CP v2

Tag: Ukraina

  • Ukraina perspėja: Rusija gali surengti provokaciją Lenkijoje panaudodama ukrainietiškus dronus

    Ukraina perspėja: Rusija gali surengti provokaciją Lenkijoje panaudodama ukrainietiškus dronus

    Ukrainos karinės tematikos portalas Militarnyi skelbia, kad Rusija, anot ukrainiečių ekspertų, ėmė naudoti perimtus Ukrainos bepiločius hibridinėms operacijoms. Tokia taktika siejama su bandymu sukurti klaidinančius „įrodymus“ ir nukreipti kaltę nuo tikrojo agresoriaus.

    Pasak publikacijoje cituojamo Ukrainos gynybos technologijų patarėjo Serhijaus Beskrestnovo, žinomo Flash slapyvardžiu, Rusija renka išlikusius ukrainietiškus dronus, juos taiso ir parengia galimoms provokacijoms. Teigiama, kad moderniame hibridiniame kare ore pasirodantys dronai nebūtinai turės rusiškus atpažinimo ženklus.

    Militarnyi nurodo, kad vaizdo įrašuose matytas objektas savo kontūrais ir konstrukcija gali atitikti Ukrainos tolimojo nuotolio dronų tipą FP-1/2. Manoma, kad tokie aparatai Rusijos rankose galėjo atsidurti po to, kai dėl elektroninės kovos trikdžių ar techninių gedimų nukrito Rusijos teritorijoje.

    Lenkijos įspėjimai dėl „neteisingos vėliavos“

    Apie galimą scenarijų anksčiau viešai kalbėjo ir Lenkijos pareigūnai. Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas yra perspėjęs, kad Rusija gali panaudoti perimtus ukrainietiškus dronus provokacijoms, vadinamosioms operacijoms po klaidinga vėliava.

    Jo teigimu, tokios priemonės galėtų būti nukreiptos prieš NATO rytinį flangą, o tarp galimų taikinių minėta Lenkija, Baltijos valstybės, Suomija ar Rumunija. Ši tema, kaip skelbta, buvo aptarta ir nacionalinio saugumo koordinavimo formate.

    Kodėl dronai tapo patogia hibridinio karo priemone

    Karinėje praktikoje perimta priešininko technika dažnai ne tik tiriama, bet ir pritaikoma pakartotiniam naudojimui. Dronų atveju tai ypač paprasta, nes dalį funkcijų lemia programinė įranga, ryšio kanalai ir navigacijos moduliai, kuriuos galima perkonfigūruoti.

    Ekspertai pabrėžia, kad dronų karas skatina ir informacines operacijas: vien skrydis virš jautrios teritorijos gali tapti pretekstu politiniam spaudimui ar bandymui supriešinti sąjungininkus. Tokiose situacijose itin svarbus tampa greitas incidentų tyrimas, radinių kilmės nustatymas ir duomenų skaidrumas.

    Technologinė eskalacija ir rizikos regione

    Pastaraisiais metais tiek Ukraina, tiek Rusija intensyviai plečia bepiločių naudojimą, o DI sprendimai vis dažniau taikomi taikinių atpažinimui, maršrutų optimizavimui ir trikdžių įveikai. Tai didina ir atsitiktinių incidentų, ir sąmoningų provokacijų riziką pasienio valstybėms.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad prie įprastų grėsmių prisideda ir elektroninė kova, kai trikdomas ryšys ar navigacija, o skrydžio trajektorija gali pakisti. Dėl to kaimyninės NATO šalys stiprina oro erdvės stebėjimą, reagavimo procedūras ir kritinės infrastruktūros apsaugą.

  • Rekordinis Ukrainos smūgis: Rusija skelbia numušusi 1 158 dronus, sureagavo JAV

    Rekordinis Ukrainos smūgis: Rusija skelbia numušusi 1 158 dronus, sureagavo JAV

    Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad per pastarąsias 24 valandas jos oro gynyba esą numušė 1 158 Ukrainos dronus. Maskva taip pat teigia sunaikinusi šešias valdomas aviacines bombas ir vieną HIMARS raketą. Jei skaičiai tikslūs, tai būtų vienas didžiausių tokio tipo išpuolių per visą karo laikotarpį.

    Nepriklausomi vertinimai pabrėžia, kad karo sąlygomis abiejų pusių pateikiami duomenys dažnai skirti ir informaciniam poveikiui, todėl realus dronų skaičius bei pataikymų apimtis gali būti kitokia. Vis dėlto pastaraisiais mėnesiais fiksuojama bendra tendencija aiški: Ukrainos tolimojo nuotolio dronų kampanijos tampa vis didesnio masto ir geriau koordinuotos.

