Tag: Viešieji pirkimai

  • „Arlen“ pusmečio rezultatai nuvylė: pajamos krito, nuostolis išaugino spaudimą akcijų kainai

    Varšuvos biržoje listinguojama Lenkijos uniformų ir apsauginės aprangos gamintoja „Arlen“ paskelbė 2026 metų pirmojo pusmečio rezultatus, kurie investuotojų nesužavėjo. Po pranešimo bendrovės akcijos smuko daugiau nei 10 proc., pasiekdamos žemiausią lygį nuo 2026 metų liepos.

    Grupė per pirmąjį pusmetį patyrė 6,9 mln. zlotų grynąjį konsoliduotą nuostolį, tenkantį patronuojančios įmonės akcininkams, kai prieš metus fiksavo 18,8 mln. zlotų pelną. Veiklos rezultatas taip pat apsivertė į minusą: veiklos nuostolis siekė 3,1 mln. zlotų, o prieš metus veiklos pelnas buvo 25,4 mln. zlotų.

    Pajamos iš sutarčių su klientais sumažėjo iki 67,1 mln. zlotų, palyginti su 179,3 mln. zlotų prieš metus. Bendrovė aiškina, kad pagrindinė priežastis yra laiku neišspręsti viešųjų pirkimų konkursai Lenkijoje, dėl kurių vėlavo sutarčių pasirašymas ir realios pristatymų apimtys.

    Vėluojantys konkursai perkelia pajamas

    „Arlen“ teigia, kad dėl procedūrų užsitęsimo reikšminga dalis jau laimėtų užsakymų į vykdymo grafiką persikelia į vėlesnius 2026 metų ketvirčius. Tokia dinamika uniformų ir techninės aprangos sektoriuje nėra reta, nes didelė pajamų dalis priklauso nuo viešųjų pirkimų kalendoriaus ir pristatymų etapų.

    Papildomai rezultatams neigiamai atsiliepė pasibaigusi ilgalaikė sutartis Europos Sąjungoje, kurios įgyvendinimas generavo didesnius pardavimus ankstesniu laikotarpiu. Bendrovė nurodo, kad dalis 2025 metų pirmojo pusmečio pardavimų buvo susiję su trejų metų sutarties finalizavimu, todėl palyginamoji bazė tapo itin aukšta.

    Pranešime bendrovė taip pat mini, kad naujas konkursas dėl analogiško asortimento jau buvo laimėtas, o pirmosios pristatymo partijos pradėtos vykdyti dar ataskaitiniu laikotarpiu. Tikimasi, kad didesnė šių sutarčių dalis atsispindės antrojoje metų pusėje.

    Didžiausias smūgis viename segmente

    Ryškiausiai smuko apsauginės aprangos ir kuprinių segmentas: pajamos šiame segmente sumažėjo beveik 69 proc. per metus. Segmentas uždirbo 16,3 mln. zlotų grynąjį nuostolį, kai prieš metus fiksuotas 6,6 mln. zlotų pelnas.

    Bendrovė prognozuoja, kad didžioji dalis reikšmingų sutarčių pajamų turėtų būti realizuota 2026 metų antrąjį pusmetį. Rinkos dalyviai tokius pažadus paprastai vertina atsargiai, nes rezultatų pagerėjimas priklauso ne tik nuo užsakymų portfelio, bet ir nuo gamybos bei logistikos grafiko, priėmimo procedūrų ir pirkėjų atsiskaitymų.

    „Arlen“ gamina specializuotą apsauginę ir techninę aprangą bei kitas tekstilės priemones uniformuotoms tarnyboms, skirtas apsaugai nuo atmosferos poveikio, taip pat reprezentacinę ir signalinę aprangą. Į pagrindinę Varšuvos vertybinių popierių biržos rinką bendrovė įžengė 2025 metų birželį.

  • Raseinių ligoninė grąžino savo virtuvę: ką tai keičia pacientams ir kodėl skundų nebegirdėti

    Virtuvė grįžo po dešimtmečio

    Raseinių ligoninėje po maždaug dešimtmečio pertraukos vėl veikia savas maisto gamybos blokas. Įstaigos vadovybė sako, kad sprendimas priimtas ne dėl įvaizdžio, o dėl praktikos: taip paprasčiau užtikrinti kokybę, temperatūrą ir reagavimą į pacientų poreikius.

    Ligoninės direktorius Gintaras Pikūnas teigia, kad anksčiau maitinimą patikėjus išorės tiekėjams nuolat kartojosi tie patys iššūkiai. Administracijai tekdavo spręsti dėl porcijų, patiekalų įvairovės ir skundų, o pokyčiai, pasak jų, būdavo trumpalaikiai.

