Tag: Viešieji pirkimai

  • Europos saugumas vis dažniau remiasi Izraelio gynybos pramone: kur slypi nauja priklausomybė

    Europos saugumas vis dažniau remiasi Izraelio gynybos pramone: kur slypi nauja priklausomybė

    Europos Sąjungai spartinant persiginklavimą ir siekiant didesnio strateginio savarankiškumo, vis daugiau valstybių kritines saugumo grandis patiki Izraelio gynybos pramonei. Ypač tai matyti ten, kur reikia ne tankų ar naikintuvų, o mažiau matomų, tačiau šiuolaikiniame kare lemiamų sprendimų: oro gynybos, jutiklių, ryšių, elektroninės kovos ir kibernetinio saugumo.

    Ryškiausias pastarojo meto pavyzdys – Graikijos sprendimas įsigyti Izraelio technologijų paketą, skirtą apsaugai nuo raketų, orlaivių ir dronų. Sandoris, vertinamas maždaug 3 000 000 000 eurų, tapo vienu didžiausių gynybos eksporto susitarimų abiejų šalių istorijoje ir atspindi platesnę tendenciją Europoje.

    Technologinis pranašumas ir greitis

    Izraelio patrauklumas Europos pirkėjams dažniausiai aiškinamas greitu pristatymu ir praktikoje patikrintomis technologijomis. Izraelio gynybos sektoriuje glaudžiai susiję kariuomenė, mokslas ir privatus verslas, o patirtis iš realių operacijų greitai virsta komerciniais produktais.

    Toks modelis stiprina ir talentų srautą: nemaža dalis inžinierių karjerą pradeda elitiniuose žvalgybos, kibernetiniuose ar technologiniuose padaliniuose, o vėliau pereina į gynybos bendroves ar kuria startuolius. Dėl to Europai, kuri siekia greitai užpildyti pajėgumų spragas, Izraelis tampa patogiu sprendimu.

    Viešieji pirkimai ir priklausomybės rizika

    Kita medalio pusė – vis didesnė priklausomybės rizika. Dalis sandorių sudaromi tiesiogiai, be konkurso, o tai, ekspertų teigimu, gali ilgainiui užrakinti pirkėją prie vieno tiekėjo: sistemų priežiūra, atnaujinimai ir papildomi moduliai dažnai būna įmanomi tik su pradiniu gamintoju.

    ES pirkimų logika konkurenciją laiko numatytąja taisykle net gynybos ir saugumo srityse, o išimtys leidžiamos tik siaurais atvejais, pavyzdžiui, kai egzistuoja aiškus techninis išskirtinumas arba būtinybė dėl nacionalinio saugumo. Vis dėlto praktikoje, didėjant skubai ir grėsmėms, šalys vis dažniau renkasi trumpesnį kelią.

    Politinis fonas nesustabdo sandorių

    Auganti priklausomybė ryškėja tuo metu, kai politiniai ES ir Izraelio santykiai dėl karų Gazos Ruože ir regione išlieka įtempti. Kritikai įspėja, kad deklaruojamas Europos suvereniteto stiprinimas gali virsti vienos priklausomybės pakeitimu kita, o tai mažintų ES valstybių manevro laisvę užsienio politikos klausimais.

    Izraelio atstovai pabrėžia, kad dvišalis bendradarbiavimas su ES šalimis išlieka intensyvus, net jei politiniame lygmenyje netrūksta nesutarimų.

    „Žiūrint į mūsų santykius su ES, taip, yra iššūkių. Tačiau dvišaliame lygmenyje su ES valstybėmis narėmis konstruktyvus, praktinis bendradarbiavimas yra intensyvus ir klestintis“, – sakė Izraelio ambasadorius ES Avi Nir-Feldklein.

    Kai kurios valstybės bando mažinti ilgalaikę riziką, derėdamosi dėl didesnės kontrolės: pavyzdžiui, siekia prieigos prie išeities kodo ar platesnių teisių techninei priežiūrai, kad galėtų savarankiškai modernizuoti sistemas. Vis dėlto bendra kryptis aiški: Europai bandant užlopyti spragas oro gynyboje ir kibernetinėje erdvėje, Izraelio sprendimai tampa vis svarbesne žemyno saugumo architektūros dalimi.

    Klausimas, kuris lieka atviras, – ar šis pragmatiškas pasirinkimas padės greičiau sustiprinti gynybą, ar ilgainiui sukurs naują strateginę priklausomybę, kurią vėliau bus sunku ir brangu mažinti.

  • Europos Komisija keičia taisykles: viešuose pirkimuose pirmumas ES, Kinijai – durys užsidaro

    Europos Komisija keičia taisykles: viešuose pirkimuose pirmumas ES, Kinijai – durys užsidaro

    Kas siūloma keisti?

