CP v2

Tag: Ukraina

  • „Fire Point“ žada: Ukrainos balistinės raketos jau šią vasarą gali pasiekti Maskvą

    „Fire Point“ žada: Ukrainos balistinės raketos jau šią vasarą gali pasiekti Maskvą

    Ukrainos gynybos technologijų bendrovė „Fire Point“ teigia vystanti balistinių raketų projektą, kurio deklaruojamas nuotolis leistų pasiekti taikinius Maskvoje ir Sankt Peterburge. Bendrovės atstovų žinutė nuskambėjo karo fone, kai abi pusės intensyviai naudoja tolimojo nuotolio priemones infrastruktūrai ir kariniams objektams atakuoti.

    Bendrovės bendraįkūrėjas ir vyriausiasis konstruktorius Denys Shtylerman viešai pareiškė, kad bandomasis skrydis Maskvos kryptimi teoriškai galėtų įvykti jau šią vasarą. Jo teigimu, technologiškai daug kas esą parengta, tačiau iki pilno bandymų scenarijaus dar trūksta vieno kritinio komponento.

    „Ukrainos balistinės raketos skris Maskvos kryptimi šią vasarą. Viskas paruošta, trūksta tik raketinio variklio“, – sakė Denys Shtylerman.

    Pasak jo, variklio klausimą išsprendus, kitas bandomasis skrydis būtų planuojamas jau Maskvos kryptimi, o sėkmingų sisteminių bandymų atveju būtų siekiama pagaminti 10–20 raketų partiją. Tokia retorika iš karto kelia klausimų, kiek tai yra realus gamybinis grafikas, o kiek – viešos komunikacijos dalis, skirta parodyti technologinę pažangą.

    „Fire Point“ pristatoma kaip viena sparčiausiai augančių privačių Ukrainos gynybos pramonės įmonių, išgarsėjusi smogiamaisiais dronais ir „Flamingo“ pavadintu sparnuotuoju užtaisu. Bendrovė tvirtina, kad dalį naujų projektų finansuoja iš savo pajamų, gautų parduodant ankstesnius gaminius.

    Viešai minimi keli kuriami raketų variantai: mažesnė FP-7 versija siejama su maždaug 200–300 kilometrų nuotoliu, o didesnė FP-9 apibūdinama kaip galinti gabenti iki 800 kilogramų kovinę galvutę į maždaug 850 kilometrų atstumą. Tokie skaičiai teoriškai reikštų galimybę smogti gerokai už fronto linijos, tačiau realų efektyvumą lemia ne tik nuotolis, bet ir taiklumas, patikimumas, gamybos tempas bei žvalgybinis taikinių parinkimas.

    Kas patvirtinta, o kas lieka deklaracija?

    Svarbu pabrėžti, kad tai nėra oficialus Ukrainos gynybos institucijų pranešimas ar patvirtinta ginkluotės priėmimo į tarnybą informacija. Patys Ukrainos komentatoriai akcentuoja, jog gynybos pramonėje skelbiami terminai neretai būna optimistiški, o realią pažangą gali pristabdyti tiek techniniai, tiek gamybiniai ribojimai.

    Praktikoje tolimojo nuotolio balistinių sistemų kūrimas priklauso nuo kelių sudėtingų grandžių: variklio, valdymo ir navigacijos sprendimų, bandymų infrastruktūros, taip pat masinės gamybos tiekimo grandinės. Net ir turint prototipą, perėjimas prie stabilios serijinės gamybos dažnai tampa didžiausiu iššūkiu.

    Lygiagrečiai bendrovė mini ir FP-7.X kryptį, siejamą su oro gynybos ir perėmimo funkcijomis prieš rusiškas raketas, įskaitant „Iskander“. Tokie projektai atitinka platesnę Ukrainos strategiją ieškoti pigesnių ir greičiau pagaminamų alternatyvų brangioms vakarietiškoms oro gynybos sistemoms, tačiau jų realus pajėgumas dažniausiai paaiškėja tik po ilgesnių bandymų.

    Jei „Fire Point“ pareiškimai pasitvirtintų, 2026 metų vasara galėtų tapti lūžio tašku Ukrainos bandymuose su savais tolimaisiais balistiniais sprendimais. Kol kas tai išlieka gamintojo ambicija, kurios įgyvendinimas pirmiausia priklauso nuo variklio parengimo ir tolesnių bandymų sėkmės.

  • Ukraina prikėlė BWP-1: sovietinį kovos vežimą „persodino“ su „Guardian 30“ bokšteliu

    Ukraina prikėlė BWP-1: sovietinį kovos vežimą „persodino“ su „Guardian 30“ bokšteliu

    Ukrainos 146-asis atskirasis remonto ir atkūrimo pulkas paviešino modernizuoto sovietinės kilmės pėstininkų kovos vežimo BWP-1 nuotraukas. Vietoje senos kūginės bokštelio konstrukcijos sumontuotas nuotoliniu būdu valdomas kovos modulis „Guardian 30“, kurį gamina Ispanijos bendrovė „Escribano Mechanical and Engineering“.