    Rusijos šaltiniai ir atviri duomenys mini atakas prieš energetikos ir logistikos infrastruktūrą, įskaitant naftos perdirbimo pajėgumus bei sandėliavimo objektus. Tokie taikiniai paprastai pasirenkami siekiant trikdyti degalų tiekimą, logistikos grandines ir karinės pramonės ritmą. Net ir daliai dronų būnant numuštiems, pavieniai pataikymai gali sukelti didelius nuostolius.

    JAV reakcija ir diplomatinė linija

    Į situaciją sureagavo JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, pastebėjęs, kad tolimojo nuotolio smūgiai keičia konflikto dinamiką, nes karo poveikis vis dažniau jaučiamas ir Rusijos teritorijoje. Pasak jo, pastarųjų savaičių įvykiai rodo, jog Ukrainos pajėgumai perkelti spaudimą į gilesnius užnugario rajonus išaugo.

    „Tolimojo nuotolio smūgiai pakeitė konflikto dinamiką, nes karas vis dažniau persikelia į Rusijos teritoriją“, – sakė Marco Rubio.

    Marco Rubio taip pat teigė, kad Vašingtonas yra pasirengęs įvertinti, ar pasikeitusi situacija gali atverti kelią deryboms. Jo vertinimu, artimiausiomis savaitėmis JAV ketina intensyvinti diplomatines pastangas, tačiau abi pusės vis dar laikosi griežtų pozicijų, o realiam proveržiui reikėtų mažinti vadinamąsias raudonąsias linijas.

    Ką rodo dronų karo tendencijos

    Ekspertai pažymi, kad dronų karas Ukrainoje evoliucionavo nuo pavienių atakų iki masinių bangų, kuriose derinami skirtingo nuotolio ir skirtingos paskirties aparatai. Tokia taktika siekia perkrauti oro gynybą, priversti ją švaistyti brangias raketas ir atverti langus pataikymams į svarbius objektus.

    Tuo pat metu Rusija stiprina oro gynybą aplink strateginius taikinius, plečia elektroninės kovos priemonių naudojimą ir skelbia apie naujus perėmimo sprendimus. Tačiau infrastruktūros objektų apsauga didžiulėje teritorijoje išlieka sudėtinga, todėl net ribotas proveržis gali turėti reikšmingą ekonominį ir psichologinį efektą.

  • Ukraina skelbia istorinį smūgį: mažas FPV dronas pirmą kartą sunaikino S-300V sistemą

    Ukraina skelbia istorinį smūgį: mažas FPV dronas pirmą kartą sunaikino S-300V sistemą

    Ukrainos gynybos pajėgos pranešė apie, jų teigimu, pirmą kartą istorijoje įvykusį atvejį, kai mažas FPV tipo dronas sėkmingai atakavo ir neutralizavo rusišką oro gynybos sistemą S-300V. Nurodoma, kad smūgis suduotas okupuotoje Luhansko srities teritorijoje Rytų Ukrainoje.

    S-300V laikoma viena pajėgiausių Rusijos sausumos pajėgų oro gynybos sistemų, skirta kovai tiek su aerodinaminiais taikiniais, tiek su balistinėmis raketomis. Priklausomai nuo modifikacijos, jos deklaruojamas veikimo nuotolis prieš oro taikinius siekia maždaug 75–100 kilometrų.

    Ekspertai pažymi, kad tokie kompleksai paprastai veikia ne vieni, o sluoksniuotos gynybos sistemoje, kurioje derinami radarai, elektroninės kovos priemonės, stebėjimo postai ir mobilios ugnies grupės. Būtent todėl S-300V tradiciškai laikyta palyginti saugia net ir už keliolikos kilometrų nuo fronto linijos.

    „Jeigu komplekso apsauga buvo organizuota, ji pasirodė neefektyvi, o jei nebuvo organizuota, tai rimta klaida, kainuojanti brangią techniką“, – sakė ukrainiečių karo analitikas Dmytro Putiata, vertindamas pranešimą apie smūgį.

    Ukrainoje pastaraisiais metais sparčiai auga mažų FPV dronų techninės galimybės ir praktinis panaudojimas, ypač didinant nuotolį bei ryšio atsparumą trikdymui. Kaip pavyzdys viešojoje erdvėje minimas TAF Industries kuriamas „Kolibri“, kuris, skelbiama, gali atlikti smūgines užduotis daugiau nei 50 kilometrų atstumu.

    Šio tipo atakų reikšmė slypi asimetrijoje: palyginti pigus ir masiškai gaminamas FPV dronas gali kelti grėsmę sistemoms, kurių vertė siekia šimtus milijonų eurų, neskaičiuojant logistikos ir įgulos parengimo. Toks santykis didina spaudimą Rusijai nuolat permąstyti oro gynybos dislokavimą ir priedangos priemones.