    Europos Komisija pateikė teisėkūros pasiūlymą, kuris leistų ES valstybių institucijoms viešuosiuose pirkimuose aiškiai teikti pirmenybę Europos bendrovėms. Pasiūlymas apima strategiškai svarbias sritis, tokias kaip energetika, vandentvarka, geležinkeliai, uostai, oro uostai ir pašto paslaugos.

    Idėja grindžiama siekiu mažinti priklausomybes ir stiprinti ekonominį saugumą, ypač ten, kur valstybės perka kritiškai svarbias paslaugas ar infrastruktūrą. Komisija pabrėžia, kad viešieji pinigai turėtų tarnauti bendriems ES interesams, o ne tik mažiausiai kainai.

    Kam tai smogia labiausiai?

    Pagal pasiūlymą perkančiosios organizacijos galėtų riboti dalyvavimą įmonėms iš šalių, kurios neužtikrina abipusės prieigos Europos tiekėjams savo viešųjų pirkimų rinkose. Praktikoje tai reiškia, kad didžiausias dėmesys krypsta į Kiniją, su kuria ES prekybos santykiai pastaraisiais metais tapo ypač įtempti.

    Komisija taip pat siūlo, kad vertinant pasiūlymus ne mažiau kaip 30 proc. sprendimo sudarytų kokybės kriterijai, o ne vien kaina. Tai gali sumažinti žemos kainos modeliu paremtų pasiūlymų pranašumą, ypač tais atvejais, kai kyla klausimų dėl tiekimo grandinių patikimumo, darbo standartų ar aplinkosaugos reikalavimų.

    „Viešieji pinigai turi tarnauti mūsų kolektyviniams interesams“, – sakė Europos Komisijos vykdomasis pirmininko pavaduotojas Stéphane’as Séjourné.

    „Perkantysis subjektas galės suformuoti europinį prioritetą ir pašalinti tiekėjus iš šalių, su kuriomis nesutariame dėl viešųjų pirkimų taisyklių“, – sakė Stéphane’as Séjourné.

    Kinijos reakcija ir tolesni žingsniai

    Į pasiūlymą greitai sureagavo Kinijos prekybos rūmai ES, perspėję, kad europinio prioriteto principas gali iškreipti konkurencines sąlygas. Kinijos pusė teigia, jog viešieji pirkimai neturėtų diskriminuoti tiekėjų pagal jų pilietybę ar prekių kilmės šalį.

    Komisijos siūlymas dar nėra galutinis, nes jį turės svarstyti ir priimti Europos Parlamentas bei ES Taryba. Tik po derybų dėl konkrečių formuluočių paaiškės, kiek plačiai būtų leidžiama taikyti ribojimus ir kokios išimtys galėtų būti numatytos atskiriems sektoriams ar projektams.

    Viešieji pirkimai ES mastu yra milžiniška rinka, vertinama apie 2 000 000 000 000 eurų per metus, arba maždaug 15 proc. Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto. Dėl to bet kokie kriterijų pokyčiai greitai atsispindi konkurencijoje, kainodaroje ir tiekimo grandinėse, ypač infrastruktūros ir kritinių paslaugų sektoriuose.

  • Koszalino geležinkelio stotis bus statoma iš naujo: rangovas parinktas, darbų pabaiga – 2028 metais

    Lenkijos valstybinė geležinkelių bendrovė PKP paskelbė parinkusi rangovą, kuris užbaigs Koszalino geležinkelio stoties statybas. Konkurso laimėtoja tapo bendrovė „Texom SA“, o projekto vertė siekia apie 10 000 000 eurų su pridėtinės vertės mokesčiu.

    Planuojama, kad darbai startuos 2026 metų spalį, o stotis keleiviams bus atverta 2028 metų pirmoje pusėje. Tai jau antras bandymas įgyvendinti projektą, nes ankstesnis rangovas dėl projektavimo ir vykdymo problemų darbų neužbaigė.

    Kodėl konkursą teko kartoti?

    Pirmasis rangovas buvo parinktas 2023 metais, o stotį tuomet planuota užbaigti iki 2024 metų pabaigos. Vis dėlto, PKP nurodo, kad kilę projektavimo ir statybos vykdymo nesklandumai privertė ieškoti naujo vykdytojo ir iš naujo organizuoti pirkimą.

    Pagal dabartinį grafiką sutartis su „Texom SA“ turėtų būti pasirašyta 2026 metų rugsėjo pabaigoje. Jei papildomų kliūčių neatsiras, realūs darbai aikštelėje prasidės po kelių savaičių.

    Budowa dworca w Koszalinie wchodzi w kluczową fazę. Ponowne ogłoszenie przetargu było konieczne, by sprawnie dokończyć tę wyczekiwaną inwestycję, – sakė PKP valdybos narys Pawełas Lisiewiczius.

    Kas pasikeis stotyje ir jos aplinkoje?

