CP v2

Tag: Ukraina

  • Ukraina pristatė „Išlygintoją“: paprastos bombos virsta valdomais sviediniais

    Ukraina pristatė „Išlygintoją“: paprastos bombos virsta valdomais sviediniais

    Premjera „Eurosatory 2026“

    Parodoje Eurosatory 2026 pirmą kartą viešai pristatytas ukrainietiškas komplektas „Išlygintojas“, skirtas įprastas aviacines bombas paversti valdomais sklandančiais šaudmenimis. Nors daugiau techninių detalių paskelbta tik dabar, projektas, kaip nurodoma Ukrainos gynybos ekosistemos pranešimuose, jau anksčiau pasiekė Ukrainos oro pajėgas.

    Pasak platformos Brave1 skelbtos informacijos, pirmoji eksperimentinė partija buvo įsigyta Ukrainos gynybos ministerijos ir po bandymų pasiekė operacinę parengtį. Tai reiškia, kad sprendimas neapsiriboja prototipu parodoms, o yra orientuotas į realų naudojimą karo sąlygomis.

    Kaip veikia komplektas

    „Išlygintojas“ remiasi pasaulyje paplitusiu principu: bombai suteikiama galimybė sklandyti ir tiksliau pataikyti į taikinį. Komplektą sudaro ant bombos korpuso montuojamas sparnų modulis ir galinė dalis su valdymo bei taikymo sistema, pakeičianti standartinį uodegos stabilizatorių.

    Toks modulinis sprendimas laikomas vienu pigiausių būdų padidinti smūgių tikslumą, nes išnaudojami jau turimi šaudmenų rezervai. Panašios koncepcijos taikomos ir kituose sprendimuose, pavyzdžiui, JAV JDAM-ER ar Turkijos KGK, tačiau ukrainietiškas projektas akcentuojamas kaip turintis savitų konstrukcinių sprendimų.

    Parodoje pristatytas variantas, kaip skelbiama, pritaikytas 250 kilogramų klasės bomboms. Tokia masė laikoma universalia, nes leidžia balansą tarp pakankamos kovinės galios ir platesnių platformų pritaikymo galimybių.

    Skaičiai ir realybė fronte

    Pristatyme deklaruojama, kad maksimalus „Išlygintojo“ nuotolis viršija 130 kilometrų, tačiau realų atstumą lemia numetimo aukštis ir lėktuvo greitis. Kuo aukščiau ir greičiau šaudmenys paleidžiami, tuo ilgiau jie gali sklandyti ir išnaudoti aerodinaminį potencialą.

    Vis dėlto karo Ukrainoje realybė dažnai diktuoja kitokias sąlygas: dėl Rusijos oro gynybos grėsmės ukrainiečių orlaiviai daugeliu atvejų priversti veikti mažesniuose aukščiuose. Dėl to praktinis panaudojimo nuotolis, kaip nurodoma, gali sumažėti iki maždaug 40 kilometrų, kai bomba numetama per trumpą kilimą.

    Šis projektas atspindi platesnę tendenciją, kai konfliktuose vis daugiau dėmesio skiriama greitai diegiamiems, moduliškiems ir santykinai nebrangiems sprendimams. Tokia logika leidžia didinti smūgių tikslumą ir efektyvumą neperkuriant visos ginkluotės sistemos nuo nulio.

  • Ekspertas įvertino Rusijos „Cirkon“: stebuklingas ginklas gali būti ne toks greitas, kaip skelbiama

    Ekspertas įvertino Rusijos „Cirkon“: stebuklingas ginklas gali būti ne toks greitas, kaip skelbiama

    Kas yra 3M22 „Cirkon“

    Rusija karo Ukrainoje metu pirmą kartą panaudojo 3M22 „Cirkon“ raketas, kurias pristato kaip modernų ir NATO esą ypač pavojingą ginklą. Vis dėlto nepriklausomas raketų technologijų ekspertas Fabian Hinz kelia abejonių, ar viešai deklaruojamos šios sistemos savybės atitinka realybę.

    „Cirkon“ siejamas su smūgiais tiek į jūrinius, tiek į sausumos taikinius. Rusiškoje komunikacijoje ši raketa dažnai vadinama hipergarsine, o jos greitis apibūdinamas kaip kelis kartus viršijantis garso greitį.

    Greitis ir hipergarsinio skrydžio klausimas

    Rusijos pareigūnai anksčiau teigė, kad „Cirkon“ gali pasiekti apie 9 Mach greitį, o tai būtų maždaug 11 000 kilometrų per valandą. Tokie skaičiai paprastai siejami su scramjet tipo oro įsiurbiančiais varikliais, kurie teoriškai leidžia ilgiau išlaikyti labai didelį greitį atmosferoje.

