CP v2

Tag: Ursula von der Leyen

  • ES kirto socialiniams tinklams: vaikams iki 13 metų – tik su tėvų priežiūra ir ribotu laiku

    ES kirto socialiniams tinklams: vaikams iki 13 metų – tik su tėvų priežiūra ir ribotu laiku

    Komisija svarsto bendrą amžiaus ribą

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Briuselyje paragino stiprinti vaikų apsaugą internete ir kurti vieningesnę ES politiką. Tarp svarstomų krypčių – aiški minimalaus amžiaus riba naudojimuisi socialiniais tinklais, dažniausiai minima 13 metų riba.

    Pasak jos, vis daugiau argumentų rodo, kad dabartinės priemonės neužtikrina pakankamos apsaugos, o platformų savireguliacija realių pokyčių dažnai neatneša. ES institucijos vis dažniau kalba apie būtinybę suvienodinti taisykles, kad jos galiotų visose valstybėse narėse.

    Ką tai reikštų vaikams ir tėvams?

    Siūlymų esmė – mažesni nei 13 metų vaikai socialiniais tinklais galėtų naudotis tik su tėvų priežiūra ir ribotą laiką. Taip pat svarstoma etapinė tvarka, kai skirtingoms amžiaus grupėms būtų taikomos nevienodos prieigos ir turinio kontrolės priemonės.

    Praktiškai tai galėtų reikšti griežtesnį amžiaus patvirtinimą, pritaikytas privatumo nuostatas nepilnamečiams ir apribotus algoritminius rekomendavimus. ES jau turi teisinį pagrindą didinti platformų atsakomybę, o nauji sprendimai būtų dėliojami ant jau galiojančių reikalavimų.

    Kodėl tai keliama dabar?

    Vaikų saugumo internete tema ES aštrėja dėl augančio ekranų laiko ir su tuo siejamų rizikų, tarp jų patyčių, žalingo turinio bei psichosocialinių sunkumų. Viešojoje erdvėje taip pat akcentuojama, kad dalis vaikų kasdien prie ekranų praleidžia 4–7 valandas.

    Diskusijose minimi ir tyrimai, rodantys, kad reikšminga dalis nepilnamečių internete susiduria su emociniais ar psichosocialiniais iššūkiais. Šią kryptį palaiko ir dalis akademinės bendruomenės, pabrėžianti, kad vien tik tėvų kontrolės priemonių nepakanka, jei platformų dizainas skatina ilgą naudojimą.

    „Turime imtis veiksmų, kad vaikų apsauga internete būtų reali, o taisyklės būtų aiškios ir vienodos visoje Europoje“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Europos Komisija pabrėžia ir didžiųjų technologijų bendrovių atsakomybę pagal jau galiojančius ES teisės aktus, įskaitant Skaitmeninių paslaugų aktą. Nurodoma, kad rekomendacijos dar bus analizuojamos, o pirmųjų konkretesnių teisėkūros pasiūlymų artimiausiu metu tikėtis neverta.

  • Rutte ir von der Leyen įspėja: NATO laukia lūžis, jei Europa neatlaikys be JAV skėčio

    Rutte ir von der Leyen įspėja: NATO laukia lūžis, jei Europa neatlaikys be JAV skėčio

    NATO siunčia žinią Europai

    Ankaroje susirinkę NATO lyderiai išgirdo aiškią žinutę: Aljansas turi tapti labiau europietiškas, kad ilgainiui mažėtų priklausomybė nuo JAV saugumo garantijų. Apie tai kalbėjo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.

    Jų teigimu, transatlantinis ryšys išlieka esminis, tačiau Europa privalo prisiimti didesnę atsakomybę už savo gynybą. Tam, pasak jų, reikia spartesnių investicijų ir greitesnio europinės gynybos pramonės įsibėgėjimo.

    Interoperabilumas ir darbų pasidalijimas

    Ursula von der Leyen pabrėžė, kad glaudus Europos Sąjungos ir NATO bendradarbiavimas yra būtinas, bet tam reikia užtikrinti pajėgų ir technikos suderinamumą. Praktikoje tai reiškia bendrus standartus, lengvesnį bendrų pirkimų įgyvendinimą ir efektyvesnį pajėgų veikimą kartu.

    „Kad išliktume transatlantiniai, turime tapti labiau europietiški“, – sakė Markas Rutte.

    NATO vadovas akcentavo aiškų institucijų vaidmenų pasidalijimą: NATO rūpinasi vadovavimo struktūra, gebėjimais ir standartais, o Europos Sąjunga turi svarų vaidmenį pramonės, investicijų ir reguliavimo srityse. Šis modelis, jo vertinimu, leidžia greičiau didinti realius karinius pajėgumus.

    Skirtingi tempai ir pinigų klausimas

    Pasak M. Rutte, Europa nebegali išlikti pernelyg priklausoma nuo JAV, todėl „stipresnė Europa stipresnėje NATO“ tampa strategine būtinybe. Priminta, kad 23 iš 27 Europos Sąjungos valstybių yra NATO narės, todėl sprendimai vienoje struktūroje neišvengiamai veikia kitą.

