CP v2

Tag: Ursula von der Leyen

  • ES ir Trumpo prekybos sandoris ant lūžio ribos: 25 proc. muitų grėsmė skaldo Briuselį ir Berlyną

    ES ir Trumpo prekybos sandoris ant lūžio ribos: 25 proc. muitų grėsmė skaldo Briuselį ir Berlyną

    Europos Sąjungos derybos dėl pernai pasiekto transatlantinio prekybos susitarimo artėja prie kritinio taško, nes JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl grasina didinti muitus europietiškiems automobiliams. Briuselyje vis garsiau keliamas klausimas, ar susitarimą įmanoma įgyvendinti, kai JAV pozicija keičiasi greičiau nei spėjama parengti teisės aktus.

    Trečiadienį Europos Parlamentas, Europos Komisija ir ES valstybių narių atstovai mėgins suderinti bendrą liniją, tačiau nuomonių skirtumai gilėja. Dalis valstybių, ypač Vokietija ir su ja glaudžiai siejama automobilių pramonė, nori kuo greičiau užbaigti procesą, kad verslui neliktų neapibrėžtumo.

    Kas stabdo susitarimo ratifikavimą?

    Europos Parlamente stiprėja pozicija, kad vien ekonominių argumentų neužtenka, jei JAV grasinimai muitais kartojasi. Parlamento kairiojo sparno dauguma pabrėžia, kad 25 proc. muito idėja kertasi su anksčiau aptartomis tarifo „lubomis“ ir esą patvirtina nuogąstavimus dėl Vašingtono patikimumo.

    „Tai blogas susitarimas, ir mes jo nepatvirtinsime vien dėl vaizdo“, – sakė Belgijos europarlamentarė Kathleen Van Brempt, laikoma viena griežtesnės Parlamento linijos šalininkių.

    Per pastaruosius mėnesius Parlamentas yra siūlęs papildomas sąlygas, kurios leistų stabdyti ar nutraukti susitarimą, jei JAV imtųsi naujų spaudimo priemonių. Tarp idėjų minimas ir automatinis galiojimo terminas, kad susitarimas neliktų „amžinas“ net ir pasikeitus politinėms aplinkybėms.

    Komisijos ir šalių narių pragmatizmas

    Europos Komisija laikosi pozicijos, kad susitarimų esmė yra nuspėjamumas ir abipusė pagarba, todėl ragina susitelkti į įgyvendinimo mechaniką. Komisijos prezidentė Ursula von der Leyen viešai pabrėžė, kad ES juda link paskutinių sprendimų dėl savo įsipareigojimų, tačiau JAV pusėje vis dar matomas neatitikimas tarp sutarto tarifo rėmų ir viešų grasinimų.

    Kita vertus, dalis valstybių narių baiminasi, kad papildomos Parlamento sąlygos tik dar labiau erzins Vašingtoną ir išprovokuos naują muitų spiralę. Diplomatiniuose užkulisiuose pripažįstama, kad Europos Parlamentui politiškai lengviau „kietinti“ poziciją, o nacionalinėms vyriausybėms tenka galvoti apie praktines pasekmes eksportui, investicijoms ir darbo vietoms.

    Automobiliai – jautriausias taikinys

    Grasinimai muitais automobiliams ES ekonomikai būtų ypač skausmingi, nes šis sektorius yra vienas svarbiausių eksporto variklių, ypač Vokietijai. Net ir vien tik tarifų rizika gali reikšti brangesnį finansavimą, atsargiau planuojamas investicijas bei lėtesnį užsakymų srautą, nes įmonės blogiau prognozuoja prieigą prie JAV rinkos.

    Papildomą įtampą kelia ir tai, kad prekybos derybos vis dažniau persipina su saugumo ir geopolitikos klausimais. ES sostinėse nuogąstaujama, jog muitai gali tapti spaudimo priemone ne tik ekonomikos, bet ir gynybos ar užsienio politikos temomis.

    Kas toliau: kompromisas ar užsitęsęs limbas?

    Trumpuoju laikotarpiu lemiamu taps ES vidaus kompromisas: be jo susitarimas gali likti „pakibęs“ tarp Komisijos siekio jį įtvirtinti ir Parlamento reikalavimo turėti aiškius saugiklius. Centro dešinė Europos Parlamente signalizuoja, kad svarsto spartinti balsavimą, nes, jų vertinimu, verslas nebegali sau leisti užsitęsusios nežinios.

    Jei JAV toliau viešai laikys ant stalo 25 proc. muito idėją, Europos Parlamente gali augti parama griežtesniems mechanizmams, įskaitant galiojimo terminą ar aiškiai apibrėžtas sustabdymo sąlygas. Tuo pat metu didžiosios ES ekonomikos sieks išvengti eskalacijos, kad prekybos konfliktas netaptų dar vienu smūgiu jau ir taip lėtėjančiam pramonės atsigavimui.

  • ES ragina JAV laikytis prekybos susitarimo: perspėja dėl galimų muitų automobiliams padarinių

    ES ragina JAV laikytis prekybos susitarimo: perspėja dėl galimų muitų automobiliams padarinių

    Įtampa dėl muitų automobiliams

    Europos Sąjunga ragina Jungtines Valstijas laikytis su ES suderintų prekybos susitarimo sąlygų ir įspėja, kad bet koks nukrypimas gali turėti apčiuopiamų pasekmių abiem ekonomikoms. Klausimas paaštrėjo po JAV prezidento Donaldo Trumpo viešų pareiškimų apie galimą muitų didinimą Europos automobiliams ir sunkvežimiams.

