CP v2

Tag: Tvarumas

  • „Atliekų kultūros“ egzaminas Vilkaviškyje: dalyviams už žinias ir aktyvumą padovanotas filmas

    „Atliekų kultūros“ egzaminas Vilkaviškyje: dalyviams už žinias ir aktyvumą padovanotas filmas

    Vilkaviškio kultūros centre įvyko „Atliekų kultūros“ egzamino dalyvių susitikimas, kuriame netrūko jaunatviško šurmulio ir geros nuotaikos. Vilkaviškio rajono savivaldybė kartu su Vilkaviškio kultūros centru jaunuoliams už aktyvų įsitraukimą padovanojo animatoriaus Danielio Chongo filmą „Šokliai“.

    Renginys tapo proga padėkoti tiems, kurie skyrė laiko pasitikrinti žinias apie rūšiavimą ir atsakingą vartojimą. Tokie simboliniai apdovanojimai savivaldybėse vis dažniau pasirenkami kaip būdas paskatinti aplinkosaugines iniciatyvas, ypač tarp jaunimo.

    Kas yra „Atliekų kultūros“ egzaminas?

    „Atliekų kultūros“ egzaminas Lietuvoje surengtas jau septintą kartą ir laikomas viena labiausiai atpažįstamų aplinkosauginio švietimo iniciatyvų. Jis kasmet suburia įvairaus amžiaus dalyvius ir kviečia ne tik pasitikrinti žinias, bet ir įvertinti kasdienius įpročius.

    Šių metų egzamine dalyvavo daugiau kaip 17 000 žmonių, o iš Vilkaviškio rajono prisijungė 71 dalyvis. Organizatoriai pabrėžia, kad augantis įsitraukimas rodo didėjantį visuomenės susidomėjimą tvarumu ir praktiniais sprendimais namuose bei mokyklose.

    Ką dalyviai mokėsi ir tikrinosi?

    Egzamino užduotys apėmė ne tik atliekų rūšiavimą, bet ir atliekų prevenciją, perdirbimą, pakartotinį panaudojimą bei atsakingą vartojimą. Skirtingoms amžiaus grupėms buvo parengti jų žinioms pritaikyti klausimai, kad turinys būtų suprantamas ir praktiškas.

    Toks formatas atitinka pastarųjų metų tendenciją aplinkosaugą aiškinti per kasdienius pavyzdžius: ką galima sumažinti, kuo pakeisti vienkartinius gaminius ir kaip išvengti dažniausių rūšiavimo klaidų. Dėmesys skiriamas ne vien taisyklėms, bet ir sprendimų logikai, kodėl vienos ar kitos atliekos turi keliauti į konkretų konteinerį.

    Sveikinimai ir žinutė jaunimui

    Susirinkusiuosius pasveikino Vilkaviškio rajono savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė ir savivaldybės administracijos ekologas Darius Bunikis. Jų teigimu, tokios iniciatyvos padeda ne tik kaupti žinias, bet ir ugdyti ilgalaikį atsakingumą aplinkai.

    „Labai smagu matyti jaunus žmones, kurie domisi tvarumu ir atsakingu požiūriu į aplinką. Tokios iniciatyvos ugdo ne tik žinias, bet ir sąmoningumą, kuris šiandien yra ypač svarbus“, – sakė D. Riklienė.

    Savivaldybė akcentuoja, kad aplinkosauginis švietimas veiksmingiausias tada, kai jis tampa bendruomenės įpročiu ir tęsiasi už vienos pamokos ar vieno egzamino ribų. Todėl tikimasi, kad dalyvių entuziazmas persikels į kasdienybę, o rūšiavimas ir atliekų mažinimas taps nuoseklia praktika.

  • Panevėžyje apdovanoti „Atliekų kultūros“ egzamino lyderiai: aktyviausios klasės gavo prizus

    Panevėžio miesto savivaldybėje pagerbti „Atliekų kultūros“ egzamino nugalėtojai ir aktyviausi dalyviai. Apdovanojimai įteikti geriausiai pasirodžiusiems miesto gyventojams, mokiniams bei jų mokytojams.

    Pasak Panevėžio miesto merės Loretos Masiliūnienės, tokios iniciatyvos stiprina ne tik žinias apie atliekų rūšiavimą, bet ir kasdienį įprotį rinktis atsakingą vartojimą. Anot jos, svarbu, kad aktyviai įsitraukia mokyklų bendruomenės ir šeimos.