    Fabian Hinz analizėje remiasi viešai prieinama informacija ir skirtingais stebėjimų duomenimis, kurie rodo kuklesnį vaizdą. Jo vertinimu, dalyje pranešimų apie realius panaudojimus minimas greičio intervalas labiau primena 5,5–7,5 Mach, o kai kuriais atvejais prieš smūgį greitis esą mažėja iki maždaug 4,5 Mach.

    Tokie greičio svyravimai, eksperto teigimu, gali turėti praktinę reikšmę oro gynybai, nes mažesnis greitis ir prognozuojamesnė trajektorija didina perėmimo tikimybę. Vis dėlto jis pabrėžia, kad karo sąlygomis pateikiami skaičiai ne visuomet gali būti nepriklausomai patikrinti.

    Kas išduoda variklio tipą

    Vienas svarbiausių klausimų yra tai, ar „Cirkon“ iš tiesų naudoja scramjet variklį, kuriam būtinas oro įsiurbimas. Ekspertas atkreipia dėmesį, kad viešojoje erdvėje trūksta aiškių vizualinių įrodymų, leidžiančių patikimai identifikuoti oro įsiurbimo sprendimus šios raketos konstrukcijoje.

    Analizėje taip pat aptariamos spekuliacijos dėl tariamai naudojamo skysto kuro „Detsilin-M“, kuris esą galėtų pagerinti parametrus. Fabian Hinz teigia, kad tokios informacijos patvirtinti nepavyksta, o ji gali būti kilusi iš skirtingų pranešimų supainiojimo, todėl išvados apie kurą išlieka neapibrėžtos.

    Eksperto argumentuose minimi ir Ukrainoje rastų nuolaužų vaizdai bei jų interpretacijos, kurios gali labiau atitikti kietojo kuro raketinio variklio komponentus. Toks scenarijus leistų daryti prielaidą, kad dalis „Cirkon“ skrydžio gali būti artimesnė kvaziballistinei trajektorijai, o ne nuolat manevruojančiai sparnuotajai hipergarsinei raketai.

    „Realybę geriau vertinti kaip manevringumo spektrą: sistemas apibrėžia tai, kiek ir kaip ilgai jos gali manevruoti hipergarsiniu greičiu, o ne vien etiketės“, – sakė Fabian Hinz.

    Ekspertas pabrėžia, kad net ir tuo atveju, jei „Cirkon“ neatitinka maksimalistinio hipergarsinio manevruojančio ginklo apibrėžimo, jis vis tiek gali kelti rimtą grėsmę. Didelis greitis tam tikrose skrydžio fazėse, aukščio profilis ir galimi manevrai gali išlikti sudėtingu iššūkiu perėmimo sistemoms.

    Kartu ši diskusija išryškina platesnę tendenciją: valstybių varžybose dėl hipergarsinių technologijų svarbi ne tik deklaruojama „Mach“ reikšmė, bet ir reali trajektorijos kontrolė, taikinių aptikimo bei perėmimo grandinė. Būtent šios detalės dažnai lemia, ar ginklas tampa strateginiu pranašumu, ar tik komunikaciniu simboliu.

  • Ukraina pristatė DART: raketa iš stratosferos balionų apsunkina Rusijos gynybą

    Ukraina pristatė DART: raketa iš stratosferos balionų apsunkina Rusijos gynybą

    Ukraina pristatė naują ginkluotės koncepciją, kuri gali pakeisti smūgių giliai priešo teritorijoje logiką. Kalbama apie DART – raketinę sistemą, kuri kuriama taip, kad būtų paleidžiama iš stratosferinių balionų ir būtų mažiau pažeidžiama elektroninės kovos poveikiui.

    Sprendimas atrodo netikėtas, nes balionai dažnai siejami su senesnėmis žvalgybos formomis, tačiau šiuolaikinėje kovoje jie įgauna naują prasmę. Dideliame aukštyje veikianti platforma gali padėti apeiti dalį radijo trikdžių, sumažinti priklausomybę nuo įprastų navigacijos signalų ir sudaryti sudėtingesnes perėmimo sąlygas.

    Kaip veikia DART idėja

    Pagal projekto aprašą raketa į numatytą paleidimo tašką pakeliama balionu į maždaug 12–18 kilometrų aukštį. Iš ten prasideda skrydžio fazė, o pati raketa, priklausomai nuo konfigūracijos, yra apie 1,84 metro ilgio ir sveria maždaug 13 kilogramų.