    ES atstovai pabrėžia, kad prekybos susitarimai paremti abipusiškumu ir prognozuojamumu, o staigūs tarifų pokyčiai didina neapibrėžtumą verslui. Daugiausia rizikų šiuo atveju tenka automobilių pramonei ir tiekimo grandinėms, kuriose dalys ir komponentai dažnai keliauja per kelias šalis.

    Derybos Paryžiuje ir 15 proc. tarifas

    ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius Paryžiuje susitiko su JAV prekybos atstovu Jamiesonu Greeru ir paragino Vašingtoną grįžti prie sutartų sąlygų. Pasak ES pusės, svarbiausias principas yra laikytis bendros, sutartos tarifų sistemos, kuri daugeliui prekių numato 15 proc. muitą.

    Susitikimas vyko tuo metu, kai JAV viešojoje erdvėje skambėjo signalai, kad automobiliai ir sunkvežimiai galėtų būti apmokestinti iki 25 proc. tarifu. Tokia kryptis ES vertinama kaip rizika ne tik eksportuotojams, bet ir vartotojams, nes ilgainiui ji gali kelti kainas ir mažinti pasirinkimą.

    „ES ragina greitai grįžti prie sutartų sąlygų ir laikytis 15 proc. bendros tarifų sistemos“, – teigė ES atstovas spaudai.

    Europos Parlamentas ir tolesni žingsniai

    Europos Parlamente susitarimas vertinamas kaip svarbus stabilumo elementas, tačiau pabrėžiama, kad kai kurios procedūros ES viduje užtrunka, nes reikalingas suderinimas su valstybėmis narėmis. JAV pusė kritikuoja šį procesą kaip per lėtą ir nepalankų greitam įsipareigojimų įgyvendinimui.

    Tuo pat metu Europos Komisija, koordinuojanti ES prekybos politiką, signalizuoja turinti įvairių atsako scenarijų, jei JAV vis dėlto įvestų papildomus muitus. Konkrečių priemonių kol kas neįvardijama, tačiau diplomatinėse derybose paprastai svarstomos tiek tikslinės atsakomosios priemonės, tiek platesnės derybinės kompensacijos.

    „Susitarimas yra susitarimas, ir mes tokį susitarimą turime. Abi pusės jį įgyvendina pagal savo demokratines procedūras“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad muitų didinimas automobiliams dažniausiai turi grandininį efektą: brangsta importas, didėja spaudimas vietos gamintojams, o galiausiai kaštai persiduoda pirkėjams. Dėl to artimiausiomis savaitėmis lemiamas bus politinių pareiškimų virtimas konkrečiais sprendimais ir tai, ar abi pusės pasirinks derybų, o ne eskalacijos kelią.

  • Europarlamentarė rėžė: ES sandoris su JAV buvo klaida – D. Trumpas grasina 25 proc. muitais

    Europarlamentarė rėžė: ES sandoris su JAV buvo klaida – D. Trumpas grasina 25 proc. muitais

    Europos Parlamento narė prancūzė Aurore Lalucq pareiškė, kad Europos Sąjunga neturėjo pasirašyti prekybos susitarimo su JAV administracija, kuria, jos teigimu, neįmanoma pasitikėti. Politikė vadovauja Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui, todėl jos kritika Briuselyje vertinama kaip reikšmingas signalas.

    Įtampa atsinaujino po JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimų įvesti 25 proc. muitus Europos Sąjungos automobiliams. Tai viršytų 15 proc. ribą, kuri, pasak straipsnyje aptariamo susitarimo logikos, turėjo būti „lubos“ ir verslui suteikti daugiau apibrėžtumo.

    „Nesuprantu, kaip galima sudaryti sandorį su administracija, kuri nesilaiko savo žodžio“, – sakė Aurore Lalucq.

    Susitarimas, apie kurį kalbama, buvo pasiektas 2025 metais per JAV prezidento ir Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen susitikimą Škotijoje. Juo Europos Sąjunga būtų sumažinusi muitus daliai JAV prekių iki nulio, o pati būtų susidūrusi su 15 proc. tarifais ir įsipareigojimais dėl didesnių investicijų JAV.

    Šis modelis sulaukė kritikos ir dėl asimetrijos, ir dėl to, kad tarifai tapo politinio spaudimo priemone. Straipsnyje minima, kad anksčiau susitarimas buvo sustabdytas Europos Parlamento narių, kai tarifų grėsmės esą buvo naudotos kaip svertas spaudžiant dėl Grenlandijos klausimo.

    Skilimas tarp socialistų

    A. Lalucq pozicija išryškino nesutarimus Socialistų ir demokratų frakcijoje, kuri yra antra pagal dydį Europos Parlamente. Kita įtakinga šios frakcijos figūra, prekybos komiteto pirmininkas Bernd Lange, esą ragino judėti į priekį, bet siekti papildomų saugiklių.