    Analitikų vertinimu, sovietinės ir rusiškos oro gynybos sistemos dažnai susiduria su iššūkiais aptinkant mažus, greitai skrendančius ir žemai manevruojančius FPV dronus, ypač kai aplinkoje daug trukdžių ir taikinių. Dėl to, net ir galingi kompleksai tampa pažeidžiami, jei artimojo nuotolio gynyba ir elektroninė kova neveikia koordinuotai.

    Ukrainos pajėgos jau anksčiau pranešė FPV dronais sunaikinusios ir kitų rusiškų sistemų, įskaitant „Buk“ šeimos kompleksus, tačiau S-300V atvejis išskiriamas kaip ypač reikšmingas. Jei informacija pasitvirtins, tai rodytų, kad net aukštos vertės oro gynybos priemonės nėra saugios palyginti netoli fronto ir gali tapti taikiniais naujos kartos dronų taktikai.

  • Rusijos raketa Ch-101 įskrido į Lenkiją: kodėl kariškiai jos nenumušė ir ką tai sako apie gynybą

    Kas nutiko ir ką patvirtino kariškiai

    Lenkijos kariuomenė pranešė, kad Rusijos sparnuotoji raketa Ch-101 įskrido į šalies oro erdvę ir nuskrido reikšmingą atstumą šalies viduje, o situaciją realiu laiku stebėjo oro gynybos priemonės ir naikintuvai F-16. Objektas buvo aptiktas, sekamas ir vertinamas, tačiau sprendimas numušti nebuvo priimtas.

    Šis incidentas dar kartą parodė, kad karas Ukrainoje kelia tiesioginę riziką ir NATO kaimynėms, net jei jos pačios nėra karo veiksmų zona. Kartu jis atskleidė, kokios sudėtingos yra taisyklės ir sprendimų grandinė, kai veikiama taikos meto režimu.

    Kodėl taikos metu ne viskas „šaunama iš karto“

    Lenkijos kariškiai ir buvę aukšto rango pareigūnai viešai aiškino, kad taikos metu galioja griežtesnės identifikavimo ir sprendimo dėl ugnies panaudojimo taisyklės. Prieš numušant objektą būtina kuo tiksliau nustatyti jo pobūdį, trajektoriją, galimą grėsmę žmonėms ir kritinei infrastruktūrai, taip pat įvertinti, kur nukris nuolaužos.

    Praktinis argumentas, kuris dažnai nutylimas viešose diskusijose, yra rizika civiliams. Numušta raketa ar jos dalys gali kristi gyvenamuose rajonuose, o per anksti paleista raketa „oras–oras“ ar antžeminė oro gynybos raketa gali sukelti papildomų pasekmių, jei situacija įvertinama netiksliai.

    Ribojimai: neįmanoma uždengti kiekvieno metro

    Kariškiai pabrėžia, kad nėra tokios sistemos, kuri galėtų patikimai užtikrinti visos šalies oro erdvės apsaugą nuo kiekvieno mažai aukščio laikymosi taikinio. Sparnuotosios raketos, tokios kaip Ch-101, paprastai skrenda žemai, gali keisti kryptį, o jų aptikimas ir perėmimas yra gerokai sudėtingesnis nei aukštai skrendančių taikinių.

    Be to, oro gynyba nėra „vienas mygtukas“, kuris visada veikia maksimaliu režimu. Nuolatinė šimtaprocentė parengtis visoje teritorijoje pareikalautų ne tik milžiniškų investicijų, bet ir nuolatinių pajėgų, logistikos bei rotacijų, o tai net didesnėms valstybėms yra sunkiai įgyvendinama.

    „Pirmiausia objektą reikia aptikti ir identifikuoti, tada įvertinti grėsmę ir priimti sprendimą, o tik po to galima panaudoti ginkluotę“, – sakė buvęs Lenkijos karinių oro pajėgų vadovybės pareigūnas.

    Sprendimo kaina ir politinis spaudimas

    Incidentas sukėlė viešą diskusiją, ar tokiais atvejais sprendimo teisė turėtų būti kuo labiau deleguota operaciniam lygiui. Kuo trumpesnė sprendimų grandinė, tuo didesnė tikimybė suspėti perimti taikinį, tačiau tuo pat metu didėja ir klaidos kaina.

    Kariškiai taip pat akcentuoja, kad politiniai lyderiai paprastai nenustato konkretaus mygtuko paspaudimo realiu laiku. Jų atsakomybė yra sukurti taisykles, užtikrinti pajėgumus, finansavimą ir pasirengimą, o konkrečias operacines užduotis vykdo karinė vadovybė pagal patvirtintas procedūras.