    Tekste pažymima, kad dalis valstybių, tarp jų Lenkija, Baltijos šalys ir Šiaurės šalys, gynybos finansavimą didina itin sparčiai, artėdamos prie naujai keliamo 5 proc. BVP tikslo. Tuo metu Ispanija, Belgija, Liuksemburgas ir Čekija, vertinant viešai skelbiamus įsipareigojimus, juda lėčiau.

    Ursula von der Leyen pristatė Europos Komisijos siūlomus finansinius instrumentus gynybos pajėgumams auginti: iki 150 000 000 000 eurų pagal SAFE paskolų programą ir dar apie 135 000 000 000 eurų, numatomų kitame Europos Sąjungos biudžete. Jos teigimu, šios lėšos turi ne tik stiprinti saugumą, bet ir kurti darbo vietas bei skatinti mokslinius tyrimus Europoje.

    Grėsmės fonas ir pramonės mobilizacija

    Fone minimos augančios įtampos transatlantiniu mastu, siejamos su JAV sprendimais dėl Irano ir laipsnišku dalies JAV karinių pajėgumų mažinimu Europoje. Europos šalys, anot teksto, siekia įrodyti Vašingtonui, kad yra pasirengusios didinti savo indėlį ir greičiau finansuoti gynybą.

    „Turime apsiginti. Tai yra pirmoji kiekvienos vyriausybės užduotis, o grėsmė yra reali“, – sakė Markas Rutte.

    NATO generalinis sekretorius teigė, kad reikia didžiulio šuolio visoje gynybos pramonės bazėje abiejose Atlanto pusėse, nes Rusija, jo žodžiais, yra mobilizavusi ekonomiką karui. Jis taip pat įspėjo neignoruoti bendradarbiavimo, kurį Rusija palaiko su Šiaurės Korėja, Iranu ir Kinija, ir ragino vertinti situaciją be naivumo.

  • ES biudžeto mūšis: 2 trilijonai eurų ir nauji mokesčiai – kas laukia jūsų sąskaitų?

    ES biudžeto mūšis: 2 trilijonai eurų ir nauji mokesčiai – kas laukia jūsų sąskaitų?

    Europos Sąjungos institucijos Briuselyje didina spaudimą valstybėms narėms dėl naujo ilgalaikio biudžeto, kurio derybos tampa vienomis politiškai jautriausių pastaraisiais metais. Europos Komisija ragina šalis sutarti ne tik dėl išlaidų, bet ir dėl naujų pajamų šaltinių, vadinamų nuosavais ištekliais.

    Diskusijos vyksta, kai ES sostinėse ryškėja dvi stovyklos: vadinamosios taupiosios šalys siekia mažesnio biudžeto ir griežtesnių prioritetų, o sanglaudos šalininkės gina tradicines eilutes, tokias kaip žemės ūkis ir regioninė parama. Komisija perspėja, kad per mažas bendras biudžetas nebūtinai reikštų mažesnę naštą mokesčių mokėtojams, nes dalį išlaidų tektų perkelti į nacionalinius biudžetus.

    „Turime nepamiršti ryšio tarp taupaus biudžeto ir modernaus biudžeto“, – sakė už biudžetą atsakingas eurokomisaras Piotras Serafinas.

    Europos Komisija dar 2025 metais pateikė beveik 2 trilijonų eurų septynerių metų biudžeto projektą. Jame didesnis dėmesys skiriamas konkurencingumui ir gynybai, o kai kurioms tradicinėms programoms siūloma santykinai mažesnė dalis, todėl konfliktas tarp naujų ir senų prioritetų tik aštrėja.

    Artėjant 2027 metų rinkimų ciklui keliose didžiosiose valstybėse, didėja spaudimas politinį susitarimą pasiekti iki metų pabaigos. Deryboms svarbus ir terminas, nes ilgalaikio biudžeto patvirtinimas paprastai reikalauja sudėtingų kompromisų tarp valstybių ir institucijų, o vėlavimai gali trikdyti programų planavimą.

    Nuosavi ištekliai: kur stringa susitarimas

    Vienas pagrindinių akligatvio taškų yra nuosavi ištekliai, tai yra ES masto pajamos, kurios mažintų priklausomybę nuo nacionalinių įnašų. Komisija pabrėžia, kad be naujų pajamų srautų suderinti didesnes ambicijas gynyboje, pramonėje ir inovacijose bus sunku.

    Į pradinį paketą Komisija buvo įtraukusi kelis galimus šaltinius, tarp jų pajamas, susijusias su apyvartinių taršos leidimų sistema, anglies dioksido pasienio korekciniu mechanizmu, neperdirbtomis elektronikos atliekomis, tabako akcizais ir įmonių apmokestinimu. Dalis šių siūlymų sulaukė ryškaus pasipriešinimo, nes šalys skirtingai vertina poveikį savo pramonei, vartojimui ir biudžetams.

    Europos Parlamentas savo ruožtu kelia papildomas idėjas, tokias kaip mokestis lošimams, skaitmeninis mokestis ir kapitalo prieaugio apmokestinimas kriptoturto sandoriuose. Europos Komisija yra vertinusi, kad tokios priemonės teoriškai galėtų atnešti iki maždaug 11 milijardų eurų per metus, tačiau politinis pritarimas joms kol kas nėra užtikrintas.