    Šis nesutarimas atspindi platesnę tendenciją, kai šalių pozicijas formuoja jų ekonominiai interesai. Valstybės, kurių eksportas į JAV didesnis ir kurios jautriau reaguoja į tarifų riziką, dažniau renkasi mažiau konfrontacinę liniją, net jei viešai pabrėžia griežtesnių garantijų poreikį.

    Kas toliau: saugikliai ir terminas

    Europos Sąjungoje aptariami keli galimi mechanizmai, kurie turėtų apriboti riziką, jei Vašingtonas nukryptų nuo susitarimo. Tarp svarstomų idėjų minimas principas, kad tarifų mažinimas JAV pramonės prekėms galėtų įsigalioti tik tada, jei JAV pilnai laikysis susitarimo sąlygų.

    Taip pat aptariama vadinamoji saulėlydžio nuostata, pagal kurią susitarimas baigtų galioti 2028 metų kovo mėnesį, jei nebūtų atnaujintas. Tuo pat metu ES sostinės išlieka pasidalijusios: straipsnyje teigiama, kad Vokietija ir Italija labiau linksta išsaugoti pirminį Europos Komisijos išderėtą variantą.

    Europos pareigūnai tikisi įtampą sumažinti per numatytą ES prekybos komisaro Marošo Šefčovičiaus ir JAV prekybos atstovo Jamiesono Greer susitikimą Paryžiuje. Po paskutinio grasinimo muitais daugelis ES lyderių viešai reagavo atsargiai, siekdami neeskaluoti situacijos.

  • Europos politinė bendrija Jerevane: Merzo nebuvimas, Carney debiutas ir įtampos dėl saugumo

    Europos politinė bendrija Jerevane: Merzo nebuvimas, Carney debiutas ir įtampos dėl saugumo

    Kas vyko Europos politinėje bendrijoje?

    Armėnijos sostinėje Jerevane pirmadienį įvyko aštuntasis Europos politinės bendrijos susitikimas. Šis formatas, pradėtas Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, sutelkia plačią Europos valstybių ir partnerių grupę neformalioms diskusijoms.

    Skirtingai nei dauguma ES ar NATO viršūnių susitikimų, Europos politinė bendrija paprastai nebaigiama rašytomis išvadomis ar teisiškai įpareigojančiais sprendimais. Vis dėlto Jerevane greta dvišalių susitikimų ir simbolinių kadrų netrūko temų, atskleidusių įtampas dėl saugumo, energetikos ir transatlantinių santykių.

    Merzo nebuvimas ir transatlantinė įtampa

    Susitikimo foną ryškiai paženklino vieno svarbiausių Europos lyderių nedalyvavimas. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas į Jerevaną neatvyko, o tai, pasak susitikime dalyvavusių pareigūnų, buvo aptarinėjama ne mažiau nei pačios darbotvarkės temos.

    Merzas pastarosiomis dienomis atsidūrė JAV ir Europos santykių audros centre po viešų pasisakymų, sukėlusių nepasitenkinimą Vašingtone. Šiame kontekste Jerevane dauguma lyderių rinkosi atsargesnę retoriką, vengdami frazių, galinčių dar labiau kaitinti atmosferą tarp ES ir JAV.

    NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pabrėžė, kad europiečiai girdi signalus dėl lūkesčių didinti indėlį į bendrą gynybą. Tuo metu ES vyriausioji įgaliotinė Kaja Kallas akcentavo, kad Europa pasirengusi sparčiau stiprinti savo pajėgumus ir prisiimti daugiau atsakomybės.

    Marko Carney debiutas ir naujas tonas

    Vienu ryškiausių susitikimo momentų tapo Kanados ministro pirmininko Marko Carney dalyvavimas. Tai buvo pirmas kartas, kai Europos politinės bendrijos susitikime pasirodė ne Europos valstybės lyderis, o jo vizitas sulaukė išskirtinio dėmesio ir gausybės dvišalių susitikimų.

    Carney savo kalbose akcentavo taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, demokratijos ir teisės viršenybės svarbą, o taip pat siekį glaudinti Kanados ir Europos ryšius. Jo siunčiama žinutė buvo suvokta kaip bandymas pasiūlyti partnerystę, paremtą vertybėmis ir ilgalaikiais įsipareigojimais, o ne vien sandoriniais sprendimais.

    „Turime veikti pasaulyje, koks jis yra, o ne koks norėtume, kad būtų“, – sakė Markas Carney.

    Ukraina, derybos ir vieningo balso paieškos

    Ukrainos tema išliko viena pagrindinių, nes būtent karas prieš Ukrainą tapo impulsu sukurti Europos politinę bendriją. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Jerevane aktyviai susitiko su daugelio šalių vadovais, siekdamas užsitikrinti tolesnę karinę paramą ir politinį palaikymą.

    Greta paramos klausimo išryškėjo ir jautrus nesutarimas dėl derybų su Rusija formato. Zelenskis ragino, kad Europa bet kokiose derybose turėtų aiškią vietą ir vieningą poziciją, o ne skirtingas nacionalines linijas, kurios silpnina bendrą derybinę galią.

