Tag: Tvarumas

  • Kėdainiuose komposto dėžės išgraibstytos: savivaldybė skelbia, kada dalijimas grįš rudenį

    Kėdainiuose komposto dėžės išgraibstytos: savivaldybė skelbia, kada dalijimas grįš rudenį

    Kėdainių rajono savivaldybė praneša, kad gyventojų aktyvumas pranoko lūkesčius – visos turėtos komposto dėžės jau išdalintos. Dėl to papildomos dalinimo dienos, kurios buvo numatytos anksčiau, šiuo metu nebevyks.

    Pasak savivaldybės, toks susidomėjimas rodo augantį gyventojų įsitraukimą į atliekų rūšiavimą ir tvaresnius kasdienius įpročius. Kompostavimas leidžia sumažinti į mišrių atliekų srautą patenkančių biologiškai skaidžių atliekų kiekį ir praktiškai panaudoti jas sode ar kieme.

    Kada dalijimas bus atnaujintas?

    Šiuo metu savivaldybė rengia naują komposto dėžių pirkimą. Skelbiama, kad dalinimą planuojama atnaujinti rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, kai bus gauta nauja siunta.

    Gyventojams rekomenduojama sekti savivaldybės skelbiamą informaciją, nes atnaujinus dalinimą svarbūs bus konkretūs terminai ir tvarka. Praktikoje tokios priemonės dažnai išdalinamos greitai, todėl aktualu iš anksto pasiruošti ir nepraleisti registracijos ar atsiėmimo etapų.

    Kodėl kompostavimas svarbus?

    Biologiškai skaidžios atliekos sudaro reikšmingą buities atliekų dalį, todėl jų atskyrimas ir kompostavimas laikomas vienu efektyviausių būdų mažinti sąvartynams tenkančią apkrovą. Kompostuojant namuose taip pat galima išgauti kompostą, tinkamą dirvos gerinimui.

    Savivaldybė ragina gyventojus ir toliau prisidėti prie švaresnės aplinkos kūrimo. Kol laukiama naujo dalinimo etapo, verta įsivertinti, kokios atliekos gali būti kompostuojamos, ir kaip patogiausiai įsirengti vietą komposto dėžei kieme.

  • Coco Chanel citatos, kurios šiandien skamba kitaip: nuo stiliaus iki drąsos būti savimi

    Coco Chanel mintys, kurios išliko

    Gabrielle „Coco“ Chanel vardas mados istorijoje tapo sinonimu modernumui: ji padėjo pakeisti moterų aprangos sampratą, iškėlė patogumą, paprastumą ir aiškias linijas. Nors daugelis jos pasakymų gimė prieš dešimtmečius, socialinių tinklų laikais jie vėl cituojami kaip trumpi, lengvai pritaikomi gyvenimo principai.

    Chanel citatos dažnai balansuoja tarp praktinių patarimų ir provokacijos, tačiau jų pagrindas paprastai aiškus: įvaizdis gali būti priemonė, o ne tik puošmena. Šiandien tai ypač aktualu, kai asmeninis prekės ženklas ir profesinis identitetas persikelia į viešą erdvę.

    Įvaizdis ir paprastumas

    Viena dažniausiai kartojamų minčių siejama su pasirengimu: esą verta atrodyti taip, lyg bet kada galėtum sutikti svarbų žmogų ar konkurentą. Šiuolaikinėje darbo kultūroje ši idėja persikelia į kasdienę rutiną, kur pirmas įspūdis vis dar daro įtaką pasitikėjimui ir deryboms.

    Kita jos frazė, kad paprastumas yra raktas į eleganciją, šiandien dera su tvarumo kryptimi: mažiau impulsyvių pirkinių, daugiau ilgai tarnaujančių drabužių. Mados industrija vis dažniau kalba apie kapsulinę spintą ir kokybę, o ne nuolatinį trendų vaikymąsi.

    „Moda praeina, stilius išlieka“, – sakė Coco Chanel.

    Šis sakinys dažnai cituojamas kaip argumentas rinktis tai, kas tinka žmogui, o ne tai, kas tą sezoną dominuoja vitrinose. Skaitmeniniame amžiuje, kai tendencijos keičiasi ypač greitai, mintis apie stilių tampa savotišku atsvaros tašku.