    Naujasis pastatas bus pritaikytas žmonėms su judėjimo negalia ir keleiviams, turintiems specialiųjų poreikių. Centrinėje dalyje numatytas atviras pasažas su vasaros laukiamąja ir jungtimi į tunelį, vedantį į peronus.

    Keleivių zonoje planuojamos bilietų kasos, laukiamoji, elektroninės atvykimų ir išvykimų švieslentės bei tvarkaraščių stendai. Komercinėje dalyje bus įrengti septyni prekybiniai ar paslaugų paskirties lokalai.

    Projektas taip pat numato išsaugoti ir išryškinti autentiškai dekoruotas 1962 metų stoties sienas. Pastate atsiras patalpos Geležinkelio apsaugos tarnybai ir biuro bei paslaugų erdvės.

    Technologijos, saugumas ir finansavimas

    Stotyje bus įrengti taktiliniai planai, žymėjimas Brailio raštu, vedimo takai silpnaregiams, taip pat pastato saugos ir valdymo sistemos. Ant stogo planuojama įrengti saulės elektrinės modulius, kad dalis energijos būtų gaminama vietoje.

    Tvarkoma bus ir stoties prieiga: numatomi dviračių stovai, vietos žmonėms su negalia ir elektromobiliams, taip pat trumpalaikio sustojimo zona keleivių išlaipinimui. Projektas finansuojamas ir Europos Sąjungos lėšomis pagal FEnIKS programą, apimančią ir kitų miestų stočių modernizavimą.

  • Lenkijos statybininkų darbdaviai žengė į Briuselį: PZPB tapo FIEC nare ir kelia savo balsą Europoje

    Lenkijos žingsnis į Europos derybų lauką

    Lenkijos statybos darbdavių asociacija Polski Związek Pracodawców Budownictwa (PZPB) tapo Europos statybos pramonės federacijos FIEC nare. Organizacija pabrėžia, kad sprendimas priimtas siekiant aktyviau dalyvauti formuojant europines taisykles, kurios tiesiogiai lemia statybos verslo sąlygas.

    Kartu PZPB atstovas Jan Styliński FIEC struktūroje užėmė viceprezidento pareigas viename iš federacijos valdymo komitetų. Tai suteikia Lenkijos sektoriui daugiau galimybių dalyvauti diskusijose dėl prioritetinių sprendimų visos Europos mastu.

    „Norime, kad Lenkijos statybos balsas Europoje būtų ne tik girdimas, bet ir prisidėtų kuriant sprendimus visam sektoriui“, – sakė PZPB prezidentas Jan Styliński.

    Kodėl Briuselis svarbus statybų verslui?

    PZPB akcentuoja, kad didelė dalis taisyklių, kurios veikia statybų rinką, nustatomos Europos Sąjungos lygmeniu. Tai apima viešuosius pirkimus, konkurencijos principus, klimato politiką, techninius standartus, darbo rinkos reguliavimą, darbuotojų judumą, skaitmeninimą ir reikalavimus strateginėms investicijoms.

    FIEC vienija dešimtis nacionalinių statybos organizacijų ir veikia kaip sektoriaus partnerė dialoge su Europos institucijomis. Federacijos darbotvarkėje paprastai dominuoja infrastruktūros projektų įgyvendinimo sąlygos, tiekimo grandinių atsparumas, darbo jėgos trūkumo klausimai, tvarumo reikalavimai ir produktyvumo didinimas diegiant naujas technologijas.

    „Lenkija yra penkta pagal gyventojų skaičių Europos Sąjungos valstybė narė, todėl PZPB prisijungimas padeda FIEC dar pilniau atstovauti Europos statybų sektoriui ir pabrėžia Lenkijos rinkos strateginę reikšmę“, – sakė FIEC prezidentas Jean-Pierre Paseri.

    Investicijų banga ir sektoriaus pajėgumai

    PZPB į FIEC įstoja tuo metu, kai Europa planuoja ir vykdo didelės apimties investicijas, susijusias su energetikos transformacija, transporto modernizavimu, gynybos infrastruktūra, pramonės atnaujinimu, būsto plėtra ir galimu Ukrainos atstatymu. Organizacijos vertinimu, būtent statybų sektoriaus pajėgumai taps kritiniu veiksniu, ar šie planai bus įgyvendinti laiku.

    PZPB taip pat pabrėžia, kad statybos turėtų būti vertinamos ne tik kaip ekonomikos šaka, bet ir kaip strateginis vykdomasis pajėgumas, būtinas įgyvendinti svarbiausias Europos politikos kryptis. Anot organizacijos, be finansiškai stabilių rangovų ir prognozuojamos investicijų aplinkos rizika vėluoti projektams didės, o kaštai bus sunkiau kontroliuojami.

    „Europa turi atkurti savo gebėjimą įgyvendinti investicijas. Dabartinis poreikių mastas reikalauja daugiau dėmesio praktinėms sąlygoms, kurios leidžia projektus įgyvendinti sklandžiai“, – sakė FIEC prezidentas Jean-Pierre Paseri.

