CP v2

Tag: Viešieji pirkimai

  • Druskininkuose atnaujinami šviesoforai: gedimai daugėja, todėl sankryžose diegiama nauja įranga

    Druskininkuose atnaujinami šviesoforai: gedimai daugėja, todėl sankryžose diegiama nauja įranga

    Druskininkuose artimiausiu metu bus keičiami miesto šviesoforai dviejose sankryžose: Veisiejų ir Neravų gatvių bei Gardino, Veisiejų ir Baravykų gatvių. Savivaldybė teigia, kad sprendimą lėmė dažnėjantys gedimai ir senstančios įrangos patikimumo problemos.

    Pasak Druskininkų savivaldybės, dalis šviesoforų mieste įrengti prieš daugiau nei 20 metų, todėl remontas tampa vis sudėtingesnis, o kai kuriais atvejais ir nebeįmanomas. Kol vyksta paruošiamieji darbai, eismo dalyviai raginami būti atidūs ir vadovautis Kelių eismo taisyklėmis.

    „Dauguma Druskininkų šviesoforų buvo įrengti daugiau kaip prieš dvidešimt metų, todėl jų remontas tampa vis sudėtingesnis, o kai kuriais atvejais – ir nebeįmanomas. Todėl nusprendėme senuosius šviesoforus keisti naujais, moderniais“, – sakė Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.

    Savivaldybė nurodo, kad techninių patikrų metu nustatyta: dalies įrangos sutaisyti nebeįmanoma dėl nusidėvėjusių automatikos elementų. Didžiausių problemų kelia valdymo plokštės, atsakingos už signalų perjungimą ir bendrą šviesoforo darbo valdymą.

    „Šviesoforų įranga yra stipriai nusidėvėjusi. Pažeistos automatikos valdymo plokštės, o įrangą per daugelį metų paveikė įtampos svyravimai, drėgmė, temperatūrų pokyčiai ir vibracija“, – sako Druskininkų savivaldybės administracijos Ūkio skyriaus vedėja Agnė Baranauskaitė.

    Anot savivaldybės, Veisiejų ir Neravų gatvių sankryžoje naudojamas šviesoforo valdiklis jau nebegaminamas, todėl atsarginių dalių rinkoje nebelikę. Kitoje sankryžoje fiksuotas gedimas, kurio metu buvo pažeista valdymo plokštė ir perdegė apsauginis saugiklis.

    Šviesoforų keitimas apims ne vien atskiras detales: planuojama atnaujinti visą įrangą, įskaitant korpusus, valdiklius ir signalų modulius. Savivaldybė pažymi, kad diegiamos naujos LED technologijos, kurios paprastai pasižymi mažesnėmis energijos sąnaudomis ir ilgesniu tarnavimo laiku.

    Metų pradžioje Druskininkuose jau atnaujintas šviesoforas V. Kudirkos ir M. K. Čiurlionio gatvių sankryžoje, o dabar darbai bus tęsiami kitose vietose. Savivaldybė tikisi, kad modernizacija sumažins gedimų tikimybę ir pagerins eismo valdymo stabilumą.

    Darbai, kaip nurodoma, gali užtrukti kelis mėnesius, nes šviesoforų atnaujinimui būtinos viešųjų pirkimų procedūros. Kol jos vyksta ir iki naujos įrangos įrengimo, vairuotojai ir pėstieji raginami ypač atsargiai vertinti situaciją sankryžose, kuriose šviesoforai gali laikinai neveikti.

  • Telšių rajono savivaldybė perka kurą šildymui: akmens anglį, briketus ir granules

    Telšių rajono savivaldybės administracija paskelbė viešąjį pirkimą kurui šildymui. Pirkimo objektas apima akmens anglį, medienos briketus ir medienos granules.

    Skelbime nurodytas pirkimo numeris – 7 785 622. Tokie pirkimai įprastai skelbiami iš anksto, kad tiekėjai spėtų pateikti pasiūlymus ir savivaldybė laiku pasirengtų šildymo sezonui.

    Pasiūlymų ar prašymų dalyvauti priėmimo terminas – 2026-05-20, vietos laiku iki 10:00. Tiekėjams svarbu įvertinti, kad pasiūlymai po termino paprastai nebepriimami, todėl dokumentus verta paruošti iš anksto.