    Drąsa būti savimi ir ribos

    Chanel idėja, kad grožis prasideda tada, kai žmogus pasirenka būti savimi, šiandien susišaukia su autentiškumo paieškomis. Tačiau šiuolaikinėje diskusijoje svarbu atskirti autentiškumą nuo spaudimo visada atrodyti nepriekaištingai, nes tai gali virsti nuolatine įtampa.

    Kontroversiškai skambanti mintis apie tai, kad nėra negražių moterų, tik apleistos, šiandien dažniau vertinama kritiškai. Vis daugiau dėmesio skiriama psichologinei sveikatai, kūno įvairovei ir finansinėms galimybėms, kurios lemia, kiek laiko ir resursų žmogus gali skirti savijautai bei išvaizdai.

    Sėkmė, darbas ir krypties keitimas

    Chanel biografija dažnai pateikiama kaip socialinio šuolio pavyzdys: ji augo sudėtingomis aplinkybėmis, bet anksti išmoko siūti ir vėliau pavertė šį įgūdį profesija. Tokios istorijos iki šiol įkvepia, nes primena, kad karjeros lūžis dažnai prasideda nuo praktinio amato ir nuoseklaus darbo.

    Dar viena jos mintis ragina negaišti laiko bandant „pramušti sieną“, kai galima ieškoti durų, tai yra kito kelio. Šiandien tai skamba kaip patarimas keisti strategiją: persikvalifikuoti, kelti kompetencijas, pasitelkti DI įrankius rutinai mažinti ir daugiau dėmesio skirti kūrybai bei sprendimams.

    „Kad būtum nepakeičiamas, reikia visada būti kitoks“, – sakė Coco Chanel.

    Ši frazė dažnai interpretuojama kaip raginimas išsiskirti, bet šiuolaikinėje profesinėje aplinkoje ji reiškia ir specializaciją. Kai konkurencija didelė, vertę kuria aiški kompetencija, patikimumas ir nuoseklus rezultatas, o ne vien išorinis įspūdis.

  • Panevėžio rajone pagerbti „Atliekų kultūros“ egzamino lyderiai: Raguvos gimnazija dominavo

    Panevėžio rajono savivaldybėje pagerbti geriausiai nacionaliniame „Atliekų kultūros“ egzamine pasirodę rajono moksleiviai. Egzaminas Lietuvoje surengtas jau septintą kartą, o jo tikslas – stiprinti praktines žinias apie atliekų rūšiavimą, vartojimo įpročius ir tvarų kasdienį pasirinkimą.

    Šiemet ryškiausiai išsiskyrė Raguvos gimnazijos mokiniai, pelnę net keturias prizines vietas iš devynių. Jaunuosius prizininkus pasveikino Panevėžio rajono savivaldybės vicemeras Rimantas Pranys, pabrėžęs, kad tvarumo įgūdžiai prasideda nuo kasdienių sprendimų namuose ir mokykloje.

    „Džiaugiuosi, kad mūsų moksleivių pasiekimai liudija, kokia atsakinga auga jaunoji karta, gebanti tapti pavyzdžiu ir suaugusiesiems. Kiekvienas teisingai surūšiuotas daiktas ar atsakingas pirkinys prisideda prie to, kad Panevėžio rajonas išliktų žalias, švarus ir patrauklus gyventi“, – sakė Rimantas Pranys.

    Savivaldybės duomenimis, egzamine iš viso dalyvavo 240 Panevėžio rajono moksleivių. Iš jų 112 atstovavo 1–4 klasių grupei, 91 mokėsi 5–10 klasėse, o 37 buvo vienuoliktokai.

    Kas tapo prizininkais?

    1–4 klasių grupėje pirmą vietą laimėjo Emilė Paspiešinskaitė iš Dembavos progimnazijos. Antrą vietą pelnė Adelė Vaitiekūnaitė, trečią – Germanas Misevičius, abu mokosi Piniavos mokykloje-darželyje.