    Naujoji konfigūracija iš esmės keičia platformos paskirtį: iš transportavimo priemonės BWP-1 tampa realesniu ugnies paramos vienetu. Pagrindinis pokytis – atsisakyta originalios 73 mm patrankos 2A28 Grom, kuri ilgą laiką laikyta pasenusia dėl riboto taiklumo ir efektyvumo šiuolaikinėse kovos sąlygose.

    Kas yra „Guardian 30“?

    „Guardian 30“ yra stabilizuotas, nuotoliniu būdu valdomas bokštelis su 30 mm automatine patranka MK44S „Bushmaster II“. Modulyje taip pat integruotas 7,62 mm kulkosvaidis, dūminių granatų leidimo sistema ir dviguba elektrooptika su termovizoriumi, lazeriniu tolimačiu bei dienos kamera.

    Gamintojo duomenimis, pati sistema sveria mažiau nei 1 250 kilogramų, o bokštelis gali suktis 360 laipsnių kampu. Pakėlimo amplitudė nuo minus 20 iki plius 60 laipsnių svarbi ne tik miestuose, bet ir kovai su aukščiau skrendančiais taikiniais, įskaitant dronus.

    Kuo tai svarbu fronte?

    Stabilizacija ir pažangūs jutikliai leidžia tiksliau šaudyti judant ir didesniais atstumais, o tai ypač aktualu ten, kur priešo taikiniai pasirodo trumpam. Praktikoje tai reiškia didesnes galimybes naikinti lengvai šarvuotą techniką, ugnies taškus ir kitus greitai atsirandančius taikinius.

    Nuotolinio valdymo principas keičia ir įgulos saugumą: operatorius dirba korpuso viduje, todėl mažėja rizika, palyginti su situacija, kai karys fiziškai būna bokštelyje. Šis aspektas tapo itin svarbus kare, kuriame plačiai naudojami FPV dronai, artilerija ir skeveldrų grėsmė.

    Modernizacija ir pramoninis bendradarbiavimas

    Ukraina jau anksčiau yra skelbusi apie „Guardian 30“ sistemų tiekimą ir siekį plėsti bendradarbiavimą su Ispanijos gynybos pramone. Tarp aptariamų krypčių minėta ir galimybė lokalizuoti modulių ar jų komponentų gamybą Ukrainoje, kad modernizacija vyktų greičiau ir būtų mažiau priklausoma nuo logistikos.

    Tuo pat metu Ukraina vysto ir savus sprendimus – diegia skirtingas beįgules bokštelių koncepcijas su 30 mm ginkluote, kai kuriose versijose numatant ir prieštankinių raketų integraciją. Keli lygiagrečiai vykdomi atnaujinimo keliai leidžia greičiau didinti kovinį pajėgumą, net jei bazinių BWP-1 korpusų techninė būklė ir komplektacija skiriasi.

  • Ukrainoje VR jau keičia psichologinę pagalbą: per pusmetį 1 100 pacientų ir 9 000 sesijų

    Ukrainoje VR jau keičia psichologinę pagalbą: per pusmetį 1 100 pacientų ir 9 000 sesijų

    Karas Ukrainoje paliko gilių randų ne tik infrastruktūrai ir ekonomikai, bet ir milijonų žmonių psichikos sveikatai. Šalyje vis plačiau bandoma nauja priemonė – mišriosios realybės terapija, jungianti virtualią ir papildytą realybę.

    Nauja praktika diegiama ne laboratorijoje, o realiomis karo sąlygomis, kai kasdienybę lydi oro pavojaus signalai, pervargę medikai ir nuolatinis nesaugumo jausmas. Būtent tai, pasak projekto autorių, suteikia šiems bandymams ypatingą vertę.

    Kaip veikia programa „Luminify“

    Per šešis mėnesius daugiau kaip 1 100 pacientų dalyvavo beveik 9 000 terapinių sesijų, naudodami programą „Luminify“, kurią sukūrė bendrovė „Aspichi“. Sistema buvo naudojama 47 organizacijose, o darbui pasitelkta 162 VR įrenginiai.

    Ši priemonė nėra skirta pakeisti psichoterapeutus ar psichiatrus. Pagrindinis tikslas – emocinė stabilizacija ir paruošimas tolesnei, gilesnei pagalbai, ypač kai žmogui sunku iškart įsitraukti į įprastą terapiją.

    Sesijose taikomi kognityvinės elgesio terapijos principai, kvėpavimo pratimai, dėmesingo įsisąmoninimo praktikos ir streso mažinimo technikos. Viskas vyksta kontroliuojamoje virtualioje aplinkoje, prižiūrint specialistui, o tempą gali pasirinkti pats pacientas.

    Kodėl VR kartais pritraukia lengviau

    Psichologai pastebi, kad VR akiniai neretai padeda įveikti pasipriešinimą kreiptis pagalbos. Dalis žmonių į centrus pirmiausia ateina dėl technologijos, o tik vėliau ryžtasi pilnai konsultacijai.