    Detali pirkimo informacija ir sąlygos skelbiamos Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Ten pateikiami reikalavimai tiekėjams, planuojami kiekiai, techninės specifikacijos, vertinimo kriterijai ir sutarties projekto sąlygos.

    Savivaldybė taip pat kviečia tiekėjus pateikti kontaktus, kad apie naujus pirkimus būtų informuojama elektroniniu paštu. Praktikoje tai leidžia verslui greičiau sužinoti apie naujus konkursus ir nepraleisti terminų.

  • Krokuva artėja prie antrojo metro Lenkijoje: miestas su mokslininkais pradeda lemiamą etapą

    Krokuvos valdžia žengė naują žingsnį link metro statybos: miestas pasirašė ketinimų protokolą su plačiu mokslo ir tyrimų institucijų konsorciumu. Ši partnerystė skirta sustiprinti parengiamuosius darbus, kurie turi vykti dar iki realaus projektavimo ir statybų.

    Pasak miesto, tikslas yra surinkti kuo daugiau patikimų duomenų ir iš anksto įvertinti technines, teisines bei socialines rizikas. Statybų pradžia šiuo metu siejama su maždaug 2030 metais, tačiau grafikas priklausys nuo tyrimų rezultatų, dokumentacijos parengimo ir finansavimo sprendimų.

    Konsorciumas: nuo inžinerijos iki estetikos

    Į konsorciumą įtrauktos didžiausios Krokuvos aukštosios mokyklos ir tyrimų tinklas: Krokuvos technologijos universitetas, Jogailos universitetas, Kalnakasybos ir metalurgijos akademija, Krokuvos ekonomikos universitetas, Krokuvos žemės ūkio universitetas, Krokuvos dailės akademija bei Tyrimų tinklas Łukasiewicz – Keramikos ir statybinių medžiagų institutas.

    Miestas pabrėžia, kad tokio masto projektui reikia ne vien tunelių ar stočių brėžinių. Partneriai turėtų prisidėti ir prie organizacinių sprendimų, keleivių srautų prognozių, poveikio miestui vertinimo, taip pat prie būsimos infrastruktūros architektūrinės ir estetinės krypties.

    „Tai labai svarbus žingsnis. Metro yra projektas, kuriam reikia labai plačių žinių apie miestą, todėl noriu, kad mokslo institucijos būtų mūsų partnerės rengiant šią investiciją“, – sakė Krokuvos meras Aleksanderis Miszalskis.

    Kas bus daroma artimiausiu metu?

    Krokuva skelbia artimiausiomis dienomis planuojanti pradėti viešuosius pirkimus geologiniams tyrimams ir dokumentacijai, o dar gegužę numatomas konkursas archeologiniams tyrimams. Šie etapai laikomi kritiniais, nes būtent jie parodo realias požemines sąlygas ir galimus kultūros paveldo ribojimus trasoje.

    Miesto teigimu, geologiniai tyrimai turėtų tapti pagrindu sprendimams dėl tunelių maršruto, stočių vietų, statybos metodų, darbų eigos ir preliminarių kaštų. Kartu planuojamas didelis dokumentacijos paketas, apimantis galimybių studiją, techninę koncepciją, medžiagą poveikio aplinkai sprendimams ir funkcinį techninį aprašą, reikalingą pereiti į projektavimo fazę.

    Koks yra Krokuvos metro planas?

    Pagal anksčiau skelbtą miesto kryptį pirmosios linijos atidarymas siejamas su maždaug dešimtmečio perspektyva. Ilgalaikiuose planuose numatomos dvi linijos, kurių bendras ilgis būtų apie 29 kilometrai, o jungtys apimtų kryptį nuo Nowa Huta iki Opatkowice ir Kurdwanów.

    Krokuvos atvejis išsiskiria tuo, kad metro projektuojama kaip ilgalaikė transporto sistemos ašis, kuri turėtų sumažinti spūstis ir suteikti patikimesnį susisiekimą tankiai apgyvendintose miesto dalyse. Vis dėlto galutinį tempą lems tai, kaip greitai pavyks parengti dokumentaciją, gauti leidimus ir sutarti dėl investicijų finansavimo.