    Gynyba tampa kertiniu argumentu

    Komisija šį kartą ypač akcentuoja saugumo dimensiją, nes gynybos finansavimas ir pramonės pajėgumų stiprinimas tampa strateginiu prioritetu. Tai reiškia, kad biudžeto derybose vis dažniau kalbama ne vien apie skaičius, bet ir apie ES gebėjimą greitai reaguoti į krizes, finansuoti bendrus pirkimus bei stiprinti karinį mobilumą.

    „Ar mes rimtai žiūrime į galimo karo grėsmę?“ – sakė už gynybą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius.

    Tuo pat metu dalis šalių baiminasi, kad nauji ES mokesčiai ar rinkliavos gali tapti politiniu taikiniu vidaus politikoje, ypač prieš rinkimus. Viena skeptiškiausių, kaip teigiama derybose dalyvaujančių šaltinių vertinimu, išlieka Švedija, argumentuojanti, kad nuosavi ištekliai gali neproporcingai padidinti turtingesnių valstybių finansinę naštą.

    Europos investicijų banko vadovė Nadia Calviño konferencijoje pabrėžė, kad ambicingas biudžetas be naujų pajamų praktiškai neįmanomas. Jos teigimu, jei ES lyderiai nori didesnių tikslų, jiems teks pritarti ir platesniam nuosavų išteklių krepšeliui, kuris leistų mažinti spaudimą nacionaliniams biudžetams.

    Artimiausias svarbus politinis etapas numatomas Europos Vadovų Taryboje rudenį. Iki tol Komisija sieks pakeisti bendrą derybų nuotaiką ir įtikinti skeptikus, kad naujų pajamų paieška yra ne papildoma našta, o būdas finansuoti bendras strategines užduotis efektyviau ir su mažesniu dubliavimu nacionaliniu lygmeniu.

  • Europa turi 37 trln. eurų santaupų, bet verslui pinigai nepasiekia: kas stringa?

    Europa turi 37 trln. eurų santaupų, bet verslui pinigai nepasiekia: kas stringa?

    37 trln. eurų paradoksas

    Europos Sąjungoje gyventojų santaupos siekia apie 37 trln. eurų, tačiau sparčiausiai augančioms įmonėms kapitalo dažnai pritrūksta. Dėl to dalis Europos technologijų ir finansinių paslaugų bendrovių vis dažniau renkasi JAV biržas, kur investuotojų bazė gilesnė, o sandoriai paprastesni.

    Toks pasirinkimas tapo ryškiu signalu Briuseliui: net ir turint milžinišką taupymo potencialą, pinigai ne visada virsta investicijomis į vietos verslus. ES institucijos pripažįsta, kad konkurencingumui, gynybai ir DI plėtrai reikės gerokai daugiau privačių investicijų nei iki šiol.

    Kodėl JAV rinkos traukia labiau

    Pagrindinė problema – Europos kapitalo rinka išlieka fragmentuota: taisyklės, priežiūros praktika ir administracinės procedūros skiriasi tarp valstybių. Net kai reguliavimas formaliai panašus, jo taikymas gali skirtis, todėl tarpvalstybinis finansavimas brangsta ir lėtėja.

    Dėl šios priežasties Europos įmonės tradiciškai labiau priklausomos nuo bankų kreditavimo, o ne nuo akcijų ar obligacijų rinkų. JAV situacija priešinga: vieninga rinka, didesnis investuotojų aktyvumas ir paprastesnė priežiūros architektūra leidžia greičiau pritraukti kapitalą augimui.

    „Mums reikia labiau diversifikuotų finansavimo šaltinių, kad įmonės galėtų augti ne vien per bankų kreditą“, – sakė Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos vadovė Verena Ross.

    Kas planuojama Europoje

    ES pastaraisiais metais didina spaudimą kurti labiau integruotą kapitalo rinką, kuri leistų santaupas nukreipti į investicijas visame bloke. Šis tikslas siejamas su taupymo ir investicijų sąjungos paketu, kuriuo siekiama lengvinti kapitalo judėjimą, mažinti barjerus ir didinti gyventojų dalyvavimą finansų rinkose.

    Politinis argumentas paprastas: be didesnių investicijų Europa rizikuoja atsilikti konkurencinėje kovoje su JAV ir Kinija, ypač strateginiuose sektoriuose. Mario Draghi parengtoje ES konkurencingumo analizėje pabrėžiama, kad reikalingos šimtų milijardų eurų kasmetinės investicijos, jog būtų išlaikytas augimas, inovacijos ir atsparumas.

    „Tai arba padarysime, arba laukia lėta agonija“, – perspėjo Mario Draghi, kalbėdamas apie ilgalaikį Europos ekonominės pozicijos silpnėjimą dėl struktūrinių problemų, įskaitant rinkų susiskaidymą.

    Kodėl susitarti taip sunku

    Nors bendras tikslas plačiai pripažįstamas, derybos stringa ties techninėmis ir nacionalinių interesų detalėmis. Viena jautriausių temų – kapitalo rinkų priežiūros centralizavimas ir dalies galių perdavimas ES lygio institucijoms, ypač ESMA.

