Tag: Vaisių plovimas

  • Mokslininkai atskleidė, kaip plauti obuolius: vien vandens nepakanka, bet muilas – klaida

    Daugelis žmonių obuolius prieš valgį tiesiog trumpai perlieja vandeniu, tačiau tyrimai rodo, kad toks įprotis ne visada padeda sumažinti pesticidų likučių kiekį. Skirtingi chemikalai prie žievės gali prilipti nevienodai, o dalis jų per laiką net įsiskverbia į vaisių.

    Masačusetso universiteto Amherste mokslininkai lygino kelis būdus: plovimą po čiaupu, dezinfekuojantį tirpalą ir 1 proc. valgomosios sodos tirpalą. Būtent sodos tirpalas buvo veiksmingiausias šalinant dalį likučių nuo obuolio paviršiaus.

    Kas geriausiai veikia?

    Tyrime daugiausia dėmesio skirta dviem pesticidams, kurie gali likti ant vaisių žievės: tiabendazolui ir fosmetui. Valgomosios sodos tirpalas šiuos likučius nuo paviršiaus šalino efektyviau nei vien vanduo.

    Pastebėta, kad norint apčiuopiamo rezultato svarbus laikas: kelių minučių nuplovimas pokyčio gali beveik neduoti. Tyrėjai nurodė, kad tirpalui prireikė maždaug 12–15 minučių, kad reikšmingiau sumažintų minėtų medžiagų likučius nuo žievės.

    Sodos poveikis siejamas su šarminėmis savybėmis, kurios gali padėti ardyti kai kurių junginių struktūrą ir palengvinti jų nuskalavimą. Vis dėlto tai nereiškia, kad soda panaikina viską: dalis pesticidų gali būti ne tik ant paviršiaus, bet ir vaisiaus viduje.

    Kodėl ne viską įmanoma nuplauti?

    Mokslininkai pabrėžė, kad pesticidų likučiai laikui bėgant gali įsigerti į obuolio žievę. Tyrime fiksuota, jog per 24 valandas į obuolį galėjo patekti apie 20 proc. užtepto tiabendazolo ir apie 4,4 proc. fosmeto.

    Kai medžiagos jau yra prasiskverbusios į vaisių, paprastas plovimas tampa gerokai mažiau veiksmingas. Dėl to svarbu suvokti ribas: net ir kruopštesnis plovimas gali sumažinti likučius, bet nebūtinai juos pašalins visiškai.

    Kaip plauti namuose, kad būtų saugu?

    Kasdienybėje nereikia sudėtingų eksperimentų, tačiau verta laikytis kelių taisyklių. JAV Maisto ir vaistų administracija rekomenduoja vaisius ir daržoves plauti po tekančiu vandeniu, kartu švelniai patrinant jų paviršių, o po to nusausinti švaria šluoste ar popieriniu rankšluosčiu.

    Svarbi detalė – obuolių nerekomenduojama plauti muilu ar indų plovikliais, nes jų likučiai gali pasilikti ant žievės, o tokių priemonių nauda namų sąlygomis nėra patikimai įrodyta. Jei norisi papildomo žingsnio, valgomosios sodos tirpalas gali būti alternatyva, tačiau reikėtų įvertinti, kad tam reikia laiko.

    Dar vienas praktinis patarimas: jei obuolius planuojate laikyti kelias dienas, geriau juos plauti tik prieš valgant. Drėgmė ant žievės gali paspartinti gedimą, todėl nuplauti ir šlapi vaisiai šaldytuve dažniau praranda kokybę.

    Trumpam laikymui obuoliai gali stovėti kambario temperatūroje, tačiau ilgesniam šviežumui dažniausiai labiau tinka šaldytuvas. Vėsesnėje aplinkoje vaisiai lėčiau minkštėja ir ilgiau išlieka traškūs.

