Tag: Vilniaus miesto savivaldybė

  • Vilnius pervadina gatvę ir skverą: kas bus su Kuzmiškių pavadinimu ir adresais Paneriuose?

    Vilniaus miesto savivaldybės tarybai pateiktas sprendimo projektas, kuriuo siūloma suteikti pavadinimą bevardžiam skverui Šnipiškių seniūnijoje ir pakeisti dalies gatvės pavadinimą Panerių seniūnijoje. Dokumente numatyti ir su tuo susiję adresų bei registrų atnaujinimo veiksmai.

    Pagal projektą, Šnipiškėse esančiam bevardžiam skverui siūloma suteikti Boimų pavadinimą. Sprendimo aiškinamojoje dalyje nurodoma, kad pavadinimas būtų įtvirtintas pagal pridedamą planą, kad nekiltų neaiškumų dėl teritorijos ribų.

    Taip pat siūloma pakeisti Vilniaus miesto Panerių seniūnijoje esančios Kuzmiškių gatvės dalies pavadinimą. Numatyta, kad atkarpa nuo Vytauto Kavolio gatvės iki Stasio Ylos gatvės būtų pervadinta į Paulinos Radziulytės gatvę, o kartu patikslintos šios gatvės geografinės charakteristikos.

    Projektas apima ir techninius pakeitimus: planuojama patikslinti Kuzmiškių gatvės ašinę liniją, kad ji tiksliai atitiktų faktinę gatvės padėtį bei duomenis registruose. Tokie patikslinimai paprastai reikalingi, kai dėl planavimo, statybų ar kadastro duomenų tikslinimo reali situacija skiriasi nuo anksčiau registruotos.

    Sprendimo projekte numatyta pavesti savivaldybės padaliniui organizuoti adresų pakeitimus, kurie atsirastų dėl pervadinimo ir ribų tikslinimo. Dokumente įvardyta, kad būtų rengiamas seniūno įsakymo projektas dėl konkrečių adresų pakeitimo, o įsigaliojus sprendimui informacija per 5 darbo dienas turėtų būti perduota Adresų registro tvarkytojui.

    Kas keičiasi gyventojams ir verslui

    Gatvės pavadinimo pakeitimas praktikoje reiškia, kad daliai gyventojų ir įmonių gali tekti atnaujinti deklaruojamus duomenis, sutartis, korespondencijos adresus bei navigacijos sistemas. Nors registre duomenys atnaujinami centralizuotai, pereinamuoju laikotarpiu dažnai pasitaiko situacijų, kai skirtingose sistemose pavadinimai atsinaujina nevienodu tempu.

    Skverų ir gatvių pavadinimų suteikimas ar keitimas savivaldybėse paprastai derinamas su istorinio atminimo ir vietovardžių principais, kad pavadinimai būtų aiškūs, pagrįsti ir nekeltų painiavos. Šiuo atveju projektas parengtas remiantis teisės aktais, reglamentuojančiais pavadinimų suteikimą ir jų apskaitą.

    Kaip sprendimas įsigalioja

    Sprendimas įsigalios jį priėmus savivaldybės tarybai ir atlikus numatytus registrų atnaujinimo veiksmus. Po to duomenys turi būti perduoti Adresų registro tvarkymo įstaigai, o adresų pakeitimai būtų įtvirtinami seniūno administraciniu aktu pagal numatytas procedūras.

  • Nemokamas kinas Vilniaus senjorams grįžta: seansai ir Naujojoje Vilnioje bei Grigiškėse

    Nemokamas kinas Vilniaus senjorams grįžta: seansai ir Naujojoje Vilnioje bei Grigiškėse

    Vilniuje spalio 20–28 dienomis vyks Senjorų kino savaitė, jau ketvirtus metus iš eilės kviečianti vyresnio amžiaus gyventojus nemokamai į kino seansus. Organizatoriai skelbia, kad šiemet senjorų lauks ne tik peržiūros, bet ir informaciniai susitikimai apie mieste teikiamas paslaugas.