    Nurodoma, kad kovinės galvutės masė gali siekti maždaug nuo 3,5 iki 10 kilogramų. Toks svorio intervalas rodo, kad sistema gali būti pritaikoma skirtingiems taikiniams, nuo lengvesnių objektų iki labiau apsaugotos infrastruktūros, nors realus efektyvumas priklausys nuo pasirinktos komplektacijos.

    Akcentas – atsparumas trikdymui

    Esminis DART sumanymo elementas – valdymo principas, skirtas sumažinti pažeidžiamumą elektroninėje kovoje. Teigiama, kad pradinėje skrydžio dalyje naudojama navigacija stabilizacijai ir įvedimui į trajektoriją, o vėliau, pasiekus maždaug 6 kilometrų aukštį, ši sistema išjungiama.

    Tokia schema gali būti svarbi ten, kur priešininkas aktyviai trikdo ryšį, navigaciją ar bando perimti valdymo kanalus. Išjungus dalį borto sistemų ir tęsiant skrydį pagal iš anksto nustatytą trajektoriją, sumažėja elektroninio poveikio taškų, nors kartu auga reikalavimai itin tiksliam planavimui ir paleidimo parametrams.

    Projekte minimi ir specialūs servomechanizmai, skirti stabilumui paleidimo bei ankstyvo skrydžio metu. Tai aktualu, nes balioninė platforma yra jautri vėjo sąlygoms, o pats paleidimas dideliame aukštyje reikalauja patikimos mechanikos, kad raketa startuotų numatytu režimu.

    Kodėl balionai grįžta į karą

    Pastaraisiais metais balionai ir aerostatai vis dažniau minimi kaip pigesnės, sunkiau pastebimos ar specifinėms užduotims tinkamos platformos. Jie gali būti naudojami žvalgybai, ryšio retransliacijai ar net krovinių pristatymui, o kai kuriais atvejais ir kaip paleidimo taškai tam tikroms priemonėms.

    Ukrainos atveju ši kryptis susijusi su siekiu rasti sprendimų, veikiančių intensyvaus radijo trikdymo sąlygomis. DART vystomas Ukrainos Center of Innovative Technologies Program, o projektas, kaip skelbiama, ruošiamas oficialiai kodyfikacijai Ukrainos gynybos sektoriuje.

    Kūrėjai taip pat signalizuoja apie platesnius planus, įskaitant balistinių variantų ir žemė–oras sprendimų vystymą. Jei tokios koncepcijos pasiteisintų, jos galėtų papildyti Ukrainos priemonių spektrą ten, kur tradicinės sistemos tampa brangesnės, pažeidžiamesnės arba lengviau prognozuojamos.

  • Ukraina įveda premijas kariams: iki 2 950 eurų per mėnesį ir išmokos už belaisvius

    Ukraina įveda premijas kariams: iki 2 950 eurų per mėnesį ir išmokos už belaisvius

    Ukrainos Vyriausybė patvirtino bandomąją dvejų metų programą, kuria keičiamas karių ir kitų saugumo struktūrų dalyvių finansinis skatinimas kovos veiksmuose. Numatytos tiek papildomos mėnesinės išmokos už laiką fronte, tiek vienkartinės premijos už konkrečiai įvykdytas užduotis.

    Programoje dalyvauja ne tik Ukrainos ginkluotosios pajėgos, bet ir kitos valstybės saugumo grandys, įskaitant Nacionalinę gvardiją, pasienio apsaugą, policiją bei specialiąsias tarnybas. Numatyta, kad taisyklės taikomos ir užsieniečiams bei asmenims be pilietybės, jei jie tarnauja pagal sutartį.

    Vienas daugiausiai diskusijų sukėlusių sprendimų yra vienkartinė premija už priešo kario paėmimą į nelaisvę. Ji siekia 100 000 grivinų, tai yra apie 2 250 eurų, o suma turi būti padalijama visiems operacijos dalyviams pagal nustatytą proporciją.

    Kartu numatyta išmoka ir už priešo kario nukovimą mūšyje: 15 000 grivinų, arba apie 340 eurų. Išmokėjimui keliama sąlyga, kad įvykis būtų tinkamai užfiksuotas ir patvirtintas, o praktikoje tai dažniausiai reiškia įrodymus vaizdo įrašu ar kitu dokumentavimu.

