CP v2

Tag: Tvarumas

  • Focus.pl atskleidė, kas dabar madoje: grožio tendencijos, kurios keičia apsipirkimą ir įpročius

    Focus.pl atskleidė, kas dabar madoje: grožio tendencijos, kurios keičia apsipirkimą ir įpročius

    Lenkijos portalas Focus.pl skelbia, kad kategorijoje Moda ir uroda daugiausia dėmesio skiriama gyvenimui geru stiliumi ir kasdieniams pasirinkimams, kurie realiai veikia savijautą. Tai apima ne tik drabužius ar kosmetiką, bet ir platesnį požiūrį į rutiną, santykius bei gyvenimo kokybę.

    Redakcija akcentuoja, kad grožio ir mados turinys šiandien vis dažniau persikelia nuo spontaniško pirkimo prie apgalvotų sprendimų. Vartotojai labiau domisi sudėtimis, kilme, patvarumu, o taip pat ieško universalių sprendimų, kurie tinka skirtingoms progoms.

    Tokį pokytį skatina ir skaitmeninė aplinka: trumpi vaizdo formatai, rekomendacijų sistemos bei personalizuotas turinys vis labiau formuoja, ką žmonės perka ir kaip vertina tendencijas. Dėl to mados ir grožio temos dažnai susipina su psichologija, įpročių formavimu bei atsakingu vartojimu.

    Pastaraisiais metais rinkoje matomas ryškus poslinkis į minimalizmą ir ilgaamžiškumą, kai vertinami lengvai derinami drabužiai ir paprastesnės odos priežiūros rutinos. Kartu populiarėja ir individualizacija, kai žmonės ieško ne vieno visiems tinkančio recepto, o sprendimų pagal savo odos būklę, gyvenimo būdą ir biudžetą.

    Focus.pl pabrėžia, kad tokio tipo turinys orientuotas į kasdienybę, o ne vien į podiumo naujienas. Tai reiškia daugiau praktiškų temų apie tai, kaip stilius ir savijauta susiję su namais, kelionėmis, kultūra ir santykiais, bei kaip išsirinkti tai, kas iš tiesų pasiteisina ilgesniam laikui.

  • Visagine nemokami aplinkosaugos renginiai gegužės 5–8 dienomis: filmai ir spektaklis vaikams

    Visagine nemokami aplinkosaugos renginiai gegužės 5–8 dienomis: filmai ir spektaklis vaikams

    Visagino savivaldybės administracija gegužės 5–8 dienomis kviečia gyventojus ir miesto svečius į nemokamus renginius, skirtus aplinkosaugai ir sąmoningesniems kasdieniams pasirinkimams. Programoje numatyti du dokumentiniai seansai ir edukacinis spektaklis vaikams.

    Renginių ašis – paprastai ir suprantamai pristatoma mintis, kad klimato kaita, tarša ir biologinės įvairovės nykimas nėra abstraktūs procesai. Tai tiesiogiai susiję su energijos vartojimu, transporto pasirinkimais, vartojimo įpročiais ir atliekų rūšiavimu, todėl organizatoriai kviečia apie tai kalbėtis bendruomenėje.

    Filmai VKC „Draugystė“ kino salėje

    Gegužės 5 dieną 13 valandą VKC „Draugystė“ kino salėje bus rodomas dokumentinis filmas „Antropocenas: žmogaus epocha“ (N-7). Filmas kviečia pažvelgti į žmogaus veiklos mastą ir tai, kaip jis keičia kraštovaizdį, pramonę, išteklių naudojimą ir ekosistemas.

    Gegužės 8 dieną 13 valandą toje pačioje salėje bus rodomas filmas „Upė“ su „Nemunas 2.0“ (N-7). Tai vizualinė kelionė, primenanti apie upių vaidmenį gamtai ir žmonių gyvenimui, o kartu – apie vandens telkinių apsaugą, taršos mažinimą ir atsakingą elgesį prie vandens.

    Spektaklis mažiesiems žiūrovams

    Gegužės 8 dieną 13 valandą VKC „Draugystė“ koncertų salėje vaikų lauks spektaklis „Peliuko Švariuko atostogos“. Jis skirtas ikimokyklinio ir pradinio ugdymo vaikams ir per žaismingus personažus kalba apie atliekų rūšiavimą, tvarų vartojimą ir švaresnę aplinką.

