CP v2

Tag: Viešieji pirkimai

  • Local content viešuosiuose pirkimuose stringa: Lenkijos įmonės spaudžia Vyriausybę dėl konkursų

    „Local content“ pažadai ir pirkimų realybė

    Lenkijoje aštrėja ginčas dėl vadinamojo local content taikymo valstybės valdomų įmonių konkursuose. Verslo organizacijos ir gamintojai tvirtina, kad politinės deklaracijos apie pirmenybę vietos tiekėjams pernelyg dažnai lieka pristatymuose, o realiose procedūrose lemia mažiausia kaina.

    Diskusija įsibėgėjo po to, kai Stalprofil ir su grupe siejama Izostal viešai paragino ministrą pirmininką Donaldą Tuską reaguoti. Įmonės nurodė atvejus, kai, jų vertinimu, viešųjų pirkimų praktika nesutampa su valdžios žadėta kryptimi.

    Ginčas dėl vamzdžių konkurso

    Kaip vienas pavyzdžių minimas Gaz-System konkursas plieniniams vamzdžiams, skirtiems su energijos infrastruktūra susijusiam projektui Kozienicėse. Pasak įmonių, varžėsi konsorciumas, kuriame dalyvavo Izostal ir Ferrum, bei konkurentas iš Ispanijos, atstovavęs turkų gamintojui.

    Skirtumas tarp pasiūlymų, anot kritikos autorių, buvo itin mažas: apie 200 000 Lenkijos zlotų, tai yra maždaug 46 000 eurų, arba 0,75 proc. Tokios detalės, verslo teigimu, ir parodo problemą, kai kelių dešimčių tūkstančių eurų skirtumas nusveria vietos gamybos grandinės naudą.

    Gaz-System viešai atsakė, kad minėtas konkursas tuo metu dar nebuvo galutinai užbaigtas ir buvo vertinamos pateiktos paraiškos. Bendrovė taip pat akcentavo, kad local content politiką supranta kaip paramą Europos Sąjungos tiekėjams, o ne vien tik nacionalinei gamybai.

    Verslas prašo taisyklių, ne deklaracijų

    Federacija Przedsiębiorców Polskich pareiškė, kad local content turi „nulipti nuo PowerPoint“ ir tapti apčiuopiamomis taisyklėmis. Organizacijos požiūriu, vien rekomendacijų neužtenka, nes pirkimų dokumentuose ir vertinimo metodikose dažnai vis dar dominuoja kaina, o platesnė ekonominė nauda lieka paraštėse.

    „Kaip praktikai, kartu su nariais pabrėžėme, kad pažadus būtina paversti konkrečiais veiksmais. Paprastų sprendimų nėra, tačiau reikia taip formuoti pirkimų sąlygas, kad jos realiai sulygintų Lenkijos įmonių galimybes konkuruojant su užsienio tiekėjais“, – teigiama Federacija Przedsiębiorców Polskich pozicijoje.

    Federacija taip pat atkreipė dėmesį į dažnai keliamus finansinius ir formalius reikalavimus, kurie, jų teigimu, gali labiau atitikti tarptautinių koncernų profilį. Tuo pat metu pabrėžiama, kad viešasis sektorius ne visuomet pakankamai įvertina vietos tiekėjų pajėgumus ir jau dabar teisėje egzistuojančias galimybes pirkimuose labiau remtis kokybe, patikimumu ir tiekimo saugumu.

    Šis ginčas vyksta platesniame Europos kontekste, kai viešieji pirkimai vis dažniau siejami ne tik su kaina, bet ir su tiekimo grandinių atsparumu, strateginių sektorių apsauga bei pramonės konkurencingumu. Lenkijos atvejis rodo, kad net ir turint politinę kryptį, jos įgyvendinimas dažnai atsiremia į konkrečias pirkimų taisykles, vertinimo kriterijus ir teisinius įsipareigojimus tarptautinėms viešųjų pirkimų rinkoms.

  • „Mirbud“ grupės „Kobylarnia“ arčiau S11 kontrakto: 13,6 km atkarpa gali kainuoti apie 105 mln. eurų

    „Mirbud“ grupei priklausanti bendrovė „Kobylarnia“ pateikė, užsakovo vertinimu, geriausią pasiūlymą konkurse suprojektuoti ir pastatyti S11 greitkelio atkarpą Didžiosios Lenkijos vaivadijoje. Kalbama apie 13,6 kilometro ruožą nuo Podgajės mazgo (be mazgo) iki Jastrovės mazgo (su mazgu).

    Pasiūlymo vertė siekia beveik 453 mln. zlotų, tai yra apie 105 mln. eurų. Konkurse dalyvavo šeši dalyviai, o visi pateikti pasiūlymai tilpo į užsakovo numatytą biudžetą, tačiau pasirinktas variantas nebuvo pigiausias.

    Jei sprendimas nebus apskųstas, dokumentai bus perduoti įprastinei viešųjų pirkimų priežiūros patikrai. Tik po šios procedūros ir įvykdžius formalius reikalavimus būtų galima pasirašyti sutartį su pasirinktu rangovu.