    „Europa turi būti prie stalo bet kokiose derybose su Rusija, ir būtų gerai suformuoti vieną bendrą Europos balsą“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Aliyevo kritika ir Metsolos atsakas

    Diskusijose trumpam kilo įtampa po Azerbaidžano prezidento Ilhamo Aliyevo nuotolinio pasisakymo, kuriame jis kritikavo Europos Parlamentą dėl rezoliucijų, nukreiptų prieš Azerbaidžano veiksmus ir žmogaus teisių situaciją. Šis epizodas išsiskyrė tuo, kad įprastai neformalioje susitikimo atmosferoje retai pasirodo tokio atvirumo konfrontacija.

    Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola paprašė žodžio ir aiškiai apgynė institucijos teisę priimti politines rezoliucijas. Jos teigimu, Europos Parlamentas yra demokratiškai išrinktas organas, o daugumos sprendimai gali būti nepatogūs, tačiau tai nekeičia pačios demokratinės procedūros esmės.

    „Europos Parlamentas yra tiesiogiai išrinktas demokratinis organas, o rezoliucijos priimamos dauguma. Rezultatas gali būti nepatogus, bet mes nekeisime savo darbo būdo“, – sakė Roberta Metsola.

    Energetikos priklausomybės kaina ir nauji sukrėtimai

    Jerevane daug dėmesio skirta Europos priklausomybėms, kurios ypač išryškėjo po 2022 metais prasidėjusio energetikos sukrėtimo. Susitikime konstatuota, kad importuojamų iškastinių energijos išteklių dalis tebėra pažeidžiamumo šaltinis, o geopolitiniai trikdžiai gali greitai persimesti į kainas ir tiekimo grandines.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, kad priklausomybė nuo importo daro ES jautrią išoriniams šokams, o viduriniojo Rytų įtampos energetikos rinkose tik sustiprina šį signalą. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ragino spartinti rizikų mažinimo kryptį ir atviriau kalbėjo apie pernelyg dideles priklausomybes, įskaitant saugumą.

    „Jaučiame savo pernelyg didelių priklausomybių kainą, kai kalbame apie amerikietišką saugumo skėtį. Tai dramblys kambaryje“, – sakė Emmanuelis Macronas.

    ES ir Jungtinės Karalystės santykių perkrovimas

    Susitikimo paraštėse ryškėjo ir politinio atšilimo ženklai tarp ES ir Jungtinės Karalystės. Ursula von der Leyen ir Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris aptarė galimą Londono dalyvavimą ES finansinėje schemoje, skirtoje Ukrainos rėmimui.

    Šis planas siejamas su bendru skolinimusi ir reikšmingomis palūkanų sąnaudomis, todėl ES aiškina, kad norint prisijungti reikės proporcingo finansinio indėlio. Derybų sėkmė gali tapti svarbiu signalu, ar abi pusės pajėgios grįžti prie praktiškesnio bendradarbiavimo gynybos ir pramonės srityse.

    Jerevano susitikimas parodė, kad Europos politinė bendrija, nors ir be formalių sprendimų, tampa barometru, kuriame išryškėja pagrindinės žemyno baimės ir prioritetai. Saugumas, parama Ukrainai, energetika ir santykiai su didžiaisiais partneriais vis labiau persipina, o kompromisų paieškos darosi ne mažiau svarbios nei simbolika.

  • Trumpas žada nuo kitos savaitės kelti muitus ES automobiliams iki 25 proc.: kas keičiasi

    Trumpas žada nuo kitos savaitės kelti muitus ES automobiliams iki 25 proc.: kas keičiasi

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad nuo kitos savaitės planuoja padidinti muitus iš Europos Sąjungos importuojamiems automobiliams ir lengviesiems sunkvežimiams iki 25 proc. Apie tai jis paskelbė socialiniame tinkle, teigdamas, kad ES „nesilaiko visiškai suderintos prekybos sutarties“.

    Konkrečių priežasčių, kodėl muitai turėtų būti keliami, Trumpas nenurodė. Vis dėlto pareiškimas pasirodė itin įtemptu JAV ir ES santykių laikotarpiu, kai prekybos politika vėl tampa geopolitinių derybų ir vidaus politikos įrankiu.

    Kas numatyta ankstesniame susitarime

    2025 metais Donaldas Trumpas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen buvo sutarę dėl prekybos pagrindų, pagal kuriuos daugumai prekių buvo nustatyta 15 proc. muito „lubų“ riba. Šis susitarimas viešai buvo siejamas su vadinamuoju Turnberry susitarimu, pavadintu pagal D. Trumpo golfo klubą Škotijoje.

    Po to, kai 2026 metais JAV Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą, jog prezidentas neturėjo pakankamų įgaliojimų skelbti ekonominę ekstremaliąją padėtį ir šiuo pagrindu taikyti muitus ES prekėms, susitarimo ateitis tapo neapibrėžta. Tuo metu buvo pranešta, kad muitų riba praktiškai sumažėjo iki 10 proc., administracijai pradėjus remtis kitais teisės aktais.

    Smūgis labiausiai grėstų Vokietijai

    Didžiausią riziką dėl 25 proc. muito pirmiausia patirtų ES automobilių ir detalių eksportuotojai, o ypač Vokietija, kuri sudaro reikšmingą Europos automobilių eksporto į JAV dalį. Padidėję importo mokesčiai paprastai reiškia aukštesnes kainas galutiniams pirkėjams arba mažesnes gamintojų maržas, jei šie dalį kaštų prisiima patys.