  • Kas stabdo Lenkijos įmonių augimą: po EEC – aiškios rekomendacijos dėl leidimų, mokslo ir eksporto

    Europos ekonomikos kongrese (EEC) daug dėmesio skirta klausimui, kodėl Lenkijos įmonės, net turėdamos kapitalo ir ambicijų, auga lėčiau, nei galėtų. Diskusijose kartojosi dvi kryptys: administracinių procesų greitinimas ir stipresnė valstybės pagalba verslui, kuris taikosi į užsienio rinkas.

    Ekspertai pabrėžė, kad verslui kliūtimi tampa ne vien atskiri reikalavimai, o visos sistemos fragmentacija. Kai skirtingos viešojo sektoriaus grandys veikia nesuderintai, sprendimai ilgėja, o investicijų kaštai auga, ypač dideliuose infrastruktūros ir pramonės projektuose.

    Leidimai ir pirkimai ilgina investicijas

    „Budimex“ vadovas Arturas Popko akcentavo, kad viešųjų pirkimų procedūros užsitęsia dėl skundų nagrinėjimo, o tai išbalansuoja projektų grafikus. Jo teigimu, dar jautresnė vieta yra leidimų statybai grandinė, kuri apima kelių institucijų sprendimus nuo poveikio aplinkai iki realios statybų pradžios.

    „Vienas iš iššūkių viešojo sektoriaus veikloje yra užsitęsęs viešųjų pirkimų procesas dėl skundų. Antrasis – leidimų statybai ir visas investicijų procesas nuo aplinkos sprendimų iki darbų starto“, – sakė A. Popko.

    Diskusijų dalyviai pažymėjo, kad tokie vėlavimai tiesiogiai mažina investicijų patrauklumą ir didina riziką rangovams bei užsakovams. Praktikoje tai reiškia brangesnį finansavimą, daugiau rezervų nenumatytiems darbams ir mažesnį projektų skaičių, kuriuos įmonės ryžtasi pradėti.

    Mokslas, verslas ir gynyba vis dar kalba skirtingai

    JIVE-ERIC direktorė ir Mikalojaus Koperniko universiteto atstovė Agnieszka Słowikowska pabrėžė, kad inovacijų grandinėje trūksta bendros kalbos tarp mokslo, verslo ir gynybos sektoriaus. Pasak jos, net viešųjų pirkimų dokumentuose vartojama terminija neretai tampa barjeru, kai institucijos ir tyrėjai skirtingai interpretuoja poreikius.

    „Mes kalbame skirtingomis kalbomis. Perskaitę konkurso specifikaciją turime suprasti, ko joje iš tikrųjų prašoma“, – sakė A. Słowikowska.

    Ji taip pat akcentavo, kad Europoje yra daug aukščiausio lygio mokslinių infrastruktūrų ir kompetencijų, tačiau jos išskaidytos. Viena iš rekomendacijų – inventorizuoti infrastruktūras ir parengti aiškų paslaugų katalogą, kuris leistų verslui lengviau rasti partnerius, ypač dualios paskirties technologijų srityse.

    Diplomatinė pagalba eksportui ir investicijoms

    Diskusijose skambėjo ir siūlymai aktyviau įtraukti diplomatines atstovybes į eksporto bei investicijų skatinimą. Buvęs JAV ambasadorius Lenkijoje Markas Brzezinskis teigė, kad augimui reikalingas kryptingesnis vyriausybės palaikymas, kai įmonės planuoja plėtrą Jungtinėse Valstijose ar kitose didelėse rinkose.

    „Jūs turite milžiniškų galimybių, tačiau Lenkijos verslui reikia vyriausybės palaikymo, kai kalbama apie investicijas Jungtinėse Valstijose“, – sakė M. Brzezinskis.

    Jo vertinimu, Lenkija gali stiprinti pozicijas energetikoje ir technologijose, įskaitant DI bei duomenų centrų ekosistemą. Tačiau tam, pasak kongreso dalyvių, būtina mažinti biurokratines trintis, gerinti institucijų tarpusavio komunikaciją ir turėti aiškesnius mechanizmus, kaip valstybė padeda įmonėms tarptautinėje plėtroje.

    Lenkijos senatorė Halina Bieda akcentavo, kad ministerijos ne visada žino, ką daro kitos, todėl reikėtų didesnio dėmesio koordinavimui. Tai svarbu ne tik spartinant sprendimus, bet ir kuriant nuoseklią pramonės, inovacijų bei eksporto politiką, kuri įmonėms suteiktų daugiau prognozuojamumo.