    5–10 klasių grupėje pirmą ir antrą vietas užėmė Raguvos gimnazijos mokinės Liepa Ignatavičiūtė ir Eglė Baravykaitė. Trečia vieta atiteko Andriui Valantinui iš Smilgių gimnazijos.

    11 klasės grupėje geriausiai pasirodė Paulina Skapaitė iš Raguvos gimnazijos. Antrą vietą laimėjo taip pat Raguvos gimnazijos mokinė Eglė Darnickaitė, trečią – Ovidijus Leščinskas iš Paįstrio Juozo Zikaro gimnazijos.

    Kodėl tai svarbu mokykloms?

    Tokie egzaminai vis dažniau vertinami kaip praktinis aplinkosauginio raštingumo matas, nes tikrinamos ne tik teorinės žinios, bet ir suvokimas apie kasdienius sprendimus: pakuočių pasirinkimą, pakartotinį naudojimą, rūšiavimo taisykles ir atsakingą vartojimą.

    Savivaldybė sveikino visus laimėtojus ir akcentavo mokytojų bei tėvų vaidmenį, formuojant įpročius, kurie vėliau persikelia į visos bendruomenės kasdienybę. Pasak organizatorių, augantis mokinių įsitraukimas rodo, kad atliekų mažinimo ir tvarumo temos mokyklose tampa vis aktualesnės.

  • Kalvarijoje įteikti „Atliekų kultūra 2026“ prizai: kas surinko daugiausia balų ir kuo apdovanoti

    Kalvarijoje įteikti „Atliekų kultūra 2026“ prizai: kas surinko daugiausia balų ir kuo apdovanoti

    Kalvarijos savivaldybės kultūros centre pagerbti Kalvarijos savivaldybėje vykusio egzamino „Atliekų kultūra 2026“ dalyviai. Renginyje akcentuota, kad atliekų rūšiavimas ir atsakingas vartojimas prasideda nuo kasdienių gyventojų pasirinkimų.

    Dalyvius pasveikino Kalvarijos savivaldybės vicemerė Vaida Skuolienė ir Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro komunikacijos specialistė Jurgita Morozaitė. Pasak organizatorių, tokios iniciatyvos padeda praktiškai įtvirtinti aplinkosaugos žinias, o ypač svarbios jos mokyklinio amžiaus vaikams.

    Kas pelnė prizus?

    Specialiais UAB „Ecoservice“ įsteigtais prizais apdovanoti daugiausia balų egzamine surinkę dalyviai: Marija Adamavičienė, Rita Miliauskienė ir Kalvarijos savivaldybės Jungėnų pagrindinės mokyklos 4 klasės mokinė Kotryna Dapkutė. Organizatoriai pažymėjo, kad geriausi rezultatai rodo ne tik žinias, bet ir įprotį kasdien taikyti atliekų prevencijos principus.

    Geriausiai egzaminą išsprendusiai klasei 1–4 klasių grupėje prizas atiteko Kalvarijos savivaldybės Jungėnų pagrindinei mokyklai. Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija įsteigė apdovanojimą – Nemuno kilpų regioninio parko lankytojų centro vidaus ekspozicijų pristatymą.

    Kodėl tokie egzaminai svarbūs?

    Atliekų tvarkymo specialistai pabrėžia, kad tvarumo įgūdžiai veiksmingiausiai formuojami per praktines užduotis ir vietos bendruomenės įsitraukimą. Mokykloms tai tampa proga susieti teorines žinias su realiomis situacijomis: nuo pakuočių rūšiavimo iki atliekų mažinimo ir pakartotinio naudojimo.

    Kaip padėką už dalyvavimą, Kalvarijos savivaldybės kultūros centras kartu su Kalvarijos savivaldybe mokiniams dovanojo nemokamą kino seansą – Ben Gregor filmą „Stebuklingas tolumų medis“. Renginio organizatoriai tikisi, kad ši iniciatyva taps tęstine ir įtrauks dar daugiau mokyklų bei šeimų.