    Tai ypač svarbu dirbant su karo veteranų auditorija, kur psichologinių sunkumų stigmatizacija vis dar stipri. Technologinis formatas kai kuriems tampa neutraliu, mažiau gąsdinančiu pirmu žingsniu.

    Didėjanti paklausa ir masto augimas

    Tarptautinės sveikatos institucijos pabrėžia, kad karą patiriantiems žmonėms psichologinė našta yra plačiai paplitusi, o maždaug 20 proc. gali išsivystyti rimtesni sutrikimai, kuriems būtina profesionali pagalba. Ilgalaikio karo sąlygomis psichikos sveikatos paslaugos dažnai tampa sunkiai pasiekiamos dėl specialistų trūkumo ir milžiniško poreikio.

    Projekto kūrėjai teigia, kad įtraukiosios technologijos gali padėti išplėsti pagalbos prieinamumą, neproporcingai nedidinant specialistų krūvio. Skelbiama, kad naudotojų tinklas augo sparčiai: nuo 5 įstaigų 2023 metais iki 131 įstaigos 2025 metais.

    Iniciatyva sulaukia dėmesio ir gynybos bei saugumo bendruomenėse, nes vis dažniau akcentuojama visuomenės psichologinio atsparumo reikšmė. Karo patirtys parodė, kad gebėjimas atlaikyti ilgalaikį stresą ir atsigauti po traumų gali būti kritiškai svarbus tiek civiliams, tiek kariškiams.

  • Pew apklausa po „Brexit“: ES palaikymas Europoje ir JK išaugo, o nuotaikas keitė ir karas Ukrainoje

    Pew apklausa po „Brexit“: ES palaikymas Europoje ir JK išaugo, o nuotaikas keitė ir karas Ukrainoje

    ES vertinimai kyla

    Praėjus dešimtmečiui po 2016 metų „Brexit“ referendumo, europiečių požiūris į Europos Sąjungą tapo pastebimai palankesnis, rodo „Pew Research Center“ apklausa. Tyrimas apėmė aštuonias Europos šalis, kuriose nuomonės apie ES buvo nuosekliai stebimos nuo 2016 metų.

    Apklausos duomenimis, teigiamai ES vertina 62 proc. respondentų, kai 2016 metais tokių buvo 49 proc. Tyrėjai pabrėžia, kad „Brexit“ nesukėlė prognozuotos euroskepticizmo bangos, o dalyje visuomenių net sutelkė paramą Europos integracijai.

    Didžiausias posūkis – Jungtinėje Karalystėje

    Vienas ryškiausių pokyčių fiksuotas Jungtinėje Karalystėje, kuri 2016 metais nedidele persvara nubalsavo už išstojimą. Dabar 67 proc. britų ES vertina palankiai, o nepalankiai – 31 proc.

    Palyginimui, referendumo laikotarpiu neigiamai ES vertino maždaug 48 proc. apklaustųjų. Šis pokytis Jungtinę Karalystę perkelia į labiau proeuropietiškai nusiteikusių apklausoje dalyvavusių valstybių grupę.

    Kur ES populiariausia ir kur visuomenės išsiskiria?

    Didžiausia parama ES užfiksuota Švedijoje, kur palankią nuomonę išreiškė 79 proc. respondentų. Vokietijoje teigiamai ES vertina 68 proc., o Nyderlanduose, Lenkijoje ir Italijoje palaikymas taip pat viršija 60 proc.

    Prancūzijoje visuomenės nuomonė išlieka labiau pasidalijusi: palankiai ES vertina 52 proc. apklaustųjų. Graikija yra vienintelė šalis, kurioje palanki nuomonė nesiekia daugumos.

    „Pew“ tyrėjai nurodo, kad ES palaikymas sparčiausiai augo netrukus po „Brexit“ balsavimo, o vėliau dar sustiprėjo po 2022 metais prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą.

    Anot jų, karas paskatino glaudesnį Europos šalių bendradarbiavimą gynybos, energetinio saugumo ir ekonominės paramos Kyjivui srityse, o tai galėjo sustiprinti visuomenės suvokimą apie ES vaidmenį krizėse.

    Apklausa taip pat fiksuoja politinius skirtumus: kairiųjų pažiūrų respondentai ES dažniau vertina palankiai nei dešiniųjų. Vis dėlto teigiamų vertinimų augimas matomas platesniame politiniame spektre, todėl pokytis nėra vienos stovyklos reiškinys.

    Rezultatai pasirodė tuo metu, kai Europoje toliau intensyviai diskutuojama apie migraciją, konkurencingumą ir saugumo architektūrą. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad visuomenės pasitikėjimas Europos projektu, bent jau apklaustose šalyse, šiandien yra gerokai tvirtesnis nei „Brexit“ laikotarpiu.