    Kaip prioritetus PZPB įvardija stabilesnes ir labiau prognozuojamas investicijų programas, viešųjų pirkimų reformą bei subalansuotesnį rizikų pasidalijimą. Tarp tikslų taip pat minimas sąžiningos konkurencijos stiprinimas, atsparesnės tiekimo grandinės ir našumo didinimas per industrializaciją, skaitmeninimą bei naujų technologijų diegimą.

  • Europos Parlamentas griežtina vartus Kinijos kapitalui: naujos taisyklės smogs ir elektromobiliams

    Europos Parlamentas griežtina vartus Kinijos kapitalui: naujos taisyklės smogs ir elektromobiliams

    Europos Parlamento pranešėjai rengia siūlymus, kurie reikšmingai sugriežtintų užsienio tiesioginių investicijų sąlygas Europos Sąjungoje, ypač sektoriuose, kur pasaulinėje rinkoje dominuoja Kinija. Dokumentą planuojama paskelbti rugsėjo 9 dieną, o jo turinys jau kelia įtampą platesnėse ES ir Kinijos prekybos derybose.

    Siūlymai susiję su vadinamuoju Pramonės spartinimo aktu, kuriuo siekiama sustiprinti europinę gamybą ir prioritetą viešosiose politikose teikti ES pagamintiems produktams. Ši kryptis atspindi pastaraisiais metais Briuselyje stiprėjantį požiūrį, kad strateginėse grandinėse būtina mažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių.

    Kas keistųsi investuotojams?

    Pagal projekte numatytą logiką, investicijoms į sektorius, kuriuose investuotojo kilmės šalis turi bent 40 proc. pasaulinės rinkos dalį, būtų taikomas griežtesnis filtras. Tarp jautriausių sričių minimi elektromobiliai, saulės moduliai, baterijos ir kritinės žaliavos, kurios svarbios tiek pramonei, tiek gynybai.

    Siūloma nuleisti ribą, nuo kurios taikomi papildomi reikalavimai, iki 50 000 000 eurų, kai Europos Komisija anksčiau buvo numačiusi 100 000 000 eurų kartelę. Tai reikštų, kad daugiau sandorių patektų į sustiprintos kontrolės zoną, o investuotojams tektų ruoštis ilgesnėms deryboms ir sudėtingesnėms sąlygoms.

    Numatoma, kad investuotojas turėtų tenkinti šešias sąlygas: neįgyti daugiau nei 49 proc. įmonės kapitalo, investuoti per bendrą įmonę su ES partneriu, perduoti technologijas Europai, užtikrinti, kad mažiausiai 60 proc. darbuotojų būtų iš ES, bent 1 proc. metinių pajamų skirti ES vykdomiems moksliniams tyrimams ir plėtrai, o mažiausiai 30 proc. gamybos įvesčių pirkti ES viduje.

    Signalas Pekinui ir platesnė apimtis

    Europos Parlamento pranešėjai siūlo prie jautrių sričių pridėti ir kitas technologijas, kurios pastaruoju metu laikomos kertinėmis žaliajai pertvarkai. Tarp jų minimos vėjo energetikos grandinės, elektrolizatoriai ir šilumos siurbliai, o šiuose sektoriuose investuotojui pakaktų atitikti bent tris iš šešių sąlygų.

    Dokumente taip pat akcentuojama viešųjų pirkimų ir paramos schemų kryptis, siejant prieigą su gamyba ES valstybėse narėse. Europos Komisijai būtų palikta galimybė taikyti išimtis trečiųjų šalių produkcijai, tačiau tik su griežtomis sąlygomis, pavyzdžiui, užtikrinant abipusiškumą, kad Europos įmonės turėtų panašias galimybes už ES ribų.

    Ši linija sustiprina žinutę, kad ES vis aktyviau derina pramonės politiką su saugumo ir konkurencingumo tikslais. Kinija šiuos planus jau ne kartą yra kritikavusi ir perspėjusi apie galimus atsakomuosius žingsnius, o Briuseliui tai reiškia sudėtingą balansą tarp atviros rinkos principų ir strateginės autonomijos.

    Tolesnis procesas priklausys nuo to, ar Europos Parlamento komitetai ir vėliau plenarinė sesija patvirtins pranešėjų poziciją, o tada prasidės derybos su ES Taryba. Jei siūlymai išliks, nauja tvarka gali tapti vienu ryškiausių barjerų dideliems investiciniams sandoriams jautriuose sektoriuose ir pakeisti taisykles ne tik Kinijos, bet ir kitų didelių rinkos žaidėjų kapitalui.