    Mėnesinių priedų logika susieta su realiu laiku kovos zonoje. Už tiesioginį dalyvavimą kovos veiksmuose karys gali gauti iki 100 000 grivinų per mėnesį, tai yra apie 2 250 eurų, o suma skaičiuojama proporcingai pagal praleistas dienas.

    Atskiri tarifai numatyti veiksmams kontaktinėje linijoje ir pirmojoje linijoje. Ten priedai gali siekti iki 170 000 grivinų per mėnesį, arba apie 3 820 eurų, o kai kurioms užduotims įvesta ir dienos norma už šturmo operacijas, kuri, priklausomai nuo intensyvumo, gali siekti nuo maždaug 450 iki 900 eurų per dieną.

    Priemokos numatytos ir vadovavimo grandžiai bei instruktoriams. Kovos veiksmams vadovaujantis personalas gali pretenduoti į 50 000 grivinų per mėnesį, arba apie 1 120 eurų, o instruktoriams siūlomi 15 000–30 000 grivinų priedai, tai yra apie 340–670 eurų.

    Įvesta ir bendrų išmokų „lubų“ taisyklė: vienam asmeniui bendra suma negali viršyti 460 000 grivinų per mėnesį, tai yra apie 10 350 eurų. Taip pat numatyta, kad jei žmogus atitinka kelis kriterijus, mokama ne viskas kartu, o didžiausia priklausanti išmoka.

    Programoje atsirado ir su poilsiu susijęs mechanizmas: kariams turėtų priklausyti viena laisva diena už kas dvi dienas, praleistas pirmojoje linijoje, tačiau galutinį sprendimą lems vado sprendimas ir operacinė situacija. Ukraina tikisi, kad nauja motyvavimo schema padidins kovinių užduočių vykdymo efektyvumą ir, be kita ko, paskatins dažniau paimti belaisvių, kurie vėliau galėtų būti naudojami apsikeitimui.

    Teisės aktai įsigaliojo nuo paskelbimo dienos, o dalis naujų išmokų pradedama taikyti nuo 2026 metų birželio 1 dienos. Pasibaigus bandomajam laikotarpiui Vyriausybė planuoja įvertinti rezultatus ir spręsti, ar sistemą perkelti į nuolatinį reguliavimą.

  • JAV atgaivina MSFV gamybą: „Textron Systems“ Ukrainai ruošia 65 naujus šarvuočius

    JAV atgaivina MSFV gamybą: „Textron Systems“ Ukrainai ruošia 65 naujus šarvuočius

    Gamyba atnaujinta po kelerių metų

    Jungtinėse Valstijose atnaujinta šarvuotų ratinių kovos mašinų MSFV gamyba, o pirmoji partija skirta Ukrainai. Iš viso planuojama pagaminti 65 naujus vienetus, nors ši platforma anksčiau buvo siejama su Afganistano pajėgų poreikiais.

    Apie gamybos sugrįžimą paskelbė „Textron Systems“, nurodydama, kad surinkimas vykdomas Luizianos valstijoje. MSFV programa buvo pristabdyta maždaug 2019 metais, tačiau naujas užsakymas atvėrė kelią gamybos linijoms vėl pradėti veikti.

    Kontraktas ir finansavimas

    Sutarties vertė siekia apie 152 milijonus eurų, o joje numatyta ne tik 65 mašinų gamyba, bet ir vienerių metų atsarginių dalių bei techninės priežiūros palaikymas. Tai leidžia greičiau integruoti techniką į naudojimą ir mažina riziką, kad daliniai susidurs su remonto ar tiekimo „butelio kakleliais“.

    Projektas finansuojamas per Ukraine Security Assistance Initiative, todėl kalbama apie gamykloje pagamintus, o ne iš JAV kariuomenės sandėlių perduodamus vienetus. Toks modelis dažnai reiškia ilgesnį laukimo laiką, tačiau suteikia galimybę gauti naujesnės komplektacijos techniką.

    Kuo išsiskiria MSFV

    MSFV laikomas M1117 „Guardian“ platformos vystymu, tačiau jo konstrukcija labiau pritaikyta šiuolaikinėms grėsmėms. Gamintojas ilgino korpusą, didino apsaugos lygį ir daugiau dėmesio skyrė atsparumui minoms bei sprogimams po dugnu.

    Ši savybė ypač svarbi Ukrainos fronte, kur dideli plotai yra intensyviai užminuoti, o judėjimas negrįstais keliais ir per griuvėsius kelia nuolatinę riziką. Tokiose sąlygose geresnė dugno apsauga tiesiogiai lemia įgulos ir desanto išgyvenamumą.

