgose paprastai siejamos su šalies konkurencingumu, paslaugų kokybe ir viešųjų finansų tvarumu, todėl savivaldybių patirtis čia tampa reikšminga bendrame Lietuvos vertinime.

    „EBPO vizitas Vilniaus rajone yra reikšmingas įvertinimas mūsų savivaldybės darbui. Tai proga parodyti, kad esame aktyvūs viešojo sektoriaus sprendimų kūrėjai, gebantys įgyvendinti projektus, spręsti iššūkius ir diegti pažangius sprendimus“, – sakė Algis Vaitkevičius.

    Nemenčinėje pristatyti konkretūs pavyzdžiai

    Po susitikimo delegacija, lydima mero patarėjos Vidos Montvydaite, vyko į Nemenčinę, kur susipažino su keliais savivaldybėje įgyvendintais ir vykdomais projektais. Tokia praktika leidžia ekspertams įvertinti ne tik planus, bet ir realų paslaugų organizavimą vietoje.

    Svečiai apsilankė Nemenčinės poliklinikoje ir jos padaliniuose, tarp jų Medicininės reabilitacijos centre bei Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje. Įstaigos vadovas Rimgaudas Vincevičius pristatė paslaugų spektrą ir veiklos organizavimą, taip pat aptarti finansiniai aspektai, susiję su veiklos finansavimu ir darbuotojų darbo užmokesčio formavimo principais.

    Delegacija taip pat lankėsi bendrovėje „Nemenčinės komunalininkas“, kur įmonės vadovas Leonard Pavliun pristatė teikiamas paslaugas ir jų finansinius aspektus. Vizito metu aptarti vykdomi atsinaujinančios energijos projektai bei įmonės planai, kurie savivaldybėms dažnai tampa svarbia priemone mažinant sąnaudas ir didinant energetinį savarankiškumą.

    Nemenčinės Gedimino gimnazijoje svečiai susipažino su ugdymo aplinka ir tvarumo iniciatyvomis. Savivaldybė pabrėžė, kad mokykloje naudojamas pirmasis Vilniaus rajone elektrinis mokyklinis autobusas, siekiant tvaresnio mokinių pavėžėjimo.

    Kuo svarbus EBPO vizitas?

    EBPO rengiamos ekonominės apžvalgos yra vienas iš tarptautinių vertinimų, kuriuose nagrinėjami valstybės viešosios politikos sprendimai, produktyvumas, investicijų aplinka ir viešojo sektoriaus efektyvumas. Savivaldybių praktika tokiose diskusijose svarbi todėl, kad būtent vietos lygmeniu gyventojai dažniausiai tiesiogiai patiria viešųjų paslaugų kokybę.

    Pasak savivaldybės, vizitas suteikė galimybę pasidalyti patirtimi, įvardinti iššūkius ir pristatyti sprendimus, kurie jau veikia praktikoje. Tikimasi, kad tokie susitikimai padeda geriau įvertinti, kokių priemonių Lietuvai reikia stiprinant savivaldą, gerinant viešąjį administravimą ir didinant investicinį patrauklumą.

  • Alytuje vyks vaikų rytmečio mugė: kviečia parduoti žaislus, knygas ir savo kurtus skanėstus

    Alytuje birželio 13 dieną rengiama vaikų rytmečio mugė, kurioje vaikai galės išbandyti prekybininko ir kūrėjo vaidmenį. Organizatoriai pabrėžia, kad tai proga ugdyti kūrybiškumą, atsakomybę ir pirmuosius finansinio raštingumo įgūdžius.

    Mugė vyks Šilo scenoje nuo 10.00 iki 14.00 valandos. Dalyviams siūloma atsinešti tvarkingų, kokybiškų ir rūpestingai paruoštų daiktų ar gaminių, nes būtent tokie, kaip pažymi organizatoriai, dažniausiai sulaukia pirkėjų dėmesio.

    Vaikai mugėje galės prikelti antram gyvenimui nebenaudojamus žaislus, pasiūlyti perskaitytas knygas ar parduoti išaugtus drabužius. Taip pat laukiami tie, kurie nori pristatyti savo kurtus papuošalus, piešinius bei kitus rankdarbius.