    „Atskiri ministerijų padaliniai ne visada žino, prie ko dirba kiti. Daugiau dėmesio skirčiau komunikacijai. Šių metų EEC šūkis Siła Dialogu šiame kontekste yra labai svarbus“, – sakė H. Bieda.

  • Nemokama teisinė konsultacija Žasliuose: kas ir kada priims seniūnijos gyventojus gegužę

    Nemokama teisinė konsultacija Žasliuose: kas ir kada priims seniūnijos gyventojus gegužę

    Žaslių seniūnijos gyventojai gegužę galės gauti nemokamą pirminę teisinę pagalbą vietoje. Konsultacija skirta tiems, kurie susidūrė su teisine problema ir nežino, nuo ko pradėti ar kokius dokumentus rengti.

    Kaišiadorių rajono savivaldybė praneša, kad 2026 metais gegužės 13 dieną nuo 9.00 iki 11.00 valandos Žaslių seniūnijoje gyventojus konsultuos savivaldybės administracijos Teisės ir viešųjų pirkimų skyriaus teisininkė Angelė Mikalauskienė.

    Priėmimas vyks Žaslių seniūnijos patalpose adresu Vilniaus g. 6, Žaslių mstl., Kaišiadorių r. Gyventojams rekomenduojama iš anksto pasiruošti trumpą situacijos aprašą ir turimus dokumentus, kad konsultacija būtų kuo tikslesnė.

    Pirminė teisinė pagalba paprastai apima bendrą teisinę konsultaciją, informavimą apie galimus sprendimo būdus, institucijas ir procesus. Taip pat gali būti paaiškinama, kokių veiksmų imtis toliau, jei reikalinga mediacija, skundas, prašymas ar kitas oficialus kreipimasis.

    Jei problema susijusi su šeimos, paveldėjimo, būsto, skolų, vartojimo ar kitais kasdieniais klausimais, tokia konsultacija gali padėti sutaupyti laiko ir išvengti klaidų. Savivaldybės atstovai primena, kad atvykus verta turėti asmens dokumentą ir, jei aktualu, susijusius susirašinėjimus, sutartis ar sprendimus.

  • Energetikos local content: kaip GUS matuos vietos vertę ir ką tai keičia valstybės valdomoms įmonėms

    Lenkijos energetikos sektoriuje vis garsiau skamba local content principas, pagal kurį dideli projektai turėtų daugiau pinigų palikti šalies įmonėms: tiekėjams, rangovams ir paslaugų teikėjams. Europos ekonomikos kongrese Katovicuose šią kryptį aptarę rinkos dalyviai pabrėžė, kad tai siejama ne tik su pramonės politika, bet ir su tiekimo saugumu.

    Diskusijos esmė paprasta: kuo daugiau kritinės infrastruktūros komponentų ir kompetencijų yra vietoje, tuo mažesnė priklausomybė nuo išorinių tiekėjų ir geopolitinių sukrėtimų. Pastarųjų metų patirtis Europoje parodė, kad sutrikus grandinėms brangsta ir vėluoja ne tik įranga, bet ir finansavimas, nes didėja projekto rizikos.

    Kaip bus matuojamas local content

    Vienas svarbiausių neatsakytų klausimų – kaip tiksliai apskaičiuoti vietos indėlį. Pagal rengiamą modelį rodiklius turėtų sukurti ir metodiką parengti Lenkijos statistikos institucija GUS, o tai reikštų bandymą standartizuoti, kas laikoma vietine verte skirtinguose projektuose.

    Diskusijoje akcentuota, kad tai bus ne tik duomenų rinkimas, bet ir papildomas darbas pirkimų bei projektų valdymo komandoms. Praktikoje reikės atskirti, kur realiai sukuriama vertė, o kur tik formaliai „perleidžiamos“ sutartys, kai galutinis komponentas ar technologija vis tiek importuojami.

    „Žinome, kad tai reikš daugiau darbo pirkimų padaliniams, nes reikės realiai išmatuoti dalykus ir juos pagrįsti“, – sakė Wojciechas Pawłuszko.

    Verslui svarbiausia ne taisyklės

    Rinkos dalyviai pabrėžė, kad net ir detalūs aprašai nepadės, jei nepasikeis pirkimų kultūra: kaip formuojami reikalavimai, kaip vertinami pasiūlymai ir ar mažesni tiekėjai turi realią galimybę patekti į grandinę. Tai ypač aktualu valstybės valdomoms energetikos grupėms, kur pirkimų procedūros dažnai būna griežtos, o klaidų kaina – didelė.