    Techninėje dalyje nurodoma, kad mašiną varo dyzelinis „Cummins“ QSL 365 variklis, o transmisija siejama su automatine „Allison“ 3500SP dėže. Keturių ratų pavara ir padangų slėgio reguliavimo sistema turėtų padėti važiuojant purvu, žvyru ar suardytais keliais.

    Priklausomai nuo komplektacijos, MSFV gali gabenti iki 10 karių, todėl jis tinkamas ne tik patruliavimui, bet ir pėstininkų pervežimui bei paramai. Ukrainos kariai jau yra eksploatavę M1117, o 2024 metais viešai fiksuota, kad technika papildomai stiprinama, įskaitant apsaugas nuo bepiločių grėsmių.

    Tikėtina, kad panašios lauko modernizacijos praktikos bus taikomos ir naujiesiems MSFV, nes dronų vaidmuo kare Ukrainoje išaugo, o transporto priemonių apsauga nuo viršutinių atakų tapo vienu svarbiausių išgyvenamumo veiksnių. Tai reiškia, kad gamykloje pagamintas šarvuotis realiame fronte dažnai dar įgauna papildomų konstrukcinių sprendimų.

  • Lenkiškas sūris stumia ukrainietišką: tikroji priežastis – ne tik kaina ir akcijos

    Ukrainos parduotuvių lentynose vis dažniau dominuoja lenkiški brandinti sūriai, jogurtai ir kiti rūgštaus pieno produktai, o vietos gamintojams darosi vis sunkiau konkuruoti. Ekspertai pabrėžia, kad kainos skirtumas yra tik matoma problemos dalis, o esminės priežastys slypi gamybos mastuose, finansavimo sąlygose ir rinkos struktūroje.

    Ukrainos pieno produktų importo struktūroje Lenkijos dalis per pastaruosius dešimtmečius išaugo nuo pavienių procentų iki beveik pusės. 2026 metų pradžioje fiksuotas ir tolesnis įvežamo sūrio augimas, o pieno sektoriaus prekybos balansas išliko neigiamas, rodydamas, kad šalis daugiau įsiveža nei parduoda užsieniui.

    Kodėl lenkiškas sūris pigesnis

    Viena pagrindinių priežasčių – nevienodos modernizacijos galimybės. Lenkijos perdirbimo įmonės per kelerius metus plačiai atnaujino įrangą ir technologijas, pasinaudodamos Europos Sąjungos parama, o Ukrainos gamintojai dažniau rėmėsi brangiais kreditais, todėl savikaina augo.

    Modernizacija reiškia ir masto ekonomiją: didesnės gamyklos gali perdirbti kelis kartus daugiau žaliavos per parą, taip sumažindamos vieneto kaštus. Be to, nuoseklios investicijos leidžia užtikrinti stabilesnę kokybę ir mažiau svyruojančias produkto savybes, kas mažmeninėje prekyboje tampa svarbiu argumentu.

    Kas vyksta Ukrainos pieno rinkoje

    Rinkos spaudimą sustiprino ir demografiniai bei karo padariniai: šalis neteko milijonų vartotojų, o likę pirkėjai tapo ypač jautrūs kainai. Tuo pat metu mažėjo ganyklų plotai ir galvijų bandos, todėl didėjo žaliavos trūkumo rizika, o perdirbėjams tapo sunkiau planuoti ilgalaikę gamybą.

    Prie to prisideda ir rinkos sandorių struktūra: kai didelė dalis žaliavinio pieno nuperkama trumpalaikiais sandoriais, kainos ir tiekimas labiau svyruoja. Tokia aplinka apsunkina ilgalaikius kontraktus, investicijų grąžos planavimą ir konkurenciją su rinkomis, kuriose stabilūs susitarimai užima didesnę dalį.

    „Kova dėl lentynos seniai nebėra vien prekės ženklų varžybos. Vis dažniau tai rungtynės tarp skirtingų valstybių verslo rėmimo modelių“, – sakė Ukrainos pieno pramonės atstovas Arsenas Diduras.

    Kodėl vien kaina nepaaiškina visko

    Prekybininkai atkreipia dėmesį, kad importuojama produkcija dažnai atkeliauja su aiškiai prognozuojamomis charakteristikomis, ypač brandintų sūrių segmente. Pirkėjui žemesnė kaina kartu su įprasta, stabilia kokybe tampa lemiamu pasirinkimo kriterijumi, net jei vietinis produktas objektyviai nenusileidžia.