    Didžiosios ES ekonomikos yra siūliusios stiprinti bendrą priežiūrą, tačiau šalys skirtingai vertina, kiek suvereniteto jos pasirengusios atiduoti. Skiriasi ir kapitalo rinkų kultūra: vienur gyventojai aktyviau investuoja, kitur santaupos dažniau laikomos indėliuose, todėl politinė rizika ir reformų tempas nevienodi.

    Vis dėlto Briuselis akcentuoja, kad pažanga neišvengiama: integruotesnė rinka turėtų palengvinti finansavimą įmonėms, pritraukti daugiau tarptautinių investuotojų ir ilgainiui sustiprinti euro vaidmenį pasaulyje. Klausimas lieka ne ar, o kada ir kokiu greičiu Europa sugebės paversti santaupas realiu augimo varikliu.

  • Danija pirmoji užbaigė ES Ekonomikos gaivinimo planą: Europos Komisija patvirtino paskutinę išmoką

    Danija tapo pirmąja Europos Sąjungos valstybe nare, visiškai įgyvendinusia nacionalinį Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Europos Komisija pranešė davusi žalią šviesą išmokėti penktą ir paskutinę lėšų dalį.

    Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, kad šalis įvykdė visus plane numatytus tikslus. Danijos atvejis išsiskiria tuo, kad didelė priemonių dalis buvo nukreipta į transporto ir šildymo sektorių dekarbonizaciją.

    „Danija pasiekė savo tikslus“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Pagal planą Danija sumažino lengvatų ir registracijos mokesčių naštą nulinės emisijos automobiliams, o tai 2021–2025 metais apėmė apie 250 000 transporto priemonių. Taip pat buvo finansuotas šildymo sistemų keitimas: beveik 28 000 namų ūkių atsisakė naftos ar dujinių katilų ir perėjo prie šilumos siurblių arba prisijungė prie centralizuoto šildymo.

    Visiškas plano įgyvendinimas reiškia, kad Danija įvykdė visas suplanuotas reformas ir investicijas, susietas su mokėjimais. Bendrai Kopenhaga turėjo panaudoti 1,63 mlrd. eurų negrąžintinų dotacijų ir įgyvendinti 79 įsipareigojimus, o paskutinė išmoka sudaro apie 359 mln. eurų.

    Ekonomikos gaivinimo priemonė, sukurta reaguojant į COVID-19 pandemiją, artėja prie užbaigimo: valstybės narės planuose numatytas priemones turi įgyvendinti iki rugpjūčio pabaigos, o prašymus dėl mokėjimų gali teikti iki rugsėjo pabaigos. Ši tvarka reiškia, kad likę mėnesiai taps kritiškai svarbūs šalims, kurios dar nėra pasiekusios esminių tarpinių rodiklių.

    Danijos planas buvo gerokai mažesnės apimties nei didžiausių paramos gavėjų, tokių kaip Italija ar Ispanija, o taip pat ir Lenkija. Vis dėlto įsipareigojimų apimtis ir jų įgyvendinimo tempas rodo, kad sėkmę lemia ne vien suma, bet ir administracinis pasirengimas, aiškus projektų portfelis bei gebėjimas laiku pasiekti su reformomis susietus rodiklius.

    Bendra Ekonomikos gaivinimo priemonės suma siekia 577 mlrd. eurų, iš kurių 360 mlrd. eurų sudaro dotacijos, o 217 mlrd. eurų – paskolos. Lėšas Europos Komisija pritraukia tarptautinėse kapitalo rinkose, o Europos Sąjunga šį skolintą finansavimą planuoja pradėti grąžinti nuo 2028 metų.

  • Europos technologijų lyderiai prašo tiesioginės linijos su von der Leyen: siekia mažiau reguliavimo

    Europos technologijų lyderiai prašo tiesioginės linijos su von der Leyen: siekia mažiau reguliavimo

    Didžiosios Europos pramonės ir technologijų bendrovės siekia nuolatinio, tiesioginio dialogo su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. Įmonių vadovai tvirtina, kad taip Briuselio sprendimai būtų priimami greičiau, o taisyklės iš anksto būtų kuriamos paprasčiau.

    Iniciatyvoje dalyvauja tokių bendrovių kaip „Airbus“, „ASML“, „Ericsson“, „Mistral“, „Nokia“, „SAP“ ir „Siemens“ vadovai. Jie buriasi į nuolatinį formatą, vadinamą European Tech Creators, ir akcentuoja, kad Europa turi mažinti administracinę naštą bei spartinti bendrosios rinkos užbaigimą.

    Ko prašo verslo vadovai

    Nyderlandų lustų įrangos milžinės „ASML“ vadovas Christophe Fouquet pabrėžė, kad sudėtingos politikos vėliau supaprastinti nepavyksta taip greitai, kaip reikalauja rinka. Jo teigimu, geriau iš karto priimti tikslesnes taisykles, nes technologijų sektorius juda per greitai, kad lauktų ilgų pataisų ciklų.

    Diskusijose keliami keli konkretūs klausimai: mažiau perteklinio reguliavimo, lankstesnės susijungimų taisyklės ir didesnės galimybės Europos įmonėms augti iki masto, leidžiančio konkuruoti su Jungtinių Valstijų ir Kinijos rinkos žaidėjais. Bendrovių vadovai argumentuoja, kad fragmentuota rinka ir skirtingos nacionalinės taisyklės trukdo investicijoms bei technologijų plėtrai.