    Ką tai reiškia regionui ir kokios pamokos

    Vienas svarbiausių akcentų po incidento yra poreikis dar labiau stiprinti situacijos suvokimą pasienio regione ir koordinaciją su Ukraina, kad būtų greičiau identifikuojamos trajektorijos ir sumažinama „paklydusių“ taikinių tikimybė. Kuo anksčiau gaunama informacija apie paleidimus ir maršrutus, tuo daugiau laiko lieka sprendimams.

    Lenkijos kariuomenė ir sąjungininkai jau seniai investuoja į oro gynybos sluoksniavimą, nuo radiolokacijos ir ankstyvojo perspėjimo iki skirtingo nuotolio perėmimo priemonių. Tačiau ši istorija primena paprastą realybę: net moderni sistema nėra absoliutus skydas, todėl panašūs incidentai, ypač šalia aktyvios karo zonos, gali kartotis.

  • Rusų raketa krito Lenkijoje: Donaldas Tuskas svarsto Ukrainai perduoti daugiau „Patriot“ raketų

    Rusų raketa krito Lenkijoje: Donaldas Tuskas svarsto Ukrainai perduoti daugiau „Patriot“ raketų

    Po incidento, kai į Lenkijos oro erdvę įskrido Rusijos sparnuotoji raketa ir nukrito šalies pietryčiuose, premjeras Donaldas Tuskas pranešė, kad Vyriausybė svarsto papildomą karinę paramą Ukrainai. Tarp aptariamų priemonių – papildomų raketų perdavimas „Patriot“ oro gynybos sistemoms.

    Incidentas įvyko naktį iš liepos 29 į liepos 30 dieną per masinę Rusijos raketų ir dronų ataką prieš Ukrainą. Lenkijos pareigūnų teigimu, sparnuotoji raketa įskrido į šalies oro erdvę ir nukrito lauke Liublino vaivadijoje, maždaug už 90 kilometrų nuo sienos su Ukraina.

    Įvykio vietoje, kaip skelbiama, susidarė apie 10 metrų skersmens krateris, žmonės nenukentėjo, infrastruktūra nebuvo apgadinta. Į teritoriją vyko aukščiausi šalies vadovai, tarp jų ir gynybos bei vidaus reikalų sričių ministrai.

    „Lenkijos saugumas tiesiogiai priklauso nuo to, kiek veiksminga yra Ukrainos oro gynyba“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Premjeras taip pat akcentavo, kad visiškos, šimtu proc. apsaugotos oro erdvės šiandien nėra, o karinių grėsmių dinamika regione keičiasi labai greitai. Lenkijos kariuomenė, pasak valdžios, buvo pasirengusi numušti objektą, jei šis būtų skridęs virš gyvenamų teritorijų, o į orą buvo pakelti naikintuvai F-16.

    Kas svarstoma dėl paramos Ukrainai

    Lenkija jau anksčiau yra perdavusi Ukrainai „Patriot“ sistemoms skirtų PAC-3 MSE raketų. Dabar svarstomas naujas perdavimo etapas, kuris būtų siejamas su augančiu poreikiu stiprinti Ukrainos oro gynybą, ypač prieš sparnuotąsias raketas ir dronų atakas.

    Nors konkrečių kiekių ar terminų kol kas neįvardyta, diskusija rodo politinę kryptį: po incidentų pasienyje Varšuva linkusi didinti paramą toms priemonėms, kurios mažina tikimybę, kad atakų metu raketos pasieks NATO oro erdvę.

    „Patriot“ raketos ir Lenkijos pajėgumai

    Skelbiama, kad Lenkija šiuo metu turi dvi „Patriot“ baterijas, iš viso 16 paleidimo įrenginių, o pilnas kovinis parengtumas turėtų būti pasiektas 2025 metais pabaigoje. Ši sistema laikoma viena svarbiausių sluoksniuotos oro gynybos dalių, skirtų perimti tiek balistines, tiek sparnuotąsias raketas.

    Lenkija taip pat yra užsakiusi šimtus PAC-3 MSE raketų, o kitos didelės apimties užsakymų dalies pristatymai numatomi vėlesniais metais. Be to, minima, kad šalies arsenale yra ir senesnių, bet vis dar naudojamų PAC-2 GEM-T raketų, kurios dažnai vertinamos kaip tinkamesnės aerodinaminiams taikiniams, įskaitant sparnuotąsias raketas.

