CP v2

Tag: Ukraina

  • Sprogimas ginklų sandėlyje Bulgarijoje: degė „EMCO“ bazė, įmonė anksčiau sieta su Rusijos sabotažu

    Centrinėje Bulgarijoje naktį kilo sprogimas ginklų ir amunicijos sandėlių teritorijoje, po kurio įsiplieskė gaisras. Vietos valdžia pranešė, kad žmonės nenukentėjo, tačiau ugnis sparčiai plito per sandėlių kompleksą.

    Bulgarijos žiniasklaida nurodo, kad incidentas siejamas su gynybos pramonės bendrove „EMCO“. Skelbta, jog tai ne pirmas panašus atvejis: anksčiau sprogimas buvo fiksuotas ir kitame su ta pačia įmone siejamame objekte.

    „Šiuo metu gaisras apėmė visą sandėliavimo bazės teritoriją, o ugnis persimeta iš vieno sandėlio į kitą“, – sakė Gabrovo srities gubernatorė Kristina Sidorova.

    „EMCO“ vadovauja Bulgarijos ginklų prekybininkas Emilianas Gebrevas. Bulgarijos prokuratūra ankstesniais metais viešai teigė turinti pagrindą įtarti, kad su jo verslu susiję objektai praeityje galėjo tapti Rusijos agentų taikiniais.

    2024 metais Bulgarija buvo paskelbusi tarptautinės paieškos ir suėmimo sprendimus šešiems Rusijos piliečiams, įtariamiems dalyvavus sunaikinant „EMCO“ sandėlius. Prokurorų teigimu, tuose sandėliuose 2011–2020 metais buvo laikoma eksportui skirta amunicija, siejama su siuntomis į Ukrainą ir Sakartvelą.

    Tuomet taip pat buvo viešai aptariamos sąsajos tarp sprogimų Bulgarijoje, bandymo nunuodyti E. Gebrevą 2015 metais ir 2014 metais Čekijoje įvykusių sprogimų amunicijos sandėliuose. Maskva tokius kaltinimus neigė.

    Apie priskiriamas Rusijai diversijas Europoje yra skelbęs ir britų analitinis centras Tarptautinis strateginių studijų institutas, kuris 2025 metais publikavo duomenų bazę apie atakas prieš gynybos sektoriaus įmones. Pranešimuose pabrėžiama, kad sabotažas ir šnipinėjimas gali būti naudojami siekiant mažinti paramą Ukrainai ir trikdyti NATO bei Europos Sąjungos reagavimą į Rusijos agresiją.

    Po 2022 metais pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą Europos institucijos ir nacionalinės žvalgybos tarnybos ne kartą perspėjo dėl išaugusios nekarinių priemonių rizikos, ypač infrastruktūrai ir karinės pramonės tiekimo grandinėms. Dėl to gynybos pramonės objektų apsauga ir kritinės infrastruktūros atsparumas tapo vienu svarbiausių regiono saugumo prioritetų.

  • G20 energijos ministrų susitikimas Hiustone: vienoje salėje – Lenkijos ir Rusijos delegacijos

    JAV Hiustone kitą savaitę turėtų vykti G20 energijos ministrų susitikimas, kuriame, kaip skelbiama, dalyvaus ir Rusijos atstovai. Rusijos delegaciją, anot viešai pateiktos informacijos, sudarys energetikos, užsienio reikalų bei gamtos išteklių sričių pareigūnai.

    Ši žinia sulaukė dėmesio dėl to, kad tai vienas aukščiausio lygio tarptautinių formatų, kuriame Rusijos atstovai po plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios siekia išlaikyti kontaktus su Vakarų šalimis. Energetikos darbotvarkėje numatomos diskusijos apie tiekimo saugumą, perėjimą prie mažiau taršios ekonomikos ir žaliavų prieinamumą.

    Susitikimas Hiustone vyksta JAV pirmininkaujant G20, o pati grupė vienija didžiausias pasaulio ekonomikas ir svarbiausius energijos vartotojus. Dėl to net ir techninio pobūdžio derybos dažnai turi politinį krūvį, ypač kai kalbama apie sankcijų, prekybos apribojimų ir energijos kainų svyravimų paveiktas rinkas.

    Kontekstą kaitina ir ankstesni G20 susitikimai, kuriuose Rusijos atstovų dalyvavimas sukėlė dalies Europos delegacijų kritiką. Diskusijose nuolat susiduria du požiūriai: vieni akcentuoja būtinybę palaikyti dialogo kanalus, kiti pabrėžia, kad įprastų formatų „normalizavimas“ gali būti interpretuojamas kaip politinė nuolaida.