  • Naktinis pragaras virš Kyjivo: rusai smogė „Iskander“ raketomis, veikė „Patriot“

    Naktinis pragaras virš Kyjivo: rusai smogė „Iskander“ raketomis, veikė „Patriot“

    Naktį iš birželio 1 į birželio 2 dieną Rusija surengė masinę raketų ataką prieš Ukrainą. Pranešta, kad smūgiai kliudė Kyjivą, Charkivą, Zaporižią, Dnipro ir Kamianskę, o pirmieji duomenys rodė dešimt žuvusiųjų ir per 100 sužeistųjų.

    Socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašai iš Kyjivo, kuriuose matyti oro gynybos darbas ir naktinį dangų nušviečiantys sprogimai. Analitikai viešojoje erdvėje teigė, kad viename įraše gali būti užfiksuotas balistinės raketos perėmimas, kai Ukrainos oro gynyba bandė numušti į miestą skridusius taikinius.

    „Po perėmimo danguje matomas ryškus blyksnis ir išsisklaidantys fragmentai, primenantys meteorų lietų“, – sakė atvirojo šaltinio analitikai, vertinę naktinius vaizdus.

    Kas yra „Iskander“

    „Iskander“ yra mobilus trumpojo nuotolio balistinių raketų kompleksas, Rusijos kariuomenėje naudojamas smūgiams į svarbius taikinius. Šio tipo raketos gali skristi dideliu greičiu, manevruoti ir naudoti trukdymo priemones, todėl jų perėmimas laikomas vienu sudėtingiausių oro gynybos uždavinių.

    Įvairiuose pranešimuose apie ataką minėta, kad galėjo būti panaudotos ir kitos smogiamosios priemonės, tačiau daugiausia dėmesio sulaukė būtent balistinių raketų grėsmė. Tokiais atvejais ypač svarbūs tampa aukštesnio lygio oro gynybos sprendimai, galintys veikti prieš balistinius taikinius.

    Kodėl minimas „Patriot“

    Viešai aptarinėjant Kyjivo gynybą dažnai minimas „Patriot“ kaip sistema, galinti perimti balistines raketas. Būtent todėl dalis analitikų susiejo naktinius vaizdus su tikėtinu „Iskander“ perėmimu, nors operatyvinės detalės ne visada patvirtinamos iš karto.

    Karo sąlygomis informacija apie numuštus taikinius, panaudotus ginklus ir pataikymų mastą dažnai tikslinama vėliau, kai baigiamas nuolaužų tyrimas ir suvedami duomenys iš skirtingų regionų. Dėl to pirminiai skaičiai apie aukas ir žalą gali keistis.

    Gamybos tempai ir platesnis kontekstas

    Ukrainos karinė žvalgyba anksčiau yra skelbusi vertinimus, kad Rusija gali palaikyti reikšmingą „Iskander“ raketų gamybos tempą, siejamą su galimybe reguliariai rengti atakas. Tokie skaičiavimai dažniausiai remiasi stebima pramonės veikla, tiekimo grandinių požymiais ir panaudojimo intensyvumu fronte.

    „Iskander“ tema svarbi ne tik Ukrainai: šios sistemos dislokavimas Karaliaučiaus srityje ne kartą kėlė įtampą regione, nes teoriškai didina spaudimą kaimyninėms valstybėms. Vis dėlto dabartinės atakos kontekste pagrindinis akcentas tenka Ukrainos miestams ir oro gynybos pajėgumui atremti balistinių raketų smūgius.

  • Panevėžio tarybos sprendimai: kas keisis kasdienybėje ir kur keliaus parama Ukrainai

    Panevėžio miesto savivaldybės tarybos posėdyje patvirtintas sprendimų paketas, apimantis švietimą, socialinę paramą, viešąjį transportą, energetiką, miesto infrastruktūrą ir turto valdymą. Dalis pokyčių susiję su gyventojų kasdienėmis paslaugomis ir jų kaina, kiti – su ilgalaikėmis miesto investicijomis bei tarptautiniu bendradarbiavimu.

    Miesto vadovė pabrėžia, kad taryba tikslino Savivaldybės biudžetą ir strateginį veiklos planą, kad finansavimas būtų perskirstytas pagal šių metų poreikius. Tokie pakeitimai paprastai daromi siekiant greičiau reaguoti į išaugusias paslaugų sąnaudas, infrastruktūros darbų apimtis ir socialinės pagalbos poreikį.

    Parama Ukrainai ir praktinis tikslas

    Vienas labiausiai matomų sprendimų – humanitarinė pagalba Ukrainos Zdolbunivo miestui. Panevėžys perduos autobusą, kuris bus naudojamas civilių evakuacijai iš pavojingų teritorijų ir kasdieniams logistiniams poreikiams, kai transporto infrastruktūra patiria didelį spaudimą.

    Tokio pobūdžio pagalba savivaldybių lygmeniu dažniausiai vertinama dėl tiesioginės naudos gavėjams: transportas leidžia greičiau organizuoti žmonių perkėlimą, medicininę pagalbą, aprūpinimą būtiniausiais dalykais. Tuo pačiu tai yra ir solidarumo signalas miestams partneriams, kurie karo sąlygomis susiduria su nuolat kintančiais iššūkiais.