    Projektas bus įgyvendinamas pagal principą projektuok ir statyk, tad pirmasis etapas apims projektavimą ir privalomų administracinių sprendimų gavimą, įskaitant leidimą pradėti kelių investicijos įgyvendinimą. Vėliau prasidės statybos darbai, kurių rezultatas – dviejų važiuojamųjų dalių greitkelis su dviem eismo juostomis kiekviena kryptimi ir avarine juosta.

    Kartu numatoma įrengti vietinius privažiavimo kelius, inžinerinius statinius, laukinių gyvūnų perėjas, triukšmo mažinimo priemones bei lietaus vandens surinkimo ir sulaikymo sprendinius. Tokie elementai tampa vis dažnesne naujų kelių projektų dalimi, nes derinant infrastruktūrą vis daugiau dėmesio skiriama saugai ir poveikio aplinkai valdymui.

    Ši S11 atkarpa laikoma dar vienu žingsniu formuojant greitesnį ir saugesnį susisiekimą tarp regionų, jungiantį Vakarų Pomeraniją su Didžiąja Lenkija. Kelių valdytojai pabrėžia, kad greitkelio standartas paprastai mažina rizikingų manevrų skaičių ir didina eismo pralaidumą, ypač ten, kur intensyvus tranzitas kertasi su vietiniu eismu.

    Tuo pat metu vyksta ir kiti S11 darbų etapai. Teigiama, kad dar viename ruože Turowo–Podgajė (22,4 kilometro) gauti aštuoni pasiūlymai, kurie šiuo metu vertinami, o dėl paskutinio fragmento tarp Jastrovės ir Pilos Šiaurės tęsiami parengiamieji veiksmai, susiję su aplinkosauginiais sprendimais ir dokumentacija.

  • Lenkija renkasi technologijų kelią: PIE įspėja, kad sprendimas dabar lems gerovę po 10 metų

    Lenkijos ekonomikos ateitis gali priklausyti nuo to, ar šalis liks pigesnių paslaugų ir gamybos vykdytoja, ar taps aukštesnės pridėtinės vertės technologijų kūrėja. Tokią žinią siunčia Lenkijos ekonomikos instituto PIE parengta analizė apie technologinių priklausomybių valdymą ir ilgalaikes pasekmes augimui.

    Institutas siūlo realistiškesnę kryptį nei dažnai politikoje vartojama technologinio suvereniteto idėja. Vietoje jos akcentuojama technologinė autonomija, tai yra valstybės gebėjimas savarankiškai priimti ir įgyvendinti technologinius sprendimus pagal savo tikslus, net jei dalis grandžių išlieka priklausomos nuo užsienio tiekėjų, licencijų ar kompetencijų.

    Kodėl autonomija, o ne suverenitetas

    PIE argumentuoja, kad pilnas technologinis savarankiškumas pažangiausiose srityse daugeliui valstybių yra sunkiai pasiekiamas dėl kapitalo masto, tiekimo grandinių sudėtingumo ir intelektinės nuosavybės koncentracijos. Todėl praktiškesnis tikslas yra išmokti sąmoningai valdyti priklausomybes ir stiprinti gebėjimus ten, kur tai strategiškai svarbu ir įmanoma.

    Šiame požiūryje technologijos nėra tikslas savaime. Jos laikomos priemone užtikrinti saugumą, didinti konkurencingumą, palaikyti socialinę sanglaudą ir įgyvendinti klimato politikos kryptis, o kartu kurti geriau apmokamas darbo vietas ir didesnę ekonomikos grąžą.

    ES technologinė kryptis atveria duris

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad Europos Sąjunga vis aktyviau stiprina savo technologinį atsparumą, o tai atveria rinkas ir projektus valstybėms, kurios geba įsitraukti į konsorciumus. Lenkijos įmonėms tai gali reikšti daugiau galimybių gynybos, skaitmeninimo, kibernetinio saugumo, debesijos sprendimų bei pramonės modernizavimo srityse.

    Kita kryptis yra ES siekis mažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių tiekėjų. Turėdama gana didelę pramoninę bazę, Lenkija gali tapti svarbia europinių tiekimo grandinių dalimi, bet tik tuo atveju, jei įsitvirtins ne vien surinkime, o ir inžinerijoje, sistemų integracijoje, komponentų kūrime bei projektuojant.

    PIE taip pat atkreipia dėmesį į augančią viešųjų pirkimų reikšmę kaip pramonės politikos įrankį. Griežtėjant kriterijams dėl tiekimo patikimumo, saugumo ar anglies pėdsako, atsiranda naujų galimybių, tačiau kartu didėja barjerai įmonėms, kurios nėra pasirengusios atitikti naujų reikalavimų.

    Didžiausia rizika: įstrigti surinkimo vaidmenyje

    PIE perspėja, kad Europos technologinė „ofensyva“ turi ir kitą pusę. Dalis finansavimo, užsakymų ir pelningiausių projektų gali koncentruotis didžiosiose ES valstybėse, o periferijoje liktų mažesnės maržos darbai, kurie nepastumia ekonomikos į aukštesnį produktyvumo lygį.