    Į Hiustono susitikimą taip pat planuoja vykti Lenkijos atstovai: energetikos ministras Miłosz Motyka ir klimato bei aplinkos ministrė Paulina Hennig-Kloska. Lenkija G20 formate šiemet dalyvauja JAV kvietimu, todėl Varšuvai tai kartu yra proga kelti regioninio energetinio saugumo klausimus bei aptarti investicijų kryptis pereinant prie mažiau taršios energetikos.

    Platesniame fone aptariama ir galimybė, kad G20 lyderių susitikimo metu Majamyje gruodžio mėnesį galėtų įvykti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino susitikimas. V. Zelenskis yra viešai sakęs, kad sprendimus lems ne pareiškimai, o konkretūs rezultatai, tačiau kol kas nėra aišku, ar toks formatas būtų realus ir kokios sąlygos jam būtų keliamos.

    Ekspertai pabrėžia, kad energetikos tema šiandien yra glaudžiai susijusi su geopolitika: nuo suskystintų gamtinių dujų ir naftos tiekimo maršrutų iki elektros tinklų stabilumo bei kritinės infrastruktūros apsaugos. Todėl G20 susitikimas Hiustone gali tapti ne tik techninių sprendimų, bet ir platesnių politinių signalų erdve.

  • Ukraina ruošia ginklų fabrikus po žeme: planas, kaip apsaugoti gamybą nuo Rusijos smūgių

    Ukraina ruošia ginklų fabrikus po žeme: planas, kaip apsaugoti gamybą nuo Rusijos smūgių

    Ukraina planuoja dalį gynybos pramonės perkelti giliai po žeme ir tam atverti kelią privačiam kapitalui. Idėja paprasta: nuolatinių Rusijos raketų ir dronų atakų sąlygomis amunicijos, dronų ir elektronikos gamyba antžeminiuose cechuose tampa per lengvu taikiniu.

    Kaip skelbia Ukrainos gynybos ministerija, ruošiami teisės aktų pakeitimai, kurie leistų statyti ir eksploatuoti saugomą požeminę gamybinę infrastruktūrą. Tokios patalpos turėtų būti atsparesnės smūgiams ir, net apgadinus, jas būtų galima greičiau atstatyti bei atnaujinti darbą.

    Už gynybos pramonės komplekso plėtrą atsakinga viceministrė Hanna Hvozdjar nurodė, kad parengta Ministrų Kabineto nutarimo Nr. 1494, priimto 2025 metais lapkričio 19 dieną, pataisa. Iki šiol dokumentas labiau buvo pritaikytas valstybinių gynybos įmonių antžeminių objektų statybai ir remontui, o dabar kuriamas teisinis pagrindas apsaugotai požeminei gamybai.

    Numatoma, kad praktikoje schema galėtų veikti taip: privatus vystytojas ar investuotojas objektą pastatytų savo arba skolintomis lėšomis, o vėliau jį perduotų gynybos įmonei nuosavybėn, naudotis arba išnuomotų. Toks modelis turėtų sumažinti valstybės finansinę naštą ir paspartinti projektų įgyvendinimą, kai infrastruktūra reikalinga čia ir dabar.

    „Požeminė statyba yra mūsų nauja realybė, su kuria teks gyventi tiek, kiek egzistuoja Rusija“, – sakė Hanna Hvozdjar.

    Ukrainos institucijos pabrėžia, kad gamybos atsparumas tampa vienu svarbiausių karo ekonomikos uždavinių. Po smūgių energetikai ir pramonės objektams pagrindinis tikslas yra ne tik apsaugoti žmones ir įrangą, bet ir sumažinti prastovas, kad tiekimas kariuomenei nesustotų net ir intensyvėjant atakoms.

    Lygiagrečiai Aukščiausioji Rada svarsto ir kitus karo meto infrastruktūros sprendimus. Pavyzdžiui, pirmuoju svarstymu pritarta įstatymo projektui Nr. 14117, kuris numato galimybę laikinai apriboti privačios žemės naudojimą karinėms reikmėms, įrengiant fortifikacijas bei inžinerinius statinius, numatant kompensaciją savininkams.

    Viceministrė taip pat pristatė platesnį gynybos pramonės krypties paketą: strategijos projektą, draudimo modelį, apimantį ne tik gamyklas, bet ir visą tiekimo grandinę, bei planą didinti lengvatinių apyvartinių paskolų ribą nuo 100 iki 500 mln. grivinų. Pagal Europos Centrinio Banko orientacinį kursą tai sudaro maždaug nuo 2,2 iki 11 mln. eurų.