    „Džiugu matyti, kad Panevėžyje auga karta, kuriai rūpi aplinka, atsakingas vartojimas ir tvarūs kasdieniai pasirinkimai“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    „Atliekų kultūros“ egzaminas Lietuvoje šiemet surengtas septintą kartą. Projektas kasmet suburia tūkstančius dalyvių ir yra skirtas gilinti žinias apie atliekų prevenciją, rūšiavimą, perdirbimą bei tvarumo sprendimus namų ūkiuose ir mokyklose.

    Šiais metais egzamine dalyvavo 491 Panevėžio miesto gyventojas. Iš jų 124 dalyviai buvo 1–4 klasių grupėje, 236 – 5–10 klasių grupėje, o 131 – 11 klasių ir vyresniųjų grupėje.

    Panevėžys pateko tarp 10 aktyviausių šalies savivaldybių ir užėmė 10-ąją vietą. Savivaldybė pabrėžia, kad platus įsitraukimas rodo augantį visuomenės dėmesį praktiniams aplinkosaugos įgūdžiams.

    Tarp geriausių rezultatų pasiekusiųjų 1–4 klasių grupėje išskirti „Vilties“ progimnazijos ir Alfonso Lipniūno progimnazijos mokiniai. 5–10 klasių grupėje geriausiai pasirodė „Ąžuolo“ progimnazijos mokinys Artonas Gelumbauskas, o vyresniųjų grupėje – panevėžietė Rasa Galkauskienė.

    Pagerbtos ir aktyviausiai dalyvavusių klasių mokytojos, prisidėjusios prie mokinių pasirengimo bei tvarumo temų integravimo ugdymo procese. Aktyviausioms klasėms 1–4 ir 5–10 klasių grupėse skirtos ekskursijos ir edukacijos Panevėžio nepavojingų atliekų sąvartyne.

    Specialus prizas taip pat skirtas „Ąžuolo“ progimnazijos 6C klasei. Jai laidų vedėja ir žurnalistė Rūta Lukoševičiūtė-Daudienė dovanoja paskaitą apie tvarius gyvenimo įpročius „Tėvams – mįslė, mums – atradimas“.

    Egzaminą organizuoja UAB Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras. Projektą globoja Aplinkos ministerija, o partneriais yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai, prisidedantys prie aplinkosauginio švietimo visoje Lietuvoje.

  • Europos kurortų asociacijos konferencija Varnoje: kaip tvarumas keičia sveikatos turizmą Europoje

    Europos kurortų asociacijos konferencija Varnoje: kaip tvarumas keičia sveikatos turizmą Europoje

    Kas aptarta Varnoje

    Gegužės 11–13 dienomis Bulgarijos mieste Varnoje vyko Europos kurortų asociacijos ESPA konferencija, į kurią susirinko daugiau kaip 200 sveikatos turizmo, SPA, geros savijautos sektoriaus atstovų, politikos formuotojų ir mokslininkų iš 29 valstybių.

    Renginyje daugiausia dėmesio skirta tvariai sveikatos turizmo ateičiai, inovacijoms ir ilgaamžiškumo temai, kuri vis dažniau įvardijama kaip atskira, sparčiai auganti ekonomikos kryptis Europoje.

    Trakų rajono savivaldybei konferencijoje atstovavo vicemeras Jonas Kietavičius ir mero patarėja Evelina Kislych-Šochienė, siekę perimti gerąsias praktikas bei užmegzti ryšius su kitų šalių kurortų ir sveikatinimo organizacijomis.

    Tokie kontaktai savivaldybėms svarbūs ne tik turizmo rinkodarai, bet ir realiems pokyčiams, kai sveikatinimo paslaugos pradedamos sieti su prevencija, viešąja sveikata ir aplinkosaugos tikslais.

    Ilgaamžiškumas vietoje vien gydymo

    Konferencijoje pabrėžta, kad ilgaamžiškumo ekonomika apima ne vien mediciną, bet ir prevenciją, mitybą, fizinį aktyvumą, emocinę sveikatą, technologijas, taip pat gamtinius gydomuosius veiksnius, kuriais tradiciškai remiasi kurortai.