    Ką duoda maistas gydymo procese

    Sveikatos priežiūros specialistai pabrėžia, kad tinkama mityba ligoninėje nėra tik komforto klausimas. Pakankamas baltymų ir energijos kiekis, skysčių balansas bei individualiai pritaikyti racionai gali turėti įtakos paciento atsistatymui, ypač po operacijų ar sergant lėtinėmis ligomis.

    Raseinių ligoninės dietistė Laima Mikūnienė sako, kad meniu derinamas prie paciento būklės, o skonis negali būti svarbesnis už medicinines indikacijas. Tačiau ji pripažįsta, kad patiekalo kvapas, pateikimas ir įvairovė dažnai lemia, ar žmogus išvis suvalgys tai, kas jam skirta.

    „Maistas prisideda prie gydymo proceso. Jeigu žmogus nevalgys, vien vaistų neužteks“, – sako L. Mikūnienė.

    Nuo šiol daugiau kontrolės ir greitesnė reakcija

    Ligoninė nurodo, kad gaminant vietoje lengviau suvaldyti higienos procesus ir sumažinti kryžminės taršos rizikas, nes aiškiai atskiriamos sandėliavimo, daržovių apdorojimo ir karštos virtuvės zonos. Taip pat paprasčiau operatyviai koreguoti patiekalus, kai reikia kitokios dietos ar porcijos.

    Pasak įstaigos, pacientai maitinami penkis kartus per dieną, o virtuvė dirba pamainomis. Ligoninė teigia, kad nauja įranga leidžia dažniau taikyti garinimą ir kitus tausojančius būdus, kad būtų mažiau papildomų riebalų ir paprasčiau išlaikyti stabilų patiekalų sultingumą.

    Šefas konsultuoja, bet ribas brėžia dietistas

    Atnaujintos virtuvės startą ligoninė pažymėjo kartu su virtuvės profesionalais, o maisto technologiniais klausimais konsultuoja šefas Vilmantas Pivoriūnas ir „Pilnom burnom“ komanda. Ligoninėje pabrėžiama, kad tikslas nėra pacientams kurti restoraninius patiekalus, o subalansuoti skonį, kad maistas būtų valgomas ir atitiktų reikalavimus.

    Šefas pasakoja, kad kartais užtenka minimalių korekcijų, jog patiekalas taptų patrauklesnis, nekeičiant jo esmės. Ligoninė pabrėžia, kad sūrumo ir saldumo ribos išlieka griežtai kontroliuojamos, o sprendimai priimami dirbant kartu su dietistu.

    „Minimalios pastangos, jokių nereikalingų priedų. Viskas natūralu, tinkamai sukombinuota“, – sako V. Pivoriūnas.

    Pacientų vertinimas paprastas: tuščios lėkštės

    Chirurgijos skyriaus vyr. slaugytoja Vita Mingėlienė sako, kad pirmieji pacientų atsiliepimai yra geri, o realiausiu rodikliu tampa tai, kas lieka lėkštėse po valgio. Jos teigimu, žmonės pastebi ir įvairovę, ir pateikimą, o artimiesiems sumažėja poreikis vežti papildomą maistą.

    Pacientė Sonata, ligoninėje gydoma penktą dieną, pasakoja, kad prieš atvykdama girdėjo stereotipų apie ligoninės maistą. Tačiau jos įspūdis kitoks: maistas, anot pacientės, įvairus ir nereikalavo atsivežti savo produktų.

    „Girdėjau gandų, kad ligoninėse būna neskanu, bet čia viskas tiko ir patiko. Kaskart duoda vis ką nors naujo“, – sako Sonata.

    Vietos produktai ir trumpesnės grandinės

    Raseinių ligoninė nurodo, kad vienas artimiausių tikslų yra kuo labiau remtis trumpomis maisto tiekimo grandinėmis ir dalį produktų pirkti iš vietos ūkininkų. Tokia kryptis pastaraisiais metais dažnai minima viešajame sektoriuje dėl šviežumo, tiekimo patikimumo ir sezoniškumo.

    Įstaiga pripažįsta, kad savas maitinimas nebūtinai reiškia mažesnę kainą, ypač augant maisto produktų kainoms. Vis dėlto ligoninė pabrėžia, kad pacientų pasitenkinimas, greitesnė reakcija į skundus ir aiškesnė kokybės kontrolė šiuo atveju yra svarbesni už vien tik finansinį palyginimą.

  • Kas nutiko Zarasuose? Kontrolės komiteto posėdis virto viešu signalu dėl skaidrumo

    Rugsėjo 22 dieną vyko Zarasų rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto posėdis, transliuotas per „Youtube“. Tokie posėdžiai paprastai nagrinėja savivaldybės vidaus kontrolę, audito išvadas ir tai, kaip laikomasi teisės aktų bei procedūrų.