    Instituto vertinimu, rimčiausias pavojus yra užsitvirtinti kaip vykdomasis „užnugaris“, kai šalis atlieka mažiau pažangius gamybos etapus, bet nekontroliuoja projektavimo, technologijos, intelektinės nuosavybės ir didžiausią pelną generuojančių grandžių. Tokiu atveju augimas tampa trapus, o atlyginimų konvergencija su turtingesnėmis šalimis lėtėja.

    Dar viena rizika siejama su klimato kriterijų svarba. Jei subsidijos ir konkursai vis labiau bus susiejami su mažu anglies pėdsaku, didesnio emisijų intensyvumo ekonomikos gali atsidurti prastesnėse pozicijose, nebent lygiagrečiai sparčiai modernizuos energetiką ir pramonę.

    Ko reikia, kad Lenkija pakiltų grandinėse

    PIE siūlo technologinės autonomijos siekį grįsti valstybės ir verslo sprendimais, kurie didina vietinę pridėtinę vertę. Viena esminių krypčių yra viešųjų pirkimų panaudojimas tam, kad būtų kuriama paklausa vietoje kuriamiems sprendimams, ypač tokiose srityse kaip kibernetinis saugumas, energetika ar sveikatos sistema.

    Taip pat akcentuojamas poreikis aiškiau apibrėžti, ką reiškia „vietinė“ technologija ir „vietinė“ įmonė, remiantis pamatuojamais kriterijais, pavyzdžiui, intelektinės nuosavybės kontrole, projektavimo kompetencijomis ir realia gamyba šalyje. Tai padėtų išvengti situacijų, kai skatinama tik platinimo ar surinkimo veikla, bet ne kūrimas.

    Institutas rekomenduoja keisti kapitalo ir technologijų pritraukimo modelį, pirmenybę teikiant investicijoms, kurios kuria mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centrus, perkelia kompetencijas ir įtraukia vietinius tiekėjus. Kartu pabrėžiama, kad strateginiams šuoliams gali prireikti instrumentų, kurie padėtų vietos įmonėms įsigyti užsienyje veikiančius technologijų turėtojus ir taip greičiau perimti žinias bei intelektinę nuosavybę.

    PIE taip pat ragina orientuotis į specializaciją ir realistiškas nišas, kuriose šalis jau turi pagrindą arba gali jį greitai sukurti. Minimos tokios kryptys kaip baterijų technologijos, gynybos pramonė, maisto pramonės sprendimai, o taip pat vidutinio technologinio sudėtingumo sritys, pavyzdžiui, automatizavimas, robotika ar generinių vaistų gamyba.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad technologinė autonomija neįmanoma be ilgalaikio politinio susitarimo, nes priemonės dažnai viršija vieną kadenciją ir reikalauja stabilumo. Taip pat siūloma į procesą labiau įtraukti švietimo ir profesinio rengimo institucijas bei darbuotojų atstovus, kad technologinė pažanga reikštų ne tik našumą, bet ir kokybiškas darbo vietas.

    PIE signalas aiškus: jei dabar nebus investuojama į projektavimo, mokslinių tyrimų ir intelektinės nuosavybės kompetencijas, po dešimtmečio Lenkijai gali būti sunku išbristi iš žemesnės pridėtinės vertės modelio. Tačiau kryptingai pasirinkus technologinę autonomiją, ES programos ir rinkos pokyčiai gali tapti tramplinu į didesnę gerovę.

  • „Elektrotim“ arčiau 8,6 mln eurų sutarties su „Tauron Dystrybucja“: kas bus modernizuota?

    Lenkijos elektros tinklų rangovas „Elektrotim“ pranešė, kad jo pasiūlymas pasirinktas „Tauron Dystrybucja“ viešajame pirkime dėl 110 kV dviejų grandžių linijos modernizavimo pietų Lenkijoje. Pasiūlymo vertė siekia apie 8,6 mln eurų be mokesčių, o darbus planuojama vykdyti iki 24 mėnesių.

    Projektas apima 110 kV linijos ruožą, jungiantį Jaworzno, Siersza, Włodzimierz ir Trzebinia mazgus. Tokie atnaujinimai paprastai apima laidų, izoliatorių, atramų elementų keitimą, apsaugos ir automatikos sprendinius bei tinklo patikimumo didinimą didesnių apkrovų sąlygomis.

    Kodėl tai svarbu „Tauron Dystrybucja“?

    „Tauron Dystrybucja“ yra didžiausias elektros skirstymo operatorius Lenkijoje, valdantis plačią skirstomųjų tinklų infrastruktūrą ir užtikrinantis elektros tiekimą didelėje šalies dalyje. Skirstomųjų tinklų modernizavimas įgauna pagreitį, nes auga atsinaujinančios energetikos generacija, daugėja prijungiamų saulės ir vėjo elektrinių, o vartojimo pikas vis dažniau siejamas su elektrifikacija.