    Dar viena sisteminė problema – pridėtinės vertės grandinė. Ukraina dažniau eksportuoja santykinai pigesnes žaliavas ir paprastesnės perdirbimo produkciją, o importuoja brangesnius, gilesnės perdirbtos produktus. Lenkijos gamintojai aktyviau vysto aukštesnės vertės segmentus, pavyzdžiui, išrūgų baltymų koncentratus, kurie paklausūs sporto ir vaikų mityboje.

    Rinkos dalyviai sako, kad išeitis siejama ne su vienkartinėmis priemonėmis, o su ilgalaikiu perėjimu prie stabilaus kontraktavimo, investicijų į gilią perdirbą ir efektyvesnio eksporto kanalų atvėrimo. Nuo to priklausys, ar Ukrainos gamintojai ateityje galės konkuruoti ne tik kaina, bet ir didesne pridėtine verte bei mastu.

  • Rusija keičia „Kalibr“ raketas: aptikta nauja kasetinė galvutė, kelianti milžiniškų nuostolių grėsmę

    Rusija keičia „Kalibr“ raketas: aptikta nauja kasetinė galvutė, kelianti milžiniškų nuostolių grėsmę

    Ukrainos specialistai, išanalizavę perimtų Rusijos sparnuotųjų raketų „Kalibr“ liekanas, praneša nustatę reikšmingą šių ginklų evoliuciją. Pagrindinis naujas požymis – identifikuotas naujo tipo kasetinės kovinės galvutės variantas, galintis iš esmės pakeisti smūgių pobūdį.

    Tyrimai apėmė detalią raketų ardymo analizę: vertinta elektronika, valdymo ir navigacijos grandys bei kovinė dalis. Tokie techniniai tyrimai leidžia tiksliau suprasti realias sistemos galimybes, o kartu – rasti silpnąsias vietas, kurias gali išnaudoti oro gynyba ir elektroninė kova.

    Naujoji kasetinė galvutė, Ukrainos duomenimis, pirmą kartą aptikta pavasarį 2026 metais perimtuose egzemplioriuose. Iki tol „Kalibr“ dažniausiai būdavo komplektuojamos skeveldrinėmis sprogstamosiomis galvutėmis, kurios taikinį veikia vienu sprogimu ir plačiai pasklidusiomis skeveldromis.

    Kasetinės subamunicijos principas reiškia, kad vietoje vieno didelio sprogimo paskleidžiama daug mažesnių užtaisų, todėl didėja pažeidžiamas plotas. Toks sprendimas paprastai laikomas efektyvesniu prieš išsklaidytus taikinius, pavyzdžiui, atvirose pozicijose esančią gyvąją jėgą, logistikos mazgus ar aerodromuose išdėstytą techniką.

    Kita tyrimo išvada susijusi su komponentų kilme: teigiama, kad net 80–90 proc. raketos elektronikos sudaro užsienyje pagamintos detalės. Tai kontrastuoja su viešais Rusijos pareiškimais apie importo pakeitimą, o taip pat rodo sankcijų apėjimo ir tiekimo grandinių klausimų svarbą.

    Ukrainos analitikai pažymi, kad ankstesniais metais fiksuoti bandymai pereiti prie rusiškų pakaitalų vėlesnėse serijose nebuvo nuosekliai išlaikyti. Vertinant 2025 metais pagamintas raketas, esą vėl matyti didelis importuotų mikroschemų ir kitų modulių kiekis, o tai gali signalizuoti problemas dėl vietinių sprendimų kokybės ar gamybos apimčių.

    „Kalibr“ šeimos sparnuotosios raketos – vienas svarbiausių Rusijos jūrinių smūgio ginklų, pritaikytas leisti iš antvandeninių laivų ir povandeninių platformų. Šios raketos pasižymi žemu skrydžio profiliu ir trajektorijos pritaikymu prie reljefo, o tai apsunkina jų aptikimą, nors jos išlieka subgarsinės ir, esant tinkamai oro gynybos sistemų struktūrai, gali būti perimamos.

    Viešuose techniniuose aprašymuose nurodoma, kad skirtingų „Kalibr“ variantų nuotolis gali siekti maždaug 1 500–2 500 kilometrų, o kovinės galvutės masė dažniausiai vertinama apie 400–500 kilogramų. Vis dėlto realus efektyvumas priklauso ne tik nuo parametrų, bet ir nuo taikinių parinkimo, žvalgybos kokybės bei oro gynybos pajėgumų konkrečioje zonoje.