    DI lenktynės ir laiko spaudimas

    Ypač daug dėmesio skiriama dirbtinio intelekto plėtrai, kurioje, pasak verslo atstovų, sprendimų tempas tampa kritinis. „Mistral“ vienas iš įkūrėjų Arthur Mensch teigė, kad DI srityje dveji metai gali reikšti prarastą konkurencinį langą, todėl Europa turi trumpinti kelią nuo politinių idėjų iki realaus įgyvendinimo.

    Įmonių vadovai taip pat pabrėžia debesijos, duomenų centrų, puslaidininkių ir programinės įrangos svarbą, nes šiose srityse Europos priklausomybė nuo išorinių tiekėjų laikoma strategine rizika. Šis argumentas dera su platesnėmis Europos Komisijos pastangomis stiprinti technologinį savarankiškumą ir pramonės atsparumą.

    Kritika dėl artumo pramonei

    Von der Leyen antrosios kadencijos pradžioje akcentuoja pramonę palaikančią darbotvarkę, tačiau kai kurie sprendimai sulaukia kritikos dėl galimų interesų konfliktų. Viešojoje erdvėje diskutuota ir apie tai, ar Komisija nepersveria svarstyklių į didžiųjų korporacijų pusę, kai į patariamąsias roles kviečiami aukšto rango pramonės atstovai.

    Vis dėlto iniciatyvos dalyviai tvirtina, kad reguliarus dialogas nėra bandymas apeiti demokratines procedūras, o siekis padėti institucijoms priimti praktiškesnius sprendimus. Jų teigimu, jei Europa nori išlaikyti pramoninį konkurencingumą, jai reikia ne tik ambicingų strategijų, bet ir greitesnio, labiau prognozuojamo reguliavimo.

  • Nuo G7 Eviane iki Briuselio: užkulisinė diplomatinė savaitė ir netikėtas ES skambutis Rusijai

    Nuo G7 Eviane iki Briuselio: užkulisinė diplomatinė savaitė ir netikėtas ES skambutis Rusijai

    Europos sostinėse pastaroji savaitė priminė diplomatijos sprintą: nuo G7 susitikimo Prancūzijos Eviane iki įkaitusio Briuselio, kur Europos Vadovų Taryba derino pozicijas dėl Ukrainos karo, sankcijų ir tolesnių saugumo garantijų. Šį kartą užkulisiuose išryškėjo dvi linijos: Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pastangos sutelkti sąjungininkus ir naujas ES bandymas neprarasti balso kalbantis apie galimas derybas.

    G7 susitikime Eviane vienu iš svarbiausių rezultatų tapo politinis signalas, kad parama Ukrainai išlieka darbotvarkės centre, o spaudimas Rusijai nemažėja. Europos diplomatai tai vertino kaip bandymą išvengti ankstesnių viršūnių susitikimų scenarijaus, kai nesutarimai tarp sąjungininkų nustelbdavo bendrus sprendimus.

    Greta Ukrainos temos ryškėjo ir platesnis kontekstas: energetikos rinkų jautrumas geopolitinėms įtampoms ir didžiųjų valstybių noras užkirsti kelią naujam eskalacijos ratui Artimuosiuose Rytuose. Tokie sprendimai Europai svarbūs ne tik politiškai, bet ir ekonomiškai, nes naftos bei dujų kainų svyravimai tiesiogiai atsiliepia infliacijai ir pramonės konkurencingumui.

    Netikėtas kanalas su Maskva

    Didžiausią diskusiją Briuselyje sukėlė žinia, kad Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa inicijavo diplomatinį kontaktą su Rusija, o apie jį iš anksto nebuvo plačiai informuotos visos ES valstybės narės. Nors pats kontaktas formaliai nereiškia derybų pradžios, daliai sostinių jis pasirodė kaip nukrypimas nuo po plataus masto invazijos į Ukrainą įtvirtintos praktikos riboti ryšius su Kremliumi.

    ES diplomatijoje tokie kanalai dažnai vertinami kaip instrumentas, o ne nuolaida: jie gali būti reikalingi krizių valdymui, apsikeitimui technine informacija ar signalų perdavimui, ypač kai sprendžiami Europos saugumo architektūros klausimai. Kita vertus, bet koks kontaktas su Maskva tampa politiškai jautrus, nes Rusija jį gali išnaudoti propagandiškai, pateikdama kaip Vakarų „nuovargio“ ar spaudimo mažėjimo įrodymą.

    Kodėl laikas dabar?

    Diskusijos dėl kontaktų su Rusija atsinaujino ir dėl pasikeitusio tarptautinio fono: JAV politika Rusijos atžvilgiu gali būti mažiau nuspėjama, o europiečiai vis dažniau akcentuoja, kad sprendimai dėl taikos Europoje negali būti priimami be Europos. Tai reiškia, kad ES ieško būdų turėti ne tik poziciją, bet ir realius svertus bei komunikacijos mechanizmus.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pastaraisiais mėnesiais taip pat ragino partnerius išlaikyti spaudimą Rusijai ir kartu būti pasirengusiems procesams, kurie leistų patikrinti Maskvos ketinimus. Tokia taktika siekia vieno tikslo: parodyti, ar Rusija iš tiesų pasirengusi rimtam dialogui, ar tik ieško pauzės persigrupuoti.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen viešai yra pabrėžusi, kad bet kokie svarstymai apie derybų mandatą galimi tik tuomet, jei procesą veda Ukraina ir jei jis neprieštarauja jos saugumo interesams. Briuselyje tai verčiama į praktinį klausimą: kas ES vardu turėtų sėdėti prie stalo, jei derybų formatas apskritai atsirastų.