    Kodėl incidentai pasienyje svarbūs

    Pastaraisiais metais Rusijos atakos prieš Ukrainą vis dažniau vykdomos didelio intensyvumo „bangomis“, kai vienu metu leidžiamos raketos ir dronai, siekiant prisotinti oro gynybą. Tokiose situacijose padidėja rizika, kad atskiri taikiniai nukryps nuo trajektorijos ar bus prarasta jų kontrolė, todėl incidentai NATO rytiniame flange kelia ypatingą dėmesį.

    Lenkijos valdžios siunčiama žinutė šiuo atveju aiški: kuo stipresnė Ukrainos oro gynyba, tuo mažesnė tikimybė, kad karo padariniai pasieks kaimynines valstybes. Dėl to sprendimai dėl „Patriot“ raketų perdavimo vertinami ne tik kaip parama Kyjivui, bet ir kaip tiesioginė investicija į regiono saugumą.

  • Ukrainoje kuriamas robotas kurjeris Mebius: kūrėjai žada, kad pristatymą jis pakeis iš esmės

    Ukrainos inžinieriai kuria autonominį roboto kurjerio prototipą, skirtą smulkių siuntų ir pirkinių pristatymui miestuose. Projektą vysto tarptautinis holdingas „Modern Expo“, kurio pagrindinis biuras įsikūręs Lucke.

    Robotas pavadintas Mebius, o jo paskirtis aiški: kuo greičiau ir tiksliau pristatyti prekes klientui. Kūrėjai teigia, kad sprendimas orientuotas į paskutinės mylios pristatymą, kur dažniausiai susidaro didžiausios logistikos sąnaudos ir vėlavimai.

    Kaip veiks pristatymas?

    Planuojama, kad vartotojas programėlėje telefone galės pasirinkti pristatymo laiką ir vietą, o siuntos judėjimą stebės realiu laiku. Tokia schema jau tapo standartu kurjerių rinkoje, tačiau robotizavimas turėtų sumažinti priklausomybę nuo žmogiškųjų resursų piko valandomis.

    „Modern Expo“ nurodo, kad Mebius bus kuriamas ant mobilios platformos su jutikliais ir valdymo sistema. Praktikoje tokie robotai dažniausiai remiasi kameromis, lidar tipo jutikliais, GPS ir nuotolinės priežiūros funkcijomis, nes visiškai autonominis važiavimas tankiuose miestuose išlieka sudėtingas.

    Kodėl robotai kurjeriai tampa tendencija?

    Pasaulyje robotų kurjerių idėją skatina auganti e. prekyba ir miestų siekis mažinti taršą bei automobilių srautus. Įmonės ieško sprendimų, kurie galėtų pristatyti užsakymus trumpais atstumais pigiau, ypač kai brangsta kurjerių darbas ir didėja klientų lūkesčiai dėl greičio.

    Kartu tokie projektai kelia ir klausimų: saugumas šaligatviuose, atsakomybė avarijos atveju, vandalizmo rizika, taip pat teisinis reguliavimas. Dėl to daugelyje šalių robotai paprastai pradedami bandyti ribotose teritorijose, o jų darbą dažnai prižiūri operatoriai.

    Kas toliau?

    Kūrėjai tikisi, kad ateityje pristatymo paslaugos vis labiau remsis tokiais robotais, o žmogaus vaidmuo persikels į kontrolę, priežiūrą ir klientų aptarnavimą. Vis dėlto realus proveržis priklausys nuo bandymų rezultatų, infrastruktūros pritaikymo ir to, kaip greitai miestai prisitaikys prie naujos mobilumo formos.

    Anksčiau tarptautinėje rinkoje dėmesio sulaukė ir kiti robotikos projektai, kai humanoidiniai robotai bei keturkojai robotai buvo pritaikyti kūrybai ar praktinėms užduotims. Tai rodo bendrą kryptį: DI ir jutiklių technologijos vis dažniau perkeliamos iš laboratorijų į kasdienes paslaugas.

  • Naktį virš Lenkijos pakilo NATO tankeris: F-16 budėjo po Rusijos raketų atakos Ukrainoje

    Naktį virš Lenkijos pakilo NATO tankeris: F-16 budėjo po Rusijos raketų atakos Ukrainoje

    Skrydžių sekimo platformų duomenys rodo, kad naktį virš pietryčių Lenkijos veikė NATO tarptautinio tankerių parko lėktuvas „Airbus“ A330 MRTT. Orlaivis pakilo iš Kelno Vokietijoje ir kelias valandas išliko regione, užtikrindamas papildomą paramą oro policijos užduotims.

