CP v2

Tag: Ursula von der Leyen

  • ES nuo 2028 metų sieks daugiau nuosavų mokesčių: von der Leyen įspėja dėl biudžeto skylės

    ES nuo 2028 metų sieks daugiau nuosavų mokesčių: von der Leyen įspėja dėl biudžeto skylės

    Europos Sąjungai nuo 2028 metų gali prireikti daugiau vadinamųjų nuosavų išteklių, tai yra mokesčių ir rinkliavų, kurie keliauja tiesiai į bendrą ES biudžetą, o ne atkeliauja iš valstybių narių įnašų. Tokį akcentą Strasbūre išsakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, kalbėdama apie artėjančias derybas dėl kito daugiametės finansinės programos laikotarpio.

    ES iki 2027 metų pabaigos turi susitarti dėl 2028–2034 metų ilgalaikio biudžeto, nors politinis tikslas yra susitarimą pasiekti anksčiau, iki 2026 metų pabaigos. Derybos, kaip įprasta, žada būti įtemptos, nes dalis šalių siekia mažinti nacionalines įmokas, o Europos Parlamentas tuo pat metu ragina didinti bendrą biudžeto apimtį.

    Naujas spaudimas biudžetui

    Papildomą įtampą kuria tai, kad ES artimiausiais metais turės pradėti grąžinti bendrą skolą, prisiimtą finansuojant pandemijos laikotarpio ekonomikos gaivinimo priemones. Tai reiškia, kad biudžete teks rasti lėšų ir skolai aptarnauti, ir tradicinėms politikos kryptims, tokioms kaip parama ūkininkams bei sanglaudos investicijos regionams.

    U. von der Leyen pabrėžė, kad be naujų nuosavų išteklių pasirinkimas būtų labai aiškus: arba didesni valstybių narių įnašai, arba mažesnės ES išlaidos. Pasak jos, tai reikštų mažiau Europos ten, kur jos reikia daugiau, ypač kalbant apie konkurencingumą, inovacijas, pramonės transformaciją ir saugumą.

    Kokie mokesčiai svarstomi?

    Europos Komisija yra pristačiusi priemonių paketą, kuriuo siekiama padidinti nuosavų išteklių dalį. Tarp siūlymų minimi su anglies dioksido emisijomis susiję mechanizmai, taip pat rinkliavos už neperdirbtas atliekas ir kiti vartojimo ar rinkos pagrindu skaičiuojami šaltiniai, kurie galėtų stabiliau papildyti ES biudžetą.

    Europos Parlamentas savo ruožtu ragina ieškoti papildomų pajamų šaltinių ir siūlo įtraukti sritis, susijusias su skaitmenine ekonomika, internetinėmis paslaugomis ir kriptoturtu. Vis dėlto bet kokie sprendimai šioje srityje tradiciškai susiduria su valstybių narių atsargumu, nes mokesčių politika laikoma viena jautriausių nacionalinio suvereniteto sričių.

    Kas toliau?

    Praktiškai naujų ES nuosavų išteklių įvedimui reikalingas platus politinis sutarimas, todėl derybose svarbiausias klausimas bus, kaip suderinti augančius poreikius su valstybių narių nenoru didinti įnašų. Kartu tai tampa ir testu ES gebėjimui finansuoti ilgalaikius prioritetus neperkeliant visos naštos nacionaliniams biudžetams.

    Šiuo metu ES nuosavi ištekliai jau apima, pavyzdžiui, muitus ir tam tikras įmokas, susietas su plastiko pakuočių atliekomis. Tačiau, didėjant bendriems įsipareigojimams, Briuselis vis atviriau signalizuoja, kad vien tradicinių šaltinių gali nebeužtekti.

  • Briuselyje stiprėja griežta linija Kinijai: svarstomas „prekybos bazuka“ – ar ryšis ir ES šalys?

    Briuselyje stiprėja griežta linija Kinijai: svarstomas „prekybos bazuka“ – ar ryšis ir ES šalys?