    ES anksčiau skelbė, kad dvišalis prekybos susitarimas galėjo padėti Europos automobilių gamintojams sutaupyti apie 500–600 milijonų eurų per mėnesį. Tokie skaičiai paprastai siejami su mažesniais tarifais, stabilesnėmis tiekimo grandinėmis ir aiškesnėmis planavimo sąlygomis, kurios ypač svarbios automobilių pramonei.

    Europos Komisija: susitarimų reikia laikytis

    Po JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimo Europos Komisija pabrėžė, kad susitarimai turi būti vykdomi, o prekybiniai įsipareigojimai negali būti keičiami vienašališkai. ES tikisi, kad jos produkcija JAV rinkoje ir toliau turės konkurencingas sąlygas, o muitai nebus didinami virš anksčiau aiškiai apibrėžtos ribos.

    „Susitarimas yra susitarimas“, – teigė Europos Komisija, akcentuodama, kad ES, būdama didžiausia JAV prekybos partnerė, tikisi analogiško įsipareigojimų vykdymo iš Vašingtono.

    Platesnis fonas: tyrimai ir prekybos režimo peržiūra

    JAV administracija tuo pat metu vykdo tyrimus dėl prekybos disbalansų ir nacionalinio saugumo rizikų, kurie gali tapti pagrindu naujam muitų režimui. Tokios procedūros dažnai naudojamos kaip teisinė bazė tarifų plėtrai, net jei ankstesni susitarimai numatė aiškias ribas.

    Papildomos įtampos JAV ir Europos santykiams suteikia ir tarptautinis kontekstas: pasaulio ekonomika jau patiria didesnį neapibrėžtumą dėl karinių konfliktų ir energetikos svyravimų, todėl staigūs muitų pokyčiai gali sustiprinti rinkų nervingumą. Artimiausiomis dienomis daug dėmesio bus skiriama tam, ar po D. Trumpo pareiškimo seks formalūs sprendimai ir kaip į juos reaguos Europos Komisija.

  • ES–„Mercosur“ prekybos susitarimas įsigaliojo laikinai: sprendimas kaitina ūkininkų pyktį

    ES–„Mercosur“ prekybos susitarimas įsigaliojo laikinai: sprendimas kaitina ūkininkų pyktį

    Europos Sąjungos ir „Mercosur“ šalių prekybos susitarimas nuo gegužės 1 dienos pradėtas taikyti laikinai, nors jo teisėtumas ginčijamas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme. Sprendimas reiškia, kad dalis susitarimo nuostatų gali veikti dar nebaigus viso ratifikavimo proceso.

    „Mercosur“ bloką sudaro Argentina, Brazilija, Paragvajus ir Urugvajus, o derybos su ES truko daugiau nei 25 metus. Europos Komisijos teigimu, laikinas taikymas turėtų greičiau atnešti ekonominę naudą ir praktiškai parodyti, kaip veikia sutartos taisyklės.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šį kelią pasirinko nepaisydama teisinio iššūkio ir politinių ginčų Europos Parlamente. Tai faktiškai leidžia pradėti vykdyti susitarimo dalis, apeinant balsavimą dėl galutinio ratifikavimo etapo tuo metu, kai tęsiasi teisminis vertinimas.

    „Laikinas taikymas parodys apčiuopiamą susitarimo naudą ir tai, kaip buvo atsižvelgta į jautrias sritis“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Susitarimu siekiama panaikinti muitus didžiajai daliai prekybos tarp ES ir Pietų Amerikos partnerių, taip sukuriant itin didelę laisvosios prekybos erdvę. Komisija pabrėžia, kad tai aktualu tiek eksportuojančioms įmonėms, tiek vartotojams, o ūkininkams žadamos naujos eksporto galimybės kartu numatant apsaugas jautriausiems sektoriams.

    Vis dėlto susitarimas išlieka vienas labiausiai skaldančių pastarųjų metų prekybos projektų Europoje. Kritikai įspėja, kad didesni importo srautai gali sustiprinti konkurencinį spaudimą ES žemės ūkiui, ypač galvijininkystės ir kai kurioms grūdų bei cukraus grandinėms, o aplinkosauginiai įsipareigojimai esą ne visiems atrodo pakankamai griežti.

    Prieštaravimų priešakyje ilgą laiką buvo Prancūzija, o dalis ūkininkų organizacijų įvairiose šalyse rengė protestus, reikalaudamos vienodų gamybos standartų ir veiksmingų saugiklių. Europos Parlamente oponentams pavyko sutelkti daugumą, kad susitarimas būtų perduotas Europos Sąjungos Teisingumo Teismui įvertinti jo teisėtumą.

    Jei teismas nuspręstų, kad susitarime ar jo taikymo mechanizme yra esminių teisinių problemų, laikinas taikymas galėtų būti sustabdytas. Tuo pat metu kai kurios valstybės, tarp jų Vokietija ir Ispanija, viešai akcentuoja geoeconominės konkurencijos didėjimą ir argumentuoja, kad ES būtina užsitikrinti patikimesnę prieigą prie rinkų bei žaliavų.

    Kad laikinas taikymas būtų įmanomas, bent viena „Mercosur“ valstybė turi ratifikuoti susitarimą ir apie tai oficialiai pranešti. Skelbiama, kad tai jau padarė Brazilija, Argentina ir Urugvajus, o Paragvajus artimiausiu metu taip pat turėtų užbaigti procedūras.