    A330 MRTT patruliavo maždaug tris valandas, skrisdamas virš teritorijos tarp Zvolenio ir Dembicos. Tokie maršrutai paprastai pasirenkami taip, kad būtų patogu saugiai vykdyti kuro papildymo ore operacijas ir išlaikyti orlaivį atokiau nuo galimų rizikos zonų.

    Kas paskatino aktyvumą ore?

    Tankerio pasirodymas siejamas su didelio masto Rusijos raketų smūgiais Ukrainoje, kai kaimyninės valstybės sustiprina oro erdvės stebėjimą ir didina budėjimo parengtį. Tokiais atvejais naikintuvai gali būti skubiai keliami į orą, kad reaguotų į galimus oro erdvės pažeidimus.

    Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas yra nurodęs, kad vienu metu buvo stebima daugiau nei 20 objektų, priartėjusių prie Lenkijos oro erdvės iš Ukrainos pusės. Pranešta ir apie incidentą, kai vienas objektas galėjo trumpam pažeisti Lenkijos oro erdvę ir nukristi netoli Tarnovos-Kolonijos.

    Kodėl tankeris toks svarbus?

    Esant įtampai, svarbu kuo ilgiau išlaikyti ore ginkluotus naikintuvus, todėl kuro papildymas ore tampa vienu efektyviausių sprendimų. Vietoje grįžimo į bazę pildyti degalų, naikintuvai gali tęsti budėjimą, o tankeris užtikrina operacinį lankstumą.

    A330 MRTT yra daugiafunkcis tankeris ir transporto lėktuvas, pirmą kartą pakilęs 2007 metais. Gamintojo duomenimis, jis gali gabenti iki 111 tonų degalų ir, priklausomai nuo konfigūracijos, pildyti kurą įvairiems Vakarų gamybos kariniams orlaiviams, įskaitant ir F-16.

    Šis orlaivis taip pat gali veikti kaip transporto platforma, pervežanti iki 45 tonų krovinio arba iki beveik 300 žmonių. Be to, A330 MRTT gali būti pritaikytas medicininei evakuacijai, kai reikia greitai perkelti sužeistuosius ir užtikrinti gydymą skrydžio metu.

    Regiono saugumo kontekstas

    NATO rytiniame flange oro erdvės stebėjimas ir reagavimas dažnai sustiprinami po masinių smūgių Ukrainoje, nes kyla rizika, kad raketos ar jų nuolaužos gali priartėti prie kaimyninių šalių. Tokios priemonės, kaip tankerių dislokavimas, padeda užtikrinti ilgesnį naikintuvų buvimą ore ir greitesnį reagavimą į besikeičiančią situaciją.

    Lenkija pastaraisiais metais viešai pabrėžia oro gynybos ir oro pajėgų stiprinimo poreikį, o kuro papildymo ore pajėgumai laikomi vienu svarbiausių elementų. Tokios naktinės operacijos parodo, kaip realiomis sąlygomis veikia NATO sąveika ir greito reagavimo grandinė.

  • Rusų raketa įskrido 100 km į Lenkiją: ukrainiečiai negaili kritikos, NATO vėl apstulbinta

    Rusų raketa įskrido 100 km į Lenkiją: ukrainiečiai negaili kritikos, NATO vėl apstulbinta

    Ukrainos gynybos temomis rašantis portalas „Defence Express“ pranešė apie incidentą, kai Rusijos sparnuotoji raketa esą giliai įskrido į Lenkijos oro erdvę ir nukrito laukuose netoli Tarnavos Kolonijos. Ukrainiečių komentarai šį kartą ypač aštrūs: pabrėžiama, kad kalbama apie NATO valstybę, kurioje, jų teigimu, raketa „praėjo be realaus sulaikymo“.

    Pasak publikacijoje cituojamos informacijos, Lenkijos karinės oro pajėgos objektą aptiko apie 3.40 vietos laiku ir į orą pakėlė naikintuvus F-16. Maždaug po kelių minučių taikinys dingo iš radarų, o vėliau sraigtasparnio įgula aptiko apie 10 metrų skersmens kraterį. Nurodoma, kad iki artimiausių namų buvo maždaug 2 kilometrai.

    Kas galėjo nutikti ore?

    „Defence Express“ remiasi skrydžio sekimo duomenimis, pagal kuriuos tai galėjo būti Ch-101 tipo sparnuotoji raketa, paleista iš strateginio bombonešio Tu-160 arba Tu-95. Akcentuojama, kad raketa, skriedama maždaug 900 kilometrų per valandą greičiu, 100 kilometrų atstumą įveikia greičiau nei per 7 minutes, todėl sprendimų langas yra itin trumpas.