  • Prieš valgydami avietes padarykite šią vonelę: taip lengviau atsikratysite lervų

    Prieš valgydami avietes padarykite šią vonelę: taip lengviau atsikratysite lervų

    Avietės atrodo nepriekaištingai, tačiau tarp smulkių kaulavaisių kartais slepiasi vos pastebimos lervos. Vien perliejimas vandeniu ne visada padeda jas pamatyti, ypač jei jos įsispraudusios į minkštimą. Dėl to dalis žmonių renkasi trumpą aviečių mirkymą paprastame tirpale.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad lervų gali pasitaikyti ir nuo nuosavo krūmo nuskintose uogose. Kai kurie vabzdžiai kiaušinėlius padeda dar vaisiams augant, o išsiritusios lervos minta uogos minkštimu ir išlieka pasislėpusios iki skynimo ar valgymo. Dažniausiai tai nėra ženklas, kad uogos būtinai buvo prastai prižiūrėtos.

    Kaip atlikti druskos vonelę

    Prieš plaunant verta avietes paskleisti ant lėkštės ir greitai peržiūrėti, ar nėra pelėsio, puvinio ar stipriai pažeistų uogų. Tokias uogas geriausia išmesti, nes jos greičiau užteršia likusias ir gali paskatinti gedimą. Likusias avietes patogiausia plauti mažomis porcijomis, kad nesusitrintų.

    Dažniausiai namuose naudojamas sprendimas yra trumpa druskos vonelė. Į dubenį įpilkite apie 1 litrą vėsaus vandens ir ištirpinkite maždaug 1 valgomąjį šaukštą valgomosios druskos, tada švelniai panardinkite avietes kelioms minutėms. Sūrus vanduo gali paskatinti dalį lervų pasišalinti iš uogų, todėl jas lengviau pastebėti vandenyje.

    Išėmus avietes svarbu jas perlieti švelnia vėsaus tekančio vandens srove, kad neliktų druskos. Uogų nereikėtų trinti ar intensyviai maišyti, nes jos labai lengvai susispaudžia ir ima leisti sultis. Taip pat verta prisiminti, kad net ir mirkymas negarantuoja, jog bus pašalinta visiškai viskas.

    Actas ar soda: kada verta, o kada ne

    Kai kurie žmonės vietoj druskos renkasi nedidelį kiekį acto, nes toks tirpalas gali padėti pašalinti dalį nešvarumų. Vis dėlto per ilgas kontaktas su vandeniu avietėms ypač nepalankus, nes jos greitai suminkštėja ir pradeda irti. Po tokio mirkymo uogas būtina gerai nuplauti švariu vandeniu.

    Kitas populiarus būdas yra mirkymas vandenyje su soda, dažniausiai naudojant apie 1 valgomąjį šaukštą sodos 1 litrui vandens. Tačiau nereikėtų tikėtis, kad toks metodas patikimai pašalins visus galimus pesticidų likučius, o kelių skirtingų vonelių taikymas iš eilės dažniau kenkia uogų tekstūrai nei duoda naudos. Daugeliu atvejų pakanka kruopštaus, bet trumpo nuplovimo vėsiu vandeniu.

    Kodėl aviečių neverta plauti iš anksto

    Avietes geriausia plauti tik prieš pat valgymą. Jei planuojate jas laikyti šaldytuve dieną ar dvi, uogos turėtų likti sausos, nes drėgmė spartina pelėsio atsiradimą ir minkštėjimą. Tai ypač svarbu, jei uogos pirktos dėžutėse ir jau būna lengvai prispaustos.

    Nuplautas avietes verta trumpam perkelti į sietelį ir atsargiai nusausinti, pavyzdžiui, padėjus ant popierinio rankšluosčio. Taip pašalinsite vandens perteklių jų nesuspausdami. Jeigu uogos buvo mirkytos druskos ar acto tirpale, geriausia jas suvalgyti tą pačią dieną.

  • Ekspertė rėžė tiesiai: avietes plauti būtina, bet viena klaida jas per minutes paverčia tyre

    Avietės vasarą dažnai valgomos tiesiai iš dėžutės, tačiau maisto saugos specialistai primena, kad taip rizikuojama. Ant uogų paviršiaus gali likti dirvožemio dalelių, dulkių, žiedadulkių, taip pat įvairių mikroorganizmų, o auginant pramoniniu mastu pasitaiko ir augalų apsaugos priemonių likučių.