    „Svarbiausia yra mąstysena ir požiūris, o jau esamų instrumentų naudojimas gali duoti daugiau nei dideli žodžiai“, – sakė Szymon Paweł Moś.

    Vietos gamintojai argumentuoja, kad geopolitinės įtampos laikais stipresnė vidaus tiekėjų bazė mažina sisteminę riziką: nuo kritinių atsarginių dalių iki aptarnavimo pajėgumų. Kartu jie pabrėžia, kad vietinis indėlis nėra vien apie „tautybę“, o apie tai, kur kuriamos darbo vietos, kompetencijos ir mokestinė grąža.

    Ką tai reiškia finansavimui

    Finansų sektoriaus atstovai diskusijoje siejo tiekimo grandinės suverenumą su projekto kreditingumu. Logika tokia: jei projekto įgyvendinimas mažiau priklauso nuo vieno išorinio tiekėjo ar ilgos logistikos, mažėja vėlavimų ir kainų šuolių rizika, o tai gali pagerinti finansavimo sąlygas.

    „Tiekimo grandinės saugumo didinimas gali gerinti projekto kredito profilį“, – sakė Krzysztof Dresler.

    Vis dėlto kartu pripažįstama, kad vietos įmonės neperšoks į pasaulinę „pirmą lygą“ per vienerius metus. Todėl siūloma ne tiek „uždaryti“ rinką, kiek kurti mechanizmus, kurie leistų auginti subrangovus: per aiškesnes pirkimų dalis, ilgesnius planavimo horizontus ir prognozuojamus užsakymų portfelius.

    Kita skeptiška diskusijos linija – baimė, kad local content gali virsti biurokratiniu raportavimu be realaus poveikio. Kritikai akcentuoja, kad vien tik ataskaitų teikimas statistikos institucijai nepadidins investicijų grąžos, jei nebus paprastų ir veikiančių taisyklių, leidžiančių vietos įmonėms konkuruoti kokybe ir terminais.

    Galiausiai sektoriaus lyderiai sutaria dėl vieno: kryptis yra politiškai ir ekonomiškai patraukli, tačiau rezultatus parodys tik praktika – kokie rodikliai bus pasirinkti, kaip bus apibrėžtas vietos indėlis ir ar įmonių vadovybės tai įtrauks į realius veiklos tikslus.

    „Tiesiog pabandykime. Turime šiek tiek laiko ir pinigų, tad kodėl gi ne“, – sakė Witold Literacki.

  • Europos Komisija siunčia signalą JAV ir partneriams: viešieji pirkimai už eurus mainais į atviras rinkas

    Europos Komisija siunčia signalą JAV ir partneriams: viešieji pirkimai už eurus mainais į atviras rinkas

    Europos Komisijos vykdomasis viceprezidentas Stéphane’as Séjourné perspėjo, kad šalys, kurios neįsileidžia Europos įmonių į savo rinkas, neturėtų tikėtis lengvos prieigos prie ES viešųjų pirkimų ir sutarčių. Pasak jo, ES vis garsiau svarsto kryptį, kuri daugiau mokesčių mokėtojų pinigų paliktų Europoje.

    Šis požiūris siejamas su vadinamąja Europos pirmenybe, kai projektams, finansuojamiems iš ES biudžeto ar kitų bendrų fondų, būtų labiau teikiama pirmenybė gamintojams ir tiekėjams iš ES. Idėja pristatoma kaip atsakas į didėjančią konkurenciją ir riziką prarasti kritines gamybos grandines.

    Kas yra Europos pirmenybė?

    Séjourné argumentuoja, kad be aktyvesnių priemonių Europa gali prarasti kontrolę tokiose srityse kaip švariosios technologijos, automobilių pramonė ir branduolinė energetika. Jo teigimu, didėjanti pasaulinė įtampa ir subsidijų varžybos skatina ES šalis ieškoti būdų, kaip sustiprinti vietos gamybą ir atsparumą.

    „Jei neatsakysime į nesąžiningą konkurenciją, Europa rizikuoja prarasti kritinių gamybos grandinių kontrolę“, – sakė Stéphane’as Séjourné.