    Europos Komisijoje vis ryškiau formuojasi griežtesnis požiūris į Kiniją: augant įtampoms dėl prekybos ir pramonės konkurencingumo, Briuselis ima svarstyti priemones, kurios dar prieš kelerius metus būtų atrodžiusios pernelyg konfrontacinės. Komisijos pareigūnai pripažįsta, kad ilgai taikyta pusiausvyra tarp konkurencijos, bendradarbiavimo ir atsargaus spaudimo ima braškėti.

    Gegužės 29 dieną 27 ES komisarai planuoja aptarti atnaujintą Kinijos strategiją. Diskusijų foną dar labiau kaitina Pekino signalai dėl galimų atsakomųjų veiksmų, kai ES svarsto pramonės politikos priemones, skirtas stiprinti gamybą Europoje ir griežtinti sąlygas investicijoms.

    Vokietijos signalas tapo lūžio tašku

    Vienu iš lūžio momentų Komisijoje įvardijami Vokietijos prekybos duomenys, parodę rekordinį deficito su Kinija mastą. Remiantis Vokietijos investicijų ir prekybos skatinimo agentūros GTAI skelbta informacija, deficitas pasiekė 87 mlrd. eurų, o tai sustiprino spaudimą ieškoti greitesnių apsaugos sprendimų.

    Šis skaičius svarbus ne vien kaip statistika: Vokietija ilgą laiką buvo viena iš ES valstybių, labiausiai rėmusių pragmatišką ekonominį dialogą su Pekinu. Vis dėlto didėjant konkurencijai jautriuose sektoriuose, Kinijos tema sparčiai kilo ir Vokietijos politinėje darbotvarkėje.

    Kodėl ES spaudimas didėja

    ES institucijose vis dažniau akcentuojama, kad pigių importo srautų poveikis pramonei didėja, ypač kai dalis pasaulinės perteklinės pasiūlos nukreipiama į Europą. Prancūzijos vyriausybės patariamoji institucija High Commission for Strategy and Planning yra perspėjusi, kad gamybos sąnaudų atotrūkis tarp Europos ir konkurentų daugelyje sričių siekia 30–40 proc., o kai kuriose nišose viršija 60 proc.

    Tokio masto skirtumai reiškia, kad tradicinės rinkos atvirumo taisyklės ne visada užtikrina sąžiningą konkurenciją. Dėl to Komisijoje stiprėja nuomonė, kad ES, turinti apie 450 mln. vartotojų rinką, privalo aiškiau naudoti savo ekonominę įtaką ir ginti pramonę.

    Antikoercijos instrumentas: galingas, bet politiškai sunkus

    Be įprastų prekybos gynybos priemonių, tokių kaip antidempingo ar antisubsidijų muitai, Briuselis vis aktyviau vertina Antikoercijos instrumentą. Ši priemonė priimta 2023 metais ir skirta reaguoti į trečiųjų šalių ekonominį spaudimą, leidžiant taikyti platesnį atsaką: nuo muitų iki viešųjų pirkimų ribojimų ar kitų rinkos prieigos apribojimų.

    Instrumentas laikomas itin stipriu, tačiau iki šiol nebuvo pritaikytas praktiškai. Komisijai svarbu, kad jis būtų parengtas naudoti, jei ekonominis spaudimas didėtų, pavyzdžiui, paaštrėjus ginčams dėl pramonės politikos ar technologijų saugumo reikalavimų.

    Didžiausia kliūtis – vieningos ES pozicijos stoka

    Skirtingai nei įprastų prekybos gynybos tyrimų atveju, Antikoercijos instrumento aktyvavimui reikalinga kvalifikuota dauguma ES valstybių narių. Tai reiškia, kad sprendimas taps ne tik ekonominiu, bet ir aiškiai politiniu, o šalių pozicijos išlieka nevienodos.