  • Pigiau nebūna: į vonias grįžta pamirštas PRL muilas – jo triukai stebina iki šiol

    Pigiau nebūna: į vonias grįžta pamirštas PRL muilas – jo triukai stebina iki šiol

    Pilka ūkiška muilo plytelė, daugeliui siejama su PRL laikais, vėl matoma voniose ir buityje. Priežastis paprasta: žmonės vis dažniau renkasi trumpą sudėtį, mažiau kvapiųjų medžiagų ir universalius, daugkartiniam naudojimui pritaikomus produktus.

    Ūkiškas muilas paprastai gaminamas iš riebalų rūgščių druskų ir šarmo, todėl gerai tirpdo riebalus ir nešvarumus. Skirtingai nei dauguma kvapnių prausiklių, jis dažnai būna be kvapiklių ir dažiklių, tad kai kuriems jautresnės odos žmonėms atrodo paprastesnis pasirinkimas.

    Kasdienėje higienoje jis dažniausiai naudojamas rankoms, tačiau dalis žmonių juo prausia kūną ar net galvos odą, ypač kai oda linkusi riebaluotis. Vis dėlto dermatologai pabrėžia, kad šarminės priemonės gali sausinti, todėl po prausimosi verta naudoti drėkinamąjį kremą, o esant atopijai ar stipriam sausumui rinktis švelnesnius prausiklius.

    Didžioji ūkiško muilo „renesanso“ dalis vyksta ne kosmetikoje, o buityje. Juo plaunami teptukai, valomos įvairios detalės, o ištirpintas vandenyje jis neretai naudojamas kaip pagalbinė priemonė tekstilei ar paviršiams valyti, kai norisi išvengti stipriai kvepiančių mišinių.

    Nemažai patarimų internete sieja ūkišką muilą su dėmių išėmimu ar apmušalų gaivinimu, tačiau čia svarbu atsargumas. Ant jautrių audinių jis gali palikti pėdsakų ar pakeisti spalvą, todėl prieš valant geriausia išbandyti mažame, nematomame plote ir nenaudoti per koncentruoto tirpalo.

    Ūkiškas muilas minimas ir kaip priemonė nuo kambarinių augalų kenkėjų, kai muilo tirpalu lengvai apipurškiami lapai. Specialistai primena, kad tokie sprendimai ne visada tinka visoms rūšims, o per dažnas naudojimas gali pažeisti lapų paviršių, todėl reikėtų laikytis saiko ir stebėti augalo reakciją.

    Šį sugrįžimą palaiko ir platesnės tendencijos: mažiau plastiko, daugiau daugkartinių sprendimų, paprastesnės sudėtys ir noras turėti vieną produktą keliems darbams. Vis dėlto ūkiškas muilas nėra universalus visiems atvejams, o jautresnei odai ar specifinėms buities medžiagoms dažnai prireikia švelnesnių, tiksliai paskirtų priemonių.

  • Vasaros dienos stovykla Ukmergėje 8–14 m. vaikams: datos, veiklos ir registracija

    Ukmergėje šią vasarą rengiama dienos stovykla 8–14 metų vaikams „Sveikastogauk Ukmergėje!“. Organizatoriai kviečia prisijungti norinčius turiningai praleisti atostogų laiką ir išbandyti skirtingas edukacines veiklas.

    Stovykla vyks dviem pamainomis: 2026 metais birželio 15–19 dienomis ir 2026 metais liepos 20–24 dienomis. Užsiėmimai planuojami Ukmergės kultūros centre ir edukacijų studijoje „Kėkštas“.

    Programoje numatytos tvarumo ir ekologijos veiklos, pažintis su sveikesniais mitybos principais, kūrybiniai užsiėmimai bei idėjos apie savanorystę ir įsitraukimo galimybes. Organizatorių teigimu, veiklos pritaikytos taip, kad vaikai ne tik smagiai leistų laiką, bet ir įgytų praktinių įgūdžių.

    Stovyklos kaina vienam dalyviui siekia 50 eurų. Taip pat nurodoma, kad stovykla yra dalinai kompensuojama Ukmergės rajono savivaldybės ir Ukmergės kultūros centro pagal vaikų užimtumo vasaros atostogų metu programą.

