CP v2

Tag: Vilniaus miesto savivaldybė

  • „Energesman“ kaltina Vilniaus valdžią: po susitikimų su „Icor“ prasidėjo atliekų krizė

    Vilniaus atliekų tvarkymo grandinėje įsiplieskęs konfliktas tarp bendrovės „Energesman“ ir Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) įgauna naują toną. Įmonė teigia, kad krizę sukėlė ne jos finansinė padėtis, o pasikeitusi Vilniaus miesto savivaldybės laikysena ir sprendimai, priimti po politinių bei verslo susitikimų.

    Pasak „Energesman“ vadovo Algirdo Blazgio, pavasarį pradėjus kisti savivaldybės pozicijai, esą atsirado ir tikslas perimti rūšiavimo gamyklos eksploatavimą bei jos atstatymo procesą. Bendrovė tvirtina, kad naujas VAATC vadovas atėjo į pareigas jau turėdamas parengtą veiksmų planą, o realus bendradarbiavimas ėmė trūkinėti.

    Ginčas dėl sutarčių ir mokėjimų

    „Energesman“ teigimu, VAATC sustabdė atsiskaitymus už jau suteiktas paslaugas ir modernizavimo darbus, o tai, įmonės vertinimu, staiga pavertė situaciją kritine. Bendrovė nurodo, kad VAATC iki šiol yra skolingas 6,13 mln. eurų, todėl smarkiai sumažėjo galimybės užtikrinti nepertraukiamą atliekų tvarkymą ir tęsti infrastruktūros atkūrimą.

    Įmonė taip pat nesutinka su viešai vartojamu terminu avansai, pabrėždama, kad kalba eina apie atsiskaitymus už jau atliktus darbus. Bendrovė tikina siūliusi sprendimus, įskaitant trišalius susitarimus dėl tiesioginių mokėjimų įrangos gamintojams, tačiau esą VAATC jų neįgyvendino.

    Įtarimai institucijų vertinimais

    „Energesman“ kritikuoja Aplinkos apsaugos departamento teiginius dėl neva gamyklos teritorijoje laikytų nerūšiuotų mišrių komunalinių atliekų. Bendrovė tai vadina nepagrįstais kaltinimais ir tvirtina negavusi oficialių dokumentų, kurie patvirtintų tokią versiją.

    Įmonė kelia klausimų ir dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento veiksmų. Pasak „Energesman“, neplaninio patikrinimo išvados sutapo su sutarčių nutraukimo momentu, o dalis reikalavimų, bendrovės teigimu, praktiškai neįgyvendinami, kol pastatas nėra atstatytas po gaisro.

    Kainos gyventojams ir teisiniai veiksmai

    Bendrovė įspėja, kad sutrikimai reiškia brangesnį atliekų tvarkymą, nes dalis srautų nukreipiami į alternatyvius sprendimus. „Energesman“ tvirtina, kad dėl to atliekos esą tvarkomos 2–3 kartus brangiau, o kainų augimas anksčiau ar vėliau gali atsispindėti ir gyventojams pateikiamose sąskaitose.

    „Meras bei jo komanda dabar tiesiog bando pateisinti savo veiksmus, kuriais pablogino situaciją Vilniaus regiono gyventojams“, – sakė A. Blazgys.

    Įmonė praneša jau pradėjusi penkias bylas prieš VAATC ir Vilniaus miesto savivaldybę, taip pat kreipėsi į prokuratūrą. „Energesman“ laikosi pozicijos, kad atliekų gamyklos eksploatavimo ir modernizavimo sutartys yra galiojančios, o preliminariai skaičiuojami nuostoliai gali siekti apie 20 mln. eurų.

    Atliekų tvarkymo sektoriuje tokie ginčai paprastai turi platesnį poveikį nei vienas kontraktas, nes nuo rūšiavimo ir perdirbimo pajėgumų priklauso viso regiono komunalinių atliekų srautai, logistika ir galutinės paslaugos kainos. Kol teisiniai procesai tęsiasi, pagrindiniu klausimu išlieka tai, kaip greitai bus stabilizuota infrastruktūra ir užtikrintas skaidrus atsiskaitymų bei atsakomybių pasidalijimas.

  • Prie Medikiškių gatvės kirs pavojingus medžius: savivaldybė įspėja gyventojus

    Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad šalia Medikiškių gatvės artimiausiu metu bus vykdomi sanitariniai miško kirtimo darbai. Pasak savivaldybės, darbai planuojami siekiant sumažinti rizikas eismo dalyviams ir aplinkai.