    Viena vertus, dalis sostinių ragina tvirčiau reaguoti į ekonomines grėsmes ir industrijos silpnėjimą. Kita vertus, nemažai valstybių akcentuoja priklausomybes nuo Kinijos tiekimo grandinių, ypač baterijų, saulės modulių, elektronikos ir medicinos įrangos srityse, todėl staigus rinkos uždarymas būtų sunkiai įgyvendinamas.

    „Tai bus apie pripažinimą, kad yra problema ir kad reikia kažką daryti“, – sakė vienas ES pareigūnas.

    Komisijos atstovas Olof Gill yra pabrėžęs, kad prieš kalbant apie bet kokius naujus ilgalaikius susitarimus su Pekinu pirmiausia būtina, kad Kinija prasmingai spręstų ES keliamus klausimus dėl sąžiningos konkurencijos ir rinkos veikimo.

  • Europos Komisija rado išeitį postų rokiruotei: naujas vaidmuo pradėjo grandininę kaitą

    Europos Komisija rado išeitį postų rokiruotei: naujas vaidmuo pradėjo grandininę kaitą

    Europos Komisijoje įsibėgėja seniai strigusi aukščiausių pareigūnų rokiruotė, kuri tapo įmanoma pritaikius vidinį sprendimą dėl vienos iš svarbiausių figūrų perkėlimo. Iki šiol pokyčius stabdė paprasta problema: nebuvo pakankamai tinkamų pozicijų, kad būtų galima „perstumdyti“ vadovus be institucinių ir procedūrinių kliūčių.

    Pagrindinis pokyčių taškas – už prekybos politiką atsakingos Generalinės direktorato vadovės Sabine Weyand karjeros posūkis. Pasak kelių su procesu susipažinusių šaltinių, jai sukurta nauja vyresniosios patarėjos pareigybė Europos Komisijos Generaliniame sekretoriate, kuri formaliai leidžia pradėti platesnę paskyrimų grandinę.

    Pagal šį planą Sabine Weyand realiai neturėtų dirbti Generaliniame sekretoriate – numatoma, kad ji bus komandiruota į Europos universitetinį institutą Florencijoje, kur užsiims dėstymu. Tuo pat metu ji išliks apmokama pagal Europos Sąjungos institucijų darbo užmokesčio taisykles, todėl sprendimas vertinamas kaip administracinė „apėjimo“ schema, leidžianti pajudinti įstrigusią sistemą.

    „Tai trijų krypčių muzikinės kėdės“, – sakė vienas Europos Sąjungos pareigūnas, apibūdindamas, kaip vienas paskyrimas automatiškai atlaisvina kitą poziciją ir sukuria domino efektą.

    S. Weyand pasitraukimas atveria kelią prekybos direktorato vadovavimą perimti Ditte Juul Jørgensen, iki šiol vadovavusiai energetikos sričiai. Jos perėjimas sukuria naują vakuumą energetikos vadovybėje, o šią vietą užpildo Céline Gauer, anksčiau dirbusi reformų ir investicijų generaline direktore.

    C. Gauer laikoma artima Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen bendražyge ir anksčiau buvo minima tarp kandidatų į įtakingą konkurencijos politikos vadovės poziciją. Vis dėlto šis postas galiausiai atiteko Anthony Whelan, o tai papildomai suformavo paskyrimų logiką ir galimas karjeros trajektorijas Komisijos viršūnėse.

    Rokiruotės grandinę užbaigia Declan Costello, iš ekonomikos ir finansų reikalų generalinio direktorato pereinantis į reformų ir investicijų sritį. Tai pirmas toks ryškesnis aukščiausio lygmens postų perstatymas nuo 2019 metais pradėjusios dirbti Ursulos von der Leyen vadovaujamos Komisijos kadencijos, todėl jis atidžiai stebimas ir dėl galimų politinių, ir dėl administracinių pasekmių.