    Organizatoriai primena, kad ankstyvas aplinkosauginių įgūdžių ugdymas padeda formuoti ilgalaikius įpročius, kurie vėliau persikelia į šeimos kasdienybę. Visi renginiai nemokami, todėl kviečiama ateiti tiek su vaikais, tiek su draugais ar kolegomis.

  • Nuo tvarių mokyklų iki tvarių bendruomenių: ko Šiauliai gali perimti iš Nyderlandų

    Nuo tvarių mokyklų iki tvarių bendruomenių: ko Šiauliai gali perimti iš Nyderlandų

    2026 metais balandžio 13–18 dienomis Nyderlanduose vyko stažuotė, organizuota Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros „LINEŠA“, įgyvendinant projektą „Tvari mokykla 2030“. Joje dalyvavo ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Badaukienė, koordinuojanti projektą Šiauliuose.

    Stažuotės tikslas buvo praktiškai susipažinti, kaip tvarumo principai Nyderlanduose integruojami ne tik į ugdymo turinį, bet ir į kasdienę mokyklos veiklą bei bendruomenės gyvenimą. Dalyviai lankėsi švietimo įstaigose ir vietose, kur tvarumas veikia kaip nuosekli sistema, o ne pavienės iniciatyvos.

    Mokykla kaip tvarumo laboratorija

    Vienas ryškiausių akcentų stažuotėje buvo ugdymo aplinkos, kuriose mokymasis sąmoningai perkeltas už tradicinės klasės ribų. Lankytose mokyklose, tarp jų Amity International School Amsterdam ir The International School of The Hague, didelis dėmesys skiriamas atviroms erdvėms, įtraukumui ir mokymuisi per patirtį.

    Gamtinė aplinka ir tyrinėjimas čia suprantami kaip ugdymo dalis: mokiniai skatinami stebėti, eksperimentuoti, priimti sprendimus ir reflektuoti savo veiksmų poveikį. Toks modelis padeda tvarumą formuoti kaip įprotį ir vertybinę laikyseną, o ne kaip atskirą temą pamokų plane.

    Dalyviai taip pat išskyrė nuolatinio tobulinimo metodologijos principus, nukreiptus į mokinio asmeninę pažangą ir atsakomybę už mokymosi rezultatą. Šie principai, anot stažuotės dalyvių, vis dažniau taikomi ir Šiaulių mokyklose, stiprinant savarankiškumą bei mokymosi motyvaciją.

    Kaip kuriamos tvarios bendruomenės

    Stažuotėje daug dėmesio skirta ir tam, kaip tvarumo sprendimai veikia už mokyklos ribų, gyvenamojoje aplinkoje. Nyderlanduose paplitęs bendruomeninis modelis, kai gyventojai sąmoningai telkiasi, kartu sprendžia energijos vartojimo, aplinkosaugos ir socialinio gyvenimo klausimus.

    Vienu įsimintiniausių pavyzdžių tapo Schoonschip Amsterdam rajonas Amsterdame, dažnai minimas kaip inovatyvus, ekologiškas ir socialiai tvarus kvartalas. Čia naudojamos saulės baterijos, šilumos siurbliai, išmanieji tinklai, o pagaminta energija gali būti paskirstoma tarp kaimynų, mažinant priklausomybę nuo išorinių išteklių.

    Gyvenimas ant vandens šiame rajone vertinamas ir kaip praktinis atsakas į klimato kaitos keliamus iššūkius, ypač kylančio jūros lygio rizikas, su kuriomis Nyderlandai susiduria istoriškai. Kartu tai laikoma ir vienu iš būdų reaguoti į būsto trūkumą tankiai apgyvendintose vietovėse.

    Ką tai reiškia Šiauliams?

    Stažuotės įžvalgos rodo, kad tvari mokykla gali būti ne tik pastatas ar atskiri aplinkosauginiai projektai, bet ir bendruomenę telkianti praktika. Kai tvarumo principai nuosekliai perkeliami į kasdienius sprendimus, jie tampa matomi mokyklos kultūroje ir vaikų elgsenoje.