    Kontrolės komitetas savivaldybėse yra vienas svarbiausių mechanizmų, padedančių tarybai vykdyti priežiūros funkciją. Jo dėmesio centre dažniausiai atsiduria savivaldybės įstaigų veiklos rezultatai, lėšų naudojimo pagrįstumas, viešųjų pirkimų procesai ir kontrolės priemonių veiksmingumas.

    Nors transliacijos įrašas leidžia gyventojams stebėti posėdžio eigą, vien vaizdo įrašas ne visada suteikia pakankamai konteksto. Praktikoje didžiausia vertė atsiranda tada, kai kartu viešinami darbotvarkės klausimai, sprendimų projektai, priedai ir aiškūs nutarimai, kad gyventojai galėtų suprasti, kas konkrečiai nutarta ir kokie terminai nustatyti.

    Viešumas tampa nauju standartu

    Lietuvoje savivaldos institucijų posėdžių viešinimas pastaraisiais metais įsitvirtino kaip įprasta praktika, ypač kai visuomenė jautriai reaguoja į lėšų panaudojimą ir sprendimų priėmimo skaidrumą. Transliacijos ir įrašai didina atskaitomybę, nes tarybos narių klausimai ir administracijos atsakymai lieka viešai patikrinami.

    Gyventojams toks formatas svarbus ir dėl praktinių priežasčių: ne visi gali atvykti į posėdžius darbo metu, o įrašas leidžia susipažinti su diskusijomis patogiu laiku. Savivaldybėms tai taip pat yra būdas mažinti įtampą dėl gandų, nes faktinė informacija tampa prieinama be tarpininkų.

    Ką verta patikrinti po posėdžio?

    Po tokio posėdžio gyventojams ir bendruomenėms svarbiausia atkreipti dėmesį, ar paskelbti sprendimai ir jų įgyvendinimo terminai. Ne mažiau reikšminga, ar protokoluose aiškiai įvardyti atsakingi vykdytojai ir kokie veiksmai numatyti, jei nustatomi trūkumai.

    Jei posėdyje svarstyti auditai ar patikrinimų išvados, papildomą aiškumą suteikia viešinami dokumentai ir suvestinės: kokios rizikos įvardytos, kokios rekomendacijos teikiamos ir ar jos bus įgyvendintos. Tokia informacija dažnai turi tiesioginę reikšmę paslaugų kokybei ir savivaldybės biudžeto disciplinai.

  • Rusija atnaujina bombų slėptuves Maskvoje ir Sankt Peterburge: ką rodo viešieji pirkimai

    Rusija atnaujina bombų slėptuves Maskvoje ir Sankt Peterburge: ką rodo viešieji pirkimai

    Tylūs darbai, aiškūs skaičiai

    Rusija be didesnių viešų pranešimų modernizuoja civilinės gynybos infrastruktūrą Maskvoje ir Sankt Peterburge. Tai rodo viešųjų pirkimų įrašai, kuriuose fiksuojami dešimčių objektų remonto ir pritaikymo konkursai.

    Pagal paskelbtus duomenis, Maskvos pietvakarių administraciniame regione rugsėjo pradžioje numatytas maždaug 400 000 eurų finansavimas devynių slėptuvių atnaujinimui. Ši miesto dalis siejama su mokslo institutais ir gynybos pramonės rangovais.

    Numatomi darbai apima įėjimų sutvarkymą, vidaus pertvaras, duris ir inžinerines sistemas, tokias kaip vandentiekis, elektra, nuotekos, vėdinimas ir ryšiai. Viešųjų pirkimų sąlygose taip pat nurodoma, kad dalis projektų turi būti užbaigta iki lapkričio 30 dienos.

    Papildomi konkursai skelbiami ir kitose Maskvos teritorijose, įskaitant rytinį Novogirejevo rajoną bei Naująją Maskvą. Pastarojoje planuojamas didesnės apimties remontas slėptuvėje, pastatytoje 1971 metais, kurioje numatyta ir autonominė dyzelinė elektros stotis.

    Maskva plečia tinklą, metro tampa dalimi plano

    Vasaros pradžioje viešuosiuose pirkimuose pasirodė ir didesnės vertės konkursai, kurių bendra suma siekia apie 2 000 000 eurų. Jie siejami su slėptuvių remontu 17 Maskvos rajonų, daugiausia rytinėje miesto dalyje.

    Sankt Peterburge dėmesys krypsta į metro: operatorius paskelbė rangovo paiešką slėptuvių įrengimui devyniose stotyse, taip pat keliuose techniniuose ruožuose ir dešimtyse kilometrų tunelių. Projektuose minimos civilinės gynybos priemonės, tarp jų oro filtravimo ir perteklinio slėgio palaikymo sistemos.