    Europos Komisijos vidaus struktūroje tokie paskyrimai svarbūs ne tik personalo klausimu. Generaliniai direktoratai formuoja Europos Sąjungos politikos įgyvendinimo kryptį nuo prekybos derybų iki energetinio saugumo, o vadovų kaita dažnai reiškia ir skirtingą valdymo stilių, prioritetų akcentus bei santykių su valstybėmis narėmis dinamiką.

  • Europos Komisija: dėl biurokratijos kaltinkite nacionalines sostines, o ne Briuselį

    Europos Komisija: dėl biurokratijos kaltinkite nacionalines sostines, o ne Briuselį

    Europos Komisija ragina valstybių narių vyriausybes nustoti visą perteklinę biurokratiją priskirti Briuseliui. Pasak Komisijos, nemaža dalis naštos atsiranda ne dėl pačių ES taisyklių, o dėl to, kaip jos perkeliamos į nacionalinę teisę.

    Šis akcentas nuskambėjo pristatant planus atnaujinti Komisijos geresnio reglamentavimo gaires, kurios nustato, kaip ES institucijos rengia, vertina ir įgyvendina teisės aktus. Komisija teigia, kad būtent nacionaliniai „priedai“ dažnai pabrangina atitiktį ir apsunkina verslo veiklą.

    Kas yra „aukso danga“?

    Komisija daug dėmesio skiria vadinamajam taisyklių „pertekliniam išpūtimui“, kai valstybės narės į ES reikalavimus įrašo papildomas sąlygas, procedūras ar dokumentus. Briuselis pabrėžia, kad tokia praktika kelia kliūčių, didina kaštus ir fragmentuoja bendrąją rinką.

    „Kai valstybės narės prie ES taisyklių prideda papildomų reikalavimų, tai kuria barjerus, didina sąnaudas ir skaldo bendrąją rinką“, – sakė už ekonomikos klausimus atsakingas eurokomisaras Valdis Dombrovskis.

    Verslo spaudimas ir konkurencingumo klausimas

    Pastaraisiais metais, po energetikos kainų šuolių ir lėtesnio augimo, verslo organizacijos vis aktyviau ragina mažinti administracinę naštą. Diskusijos apima platų spektrą nuo pramonės leidimų, atliekų ir taršos reikalavimų iki pesticidų bei skaitmeninio reguliavimo.

    Komisija pripažįsta, kad ES, ilgą laiką buvusi viena įtakingiausių pasaulio reguliavimo sistemų kūrėjų, dabar susiduria su politiniu spaudimu dėl konkurencingumo. Įmonės vis dažniau lygina ES aplinką su Jungtinėmis Valstijomis ir Kinija, kur kai kuriuose sektoriuose reguliavimas laikomas mažiau varžančiu.

    Pažadas mažinti naštą ir kritika dėl skubos

    Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen yra įsipareigojusi mažinti biurokratiją verslui 25 proc. ir siekti, kad iki 2029 metų administracinės sąnaudos ES mastu sumažėtų maždaug 37,7 milijardo eurų per metus. Viena priemonių – vadinamieji omnibus pasiūlymai, kuriais peržiūrimi galiojantys teisės aktai ir šalinami pertekliniai reikalavimai.

    Kartu Komisija nori peržiūrėti ir patį teisėkūros procesą, įskaitant poveikio vertinimų apimtį ir viešų konsultacijų trukmę. Tai kelia nevyriausybinių organizacijų, profesinių sąjungų ir akademinės bendruomenės nerimą, kad sprendimai gali tapti mažiau skaidrūs, o naujų taisyklių poveikis – išanalizuotas paviršutiniškiau.

    Komisija tikina į kritiką atsižvelgsianti ir žada vertinti kiekvieno atvejo skubą bei galimą žalą, jei sprendimai būtų atidėti. Tačiau pagrindinė žinutė valstybėms narėms išlieka aiški: jei nacionaliniu lygmeniu atsiranda papildomų „priedų“, atsakomybė dėl jų neturėtų būti automatiškai permetama Briuseliui.