    Diskusijose akcentuota tendencija, kad sveikatos sistemos ir sveikatinimo paslaugos vis dažniau vertinamos pagal tai, kiek jos prisideda prie sveiko gyvenimo trukmės, o ne pagal suteiktų paslaugų kiekį.

    Toks požiūris atliepia platesnę Europos kryptį, kai prevencija tampa svarbesnė už pasekmių gydymą, o investicijos į gyvenimo kokybę vertinamos kaip būdas mažinti ilgalaikes sveikatos sistemos išlaidas.

    Kurortams tai reiškia didesnį dėmesį įrodymais pagrįstoms programoms, tvariam išteklių naudojimui, paslaugų skaidrumui ir aiškiems rezultatams, kuriuos gali suprasti tiek pacientas, tiek draudikas ar viešasis sektorius.

    Lietuvos projektai tarp įvertintų

    Konferencijos metu surengtuose ESPA inovacijų apdovanojimuose įvertinti pažangiausi sveikatinimo ir SPA sektoriaus projektai, orientuoti į medicininę kompetenciją, paslaugų koncepcijų atnaujinimą ir efektyvesnę klientų priežiūrą.

    Tarp laureatų buvo ir Lietuvos atstovai: Eglės sanatorija pelnė pirmąją vietą Innovative Medical Spa kategorijoje, projektas Addere Care pripažintas Innovative Spa Concept kategorijoje, o Gradiali Wellness and SPA skirtas specialus komisijos prizas.

    Šie įvertinimai sustiprina Lietuvos kaip medicininio SPA ir sveikatinimo paslaugų krypties matomumą, ypač konkurencingoje Vidurio ir Rytų Europos rinkoje.

    Konferencijoje išsakytos įžvalgos leidžia daryti prielaidą, kad ateityje labiausiai konkuruos tie regionai, kurie gebės pasiūlyti ne tik poilsį, bet ir pamatuojamai prie sveikatos prisidedančias, tvariai organizuotas programas.

  • Dzūkijos mokyklos Gatvės akcija Alytuje: kaip mokiniai per savaitę įtraukė miestą į tvarumo idėjas

    Gegužės 4–8 dienomis Alytuje Dzūkijos mokykla surengė Gatvės akciją, kurią pati bendruomenė pristatė kaip simbolinę dovaną miestui. Kelias dienas mokiniai išėjo į viešąsias erdves ne reklamuotis, o kalbėtis su žmonėmis, dalintis savo kūryba ir priminti, kad bendrystę kuria maži, kasdieniai gestai.

    Akcijos metu mokiniai ruošė ir dovanojo alytiškiams pačių kurtus atvirukus, o susitikimai miesto gatvėse virto trumpais, bet prasmingais pokalbiais. Tokios iniciatyvos mokykloms svarbios ne tik kaip bendruomeniškumo pamoka, bet ir kaip praktinis pilietiškumo ugdymas, kai vaikai mokosi drąsiai bendrauti, pristatyti idėjas ir išgirsti kitą.

    Prie veiklų aktyviai prisidėjo Mokinių taryba, kuri kalbino sutiktus gyventojus ir kvietė dalyvauti improvizuotoje viktorinoje apie Dzūkijos mokyklą. Ši dalis tapo savotišku grįžtamuoju ryšiu: mokiniai sužinojo, ką miestas apie juos jau girdėjęs, o tie, kurie atsakymų nežinojo, gavo progą sužinoti vietoje.

    Mokyklos aplinkoje taip pat atsirado ryškių akcentų: mokiniai gamino didelius gėlių žiedus ir jais papuošė mokyklos pievelę. Kūrybinė instaliacija veikė kaip vizualus ženklas, kad mokykloje vyksta atvira, į miestą nukreipta iniciatyva, o pati erdvė kviečia stabtelėti ir pasidomėti.

    Šių metų Gatvės akcija turėjo ir aiškų tvarumo dėmenį. Dzūkijos mokykla pabrėžė esanti tvarumo lyderė, o iniciatyvą papildė Tvarumo mainų mugė, kurioje mokiniai atsinešė dar tinkamus naudoti, bet jiems nebereikalingus daiktus ir juos iškeitė ar perdavė kitiems.