    Atskirai tęsiamas ir Defence City režimo įgyvendinimas, kuriuo siekiama suteikti gynybos sektoriaus įmonėms palankesnes sąlygas veikti karo metu. Skelbiama, kad rezidento statusą jau turi 51 įmonė, o jų bendros kvalifikuotos pajamos viršija 93 mlrd. grivinų, tai yra apie 2 mlrd. eurų.

    Ekspertai pabrėžia, kad požeminė pramonė pasaulyje nėra naujiena, tačiau Ukrainos atveju tai tampa masiškai taikoma išlikimo strategija. Kuo labiau plečiasi dronų ir tolimojo nuotolio ginklų panaudojimas, tuo svarbesnė tampa ne vien ginkluotės gamyba, bet ir jos geografinis išskaidymas, maskavimas bei infrastruktūros atsparumas.

  • Vokietijos policija važiuoja į Ukrainą: mokysis gintis nuo dronų ir rusų diversijų

    Vokietijos policija važiuoja į Ukrainą: mokysis gintis nuo dronų ir rusų diversijų

    Vokietijos Badeno-Viurtembergo žemės policijos pareigūnai planuoja vykti į Ukrainą, kur poligonuose mokysis atremti dronų atakas, stiprinti kontržvalgybą ir kovą su kibernetiniais nusikaltimais. Dėl tokio bendradarbiavimo Kyjive susitarimą pasirašė žemės vidaus reikalų ministras Manuelis Hagelis.

    Pagrindinis tikslas – perimti praktines, realiomis karo sąlygomis patikrintas procedūras, kurias Ukraina sukaupė nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios. Vokietijos pusė atvirai pabrėžia, kad ši patirtis vėliau būtų pritaikyta saugant kritinę infrastruktūrą ir reagavimo pajėgas pačioje Vokietijoje.

    „Turime pagaliau tapti pajėgūs gintis nuo šnipinėjimo, kibernetinių atakų ir bepiločių antskrydžių“, – sakė Manuelis Hagelis.

    Susitarime numatyta ne tik treniruotės Ukrainoje, bet ir reguliarus informacijos apsikeitimas: Ukrainos tarnybos ketina perduoti vokiečiams išvadas iš konkrečių incidentų, o ne vien bendro pobūdžio rekomendacijas. Teigiama, kad bendradarbiavimas turėtų startuoti artimiausiu metu, o į Štutgartą planuojamas ir Ukrainos delegacijos vizitas.

    Vokietijos žiniasklaidoje tokios iniciatyvos siejamos su augančiu susirūpinimu dėl galimų Rusijos sabotažo veiksmų ir bepiločių keliamų rizikų Europoje. Dronai vis dažniau naudojami ne tik fronte, bet ir žvalgybai, provokacijoms ar kritinės infrastruktūros stebėjimui, todėl policijai tenka naujas vaidmuo greta kariuomenės ir žvalgybos institucijų.

    Numatoma, kad keliolika Vokietijos pareigūnų treniruosis Ukrainoje, o Ukrainos ekspertai galėtų dirbti Vokietijoje, padėdami adaptuoti taktikas vietos sąlygoms. Pasak iniciatorių, tai būtų ne vien vienkartiniai kursai, o ilgalaikis kompetencijų perkėlimas, apimantis reagavimą į masines dronų atakas, objektų apsaugos planavimą ir incidentų tyrimą.

    Susitarimas turi ir ekonominę dimensiją: tikimasi, kad įgytos žinios paskatins technologijų plėtrą Badeno-Viurtemberge, o vietos įmonės galėtų kurti ir gaminti sprendimus nuo dronų – nuo aptikimo sistemų iki neutralizavimo priemonių. Žemės ministras pabrėžė, kad tokia partnerystė vienu metu turėtų padėti Ukrainai ir sustiprinti Vokietijos saugumą bei darbo rinką.

    Vizito Kyjive metu delegacija taip pat susidūrė su karo kasdienybe: pranešta apie oro pavojaus signalą ir saugumo procedūras kelionės metu. Vokietijoje panaši logika jau anksčiau buvo taikoma ir kariuomenei – Ukrainos instruktoriai dalijosi patirtimi su Bundesveru, o dabar šis modelis perkeliamas ir į policijos struktūras.

  • Prancūzija stoja Slovakijos pusėn: ES užkulisiuose siekia išbraukti oligarchą Ališerą Usmanovą

    Prancūzija stoja Slovakijos pusėn: ES užkulisiuose siekia išbraukti oligarchą Ališerą Usmanovą

    Prancūzijos vyriausybė prisidėjo prie Slovakijos pastangų, kad iš Europos Sąjungos sankcijų sąrašo būtų išbrauktas Rusijos ir Uzbekistano verslininkas Ališeras Usmanovas. Apie tai pranešama, remiantis kelių deryboms artimų šaltinių informacija, o toks Paryžiaus žingsnis esą sukėlė kitų valstybių narių nepasitenkinimą.