    Toks metro pritaikymas civilinei gynybai atitinka dar nuo XX amžiaus paveldėtą logiką, kai didmiesčių požeminė infrastruktūra laikoma natūralia masinio prieglobsčio vieta. Vis dėlto nepriklausomi vertinimai ir inventorizacijos rodo, kad dalis slėptuvių yra nusidėvėjusios, o dalis rūsių gyvenamuosiuose namuose per pastaruosius dešimtmečius atsidūrė privačiose rankose.

    Karo kontekstas ir signalai visuomenei

    Modernizacija vyksta tuo metu, kai Ukraina intensyvina smūgius į taikinius Rusijos teritorijoje, ypač energetikos ir logistikos grandinėje. Tikslas, kurį viešai įvardija Kyjivas, yra mažinti Rusijos karo ekonomikos pajamas ir riboti jos galimybes tęsti plataus masto karą.

    Žiniasklaidos pranešimuose minimi ir atakų epizodai prieš naftos perdirbimo objektus, įskaitant Maskvos teritorijoje esantį perdirbimo kompleksą Kapotnioje. Tokie smūgiai didina spaudimą Rusijos oro gynybai ir stiprina motyvaciją atnaujinti civilinės gynybos infrastruktūrą.

    „Maskva neturėtų kurti daugiasluoksnių oro gynybos žiedų kitų regionų sąskaita, o turėtų nutraukti karą ir rinktis taiką“, – sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

    Ekspertai pažymi, kad slėptuvių atnaujinimas nėra vien techninis klausimas: tai ir politinis signalas visuomenei, jog grėsmės vertinamos rimtai. Kartu tai atskleidžia, kad net ir didžiausi Rusijos miestai, ilgai laikyti tolimais nuo fronto, vis dažniau planuoja scenarijus, kurie anksčiau atrodė mažai tikėtini.

    Ukrainos patirtis rodo, kaip greitai civilinė infrastruktūra gali tapti kasdienio saugumo dalimi. Kyjivo, Charkivo ir Dnipro metro nuo 2022 metų veikia kaip prieglobstis oro pavojaus metu, o regionuose be metro kuriamos požeminės mokyklos ir plečiamos nuotolinio ugdymo schemos.

    Šiame kontekste Maskvos ir Sankt Peterburgo pirkimai leidžia įvertinti ir platesnę tendenciją Europoje: po 2022 metų daugelyje valstybių atnaujinami civilinės saugos planai, peržiūrimi slėptuvių registrai ir investuojama į kritinės infrastruktūros atsparumą.

  • Vilniaus rajonas perka 12 butų: ieško ir neįgaliesiems pritaikyto būsto, laikas siūlyti iki spalio

    Vilniaus rajonas perka 12 butų: ieško ir neįgaliesiems pritaikyto būsto, laikas siūlyti iki spalio

    Vilniaus rajono savivaldybės administracija pradėjo apsaugoto būsto pirkimą skelbiamų derybų būdu. Savivaldybė planuoja įsigyti gyvenamosios paskirties butus, kurie būtų pritaikyti įvairių poreikių gyventojams.

    Pagal paskelbtas sąlygas numatyta nupirkti iš viso 12 butų: vieną dviejų kambarių būstą, esantį pirmame aukšte arba su pritaikytu patekimu asmeniui su judėjimo negalia, aštuonis dviejų kambarių butus, du trijų kambarių ir vieną keturių kambarių butą. Minimalūs plotai atitinkamai siekia nuo 36 kv. m iki 60 kv. m.

    Tokie pirkimai dažniausiai siejami su savivaldybių pareiga užtikrinti socialinio ir apsaugoto būsto pasiūlą, ypač kai daliai gyventojų reikalinga ne tik gyvenamoji vieta, bet ir pritaikymas kasdieniam judėjimui bei saugiam gyvenimui. Rinkoje tai reiškia, kad savivaldybė tikisi gauti realius pardavėjų pasiūlymus su visais nuosavybę ir būsto būklę pagrindžiančiais dokumentais.

    Pasiūlymus ir parduodamo turto dokumentus savivaldybė priims iki 2026 metų spalio 9 dienos 15.00 valandos. Dokumentus galima pateikti registruotu paštu, per kurjerį arba pristatyti tiesiogiai atvykus į savivaldybės administraciją Vilniuje.

    Pirkimo dokumentai ir vertinimo kriterijai skelbiami savivaldybės svetainėje, o papildomą informaciją teikia administracijos atsakingi darbuotojai nurodytais telefonais ir elektroninio pašto adresais. Savivaldybė ragina pardavėjus iš anksto įsivertinti, ar būstas atitinka numatytus ploto ir pritaikymo reikalavimus, nes tai gali būti lemiama derybų ir vertinimo etape.