    Analizėje taip pat keliama procedūrų problema: norint panaudoti ginkluotę prieš oro taikinį, dažnai būtina jo identifikacija ir atitinkami leidimai. Ukrainos komentatoriai tai apibendrina kaip situaciją, kai net turint ore naikintuvus ir stebint ataką dar virš Ukrainos, „lemtingu momentu raketa vis tiek pranyko“.

    Kodėl tai jautru NATO?

    Ukrainiečiai socialiniuose tinkluose ir po publikacija kartojo mintį, kad tai turėtų būti vertinama kaip Rusijos smūgio epizodas NATO šaliai, net jei raketa nebuvo nutaikyta į konkretų objektą Lenkijoje. Tokie incidentai didina politinę įtampą, nes NATO oro erdvės pažeidimai ar krentantys ginkluotės fragmentai regionui tampa nebe teorine, o praktine rizika.

    „Raketa ramiai skrido per NATO šalį ir niekas jos nesustabdė“, – sakė vienas Ukrainos komentatorius, perfrazuodamas „Defence Express“ analizę.

    Tą pačią naktį Ukrainos gynyba skelbė rezultatus

    Toje pačioje istorijoje ukrainiečiai lygina incidentą su savo oro gynybos rezultatais per masinę ataką prieš Vakarų Ukrainą. „Defence Express“ cituojami Ukrainos duomenys skelbia, kad buvo numuštos 54 iš 61 sparnuotosios raketos ir 265 iš 284 dronų, o iš devynių balistinių raketų perimta viena.

    Šie skaičiai pateikiami kaip argumentas, kodėl visuomenėje kyla kartėlis: viena prasprūdusi sparnuotoji raketa, anot jų, pasiekė Lenkiją, tačiau ten nebuvo perimta. Tuo pat metu Ukrainoje pranešta ir apie civilių aukas bei smūgius gyvenamiesiems pastatams, todėl emocinis reakcijų fonas išlieka itin įtemptas.

  • Ukrainoje dingo beveik 800 tūkst. ginklų: pareigūnai įspėja, kuo tai gali baigtis Europai

    Ukrainoje dingo beveik 800 tūkst. ginklų: pareigūnai įspėja, kuo tai gali baigtis Europai

    Ukrainos ginklų apskaitos registre nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios užfiksuota 780 465 dingę arba pavogti ginklai. Vien per pirmuosius 2026 metų mėnesius registrą papildė dar apie 149 760 naujų įrašų, rodo Ukrainos vidaus reikalų institucijų duomenys, kuriuos apibendrino viešųjų duomenų platforma „Opendatabot“.

    Nors didžioji dalis atvejų siejama su koviniais nuostoliais ir chaotiška fronto logistika, ekspertai pabrėžia, kad bet koks neapskaitytas ginklas didina nusikalstamo panaudojimo riziką. Tokie ginklai gali būti paslepiami, perleidžiami nelegaliai ar iš naujo ištraukiami į apyvartą pasikeitus situacijai regione.

    Kokie ginklai dingsta dažniausiai

    Duomenys rodo, kad registre dominuoja automatiniai ginklai, ypač AK-74 tipo automatai, taip pat medžiokliniai šautuvai ir karabinai. Registras apima ne tik karinės paskirties, bet ir civilinius, taip pat dar iki karo laikotarpio ginklus, todėl bendras skaičius atspindi plačią apskaitos bazę.

    Daugiausia pranešimų apie dingusius ar pavogtus ginklus fiksuota Mykolajivo srityje, Kyjive ir Donecko srityje. Tai teritorijos, kuriose ilgą laiką vyko intensyvūs mūšiai, buvo vykdoma gynyba ir rotacijos, o tai didina ginklų praradimo tikimybę tiek mūšio metu, tiek sandėliuojant ar transportuojant.

    Ar tai reali grėsmė Europai?

    Susirūpinimas dėl galimo ginklų nutekėjimo į Europos nusikalstamas struktūras skamba ir kai kurių ES valstybių institucijose. Palermo prokuroras Maurizio De Lucia, kalbėdamas parlamento antimikrobinės komisijos posėdyje, atkreipė dėmesį, kad Sicilijos Cosa Nostra domisi pažangesniais ginklais, kurie atsiranda su karu Ukrainoje susijusioje juodojoje rinkoje.

    „Mafijos grupuotės stebi, kokia ginkluotė atsiranda nelegalioje apyvartoje, ir rodo susidomėjimą pažangesniais sprendimais, įskaitant dronus, galinčius gabenti sprogmenis“, – sakė M. De Lucia.

    Kartu prokuroras pabrėžė, kad iki šiol Pietų Italijoje aptinkami nelegalūs ginklai dažniau siejami su Balkanų kilme, o ne tiesioginiu tiekimu iš Ukrainos. Tai dera su tarptautinių tyrimų išvadomis, kad sisteminio, masinio Vakarų tiekiamos ginkluotės nukreipimo į tarptautinę juodąją rinką įrodymų nėra.