    Tvarkymo metu numatoma šalinti sausus ir nudžiūvusius medžius, taip pat kelio pakraštyje augančias pavojingas egles, kurias pažeidė puvinys. Tokie medžiai dėl prastos būklės gali lūžti ar virsti ant važiuojamosios dalies, ypač stipresnio vėjo metu.

    Sanitariniai kirtimai miškuose dažniausiai taikomi tada, kai medžiai yra pažeisti ligų, kenkėjų ar aplinkos veiksnių ir kelia grėsmę saugumui. Specialistai atkreipia dėmesį, kad šalia kelių net ir pavienio medžio lūžis gali sukelti avarines situacijas, todėl prioritetas teikiamas pavojingiausiems ruožams.

    Darbai bus vykdomi laikantis galiojančių miško kirtimus reglamentuojančių teisės aktų ir Miško kirtimų taisyklių reikalavimų. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie kirtimai skirti miško sanitarinei būklei gerinti ir rizikai dėl nestabilių medžių sumažinti.

    Darbus atliks savivaldybės pasamdytas rangovas UAB „Ekonovus“. Gyventojų ir vairuotojų prašoma būti atidiems, laikytis laikinų eismo organizavimo sprendimų, saugos reikalavimų ir neiti į darbų zoną, kol vyksta kirtimo ir išvežimo darbai.

  • Prie Žaliųjų ežerų – kirtimai: įvardijo, kurie medžiai kelia grėsmę ir kas juos šalins

    Vilniuje, šalia Žaliųjų Ežerų gatvės, Valakupių girininkijos 104 kvartale numatyti sanitariniai miško kirtimo darbai 15, 17 ir 18 sklypuose. Savivaldybė nurodo, kad darbai reikalingi dėl prastėjančios kai kurių medžių būklės ir galimos rizikos šalia kelio.

    Planuojama šalinti sausas ir nudžiūvusias egles, taip pat prie važiuojamosios dalies augančius pavojingus medžius, pažeistus puvinio. Tokie medžiai, ypač esant stipresniam vėjui ar po gausesnių kritulių, gali nulūžti ar išvirsti ir sukelti pavojų eismui.

    „Sanitarinių kirtimų tikslas – pagerinti miško būklę ir užtikrinti eismo bei aplinkos saugumą“, – teigiama savivaldybės informacijoje.

    Darbai bus vykdomi laikantis galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių miško kirtimus, ir Miško kirtimų taisyklių reikalavimų. Tai reiškia, kad kirtimai turi būti atliekami tik tiek, kiek būtina pavojui ir židiniams pašalinti, o darbų organizavimas privalo užtikrinti teritorijos ir žmonių saugą.

    Sanitariniai kirtimai dažniausiai planuojami tada, kai medynuose daugėja išdžiūvusių ar ligų pažeistų medžių, o šalia infrastruktūros atsiranda papildomų rizikų. Pastaraisiais metais miškininkai visoje Lietuvoje fiksuoja didesnį medžių pažeidžiamumą dėl kenkėjų, ligų ir ekstremalesnių orų, todėl pavojingų medžių šalinimas prie kelių ir takų tampa dažnesne praktika.

    Darbus vykdys Vilniaus miesto savivaldybės pasamdytas rangovas – UAB „Ekonovus“. Gyventojų ir eismo dalyvių prašoma būti atidiems, laikytis laikinųjų eismo organizavimo ir saugos reikalavimų bei neiti į darbų zoną.

  • Vilnius perima valstybės turtą Verkių g. 14: ką tai reiškia miestui ir gyventojams?

    Vilniaus miesto savivaldybė rengia tarybos sprendimo projektą dėl valstybės nekilnojamojo turto, esančio Verkių g. 14 ir kituose adresuose, perėmimo savivaldybės nuosavybėn. Tokie sprendimai paprastai leidžia miestui paprasčiau administruoti pastatus ir žemės sklypus, planuoti investicijas bei užtikrinti jų priežiūrą.

    Perėmimas savivaldybės nuosavybėn dažniausiai siejamas su viešųjų paslaugų infrastruktūra, teritorijų sutvarkymu arba pastatų pritaikymu savivaldybės funkcijoms. Kai turtą valdo savivaldybė, ji gali greičiau priimti sprendimus dėl remonto, nuomos, panaudos ar panaudojimo bendruomenės poreikiams.