  • JAV grasina atsaku ES biudžetui: reikalauja atsisakyti „pagaminta Europoje“ nuostatų

    JAV grasina atsaku ES biudžetui: reikalauja atsisakyti „pagaminta Europoje“ nuostatų

    Jungtinės Valstijos įspėjo Europos Sąjungą, kad gali imtis atsakomųjų veiksmų, jei ES ilgalaikiame 2028–2034 metų biudžete išplės vadinamąją europinės pirmenybės politiką. Toks perspėjimas pateiktas dokumente, išplatintame Europos Parlamento nariams.

    Diskusijų centre yra planuojamas apie 402 mlrd. eurų konkurencingumo fondas, kuriuo būtų skatinama strateginių prekių gamyba ES, įskaitant gynybos sektorių. Numatomos nuostatos galėtų riboti ne ES įmonių galimybes gauti finansavimą iš bendrų programų.

    Kas kelia įtampą tarp partnerių

    Vašingtonas teigia, kad europinės pirmenybės principas gali apsunkinti transatlantinį bendradarbiavimą, ypač bendrų gynybos projektų ir pirkimų srityje. JAV pusė ragina ES svarstyti platesnį modelį, kuriame būtų vietos ir sąjungininkų pramonei.

    „Jei ES dar labiau plės europinės pirmenybės priemones gynybos fonduose, JAV peržiūrės visus galimus atsakomuosius veiksmus, įskaitant galiojančių išimčių pagal susitarimus su dalimi ES valstybių atšaukimą“, – rašoma JAV dokumente.

    „Buy American“ ir galimos pasekmės

    JAV viešuosiuose pirkimuose galioja „Buy American“ principas, pagal kurį federalinės institucijos tam tikrais atvejais privalo teikti pirmenybę JAV pagamintoms prekėms. Gynybos srityje kai kurioms ES šalims taikomos išimtys per abipusius gynybos pirkimų susitarimus.

    JAV perspėjimas reiškia, kad išplėtus europinės pirmenybės nuostatas, šios išimtys galėtų būti peržiūrėtos arba susiaurintos. Tai galėtų paveikti tiek ES įmonių galimybes dalyvauti JAV gynybos tiekimo grandinėse, tiek bendrus projektus, kuriuose svarbi abipusė rinkų prieiga.

    Platesnis kontekstas: pramonės politika ir gynyba

    Šis ginčas kyla tuo metu, kai ES vis aktyviau remia pramonės politiką, siekdama mažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių kritinėse srityse. Prie to prisideda saugumo aplinka Europoje, augančios gynybos išlaidos ir siekis greičiau didinti amunicijos bei karinės technikos gamybos pajėgumus.

    Įtampa tarp Briuselio ir Vašingtono dėl prekybos ir reguliavimo pastaraisiais metais periodiškai atsinaujina, o gynybos pirkimai tampa viena jautriausių temų. ES institucijos pabrėžia, kad tikslas yra didinti Europos atsparumą ir pajėgumus, tačiau JAV signalizuoja, kad pernelyg griežta „pagaminta Europoje“ kryptis gali sukelti atsakomąją reakciją.

    Tolesnės derybos dėl 2028–2034 metų biudžeto ir konkurencingumo fondo taisyklių turėtų parodyti, ar pavyks suderinti ES strateginę autonomiją su transatlantinės rinkos atvirumu. Sprendimai šioje srityje turės įtakos ne tik gynybos pramonei, bet ir platesniam ES bei JAV ekonominiam bendradarbiavimui.

  • ES prekybos vadovas skrenda į Manilą: paskutinis ginčas gali nulemti milijardinį susitarimą

    ES prekybos vadovas skrenda į Manilą: paskutinis ginčas gali nulemti milijardinį susitarimą

    ES taikosi į naują rinką

    Europos Komisija patvirtino, kad ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius kitą savaitę vyks į Manilą siekdamas užbaigti ES ir Filipinų prekybos susitarimą. Derybos, anot Komisijos, priartėjo prie finišo po šešių raundų, o likę klausimai sutelkti į kelias jautriausias sritis.

    Šis susitarimas būtų dar vienas Briuselio žingsnis plečiant prekybos ryšius Azijos ir Ramiojo vandenyno regione. Pastaraisiais metais ES siekia mažinti priklausomybę nuo riboto partnerių skaičiaus ir geriau apsidrausti nuo geopolitinių bei tiekimo grandinių sukrėtimų.