    Lenkijoje gerai žinoma vartotojų švietėja ir žurnalistė Katarzyna Bosacka viešai pabrėžė, kad avietes prieš valgant plauti reikia. Pagrindinis argumentas paprastas: net vizualiai švarios uogos nėra sterilios, o jų nelygus paviršius lengvai „surinka“ nešvarumus.

    Kaip nuplauti ir nesugadinti

    Avietės yra vienos trapiausių uogų, todėl plovimas po stipria tekančia srove dažnai baigiasi sutraiškyta mase. Be to, jos greitai sugeria drėgmę, todėl peršlapusios praranda tekstūrą ir skonį, o pažeistos uogos greičiau rūgsta.

    Praktiškiausias būdas yra plauti ne po čiaupu, o dubenyje su vėsiu vandeniu. Į vandenį įmerkite tik tiek uogų, kiek planuojate suvalgyti, švelniai permaišykite ranka ir po kelių akimirkų išimkite nusausinti.

    Didžiausia klaida, trumpinanti galiojimą

    Didžiausia klaida yra nuplauti visą nupirktą pakuotę iš karto, jei uogų nesuvalgysite tą pačią dieną. Drėgmė užsilaiko uogų įdubimuose, o šaldytuve tai sudaro palankias sąlygas greitam pelėsio plitimui.

    „Avietes geriausia plauti dubenėlyje, porcijomis: tiek, kiek suvalgysite. Perplauti, nusausinti ir suvalgyti“, – sakė Katarzyna Bosacka.

    Likusias avietes geriausia laikyti šaldytuve sausas ir neplautas, vienu sluoksniu, kad uogos nesusispaustų. Prieš valgant pakanka greitai nuplauti pasirinktą porciją vėsiame vandenyje ir atsargiai nusausinti popieriniu rankšluosčiu.

  • Ar obuolio žievele darote šią klaidą? Specialistai paaiškino, ką būtina padaryti pirmiausia

    Rudenį obuoliai dažnai tampa kasdieniu užkandžiu, tačiau daugelis vis dar automatiškai nuskuta jų žievelę. Mitybos specialistai pabrėžia, kad žievelė gali būti vertinga, jei vaisius tinkamai paruoštas ir yra geros kokybės.

    Didžiausia taisyklė paprasta: jei obuolį planuojate valgyti su žievele, jį reikia kruopščiai nuplauti po tekančiu vandeniu. Neužtenka tik trumpai perlieti vandeniu, nes ant paviršiaus gali likti nešvarumų, dulkių ir kitos taršos.

    Plaunant rekomenduojama rankomis švelniai patrinti visą obuolio paviršių, ypatingą dėmesį skiriant vietoms aplink kotelį ir žiedo galą. Jei obuolys akivaizdžiai nešvarus, galima naudoti švarią, minkštą daržovių šepetėlį.

    Kodėl verta palikti žievelę?

    Žievelėje ir iškart po ja yra dalis skaidulų bei augalinių junginių, todėl suvalgius obuolį su žievele gaunama daugiau naudos nei suvalgius vien minkštimą. Skaidulos padeda ilgiau jaustis sotiems ir palaiko įprastą žarnyno veiklą.

    Obuoliuose yra ir pektino, tirpios skaidulos, kurios prisideda prie sotumo ir gali padėti subalansuoti mitybą, kai norisi mažiau užkandžiauti. Dėl to visas obuolys dažnai yra sotesnis pasirinkimas nei obuolių sultys, kuriose skaidulų lieka gerokai mažiau.

    Be to, obuolio žievelėje aptinkami polifenoliai ir flavonoidai, siejami su antioksidaciniu poveikiu. Skirtingų veislių obuoliuose šių junginių kiekis skiriasi, tačiau bendra tendencija aiški: kuo vaisius mažiau apdorotas, tuo daugiau natūralių medžiagų išlieka.