    Mainų mugės idėja atliepė vis dažniau švietime akcentuojamą kryptį, kai tvarumas aiškinamas ne vien kaip teorija, bet kaip praktiškai išbandomas įprotis. Daiktų pakartotinis panaudojimas ir dalijimasis padeda mažinti perteklinį vartojimą, o vaikams tai tampa suprantamu pavyzdžiu, kaip sprendimai namuose ar mokykloje veikia aplinką.

    Dienų ciklą užbaigusi Gatvės akcija Dzūkijos mokykloje tapo ir viešu mokinių pasiekimu, ir bendruomenės santykio su miestu stiprinimu. Mokykla akcentuoja, kad svarbiausia buvo ne renginio mastas, o tiesioginis ryšys: nuo atviruko iki pokalbio, nuo instaliacijos iki daikto, kuriam suteikiamas antras gyvenimas.

  • Raguvoje sieks Lietuvos rekordo: bendruomenės iš senų marškinių siuva tūkstančių metrų staltiesę

    Šeštadienį, gegužės 16 dieną, Panevėžio rajono Raguvos miestelyje vyks tradicinis bendruomenių sąskrydis Viena staltiesė – šimtai istorijų. Renginio kulminacija taps Bendrystės staltiesės išskleidimas ir oficialus matavimas, siekiant Lietuvos rekordo.

    Staltiesė kuriama iš gyventojų dovanotų senų marškinių, o sumanymas sujungė dešimtis Panevėžio rajono bendruomenių, įstaigų ir pavienių žmonių. Organizatoriai pabrėžia, kad iniciatyva vienu metu primena apie bendrystę ir skatina tvarumą, kai nebenaudojami drabužiai virsta bendru kūriniu.

    Idėją sutelkti viso rajono bendruomenes bendram siuvimo darbui pasiūlė Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos pirmininkė Odeta Baltramiejūnienė. Pasak jos, kiekviena audinio skiautė turi savo istoriją, o bendras rezultatas tampa simboliniu rajono žmonių susitelkimo ženklu.

    „Ši staltiesė – tai ne tik audinys. Tai tūkstančiai dygsnių, kurių kiekvienas pasakoja apie mūsų krašto žmonių kantrybę, susitelkimą ir norą kurti bendrą istoriją“, – sakė Odeta Baltramiejūnienė.

    Projekto mastą iliustruoja ir konkrečios detalės: vien Vaivadų bendruomenė šiam sumanymui paaukojo apie 130 marškinių. Organizatorių teigimu, kai kurioms staltiesės atkarpoms susiūti prireikė dešimčių tūkstančių metrų siūlų, o ilgesnes dalis ruošė ir kitos rajono vietovės.

    Simboliška, kad rekordo siekis vyks būtent Raguvoje, kuri vietos istorijoje siejama su siuvimo amatu. Renginio organizatoriai primena, kad 2026 metais Lietuvoje minimi Vyskupo Motiejaus Valančiaus metai, o jo kūryboje aprašomas siuvėjas Juzė siejamas su šiuo kraštu.

    Šventės programa apims ne tik rekordo fiksavimą: numatytas Šv. Florijono paminklo šventinimas, koncertai, edukacinės erdvės, sporto veiklos ir kūrybinės dirbtuvės šeimoms. Panevėžio rajono savivaldybė ir bendruomenių sąjunga kviečia atvykti kraštiečius bei svečius ir tapti istorinio įvykio liudininkais.

  • Erasmus+ mainai Danijoje: Palanga kviečia 14–18 metų jaunimą į projektą „The View“ 2026 metais

    Palangos jaunimui atsiveria galimybė dalyvauti Erasmus+ jaunimo mainų projekte „The View“, kuris vyks Niukobinge Danijoje 2026 metų birželio 27 dieną–liepos 4 dieną. Organizatoriai kviečia registruotis 14–18 metų jaunuolius, o atrinkti dalyviai atstovaus Palangos jaunimo komandai.

    Projekto savaitę jaunuoliai laiką leis su bendraamžiais iš Danijos ir Vokietijos. Numatyta, kad tai bus intensyvi programa su bendromis veiklomis, išvykomis ir susitikimais, padedančiais geriau pažinti skirtingas kultūras bei kasdienį gyvenimą kitose Europos šalyse.

    Ko tikėtis dalyviams?

    Organizatorių teigimu, mainų metu dalyviai stiprins bendravimo anglų kalba įgūdžius, mokysis darbo komandoje ir praktiškai išbandys bendradarbiavimą tarptautinėje grupėje. Taip pat planuojami apsilankymai vietinėse organizacijose ir tarpkultūriniai vakarai, kuriuose jaunuoliai pristato savo šalį bei miestą.