    Praktikoje tokie projektai aktualūs ir gyventojams, nes gali lemti, ar teritorija bus tvarkoma, ar joje atsiras naujų viešųjų erdvių, socialinių paslaugų ar administracinių funkcijų. Taip pat tai gali turėti įtakos aplinkinių teritorijų planavimui, eismo organizavimui ir sprendimams dėl ilgalaikės rajono plėtros.

    Sprendimo projektas pateiktas viešinimui, o savivaldybė kviečia suinteresuotus asmenis domėtis projektu ir teikti klausimus. Už projekto koordinavimą atsakingas savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus Priežiūros ir tvarkymo poskyris.

    Gyventojai ir organizacijos, norintys patikslinti informaciją apie perimamą turtą, projekto rengimo eigą ar numatomas tolesnes procedūras, gali kreiptis į vyriausiąją specialistę Aureliją Snieškienę telefonu 05 211 2668 arba elektroniniu paštu aurelija.snieskiene@vilnius.lt.

  • Vilniuje dalijamas 1 647 kv. m sklypas Dedeliškių g. 4: ką turi žinoti kaimynai ir bendraturčiai

    Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo rengti Dedeliškių g. 4 esančio 1 647 kv. m ploto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Projektas rengiamas tenkinant sklypo bendraturčio prašymą ir remiantis savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 metais rugsėjo 8 dieną pasirašytu įsakymu.

    Nurodoma, kad pertvarkymo tikslas – padalyti sklypą į du ar daugiau atskirų sklypų. Sklypas registruotas kadastro numeriu 0101/0162:343, o projekto rengimas vykdomas pagal aplinkos ministro patvirtintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles.

    Tokie projektai praktikoje dažniausiai rengiami tuomet, kai bendraturčiai siekia aiškiai atskirti naudojamas sklypo dalis, planuojamas atskiras užstatymas ar atskiri pardavimai. Padalijimas gali palengvinti turto valdymą, tačiau kartu gali keistis privažiavimo, servitutų, inžinerinių tinklų koridorių ar kitų apribojimų sprendiniai, todėl procesas aktualus ir kaimynams.

    Kaip vyks procedūros

    Savivaldybė informuoja, kad su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai bus atliekami automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą. Joje gyventojai ir suinteresuoti asmenys gali sekti elektroninių paslaugų būsenos pasikeitimus ir matyti sprendinių rengimo eigą.

    Projektui suteiktas paslaugos registracijos numeris ŽPDRIS – ZSFP-220831. Šis numeris paprastai naudojamas identifikuojant konkretų projektą sistemoje ir bendraujant su atsakingais savivaldybės specialistais.

    Kur kreiptis dėl informacijos

    Dėl projekto rengimo papildomą informaciją teikia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus atstovai. Savivaldybė nurodo, kad gyventojai gali kreiptis į vyriausiąją specialistę Kristiną Einorienę.

    Ekspertai primena, kad formavimo ir pertvarkymo projektų metu svarbu įvertinti ne tik sklypo ribas, bet ir taikomus teritorijų planavimo sprendinius, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas bei galimus servitutus. Būtent šie aspektai dažniausiai lemia, ar padalijimas bus įgyvendintas taip, kaip tikisi pareiškėjas, ir ar nekils ginčų su kaimynais ar bendraturčiais.

  • Vaikų raidos pagalba Vilniuje: Antakalnio poliklinika atveria naujas erdves, apimtys augs

    Vaikų raidos pagalba Vilniuje: Antakalnio poliklinika atveria naujas erdves, apimtys augs

    Vilniuje plečiamas vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugų prieinamumas: Antakalnio poliklinikoje jos perkeltos į naujai įrengtas, vaikams ir šeimoms pritaikytas patalpas. Tikimasi, kad tai leis paslaugas teikti sklandžiau ir patogiau, mažinant laukimo bei srautų problemas.

    Poliklinika per metus suteikia apie 10 000 vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos dienos stacionaro paslaugų, tai sudaro reikšmingą dalį viso Vilniaus regiono apimčių. Pagerėjus sąlygoms, planuojama pajėgumą didinti iki 12 000 paslaugų per metus.

    Augantis poreikis matomas ir pacientų skaičiais: 2025 metais ankstyvosios reabilitacijos paslaugas čia gavo 572 vaikai, o per 2026 metų pirmąjį pusmetį paslaugos jau suteiktos daugiau nei 400 vaikų. Specialistai pabrėžia, kad ankstyvas raidos sunkumų atpažinimas ir nuoseklus darbas su šeima dažnai lemia geresnius vaiko ilgalaikius rezultatus.