    Kada žievelės geriau nevalgyti?

    Vien plovimas nepadarys stebuklo, jei pats vaisius prastos būklės. Jei obuolys pažeistas, turi puvimo dėmių, pelėsio žymių ar yra akivaizdžiai pradėjęs gesti, tokio vaisiaus geriau nevalgyti net ir nuplovus ar nupjovus dalį.

    Perkant obuolius parduotuvėje, jų plovimas taip pat būtinas, net jei vaisiai atrodo blizgūs ir švarūs. Namuose užaugintus obuolius taip pat verta nuplauti, nes ant žievelės gali būti dirvožemio dalelių ir dulkių.

    Vaisių ir daržovių plovimui nerekomenduojama naudoti muilo ar indų ploviklio, nes šios priemonės nėra skirtos vartoti su maistu ir jų likučiai gali likti ant paviršiaus. Geriausias pasirinkimas yra kruopštus plovimas vandeniu ir, jei norisi, nusausinimas švariu rankšluosčiu.

    Mažas triukas, kad nepajuoduotų

    Supjaustytas obuolys greitai ima ruduoti dėl oksidacijos, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad jis sugedo. Jei ruošiate obuolį į dėžutę ar vaikams užkandžiui, skilteles galima lengvai apšlakstyti citrinos sultimis.

    Kasdienybėje tai paprastas įprotis, kuris padeda suvalgyti daugiau vaisiaus dalių ir sumažinti maisto atliekas. Jei obuolys šviežias, nepažeistas ir gerai nuplautas, dažnu atveju žievelės lupti nereikia.

  • Daugelis pamiršta: 5 produktai, kuriuos būtina nuplauti prieš pjaustant – rizika didesnė nei manote

    Vaisių ir daržovių plovimas prieš valgant daugeliui atrodo savaime suprantamas, tačiau dažnai pamirštama paprasta taisyklė: nuplauti reikia ir tuos produktus, kurių žievelės paprastai nevalgome. Specialistai pabrėžia, kad ant paviršiaus gali būti dirvožemio, dulkių, mikroorganizmų ir įvairių apdorojimo likučių.

    Užterštumas atsiranda ne tik ūkyje, bet ir per transportavimą, sandėliavimą bei prekybą. Pjaustant vaisius ar daržoves, peilis gali pernešti tai, kas yra ant žievelės, į vidų, o tuomet teršalai patenka ant minkštimo ir į lėkštę.

    Svarbu ir tai, kad nuplauti bei gerai nusausinti produktai dažnai ilgiau išlieka švieži. Drėgmės perteklius šaldytuve gali pagreitinti minkštėjimą ir gedimą, todėl po plovimo rekomenduojama produktus nusausinti ir laikyti taip, kad nesikauptų vanduo.

    Kam plovimas svarbiausias?

    Paprasčiausias ir patikimiausias būdas yra plauti po tekančiu vandeniu, lengvai patrinant rankomis. Įprastai nereikia nei muilo, nei specialių ploviklių, nes jų likučiai taip pat gali likti ant produkto ir patekti į maistą.

    Jei ant paviršiaus yra matomų žemių ar prilipusių nešvarumų, galima naudoti švarią, tik maistui skirtą daržovių šepetėlį. Po plovimo verta skirti kelias sekundes nusausinimui, ypač jei produktai bus laikomi šaldytuve.

    5 netikėti produktai, kuriuos reikia plauti

    Mangas dažnai lupamas, tačiau jo žievė pjaustymo metu liečiasi su peiliu ir rankomis. Nuplovus prieš pjaustant sumažėja rizika, kad ant žievės esantys mikroorganizmai pateks ant minkštimo.

    Morkos ir kiti šakniavaisiai, tokie kaip bulvės, burokėliai ar pastarnokai, gali būti padengti dirvožemio likučiais. Skutant neplautą šakniavaisį, peilis ar skustukas nešvarumus lengvai perneša į jau nuvalytą dalį.