    Kas kalbės Europos vardu?

    Ši dilema nėra vien protokolinė. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas atstovauja 27 valstybių narių politinei krypčiai, ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas koordinuoja bendrą užsienio politiką, o didžiosios Europos valstybės, turinčios karinių pajėgumų ir galinčios prisidėti prie saugumo garantijų, neišvengiamai siekia lemiamo vaidmens.

    Tokioje sandaroje Costa inicijuotas kontaktas tapo katalizatoriumi viešai diskusijai, kuri anksčiau dažnai vykdavo tik kabinetuose. Pagrindinis klausimas, kurį kelia diplomatai, lieka tas pats: kokiam tikslui ES naudos komunikacijos kanalą, kaip išvengs vidinių nesutarimų ir kaip užtikrins, kad bet koks procesas stiprintų, o ne silpnintų paramą Ukrainai.

    Kol kas Briuselis siunčia signalą, kad kontaktas savaime nėra krypties keitimas. Tačiau jis rodo, jog ES rengiasi scenarijams, kuriuose vien sankcijų ir paramos paketų nepakaks, o reikės ir koordinuotos politinės strategijos, apimančios spaudimą, atgrasymą ir aiškų planą, kas ir kaip atstovaus Europai, jei skambučiai taps reguliaria praktika.

    „Atidaryti diplomatinį kanalą nereiškia pradėti derybas, tačiau be kanalo Europa rizikuoja būti nustumta į šalį“, – sakė ES diplomatinėse diskusijose dalyvaujantis pareigūnas.

  • Europos Komisija ruošia diversifikavimo priemonę: kaip ji keistų prekybą su Kinija ir verslą

    Europos Komisija ruošia diversifikavimo priemonę: kaip ji keistų prekybą su Kinija ir verslą

    Komisija ruošia naują instrumentą

    Europos Komisija rengia naujus prekybos gynybos įrankius, skirtus reaguoti į makroekonominius disbalansus, ypač augantį Europos Sąjungos prekybos deficitą su Kinija. Apie tai birželio 19 dieną po Europos Vadovų Tarybos susitikimo Briuselyje kalbėjo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

    Jos teigimu, per pastaruosius metus ES jau sukūrė platų priemonių rinkinį, tačiau dabar esą reikia jį naudoti aktyviau ir strategiškiau. Akcentuojama, kad tikslas nėra nutraukti ryšius, o sumažinti rizikas ir stiprinti Europos interesų apsaugą.

    „Europa jau sukūrė platų priemonių rinkinį. Dabar turime jį taikyti proaktyviau ir strategiškiau, kad apgintume Europos interesus“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Kas yra diversifikavimo priemonė?

    Vienas aptariamų sprendimų yra diversifikavimo priemonė, kuri būtų taikoma ne konkrečiai valstybei, o tam tikriems sektoriams ir kritinėms tiekimo grandinėms. Idėja siejama su praktine problema: įmonių tiekimo diversifikavimas, ypač kritinių komponentų, vyksta per lėtai.

    Pagal ankstyvas diskusijas, instrumentas galėtų skatinti arba net įpareigoti verslą svarbiausių dalių ir žaliavų tiekimą paskirstyti taip, kad nebūtų priklausomybės nuo vienos ar dviejų šalių. Tai turėtų sumažinti riziką, kad tiekimo „siaurieji taškai“ bus panaudoti ekonominiam spaudimui ar politiniam šantažui.

    ES lyderiai: deficitas tapo problema

    Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa pabrėžė, kad dabartinė padėtis, jo vertinimu, nebegali tęstis. Diskusijose akcentuota, jog ES sieks de-risking, o ne decoupling, tačiau kartu reikalauja apčiuopiamų rezultatų dialoge su Pekinu.

    Viešai įvardyta ir deficito dinamika: buvo teigiama, kad ES prekybos deficitas su Kinija yra maždaug 1 milijardas eurų per dieną. Politinis signalas aiškus: jeigu vien dialogo nepakanka, Briuselis ieškos priemonių greitesnei reakcijai.

    „Mūsų strategija aiški: rizikos mažinimas, o ne atsiejimas, kartu palaikant dialogą. Tačiau 1 milijardas eurų prekybos deficito per dieną yra tiesiog netvaru“, – sakė António Costa.

    Vienybės testas: skirtingi interesai ES viduje

    Ne visos ES valstybės narės vienodai vertina griežtesnę prekybos liniją Kinijos atžvilgiu. Vokietija išlieka jautri bet kokiems žingsniams, kurie galėtų išprovokuoti atsakomąsias priemones, nes jos pramonė stipriai remiasi eksportu į Kiniją.