    Tokio formato Erasmus+ mainai dažnai vertinami kaip pirmoji saugi tarptautinė patirtis paaugliams, kai mokomasi per neformalias veiklas. Dalyviams tai gali tapti ir motyvacija vėliau įsitraukti į savanorystę, jaunimo organizacijų veiklas ar kitus tarptautinius projektus.

    Dėmesys klimatui ir tvarumui

    „The View“ projekto tikslas – ugdyti jaunų žmonių susidomėjimą aktualiomis jaunimo temomis vietos, Europos ir pasaulio lygmenimis. Pagrindinis akcentas skiriamas supratimui, kaip kasdieniai pasirinkimai ir visuomenės sprendimai veikia klimatą, gamtą ir tvarumą.

    Pastaraisiais metais jaunimo projektuose vis dažniau akcentuojamos tvarumo temos, nes jos tiesiogiai siejasi su kasdieniais įpročiais, vartojimu, kelionėmis ir bendruomenių atsakomybe. Tokios diskusijos ir praktinės veiklos padeda jaunuoliams ne tik įgyti žinių, bet ir ieškoti realistiškų pokyčių savo aplinkoje.

    Registracija ir finansavimo sąlygos

    Registracija vyksta iki birželio 1 dienos imtinai. Dalyvavimas nemokamas: planuojama, kad bus padengtos kelionės, apgyvendinimo, maitinimo ir programos veiklų išlaidos.

    Norintys dalyvauti kviečiami užpildyti registracijos anketą, kurią pateikia organizatoriai. Atrankos rezultatai bus skelbiami susisiekus su užsiregistravusiais jaunuoliais ir jų tėvais ar globėjais pagal nurodytus kontaktus.

  • Tauragėje Europos dieną minėjo žygiu „KODAS: ŽALIA“: du maršrutai ir beveik 800 dalyvių

    Tauragėje Europos dieną minėjo žygiu „KODAS: ŽALIA“: du maršrutai ir beveik 800 dalyvių

    Žygis subūrė gausią bendruomenę

    Gegužės 9 dieną Tauragėje surengtas tradicinis pėsčiųjų žygis Europos dienai paminėti „KODAS: ŽALIA“. Organizatorių teigimu, renginyje dalyvavo beveik 800 žmonių, o dalyvių srautai Pilies aikštėje jautėsi nuo pat starto.

    Žygis tapo ne vien sportiniu iššūkiu, bet ir bendruomenės susibūrimu, į kurį įsitraukė šeimos, jaunimas ir vyresnio amžiaus žygeiviai. Dalyviai rinkosi pagal pasirengimą ir laiką, kurį gali skirti trasai.

    6 ir 14 kilometrų trasos

    Trečius metus iš eilės organizuojamas renginys šiemet pasiūlė dvi skirtingo sudėtingumo trasas: 6 ir 14 kilometrų. Trumpesnį maršrutą pasirinkusieji ėjo per pėsčiųjų tiltą, Tarailių mikrorajoną ir tęsė kelionę pėsčiųjų bei dviračių taku palei Jūros pakrantę.

    Ilgesnė trasa buvo skirta norintiems platesnės pažinties su Tauragės erdvėmis. Žygeiviai aplankė J. V. Kalvano ir Kartų parkus, keliavo miesto aplinkkeliu, ėjo per J. Oko mišką, kirto Beržės ir Aerodromo mikrorajonus, o finišą taip pat pasiekė prie Jūros.

    Tvarumo žinutė ir edukacija

    Organizatoriai pabrėžia, kad „KODAS: ŽALIA“ idėja siejama su tvarumu ir aplinkosauginiu sąmoningumu. Šiemet abiejose trasose dalyvių laukė informacinės lentelės, kurios priminė pagrindinius tvarių pasirinkimų principus kasdienybėje.

    Nuskenavę QR kodus, žygeiviai galėjo atlikti interaktyvias užduotis ir pasitikrinti žinias. Tokia forma, kuri derina judėjimą ir trumpus edukacinius sustojimus, vis dažniau pasirenkama bendruomeniniuose renginiuose, nes padeda įtraukti skirtingo amžiaus dalyvius.