    Kivis dažnai perpjaunamas per pusę ir valgomas šaukšteliu, todėl plovimas prieš pjaustant yra būtinas. Jei kivis valgomas su žievele, plovimas tampa dar svarbesnis, o esant matomam purvui pakanka švelniai patrinti.

    Avokado žievė taip pat nevalgoma, bet pjaustant peilis pereina per paviršių į minkštimą. Nuplovus avokadą po tekančiu vandeniu ir, jei reikia, lengvai patrintus žievelę, sumažinama kryžminės taršos tikimybė.

    Riešutai su kevalu dažnai laikomi ir parduodami atvirai, todėl ant kevalo gali būti dulkių, purvo ar mikroorganizmų. Atidarant ar skaldant, nešvarumai gali patekti ant branduolio per rankas, peilį ar patį kevalą, todėl trumpas nuplovimas prieš tai yra praktiškas įprotis.

    Kaip plauti teisingai?

    Bendra taisyklė paprasta: plauti po tekančiu vandeniu, nenaudoti muilo, o po to nusausinti. Jei produktus planuojate laikyti, drėgmės kontrolė yra ne mažiau svarbi nei pats plovimas.

    Maistą verta laikyti švariame inde, o jei tai uogos ar žalumynai, praverčia popierinis rankšluostis, sugeriantis perteklinę drėgmę. Tokie maži įpročiai padeda sumažinti rizikas ir dažnai leidžia produktams ilgiau išlikti tinkamiems vartoti.

  • Močiutės triukas su braškėmis grįžta: 2 ingredientai ir klaida, kuri sugadina skonį

    Braškių sezonui įsibėgėjus, daugelis namuose apsiriboja greitu perliejimu vandeniu. Tačiau vien vandens ne visada pakanka, nes braškių paviršius nelygus, turi įdubimų, o tarp uogų neretai lieka smėlio, žemių ar smulkių vabzdžių.

    Vyresnės kartos namuose dažnai taikydavo paprastą mirkymo metodą, kuriam reikia dviejų įprastų ingredientų. Dažniausiai tai būdavo vandens ir acto tirpalas, po kurio uogos dar kartą kruopščiai nuplaunamos švariu tekančiu vandeniu.

    Kaip taikomas vandens ir acto būdas

    Praktikoje į didesnį dubenį pilamos trys dalys vandens ir viena dalis acto, tuomet uogos kelioms minutėms panardinamos į tirpalą. Po mirkymo braškes svarbu nuplauti po tekančiu vandeniu, kad neliktų tirpalo likučių ir kvapo.

    Toks būdas dažniau pasirenkamas, kai uogos perkamos turguje, atsivežamos iš smulkesnių ūkių ar skinamos savo sode. Nors tai nėra priemonė pesticidams visiškai pašalinti, mirkymas gali padėti geriau atplauti paviršinius nešvarumus ir smulkias daleles.

    Dažna klaida, dėl kurios braškės sukrenta

    Svarbi detalė, apie kurią pamiršta nemažai žmonių, yra kotelių šalinimas prieš plovimą. Pašalinus žaliąją dalį, uoga per atsivėrusią vietą gali pradėti sugerti vandenį, todėl praranda tvirtumą ir greičiau genda.

    Dėl šios priežasties patariama pirmiausia braškes nuplauti, gerai nusausinti, ir tik tada šalinti kotelius. Taip uogos ilgiau išlieka aromatingos, mažiau pažliunga ir geriau tinka tiek desertams, tiek laikymui šaldytuve.

    Kodėl šis triukas vėl populiarėja

    Pastaraisiais metais daugėja diskusijų apie vaisių ir daržovių higieną namuose, todėl žmonės vėl atsigręžia į paprastus, pigiai pritaikomus sprendimus. Vandens ir acto tirpalas nereikalauja specialių priemonių, tačiau svarbiausia dalis išlieka ta pati: po mirkymo uogas būtina kruopščiai perplauti ir nusausinti.