    Ką sako tarptautiniai tyrimai

    Small Arms Survey ir Global Initiative Against Transnational Organized Crime vertinimai ne kartą akcentavo, kad nukrypimai pasitaiko, tačiau dažniausiai jie yra riboti ir labiau lokalūs. Tyrėjai pažymi, kad Vakarų modeliai sudaro nedidelę dalį konfiskuojamos nelegalios ginkluotės, o didžioji nelegalių srautų dalis Europoje tradiciškai siejama su senesniais kanalais.

    Vis dėlto vien dingusių vienetų mastas reiškia, kad rizika negali būti ignoruojama. Karo sąlygomis ginklų apskaita ir kontrolė tampa sudėtingesnė, o iššūkiai gali persikelti į pokarinį laikotarpį, kai didėja tiek nelegalių sandorių, tiek ginklų grąžinimo ir demobilizacijos kontrolės svarba.

    ES ir Ukrainos institucijoms tai reiškia būtinybę stiprinti registrų kokybę, sandėliavimo ir logistikos grandinių auditą, taip pat keitimąsi informacija tarp teisėsaugos struktūrų. Ekspertų teigimu, didžiausią efektą duoda prevencija vietoje, kol ginklai dar nepatenka į ilgalaikius nelegalius kanalus.

  • Rusijos kuro krizė gilėja: eksportą riboja iki 2027 metų, po Ukrainos smūgių trūksta degalų

    Rusijos vyriausybė paskelbė pratęsianti benzino ir dyzelino eksporto ribojimus iki 2027 metų sausio 31 dienos. Priemonė aiškinama siekiu stabilizuoti vidaus rinką ir užtikrinti degalų tiekimą regionams, kuriuose pastaraisiais mėnesiais fiksuotas trūkumas.

    Eksporto apribojimai Rusijoje taikomi etapais: benzino išvežimą į užsienį valdžia buvo sustabdžiusi nuo balandžio pradžios, o dyzelino eksporto kontrolė sugriežtinta liepą. Be to, buvo įvesti ir atskiri apribojimai aviaciniam kurui, kurie turėtų galioti iki lapkričio pabaigos.

    Kas išprovokavo trūkumą?

    Degalų krizė siejama su Ukrainos smūgiais dronais į Rusijos naftos perdirbimo ir energetikos infrastruktūrą. Tokios atakos mažina perdirbimo pajėgumus, apsunkina logistiką ir verčia valdžią daugiau produkcijos palikti vidaus rinkoje, kad būtų suvaldytos kainos.

    Regionuose, kur problemos tapo labiausiai matomos, buvo įvedami laikini degalų pardavimo ribojimai vienam asmeniui. Rusijos pareigūnai viešai pripažino, kad kai kuriose šalies dalyse tiekimo grandinės vis dar stringa, o degalų stygius neišnyko.

    Perdirbimo apimtys krenta, eksportas traukiasi

    Rusijos žiniasklaidoje skelbta, kad naftos perdirbimas birželį sumažėjo iki maždaug 4,1 mln. barelių per dieną ir tai yra vienas žemiausių lygių per kelerius metus. Mažesnės apimtys reiškia, kad rinkoje atsiranda mažiau benzino ir dyzelino, todėl eksporto ribojimai tampa greitu, bet skausmingu sprendimu.

    Dar prieš kelerius metus Rusija buvo tarp reikšmingų benzino eksportuotojų, tačiau dabar vis didesnė produkcijos dalis nukreipiama į vidaus vartojimą. Tai keičia ir regioninių rinkų balansą, nes eksportas tradiciškai padėdavo palaikyti rafinerijų pelningumą ir reguliuoti perteklių.

    Ne pirmas kartas, bet šįkart ilgesniam laikui

    Rusija panašius eksporto stabdymus buvo taikiusi ir 2023 bei 2024 metais, kai po ankstesnių atakų bangų siekė sumažinti kainų šuolius ir papildyti vidaus atsargas. Tuomet ribojimai paprastai trukdavo kelis mėnesius, o vėliau būdavo švelninami.

    Dabartinis terminas iki 2027 metų signalizuoja, kad valdžia problemą vertina kaip ilgalaikę ir susijusią ne tik su sezoniniais svyravimais, bet ir su nuolatiniu infrastruktūros pažeidžiamumu. Tai didina riziką, kad vidaus rinkoje apribojimai gali būti pratęsiami ar koreguojami priklausomai nuo situacijos rafinerijose ir logistikos grandinėse.