    Usmanovas ES sankcionuojamas nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Sankcijų režimas apima turto įšaldymą, draudimą atvykti ir kitus ribojimus asmenims bei subjektams, siejamiems su Kremliaus politika ir karą palaikančia ekonomika.

    Sankcijų pratęsimas artėja prie termino

    ES sankcijos paprastai peržiūrimos ir pratęsiamos periodiškai, o artimiausias terminas – rugsėjo 15 dieną. Kad pratęsimas įsigaliotų, reikalingas vienbalsis valstybių narių pritarimas, todėl net viena šalis gali sustabdyti sprendimą ir priversti partnerius derėtis.

    Pasak diplomatinėse diskusijose dalyvaujančių asmenų, Slovakija ilgą laiką spaudžia dėl Usmanovo ir dar vieno oligarcho, Michailo Fridmano, išbraukimo. Iki šiol tokia pozicija buvo labiau siejama su Bratislava, tačiau Prancūzijos įsitraukimas signalizuoja platesnį nesutarimų lauką.

    Kodėl Usmanovo klausimas toks jautrus?

    Ališeras Usmanovas – Uzbekistane gimęs Rusijos milijardierius, turtus sukaupęs investuodamas į metalų ir kasybos sektorius, telekomunikacijas bei technologijas. Vakarų šalyse jis dažnai apibūdinamas kaip artimas Kremliaus aplinkai, o būtent tokie ryšiai yra vienas pagrindinių kriterijų, kodėl ES taiko individualias sankcijas.

    Dalies valstybių narių atstovai šį Paryžiaus žingsnį vertina kritiškai, ypač didėjant saugumo įtampai Europoje ir fiksuojant vis daugiau incidentų, siejamų su hibridinėmis grėsmėmis. Tokiose aplinkybėse bet kokios diskusijos apie sankcijų švelninimą tampa politiškai itin jautrios.

    „Tai sukėlė daug klausimų dėl motyvų – panašu, kad čia svarbūs ekonominiai argumentai. Kitos valstybės narės tokią logiką priima sunkiai“, – sakė ES diplomatas.

    Prancūzijos pozicija, kaip teigiama, buvo pristatyta kaip politinis kompromisas, kuriuo tikimasi sumažinti Slovakijos spaudimą dėl sankcijų pratęsimo. Vis dėlto tokia taktika gali ir apsunkinti bendrą susitarimą, nes kitos šalys nenori sukurti precedento, kai sankcijų sąrašas tampa derybų mainų objektu.

    ES ambasadoriai artimiausiomis dienomis planuoja tęsti konsultacijas dėl sankcijų pratęsimo. Prancūzijos nuolatinė atstovybė ES viešai pabrėžė, kad Paryžius remia sankcijų pratęsimą, tačiau detalių apie vykstančias diskusijas nekomentuoja, motyvuodama derybų konfidencialumu.

  • Ukraina smogė Neptunu Novorosijske: pranešama apie rusų fregatos „Admirol Essen“ pataikymą

    Ukraina smogė Neptunu Novorosijske: pranešama apie rusų fregatos „Admirol Essen“ pataikymą

    Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos aktyviųjų veiksmų padaliniai kartu su kitomis ginkluotųjų pajėgų grandimis surengė gilaus smūgio operaciją prieš Rusijos karinės jūrų bazės infrastruktūrą Novorosijske. Šis uostas prie Juodosios jūros laikomas vienu strategiškai svarbiausių Rusijai, nes ten užtikrinamas Juodosios jūros laivyno aprūpinimas ir apsauga.

    Ukrainos pusė skelbė, kad smūgiai buvo suduoti ne tik karinei bazei, bet ir uosto teritorijoms bei degalų terminalui. Pranešimuose minimi gaisrai ir sprogimai laivų bazavimosi rajonuose, tačiau nepriklausomas žalos masto patvirtinimas tokiuose incidentuose dažnai užtrunka.

    Ukrainos žvalgyba taip pat pranešė apie galimą pataikymą į 11356 projekto fregatą „Admirol Essen“ ir kilusį gaisrą antstatuose. Šis laivas vertinamas kaip reikšmingas taikinys dėl galimybės naudoti sparnuotąsias raketas „Kalibr“, kuriomis Rusija ne kartą atakavo Ukrainos infrastruktūrą.