    Norint išlaikyti skonį, verta braškes plauti tik prieš valgymą ar naudojimą, o ne iškart po pirkimo, jei jos bus laikomos. Drėgmė yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl uogos šaldytuve greičiau pradeda minkštėti ir pelyti.

  • Į vandenį įberkite šaukštelį druskos ir įmeskite trešnes: po kelių minučių pamatysite, kas išplauks

    Trešnės vasarą vilioja saldumu, tačiau net ir gražiausiai atrodančiuose vaisiuose kartais pasitaiko smulkių vabzdžių lervų. Dažniausiai jos siejamos su vyšnių muse, kuri kiaušinėlius padeda į bręstančius vaisius. Namuose yra paprastas būdas greitai patikrinti, ar trešnėse nėra nepageidaujamų „gyventojų“.

    Patikrai praverčia druskos tirpalas: į dubenį įpilkite apie 1 litrą vėsaus vandens ir įberkite vieną arbatinį šaukštelį druskos. Viską gerai išmaišykite, suberkite trešnes ir palaikykite 10–15 minučių. Jei viduje yra lervų, jos neretai palieka vaisių ir iškyla į vandens paviršių.

    Toks mirkymas naudojamas ne tik kaip patikra, bet ir kaip papildomas nuplovimo etapas. Per skynimą, pakavimą ir transportavimą ant odelės gali likti dulkių, smulkių nešvarumų ar kitų dalelių, todėl vien greitas perliejimas vandeniu ne visada pakankamas.

    Baigus mirkyti, trešnes būtina kruopščiai nuplauti po tekančiu vandeniu, kad neliktų druskos likučių ir nepakistų skonis. Jeigu pastebėjote iškilusių lervų, tokius vaisius geriau išmesti, o likusias trešnes dar kartą perplauti ir perrinkti.

    Kaip išsirinkti kokybiškas trešnes?

    Renkantis trešnes verta žiūrėti, kad jos būtų tvirtos, blizgios, be įtrūkimų ir pelėsio požymių. Svarbi detalė yra kotelis: šviežias paprastai būna žalias, elastingas, neapdžiūvęs. Minkšti, sužeisti ar pernelyg drėgni vaisiai greičiau genda ir dažniau būna pažeisti.

    Namuose trešnes geriausia laikyti šaldytuve ir suvalgyti per kelias dienas, o plauti tik prieš pat vartojimą. Jei planuojate uogienę ar kompotą, perrinkimas ir trumpa patikra druskos tirpalu gali padėti išvengti nemalonių staigmenų stiklainyje.

  • Šis paprastas triukas išgelbės braškes: klaida, dėl kurios jos supelyja per kelias valandas

    Braškių sezonas trumpas, todėl gaila prarasti net kelias uogas, kurios supelyja dar nepasiekusios stalo. Dažniausia bėda yra drėgmė ir šiluma: pakanka kelių valandų netinkamomis sąlygomis, kad atsirastų baltas pelėsis, o vaisiai prarastų tvirtumą ir skonį.

    Viena dažniausių klaidų – braškes nuplauti iškart grįžus iš parduotuvės ir dėti į šaldytuvą dar šlapias. Ant paviršiaus likusi drėgmė ir uždaras indas sukuria terpę, kurioje pelėsis plinta greitai, ypač jei uogos jau buvo šiek tiek pažeistos.

    Tinkamesnė taisyklė paprasta: braškes plaukite tik prieš valgydami. Jei vis dėlto reikia jas paruošti anksčiau, po plovimo uogas būtina itin gerai nusausinti ir tik tada dėti į šaldytuvą, kad neliktų nė lašų, kurie pagreitina gedimą.

    Plaunant verta vengti stiprios vandens srovės, nes ji lengvai sumuša minkštą minkštimą ir uogos greičiau ima leisti sultis. Patogiau uogas trumpai pamirkyti dubenyje su vėsiu vandeniu, o kotelius pašalinti tik pačioje pabaigoje, nes vieta be kotelio sugeria vandenį ir spartina minkštėjimą.