    Finišas Pilies aikštėje

    Finiše Pilies aikštėje dalyvių laukė apdovanojimai, užkandžiai ir bendras renginio uždarymas. Žmonės dalijosi įspūdžiais ir akcentavo, kad patogiausia renginio dalis yra aiškiai sužymėtos trasos bei galimybė pasirinkti atstumą.

    Organizatoriai tikisi, kad „KODAS: ŽALIA“ ir toliau išliks kasmetine Europos dienos tradicija Tauragėje, kuri stiprina bendruomeniškumą ir skatina aktyvų laisvalaikį. Prie renginio įgyvendinimo prisidėjo Tauragės rajono savivaldybė ir EUROPE DIRECT Tauragės ir Klaipėdos apskritys, partneriai buvo Tauragės sporto centras, Tauragės atvira jaunimo erdvė, Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras ir VILVI.

  • Kauno rajone apdovanoti „Atliekų kultūros“ egzamino lyderiai: kiek dalyvių pritraukė iniciatyva

    Kauno rajono savivaldybėje pagerbti geriausiai „Atliekų kultūros“ egzamine pasirodę rajono dalyviai. Nugalėtojus priėmė ir pasveikino Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, pabrėžęs bendruomenės įsitraukimą ir tvarių įpročių svarbą.

    „Atliekų kultūros“ egzaminas balandžio 30 dieną vyko jau septintą kartą ir kvietė pasitikrinti žinias apie atliekų rūšiavimą. Iniciatyvos rengėjai akcentuoja, kad rūšiavimas nėra vien taisyklių iškalimas, o kasdienis įprotis, kurį lengviausia stiprinti per aiškią informaciją ir praktinius pavyzdžius.

    Rekordinis aktyvumas visoje Lietuvoje

    Šiemet egzaminas sulaukė rekordinio dėmesio: registravosi daugiau kaip 24 000 dalyvių, o žinias pasitikrino per 17 000 gyventojų iš visos Lietuvos. Didžiausią dalyvių dalį tradiciškai sudarė moksleiviai – beveik 15 000 mokinių iš beveik 500 ugdymo įstaigų.

    Toks aktyvumas atspindi ir platesnę tendenciją: savivaldybės bei atliekų tvarkymo sektorius vis dažniau remiasi švietimu kaip priemone mažinti mišrių atliekų kiekius. Kuo geriau gyventojai supranta, kur turėtų keliauti pakuotės, popierius ar maisto atliekos, tuo didesnė tikimybė, kad mažės tarša ir augs perdirbimui tinkamų žaliavų srautai.

    Kauno rajono rezultatai ir aktyviausia mokykla

    Kauno rajone egzaminą sprendė 377 dalyviai. Aktyviausia rajono ugdymo įstaiga tapo Kauno r. Raudondvario gimnazija, kurioje žinias pasitikrino 85 mokiniai.

    Kaip ir kasmet, klausimai buvo parengti trims amžiaus grupėms: 1–4 klasių moksleiviams, 5–10 klasių moksleiviams bei 11 klasių mokiniams ir vyresniems dalyviams. Toks suskirstymas leidžia vertinti ne tik bendrą žinių lygį, bet ir tai, kaip anksti formuojasi rūšiavimo įpročiai.

    Kas tapo nugalėtojais?

    1–4 klasių kategorijoje geriausiai pasirodė Kauno r. Akademijos mokyklos-darželio „Gilė“ 3C klasės mokinė Ugnė Anakurdovaitė. 5–10 klasių kategorijoje nugalėjo Kauno r. Raudondvario gimnazijos 9A klasės mokinė Deimantė Laučytė.

    11 klasių ir vyresnių dalyvių kategorijoje geriausią rezultatą pasiekė Kauno r. Raudondvario gimnazijos mokytoja Silvija Ališauskaitė. Savivaldybė pabrėžia, kad tokios iniciatyvos skatina ne tik pasitikrinti žinias, bet ir jas perduoti šeimose bei mokyklose, kur sprendimai dėl rūšiavimo priimami kasdien.

  • „Prix Versailles“ išrinko gražiausius naujus Europos viešbučius 2026 metams: štai 7 favoritai

    „Prix Versailles“ išrinko gražiausius naujus Europos viešbučius 2026 metams: štai 7 favoritai

    Architektūros ir dizaino apdovanojimai „Prix Versailles“ paskelbė 2026 metų gražiausių pasaulio viešbučių sąrašą. Iš 16 atrinktų objektų net 7 yra Europoje – įvertinta, kaip pastatai dera prie vietos konteksto ir kokią patirtį kuria svečiams.