    Europos pirmenybė ES diskusijose nėra nauja, tačiau dabar ji įgauna didesnį politinį svorį, ypač kalbant apie strategines pramonės šakas. Tačiau dalis valstybių narių baiminasi, kad pernelyg griežti reikalavimai galėtų pabranginti projektus, apsunkinti tiekimą ir sukelti trintį su partneriais.

    Viešieji pirkimai kaip derybų svertas

    Séjourné siūlo viešuosius pirkimus vertinti ne tik kaip vidaus ekonomikos priemonę, bet ir kaip prekybos derybų svertą. Logika paprasta: jei trečiosios šalys nori dalyvauti ES viešuosiuose pirkimuose, jos turėtų atverti savo rinkas Europos verslui.

    „Tai keičia pasaulinių prekybos derybų pusiausvyrą: kas nori prieigos prie Europos viešųjų pirkimų, turės atverti savo rinkas“, – sakė Stéphane’as Séjourné.

    Tokį toną sustiprina ir įtemptesnės ES bei JAV prekybos diskusijos. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vėl skamba grasinimai tarifais, o derybos dėl platesnių susitarimų stringa dėl skirtingų požiūrių į apsaugos priemones ir įsipareigojimų vykdymą.

    Vokietijos pozicija ir griežtesnės taisyklės Kinijai

    ES viduje kyla diskusijos, kiek konkrečiai turėtų būti įtvirtinta vietos turinio nuostata, pavyzdžiui, reikalavimas viešai finansuojamiems projektams, kai įmanoma, pirkti plieną iš ES gamintojų. Vokietija, tradiciškai atsargi dėl protekcionizmo, šiuo klausimu taip pat ieško balanso tarp pramonės interesų ir atvirų tiekimo grandinių.

    Kartu stiprėja raginimai griežčiau vertinti Kinijos praktiką, kai užsienio įmonėms prieiga prie rinkos ribojama, o kai kuriuose sektoriuose formuojamas perteklinis tiekimas ir agresyvi eksporto plėtra. ES institucijose tokie argumentai dažnai siejami su poreikiu apsaugoti strategines šakas ir sumažinti priklausomybes.

    Artimiausiu metu diskusijos dėl pramonės stiprinimo priemonių, viešųjų pirkimų taisyklių ir prekybos sąlygų gali tapti viena pagrindinių ES ekonominės politikos krypčių. Praktinis klausimas išlieka tas pats: kaip sustiprinti Europos pramonę neperžengiant ribos, kai priemonės pradeda veikti kaip uždaros rinkos modelis.

  • Molėtų savivaldybė nuomoja pripučiamą atrakcionų parką: startas nuo 200 eurų per mėnesį

    Molėtų rajono savivaldybės administracija viešo konkurso būdu išnuomos pripučiamą atrakcionų parką, skirtą pramogų veiklai vykdyti. Pradinė nuomos kaina nustatyta 200 eurų per mėnesį, o pradinio įnašo dydis lygus vieno mėnesio nuompinigiams.

    Savivaldybė nurodo, kad turtą bus galima apžiūrėti 2026 metų gegužės 11 dieną ir 2026 metų gegužės 12 dieną nuo 9.00 iki 16.00 valandos. Už apžiūrą atsakinga Vanda Aleksiejūnienė, nurodyti ir kontaktiniai telefono numeriai pasiteiravimui.

    Dokumentai nuomos konkursui priimami Molėtuose, Vilniaus g. 44, IV aukšte, 424 kabinete. Dalyvių registravimas vyks 2026 metų gegužės 18 dieną ir 2026 metų gegužės 19 dieną nuo 9.00 iki 16.00 valandos.

    Konkursui dokumentai turi būti pateikiami užklijuotame voke, ant kurio įrašomas konkurso dalyvio pavadinimas ir adresas, nuomojamo turto pavadinimas bei žyma Turto nuomos konkursui. Savivaldybė taip pat akcentuoja, kad voke privalo būti visi nuomos konkurso sąlygose numatyti dokumentai.

    Tarp reikalaujamų dokumentų numatoma siūloma konkreti vieno mėnesio nuomos kaina, dalyvio identifikaciniai ir kontaktiniai duomenys, planuojamos veiklos aprašymas bei sutikimas su konkurso sąlygomis. Juridiniai asmenys papildomai pateikia registravimo dokumentų ir įstatų kopijas, patvirtintas nustatyta tvarka.