  • Ukraina smogė 1 000 km nuo fronto: paviešintas pirmasis FP-5 Flamingo smūgio vaizdo įrašas

    Ukraina smogė 1 000 km nuo fronto: paviešintas pirmasis FP-5 Flamingo smūgio vaizdo įrašas

    Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė surengusios tikslų smūgį į Rusijoje, Čeboksaruose, esantį objektą, siejamą su įranga dronams ir raketoms. Kartu internete pasirodė, kaip teigiama, pirmasis viešai paskelbtas FP-5 „Flamingo“ kovinio panaudojimo vaizdo įrašas.

    Skelbiama, kad taikinys buvo VNIIR-Progress elektrotechnikos įmonė, kuri gali būti susijusi su navigacijos ir antenų įrangos gamyba. Tokia įranga aktuali įvairioms Rusijos sistemoms, įskaitant smogiamuosius dronus ir raketinę ginkluotę, todėl šis objektas laikomas karinės pramonės grandinės dalimi.

    Kas rodoma vaizdo įraše?

    Vaizdo įraše matomas ilgo nuotolio sparnuotosios raketos tipo skrydis virš miesto prieš smūgį. Po pataikymo, remiantis viešai platinamais pranešimais, kilo sprogimas ir gaisras, o vietos gyventojai fiksavo padarinius iš gyvenamųjų namų.

    Nepriklausomas tokio įrašo patvirtinimas dažnai užtrunka, nes karo metu dalis informacijos viešinama selektyviai. Vis dėlto tokie kadrai paprastai tampa informacinės kampanijos dalimi, siekiant parodyti pajėgumą smogti toli už fronto linijos.

    FP-5 „Flamingo“: ką apie jį žinoma

    Pranešimuose FP-5 „Flamingo“ įvardijamas kaip Ukrainoje sukurtas ilgo nuotolio sparnuotosios raketos tipo ginklas. Viešojoje erdvėje minimas maksimalus nuotolis iki 3 000 kilometrų, o tai teoriškai leistų pasiekti taikinius giliai Rusijos teritorijoje.

    Taip pat skelbiama, kad raketa gali turėti iki 1 150 kilogramų kovinę galvutę, o jos navigacija derina palydovinį ir inercinį valdymą. Tokie parametrai, jei atitinka realybę, reikštų didelį smūgio potencialą prieš pramoninius ir infrastruktūros objektus.

    Kodėl smūgiai gilyn į Rusiją tampa tendencija

    Pastaraisiais metais Ukraina nuosekliai plečia priemonių spektrą, leidžiantį atakuoti logistiką, gamybą ir sandėlius toli nuo fronto. Tai apima tiek dronus, tiek įvairaus tipo raketines sistemas, kuriomis siekiama mažinti Rusijos karinės pramonės pajėgumus.

    Kariuomenės logikoje tokie smūgiai vertinami kaip bandymas sutrikdyti tiekimo grandines ir priversti priešininką skirti daugiau resursų oro gynybai užnugaryje. Kuo daugiau objektų turi būti saugoma, tuo labiau išsiskaido gynybiniai pajėgumai ir didėja spaudimas pramonei.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, komentuodamas giluminių smūgių kampaniją, ne kartą akcentavo, kad prioritetas yra Rusijos karinio potencialo silpninimas. Kartu ekspertai pabrėžia, kad tokių operacijų poveikį lemia ne vienas atskiras smūgis, o jų reguliarumas ir gebėjimas taikyti į kritines gamybos grandis.

  • Triukšmas dėl SAFE pinigų Ukrainai: valdžia atrėžė, kas iš tiesų bus finansuojama Lenkijoje

    Triukšmas dėl SAFE pinigų Ukrainai: valdžia atrėžė, kas iš tiesų bus finansuojama Lenkijoje

    Lenkijoje pastarosiomis dienomis įsiplieskė diskusijos dėl ES iniciatyvos SAFE lėšų: socialiniuose tinkluose ir dalyje viešosios erdvės ėmė sklisti teiginiai, kad pinigai iš šio instrumento esą gali būti pervesti Ukrainai. Vyriausybės atstovai tokią versiją viešai atmetė, pabrėždami, kad SAFE mechanizmas nenumato pinigų pervedimų trečiosioms šalims.

    Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas Seime pareiškė, kad pagal SAFE planuojami pirkimai skirti tik Lenkijos ginkluotųjų pajėgų modernizacijai. Pasak jo, sprendimai dėl įsigijimų priimami pagal nacionalinius teisės aktus ir kariuomenės poreikius, kuriuos suformuluoja Generalinis štabas.