    „Prix Versailles“ nuo 2015 metais kasmet skelbia geriausių projektų sąrašus įvairiose kategorijose, vertindami viešbučius, restoranus, oro uostus ir geležinkelio stotis. Šiuose rinkimuose akcentuojamas ne tik įspūdingas interjeras, bet ir pastato santykis su aplinka, medžiagiškumas bei tvarumo sprendimai.

    „Visi į 2026 metų gražiausių viešbučių sąrašą patekę projektai apjungia žavesį ir inovacijas, idealiai įsilieja į vietos aplinką“, – sakė „Prix Versailles“ generalinis sekretorius Jérôme Gouadain.

    Jo teigimu, tokie viešbučiai rodo, kaip gali atrodyti kokybė tiek eksterjere, tiek interjere, ir padeda kurti svetingumą, kuris gražina miestus bei atliepia keliautojų lūkesčius. Tai ypač aktualu dabar, kai viešbučiai vis dažniau tampa ne vien nakvynės vieta, o pilnaverčiu kelionės tikslu.

    7 gražiausi nauji viešbučiai Europoje

    Į Europos septynetą pateko skirtingų krypčių projektai – nuo kruopščiai restauruotų istorinių pastatų iki šiuolaikinių poilsio erdvių gamtos apsuptyje. Vertinant tokius objektus dažnai išryškėja bendra tendencija: derinti autentišką paveldą su moderniu komfortu, o prabangą grįsti ne blizgesiu, bet kokybe ir atmosfera.

    Pirmasis sąraše – „Sir Prague“ Prahoje, įsikūręs netoli Vltavos, neorenesanso pastate, menančiame 1884 metus. Čia išsaugoti akmeniniai fasadai, metaliniai turėklai, medinės parketo grindys, o interjerui pasirinktos čekų kubizmo įkvėptos detalės ir vintažiniai baldai.

    Vokietijoje išskirtas „Chiemgauhof Lakeside Retreat“ Übersee vietovėje, su panoraminiais vaizdais į Chiemsee ežerą. Projekto architektūroje pabrėžiama Bavarijos tradicijų ir šiuolaikinio svetingumo sintezė, o interjere dominuoja natūralios medžiagos bei subtilūs japoniški akcentai.

    Prancūzijoje įvertinti du skirtingo charakterio objektai. Paryžiaus 17-ajame rajone esanti „La Fondation“ išnaudoja pirminį pastato planą ir medžiagas, kontrastuodama jas su žaliomis sienomis, terasomis, kiemeliais ir pakabinamais sodais.

    Antrasis Prancūzijos pasirinkimas – pajūrio kurortas „Les Roches“ Le Lavandou miestelyje. 1930-aisiais statytas pastatas kuriamas taip, kad primintų virš vandens plūduriuojantį laivą, o viešbučio erdvėse integruoti šiuolaikinio meno kūriniai paverčia jį savotišku mažu muziejumi.

    Kroatijoje į sąrašą pateko „Villa Dubrovnik“ Dubrovnike, esanti saugomame paveldo pastate. Objektas siejamas su architektu Mladen Frka, o atnaujintuose interjeruose kuriama natūrali spalvų paletė, naudojant kalkakmenį, tinką, terakotą ir ąžuolą.

    Italijoje išskirti du ryškūs projektai. Romoje įvertintas „Orient Express La Minerva“, įsikūręs XVII amžiaus rūmuose miesto centre, kur dekoro idėjos semiasi įkvėpimo iš legendinių geležinkelio maršrutų ir kelionių estetikos.

    Portofine po restauracijos vėl duris atvėrė „Splendido, A Belmond Hotel“. Objektas įrengtas buvusiame XVI amžiaus benediktinų vienuolyne, o atnaujinime akcentuojamas Ligūrijos paveldo ir šiuolaikinės elegancijos balansas, kartu visuomenei pirmą kartą atveriant dalį anksčiau privačių erdvių.

    Ką tai sako apie kelionių madą?