    Konkurso dalyviai taip pat turi pristatyti banko kvitą, patvirtinantį, kad sumokėtas pradinis įnašas, atitinkantis paskelbtą pradinę vieno mėnesio nuomos kainą. Savivaldybė nurodo, kad pralaimėjusiems konkurso dalyviams pradinis įnašas yra grąžinamas.

    Nuomos konkurso posėdis numatytas 2026 metų gegužės 20 dieną 10.00 valandą, Molėtuose, Vilniaus g. 44, IV aukšte, 424 kabinete. Dalyviai, kurie nėra įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovai, konkurse turi dalyvauti su įgaliojimu atstovauti.

  • Telšių rajone perkamos Telšių centro „Viltis“ maitinimo paslaugos: pasiūlymų laukiama iki gegužės 18 dienos

    Telšių rajono savivaldybės administracija paskelbė viešąjį pirkimą, susijusį su Telšių centro „Viltis“ maitinimo paslaugų organizavimu. Pirkimo numeris nurodytas kaip 7 763 553.

    Savivaldybė informuoja, kad pasiūlymų ar prašymų dalyvauti priėmimo terminas nustatytas 2026 metų gegužės 18 dieną. Dokumentuose nurodoma, jog vietos laiku paraiškų priėmimas baigsis 14:00.

    Tokio tipo pirkimuose paprastai apibrėžiami paslaugų teikimo reikalavimai, maitinimo organizavimo tvarka, kokybės ir saugos kriterijai bei atsiskaitymo sąlygos. Tiekėjams tai reiškia pareigą įvertinti, ar jie pajėgūs užtikrinti stabilų paslaugų teikimą ir laikytis nustatytų higienos bei maisto saugos standartų.

    Telšių rajono savivaldybės administracija taip pat kviečia tiekėjus, norinčius operatyviai gauti informaciją apie naujus pirkimus, atsiųsti savo kontaktus elektroniniu paštu. Savivaldybė nurodo, kad apie kiekvieną naują pirkimą informuos elektroniniu laišku.

    Detalesnės pirkimo sąlygos, dokumentai ir pateikimo tvarka skelbiami viešųjų pirkimų sistemoje. Tiekėjams rekomenduojama iš anksto susipažinti su reikalavimais ir įsitikinti, kad pasiūlymas parengtas laikantis formalių pateikimo taisyklių ir terminų.

  • Telšių rajonas perka mokyklinį autobusą neįgaliesiems: pasiūlymų laukiama iki gegužės 18 dienos

    Telšių rajono savivaldybės administracija paskelbė viešąjį pirkimą mokykliniam autobusui, pritaikytam mokinių su negalia vežimui. Pirkimas registruotas numeriu 7 764 935, o tiekėjų pasiūlymų priėmimo terminas nustatytas iki 2026 metų gegužės 18 dienos 10:00 vietos laiku.

    Pagal skelbiamą informaciją, planuojama įsigyti transporto priemonę, kuri atitiktų specialiųjų poreikių mokinių pavėžėjimo reikalavimus. Tokie autobusai paprastai komplektuojami su įranga saugiam patekimui ir važiavimui, todėl savivaldybės pirkimas svarbus ne tik logistikai, bet ir paslaugos prieinamumui.

    Pastaraisiais metais savivaldybės vis dažniau atnaujina mokyklinių autobusų parką, nes pavėžėjimas kaimiškose vietovėse išlieka viena jautriausių švietimo paslaugų grandžių. Didesnis dėmesys pritaikymui mokiniams su negalia siejamas ir su lūkesčiu, kad paslauga būtų patogi, saugi ir kuo mažiau ribojanti mokinio kasdienį judumą.

    Telšių rajono savivaldybė taip pat kviečia tiekėjus pateikti kontaktus, kad apie naujus savivaldybės pirkimus jie būtų informuojami elektroniniu paštu. Tai leidžia tiekėjams operatyviau sekti skelbiamus konkursus ir laiku įvertinti galimybes dalyvauti.

    Detali pirkimo informacija, sąlygos ir dokumentai skelbiami viešųjų pirkimų sistemoje, kur pateikiami ir reikalavimai, ir tvarka, pagal kurią vertinami pasiūlymai. Tiekėjams rekomenduojama atidžiai įvertinti technines specifikacijas bei terminus, kad pasiūlymas atitiktų visas konkurso sąlygas.