    Norint sumažinti pelėsio riziką, dažnai taikomas trumpas mirkymas tirpale, kuris padeda pašalinti nuo odelės mikroskopines pelėsių sporas. Vienas populiariausių būdų – acto vonelė, kai viena dalis acto sumaišoma su trimis dalimis šalto vandens ir uogos mirkomos 2–3 minutes, o vėliau kruopščiai nusausinamos.

    Kita, švelnesnė alternatyva – vanduo su nedideliu kiekiu valgomosios sodos, pavyzdžiui, vienas arbatinis šaukštelis vienam litrui vandens. Po tokios vonelės uogas taip pat būtina gerai nusausinti, nes drėgmės perteklius panaikina visą šio žingsnio naudą.

    Laikymui geriausiai tinka atviras indas, išklotas sausu popieriniu rankšluosčiu, kuris sugeria kondensatą. Uogas verta sudėti laisvai, geriausia viena eile, kad jos nesusispaustų ir nepradėtų leisti sulčių, o šaldytuve neatsirastų papildomos drėgmės.

    Prieš dedant į šaldytuvą naudinga perrinkti visą krepšelį ir nedelsiant pašalinti pažeistas ar minkštas uogas. Net viena pradėjusi gesti braškė gali pagreitinti viso krepšelio gedimą, todėl atranka yra vienas efektyviausių, nors ir dažnai pamirštamų žingsnių.

    Jei iš anksto aišku, kad visų braškių nesuvalgysite, dalį verta užšaldyti, kad jos neprapultų. Šaldytos braškės tinka glotnučiams, kepiniams ar desertams, o greitas sprendimas dažnai leidžia išsaugoti ir skonį, ir pinigus.

  • Daugelis daro šią klaidą su braškėmis: taip galite prisidaryti bėdų sveikatai

    Braškės auga labai arti žemės, todėl ant jų paviršiaus dažnai lieka smėlio, dulkių ir mikroorganizmų. Net ir iš nuosavo daržo nuskintos uogos nėra visiškai apsaugotos nuo nešvarumų, ypač jei jas palietė lietus ar dirva.

    Rizika padidėja ir dėl kelio iki pirkėjo: skynimas, rūšiavimas, transportavimas bei prekyba reiškia kontaktą su įvairiais paviršiais ir kitų žmonių rankomis. Suvalgius neplautų braškių gali pasireikšti skrandžio negalavimai, o jautresniems žmonėms infekcijos tikimybė būna didesnė.

    Kodėl braškes būtina plauti?

    Plovimas padeda pašalinti ne tik matomus nešvarumus, bet ir tai, ko plika akimi nepamatysite: dulkes, mikrobus ir galimus augalų apsaugos priemonių likučius. Tai ypač svarbu vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurių imunitetas nusilpęs.

    Specialistai taip pat primena paprastą taisyklę: braškes geriausia plauti tik prieš pat valgant ar naudojant gaminimui. Taip jos ilgiau išlieka šviežios ir mažiau rizikuoja greičiau gesti dėl papildomos drėgmės.

    Dažniausia klaida prieš plaunant

    Viena dažniausių klaidų yra pašalinti kotelius dar prieš kontaktą su vandeniu. Kai kotelis nuimamas, atsiveria minkštimas, todėl uoga ima sugerti drėgmę, praranda aromatą, greičiau suminkštėja ir gali tapti vandeninga.

    Praktinis patarimas paprastas: pirmiausia nuplaukite braškes su koteliais, o juos pašalinkite tik tada, kai uogos jau švarios ir nusausintos.

    Kaip plauti braškes namuose?

    Paprasčiausias būdas yra kruopščiai perplauti braškes po vėsiu, tekančiu vandeniu, švelniai perrenkant rankomis. Tai padeda pašalinti smulkias žemes ir dalį ant paviršiaus esančių mikroorganizmų.