    Pasak Ukrainos pateikiamos informacijos, ši ataka buvo įvykdyta panaudojant sparnuotąją raketą „Neptun“. Ukraina per karą nuosekliai tobulino savo smūgių jūroje koncepciją, derindama raketas, bepiločius ir žvalgybą, siekdama spausti Rusijos laivyną ir logistikos mazgus.

    Smūgis Novorosijske įsilieja į platesnę tendenciją, kai Ukraina siekia kelti riziką Rusijos kariniams ir su karu susijusiems objektams ne vien Juodojoje jūroje. Rusijos prokariški šaltiniai socialiniuose tinkluose pastaruoju metu kalba apie pasikartojantį modelį, apimantį kelis jūrų regionus, tačiau tokius teiginius būtina vertinti atsargiai.

    Viešojoje erdvėje taip pat periodiškai pasirodo pranešimų apie incidentus tolimuose maršrutuose ir laivybos zonose, įskaitant Viduržemio jūrą, kur taikiniais įvardijami su sankcionuota Rusijos vadinamąja šešėline flotile siejami laivai. Dalis šių atvejų lieka nepatvirtinti, tačiau pats grėsmės išplėtimas verčia Rusiją perskirstyti pajėgas, stiprinti uostų apsaugą ir koreguoti laivybos maršrutus.

    Analitikai pabrėžia, kad Ukrainos strategija jūroje remiasi asimetriškais sprendimais: pigesnėmis, bet tiksliomis priemonėmis siekiama brangiai kainuojančių pasekmių priešininkui. Tokia dinamika didina spaudimą Rusijos kariniam jūrų laivynui ir uostų infrastruktūrai, o kartu kelia rizikas regioniniam saugumui ir energijos bei prekių logistikai.

  • Ukraina perspėja: Rusija ruošiasi naujos 800 km raketos bandymams – kas atsidurtų taikiklyje?

    Ukraina perspėja: Rusija ruošiasi naujos 800 km raketos bandymams – kas atsidurtų taikiklyje?

    Ukrainos žvalgyba perspėja, kad Rusija artimiausiais mėnesiais gali pradėti naujo, maždaug 800 kilometrų nuotolio raketos bandymus. Apie tai, Ukrainos teigimu, pristatyta per Tarp parlamentinės tarybos Ukraina–NATO posėdį, akcentuojant grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir Europos saugumui.

    Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Vadymas Skibyckis nurodė, kad detalių techninių parametrų šiuo metu dar trūksta, tačiau pats bandymų grafikas esą rodo, jog projektas pasiekė vėlyvą kūrimo stadiją. Tai reikštų, kad ginklo parengimas koviniam naudojimui gali būti jau netolimoje perspektyvoje.

    Galimi bandymų tikslai

    Ukrainos vertinimu, bandomieji paleidimai gali būti naudojami ne tik techniniam patikrinimui, bet ir realių smūgių maršrutų modeliavimui. Žvalgyba neatmeta, kad Rusija gali tikrinti gebėjimą pasiekti taikinius Vakarų Ukrainoje, t. y. toli nuo dabartinės fronto linijos.

    Jeigu raketa būtų leidžiama iš mobilios paleidimo sistemos, didesnis nuotolis suteiktų Maskvai daugiau lankstumo parenkant starto vietas. Tai, Ukrainos pareigūnų teigimu, didintų riziką regionams, kurie iki šiol dažniau atsidurdavo netiesioginių grėsmių zonoje.

    Platesnis kontekstas: didesnis nuotolis ir gamybos tempai

    Planuojami bandymai siejami su platesnėmis Rusijos gynybos pramonės pastangomis didinti balistinių raketų gamybą ir plėsti jų nuotolį. Pastaraisiais mėnesiais Ukraina nuolat patiria kombinuotas atakas, kuriose naudojami dronai ir įvairių tipų raketos, o didesnis nuotolis leistų dažniau smogti gilumoje esantiems taikiniams.

    Ukrainos pusė taip pat įspėja, kad Rusijos strategijoje išlieka siekis daryti spaudimą Ukrainos ekonomikai ir visuomenei, intensyvinant atakas prieš infrastruktūrą. Kartu minimi ir kiti rizikos veiksniai, įskaitant veiksmus Juodosios jūros regione bei hibridines priemones, nukreiptas prieš NATO valstybes.

    Žmogiškųjų išteklių problema

    Pasak V. Skibyckio, Rusija susiduria ir su dideliu personalo poreikiu, o patiriami nuostoliai esą išlieka labai dideli. Jo pateiktais duomenimis, per vieną iš vasaros mėnesių Rusija galėjo netekti apie 43 000 karių, o per tą patį laikotarpį į kariuomenę pritraukta apie 39 000 žmonių.