    „Investicijos į vaikų sveikatą ir gerovę yra viena svarbiausių investicijų į Vilniaus ateitį. Matome, kad ankstyvosios reabilitacijos paslaugų poreikis auga, todėl turime didinti jų prieinamumą ir užtikrinti šiuolaikiškas sąlygas“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    Naujos patalpos įrengtos šalia Antakalnio poliklinikos, Žolyno gatvėje, jų plotas siekia daugiau nei 770 kv. m. Jose numatytos erdvės specialistų darbui, terapiniams užsiėmimams ir šeimų priėmimui, o sprendimai orientuoti į ramią, vaikų neblaškančią aplinką.

    „Ankstyvoji reabilitacija vaikams yra darbas drauge su šeima. Todėl svarbu ne tik metodai, bet ir aplinka, kurioje vaikas ir jo artimieji jaustųsi saugiai ir patogiai“, – sakė Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė.

    Poliklinikoje dirba daugiadalykė komanda: socialiniai pediatrai, ergoterapeutai, kineziterapeutai, klinikiniai logopedai, medicinos psichologai, taip pat meno terapeutas ir kiti specialistai. Toks modelis taikomas todėl, kad raidos sutrikimai dažnai apima kelias sritis ir reikalauja suderinto įvairių specialistų darbo.

    Į naujų patalpų įrengimą investuota daugiau nei 300 000 eurų įstaigos lėšų. Atskiras įėjimas ir funkcionaliai suplanuotos erdvės turėtų palengvinti šeimų kasdienę logistiką, nes reabilitacijos programos neretai trunka ilgai ir reikalauja daug apsilankymų.

    Mieste numatomi ir kiti pokyčiai: Šeškinėje ambulatorinės vaikų ir paauglių psichikos sveikatos paslaugos perkeltos į naujas patalpas, kur taip pat veikia vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos dienos stacionaras. Pilaitės rajone planuojama plėtra rekonstruojant Karoliniškių poliklinikos Pilaitės padalinio pastatą, šiuo metu vyksta rangos darbų viešasis pirkimas.

    Antakalnio poliklinika yra didžiausia poliklinika Vilniuje pagal registruotų pacientų skaičių: ji aptarnauja beveik 123 000 pacientų, iš kurių daugiau nei 9 600 yra vaikai iki 7 metų. Įstaigoje dirba apie 1 000 darbuotojų, o teikiamų paslaugų spektras apima pirminę ir antrinę sveikatos priežiūrą, diagnostiką, dienos chirurgiją, reabilitaciją ir psichikos sveikatos paslaugas.

  • Vilnius nuomoja patalpas ir statinius: startuoja e. konkursas, kainos nuo 27 eurų per mėnesį

    Skelbiamas nuomos e. konkursas

    Vilniaus miesto savivaldybės administracija skelbia elektroninį viešą nuomos konkursą, kuriuo siūloma išnuomoti negyvenamąsias patalpas ir inžinerinius statinius įvairiose miesto vietose. Konkursas vyks 2026 metų spalio 5 dieną nuo 9.00 valandos iki 2026 metų spalio 6 dienos 13.59 valandos.

    Dalyvių registracija numatyta 2026 metų rugsėjo 28 dieną nuo 0.00 valandos iki 2026 metų rugsėjo 29 dienos 23.59 valandos. Registravimo mokestis yra 20 eurų ir jis negrąžinamas, o pradinis įnašas lygus trijų mėnesių pradiniams nuompinigiams ir nelaimėjusiems grąžinamas.

    Kokie objektai siūlomi ir kokios pradinės kainos

    Tarp nuomai siūlomų objektų yra mažos erdvės paslaugoms ir prekybai, administracinės patalpos, sandėliavimo paskirties pastatas, paviljonai bei automobilių stovėjimo aikštelės. Pradinės nuomos kainos skiriasi priklausomai nuo vietos, paskirties ir ploto.

    Pavyzdžiui, Žirmūnų g. 6 siūloma 2 kv. m ploto vieta kavos aparatui, kurios pradinė nuomos kaina siekia 27 eurus per mėnesį be PVM. Tuo metu Vilniaus g. 22-3 nuomojamos 96,55 kv. m pagalbinės patalpos, o pradinė kaina siekia 1 932 eurus per mėnesį be PVM.