    Tokie sąrašai atspindi, kad keliautojai vis labiau vertina patirtį, o ne vien vietą žemėlapyje. Dėl to sparčiai populiarėja vadinamoji rami prabanga, kai prioritetu tampa geras dizainas, natūralios medžiagos, akustinis komfortas, privatumas ir paslaugų kokybė.

    Kita ryški kryptis – tvarumas ir ilgaamžiškumas: vis dažniau renkamasi restauruoti istorinius pastatus, mažinti medžiagų švaistymą ir kurti vietos kontekstą gerbiančius sprendimus. Viešbučių industrijoje tai tampa nebe priedu prie rinkodaros, o esmine konkurencijos dalimi.

  • Saulės elektrinę užgožė dobilai, bet sprendimas pasirodė netikėtas: po panelėmis apsigyveno karvės

    Saulės elektrinę užgožė dobilai, bet sprendimas pasirodė netikėtas: po panelėmis apsigyveno karvės

    Vidurio Tenesyje veikiančioje saulės elektrinėje žolės priežiūra virto rimtu iššūkiu: dobilai ir kita augmenija ėmė sparčiai plisti tarp konstrukcijų, o įprasti sprendimai kainavo vis brangiau. Technika ir žmonių brigados nespėjo su augimu, todėl operatorius ieškojo būdo, kaip teritoriją prižiūrėti nuolat, bet nekenkiant įrangai.

    Sprendimas buvo netikėtas, bet praktiškas: į teritoriją įleista 10 karvių su veršeliais, kurie pradėjo ganytis tiesiai po saulės moduliais. Tokia praktika vis dažniau siejama su agrivoltaika, kai ta pati žemė naudojama ir elektros gamybai, ir žemės ūkio veiklai.

    Kaip veikia ganymas po panelėmis

    Didžiausia baimė tokiose vietose paprastai susijusi su sauga: stambūs gyvuliai teoriškai gali apgadinti atramas, kabelius ar kitą infrastruktūrą. Todėl šiame projekte buvo pritaikyta valdymo sistema „CattleTracker“, kuri padeda stebėti gyvulių buvimo vietą ir sumažinti rizikas jautriose zonose.

    Vietos komanda akcentuoja, kad ganymas sumažino poreikį naudoti triukšmingą techniką bei dažną šienavimą, o teritorijos priežiūra tapo tolygesnė. Be to, karvės karščiausiu metu linkusios ilsėtis saulės modulių metamoje paunksmėje, todėl ganymas pasiskirsto natūraliai, mažėja perintensyvaus nuganymo tikimybė.

    Kodėl tai svarbu saulės parkams

    Saulės parkai sukuria specifinį mikroklimatą: dalyje teritorijos susidaro daugiau pavėsio ir drėgmės, todėl tam tikri augalai gali vešėti sparčiau nei atviroje pievoje. Dėl to augmenijos kontrolė tampa ne tik estetiniu, bet ir techniniu klausimu, nes peraugusi žolė gali trukdyti prieigai, didinti gaisro riziką ir branginti eksploataciją.

    Gyvulių ganymas kaip alternatyva vis dažniau aptariamas dėl kelių priežasčių: jis mažina mechaninio šienavimo poreikį, gali sumažinti cheminių priemonių naudojimą ir leidžia ūkiams gauti papildomą naudą iš tos pačios žemės. Kai kuriuose regionuose dažniau pasirenkamos avys, tačiau JAV kontekste pabrėžiama, kad galvijų yra gerokai daugiau, todėl klausimas, ar tokį modelį galima išplėsti, tampa ypač aktualus.

    Agrivoltaika iš nišos į praktiką

    Šis Tenesio pavyzdys rodo kryptį, kuria juda dalis atsinaujinančios energetikos: infrastruktūra planuojama taip, kad derėtų su žemės naudojimu ir vietos ūkininkavimu, o ne konkuruotų su juo. Jei technologiniai sprendimai, skirti gyvulių ir įrangos saugai, pasiteisina, tokie projektai gali tapti patrauklesni ir energetikos vystytojams, ir ūkininkams.

    Operatorius nurodo, kad karvės su veršeliais šiame objekte tapo nuolatine teritorijos priežiūros dalimi. Praktinis rezultatas paprastas: vietoj nuolatinio kovojimo su augmenija atsirado savaime veikiantis, kasdienis „žaliasis“ sprendimas, kuris kartu kuria ir papildomą ūkinę vertę.