    „Nėra nieko geriau, kaip tikėti demokratija, daugiašališkumu ir pagarbiu valstybių bendradarbiavimu“, – sakė Luizas Inácio Lula da Silva.

    Susitarime nedalyvavo naujausia „Mercosur“ narė Bolivija, tačiau ateityje ji galėtų prisijungti prie jo nuostatų, jei bus suderinti reikiami teisiniai ir politiniai žingsniai. Artimiausiais mėnesiais daugiausia dėmesio kryps į teismo procesą ir į tai, kaip praktiškai veiks numatytos apsaugos priemonės jautriems sektoriams.

  • ES susijungimų gairės kelia įtampą Komisijoje: von der Leyen remia „čempionus“, Ribera – konkurenciją

    ES susijungimų gairės kelia įtampą Komisijoje: von der Leyen remia „čempionus“, Ribera – konkurenciją

    Europos Komisijoje į paviršių iškilo skirtingos vizijos, kaip vertinti didelius įmonių susijungimus. Diskusijas įkaitino atnaujintų susijungimų gairių projektas, kuris vieniems atrodo kaip impulsas auginti Europos masto „čempionus“, o kitiems – rizika susilpninti konkurenciją bendrojoje rinkoje.

    Komisija paskelbė apie 100 puslapių susijungimų gairių projektą, kuriame aprašoma, kaip konkurencijos politiką prižiūrintis padalinys turėtų vertinti stambius sandorius. Dokumentas pristatomas kaip bandymas suderinti tradicinį antimonopolinį požiūrį su argumentu, kad Europai globalioje konkurencijoje reikia didesnių, stipresnių bendrovių.

    Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžia tikslą padėti Europos įmonėms augti, plėstis ir diegti inovacijas. Už konkurenciją atsakinga vykdomoji pirmininkė Teresa Ribera akcentuoja, kad kertinis principas nesikeičia: vartotojų ir verslo aplinką saugo stipri konkurencija, o pernelyg didelė rinkos galia neturi kauptis taip, kad ja būtų piktnaudžiaujama.

    Kas slypi gairių projekte?

    Gairių projekte daugiau dėmesio skiriama argumentams, susijusiems su investicijomis, inovacijomis, tiekimo grandinių atsparumu ir platesniu ekonominiu interesu. Tai reiškia, kad įmonėms suteikiama daugiau erdvės aiškinti, jog susijungimas gali būti naudingas ne tik jų akcininkams, bet ir platesniems Europos tikslams.

    Tačiau praktikoje svarbiausia bus tai, kaip dokumentą taikys pareigūnai konkrečiose bylose. Konkurencijos teisės ekspertai paprastai primena, kad gairės palieka interpretavimo laisvę, todėl realūs pokyčiai paaiškėja tik tada, kai Komisija pradeda priiminėti sprendimus dėl konkrečių sandorių.

    Vokietijos ir Prancūzijos spaudimas

    Pastaraisiais metais Vokietija ir Prancūzija vis aktyviau ragina lanksčiau vertinti susijungimus, kad Europos įmonės galėtų konkuruoti su JAV technologijų gigantais ir Kinijos pramonės grupėmis. Šiame kontekste dažnai kartojama „Europos čempionų“ idėja, kurią ypač palaiko dalis pramonės ir kai kurie sektoriai, pavyzdžiui, telekomunikacijos.

    Kita stovyklos pusė įspėja, kad per didelis lankstumas gali reikšti mažesnį pasirinkimą ir aukštesnes kainas vartotojams, o taip pat sunkesnes sąlygas mažesnėms ir vidutinėms įmonėms. Europos bendroji rinka istoriškai rėmėsi nuostata, kad konkurencija skatina efektyvumą, inovacijas ir produktyvumą.

    Ką tai reiškia verslui ir vartotojams?

    Įmonėms gairių projektas signalizuoja, kad vertinant sandorius gali būti plačiau nagrinėjami ne vien klasikiniai konkurencijos rodikliai, tokie kaip rinkos dalis ar kainodara, bet ir investicijų planai bei technologinė pažanga. Tai gali paskatinti daugiau bandymų pagrįsti susijungimus strateginiais argumentais, ypač sektoriuose, kuriuose reikalingas didelis kapitalas.

    Vartotojams ir rinkai lemiamas klausimas bus, ar „čempionų“ politika netaps priedanga susilpninti kontrolę ir leisti per didelę koncentraciją. Dėl to numatoma, kad viešų konsultacijų metu sulauksime aktyvių verslo asociacijų, vartotojų organizacijų ir valstybių narių institucijų pastabų.

    Kol kas tai tik projektas, atvertas grįžtamajam ryšiui, todėl galutinė redakcija dar gali keistis. Vis dėlto jau dabar aišku, kad susijungimų politika Europos Sąjungoje tampa ne vien techniniu teisės klausimu, bet ir politinio pasirinkimo tema, apibrėžiančia, ką Europa laiko savo konkurencingumo pagrindu.