    Skaičiai iš mero veiklos ataskaitos

    Posėdyje patvirtinta mero veiklos ataskaita, apimanti Savivaldybės veiklą, finansus, biudžeto vykdymą ir pasiektus rezultatus. Dokumentas skirtas atskaitomybei ir leidžia palyginti planuotus tikslus su realiai atliktais darbais.

    Nurodoma, kad per ataskaitinį laikotarpį įvyko 12 tarybos posėdžių, svarstyti 593 sprendimų projektai, priimti 488 sprendimai. Pagal strateginį veiklos planą vykdyta 15 socialinės ir ekonominės plėtros programų, joms skirta 266,4 mln. eurų, panaudota 248,3 mln. eurų, arba 93,2 proc. lėšų.

    Taip pat išskiriama, kad Panevėžiui pritraukta daugiau kaip 40 mln. eurų investicijų. Didžiausia jų dalis nukreipta į susisiekimo infrastruktūros atnaujinimą, viešųjų erdvių modernizavimą, kultūros, švietimo ir socialinės infrastruktūros stiprinimą.

    Ką gyventojai pajus greičiausiai?

    Tarybos sprendimai, kurie dažniausiai greičiausiai pasimato gyventojams, yra susiję su viešųjų paslaugų organizavimu ir jų įkainiais. Šį kartą minimi klausimai dėl viešojo transporto bilietų sistemos, daugiabučių techninės priežiūros tarifų, atliekų tvarkymo, energinio efektyvumo programos, socialinių paslaugų kainoraščio ir piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos.

    Numatyti ir konkretūs sprendimai, susiję su judumu mieste: Motinos ir Tėvo dienomis panevėžiečiai galės nemokamai vykti viešuoju transportu į Šilaičių ir Pašilių kapines. Taip pat suplanuota nauja gatvė miesto šiaurinėje dalyje, kuri aptarnaus 17 sklypų, o tai svarbu tiek gyventojams, tiek miesto plėtros logikai.

    Sprendimai paliestų ir sveikatos sektorių: pritarta Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės patalpų remonto darbams, priimti sprendimai dėl Respublikinės Panevėžio ligoninės veiklai reikalingo turto. Tokie klausimai dažnai susiję su paslaugų kokybe, pacientų srautų valdymu ir įstaigų pasirengimu augantiems poreikiams.

    Ilgesnės trukmės kryptyse paminėtos investicijos į energetikos sritį, pritariant AB „Panevėžio energija“ planams, taip pat tarptautinis projektas, kuriame ikimokykliniame ugdyme numatoma taikyti DI ir skaitmeninius įrankius. Pastaroji kryptis atspindi platesnę tendenciją Europoje, kai savivaldybės ieško būdų, kaip technologijomis paremti mokymosi pažangą, pedagogo darbą ir individualizuotą ugdymą, tačiau kartu kelia ir duomenų saugos bei atsakomybės klausimus.

    Miesto vadovės teigimu, priimti sprendimai vertintini kaip bendros krypties dalis: investicijos į infrastruktūrą, paslaugų prieinamumą ir socialinę paramą turi tiesiogiai gerinti gyvenimo kokybę. Savivaldybė akcentuoja, kad prioritetas išlieka gyventojų kasdieniai poreikiai ir pasitikėjimas viešaisiais sprendimais.

    „Kiekvienas sprendimas, atliktas darbas ir iniciatyva yra dalis bendro miesto augimo – tokio Panevėžio, kuriame svarbus žmogus, jo aplinka ir pasitikėjimas tuo, ką kuriame drauge“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

  • Ukraina į kovą su „Shahed“ meta netikėtą ginklą: civilinis lėktuvas tapo dronų medžiotoju

    Ukraina į kovą su „Shahed“ meta netikėtą ginklą: civilinis lėktuvas tapo dronų medžiotoju

    Ukrainos ginkluotosios pajėgos pristatė dar vieną netradicinį sprendimą, kaip didinti oro gynybos pajėgumus per masines Rusijos dronų atakas. Lengvas civilinis lėktuvas „Aeroprakt“ A-32 buvo pritaikytas kaip platforma, galinti pakelti į orą ir paleisti dronus perėmėjus, skirtus naikinti „Shahed“ tipo smogiamuosius bepiločius.

    Ukrainos kariškių paskelbtoje vaizdinėje medžiagoje matyti, kad po A-32 sparnais sumontuoti specialūs laikikliai, ant kurių gali būti tvirtinami keli perėmimo dronai. Nurodoma, kad tokioje konfigūracijoje galima nešti iki šešių „Sting“ arba P1-SUN tipo dronų perėmėjų, o realiose nuotraukose aiškiai matomi bent keturi.

    „Tokie sprendimai leidžia greitai ir palyginti pigiai didinti galimybes numušti „Shahed“ dronus, kai oro gynybos resursai yra ypač įtempti“, – sakė Ukrainos kariuomenės atstovai, pristatę modifikacijos idėją.