    Ukrainos vertinimu, Rusijos Generalinis štabas 2026–2027 metais gali planuoti pritraukti apie 600 000 naujų karių, po 300 000 kiekvienais metais. Tokie skaičiai, Ukrainos pareigūnų teigimu, rodo ilgalaikį pasirengimą tęsti karą ir palaikyti puolamuosius pajėgumus.

    Ukraina pabrėžia, kad naujų raketinių sistemų bandymai ir masinis personalo telkimas yra vienos grandinės dalys, rodančios Maskvos siekį išlaikyti spaudimą fronte ir didinti smūgių gylį. NATO šalims tai reiškia poreikį vertinti grėsmes ne tik per fronto dinamiką, bet ir per Rusijos ginkluotės modernizavimo tempą.

  • JAV per vieną naktį paleido 60 „Patriot“ raketų: kodėl tai bloga žinia Europai

    JAV per vieną naktį paleido 60 „Patriot“ raketų: kodėl tai bloga žinia Europai

    Rugsėjo 8–9 dieną JAV oro gynyba virš Jordanijos panaudojo daugiau nei 60 „Patriot“ sistemos perėmimo raketų, siekdama sustabdyti į amerikiečių objektą nukreiptą Irano raketų ataką. Smūgis buvo siejamas su Muwaffaq Salti oro uostu, dar vadinamu Al-Azraq, kur dislokuojami JAV kariai ir technika.

    Jordanijos ginkluotosios pajėgos skelbė, kad oro gynyba perėmė 18 iš 20 balistinių raketų, o dvi nukrito negyvenamose teritorijose. JAV pareigūnai žalos mastą įvardijo kaip minimalų ir teigė, kad JAV personalas per incidentą nežuvo.

    Internete išplitę vaizdo įrašai iš naktinio dangaus virš Jordanijos rodo intensyvų perėmimų tempą, būdingą masinei atakai. Tokie epizodai ekspertams yra signalas, kaip greitai šiuolaikinė oro gynyba gali sudeginti brangias atsargas net ir vienos nakties metu.

    Milžiniška kaina ir ribotos atsargos

    Viena moderni „Patriot“ perėmimo raketa PAC-3 MSE tarptautinėje rinkoje dažnai vertinama maždaug 4 mln. JAV dolerių, tai yra apie 3,7 mln. eurų. Jei paleista per 60 raketų, vienos nakties sąskaita gali siekti apie 220 mln. eurų ar daugiau, priklausomai nuo naudotos modifikacijos ir realios įsigijimo kainos.

    Dar svarbiau ne vien kaina, o gamybos tempai ir sandėlių lygis. Analitiniai centrai, vertinantys Vakarų oro gynybos pajėgumus, pastaraisiais metais nuosekliai pabrėžia, kad tokios aukštos klasės raketos atstatomos lėčiau, nei jos sunaudojamos per intensyvius konfliktus.

    Dėl to Pentagonas didina užsakymus ir plečia gamybos apimtis, tačiau pramonės pajėgumų didinimas paprastai trunka metus. Oro gynybos raketų gamyboje kliūtimi tampa tiek komponentų tiekimo grandinės, tiek sudėtinga kokybės kontrolė, tiek ribotas sertifikuotų gamybos linijų skaičius.

    Kodėl tai svarbu Europai ir Ukrainai

    Europos šalys pastaraisiais metais sparčiai stiprina oro ir priešraketinę gynybą, tačiau „Patriot“ sistemos išlieka ribotas ir brangus išteklius. Kuo daugiau raketų sunaudojama Artimuosiuose Rytuose, tuo didesnė konkurencija dėl tų pačių gamybos partijų, kurios reikalingos ir Europos gynybai, ir paramai Ukrainai.

    Ukraina ne kartą viešai akcentavo, kad „Patriot“ raketos yra kritiškai svarbios atremiant balistines atakas, o atsargų trūkumas tiesiogiai didina riziką infrastruktūrai ir civiliams. Net ir santykinai ramesniais laikotarpiais perėmimo raketų poreikis išlieka didelis, o masinių smūgių metu jis gali šoktelėti kelis kartus.

    Ši situacija kuria nemalonią dilemą sąjungininkams: vienu metu reikia dengti JAV objektus regione, remti Ukrainos miestų gynybą ir tuo pačiu atkurti Europos atsargas. Kiekviena intensyvi naktis, kai paleidžiamos dešimtys perėmėjų, primena, kad oro gynyba nėra nei pigi, nei begalinė, o jos atstatymas dažnai trunka ilgiau nei užtrunka viena ataka.