  • Belgija svarsto perimti branduolinę energetiką: planuojamas reaktorių perėmimas ir stabdomas išmontavimas

    Belgija svarsto perimti branduolinę energetiką: planuojamas reaktorių perėmimas ir stabdomas išmontavimas

    Belgijos vyriausybė svarsto galimybę perimti šalies branduolinės energetikos sektorių, kad būtų užtikrintas senstančių reaktorių darbas ir išvengta planuotų uždarymų. Apie tai paskelbė ministras pirmininkas Bart De Wever, pabrėžęs, kad tikslas yra išlaikyti pajėgumus, kurie anksčiau buvo nukreipti link uždarymo.

    Vyriausybė ketina įvertinti visų septynių Belgijos branduolinių reaktorių visiško perėmimo scenarijų. Tuo pat metu būtų stabdomi penkių reaktorių, kurie buvo sustabdyti 2022–2025 metais, išmontavimo planai, paliekant galimybę pratęsti jų veiklos licencijas arba svarstyti paleidimą iš naujo.

    Valstybės vaidmuo vėl auga

    Sprendimas atspindi platesnę tendenciją Europoje, kai valstybės vis dažniau įsitraukia į branduolinę energetiką dėl didelių sąnaudų ir rizikų, kurios atbaido privačius operatorius. Senų elektrinių modernizavimas, saugos reikalavimų įgyvendinimas, atliekų tvarkymas ir politinė rizika dažnai reiškia milijardines investicijas, o pajamų perspektyvos liberalizuotoje elektros rinkoje išlieka neapibrėžtos.

    Tokiose sąlygose projektai paprastai tampa įmanomi tik su valstybės garantijomis, rizikos pasidalijimo mechanizmais ar tiesioginiu valdymu. Todėl Belgijos planas matomas kaip bandymas suteikti sektoriui daugiau stabilumo ir prognozuojamumo, ypač ilgesnėje perspektyvoje.

    Energetinio saugumo spaudimas

    Belgijos posūkis vyksta tuo metu, kai Europos Sąjungoje stiprinamas elektrifikacijos kursas ir ieškoma būdų mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro. Energetikos kainų svyravimai ir geopolitinė įtampa didina spaudimą turėti daugiau vietinės, patikimos ir mažai anglies dioksido išskiriančios generacijos.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pastaruoju metu pabrėžė, kad būtina mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir didinti vietinės švarios energijos pasiūlą, kartu laikantis technologinio neutralumo principo.

    „Turime mažinti per didelę priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir didinti vietinės, įperkamos, švarios energijos pasiūlą. Nuo atsinaujinančių išteklių iki branduolinės energetikos, visapusiškai gerbiant technologinį neutralumą“, – sakė Ursula von der Leyen.

    U posūkis po ankstesnių uždarymų

    Belgija jau buvo pakeitusi ankstesnį kursą branduolinės energetikos klausimu, kai parlamentas panaikino planuotą etapinio atsisakymo modelį. Dabartinis svarstymas dėl perėmimo dar labiau sustiprintų šį pokytį, nes valstybė galėtų tiesiogiai valdyti sprendimus dėl eksploatacijos pratęsimo ir investicijų.

    Analitikų vertinimu, norint iki 2040 metų užsitikrinti apie 4 gigavatų branduolinės generacijos pajėgumą, realistiški keliai yra du: statyti naujus reaktorius, kas užtrunka ilgai, arba prailginti esamų blokų veiklą bei svarstyti neseniai sustabdytų blokų sugrąžinimą. Abiem atvejais be reikšmingo valstybės vaidmens pasiekti tikslą būtų sudėtinga.

    Artimiausiu metu Belgijos vyriausybei teks apsispręsti, kokiu mastu ji pasirengusi prisiimti finansinę ir politinę atsakomybę, kuri lydi branduolinę energetiką. Taip pat bus vertinama, ar sustabdytų reaktorių išmontavimo pauzė iš tiesų atvers realią galimybę juos sugrąžinti į sistemą, atsižvelgiant į saugos, licencijavimo ir investicijų reikalavimus.

  • Europos Komisija švelnina susijungimų kontrolę: tikslas – stipresnė ES konkurencijoje su JAV ir Kinija

    Europos Komisija švelnina susijungimų kontrolę: tikslas – stipresnė ES konkurencijoje su JAV ir Kinija

    Kodėl Briuselis keičia kursą

    Europos Komisija skelbia sieksianti švelninti ir modernizuoti įmonių susijungimų vertinimo taisykles, argumentuodama pasikeitusia geopolitine ir prekybos aplinka. Pagrindinis akcentas – kad ES įmonės galėtų augti iki tokio masto, kuris leistų konkuruoti su JAV ir Kinijos gigantais.

    Pastaraisiais metais Briuseliui vis dažniau priekaištaujama, jog griežta konkurencijos politika, sukurta pirmiausia vartotojų interesams ir kainų kontrolei, ne visada atliepia globalios konkurencijos realybę. Todėl dabar ieškoma balanso tarp žemų kainų ir ilgalaikio Europos pramonės pajėgumo.

    Vartotojų apsauga išlieka, bet prioritetai plečiasi

    Iki šiol ES susijungimų kontrolė dažnai stabdydavo sandorius, jei buvo tikimybė, kad sumažės konkurencija ir augs kainos. Europos Komisijos pareigūnai pripažįsta, kad toks požiūris kai kuriais atvejais galėjo užkirsti kelią kurti didelius, tarptautiniu mastu konkurencingus Europos čempionus.