    „Jokia įranga nebus perduota Ukrainai“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Kilus ginčams, ar gali būti pervedami bent pinigai, vyriausybės įgaliotinė SAFE programai Magdalena Sobkowiak-Czarnecka pabrėžė, kad tokio scenarijaus nėra. Ji nurodė, kad SAFE struktūra sukurta kaip finansavimo priemonė Europos gynybos pajėgumų stiprinimui, o ne kaip kanalas tiesioginiams pervedimams kitoms valstybėms.

    „Pinigai nebus pervedami. SAFE nenumato pinigų perdavimo“, – sakė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka.

    Kas yra SAFE ir kam skirtos lėšos?

    SAFE, arba Security Action for Europe, yra Europos Sąjungos instrumentas, skirtas spartinti gynybos pajėgumų stiprinimą ir bendrus įsigijimus, ypač augant saugumo rizikoms regione. Viešai skelbiamuose planuose nurodoma, kad tai iki 150 milijardų eurų vertės paskolų mechanizmas, kuriuo valstybės narės gali finansuoti prioritetinius gynybos projektus.

    Lenkijos pareigūnai akcentuoja, kad SAFE lėšos susiejamos su nacionaliniais modernizacijos planais ir vietos pramonės įtraukimu, o ne su paramos paketais kitoms šalims. Toks modelis ES mastu siejamas su pastangomis didinti Europos gynybos pramonės pajėgumus, trumpinti tiekimo grandines ir greičiau užpildyti kritines spragas, pavyzdžiui, amunicijos, oro gynybos ar ryšių sistemų srityse.

    Dezinformacijos fonas išlieka

    Lenkijos valdžios teigimu, SAFE tema tapo informacinių manipuliacijų objektu: anksčiau viešojoje erdvėje esą buvo keliamos versijos, kad pinigai bus skirti ne Lenkijos, o kitų valstybių pramonei, o vėliau atsirado naujas naratyvas apie lėšų nutekėjimą Ukrainai. Ministerijos linija šiuo klausimu išlieka griežta: priemonė skirta tik Lenkijos gynybinių pajėgumų didinimui.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokio pobūdžio ginčai dažnai kyla dėl painiavos tarp skirtingų ES instrumentų: vieni skirti bendriems įsigijimams ir finansavimui pačiose valstybėse narėse, kiti gali būti susiję su parama partnerėms per atskiras programas. Dėl to institucijos vis dažniau pabrėžia aiškias finansavimo taisykles ir skaidrumo principus, kad būtų užkirstas kelias klaidinančioms interpretacijoms.

  • Christianas Eriksena sugriuvo aikštėje Odensėje: federacija skelbia, kad futbolininkas sąmoningas

    Christianas Eriksena sugriuvo aikštėje Odensėje: federacija skelbia, kad futbolininkas sąmoningas

    Danijos rinktinės saugas Christianas Eriksenas per draugiškas rungtynes su Ukraina Odensėje sukniubo aikštėje, o mačas netrukus buvo nutrauktas. Danijos futbolo federacija pranešė, kad 34 metų futbolininkas yra sąmoningas ir, atsižvelgiant į aplinkybes, jo būklė yra stabili.

    Incidentas įvyko antroje rungtynių pusėje, kai televizijos transliacijoje buvo matyti, jog žaidėjas staiga susmuko ir susiėmė už krūtinės. Komandos draugai bei medikų brigada greitai apsupo futbolininką, o teisėjai sustabdė žaidimą.

    „Christianas Eriksenas yra sąmoningas ir, atsižvelgiant į aplinkybes, laikosi gerai“, – sakė Danijos futbolo federacija.

    Po kelių minučių organizatoriai patvirtino, kad rungtynės nebus tęsiamos. Tokiais atvejais sprendimą lemia tiek žaidėjo sveikatos būklė, tiek medicinos personalo rekomendacijos ir komandų sutarimas, nes prioritetas yra skubi pagalba bei saugumas.

    Eriksenui tai jau ne pirmas rimtas sveikatos išbandymas aikštėje. 2021 metais Europos čempionato rungtynėse Kopenhagoje jis patyrė širdies sustojimą, tuomet jam buvo suteikta neatidėliotina pagalba vietoje, o vėliau futbolininkas atsigavo ir grįžo į profesionalų sportą.

    Pastarųjų metų futbolo praktika rodo, kad stadionuose vis plačiau taikomi griežti medicininio pasirengimo protokolai: greitas defibriliatorių pasiekiamumas, apmokytas personalas ir aiški veiksmų seka kritinėmis minutėmis. Būtent šios priemonės dažnai tampa lemiamos, kai ištinka staigūs širdies veiklos sutrikimai.