    110 kV tinklas yra svarbus tarpinis lygmuo, sujungiantis aukštos įtampos perdavimo sistemą su regioniniais skirstomaisiais mazgais. Modernizacijos tikslas dažniausiai būna paprastas ir labai praktiškas: sumažinti avarijų tikimybę, greičiau lokalizuoti gedimus ir sudaryti sąlygas prijungti naujus vartotojus bei generaciją be ilgo laukimo.

    Ką reiškia „pasirinktas pasiūlymas“?

    Bendrovė pabrėžė, kad pasiūlymo pasirinkimas dar nėra sutarties pasirašymas. Viešųjų pirkimų procese po laimėtojo paskelbimo paprastai seka formalūs terminai, galimi skundai ar papildomi patikslinimai, o tik tada pasirašoma sutartis ir pradedamas darbų grafiko derinimas.

    Pagal pateiktą informaciją vienintelis vertinimo kriterijus šiame konkurse buvo kaina, todėl rangovo sėkmę lėmė jo pateiktos sąnaudos ir įsipareigojimai darbų apimčiai. Jei sutartis būtų pasirašyta, įmonei tai reikštų dar vieną reikšmingą užsakymą energetikos infrastruktūros segmente.

    „Elektrotim“ pozicija rinkoje

    „Elektrotim“ veikia elektros energetikos statybos, pramoninių sprendimų ir gynybos infrastruktūros projektuose, o įmonės patirtis susijusi su pastotėmis, skirstyklomis ir tinklo modernizavimu. Bendrovė biržoje listinguojama nuo 2007 metais, todėl apie reikšmingesnius viešųjų pirkimų rezultatus įprastai informuoja rinką atskirais pranešimais.

    Pastaraisiais mėnesiais įmonė taip pat minėta tarp laimėtojų kituose „Tauron Dystrybucja“ konkursuose, susijusiuose su 110/15 kV pastočių modernizavimu „suprojektuok ir pastatyk“ principu. Tai rodo kryptingą skirstomųjų tinklų atnaujinimo bangą, kuri Lenkijoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, tampa vienu svarbiausių energetikos investicijų prioritetų.

  • Nauja DK60 investicija prie Varšuvos: netrukus skelbs konkursą 6 km plėtrai ir Łącko aplinkkeliui

    Ką planuoja kelių direkcija

    Lenkijos Generalinė nacionalinių kelių ir automagistralių direkcija (GDDKiA) pranešė artimiausiu metu skelbsianti konkursą DK60 kelio ruožo nuo Gostynino iki Płocko suprojektavimui ir rekonstrukcijai. Projektas apima maždaug 6 kilometrų esamos trasos plėtrą bei daugiau kaip 3 kilometrų ilgio naują Łącko aplinkkelį.

    Pasak direkcijos, pirkimo dokumentai jau perduoti skelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, todėl konkurso sąlygos netrukus turėtų pasirodyti GDDKiA viešųjų pirkimų platformoje. Laimėtojo atsakomybė apimtų techninio projekto parengimą, būtinų leidimų gavimą ir rangos darbus.

    Aplinkosaugos sprendimai jau gauti

    Aplinkosauginiai sprendimai DK60 plėtros ruožui tarp Gostynino ir Płocko buvo gauti 2023 metais spalį, o Łącko aplinkkeliui 2025 metais sausį. Tai reiškia, kad projektas pereina į praktinį etapą, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas projektavimui, leidimams ir darbų organizavimui.

    Numatoma, kad Łącko aplinkkelis bus tiesiamas nauja trasa ir apvažiuos esamą užstatytą teritoriją šiaurės vakarų kryptimi nuo dabartinio nacionalinio kelio. Sprendiniai planuojami kaip vienos važiuojamosios dalies, dviejų eismo juostų greitesnio eismo kelias, skirtas saugesniam ir tolygesniam srautų pralaidumui.

    Kodėl šis ruožas svarbus regionui

    Pagrindinis tikslas yra išvesti tranzitinį transportą iš Łącko ir taip sumažinti eismo intensyvumą gyvenvietėje. Tikimasi, kad tai pagerins eismo saugą vietos gyventojams, sumažins spūstis ir padidins pralaidumą tarp Gostynino ir Płocko.

    DK60 taip pat laikomas alternatyviu maršrutu, leidžiančiu apvažiuoti Varšuvos aglomeraciją iš šiaurinės pusės, tarp greitkelio S8 ir automagistralės A1. Dėl to investicija vertinama ne tik kaip vietinės reikšmės projektas, bet ir kaip svarbi grandis regioniniams bei tolimojo susisiekimo srautams.

    Kaip tai siejasi su 100 aplinkkelių programa

    GDDKiA nurodo, kad ši investicija yra vienas Mazovijos regione planuojamų projektų pagal Programą, kuria siekiama pastatyti 100 aplinkkelių. Direkcija anksčiau yra skelbusi, kad dalis šios programos objektų jau įgyvendinti, o kiti yra projektavimo, konkursų ar parengiamųjų studijų stadijose.