    Registracija vykdoma iš anksto, o vietų skaičius ribotas. Tėvams rekomenduojama nedelsti, jei svarbios konkrečios pamainos datos ar patogus užsiėmimų grafikas.

  • Gamtos herojų apdovanojimai 2026: startavo registracija, organizatoriai ieško tvarumo lyderių

    Aplinkosauginė iniciatyva Kita forma šeštą kartą skelbia konkursą Gamtos herojų apdovanojimai 2026 ir kviečia teikti paraiškas žmones bei iniciatyvas, kurios realiais darbais prisideda prie aplinkos apsaugos ir tvarumo skatinimo. Organizatorių teigimu, konkursu siekiama ne tik įvertinti pasiekimus, bet ir išryškinti pavyzdžius, galinčius įkvėpti bendruomenes, švietimo įstaigas ir verslą.

    Šių metų atrankoje numatytos trys kategorijos: metų tvarumą skatinanti nevyriausybinė organizacija arba iniciatyva, metų ekologiškiausias pedagogas ir metų aplinkai draugiškiausias mokinys ar studentas. Vertinama veikla turi būti įgyvendinta per pastaruosius metus, todėl svarbu aiškiai aprašyti konkrečius rezultatus ir poveikį.

    Kas gali dalyvauti?

    Paraiškas gali teikti aplinkosaugai neabejingos nevyriausybinės organizacijos, įvairios pilietinės iniciatyvos, pedagogai, studentai ir mokyklinio amžiaus vaikai nuo 1 iki 12 klasės. Dalyvavimas konkurse yra nemokamas, o tai, anot organizatorių, sudaro sąlygas varžytis tiek didesnėms organizacijoms, tiek mažesnėms vietos bendruomenėms.

    Organizatoriai pabrėžia, kad svarbi ne tik veiklos apimtis, bet ir jos prasmė: gali būti vertinami tiek ilgalaikiai projektai, tiek vienkartiniai, tačiau reikšmingi veiksmai, paskatinę pokyčius. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų tendenciją, kai vis dažniau akcentuojami pamatuojami rezultatai ir praktinis poveikis vietos aplinkai.

    Terminai ir apdovanojimai

    Registracija į konkursą vyksta iki spalio 31 dienos. Nugalėtojams bus įteiktos rėmėjų įsteigtos dovanos, o apdovanojimų ceremonija planuojama lapkričio 27 dieną Vilniuje, Jaunimo tvarumo festivalio metu.

    Norintys dalyvauti kviečiami kreiptis į konkurso organizatorius dėl registracijos ir paraiškų pateikimo tvarkos. Registracijos nuorodos ir kontaktų straipsnyje nepateikiame, tačiau aktualią informaciją galima rasti organizatorių skelbiamuose oficialiuose kanaluose.

  • Kupiškyje vaikai tapo parko detektyvais: tvarus orientacinis sportas suvienijo keturias įstaigas

    Kupiškyje vaikai tapo parko detektyvais: tvarus orientacinis sportas suvienijo keturias įstaigas

    Gegužės 20 dieną Kupiškyje surengta rajono priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų tvari orientacinio sporto diena Ąžuolų parko detektyvai. Renginį Kupos upės slėnio parko Ąžuolų parkelyje organizavo Kupiškio vaikų lopšelis-darželis „Obelėlė“.

    Į bendrą veiklą susitiko keturių įstaigų ugdytiniai: Kupiškio vaikų lopšelis-darželis „Obelėlė“, Kupiškio vaikų lopšelis-darželis „Saulutė“, Kupiškio mokykla Varpelis ir Kupiškio rajono Subačiaus vaikų lopšelis-darželis. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai stiprina bendruomeniškumą ir skatina vaikus drąsiau veikti mišriose grupėse.

    Renginio metu vaikai buvo kviečiami pasijusti mažaisiais detektyvais: ieškoti užuominų, spręsti užduotis ir orientuotis gamtoje. Veiklos buvo paremtos judesiu ir žaidimu, todėl dalyviams natūraliai ugdėsi dėmesingumas aplinkai bei pastabumas detalėms.