  • CIA įspėjimas Lenkijai: Tuskas apie galimas provokacijas pasienyje ir rizikas visai ES rytiniame flange

    Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas po susitikimo su Višegrado grupės vyriausybių vadovais Bratislavoje pranešė gavęs tiesioginę JAV Centrinės žvalgybos valdybos vadovo ataskaitą apie galimus įvykius artimiausiais mėnesiais. Pasak jo, perspėjimai apima ne tik Rusijos karą prieš Ukrainą, bet ir platesnį rizikų spektrą Europos Sąjungos rytiniame flange.

    Tuskas teigė, kad Lenkija ir Europa turi būti pasirengusios skirtingiems scenarijams, įskaitant provokacijas pasienyje ir veiksmus, kuriais siekiama destabilizuoti situaciją. Jis pabrėžė, kad grėsmės gali būti nukreiptos į infrastruktūrą ir logistikos grandines, kurios karo metu tampa kritinėmis tiek Ukrainai, tiek ES.

    Premjeras taip pat informavo, kad naktį, bendradarbiaujant Lenkijos ir Ukrainos tarnyboms, pavyko užkirsti kelią tiesioginei grėsmei viename iš pasienio kontrolės punktų. Jis priminė, kad Rusija jau yra pasirinkusi provokacijų taktiką prieš pasienio infrastruktūrą kitose regiono valstybėse, todėl panašių bandymų tikimasi ir Lenkijoje.

    „Tai ne taip, kad Lenkijai šiuo klausimu reikia Europos Sąjungos pagalbos. Mes atliekame sunkiausią užduotį šiuo metu visai Europai, ne tik sau“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Tusko teigimu, diskusijose su partneriais akcentuota, kad rytinio flango saugumas yra bendras, o ne atskirų valstybių rūpestis. Jo vertinimu, spaudimas pasienyje, galimos diversijos ir bandymai kelti sumaištį vidaus teritorijoje turėtų būti vertinami kaip platesnės strategijos dalis, kuria siekiama išbandyti ES ir NATO atsparumą.

    Kas kelia didžiausią riziką?

    Pastaraisiais metais Europos saugumo institucijos vis dažniau kalba apie hibridines operacijas: sabotažą, dezinformaciją, kibernetines atakas ir provokacijas prie sienos. Tokie veiksmai dažnai pasirenkami todėl, kad leidžia sukelti įtampą neperžengiant akivaizdžios karinės eskalacijos ribos, o atsako priemonės reikalauja koordinacijos tarp kelių valstybių.

    Lenkijos ir kitų rytinio flango šalių vaidmuo karo Ukrainoje kontekste yra ypatingas, nes per šį regioną keliauja dalis karinės, humanitarinės ir ekonominės paramos srautų. Todėl pasienio kontrolės punktai, geležinkelio mazgai ir energetikos infrastruktūra išlieka tarp jautriausių taikinių, kuriuos gali bandyti paveikti priešiškos jėgos.

    CŽV vadovo vizitas regione

    Viešojoje erdvėje taip pat minėta, kad CŽV vadovas Johnas Ratcliffe’as rugpjūčio 25 dieną lankėsi Maskvoje ir susitiko su Rusijos žvalgybos bei saugumo institucijų vadovais. Tokie kontaktai paprastai siejami su aukšto lygio saugumo klausimais, krizių valdymu ir rizikų mažinimu, tačiau jų detalės dažniausiai neviešinamos.

    Anksčiau ir Lenkijos specialiųjų tarnybų koordinatorius Tomaszas Siemoniakas buvo užsiminęs apie svarbų pokalbį su CŽV vadovu, tačiau temos neatskleidė. Tusko išsakytas perspėjimas rodo, kad Varšuva šiuos signalus vertina kaip raginimą spartinti pasirengimą galimoms provokacijoms ir stiprinti bendrą regiono saugumo koordinavimą su sąjungininkais.

  • Ukrainos dujų saugyklos stovi tuščios: kaip 31 mlrd. kub. m galėtų sustiprinti Europos saugumą

    Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) naujoje analizėje apie dujų atsargų mechanizmus pabrėžia, kad požeminės dujų saugyklos išlieka vienu svarbiausių sistemos lankstumo įrankių. Jos leidžia sukaupti dujas vasarą ir jas išleisti žiemą, kai paklausa šokteli, taip mažinant kainų svyravimus ir tiekimo sutrikimų riziką.

    Europos Sąjungoje saugyklos dažniausiai užpildomos beveik iki maksimumo dar prieš šildymo sezoną, todėl „laisvos vietos“ rinkai būna nedaug. Tuo metu Ukraina, turinti vieną didžiausių požeminio saugojimo sistemų Europoje, pastaraisiais metais ją naudojo gerokai mažiau, nei leidžia techninės galimybės.