  • Italijos startuolis „Cato“ pritraukė 6 mln. eurų: DI įrankis, keičiantis kovą dėl viešųjų pirkimų

    Italijos startuolis „Cato“ pritraukė 6 mln. eurų: DI įrankis, keičiantis kovą dėl viešųjų pirkimų

    Italijos dirbtinio intelekto bendrovė „Cato“ pritraukė 6 mln. eurų pradinės (seed) investiciją, kurią planuoja skirti platformos plėtrai ir komercinei plėtrai viešojo sektoriaus pardavimų srityje. Finansavimo etapui vadovavo „Keen Venture Partners“, prisidėjo ir ankstesni investuotojai bei keli verslo angelai.

    Ši investicija sekė po ankstesnio finansavimo etapo ir padidino bendrą „Cato“ pritrauktą sumą iki 7,6 mln. eurų. Bendrovė akcentuoja, kad gautos lėšos leis sparčiau tobulinti produktą, auginti komandą ir ruoštis veiklai už Italijos ribų.

    Kas yra „Cato“ platforma?

    „Cato“ kuria DI platformą, skirtą įmonėms, kurios dalyvauja viešuosiuose pirkimuose: nuo tinkamų konkursų atrankos iki reikalavimų analizės ir pasiūlymo dokumentų parengimo. Praktikoje viešieji pirkimai dažnai reiškia didelį informacijos srautą, ilgas technines specifikacijas ir sudėtingas tinkamumo sąlygas.

    Bendrovės teigimu, jos sistema realiu laiku stebi daugiau nei 27 000 šaltinių ir reitinguoja konkursus pagal tai, kiek jie atitinka konkrečios įmonės profilį. DI taip pat analizuoja konkurso dokumentus, ištraukia esminius reikalavimus ir vertinimo kriterijus, o parengtą informaciją susieja su pirminiais šaltiniais, kad būtų galima patikrinti kontekstą.

    Platforma siekia automatizuoti pasikartojančias užduotis, tačiau galutinį pasiūlymo pateikimą palieka klientui. Tai svarbu, nes viešuosiuose pirkimuose klaidos administraciniuose dokumentuose ar neatitikimai techninėms sąlygoms gali kainuoti diskvalifikaciją net ir turint konkurencingą kainą.

    Kodėl ši rinka tokia didelė?

    Viešieji pirkimai Europoje sudaro apie 14 proc. Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto ir siekia maždaug 2,5 trln. eurų per metus. Tai milžiniška rinka, kurioje įmonėms tenka konkuruoti dėl sutarčių su daugiau nei 250 000 perkančiųjų organizacijų.

    Italijoje viešųjų konkursų vertė 2025 metais, remiantis nacionalinės antikorupcijos institucijos ANAC duomenimis, siekė 309 mlrd. eurų. Tokia apimtis paaiškina, kodėl sprendimai, kurie padeda greičiau rasti tinkamus konkursus ir tiksliau parengti pasiūlymus, pritraukia investuotojų dėmesį.

    Klientai ir plėtros planai

    „Cato“ teigia, kad per šešis mėnesius nuo produkto paleidimo platforma apdorojo tūkstančius konkursų klientams Italijoje. Tarp jų – tiek smulkesnės ir vidutinės įmonės, tiek didesni rinkos dalyviai medicinos priemonių, statybų, informacinių technologijų ir paslaugų sektoriuose.

    „Pirmajame etape jau suvaldėme tūkstančius konkursų. Didžiausias pasitenkinimas – kai klientai sako, kad mūsų technologija jiems yra tikras sąjungininkas: padeda rasti tinkamiausius konkursus, suprasti reikalavimus ir parengti pasiūlymą, taip didinant galimybes laimėti ir augti“, – sakė „Cato“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Andrea Zorzetto.

    Gautas finansavimas bus nukreiptas tolesniam produkto vystymui, pardavimų komandos stiprinimui ir tarptautinei plėtrai. Bendrovė taip pat planuoja plėsti sprendimą į papildomus sektorius ir padėti jau turimiems tarptautiniams klientams viešųjų pirkimų procesuose už Italijos ribų.

  • Milano startuolis „Cato“ pritraukė 6 mln. eurų: DI padės įmonėms laimėti viešuosius pirkimus

    Milano startuolis „Cato“ pritraukė 6 mln. eurų: DI padės įmonėms laimėti viešuosius pirkimus

    6 mln. eurų sėklos investicija

    Milane įsikūrusi platforma „Cato“, kuri viešųjų pirkimų konkursuose taiko dirbtinį intelektą, pritraukė 6 mln. eurų sėklos investiciją. Raundui vadovavo ankstyvos stadijos fondas Keen Venture Partners, veikiantis Amsterdame ir Londone.

    Prie finansavimo prisidėjo ir ankstesni investuotojai, tarp jų Vento, Heartfelt, Moonstone, BHeroes, Alecla7 ir Nova Venture. Taip pat prisijungė grupė verslo angelų, įskaitant „Lexroom“, „Sibill“ ir „Pillar“ įkūrėjus.