    „Europai reikia drąsių, inovatyvių įmonių, galinčių varžytis tarptautinėje arenoje. Turime sukurti sąlygas atsirasti naujiems Europos lyderiams“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

    Tuo pat metu Briuselis pabrėžia, kad vartotojų interesai ir sąžininga konkurencija iš darbotvarkės nedings. Už konkurencingumą atsakinga Europos Komisijos narė Teresa Ribera yra akcentavusi, kad taisyklės ir toliau turės saugoti rinkas nuo galios koncentracijos, kuri galėtų būti piktnaudžiaujama.

    Kas stumia pokyčius ir kas bus toliau

    Diskusiją dėl švelnesnio požiūrio aktyviausiai kelia didžiųjų ES ekonomikų verslo atstovai, ypač Vokietijoje ir Prancūzijoje. Jie argumentuoja, kad kai kuriose pramonės šakose pasaulinė konkurencija vyksta masto ir kapitalo lygmeniu, todėl ES įmonėms reikia daugiau erdvės konsoliduotis.

    Vienas dažniausiai minimų precedentų – 2019 metais sustabdytas Prancūzijos ir Vokietijos geležinkelių sektoriaus milžinų „Siemens“ ir „Alstom“ susijungimas. Tuo metu sandorio šalininkai tikėjosi sukurti stiprų europinį žaidėją, galintį konkuruoti globaliai, tačiau Komisija įžvelgė rizikų konkurencijai.

    Europos Komisija yra paskelbusi gaires ir pradėjusi viešas konsultacijas dėl siūlomų pakeitimų, kurios turėtų baigtis birželį. Po jų Briuselis spręs, kaip tiksliai atnaujinti susijungimų vertinimo praktiką, kad ji geriau atspindėtų pasaulinės konkurencijos ir strateginių sektorių realijas.

  • Von der Leyen: konfliktas su Iranu ES kainuoja po 500 mln. eurų per dieną – kas brangsta labiausiai

    Von der Leyen: konfliktas su Iranu ES kainuoja po 500 mln. eurų per dieną – kas brangsta labiausiai

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen perspėjo, kad dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose ir sutrikimų Persijos įlankos regione Europos Sąjunga kasdien patiria beveik 500 mln. eurų papildomų išlaidų. Pagrindinis smūgis tenka iškastinio kuro importui, kurio kaina šokteli kylant geopolitinei įtampai ir tiekimo rizikoms.

    Kalbėdama Europos Parlamente Strasbūre ji akcentavo, kad per 60 konflikto dienų ES sąskaita už iškastinio kuro importą padidėjo daugiau kaip 27 mlrd. eurų, nors fiziškai nebuvo įsigyta nė kiek daugiau energijos. Tai reiškia, kad pagrindinis išlaidų augimo veiksnys yra kainų šuolis, o ne didesnė paklausa.

    „Per 60 konflikto dienų mūsų sąskaita už iškastinio kuro importą išaugo daugiau kaip 27 mlrd. eurų, neįsigijus nė vienos papildomos energijos molekulės“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Padėtį paaštrina ilgiau trunkantis Hormūzo sąsiaurio uždarymas, kuris tradiciškai laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“. Per šį maršrutą juda reikšminga dalis pasaulinės naftos prekybos, taip pat dalis suskystintų dujų ir žaliavų, todėl bet koks ribojimas iškart persiduoda kainoms Europoje.

    JAV žiniasklaida taip pat skelbė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas pavedė patarėjams ruoštis užsitęsusiai Irano blokadai, siekiant spausti Teherano ekonomiką ribojant laivybą į šalies uostus ir iš jų. Toks scenarijus didina riziką, kad naftos ir dujų srautai regione bus dar labiau trikdomi, o energijos kainų nepastovumas išliks ilgiau.

    Von der Leyen šią krizę įvardijo kaip dar vieną argumentą spartinti ES perėjimą nuo importuojamo iškastinio kuro prie vietinės, švaresnės energijos ir greitesnės elektrifikacijos. Pasak jos, Europos pažeidžiamumas kyla iš priklausomybės nuo pasaulinių naftos ir dujų kainų, kurios jautriai reaguoja į konfliktus ir transporto koridorių sutrikimus.

    Europos Komisija planuoja iki vasaros pristatyti Elektrifikacijos veiksmų planą su ES masto tikslu, o kartu numatyti priemones energetiniam saugumui stiprinti. Lygiagrečiai von der Leyen ragino spartinti derybas dėl vadinamojo tinklų paketo, kuris turėtų padėti modernizuoti elektros infrastruktūrą, reikalingą augančiai paklausai ir didesnei atsinaujinančios energijos daliai.

    Tarp trumpesnio laikotarpio priemonių Briuselis taip pat svarsto glaudesnį valstybių koordinavimą dėl dyzelino ir reaktyvinio kuro rezervų, naftos atsargų išleidimo į rinką ir naftos perdirbimo pajėgumų. Tokie žingsniai gali sumažinti kainų šuolius, tačiau esminė išvada, kurią pabrėžia Europos Komisija, išlieka ta pati: kuo mažesnė priklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro, tuo mažiau ES moka už geopolitines krizes.