    Pagrindinis kliuvinys – viešieji pirkimai

    Paskutinėje derybų atkarpoje svarbiausia tema tapo prieiga prie viešųjų pirkimų, kuri Filipinuose tradiciškai buvo labiau uždara užsienio tiekėjams. Susitarimas reikštų reikšmingą posūkį, nes ES įmonėms atsivertų didesnė galimybė dalyvauti valstybės konkursuose, o tai ypač aktualu infrastruktūros, transporto ir technologijų sektoriams.

    Komisija Europos Parlamento nariams anksčiau šį mėnesį nurodė, kad didžioji dalis teksto jau parengta, o tikslas yra sumažinti prekybos barjerus daugumoje sektorių. Tarp svarbių blokų minimos ir sanitarinės bei fitosanitarinės taisyklės maisto produktams, taip pat automobilių standartai, kurie galėtų palengvinti ES gamintojų patekimą į Filipinų rinką.

    „Mūsų tikslas – susitarimas, kuris realiai atvertų rinką abiem pusėms, o ne liktų tik politiniu pareiškimu“, – sakė ES vykdomosios valdžios atstovas, pristatydamas derybų būklę europarlamentarams.

    Skaičiai ir geopolitika

    ES ir Filipinų dvišalė prekyba prekėmis 2024 metais siekė 16,8 mlrd. eurų. Tais pačiais metais ES buvo ketvirta pagal dydį Filipinų prekybos partnerė, sudariusi 7 proc. šalies bendros prekių prekybos, o Filipinai ES kontekste buvo 39 vietoje, sudarę 0,3 proc. ES bendros prekių prekybos.

    Susitarimas svarbus ir Manilai, kuri pastaraisiais metais patyrė išorinių šokų dėl tarifų politikos pokyčių JAV bei energijos kainų svyravimų tarptautinėse rinkose. Kartu Pasaulio bankas 2026 metų rugpjūtį Filipinams suteikė aukštesnių vidutinių pajamų šalies statusą, o tai signalizuoja apie didesnį vartojimą, investicijų potencialą ir patrauklumą eksportuotojams.

    Europos Komisija taip pat akcentuoja, kad Filipinų ir ES ekonomikos daugelyje sričių viena kitą papildo: nuo pramonės prekių iki žemės ūkio. Tokia struktūra derybose paprastai laikoma palankia, nes lengviau rasti abipusiai naudingų sprendimų dėl tarifų, standartų ir rinkos atvėrimo.

    Platesnė ES strategija Azijoje

    Po susitarimo su Filipinais Briuselis siekia pasistūmėti ir su Tailando derybomis, todėl 2026 metai gali tapti intensyviais ES prekybos darbotvarkėje Azijoje ir Ramiajame vandenyne. ES institucijos pastaruoju metu aiškiai signalizuoja, kad prekybos susitarimai tampa ne tik ekonomikos, bet ir strateginio atsparumo priemone.

    Galutinis rezultatas priklausys nuo to, ar pavyks sutarti dėl jautriausių sričių, pirmiausia viešųjų pirkimų atvėrimo ir praktinio įsipareigojimų įgyvendinimo. Jei derybos bus užbaigtos sėkmingai, tai gali reikšti naują etapą ES įmonėms vienoje sparčiausiai augusių regiono ekonomikų.

  • Poznanė sumokėjo 46 000 eurų už žaidimą miestui reklamuoti: kiek žmonių jį išbandė?

    Poznanė sumokėjo 46 000 eurų už žaidimą miestui reklamuoti: kiek žmonių jį išbandė?

    Poznanė, siekdama pritraukti dėmesį į miesto renginius ir turizmą, pasirinko netradicinę priemonę – interaktyvų internetinį žaidimą, sukurtą kaip vienas iš festivalio komunikacijos elementų. Dėl šios iniciatyvos kilo diskusijų, kiek tokia reklama kainuoja ir ar ji realiai pasiekė auditoriją.

    Neformali grupė „Strona Czynna“ paskelbė, kad miestui žaidimo sukūrimas kainavo 200 000 zlotų, tai yra apie 46 000 eurų. Žaidimas buvo patalpintas festivalio svetainėje ir turėjo skatinti vartotojus pažinti miestą, o formato pasirinkimas rėmėsi nostalgiška pikselinės grafikos estetika.

    Poznanės savivaldybės mero kabineto Promocijos skyriaus vadovė Marta Raszeja, komentuodama situaciją, pabrėžė, kad miestas tiesiogiai neužsakė festivalio prodiuseriui sukurti žaidimo. Pasak jos, tai buvo kampanijos dalis, susijusi su miesto ir renginio bendradarbiavimu, o ne atskiras savivaldybės IT užsakymas.