    „Aeroprakt“ A-32 yra Ukrainoje gaminamas ultralengvas dvivietis orlaivis, kurio konstrukcija pritaikyta paprastam ir ekonomiškam eksploatavimui. Skelbiama, kad jo tuščio svorio riba siekia apie 320 kilogramų, o maksimali kilimo masė – iki 600 kilogramų, todėl toks lėktuvas išlieka pakankamai „lengvas“ net ir po papildomos įrangos integracijos.

    Orlaivio galimybes apibūdina ir jo skrydžio parametrai: kruizinis greitis apie 213 kilometrų per valandą, skrydžio trukmė iki 4,5 valandos, o degalų bakas – 95 litrai. Tokie skaičiai svarbūs praktikoje, nes perėmimo dronams dažnai reikia būti iškeliamiems į reikiamą aukštį ir rajoną, kad jie galėtų laiku pasivyti taikinį ar patruliuoti tikėtinose dronų maršrutų zonose.

    Šios koncepcijos esmė – ne tik „pigesnis lėktuvas vietoj naikintuvo“, bet ir lankstesnė taktika. Teigiama, kad misijų metu lėktuve gali būti operatoriai, kurie ore aptinka taikinius ir nuotoliniu būdu paleidžia perėmimo dronus, todėl sprendimas tampa mobilesnis už stacionarias paleidimo sistemas ir mažiau priklausomas nuo vieno konkretaus objekto gynybos.

    Tai nėra pirmas kartas, kai Ukraina lengvus orlaivius pritaiko kaip dronų nešėjus. Skelbta, kad 2026 metais balandį kovinėse užduotyse buvo panaudotas ir transporto lėktuvas An-28, iš kurio taip pat paleidinėti perėmėjai prieš „Shahed“ tipo taikinius, o dabar panašią rolę gali atlikti mažesnis ir potencialiai pigiau eksploatuojamas A-32.

    Ekspertai pažymi, kad perėmimo dronų plėtra yra viena ryškiausių pastarųjų metų oro gynybos tendencijų, ypač kovoje su masiškai naudojamais, palyginti nebrangiais kamikadzė dronais. Tokie sprendimai leidžia „perimti pigiau“ ir taupyti brangesnes sistemas bei raketas, kurios dažnai reikalingos sudėtingesniems taikiniams.

    Ukrainos patirtis taip pat kelia klausimų ir kitoms valstybėms, kaip greitai didinti atsparumą netikėtiems bepiločių incidentams ir pasienio pažeidimams. Idėja naudoti paprastus, lengvai pritaikomus orlaivius kaip „perėmėjų vežėjus“ rodo, kad šiuolaikiniame kare svarbi ne vien ginkluotė, bet ir gebėjimas greitai sujungti turimas priemones į veikiantį sprendimą.

  • Zelenskis prašo „Patriot“ raketų gamybos licencijos: kodėl JAV gali pasakyti ne

    Zelenskis prašo „Patriot“ raketų gamybos licencijos: kodėl JAV gali pasakyti ne

    Ukraina oficialiai kreipėsi į Jungtines Valstijas prašydama licencijos šalies viduje gaminti raketas oro gynybos sistemoms MIM-104 Patriot. Tokia licencija leistų Ukrainos pramonei prisidėti prie ginklų, kurių paklausa pasaulyje auga, gamybos, tačiau artimiausiu metu tam kliūčių išlieka daug.

    Apie pateiktą prašymą interviu JAV laidoje Face the Nation kalbėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jo teigimu, dabartiniai gamybos tempai JAV nėra pakankami, o didėjantis poreikis, kurį lemia karai ir įtampos skirtinguose regionuose, kelia riziką tiekimo grandinėms.

    „Prašiau ankstesnės JAV administracijos ir prašau dabartinės suteikti Ukrainai licenciją „Patriot“ raketų gamybai. Galime padidinti gamybą, o tai padėtų ir mums, ir partneriams, kuriems Jungtinės Valstijos nuspręstų padėti“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Kas trukdo licencijai?

    Ekspertai pabrėžia, kad tikimybė greitai gauti leidimą gaminti pažangias „Patriot“ raketas šalyje, kuri kasdien patiria atakas, yra nedidelė. Tam reikia ne tik politinio sprendimo Vašingtone, bet ir didžiulių investicijų į gamyklas, kokybės kontrolę, sertifikavimą bei jautrių technologijų apsaugą.

    Be to, „Patriot“ raketos yra aukštos technologijos produktas, kurio gamyboje taikomi griežti eksporto kontrolės ir saugumo reikalavimai. JAV tokiose programose paprastai siekia užtikrinti, kad kritinės technologijos ir komponentai būtų apsaugoti nuo žvalgybos, sabotažo ir neteisėto perėmimo rizikų.