    Mažųjų laukė detektyvinės užduotys, orientacinė veikla Ąžuolų parkelyje ir pėdsakų paieška, kurios skatino bendradarbiavimą. Tokios orientacinio sporto veiklos vaikams padeda mokytis susitarti, pasidalinti vaidmenimis ir kartu priimti sprendimus, o kartu lavina erdvinį mąstymą.

    Organizatoriai akcentavo ir tvarumo aspektą: veiklos vyko natūralioje aplinkoje, o užduotys orientuotos į pažinimą per patirtį, neteršiant ir nepaliekant pėdsakų gamtoje. Pastaraisiais metais ikimokyklinėse įstaigose vis dažniau ieškoma būdų, kaip fizinį aktyvumą sieti su aplinkosauginiu ugdymu, kad vaikai tvarumo principus suprastų ne teoriškai, o praktiškai.

    Renginys suteikė daug emocijų ir dar kartą priminė, kad mokymasis per judesį ir žaidimą mažiesiems yra vienas veiksmingiausių būdų pažinti pasaulį. Tokios iniciatyvos taip pat prisideda prie sveikų kasdienių įpročių formavimo, nes vaikams kuriama teigiama patirtis būnant lauke ir aktyviai judant.

  • Martha Stewart pataria: šių virtuvės daiktų ieškokite dėvėtų prekių parduotuvėse

    Dizaino ir gyvenimo būdo autoritetė Martha Stewart ragina virtuvei dairytis ne naujų pirkinių, o dėvėtų prekių parduotuvėse. Jos teigimu, vienas geriausių radinių yra glazūruoti moliniai indai, dar vadinami senoviniais ąsočiais ar talpomis, kurie suteikia erdvei autentiško charakterio.

    Tokie indai ypač dera prie pastaraisiais metais populiarios kaimiškos, sodybos ar užmiesčio namų estetikos. Skirtingai nei masinės gamybos dekoras, senoviniai moliniai dirbiniai dažnai turi unikalią spalvą, faktūrą ir natūralius nusidėvėjimo ženklus, kurie interjere atrodo gyvai, o ne dirbtinai.

    Praktiškiausia šių indų paskirtis virtuvėje yra laikyti kasdienius įrankius: menteles, medinius šaukštus ar kepimo reikmenis. Jie tinka ir gėlėms, sezoniniams vaisiams, pavyzdžiui, obuoliams, arba kaip indas smulkiems daiktams, kai norisi tvarkos ant stalviršio.

    Jei namuose yra atviros lentynos ar plati palangė, indus galima komponuoti grupėmis, derinant skirtingus dydžius, spalvas ir paviršius. Vizualiai įdomiau atrodo mišinys su dangčiais ir be jų, o nežymūs įskilimai ar nuskilimai kartais net padeda susiderėti mažesnę kainą, ypač jei indas bus naudojamas kaip dekoras.

    Trumpesni, platesni moliniai indai gali praversti ir kaip žvakidės, ypač jei virtuvėje mėgstate deginti žvakes kvapams neutralizuoti. Dar vienas populiarus sprendimas yra toks indas ant valgomojo stalo kaip centrinė kompozicija su kokybiška dirbtine žaluma arba sezoninėmis šakelėmis, kai norisi ilgaamžio, lengvai atnaujinamo akcento.

    Renkantis dėvėtą molinį indą verta įvertinti jo būklę pagal planuojamą paskirtį. Jei indas bus tik dekoratyvus, smulkūs defektai dažniausiai netrukdo, tačiau jei norėsite laikyti maistą ar skysčius, svarbu patikrinti, ar nėra gilių įtrūkimų, ar glazūra nepažeista ir ar dirbinį galima saugiai išplauti.

    Tokie pirkiniai atliepia ir platesnę tendenciją: vis daugiau žmonių renkasi pakartotinį naudojimą, ieško tvaresnių sprendimų ir nori namuose turėti daiktų su istorija. Dėvėtų prekių parduotuvėse rasti virtuvės akcentai dažnai leidžia atnaujinti interjerą mažesnėmis išlaidomis, o rezultatas atrodo išskirtiniau nei perkant vienodą dekorą iš parduotuvių lentynų.