    Artimiausi mėnesiai parodys, kokios bus konkurso sąlygos, darbų terminai ir rangos apimtys, tačiau pats viešojo pirkimo startas paprastai laikomas vienu svarbiausių etapų, nuo kurio priklauso realus statybų grafikas. Vietos savivaldybėms ir gyventojams tai reikš ir daugiau aiškumo dėl laikino eismo organizavimo bei būsimų pokyčių kasdienėse kelionėse.

  • S19 sutarties nutraukimas brangsta: į GDDKiA plaukia milijoniniai subrangovų reikalavimai

    Nutraukus daugiau nei milijardo eurų vertės S19 ruožo Domaradz–Iskrzynia sutartį, Lenkijos kelių direkcija GDDKiA sulaukia vis daugiau subrangovų prašymų dėl vadinamųjų tiesioginių išmokų. Į Ržešuvo padalinį jau pateikta dar 10 naujų reikalavimų, kurių bendra suma siekia apie 3 700 000 eurų.

    Anksčiau dėl išmokų buvo kreiptasi ir dar dviem atvejais – dėl maždaug 300 000 eurų. GDDKiA pabrėžia, kad visi pareiškėjai buvo patvirtinti subrangovai, dirbę šiame projekte, todėl jų dokumentai vertinami pagal nustatytą tvarką.

    Kas kaltas dėl sutarties žlugimo?

    Rangovas „Mostostal Warszawa“ teigia, kad nuo sutarties atsitraukė dėl investuotojo kaltės. Bendrovė nurodo, jog statybose išryškėjo nenumatytos grunto sąlygos, o dalį objektų esą teko perprojektuoti po aplinkosauginių sprendimų, todėl projekto kaina galėjo išaugti apie 127 000 000 eurų.

    GDDKiA šiuos argumentus atmeta ir tikina, kad sutartis nutraukta dėl rangovo kaltės, jam esą palikus darbus. Direkcija taip pat akcentuoja, kad subrangovų atliktų darbų apimtys dar turės būti galutinai patikrintos per baigiamąją inventorizaciją.

    Pinigai rezervuoti, bet kelias vėluos

    GDDKiA skelbia, kad lėšos pagrįstiems reikalavimams padengti yra numatytos, o finansinės pasekmės valdomos per garantijų mechanizmus. Direkcija jau realizavo avanso grąžinimo garantiją ir susigrąžino daugiau nei 7 000 000 eurų, taip pat sustabdė mokėjimus, kurie būtų turėję pasiekti rangovą.

    Tuo pat metu teismas laikinai pristabdė kitos garantijos – dėl tinkamo sutarties įvykdymo – panaudojimą, todėl ginčas gali užsitęsti. Praktikoje tai reiškia, kad dalis galutinių atsiskaitymų priklausys nuo teisinių procedūrų ir atliktų darbų įvertinimo.

    Naujas konkursas planuojamas rudenį

    Nutrauktas kontraktas buvo įstrigęs: darbai buvo pažengę tik apie 13 proc., nors buvo sunaudota apie 96 proc. visam projektui numatyto laiko. Dėl to didėja rizika, kad galutinė projekto kaina ir terminas bus peržiūrėti, o dalį darbų gali tekti kartoti ar adaptuoti naujam rangovui.

    GDDKiA praneša, kad naujas konkursas S19 ruožui užbaigti turėtų būti paskelbtas rugpjūčio ir rugsėjo sandūroje. Iki tol direkcija siekia susidėlioti finansinį paveikslą ir susisteminti subrangovų reikalavimus, nes jų suma, sprendžiant iš dinamikos, gali dar augti.

  • Teismas užbaigė ginčą dėl PKP Intercity konkursо: „Alstom“ kelias į 42 dviaukščius traukinius atvertas

    Lenkijoje teismas atmetė „Stadler Polska“ skundą dėl PKP Intercity konkurso, kuriuo siekiama įsigyti dviaukščius elektrinius traukinių sąstatus. Sprendimas patvirtino, kad pirkimas buvo vykdomas laikantis teisės aktų, pranešė vežėjas.

    Ginčas kilo po to, kai PKP Intercity laimėtoju pasirinko „Alstom Polska“ pasiūlymą. Konkursas laikomas vienu didžiausių vežėjo istorijoje, nes apima ne tik naujų traukinių tiekimą, bet ir ilgalaikę jų priežiūrą.

    Kas perkama ir kiek tai kainuos

    Pagrindinis užsakymas apima 42 dviaukščius elektrinius traukinius su 30 metų techninės priežiūros laikotarpiu. Sutartyje numatyta ir pasirinkimo galimybė užsakymą išplėsti iki 72 sąstatų, jei vežėjas nuspręstų pasinaudoti papildomu pirkimu.