    Reali alternatyva: tiekimo grandinė

    Vis dėlto Ukraina gali turėti daugiau galimybių įsitraukti ne į pilną raketų gamybą, o į atskirų komponentų tiekimą. Tokia praktika Vakarų gynybos pramonėje įprasta, kai partneriai palaipsniui integruojami į gamybos grandinę, didinant pajėgumus ir trumpinant pristatymo terminus.

    Straipsnyje minimas pavyzdys Vokietijoje, kur kuriama COMLOG įmonė, bendra „Raytheon“ ir „MBDA Deutschland“ iniciatyva, orientuota į PAC-2 GEM/T sprendimų gamybą ir aptarnavimą. Tokio tipo projektai rodo kryptį, kurioje Ukraina, didindama savo pramonės vaidmenį, galėtų pradėti nuo dalinių užsakymų ir kvalifikacijos kėlimo.

    Kodėl tai svarbu Ukrainai?

    Ukrainai „Patriot“ sistemos yra viena svarbiausių priemonių gynybai nuo balistinių raketų ir sudėtingų oro taikinių. Kuo greičiau pildomos atsargos ir didinamas perėmėjų prieinamumas, tuo daugiau galimybių apsaugoti kritinę infrastruktūrą ir gyventojus nuo didelio nuotolio smūgių.

    Vis dėlto net ir palankaus sprendimo atveju licencijuotos gamybos įkūrimas užtruktų: reikalingi metai infrastruktūrai, tiekėjų tinklui ir procesų patikrai. Dėl to artimiausiu laikotarpiu pagrindinis Ukrainos prioritetas greičiausiai išliks raketų tiekimas iš partnerių ir pramoninis įsitraukimas etapais.

  • Ukrainiečiai sureagavo į Lenkijos rekordinį artilerijos pirkinį: 1,8 mlrd. eurų už 96 Krab

    Ukrainiečiai sureagavo į Lenkijos rekordinį artilerijos pirkinį: 1,8 mlrd. eurų už 96 Krab

    Ukrainos gynybos temomis rašanti žiniasklaida sureagavo į Lenkijos sprendimą papildomai įsigyti 96 savaeiges 155 mm artilerijos sistemas AHS Krab. Kontraktas pasirašytas gegužės 30 dieną Huta Stalowa Wola gamykloje, o jo reikšmė siejama su spartesne Lenkijos kariuomenės modernizacija ir NATO rytinio sparno stiprinimu.

    Skelbiama, kad sutarties vertė siekia apie 1,8 mlrd. eurų, o užsakymas numatytas kaip keturi divizioniniai ugnies moduliai REGINA. Kiekviename modulyje planuojama po 24 haubicas, taip pat numatomi vadovavimo ir logistikos vienetai, reikalingi brigados ar divizijos ugnies paramai.

    Kas perkama ir kam skirta

    Be pačių haubicų, pakete numatomi vadovavimo, amunicijos bei remonto ir techninės priežiūros pajėgumai, kad divizionas galėtų veikti autonomiškiau. Toks komplektavimas atitinka šiandienos karo pamokas, kai svarbu ne tik ginklas, bet ir ryšiai, atsargų papildymas bei greitas remonto ciklas.

    Krab yra 155 mm NATO standarto sistema, todėl gali naudoti plačiai Aljanse paplitusią amuniciją. Ukrainos apžvalgininkai pabrėžia, kad tokia artilerija svarbi tiek atgrasymui, tiek realiam koviniam pajėgumui, ypač vertinant Rusijos vykdomą agresiją regione.

    Ką pabrėžia Ukraina

    Ukrainos portalas Militarnyj, aprašydamas sandorį, akcentavo užsakymo mastą ir tęstinį Lenkijos sausumos pajėgų stiprinimą. Dėmesys atkreipiamas ir į tai, kad Krab jau turi realios kovinės patirties, nes nuo plataus masto karo pradžios šios sistemos buvo naudojamos Ukrainos gynyboje.

    „Krab jau įrodė savo efektyvumą rusų ir ukrainiečių kare, o Ukrainos kariai jį vertino už taiklumą, mobilumą ir greitą parengimą šūviui“, – rašė Militarnyj.

    Ukrainos komentaruose taip pat primenama, kad Lenkija buvo viena pirmųjų sąjungininkių, perdavusių artilerijos sistemas Ukrainai, o vėliau Kyjivas įsigijo papildomų vienetų. Toks kontekstas dažnai pateikiamas kaip argumentas, kodėl šio tipo sistemos laikomos patikrintomis fronto sąlygomis.

    SAFE ir platesnė gynybos pramonės kryptis

    Finansavimas siejamas su SAFE programa, kuri siekia skatinti gynybos technologijų projektavimą ir gamybą Europos Sąjungoje, kartu didinant valstybių narių pasirengimą. Lenkijos atveju tai taip pat reiškia didesnį užsakymų stabilumą vietos pramonei ir greitesnį gamybos pajėgumų auginimą.