    Tuo metu kai kurios šalys, tarp jų ir Ispanija, siekia išlaikyti Kinijos investicijų srautus ir dažniau pasisako už atsargesnę retoriką. Diplomatinėse diskusijose pabrėžiama, kad dialogo kanalo išsaugojimas gali tapti dar svarbesnis, jei globali prekybos aplinka toliau aštrės.

    „Norime modernizuoti šias prekybos priemones, o Komisija turi mandatą reaguoti greičiau ir apsaugoti“, – sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

    Ursula von der Leyen taip pat pripažino, kad tikrasis išbandymas bus sprendimų įgyvendinimas, kai teks rinktis tarp ekonominių interesų ir politinės rizikos. Pasak jos, didėjant spaudimui, instrumentai bus naudojami dažniau, nes poreikis „perbalansuoti skaičius“ tik auga.

    „Spaudimas didelis. O kai spaudimas didelis, instrumentas bus naudojamas, nes jo reikia. Skaičiai kalba patys už save“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Kol kas Europos Komisija neįvardijo tikslios datos, kada pristatys naujus prekybos gynybos instrumentus. Tačiau ES pareigūnai yra užsiminę, kad realistiškas momentas gali būti rugsėjį, kai paprastai skelbiamos pagrindinės politinės gairės ateinantiems metams.

  • ES ir Pietų Korėja pasirašė skaitmeninės prekybos susitarimą: kas keisis verslui ir gynybai

    ES ir Pietų Korėja pasirašė skaitmeninės prekybos susitarimą: kas keisis verslui ir gynybai

    Europos Sąjunga ir Pietų Korėja 2026 metų birželio 10 dieną Briuselyje vykusiame viršūnių susitikime pasirašė skaitmeninės prekybos susitarimą, kuris turėtų supaprastinti įmonių veiklą abiejose rinkose. Ceremonijoje dalyvavo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa ir Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae-myung.

    Tai buvo 11-asis ES ir Pietų Korėjos viršūnių susitikimas, kuriame darbotvarkėje dominavo prekyba, ekonominis saugumas, tiekimo grandinės ir gynyba. Abi pusės pabrėžė, kad geopolitinei įtampai augant, patikimos partnerystės Indijos ir Ramiojo vandenyno regione tampa vis svarbesnės.

    „Korėja yra viena artimiausių Europos partnerių Indijos ir Ramiojo vandenyno regione ir pasaulinėje arenoje“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Bendrame pareiškime ES ir Pietų Korėja įsipareigojo stiprinti taisyklėmis grįstą ekonominę tvarką ir daugiašališkumą. Praktine prasme tai reiškia pastangas mažinti neapibrėžtumą verslui ir kartu geriau apsisaugoti nuo staigių išorinių šokų, kurie pastaraisiais metais paveikė tiek prekybą, tiek strateginių žaliavų ir komponentų tiekimą.

    Kas numatyta skaitmeninėje prekyboje

    Skaitmeninės prekybos susitarimas turėtų papildyti platesnę ES ir Pietų Korėjos prekybos partnerystę, kuri remiasi dar 2011 metais įsigaliojusiu laisvosios prekybos susitarimu. Europos Komisijos duomenimis, nuo 2015 metų ES ir Pietų Korėjos prekių prekybos apimtis išaugo maždaug dvigubai ir 2025 metais siekė apie 124,25 mlrd. eurų.

    Pagal susitikime aptartas gaires, susitarimu siekiama mažinti nereikalingas kliūtis skaitmeninei prekybai ir suteikti daugiau teisinio aiškumo įmonėms, veikiančioms abiejose jurisdikcijose. Tarp akcentuotų principų – tarpvalstybiniai duomenų srautai, kartu numatant, kad nebūtų reikalaujama privalomai perduoti programų išeities kodo.

    Abi pusės taip pat pabrėžė, kad sieks užtikrinti tvirtas vartotojų apsaugos taisykles internete. Kartu akcentuota, jog asmens duomenų ir privatumo apsaugos lygis turėtų išlikti aukštas pagal kiekvienos pusės teisės aktus, kad skaitmeninės paslaugos galėtų plėstis neprarandant pasitikėjimo.

    Puslaidininkiai ir tiekimo grandinės

    Vienas svarbiausių ES prioritetų – puslaidininkių tiekimo grandinių saugumas, nes lustai tapo kritiniu komponentu nuo automobilių iki gynybos pramonės ir DI sprendimų. Pietų Korėja šioje srityje yra laikoma viena globalių lyderių, todėl Briuselis tikisi ir didesnio Korėjos įmonių investicinio aktyvumo Europoje.

    Susitikime taip pat sutarta įsteigti aukšto lygio dialogą dėl tiekimo grandinių atsparumo, siekiant geriau koordinuoti veiksmus galimų sutrikimų atveju. Pastaraisiais metais tiekimo grandines ypač veikė strateginių medžiagų eksporto ribojimai ir didėjanti konkurencija dėl kritinių žaliavų, reikalingų žaliajai transformacijai bei gynybos sektoriui.

    „Korėja užima pasaulinės lyderės poziciją puslaidininkių srityje“, – teigė vienas ES pareigūnas.