    Pagal viešintą informaciją „Alstom Polska“ už 42 traukinių tiekimą pasiūlė apie 955 000 000 eurų, o už priežiūrą – apie 652 000 000 eurų. „Stadler Polska“ pasiūlymas už pačius traukinius siekė apie 932 000 000 eurų, tačiau priežiūra būtų kainavusi apie 769 000 000 eurų, todėl bendrai tai buvo brangiau.

    Ką reiškia sprendimas keleiviams

    PKP Intercity teigia, kad dviaukščiai sąstatai turėtų padėti didinti vietų pasiūlą populiariausiuose maršrutuose. Skelbiama, kad vienas traukinys turės daugiau nei 500 sėdimų vietų, o sujungus du sąstatus piko metu būtų galima vežti daugiau nei 1 100 keleivių sėdint.

    Pasak vežėjo, bazinis užsakymas suteiktų apie 23 500 vietų, o pasinaudojus papildoma opcija atsirastų dar apie 40 000 vietų. Tokia plėtra siejama su augančiu keleivių srautu ir pastaraisiais metais dažnai viešai aptariamu bilietų prieinamumo klausimu.

    Techniniai parametrai ir kryptys

    Nurodoma, kad naujieji traukiniai bus pritaikyti važiuoti iki 200 kilometrų per valandą greičiu ir bus dvisistemiai, galintys dirbti tiek su 3 kV nuolatinės srovės, tiek su 25 kV kintamosios srovės elektrifikacija. Tai svarbu maršrutams, kuriuose planuojami skirtingi elektrifikacijos sprendimai, taip pat naujai infrastruktūrai ateityje.

    Vežėjas taip pat akcentuoja komforto ir prieinamumo standartus: kondicionavimą, belaidį internetą, tylos zoną, erdves šeimoms, vietas dviračiams ir visapusišką pritaikymą žmonėms su negalia.

    PKP Intercity yra didžiausias Lenkijos tarpmiestinių reisų operatorius, vykdantis susisiekimą tarp didžiųjų miestų ir kurortų, taip pat siūlantis tarptautinius maršrutus. Bendrovė skelbia, kad 2025 metais pervežė 89 200 000 keleivių, o 2026 metais tikisi pasiekti 96 000 000.

  • Startavo viešųjų pirkimų rangovų sertifikavimas: du sertifikatų tipai ir žadamas greitesnis tikrinimas

    Kas pasikeitė nuo šiol?

    Įsigaliojo viešųjų pirkimų rangovų sertifikavimo tvarka, kuri turėtų supaprastinti tiekėjų patikrą dalyvaujant konkursuose. Lenkijos plėtros ir technologijų ministerija tikina, kad tai leis greičiau vertinti paraiškas ir sutrumpins pasirengimą pateikti pasiūlymus.

    Esminė idėja – rangovas gali vieną kartą patvirtinti atitiktį reikalavimams ir vėliau tuo pačiu sertifikatu naudotis keliuose pirkimuose. Taip pirkimų procedūrose turėtų mažėti pasikartojančių pažymų ir dokumentų kiekis.

    Du sertifikavimo tipai

    Įstatymas numato du atskirus sertifikavimo kelius: vienas skirtas patvirtinti, kad nėra pagrindo tiekėją pašalinti iš pirkimo. Kitas – įrodyti gebėjimą įvykdyti sutartį, kai perkančiajai organizacijai svarbu rangovo kompetencija, pajėgumai, patirtis ir kvalifikacija.

    Sertifikavimą atliks akredituotos institucijos, o sertifikuotų rangovų duomenys turėtų būti kaupiami specialioje duomenų bazėje. Tai, valdžios institucijų vertinimu, turėtų didinti procedūrų skaidrumą ir mažinti skirtingą reikalavimų interpretavimą.

    Kam sistema bus prieinama?

    Numatyta, kad dėl sertifikato galės kreiptis tik tie subjektai, kurių kilmės valstybės užtikrina lygiavertę prieigą prie rinkos Europos Sąjungos rangovams. Taip siekiama išlaikyti abipusiškumo principą tarptautiniuose pirkimuose.

    Valdžios institucijos pabrėžia, kad sertifikavimas yra savanoriškas: jis nebus privaloma sąlyga dalyvauti konkursuose. Rangovai ir toliau galės varžytis pirkimuose pagal iki šiol taikytą dokumentų teikimo modelį.

    „Rangovas galės naudotis sertifikatu kituose pirkimuose, vietoje to, kad kiekvieną kartą teiktų daugybę dokumentų“, – nurodė Plėtros ir technologijų ministerija.

    Įgyvendinimas etapais ir 2027 metų terminas

    Ministerija skelbia, kad sistema bus diegiama etapais, kad pasiruošti spėtų ir rangovai, ir perkančiosios organizacijos, ir sertifikavime dalyvausiantys subjektai. Toks pasirinkimas turėtų sumažinti riziką, kad nauja tvarka skirtinguose sektoriuose bus taikoma nevienodai.