  • ES lyderiai sureagavo į išpuolį prieš Trumpą: ką tai keičia NATO ir karo Artimuosiuose Rytuose fone

    ES lyderiai sureagavo į išpuolį prieš Trumpą: ką tai keičia NATO ir karo Artimuosiuose Rytuose fone

    Po šaudymo incidento Vašingtone, įvykusio prie Baltųjų rūmų žurnalistų asociacijos (WHCA) metinės vakarienės, Europos Sąjungos lyderiai skubiai išreiškė paramą JAV prezidentui Donaldui Trumpui. JAV pareigūnai pranešė, kad sulaikytas 31 metų įtariamasis, o aukų išvengta.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen socialiniame tinkle „X“ teigė kalbėjusi su JAV prezidentu ir pabrėžė, kad politiniam smurtui demokratijose nėra vietos. Prie pasmerkimo prisidėjo ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas bei Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.

    „Politiniam smurtui nėra vietos mūsų demokratijose“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Incidentas trumpam užgožė įtampas tarp Vašingtono ir kai kurių Europos sostinių, tačiau platesnis fonas išlieka sudėtingas. JAV užsienio politikoje dominuoja karas Artimuosiuose Rytuose ir derybų dėl regiono saugumo paieškos, o Europoje šie procesai vertinami per energetikos, migracijos ir saugumo rizikų prizmę.

    Tuo pat metu viešojoje erdvėje eskaluojamos diskusijos dėl NATO vienybės ir sąjungininkų įsipareigojimų, įskaitant ginčus dėl gynybos finansavimo ir paramos įvairioms karinėms operacijoms. Diplomatai pripažįsta, kad tokie incidentai JAV viduje gali paveikti politinį klimatą, tačiau formali transatlantinė darbotvarkė dėl to nesustoja.

    JAV prezidentas atmetė prielaidas, kad ginkluotas išpuolis galėtų būti tiesiogiai susijęs su Artimųjų Rytų karu, ir pareiškė, kad tai nepakeis jo kurso. Saugumo ekspertai pabrėžia, kad aukščiausių pareigūnų apsauga JAV yra daugiasluoksnė, tačiau rizikos vertinimai po kiekvieno tokio įvykio paprastai peržiūrimi.

    Kitoje Europos darbotvarkės pusėje išliko ir Rusijos karas prieš Ukrainą. Minint 40-ąsias Černobylio katastrofos metines, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusiją keliančia branduolinio saugumo grėsmes, teigdamas, kad virš zonos fiksuojami dronai ir išpuoliai tęsiasi.

    „Pasaulis neturi leisti, kad toks branduolinis terorizmas tęstųsi“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Vokietijoje tuo pat metu stiprėja susirūpinimas dėl kibernetinių ir informacinių atakų: šalies institucijos aiškinasi incidentus, susijusius su bandymais apgauti politikus per susirašinėjimo programėlę „Signal“. Kibernetinio saugumo specialistai įspėja, kad socialinė inžinerija ir prisijungimų perėmimas išlieka viena dažniausių taktikų, o politikų ir valstybės tarnautojų paskyros yra ypač patrauklus taikinys.

    Tuo metu Briuselis ruošiasi naujam etapui santykiuose su Budapeštu po politinių pokyčių Vengrijoje. Į Briuselį atvykti turintis opozicijos lyderis Péteras Magyaras žada pradėti derybas dėl įšaldytų ES lėšų atlaisvinimo, o jo komanda signalizuoja apie griežtesnį požiūrį į galimą lėšų nutekinimą ir pinigų plovimo rizikas.

    Bendra kryptis Europoje išlieka aiški: didėjant geopolitiniam neapibrėžtumui, lyderiai siekia demonstruoti stabilumą ir institucijų atsparumą, kartu stiprindami saugumo priemones tiek fizinėje, tiek skaitmeninėje erdvėje. Vašingtono incidentas tapo dar vienu priminimu, kad politinis smurtas ir hibridinės grėsmės šiandien veikia paraleliai.