    „Šiame pirmajame etape jau suvaldėme tūkstančius konkursų. Didžiausias įvertinimas, kai klientai sako, jog mūsų technologiją laiko tikru sąjungininku: ji padeda rasti tinkamiausius konkursus, suprasti reikalavimus ir parengti pasiūlymą, didinant laimėjimo tikimybę“, – sakė „Cato“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Andrea Zorzetto.

    „Džiaugiamės, kad šią vertę pripažino ir tarptautinis investuotojas Keen Venture Partners, kartu su fondais, kurie mumis patikėjo nuo pat pradžių“, – pridūrė jis.

    Nauja investicija skelbiama praėjus vos keliems mėnesiams po 1,6 mln. eurų priešsėklos raundo, kuriam vadovavo Italian Founders Fund. Iš viso „Cato“ per mažiau nei metus nuo įkūrimo jau yra pritraukusi 7,6 mln. eurų.

    Milžiniška rinka ir rankinis darbas

    „Cato“ įkurta 2025 metais, o ją įkūrė Andrea Zorzetto ir Matteo Bossolini. Bendrovė save pristato kaip pirmąją Italijoje DI principu sukurtą platformą, orientuotą į viešojo sektoriaus pirkimus.

    Europos Sąjungoje viešieji pirkimai yra viena didžiausių ekonomikos dalių: valstybės užsakymai sudaro apie 14 proc. ES bendrojo vidaus produkto, o metinė jų vertė siekia maždaug 2,5 trln. eurų. Tačiau tiekėjų pusėje dalis procesų iki šiol išlieka itin rankiniai.

    Italijoje, remiantis nacionalinės antikorupcijos institucijos ANAC pateikiamais viešųjų pirkimų duomenimis, konkursų apimtis 2025 metais siekė 309 mlrd. eurų ir, kaip nurodo bendrovė, per metus augo 13,9 proc. Tokiose rinkose įmonėms dažnai tenka kasdien peržiūrėti šimtus skelbimų, analizuoti ilgus dokumentus ir pasiūlymus rengti rankiniu būdu.

    Kaip veikia „Cato“ platforma

    „Cato“ teigia sekanti daugiau nei 27 000 šaltinių, kad atrinktų ir sureitinguotų konkursus, kuriuose įmonė turi didžiausią galimybę laimėti. Platforma iš viešųjų pirkimų dokumentų ištraukia reikalavimus ir vertinimo kriterijus, o taip pat pažymi neatitikimus tarp dokumentų, kurie gali lemti paraiškos atmetimą.

    Kitas žingsnis yra pasiūlymo rengimas: sistema gali iš anksto užpildyti administracines ir technines dalis, remdamasi pačios įmonės turima medžiaga. „Cato“ akcentuoja atsekamumą, kad sugeneruoti teiginiai būtų susieti su šaltiniais, o galutinis pateikimas išliktų kliento kontrolėje.

    „Viešieji pirkimai yra vienas paskutinių didelių neautomatizuotų darbo procesų Europos ekonomikoje: kasmet tai trilijonai eurų, o tiekėjų pusėje iš esmės trūko programinės įrangos, nekalbant apie DI“, – sakė Keen Venture Partners partnerė Briehan Burke.

    „Italija yra tinkama rinka pradžiai, nes joje dalyvauti sudėtingiausia: kasmet daugiau nei 300 mlrd. eurų per maždaug 22 000 perkančiųjų organizacijų, dešimtys tūkstančių smulkių ir vidutinių įmonių, kurioms didžiausias klientas yra valstybė, ir iki šiol nėra DI pagrindu sukurto sprendimo, padedančio laimėti konkursus“, – pridūrė ji.

    „Cato“ teigimu, jos klientai yra nuo smulkių ir vidutinių įmonių iki didelių korporacijų, o platforma jau apdorojo tūkstančius konkursų. Bendrovė taip pat nurodo, kad dauguma klientų sistemą naudoja kasdien, o augimo tempą lygina su „ChartMogul“ skelbiamais 2025 metų prenumeratos verslų rodikliais.

    Gautos lėšos bus skirtos platformos stiprinimui, komercinei plėtrai ir komandos augimui. Bendrovė taip pat planuoja plėstis į papildomus sektorius bei, augant tarptautinių klientų poreikiui, žengti už Italijos ribų.

    Ankstesnio finansavimo etape „Cato“ įsigijo „Avvista.ai“ per vadinamąjį acqui-hire, į komandą perimdama jos įkūrėją Riccardo Sabatti ir jo kolegas. Prie vadovų komandos prisijungė ir Luisa Gamba iš „Amazon Business“, kur ji vadovavo viešojo sektoriaus partnerystėms Italijoje.

    „Tokio lygio žmonių pritraukimas apie „Cato“ potencialą pasako ne mažiau nei investicija“, – sakė Andrea Zorzetto.