    Šiauliams ši patirtis aktuali ir dėl to, kad tvarumo klausimai vis labiau siejami su švietimo kokybe, mokinių įsitraukimu ir bendruomenės stiprinimu. Nyderlandų pavyzdžiai leidžia į tvarumą žvelgti kaip į ilgalaikę kryptį, kuri gali jungti ugdymą, infrastruktūrą ir vietos žmonių bendradarbiavimą.

    Stažuotės dalyvių vertinimu, tokie pavyzdžiai skatina ieškoti sprendimų, kurie pritaikomi vietos kontekste, atsižvelgiant į mokyklų galimybes ir bendruomenių poreikius. Kartu tai kvietimas tvarumą matyti kaip kasdienę praktiką, o ne vien deklaruojamą tikslą.

  • „Atliekų kultūra“ egzaminas balandžio 30 dieną: kaip registruotis ir pasitikrinti rūšiavimo žinias

    Balandžio 30 dieną visoje Lietuvoje septintą kartą vyks nacionalinis aplinkosauginis konkursas „Atliekų kultūros“ egzaminas. Organizatoriai kviečia gyventojus, moksleivius ir įmones pasitikrinti žinias apie atliekų tvarkymą, rūšiavimą, perdirbimą ir atliekų mažinimą.

    Dalyvavimas vyksta specialioje egzamino platformoje, kur reikia užsiregistruoti ir pasirinktu metu spręsti testą. Egzamino užduotys pritaikytos skirtingoms amžiaus grupėms, todėl dalyvauti gali ir pradinukai, ir vyresni mokiniai, ir suaugusieji.

    Testai parengti trims dalyvių grupėms: 1–4 klasėms, 5–10 klasėms bei 11 klasei ir vyresniems. Registruotis gali tiek pavieniai asmenys, tiek organizacijos, norinčios įtraukti darbuotojus ar bendruomenę į tvaresnius įpročius.

    Pasak organizatorių, susidomėjimas egzaminu kasmet auga, o aktyviausiai įsitraukia švietimo bendruomenė. Praėjusiais metais egzaminą sprendė daugiau nei 17 000 dalyvių, o tai rodo, kad aplinkosaugos ir atsakingo vartojimo temos vis dažniau persikelia į kasdienius sprendimus.

    Specialių reikalavimų dalyviams nėra, o pasiruošti kviečiama iš anksto sprendžiant ankstesnių metų klausimus egzamino archyve. Tai patogus būdas atsinaujinti žinias ir kartu suprasti, kuriose srityse dar kyla daugiausia praktinių klausimų, pavyzdžiui, kaip elgtis su pakuotėmis, mišriomis atliekomis ar elektronikos atliekomis.

  • Kosminė stotis namuose: „Space at Home“ patikrins, ar 2 savaitės pakeis mūsų įpročius

    Kosminė stotis namuose: „Space at Home“ patikrins, ar 2 savaitės pakeis mūsų įpročius

    Mokslininkai siūlo neįprastą eksperimentą: dvi savaites savo namuose gyventi tarsi Tarptautinėje kosminėje stotyje ir kasdien skaičiuoti ribotus išteklius. Tokia „Space at Home“ simuliacija paremta kosmoso misijose taikomais principais, kai vanduo, energija ir erdvė yra griežtai normuojami.

    Projekto esmė paprasta: dalyviai pasitelkia mobiliąją programėlę, kuri pateikia užduotis ir fiksuoja sprendimus, o tyrėjai vertina, ar toks laikinas režimas gali paveikti ilgalaikius kasdienius įpročius. Pagrindinis tikslas nėra „idealus“ gyvenimas, o realistiškas elgsenos pokyčių matavimas namų aplinkoje.

    Kas bus stebima eksperimente

    Tyrime daugiausia dėmesio skiriama šešiems ištekliams: vandeniui, maistui, orui, erdvei, atliekoms ir energijai. Dalyvių bus prašoma įvertinti savo kasdienę praktiką, pavyzdžiui, kiek vandens sunaudoja, kaip planuoja pirkinius, ar rūšiuoja atliekas ir kaip valdo elektros vartojimą.

    Prieš pradedant simuliaciją dalyvių įpročiai bus užfiksuoti apklausomis, o po dviejų savaičių tie patys klausimai bus kartojami. Taip bus siekiama įvertinti ne tik trumpalaikį disciplinos efektą, bet ir tai, ar pasikeičia požiūris į taupymą bei atsakomybę.