    Atskiras dėmesys skiriamas statybos darbų pirkimams, kur praktikoje ypač svarbu aiškiai apibrėžti rangovo gebėjimo lygius. Numatoma, kad su tuo susijęs reglamentavimas, apibrėžiantis rangovo gebėjimo atlikti statybos darbus lygius, turėtų įsigalioti 2027 metų sausio 1 dieną, paliekant pakankamą įsigaliojimo atidėjimo laikotarpį.

    Taip pat planuojami informaciniai ir mokomieji veiksmai perkančiųjų organizacijų darbuotojams bei rangovams, kad sertifikavimo praktika būtų taikoma nuosekliai. Tikimasi, kad tai ypač aktualu savivaldybėms, kurios vykdo reikšmingą dalį viešųjų pirkimų, įskaitant infrastruktūros ir statybos projektus.

  • Europos Komisija griežtina prieigą prie ES rinkos: užsienio tiekėjams – nauji saugumo filtrai

    Europos Komisija griežtina prieigą prie ES rinkos: užsienio tiekėjams – nauji saugumo filtrai

    Europos Komisija rengia naują reglamentą, kuriuo būtų sugriežtinta užsienio bendrovių prieiga prie Europos Sąjungos viešųjų pirkimų rinkos. Projekte numatyta suteikti perkančiosioms organizacijoms aiškesnę teisę atmesti tiekėjus, jei kyla rizika dėl kišimosi, duomenų saugumo ar spaudimo iš trečiųjų šalių.

    Dokumentą planuojama pristatyti 2026 metų rugsėjį. Jis rengiamas didėjant geopolitinei įtampai ir ES institucijoms vis dažniau įvardijant, kad kritinių paslaugų duomenys ir tiekimo grandinės gali tapti išorės įtakos įrankiu.

    Kas keistųsi viešuosiuose pirkimuose

    Reglamento projekte pabrėžiama, kad pirkėjai turėtų imtis priemonių visame procese: nuo planavimo ir rinkos konsultacijų iki sutarties skyrimo ir vykdymo. Tikslas būtų užtikrinti ES saugumo ir viešosios tvarkos interesų apsaugą, ypač ten, kur pirkimai susiję su jautriais duomenimis ar infrastruktūra.

    Projekte numatyta, kad rizika gali kilti dėl tiekėjo nuosavybės, kontrolės ar finansavimo struktūros, jei ji sudaro prielaidas neteisėtai įtakai. Taip pat būtų vertinama, ar trečiosios šalies teisės aktai gali įpareigoti bendrovę atskleisti jautrią informaciją arba paveikti sutarties vykdymą.

    „Viešieji pirkėjai turi taikyti tinkamas priemones, kad būtų apsaugoti Sąjungos saugumo ir viešojo saugumo interesai“, – rašoma reglamento projekto formuluotėje.

    Europos preferencija – galima, bet ne privaloma

    Dokumente taip pat numatoma galimybė taikyti europinę preferenciją, kai konkurse būtų suteikiamas prioritetas Europos tiekėjams. Vis dėlto tai netaptų privaloma taisykle, o būtų papildoma priemonė, kurią šalys galėtų taikyti pagal konkretaus pirkimo rizikas.

    Numatomi sektoriai apimtų energetiką, vandens ūkį, transportą, pašto paslaugas, taip pat naftos ir dujų gavybą. Būtent šiose srityse sutartys dažnai siejamos su infrastruktūra, dideliais duomenų kiekiais ir strateginiu atsparumu.

    Kodėl akcentuojami duomenys ir priklausomybės

    Pastaraisiais metais ES vis dažniau kelia klausimą, kaip apsaugoti jautrius duomenis, kai paslaugas teikia tarptautinės technologijų bendrovės, o dalis jų veikia teisinėje aplinkoje, kur valstybės institucijos gali reikalauti prieigos prie informacijos. Toks scenarijus vertinamas kaip rizika sveikatos, gynybos, vidaus saugumo ir kitoms kritinėms sritims.

    Kai kurios ES valstybės jau ėmėsi praktinių sprendimų, mažindamos priklausomybę nuo JAV technologijų tiekėjų jautriuose projektuose. Tarp minimų pavyzdžių yra Prancūzijos sprendimai riboti „Microsoft“ vaidmenį sveikatos duomenų infrastruktūroje ir pakeisti „Palantir“ vietiniu tiekėju „ChapsVision“ tvarkant vidaus saugumo tarnybų jautrią informaciją.

    Lygiagrečiai ES šalys pastaraisiais metais kai kuriais atvejais atsisakė arba ribojo Kinijos telekomunikacijų įrangos tiekėjų dalyvavimą projektuose, kai kyla abejonių dėl nacionalinio saugumo. Tokie sprendimai dažniausiai argumentuojami rizika kritiniams tinklams ir galimybe trečiosioms šalims daryti įtaką infrastruktūrai.

    Reglamento projekte taip pat įvardijama būtinybė saugoti kritinę infrastruktūrą, tiekimo grandines, technologijas ir esmines paslaugas, stiprinti atsparumą fizinėms, kibernetinėms ir mišrioms grėsmėms. Akcentuojama ir priklausomybių nuo trečiųjų šalių tiekėjų mažinimo kryptis, ypač kai kalbama apie technologijas ir strategines žaliavas.