    Savivaldybės pateiktais duomenimis, žaidimas pritraukė apie 12 500 unikalių vartotojų. Toks rodiklis leidžia vertinti pasiekiamumą, tačiau vien unikalių lankytojų skaičius neatsako, kiek žmonių žaidimą realiai žaidė iki galo, kiek laiko praleido ir ar tai virto kelionių ar bilietų pirkimo sprendimais.

    Viešojoje erdvėje taip pat aptarta bendra miesto sutarčių su festivalio organizatoriumi Good Taste Production vertė. Nurodoma, kad promocinių veiklų sutartys iš viso viršijo 1 700 000 zlotų, tai yra apie 390 000 eurų, skaičiuojant su mokesčiais.

    Festivalio atstovas spaudai Szymon Liedtke teigė, kad žaidimas buvo tik vienas iš daugelio kampanijos elementų, rengiamų kartu su miestu. Į bendradarbiavimą, pasak jo, įėjo strateginės partnerystės statusas, logotipo naudojimas reklaminėje medžiagoje, erdvės suteikimas miesto reklamos zonai bei komunikacija internete ir televizijoje.

    Trijų dienų muzikos renginys, vykęs rugpjūčio viduryje Poznanės Citadelėje, sutraukė ryškius tarptautinius vardus, tarp jų „Gorillaz“, Robbie Williams, „Faithless“ ir „Twenty One Pilots“. Organizatoriai taip pat užsiminė, kad siekia, jog festivalis ateityje vyktų toje pačioje vietoje.

    Tokie sprendimai atspindi platesnę tendenciją, kai miestai vis dažniau ieško auditoriją įtraukiančių skaitmeninių formatų, bandydami išsiskirti iš tradicinės reklamos triukšmo. Vis dėlto, vertinant viešųjų lėšų efektyvumą, svarbiausiu kriterijumi tampa ne vien pasiekiamumas, bet ir aiškiai pamatuojamas poveikis – nuo turistų srautų iki realaus renginių lankomumo.

  • Ar baigsis big tech dominavimas debesijoje? Europos Komisijos CADA planas kelia ginčus versle

    Europos Komisija rengia reglamentą dėl debesijos ir dirbtinio intelekto plėtros, vadinamą Cloud and AI Development Act (CADA). Tai dalis ES technologinio suverenumo krypties, kuria siekiama mažinti priklausomybę nuo kelių dominuojančių pasaulinių tiekėjų ir didinti kritinės skaitmeninės infrastruktūros atsparumą.

    Diskusijos dėl CADA aštrėja ir regione: verslo organizacijos bei debesijos rinkos dalyviai skirtingai vertina, kiek griežtai ES turėtų riboti paslaugų tiekėjų priklausomybę nuo trečiųjų šalių jurisdikcijų. Vis dėlto bendras vardiklis išlieka panašus: Europa nori daugiau kontrolės, skaidrumo ir konkurencijos strateginėse skaitmeninėse grandyse.

    Kaip veiktų CADA sertifikavimas?

    Vienas ryškiausių CADA elementų yra keturių lygių debesijos tiekėjų patikimumo vertinimo ir sertifikavimo modelis. Jo logika paprasta: kuo didesnė paslaugos svarba viešajam sektoriui, kritinei infrastruktūrai ar nacionaliniam saugumui, tuo aukštesnio lygio reikalavimai būtų taikomi.

    Pirmasis lygis iš esmės remtųsi duomenų apdorojimu ir saugojimu ES teritorijoje bei tiekėjo savideklaracija. Aukštesniuose lygiuose numatomi reikalavimai dėl nepriklausomumo nuo trečiųjų šalių, programinės įrangos tiekimo grandinės skaidrumo, o griežčiausiais atvejais akcentuojama visiška kontrolė ir atsparumas bet kokiai išorinei įtakai.

    Verslas nesutaria: griežtinti ar vengti izoliacijos?

    Dalis rinkos dalyvių teigia, kad be aiškių apibrėžimų ir vykdytinų taisyklių suverenumas gali likti tik formali etiketė. Jų vertinimu, globalūs tiekėjai gali prisitaikyti prie minimalių reikalavimų, nepašalindami realios technologinės ir teisinės priklausomybės nuo trečiųjų šalių sprendimų.

    Kita stovykla ragina laikytis atviresnio požiūrio ir remtis vadinamosios atviros suvereniosios politikos principais, kai prioritetas teikiamas techninėms saugumo priemonėms, sąveikumui ir galimybei keisti tiekėją. Kritikai įspėja, kad pernelyg geografiniai ar „nacionalumo“ kriterijai gali sumažinti konkurenciją, sulėtinti inovacijų diegimą ir padidinti viešojo sektoriaus kaštus.