    „Norime paklausti dalyvių, kaip jie vertina vandens naudojimą ir atliekų rūšiavimą, o po dviejų savaičių simuliacijos grįžti prie tų pačių klausimų“, – sakė projekto autorius dr. Marcin Zwierżdżyński.

    Kodėl vien žinių neužtenka

    Projektas remiasi prielaida, kad tradicinės edukacinės priemonės dažnai padidina žinojimą, bet ne visada keičia elgesį. Žmonės gali suprasti, kodėl svarbu taupyti energiją ar mažinti maisto švaistymą, tačiau kasdienybėje sprendimus lemia patogumas, rutina ir aplinka.

    Kosmoso analogija čia veikia kaip sąmoningai sukurta situacija, kurioje pasirinkimai turi aiškias pasekmes: išteklių perteklius neegzistuoja, o sprendimai tampa apčiuopiami. Tyrėjai tikisi, kad toks „ribotumo“ pojūtis padės dalyviams realistiškai įsivertinti, kur daugiausia prarandama vandens, energijos ar maisto.

    Ilgesnis tikslas ir praktinė nauda

    Numatoma, kad projektas truks kelerius metus, o jo metu bus vertinama, ar programėlė gali tapti nuosekliu ugdymo įrankiu mokyklose ir organizacijose. Telefono duomenys ir dalyvių atsakymai leistų tyrėjams geriau suprasti, kokios užduotys veikia, o kurios tėra trumpalaikė motyvacija.

    Jei metodas pasiteisins, praktinė nauda gali būti labai žemiška: nuo mažesnių sąskaitų už elektrą ir šildymą iki tikslesnio pirkinių planavimo bei mažiau išmetamo maisto. Kosmoso misijoms sukurtas taupumo modelis taip būtų pritaikomas kasdienėms problemoms, kurios vis dažniau siejamos ir su klimato kaitos, ir su augančių kainų realijomis.

    Eksperimento vertė bus matuojama ne įspūdžiu, o rezultatu: ar po dviejų savaičių simuliacijos dalyviai iš tiesų pakeičia bent kelias praktikas ir ar tie pokyčiai išsilaiko ilgiau nei pačios užduotys.

  • „Rūšiavimo lyga“ startuoja: penktokų komandos varžysis žiniomis, kūryba ir finalu Vilniuje

    „Rūšiavimo lyga“ startuoja: penktokų komandos varžysis žiniomis, kūryba ir finalu Vilniuje

    Asociacija „Gamtos ateitis“ kviečia penktų klasių moksleivius iš visos Lietuvos įsitraukti į respublikinį konkursą „Rūšiavimo lyga“. Iniciatyvos tikslas – patraukliai ir praktiškai stiprinti vaikų žinias apie atliekų rūšiavimą bei atsakingą vartojimą.

    Konkurso veidu tapo komikas ir „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ vedėjas Paulius Ambrazevičius, kuris prisideda prie projekto kaip renginių vedėjas. Organizatoriai pabrėžia, kad rūšiavimo įgūdžiai formuojasi nuo pirmų kasdienių pasirinkimų, todėl mokyklų bendruomenėms svarbu ne tik kalbėti, bet ir veikti.

    „Rūšiuoti gali kiekvienas – tereikia pradėti“, – sako Paulius Ambrazevičius.

    Konkursas skirtas mokykloms, kurios gali suburti septynių mokinių komandą ir dalyvauti trijų etapų iššūkyje. Pirmajame etape komandos kviečiamos kūrybiškai pristatyti, kaip jų mokykloje rūšiuojamos atliekos, kokios iniciatyvos jau vyksta ir kuo bendruomenė išsiskiria.

    Į antrąjį etapą patekusios komandos dalyvaus nuotolinėje interaktyvioje viktorinoje, kurioje bus tikrinamos žinios apie rūšiavimą, pakuočių atliekas ir kasdienius sprendimus, mažinančius šiukšlių kiekį. Pasak organizatorių, toks formatas leidžia sulyginti skirtingų mokyklų galimybes ir skatina pasiruošimą klasėje.

    Aštuonios stipriausios komandos bus pakviestos į finalą Vilniuje, kuris vyks gegužės 26 dieną. Finalo metu dalyvių lauks ne tik klausimai, bet ir komandinės užduotys, kuriose svarbūs susitarimai, greita reakcija ir gebėjimas pritaikyti žinias praktikoje.