    Pastaruoju metu Huta Stalowa Wola yra siejama ir su kitais Lenkijos kariuomenės užsakymais, o Krab kontraktas išsiskiria mastu bei aiškia orientacija į artilerijos stiprinimą. Ukrainos vertinimu, tokie pirkimai siunčia signalą, kad Varšuva planuoja ilgalaikį gynybos pajėgumų augimą, remdamasi ir Ukrainos karo patirtimi.

  • Lenkija atsisako 900 BWP-1: kodėl Ukraina nori šių senų kovos mašinų ir ką siūlo „Borsuk“?

    Lenkija atsisako 900 BWP-1: kodėl Ukraina nori šių senų kovos mašinų ir ką siūlo „Borsuk“?

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos pradeda atsisakyti maždaug 900 sovietinės kilmės pėstininkų kovos mašinų BWP-1, o jų vietą palaipsniui užims naujos kartos kovos platforma „Borsuk“. Šis sprendimas atspindi platesnę tendenciją regione, kai senas sovietinis parkas keičiamas modernesnėmis, geriau apsaugotomis ir dronų karo realijoms pritaikytomis sistemomis.

    Apie pokyčius pranešta pasirašius svarbų sutarčių paketą Huta Stalowa Wola gamykloje, susijusį su Europos Sąjungos iniciatyvomis gynybos pramonei. Numatyta įsigyti dar 146 „Borsuk“ pėstininkų kovos mašinas, o bendra sandorio vertė siekia apie 1 740 000 000 eurų be mokesčių.

    Šis užsakymas yra dalis didesnio 2023 metais sudaryto rėminio susitarimo, pagal kurį Lenkija ateityje galėtų įsigyti iki 1 400 tos pačios šeimos platformų. Planuojama ne tik kovinė versija, bet ir vadavietės, techninės pagalbos bei kitos specializuotos modifikacijos.

    Kodėl BWP-1 jau nebepakanka?

    BWP-1 yra 1970-ųjų konstrukcija, kuri dabartiniame mūšio lauke laikoma pasenusia. Pagrindinės problemos siejamos su silpna apsauga, pasenusiais ugnies valdymo sprendimais ir menkesnėmis išgyvenamumo galimybėmis, ypač ten, kur plačiai naudojami žvalgybiniai ir smogiamieji dronai.

    Moderniame kare net ir palyginti pigios priemonės gali greitai demaskuoti ir sunaikinti prastai apsaugotą techniką, todėl kariuomenės vis dažniau investuoja į geresnį šarvavimą, sensorius, ryšio sistemas ir aktyvesnes taktikas. Dėl to BWP-1, net ir prailginus eksploataciją, vis sunkiau pritaikyti šiandienos reikalavimams.

    Ką suteikia „Borsuk“?

    „Borsuk“ pristatomas kaip moderni Lenkijoje sukurta platforma, projektuota atsižvelgiant į šiuolaikinį mūšio lauką. Skelbiama, kad bazinė masė yra apie 28 tonos, o konstrukcija numato galimybę papildomai sustiprinti apsaugą.

    Mašina turi nuotoliniu būdu valdomą bokštelį ZSSW-30 su 30 milimetrų automatine patranka, kulkosvaidžiu ir prieštankinėmis raketomis „Spike-LR“ bei „Spike-LR2“. Įguloje yra trys kariai, o desanto skyriuje telpa šeši pėstininkai, todėl platforma išlaiko tipinę pėstininkų kovos mašinos paskirtį.

    Numatyta, kad šios 146 mašinų partijos pristatymai tęsis iki 2030 metų, o finansavimo sprendimai turėtų padėti greičiau pakeisti seną techniką. Lenkijai tai tampa ir pramonės stiprinimo klausimu, nes didelė vertės dalis lieka vietos gynybos sektoriuje.

    Kur gali atsidurti nurašomos mašinos?

    Atsisakomos BWP-1 mašinos jau sulaukė Ukrainos dėmesio, nes Kyjivui nuolat reikia papildomos šarvuotos technikos, kurią būtų galima greitai įtraukti į dalinius. Nors tokios platformos nėra idealios, kare dažnai lemia ne tik technologinis lygis, bet ir kiekis, atsarginių dalių prieinamumas bei galimybė sparčiai atstatyti nuostolius.

    Ukrainos interesas siejamas ir su tuo, kad BWP-1 yra plačiai žinomas modelis, o kai kuriuose daliniuose jau yra patirties su panašios kilmės technika. Tačiau kartu akcentuojama, kad tokios mašinos reikalauja atsargaus naudojimo ir papildomų priemonių, jei jos būtų perkeliamos į didelės grėsmės zonas.

    Viešojoje erdvėje taip pat minima, kad Ukraina domisi ir pačiu „Borsuk“ projektu, tačiau tokie sprendimai priklausytų nuo gamybos pajėgumų, prioritetų Lenkijos kariuomenei ir politinių susitarimų. Regiono valstybės vis aktyviau ieško būdų didinti savo gynybos pramonės gamybą, nes paklausą lemia ilgalaikė saugumo situacija Europoje.