  • „Budimex“ nelaimėjo 80 mln. eurų aplinkkelio konkurso: kelių direkcija panaikino pasirinkimą

    Sprendimas pakeistas po atrankos

    Lenkijos statybų bendrovė „Budimex“ pranešė, kad buvo panaikintas jos pasiūlymo pasirinkimas valstybiniame konkurse dėl Brzosteko ir Kołaczyc aplinkkelio projektavimo bei statybos. Projektas numatytas valstybinio kelio Nr. 73 ruože, o planuojamas aplinkkelio ilgis siekia apie 13,4 kilometro.

    Anksčiau „Budimex“ pasiūlymas buvo įvertintas kaip geriausias, o vėliau bendrovė informavo, kad jos paraiška paskelbta laimėjusia. Tačiau vėlesniu sprendimu atrankos rezultatai buvo anuliuoti, todėl konkurso baigtis grįžo į vertinimo stadiją.

    Kodėl konkursai anuliuojami?

    „Budimex“ nenurodė, dėl kokių priežasčių sprendimas buvo panaikintas. Tokiose viešųjų pirkimų procedūrose pasirinkimo anuliavimas dažniausiai siejamas su konkurentų pretenzijomis, procedūriniais neatitikimais, dokumentų vertinimo ginčais arba perkančiosios organizacijos sprendimu iš naujo patikrinti pasiūlymų atitiktį reikalavimams.

    Lenkijoje kelių infrastruktūros konkursai pastaraisiais metais neretai susiduria su teisiniais ginčais ir skundais, nes projektai yra didelės vertės, o konkurencija tarp rangovų itin aštri. Tai gali reikšti projekto įgyvendinimo grafiko korekcijas ir ilgesnį pasirengimo etapą.

    Konkurso vertė ir bendrovės rezultatai

    „Budimex“ pasiūlymo vertė šiame konkurse siekė beveik 81 milijoną eurų be pridėtinės vertės mokesčio. Tokios apimties kontraktai statybų rinkoje laikomi strategiškai svarbiais, nes užtikrina darbų portfelį keliems metams ir leidžia išlaikyti pajėgumus net lėtesnio ekonomikos augimo laikotarpiais.

    Bendrovė taip pat pateikė tarpinius finansinius duomenis: per 2026 metų pirmąjį pusmetį „Budimex“ grupės pardavimo pajamos sudarė apie 953 milijonus eurų, tai yra 7,17 proc. daugiau nei tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu. Bendrasis pelnas iš pardavimų per pirmąjį 2026 metų pusmetį siekė apie 131 milijoną eurų, o bendrojo pelningumo rodiklis pakilo iki 13,7 proc., kai prieš metus buvo 12,3 proc.

    Įmonė nurodė, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį Lenkijoje statybos ir montavimo produkcija einamosiomis kainomis augo 1,8 proc., tačiau palyginamosiomis kainomis fiksuotas 2,9 proc. kritimas. Tuo pat metu „Budimex“ grupės statybų segmento pardavimai šalies rinkoje augo 1,9 proc., o tai rodo nuosaikų, bet stabilų vidaus užsakymų srautą.

  • Investicijų bumas Lenkijos geležinkeliuose: 12,7 mlrd. eurų yra, bet užsakymai stringa dėl procedūrų

    Milijardai geležinkeliui jau suplanuoti

    Lenkijos geležinkelių infrastruktūra įžengė į spartesnį investicijų etapą, tačiau didžiausiu iššūkiu tampa ne vien finansavimas. Valstybinė bendrovė PKP PLK skelbia, kad pagal jau pasirašytas sutartis ir vykstančius konkursus su užtikrintu finansavimu dar liko išleisti apie 12,7 mlrd. eurų.

    Ši suma reikšmingai didesnė nei prieš kelerius metus, todėl rangos rinka tikisi stabilesnio užsakymų portfelio ir aiškesnių žaidimo taisyklių. Vis dėlto rangovai ir užsakovai vis dažniau kalba apie riziką, kad projektų apimtys ims kauptis vienu metu, o procedūros ir pajėgumai nebespės.

    Pinigai yra, bet trūksta pajėgumų

    PKP PLK vadovybė pabrėžia, kad augant investicijų mastui aiškiai matosi siaurieji ruožai rangos pusėje, ypač signalizacijos, eismo valdymo ir kontaktinio tinklo darbuose. Kai kuriuose konkursuose, net ir dėl palyginti nedidelių sprendimų, pasiūlymų apskritai negaunama arba rangovai darbų imtis galėtų tik po kelerių metų.

    Didelę įtampą kelia ir tai, kad infrastruktūros darbai reikalauja specializuotos technikos, kuri užsakoma iš anksto ir kainuoja dešimtis milijonų. Įmonės pabrėžia, kad be kelių metų į priekį matomo projektų „vamzdyno“ sudėtinga planuoti įrangos atnaujinimą bei išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus.