    Finalininkams numatyti prizai, tarp jų bilietai ir kelionė į krepšinio varžybas, ekskursijos į „Mokslo salą“ bei papildomi apdovanojimai mokytojams ir nominacijos komandoms. Organizatoriai ragina mokytojus ir auklėtojus nelaukti, nes komandų atranka priklausys ir nuo pirmojo etapo darbų kokybės.

    „Rūšiavimo lyga“ prisijungia prie platesnės tendencijos, kai tvarumo temos mokyklose vis dažniau įgauna varžybų, praktinių eksperimentų ir kūrybinių užduočių formą. Toks metodas padeda vaikams lengviau įsiminti rūšiavimo taisykles ir perkelti jas į namų aplinką, kur sprendimai dėl atliekų dažniausiai priimami kasdien.

  • Atliekų kultūros egzaminas jau balandžio 30 dieną: testas parodys, kur dažniausiai klystame

    Balandžio 30 dieną nuo 9.00 iki 20.00 valandos vyks Atliekų kultūros egzaminas, kviečiantis pasitikrinti žinias apie atliekų rūšiavimą ir atsakingą vartojimą. Organizatoriai tikisi, kad iniciatyva padės ne tik įvertinti įpročius, bet ir sumažinti kasdienių klaidų, dėl kurių perdirbimui tinkamos atliekos tampa netinkamos.

    Artėjant egzaminui siūloma atlikti trumpą žinių testą, kuris leidžia greitai įsivertinti, ar teisingai rūšiuojate. Tokie testai dažniausiai atkreipia dėmesį į praktines situacijas, su kuriomis žmonės susiduria namuose: kaip paruošti pakuotes, kur mesti skirtingas medžiagas ir ko nereikėtų dėti į rūšiavimo konteinerius.

    Viena dažniausių problemų rūšiuojant yra užterštos pakuotės, kai į plastiko ar popieriaus konteinerius patenka riebalais ar maisto likučiais sutepti gaminiai. Perdirbimo grandinėje tai reiškia papildomą atmetimą, nes dalis medžiagų nebegali būti kokybiškai apdorotos, o išrūšiuotos atliekos gali būti nukreipiamos į mišrių atliekų srautą.

    Kita klaidų grupė susijusi su atliekų „spėjimu“ pagal išvaizdą, o ne pagal realią sudėtį. Pavyzdžiui, ne viskas, kas atrodo kaip popierius, yra perdirbamas kartu su popieriumi, o kai kurios pakuotės būna sudėtinės, todėl svarbu vadovautis rūšiavimo taisyklėmis ir, jei reikia, pasitikslinti savo savivaldybės ar atliekų tvarkytojų rekomendacijas.

    Dalyvauti Atliekų kultūros egzamine galima užsiregistravus organizatorių svetainėje. Egzamino formatas pritaikytas plačiai auditorijai, todėl jis aktualus tiek šeimoms, tiek moksleiviams, tiek įmonių kolektyvams, kurie vis dažniau siekia mažinti atliekų kiekį ir gerinti rūšiavimo kokybę darbo vietose.

  • Atliekų kultūros egzaminas grįžta balandžio 30 dieną: kaip sudalyvauti ir ką verta pasikartoti

    Balandžio 30 dieną gyventojai vėl kviečiami dalyvauti Atliekų kultūros egzamine – nuotoliniame žinių teste apie rūšiavimą ir atsakingą vartojimą. Iniciatyva kasmet pritraukia vis daugiau dalyvių ir tampa proga greitai pasitikrinti kasdien praverčiančias žinias.

    Organizatorių teigimu, pernai egzamine dalyvavo daugiau nei 17 000 žmonių, o aktyviausiai įsitraukė švietimo bendruomenė. Tokios iniciatyvos svarbios ir dėl to, kad Europoje vis griežtėja atliekų tvarkymo reikalavimai, o savivaldybėms keliami aukštesni perdirbimo tikslai.

    Egzaminas vyks internetu nuo 9.00 iki 20.00 valandos, o jam skiriamos 45 minutės. Dalyviai testą galės atlikti jiems patogiu metu, prisijungę prie egzamino platformos ir pasirinkę savo amžiaus grupę.