    Organizatoriai kviečia ir mažuosius kulinarus: mugėje galima prekiauti namuose keptais sausainiais ar kitais skanėstais, vaišinti namų gamybos limonadu. Priminta, kad produktai turi būti paruošti tvarkingai, patogiai pirkėjui ir aiškiai pateikiant, kas parduodama.

    Prekybos vieta pasirūpins Alytaus kultūros centras, tad tėvams tereikia užregistruoti vaiką ir padrąsinti jį išbandyti savo idėjas. Mugės sumanymas skirtas ne tik smagiai praleisti laiką, bet ir praktiškai suprasti, kaip planuoti kainą, bendrauti su pirkėjais ir atsakingai pasiruošti prekybai.

    Registracija vykdoma iš anksto, o organizatoriai ragina neatidėlioti, kadangi vietų skaičius gali būti ribotas. Renginys orientuotas į vaikus ir šeimas, ieškančias bendruomeniško, edukacinio savaitgalio formato, kuris tuo pačiu skatina tvarumą ir daiktų pakartotinį panaudojimą.

  • Marijampolėje darželiai surengė Žaislų kelionę: tvarumas, mainai ir vaikų mados šou stadione

    Marijampolėje darželiai surengė Žaislų kelionę: tvarumas, mainai ir vaikų mados šou stadione

    Marijampolėje, Rygiškių Jono stadione, vyko miesto vaikų lopšelių-darželių bendruomenės šventė, subūrusi vaikus, tėvus ir pedagogus. Renginyje netrūko pasirodymų, edukacijų ir žaidimų, o visą popietę lydėjo aiški žinutė apie bendrystę ir atsakingą vartojimą.

    Šventė pavadinta Žaislų kelionė neatsitiktinai: pagrindiniu akcentu tapo tvarumas ir daiktų pakartotinis panaudojimas. Organizatoriai priminė, kad vaikų kasdienybėje žaislai greitai keičiami naujais, todėl mainai ir antras gyvenimas tampa paprastu būdu mažinti atliekas.

    Daugiausia dėmesio sulaukė iš antrų rankų atkeliavusių žaislų erdvė, kurioje vaikai galėjo išsirinkti patikusį žaislą ir parsinešti jį namo. Tokia iniciatyva, pasak renginio dalyvių, ne tik skatina dalintis, bet ir padeda vaikams natūraliai mokytis, kad daiktas gali būti vertingas ir tada, kai jis nėra visiškai naujas.

    Ne mažiau įspūdžių sukėlė tvarios mados šou, kuriame drabužius ir aksesuarus iš įvairių medžiagų kūrė vaikai kartu su tėvais. Kūrybinė užduotis tapo proga kalbėtis apie tai, kaip daiktai gimsta iš naujų ir jau panaudotų žaliavų, o fantazija dažnai svarbesnė už brangias pirkinių etiketes.

    Renginio programoje netrūko aktyvių veiklų: vaikai pramogavo ant batutų, dalyvavo rankdarbių edukacijose, sporto rungtyse, puošėsi piešiniais ant veidų ir vaišinosi saldumynais. Toks formatas leido į šventę įtraukti įvairaus amžiaus dalyvius ir derinti judėjimą su kūryba.

    Šventinę nuotaiką sustiprino mažųjų marijampoliečių pasirodymai: skambėjo dainos, buvo šokama, deklamuojami eilėraščiai. Renginio metu taip pat padėkota darželių darbuotojoms ir aktyviausiems tėvams, kurie prisidėjo prie bendruomeninių iniciatyvų.

    Šventėje lankėsi Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius Nerijus Mašalaitis ir Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus atstovai.

    „Džiugu matyti tiek daug laimingų vaikų, kūrybingų tėvų ir stiprią darželių bendruomenę. Linkiu, kad smalsumas, draugystė ir kūrybiškumas lydėtų vaikus kiekviename žingsnyje“, – sakė Nerijus Mašalaitis.

    Tokios iniciatyvos vis dažniau tampa ne vien pramoga, bet ir praktine pamoka: per žaidimą vaikai mokosi dalintis, suprasti daiktų vertę ir pastebėti, kad tvarūs pasirinkimai prasideda nuo kasdienybės. Organizatoriai tikisi, kad Žaislų kelionė taps gražia tradicija, į kurią kasmet norės sugrįžti vis daugiau šeimų.

    Marijampolės savivaldybės administracijos Komunikacijos skyrius