    Procedūros ir ginčai lėtina konkursus

    Rangovai atkreipia dėmesį, kad didelė dalis problemų susijusi su administraciniais terminais, derinimais ir skundais pirkimuose. Kai sutartys pasirašomos tik metų viduryje ar pabaigoje, realus darbų langas sutrumpėja, o terminai tampa įtempti tiek užsakovui, tiek vykdytojams.

    Diskutuojama ir apie viešųjų pirkimų sistemos korekcijas, kad skundai būtų naudojami spręsti esminius klausimus, o ne vilkinti konkursus. Rinkos dalyviai pabrėžia, kad be spartesnio ginčų nagrinėjimo investicijų programa gali prarasti tempą net ir esant pinigams.

    Ar padės specialus įstatymas?

    Lenkijos Vyriausybė ruošia specialų įstatymą, kuris turėtų supaprastinti strateginių infrastruktūros projektų rengimą ir įgyvendinimą. Numatomos trumpesnės procedūros, aiškesni terminai institucijoms ir prioritetinis svarstymas, į vieną paketą įtraukiant skirtingų sektorių projektus, tarp jų ir geležinkelių.

    Vis dėlto dalis sektoriaus atstovų perspėja, kad vienas bendras sprendimas gali neatsižvelgti į konkrečių sričių specifiką. Ypač jautri vieta išlieka poveikio aplinkai vertinimai: praktikoje daugiausia laiko užima ne „eilė“, o konsultacijos, alternatyvų analizė, protestai ir apskundimai.

    „Matome, kad siaurieji ruožai rangos pusėje ryškėja, ypač eismo valdymo sistemų ir kontaktinio tinklo darbuose“, – sakė PKP PLK vadovas Piotras Wyborskis.

    Rinkos dalyviai sutaria dėl vieno: geležinkelių investicijų banga gali tapti pagrindiniu infrastruktūros varikliu artimiausiais metais, tačiau sėkmė priklausys nuo to, ar pavyks vienu metu sustiprinti tiek rangos pajėgumus, tiek administracinių sprendimų greitį. Priešingu atveju net užtikrintas finansavimas negarantos sklandaus projektų įgyvendinimo.

  • „Elektrotim“ arti 4,2 mln eurų sutarties su Tauron: kas laimėta ir kodėl tai dar ne garantija

    Lenkijos inžinerinių sprendimų bendrovė „Elektrotim“ pranešė gavusi informaciją apie konkurso, kurį vykdė Tauron Nowe Technologie padalinys Vroclave, rezultatą. Konkursas susijęs su nuolatine apšvietimo infrastruktūros priežiūra ir eksploatavimu, įskaitant budinčios avarinės tarnybos režimą Žemutinės Silezijos vaivadijoje.

    Įmonės teigimu, kaip ekonomiškai naudingiausios buvo pasirinktos 23 „Elektrotim“ pateiktos paraiškos. Iš jų 15 apima Vroclavo apšvietimo infrastruktūros priežiūros ir eksploatavimo darbus, o likusios 8 skirtos kitoms Žemutinės Silezijos savivaldybėms.

    Maksimali bendra pasirinktų pasiūlymų vertė siekia apie 4 200 000 eurų be PVM, arba apie 5 200 000 eurų su PVM. Vis dėlto bendrovė pabrėžia, kad pasiūlymų pasirinkimas dar nereiškia automatinio sutarčių pasirašymo, todėl galutinės pajamos priklausys nuo tolesnių užsakovo sprendimų ir derybų.

    Tokio tipo viešieji konkursai energetikos grupėse paprastai skaidomi į dalis, kad būtų užtikrintas paslaugų tęstinumas skirtingose teritorijose ir būtų galima greičiau reaguoti į gedimus. Apšvietimo infrastruktūros priežiūra savivaldybėse tampa vis labiau susijusi su energijos taupymo tikslais, modernizacija ir išmaniųjų valdymo sistemų diegimu, todėl rangovams svarbūs ne tik kaštai, bet ir techninės kompetencijos bei reagavimo laikas.

    Finansiniu požiūriu „Elektrotim“ pastaruoju metu fiksavo mažėjančius rezultatus: 2026 metų pirmąjį ketvirtį pardavimo pajamos siekė apie 18 600 000 eurų, o grynasis pelnas buvo apie 400 000 eurų. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu įmonė gavo apie 20 900 000 eurų pajamų ir uždirbo apie 1 000 000 eurų grynojo pelno.

    Tuo metu Tauron grupė, remiantis preliminariais vertinimais, 2026 metų pirmąjį pusmetį uždirbo apie 372 000 000 eurų grynojo pelno, tai yra 24 proc. mažiau nei prieš metus. Energetikos bendrovėms tokie pokyčiai dažnai siejami su svyruojančiomis elektros ir kuro kainomis, reguliavimo pokyčiais bei didelėmis investicijomis į tinklus ir infrastruktūrą.