    Didelė talpa, mažas panaudojimas

    TEA duomenimis, Ukrainos požeminių dujų saugyklų darbinė talpa siekia apie 31 mlrd. kubinių metrų, todėl ji ilgą laiką buvo tarp pasaulio lyderių pagal šį rodiklį. Ši infrastruktūra susiformavo dar sovietmečiu, kai šalies vidaus vartojimas buvo didesnis, o Ukraina atliko svarbų rusiškų dujų tranzito į Europos Sąjungą koridoriaus vaidmenį.

    Pasikeitus srautams ir sumažėjus poreikiui, 2022–2025 metais Ukrainos saugyklų maksimalus užpildymas vidutiniškai siekė apie 32 proc. Tai reiškia, kad kasmet vidutiniškai likdavo apie 21 mlrd. kubinių metrų nepanaudotos darbinės talpos, kuri teoriškai galėtų tapti papildomu rezervu regionui.

    Didžioji dalis pajėgumų yra šalies vakaruose, arčiau Europos Sąjungos sienos, kur infrastruktūrą paprasčiau integruoti į regioninę prekybą. Kita dalis pajėgumų yra arčiau rytinių įėjimo taškų, o dalis objektų atsidūrė didesnės karinės rizikos zonoje, kas tiesiogiai veikia komercinius sprendimus.

    Reformos atvėrė duris, bet karas jas prilaikė

    Ukraina dar 2020 metais pradėjo reguliavimo pakeitimus, derindama dalį taisyklių su Europos Sąjungos praktika ir mažindama kaštus užsienio rinkos dalyviams. Buvo koreguoti transportavimo tarifai, o laikinai saugomoms dujoms pritaikyta muitų lengvata, kuri supaprastino sandėliavimą Europos prekybininkams.

    Šie sprendimai leido Ukrainos saugyklas naudoti kaip perteklinės pasiūlos „buferį“: 2020 metais, kai Europos saugyklos sparčiai pildėsi, dalis atsargų buvo perkelta į Ukrainą. Pagal galiojančias taisykles dujas galima laikyti muitų lengvatos režimu iki trejų metų, todėl tai teoriškai tinka ir kelių metų atsargų kaupimui, kai kainos palankios.

    Vis dėlto nuo plataus masto karo pradžios pagrindiniu stabdžiu tapo saugumo rizika: infrastruktūros apgadinimo grėsmė ir neapibrėžtumas dėl atskirų objektų kontrolės sumažino rinkos dalyvių norą laikyti dujas Ukrainoje. TEA nurodo, kad užsienio valdomos atsargos 2023 metais buvo pasiekusios mažiau nei 3 mlrd. kubinių metrų, o 2024 ir 2025 metais jos praktiškai išnyko.

    Idėja Europai: bendra strateginė atsarga

    2025 metų spalį Ukrainos valstybinė naftos ir dujų grupė Naftogaz viešai siūlė dalį nepanaudojamos požeminių saugyklų talpos skirti visos Europos strateginei gamtinių dujų atsargai. Tokia schema teoriškai galėtų sustiprinti tiekimo saugumą, ypač Centrinėje ir Rytų Europoje, kai rinkoje pritrūksta lankstumo arba kyla rizika tiekimo maršrutams.

    TEA vertinimu, vien techninės talpos neužtenka: reikėtų aiškios valdymo struktūros, apibrėžtų nuosavybės teisių, prieigos taisyklių ir sąlygų, kada atsargos būtų atlaisvinamos rinkai. Taip pat būtinas viešojo sektoriaus vaidmuo finansuojant dujų pirkimą ir kuriant rizikos pasidalijimo mechanizmus, nes vien komerciniais motyvais tokio masto „draudimas“ dažnai neatsiperka.

    Kitas kritinis aspektas yra fizinė logistika: bendras rezervas Ukrainoje būtų naudingiausias, jei tarpvalstybiniai pajėgumai, tarifai ir regioninė prekyba leistų dujas greitai nukreipti ten, kur jų labiausiai reikia. Platesnis poveikis, pavyzdžiui, netiesioginė nauda suskystintų gamtinių dujų importuotojams Azijoje per pasaulinę kainodarą, priklausytų nuo to, kaip efektyviai veiktų apsikeitimai ir prekybos grandinės Europoje.

    Trumpuoju laikotarpiu karas riboja tokio modelio realumą, tačiau po konflikto Ukrainos saugyklos galėtų tapti svarbia regioninės dujų saugumo architektūros dalimi. Tam reikėtų tvirtų institucinių sprendimų, politinių garantijų ir aiškaus mechanizmo, kuris leistų suderinti rinkos logiką su strateginio saugumo poreikiais.