    Grigiškėse Pašto g. 19 nuomojamas dujų reguliavimo punktas su lauko prekybos stalais, pradinė kaina yra 90 eurų per mėnesį be PVM, o nuomos terminas numatytas 10 metų. Taip pat siūlomos dvi automobilių stovėjimo aikštelės, tarp jų Stepono Batoro gatvėje 1 425 kv. m ploto teritorija, kurios pradinė kaina yra 383 eurai per mėnesį be PVM.

    Svarbiausios sąlygos ir ką turi žinoti dalyviai

    Objektų apžiūra galima nuo 2026 metų rugsėjo 9 dienos iki 2026 metų rugsėjo 28 dienos darbo dienomis 9–15 valandomis, tačiau būtina iš anksto registruotis nurodytais kontaktais. Savivaldybė nurodo, kad kai kuriems objektams taikomos papildomos sąlygos, susijusios su veiklos pobūdžiu, tvarkos ir švaros reikalavimais ar sutarties nutraukimo galimybėmis.

    Nuomininkams, laimėjusiems konkursą, pradinio įnašo suma tampa sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimu ir grąžinama pasibaigus nuomos terminui arba nutraukus sutartį, jei įsipareigojimai buvo vykdomi tinkamai. Jei konkurso metu nuomos kaina padidinama, laimėtojas privalo papildyti pradinį įnašą taip, kad jis atitiktų trijų mėnesių laimėtus nuompinigius.

    Ilgesnėms nei 5 metų sutartims numatyta periodinė nuompinigių peržiūra: nuomos kaina perskaičiuojama kas 5 metus, taikant suderinto vartotojų kainų indekso pokyčių principą, tačiau metinis didinimas ribojamas iki 3 procentų. Jei indekso pokytis nulinis arba neigiamas, nuompinigiai nemažinami.

    Dalies objektų veikla aiškiai apibrėžta, pavyzdžiui, Žemynos g. 1-66 patalpos numatytos socialinių paslaugų veiklai, o A. Juozapavičiaus g. 11A patalpos siejamos su religinių paslaugų veikla, kuri turi būti numatyta dalyvio steigimo dokumentuose. Kai kuriuose paviljonuose ir viešose erdvėse numatoma pareiga užtikrinti švarą, estetiką, šiukšliadėžių įrengimą ir grafičių valymą.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į Vilniaus g. 22-3 objektą: nurodoma, kad pastatas yra kultūros paveldo registre ir gali būti vykdomi fasado remonto darbai, o patalpos nuomojamos pagal neatnaujintus kadastro duomenis. Tai reiškia, kad nuomininkui gali tekti prisitaikyti patalpas savo veiklai ir įvertinti galimus suvaržymus.

  • Nemokamos savipagalbos grupės Vilniuje: dailės terapija padės tėvams ir negalią slaugantiems

    Vilniuje startuoja dvi nemokamos savipagalbos grupės, kuriose dalyviai emocinę įtampą ir kasdienius iššūkius mokysis atpažinti pasitelkdami dailės terapijos metodus. Grupes veda dailės terapeutės Remigija Gilė ir Jūratė Bukauskienė, o dalyvavimas finansuojamas Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis.

    Organizatorės pabrėžia, kad dailės terapija nėra dailės pamoka ar vertinamas kūrybinis rezultatas. Svarbiausia tampa pats procesas, leidžiantis saugiai išreikšti jausmus, sumažinti stresą, geriau suprasti savo reakcijas ir stiprinti vidinius resursus, kai žodžių pritrūksta.

    Tėvams skirtoje grupėje bus laukiami auginantys vaikus, patiriančius mokymosi, elgesio ar emocinių sunkumų. Pirmasis susitikimas numatytas spalio 20 dieną, o visas ciklas apima šešis antradienio vakarus nuo 17.30 iki 19.30 valandos.

    Šių susitikimų metu dalyviai kviečiami ieškoti atsakymų, kaip išbūti su vaiko sunkumais jų neperimant sau, kaip suvaldyti nuovargį ir emocijas, bei kaip kasdienėje rutinoje atrasti laiko savo poreikiams. Praktikos bus orientuotos į savistabą, ribų stiprinimą ir palaikymo bendruomenės kūrimą.

    Artimiesiems skirta grupė orientuota į tuos, kurie rūpinasi šeimos nariu su negalia ir susiduria su ilgalaikės priežiūros keliamu nuovargiu, nerimu ar kaltės jausmu. Pirmasis susitikimas vyks spalio 7 dieną, susitikimai numatyti pirmadieniais nuo 17.30 iki 19.30 valandos, taip pat šešis kartus.