    Gynyba ir saugumas darbotvarkėje

    Be ekonomikos klausimų, didelė dėmesio dalis skirta saugumui ir gynybai, tęsiant 2024 metais pasirašytos saugumo ir gynybos partnerystės kryptį. Joje numatyta plėsti bendradarbiavimą jūrų saugumo, hibridinių grėsmių atgrasymo, užsienio informacijos manipuliavimo ir kišimosi prevencijos srityse.

    Vis dėlto per šį susitikimą nebuvo galutinai sutarta dėl informacijos saugumo susitarimo, kuris leistų saugiau dalytis įslaptinta informacija tarp Briuselio ir Seulo. Pietų Korėjos vadovas viešai išreiškė viltį, kad šis dokumentas bus patvirtintas artimiausiu metu.

    „Tikiuosi, kad informacijos saugumo susitarimas netrukus bus priimtas, kad Korėja ir ES galėtų saugiai dalytis konfidencialia informacija“, – sakė prezidentas Lee Jae-myung.

    Susitikimo pareiškime taip pat aptarti branduolinio ginklo neplatinimo klausimai ir situacija dėl Šiaurės Korėjos, kuri, ES vertinimu, išlieka rimtu saugumo iššūkiu regione. ES ir Pietų Korėja pasmerkė veiksmus, kurie prisideda prie Rusijos karo prieš Ukrainą tęstinumo, ir paragino laikytis Jungtinių Tautų Chartijos bei atitinkamų JT Saugumo Tarybos rezoliucijų.

    ES ir Pietų Korėjos susitarimų paketas rodo platesnę tendenciją: skaitmeninė prekyba, tiekimo grandinės ir gynyba vis dažniau vertinami kaip tarpusavyje susiję klausimai. Verslui tai gali reikšti aiškesnes taisykles dėl duomenų, o politikos formuotojams – didesnį spaudimą suderinti atvirą prekybą su ekonominio saugumo prioritetais.

  • ES ombudsmenė kritikuoja Komisiją: dingusi Macrono žinutė von der Leyen dėl „Mercosur“ kelia klausimų

    ES ombudsmenė kritikuoja Komisiją: dingusi Macrono žinutė von der Leyen dėl „Mercosur“ kelia klausimų

    Europos Sąjungos ombudsmenė Teresa Anjinho pareiškė, kad Europos Komisija netinkamai administravo prašymą suteikti prieigą prie Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono trumposios žinutės Ursulai von der Leyen. Žinutėje, kuri buvo išsiųsta 2024 metų pradžioje, Macronas ragino stabdyti derybas dėl prekybos susitarimo su „Mercosur“ bloku.

    Tyrimas pradėtas po žurnalistinio prašymo susipažinti su šia žinute, kai Komisija pripažino, kad pranešimas egzistavo, tačiau nurodė, jog jis buvo automatiškai ištrintas. Pasak Komisijos, taip nutiko todėl, kad susirašinėjimui naudotoje programėlėje „Signal“ buvo įjungta dingstančių žinučių funkcija.

    Ką rekomenduoja ombudsmenė?

    Ombudsmenė rekomendavo Komisijai užtikrinti, kad tekstinės ir momentinių žinučių platformose siunčiami pranešimai, susiję su ES politikos formavimu, veikla ar sprendimais, būtų išsaugomi pagrįstą laikotarpį. Tai turėtų galioti ir tais atvejais, kai naudojamos automatinio ištrynimo funkcijos.

    Be to, ombudsmenė sukritikavo Komisiją dėl to, kad atsakymas į prašymą pateikti informaciją užtruko apie 15 mėnesių. Anot jos, toks delsimas kelia abejonių, ar institucijos tinkamai laikosi skaidrumo ir dokumentų valdymo pareigų.

    „Tai, kaip Komisija tvarkė pareiškėjo prašymą dėl viešos prieigos, buvo netinkamas administravimas“, – rašė Teresa Anjinho.

    Komisijos pozicija ir platesnis kontekstas

    Europos Komisija teigia, kad ombudsmenės pastabos pirmiausia susijusios su vėlavimu atsakyti, o ne su pačiu faktu, kad žinutė nebuvo išsaugota. Komisijos atstovas taip pat akcentavo, jog Komisijos pirmininkei ir valstybių vadovams svarbu turėti galimybę bendrauti pasitikėjimo ir konfidencialumo aplinkoje.

    Šis atvejis prisideda prie platesnių diskusijų apie tai, kaip ES institucijos turi tvarkyti aukšto lygio pareigūnų susirašinėjimą, kai sprendimai ir derybos vis dažniau aptariami ne tik oficialiais raštais, bet ir momentinių žinučių programėlėse. Praktikoje tai reiškia, kad skaidrumo principas vis dažniau susiduria su technologiniais įpročiais, kai dalis komunikacijos išnyksta automatiškai.

    Ombudsmenės rekomendacijos ypač aktualios ir dėl ankstesnių ginčų, kai von der Leyen susirašinėjimas žinutėmis buvo atsidūręs viešumoje, o institucijų pareiga užtikrinti dokumentų prieinamumą tapo teisiniu bei reputaciniu klausimu. Tikėtina, kad po šios išvados Komisija turės tikslinti vidaus taisykles, kaip fiksuojami ir archyvuojami su sprendimų priėmimu susiję pranešimai.