    Klausimai apima ne tik rūšiavimo taisykles, bet ir atliekų mažinimą, pakartotinį panaudojimą bei perdirbimą. Praktiniuose pavyzdžiuose dažnai pasitaiko situacijos, kurios kelia abejonių kasdienybėje, pavyzdžiui, kaip elgtis su picos dėže, sudužusiu veidrodžiu ar skirtingų rūšių plastiku.

    Užduotys pritaikytos trims grupėms: 1–4 klasių mokiniams, 5–10 klasių mokiniams bei 11 klasių ir vyresniems dalyviams. Jaunesniųjų testą sudaro 15 klausimų, vyresniųjų – 20, o rezultatai įvertinami diplomais pagal surinktų teisingų atsakymų skaičių.

    Organizatoriai kviečia prisijungti ne tik moksleivius, bet ir suaugusiuosius bei įmonių komandas, nes tvarkant atliekas daug lemia nuoseklūs įpročiai namuose ir darbovietėse. Geriausiai pasirodę dalyviai tradiciškai apdovanojami prizais, o pasiruošti galima sprendžiant ankstesnių metų klausimus egzamino archyve.

  • Tvarūs Nyderlandai: ką iš stažuotės parsivežė Panevėžio r. švietimo atstovės ir kodėl tai svarbu

    Stažuotė Nyderlanduose: ko ieškota

    Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Sigita Jasiūnienė ir Dembavos lopšelio-darželio „Smalsutis“ direktorė Daina Murauskienė balandžio 13–18 dienomis dalyvavo stažuotėje Tvarūs Nyderlandai: švietimas ir bendruomenės kūrimas.

    Vizito tikslas buvo praktiškai susipažinti su įstaigomis ir iniciatyvomis, kurios tvarumą diegia ne kaip atskirą projektą, o kaip kasdienę ugdymo, infrastruktūros ir bendruomenės veikimo dalį. Tokia kryptis vis dažniau siejama su kompetencijomis, kurias akcentuoja ir šiuolaikinis ugdymas: kritinis mąstymas, pilietiškumas, atsakomybė už aplinką.

    Mokyklos ir projektai, kurie veikia

    Stažuotės metu lankyta „Amsity International School“ Amsterdame, kur tvarumas integruojamas į mokymosi turinį ir mokinių kasdienybę. Ypatingas dėmesys skiriamas patirtiniam ugdymui ir praktinėms veikloms lauko erdvėse, kurios stiprina vaikų ryšį su aplinka.

    Taip pat aplankyta „International School of The Hague“, kur daugiakultūrė bendruomenė ir mokiniai įtraukiami į realių aplinkos iššūkių tyrimus. Tokie modeliai remiasi nuostata, kad tvarumo temos veiksmingiausios tada, kai mokiniai mato rezultatą ir gali patys prisidėti sprendimais.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių buvo „De Ceuvel“ Amsterdamo šiaurėje – kūrybinė ir socialinė erdvė buvusioje laivų statykloje, kuri įgyvendinta pagal žiedinės ekonomikos ir bendruomeniško valdymo principus. Čia tvarumas apima ne tik energiją ar atliekas, bet ir tai, kaip žmonės dalijasi atsakomybėmis, kuria edukacines veiklas ir prižiūri aplinką.

    Nuo pakrantės apsaugos iki miesto stogų

    Stažuotės programoje dėmesio skirta ir gamta pagrįstiems sprendimams, pavyzdžiui, Hagos paplūdimio „Zandmotor“ projektui. Tai dirbtinai suformuotas smėlio pusiasalis, kurio idėja paremta tuo, kad vėjas ir srovės laikui bėgant smėlį natūraliai paskirsto palei pakrantę, prisidedant prie apsaugos nuo erozijos.

    Tokie sprendimai pasaulyje dažnai pristatomi kaip alternatyva vien tik inžinerinėms priemonėms, kai siekiama suderinti saugumą, biologinę įvairovę ir rekreaciją. Praktiniai pavyzdžiai padeda suprasti, kaip tvarumo tikslai gali būti pasiekiami ne per draudimus, o per iš anksto suplanuotą aplinkos formavimą.

    Lankytas ir „NEMO“ mokslo muziejaus žaliasis stogas, kuriame tvarūs architektūros sprendimai sujungti su edukacija apie saulę, vėją ir vandenį. Toks formatas primena, kad net nedidelės, bet gerai suprojektuotos miesto erdvės gali tapti mokymosi laboratorija.