    Jei norite plauti dar kruopščiau, dažnai pasirenkamos trumpos mirkymo procedūros, po kurių uogas būtina gerai perplauti švariu vandeniu. Vienas variantas yra tirpalas su soda, kitas – vanduo su obuolių actu, tačiau abiem atvejais svarbiausia nepalikti uogų rūgščiame ar šarminiame tirpale per ilgai.

    Po plovimo braškes verta nusausinti ant popierinio rankšluosčio, kad ant paviršiaus neliktų drėgmės. Sausos uogos bus tinkamos desertams, kokteiliams, kepiniams ar tiesiog valgyti iškart.

  • Klausimas, kuris kasmet skelia šeimas: ar reikia plauti avietes ir kaip tai daryti teisingai?

    Vasarą avietės dažnai keliauja tiesiai į burną nuo krūmo, o jų aromatas ir „švarus“ vaizdas gali suklaidinti. Vis dėlto ant uogų paviršiaus neretai lieka žemių dalelių, dulkių, žiedadulkių, taip pat mikroorganizmų, kurie patenka rinkimo, pakavimo ir transportavimo metu. Todėl pagrindinė taisyklė paprasta: avietes verta nuplauti, tačiau daryti tai reikia labai švelniai.

    Aviečių paviršius yra nelygus ir sudarytas iš daugybės smulkių „grūdelių“, kurių įdubose lengvai kaupiasi nematomi nešvarumai. Trumpas perplovimas padeda sumažinti bendrą taršą, o kartu ir riziką, kad su uogomis bus praryta nepageidaujamų bakterijų ar kitų mikroorganizmų. Tai ypač aktualu uogoms, pirktoms turguje ar prekybos centre, kur jų kelią iki virtuvės paliečia daugiau rankų.

    Ypatingo atsargumo prireikia renkant miško ar pakelėse augančias uogas. Tokiose vietose uogos gali turėti kontaktą su laukinių gyvūnų paliktais teršalais, todėl higiena tampa ne tik estetika, bet ir saugumo klausimu. Taip pat svarbu žinoti, kad augalų apsaugos priemonių likučiai nuo paviršiaus ne visada pasišalina vien vandeniu, todėl plovimas yra tik viena iš rizikos mažinimo grandžių.

    Kaip plauti, kad nesugadintumėte

    Didžiausia aviečių problema ta, kad jos greitai prisigeria vandens ir lengvai susitrina. Ilgas mirkymas uogas suminkština, jos praranda stangrumą ir pradeda greičiau gesti, o drėgmė skatina ir pelėsio atsiradimą. Dėl to avietes geriausia plauti tik prieš pat valgymą ar naudojimą desertams.

    Praktinis būdas paprastas: reikiamą kiekį suberkite į sietelį ir trumpai perplaukite po silpna, išsklaidyta šalto vandens srove. Uogų netrinkite ir nespauskite, leiskite vandeniui nubėgti, o jei reikia, švelniai nusausinkite popieriniu rankšluosčiu. Jei planuojate dalį aviečių laikyti šaldytuve, neplaukite viso indelio iš anksto, nes drėgmė gali smarkiai sutrumpinti jų šviežumą.

    Ar padeda soda?

    Kai kurie žmonės uogas kelias minutes pamirko vėsiame vandenyje su nedideliu kiekiu valgomosios sodos, o paskui greitai perkelia į švarų vandenį ir nusausina. Toks būdas gali padėti pašalinti dalį paviršinių nešvarumų, tačiau jis neturi virsti ilgu mirkymu, nes avietės greitai praranda tekstūrą. Svarbiausia laikytis saiko ir atsiminti, kad skonis bei uogų tvirtumas priklauso nuo to, kiek laiko jos liečiasi su vandeniu.

    Galiausiai, avietes verta plauti nepriklausomai nuo to, ar jos iš nuosavo daržo, ar pirktos. Skirtumas tik tas, kad svarbiau ne „ar plauti“, o „kaip plauti“: trumpai, švelniai ir tik prieš vartojimą. Taip sumažinsite nešvarumų kiekį ir kartu išsaugosite tai, dėl ko avietes labiausiai vertiname, jų skonį ir trapų šviežumą.