  • Raguvos sąskrydyje – 965 metrų Bendrystės staltiesė iš 2 600 marškinių ir fiksuotas rekordas

    Raguvos miestelyje gegužės 16 dieną surengtas Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos sąskrydis subūrė bendruomenių atstovus iš skirtingų seniūnijų, svečius iš kitų regionų ir socialinius partnerius. Renginys tapo ne tik švente, bet ir praktiniu pavyzdžiu, kaip bendros iniciatyvos stiprina vietos ryšius.

    Nuo ryto bendruomenės kūrė savo kiemelius, vaišino lankytojus, bendravo ir dalijosi patirtimis. Oficialus atidarymas pažymėtas vėliavų pakėlimu, o sveikinimuose akcentuota savanorystė, tarpusavio pagalba ir bendruomenių vaidmuo sprendžiant kasdienius vietos klausimus.

    Bendrystės staltiesė ir rekordo fiksavimas

    Vienu ryškiausių sąskrydžio akcentų tapo Bendrystės staltiesė, kurios pristatymas virto teatralizuotu pasakojimu apie žmonių istorijas ir antrą gyvenimą daiktams. Idėja rėmėsi tvarumo principu: vietoj naujų medžiagų pasirinkta panaudoti nebenešiojamus drabužius.

    Renginio metu oficialiai išmatuota 965 metrų ilgio ir 125 centimetrų pločio staltiesė, pasiūta iš daugiau nei 2 600 senų marškinių. Rekordo faktą patvirtino „Rekordų akademijos“ vadovas Gintaras Pocius, o iniciatyvos autoriai pabrėžė, kad svarbiausia buvo ne skaičiai, o procesas ir žmonių įsitraukimas.

    Staltiesė gimė per daugiau nei keturis mėnesius trukusius siuvimo vakarus ir kūrybines dirbtuves skirtingose Panevėžio rajono vietose. Skaičiuojama, kad prie projekto prisidėjo daugiau nei 350 žmonių, o susitikimai virto neformalia bendruomenių „dirbtuvių“ platforma, kurioje dalytasi įgūdžiais ir istorijomis.

    Veiklos šeimoms ir vietos partnerystės

    Sąskrydžio programoje netrūko veiklų visoms amžiaus grupėms: vyko kūrybiniai užsiėmimai, sportinės rungtys, lauko žaidimai, amatininkų mugė. Lankytojai taip pat susipažino su įvairių tarnybų ir įstaigų veiklomis, kurios kasdien prisideda prie saugumo, sveikatos ir socialinės gerovės rajone.

    Renginyje pristatyta ir tvarios mados kryptį akcentuojanti iniciatyva: kolekcija, sukurta iš nebenešiojamų drabužių, papildė pagrindinę sąskrydžio žinutę apie atsakingą vartojimą. Tokios praktikos vis dažniau pasitelkiamos bendruomeniniuose projektuose, nes jos leidžia vienu metu spręsti atliekų mažinimo ir socialinio įsitraukimo klausimus.

    Šventinę nuotaiką kūrė kapela „Ragauva“, moterų ansamblis „Baladė“, vėliau pasirodė grupės „Dirmantai“ ir „Lietuvaičiai“. Taip pat vyko apdovanojimai, prizų loterija, o norintieji galėjo leistis į pažintinį pasivaikščiojimą po Raguvą.

    Vakare nuleidus sąskrydžio vėliavas jos simboliškai perduotos kitų metų renginio organizatoriams – Krekenavos seniūnijos bendruomenėms. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie sąskrydžiai veikia kaip praktinė bendradarbiavimo mokykla ir stiprina pasitikėjimą tarp žmonių, kuriems svarbi savo krašto ateitis.

    Renginio veiklos finansuotos pagal projektą Du krantai – viena širdis, įgyvendinamą Panevėžio rajono vietos veiklos grupės priemonėmis ir Panevėžio rajono savivaldybės skirtu finansavimu. Tokie projektai paprastai orientuoti į NVO stiprinimą ir vietos gyventojų bendruomeniškumo skatinimą, todėl finansavimas dažniausiai siejamas su ilgalaike socialine nauda.