    Dar vienas akcentas – „Schoonschip“ Amsterdame, plūduriuojantis kvartalas, kuriame tvarumo sprendimai susieti su kasdieniu gyvenimu. Tokios gyvenvietės Europoje dažniausiai aptariamos klimato kaitos kontekste, kaip bandymai prisitaikyti prie vandens lygio svyravimų ir mažinti poveikį aplinkai.

    Bendruomenės vaidmuo ir pritaikymas Lietuvoje

    Vizito metu vyko susitikimas su lietuvių bendruomenės Nyderlandų karalystėje nariu Pauliumi Davidavičiumi. Aptarta, kaip bendruomenės susitelkimas padeda išlaikyti kultūrinį ryšį ir kartu kurti iniciatyvas, kurios remiasi savanoryste, partnerystėmis ir nuosekliu organizavimu.

    Stažuotės dalyvių vertinimu, būtent bendruomeniškumas yra esminė sąlyga, kad tvarumo idėjos nevirstų vienkartinėmis akcijomis. Kai atsakomybės pasidalijamos, o rezultatai matomi kasdienėje aplinkoje, tvarumo praktikos tampa natūralia ugdymo ir organizacijos kultūros dalimi.

    Įgyta patirtis, pasak dalyvių, paskatino permąstyti, kaip aktyviau įtraukti mokyklas, vaikus ir tėvus į veiklas, kurios augina aplinkosauginį raštingumą. Tokios iniciatyvos vis dažniau siejamos ne tik su ekologija, bet ir su vaikų savarankiškumu, atsakomybe bei gebėjimu veikti komandoje.

  • Seni akiniai stalčiuje? 3 praktiškos idėjos, kaip juos paversti lupa, rėmeliu ar dekoru

    Seni korekciniai ar saulės akiniai dažnai atsiduria stalčiaus dugne, kai pasikeičia rega, nusibosta rėmeliai ar įsigyjama nauja pora. Tačiau juos verta pasilikti: net ir nebedėvimi akiniai gali virsti naudingais buities daiktais arba dekoru.

    Optikos specialistai primena, kad lęšiai išlieka optiškai „dirbantys“, todėl gali praversti situacijose, kai reikia įžiūrėti smulkų šriftą ar detales. O rėmeliai tinka kūrybiniams projektams, nes tai jau paruošta, tvirta konstrukcija, kurią lengva pritaikyti.

    Vienas paprasčiausių būdų panaudoti senus akinius yra pasidaryti rankinę lupą. Dažniausiai pakanka mažo atsuktuvo, jei lęšiai laikosi varžteliais, arba atsargiai atlaisvinti lęšį, jei jis įspraustas į rėmelį.

    Nuėmus lęšį, jį verta nuplauti šiltu vandeniu su švelniu muilu ir nusausinti nepūkuota šluoste. Tuomet viena akinių kojelė gali tapti patogia rankenėle: ją prie lęšio krašto priklijuokite tvirtais klijais ar silikonu ir leiskite gerai išdžiūti.

    Išėmus lęšius, akiniai gali tapti mini rėmeliu asmeninei nuotraukai. Tam užtenka rėmelį uždėti ant atspausdintos nuotraukos, apibrėžti vidinę formą ir iškirpti pagal kontūrą.

    Nuotrauką galima pritvirtinti klijais arba dvipuse lipnia juosta, o išskleidus kojeles rėmelį pastatyti ant stalo ar lentynos. Toks sprendimas patrauklus tuo, kad kiekviena pora turi savitą formą ir spalvą, todėl dekoras atrodo asmeniškas.

    Senų akinių rėmeliai tinka ir dekoravimui: juos galima perdažyti, apvynioti siūlais, aptraukti audiniu ar panaudoti rankdarbių kompozicijose. Daugeliu atvejų rėmeliai priima dažus ar klijus be sudėtingo paviršiaus paruošimo.

    Tokie projektai ypač praktiški, jei norisi sumažinti nereikalingų daiktų kiekį ir prailginti jų naudojimą. O jei akiniai vis dar tvarkingi, verta pasidomėti ir jų perdavimu labdarai ar surinkimo iniciatyvoms, kurios nukreipia regos priemones tiems, kam jų trūksta.