    ES požiūrį papildomai formuoja ir spaudimas dėl retųjų žemių elementų bei kitų žaliavų, kurios būtinos žaliajai transformacijai, elektronikai ir gynybos pramonei. Dėl ribotos pasiūlos ir didelės koncentracijos pasaulinėje rinkoje šios grandys laikomos potencialiai pažeidžiamomis, todėl viešieji pirkimai vis dažniau matomi kaip viena iš atsparumo politikos priemonių.

    Jei pasiūlymas būtų priimtas, perkančiosioms organizacijoms tektų daugiau atsakomybės pagrįstai įvertinti saugumo rizikas ir dokumentuoti sprendimus. Verslui tai reikštų griežtesnius reikalavimus skaidrumui, duomenų valdymui ir tiekimo grandinės kontrolei, ypač strateginiuose sektoriuose.

  • Lenkijoje stringa didelės investicijos: aplinkosaugos sprendimų laukimas trunka iki dvejų metų

    Lenkijoje planuojamos ir jau vykdomos kelių bei geležinkelių investicijos vis dažniau atsiremia į vieną kritinę kliūtį – užsitęsusį aplinkosauginių sprendimų išdavimą. Seimo infrastruktūros komisijos nariai ragina skubiai stiprinti Regionines aplinkos apsaugos direkcijas, kurios dėl darbuotojų trūkumo nebespėja su augančiais srautais.

    Pagal parlamento komisijoje aptartą informaciją, vidutinis laikas, reikalingas gauti sprendimą dėl poveikio aplinkai sąlygų kelių ar geležinkelių projektams, priartėjo prie dvejų metų. Rangovai kaltina institucijas lėtu tempu, o patys pareigūnai tvirtina, kad dabartiniai pajėgumai yra per maži tokiam bylų kiekiui.

    Seime – raginimas skubinti sprendimus

    Infrastruktūros komisija priėmė kreipimąsi dėl skubaus Regioninių aplinkos apsaugos direkcijų stiprinimo – tiek papildomais etatais, tiek finansavimu. Sprendimas nebuvo vienbalsis: dalis opozicijos parlamentaro teigė nespėję susipažinti su tekstu ir siūlė balsavimą atidėti.

    Diskusijoje pabrėžta, kad problema nėra nauja, o delsimas jau dabar tiesiogiai veikia investicijų grafiką. Pasak komisijos narių, institucijų „butelio kakleliai“ tampa sistemine rizika, ypač kai valstybė skelbia apie didelės apimties infrastruktūros projektus.

    50 bylų vienam specialistui

    Generalinė aplinkos apsaugos direkcija, gindama regionines institucijas nuo priekaištų, nurodo darbo krūvius, kurie kai kuriose vaivadijose pasiekia itin aukštą lygį. Skaičiuojama, kad vienam specialistui per metus gali tekti apie 50 aplinkosauginių procedūrų, o tai reiškia maždaug vieną bylą per savaitę.

    Tuo pat metu administracinės procedūros reikalauja gerokai daugiau laiko: sudėtingesnėms byloms dažnai taikomi ilgesni nagrinėjimo terminai, be to, procesą prailgina visuomenės įtraukimas, prašymai papildyti dokumentus ir laukimas, kol investuotojai pateiks patikslinimus.

    Institucijų vadovybė su Finansų ministerija jau buvo sutarusi dėl nuoseklaus pajėgumų didinimo: per penkerius metus numatyta sukurti 193 naujas pareigybes. Pirmajame etape atsirado 43 etatai, tačiau kitas žingsnis užstrigo – planuoti dar 46 etatai laiku nebuvo patvirtinti.

    Rangovai prašo stiprinti administraciją

    Įdomu tai, kad vis garsiau apie problemą kalba ne tik valstybinės institucijos, bet ir rangovai, kurie tiesiogiai patiria vėlavimo pasekmes. Jų argumentas paprastas: viešųjų investicijų apimtys auga, tačiau administracinės grandys, nuo kurių priklauso leidimai ir procedūros, negauna proporcingo pastiprinimo.

    Rangovų atstovai pabrėžia, kad valstybė negali tikėtis, jog tos pačios komandos apdoros kelis kartus didesnį projektų srautą be papildomų žmonių ir adekvataus apmokėjimo. Jų vertinimu, investicijos į aplinkosaugos administraciją yra tiesioginė investicija į ekonomikos plėtrą, nes mažina prastovas, brangstančius terminus ir riziką konkursams.

    Kol kas diskusijų kryptis aiški: jei Regioninės aplinkos apsaugos direkcijos nebus sustiprintos, didieji kelių ir geležinkelių projektai gali ilgam įstrigti planavimo stadijoje. Tai reikštų ne tik lėtesnį infrastruktūros atnaujinimą, bet ir didesnę išlaidų riziką dėl užsitęsusių procedūrų bei vėluojančių darbų pradžios.