    Be aiškių apibrėžimų, įgyvendinamų viešųjų pirkimų tikslų ir veiksmingų priemonių prieš suverenumo imitavimą CADA gali likti deklaratyvus dokumentas, kuris nepakeis rinkos struktūros, – teigia dalis pramonės atstovų.

    Ką tai reikštų viešiesiems pirkimams?

    CADA svarbiausias praktinis poveikis būtų jaučiamas viešajame sektoriuje, kur reikalavimų lygis priklausytų nuo rizikos vertinimo ir galimų pasekmių praradus kontrolę. Tokia kryptis keistų pirkimų logiką: greta kainos ir funkcionalumo atsirastų aiškesni kriterijai dėl jurisdikcijų rizikos, tiekimo grandinės ir operacinės kontrolės.

    Kartu vis dažniau pabrėžiama, kad reali suverenumo politika neapsiriboja duomenų buvimo vieta. Esminiais tampa sąveikumas, kelių tiekėjų strategijos ir praktinės migracijos galimybės, nes kitaip institucijos lieka „pririštos“ prie vienos ekosistemos, o perėjimas tampa brangus ir lėtas.

    Kol CADA dar tik formuojamas, Europa balansuoja tarp dviejų tikslų: sumažinti priklausomybę nuo kelių gigantų ir kartu neuždaryti durų inovacijoms. Galutinis reglamento griežtumas lems, ar rinka iš tiesų taps įvairesnė, ar tiesiog persiskirstys sertifikatų lygmenyje.

  • Ar baigsis „big tech“ dominavimas debesijoje? Europos Komisijos CADA planas kelia ginčus Lenkijoje

    Europos Komisija siūlo naują reguliavimą, kuriuo siekiama sustiprinti Europos Sąjungos skaitmeninę suverenitetą debesijos ir dirbtinio intelekto srityse. Iniciatyva vadinama CADA ir pristatoma kaip dalis platesnio ES technologinės nepriklausomybės paketo, orientuoto į kritinių technologijų pajėgumus ir investicijų spartinimą.

    Pagrindinė siūlomo akto kryptis – mažinti priklausomybę nuo kelių pasaulinių hiperskalerų ir stiprinti Europos tiekėjų galimybes konkuruoti. Komisija argumentuoja, kad debesija, duomenų centrai ir skaičiavimo galia tampa strategine infrastruktūra, nuo kurios priklauso viešojo sektoriaus paslaugų tęstinumas ir ekonomikos atsparumas.

    Keturi patikimumo lygiai

    Vienas ryškiausių CADA elementų – keturių lygių debesijos paslaugų tiekėjų sertifikavimo ir patikimumo vertinimo sistema. Numatyta, kad konkretaus lygio reikalavimai viešuosiuose pirkimuose būtų taikomi pagal rizikos vertinimą, susijusį su suverenitetu ir galimomis pasekmėmis praradus kontrolę.

    Pirmajame lygyje akcentuojama, kad duomenys turi būti apdorojami ir saugomi ES teritorijoje, o pats lygis remtųsi tiekėjo savicertifikacija ir taptų minimaliu standartu viešajam sektoriui. Aukštesniuose lygiuose atsirastų reikalavimai dėl nepriklausomumo nuo trečiųjų šalių, tiekimo grandinės skaidrumo, o trečiajame ir ketvirtajame lygiuose būtų keliami griežčiausi kontrolės, nuosavybės ir nesikišimo kriterijai.

    Lenkijos verslas suskilo

    Lenkijoje CADA vertinimas atskleidė aiškią takoskyrą tarp skirtingų interesų grupių. Vieni ragina griežtinti projektą, kad suverenitetas nebūtų redukuotas į formalų sertifikatą ir kad būtų aiškiai apibrėžta, kas yra suvereni debesija bei suverenus Europos tiekėjas.

    Kita pusė perspėja, kad pernelyg protekcionistinė logika gali apriboti prieigą prie pažangiausių technologijų ir mažinti konkurenciją, o tai ilgainiui reikštų didesnes sąnaudas viešajam sektoriui bei silpnesnį inovacijų tempą. Ši stovykla pabrėžia technines priemones, tokias kaip šifravimas ar izoliuotos skaičiavimo aplinkos, ir ragina suverenitetą grįsti patikrinamais techniniais bei operaciniais kriterijais, o ne kapitalo kilme.

    Vis dėlto abi pusės sutaria dėl strateginio tikslo – ES turi didinti atsparumą, skatinti interoperabilumą ir mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo. Diskusijos ašis iš esmės sukasi apie tai, ar tikslą geriausiai pasiekti griežtais rinkos apribojimais, ar technologiniais reikalavimais, leidžiančiais bendradarbiauti su patikimais pasauliniais partneriais.