    Abi grupės vyks studijoje „Dailės terapijos erdvė“ Pulko gatvėje 2, Žirmūnuose, Vilniuje. Organizatorės ragina registruojantis įsivertinti galimybę dalyvauti visuose susitikimuose, nes nuoseklumas grupinėje savipagalboje yra viena svarbiausių sąlygų siekiant tvaraus emocinio pokyčio.

    Norintiems dalyvauti aktualu žinoti, kad savipagalbos grupės paprastai grindžiamos konfidencialumu ir pagarbiu bendravimu, o saugią atmosferą užtikrina vedančios specialistės. Dailės terapijos metodai šiuolaikinėje praktikoje dažnai pasitelkiami emocinei savireguliacijai, streso mažinimui ir psichologinio atsparumo stiprinimui, ypač patiriant ilgalaikį krūvį šeimoje.

    Daugiau informacijos apie registraciją ir praktinius klausimus teikiama tiesiogiai organizatorėms nurodytais kontaktais. Dalyvavimas abiejose grupėse yra nemokamas.

  • Vilniuje ketinama keisti sklypo paskirtį: žemės ūkį siūlo paversti rekreacine teritorija

    Viešinamas prašymas dėl paskirties

    Vilniaus miesto savivaldybėje gautas prašymas pakeisti arba nustatyti žemės sklypo, kurio kadastro numeris 0101/0161:1485, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą.

    Šiuo metu sklypas priskirtas žemės ūkio paskirčiai, nurodant naudojimo būdą kaip kiti žemės ūkio paskirties sklypai.

    Prašyme siūloma keisti paskirtį į kitą ir nustatyti naudojimo būdą kaip rekreacines teritorijas. Tokie pakeitimai paprastai siejami su galimybe teritoriją pritaikyti poilsiui ar laisvalaikio infrastruktūrai, jei tai leidžia planavimo dokumentai.

    Terminai ir gyventojų pasiūlymai

    Prašymas viešinamas 10 darbo dienų nuo 2026 metų rugsėjo 10 dienos iki 2026 metų rugsėjo 23 dienos. Per šį laikotarpį visuomenė gali susipažinti su informacija ir teikti pastabas.

    Viešinimo laikotarpiu pasiūlymus galima pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu savivaldybės nurodytu adresu arba elektroniniu paštu. Taip pat pastabos gali būti teikiamos per teritorijų planavimo informacinę sistemą.

    Kodėl tai svarbu?

    Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimas yra viena svarbiausių procedūrų, darančių įtaką tam, kokia veikla sklype gali būti vykdoma ateityje. Nuo paskirties priklauso ir galimi teritorijos vystymo scenarijai, derinimo apimtis bei taikomi aplinkosauginiai ir infrastruktūros reikalavimai.

    Dėl papildomos informacijos savivaldybė nurodo kontaktinį telefono numerį +370 5 211 2868 ir elektroninio pašto adresą valerija.sabaliauskiene@vilnius.lt.

  • Vilniuje keičiamas Konduktorių g. 18 sklypas: vietoje mažaaukščių gali kilti daugiabučiai

    Vilniaus miesto savivaldybė gavo prašymą pakeisti žemės sklypo Konduktorių g. 18 pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Sklypo kadastro numeris – 0101/0070:0239.

    Šiuo metu sklypas priskirtas kitai paskirčiai, o naudojimo būdas įvardijamas kaip gyvenamosios teritorijos, numatant mažaaukščių gyvenamųjų namų statybą. Prašyme siekiama pakeitimo į kitą paskirtį, tačiau su naudojimo būdu, leidžiančiu daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijas.

    Toks pakeitimas praktikoje reiškia galimybę teritoriją vystyti intensyviau, nei leidžia mažaaukštės statybos režimas. Gyventojams tai dažniausiai susiję su didesniu užstatymo tankiu, papildomais srautais ir parkavimo poreikiu, o vystytojams – su didesne projektų apimtimi ir lankstesnėmis alternatyvomis.

    Prašymas viešinamas 10 darbo dienų nuo 2026 metų rugsėjo 9 dienos iki 2026 metų rugsėjo 22 dienos. Viešinimo laikotarpiu gyventojai ir suinteresuotos šalys gali teikti pasiūlymus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu arba elektroniniu paštu.

    Pastabas taip pat galima teikti per Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą. Savivaldybė nurodo, kad papildoma informacija teikiama ir telefonu.