    Renginys planuojamas ne vien miesto centre: seansai vyks ir Naujojoje Vilnioje bei Grigiškėse, kad senjorams būtų patogiau atvykti arčiau namų. Tokia kryptis atliepia pastaraisiais metais stiprėjantį savivaldybių siekį kultūros paslaugas tolygiau paskirstyti skirtingose miesto dalyse.

    „Didelis susidomėjimas rodo, kad ši iniciatyva senjorams reikalinga ir labai laukiama“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Per savaitę numatyta 12 filmų peržiūrų, bus rodomi 9 skirtingi Lietuvos ir užsienio kūrėjų darbai. Programoje įvardijami tiek lietuviški filmai, tiek tarptautinio kino kūrėjų darbai, o repertuaras sudaromas taip, kad patrauktų skirtingų skonių auditoriją.

    Renginį vainikuos Senjorų diena spalio 28 dieną 10 valandą kino teatre „Forum Cinemas Vingis“. Joje senjorai ir jų artimieji galės sužinoti daugiau apie Vilniaus mieste teikiamas paslaugas vyresnio amžiaus žmonėms ir pabendrauti su jas pristatančiais specialistais.

    Kaip patekti į seansus?

    Dalyvavimas yra nemokamas, tačiau į senjorams skirtus seansus įleidžiama pateikus amžių patvirtinantį dokumentą kino teatrų kasose. Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad vietų skaičius salėse yra ribotas, todėl atvykti verta iš anksto.

    Pateikus neįgaliojo pažymėjimą, senjorą lydintis asmuo į seansą gali būti įleidžiamas nemokamai. Taip siekiama sumažinti praktines kliūtis tiems, kuriems reikalinga pagalba atvykstant ar judant kino erdvėse.

    Senjorus į jiems rezervuotas sales kvies kino teatrai „Skalvija“, „Forum Cinemas Vingis“ ir „VUE“, įsikūręs prekybos ir pramogų centre „Ozas“. Peržiūros taip pat planuojamos Naujosios Vilnios ir Grigiškių kultūros centruose.

    Organizatoriai nurodo, kad dalis kino salių yra pritaikytos judėjimo negalią turintiems žmonėms, o informacija apie prieinamumą pateikiama prie konkrečių filmų aprašymų. Tai svarbi detalė, nes kultūrinių paslaugų prieinamumas vyresnio amžiaus žmonėms vis dažniau vertinamas ne tik pagal kainą, bet ir pagal realias galimybes dalyvauti.

  • Loftų bumas Vilniuje: ministrė ir meras sutarė, kaip keisis taisyklės tūkstančiams gyventojų

    Loftų bumas Vilniuje: ministrė ir meras sutarė, kaip keisis taisyklės tūkstančiams gyventojų

    Kas aptarta ministerijoje

    Spalio 5 dieną Aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė ir Vilniaus meras Valdas Benkunskas susitiko aptarti, kaip buvusios gamybinės ar administracinės patalpos galėtų būti teisėtai ir saugiai pritaikomos gyvenimui, vadinamiesiems loftams. Susitikime sutarta, kad institucijos dirbs darbo grupės formatu ir ieškos gyventojams palankesnio reguliavimo modelio.

    Pagrindinis tikslas – suderinti konversijos naudą miestui su aiškiais saugikliais gyventojams. Pasak institucijų, sprendimai turi mažinti biurokratiją, bet kartu užtikrinti, kad gyvenimui pritaikytos patalpos atitiktų sveikatos, saugos ir pastatų priežiūros reikalavimus.

    Kodėl paskirties keitimas svarbus

    Ministerija pabrėžia, kad pastatų paskirtys nustatytos siekiant užtikrinti, jog gyvenamasis būstas būtų įrengiamas gyvenimui tinkamoje aplinkoje. Aplinkos ministerijos teigimu, paskirties keitimas į gyvenamąją įjungia papildomus mechanizmus, kurie gyventojams suteikia daugiau aiškumo ir apsaugos.

    „Norime dar kartą paraginti nekilnojamojo turto savininkus pasitikrinti galimybę pasikeisti turimų patalpų paskirtį į gyvenamąją“, – sakė aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė.

    Įteisinus gyvenamąją paskirtį, paprastai aiškiau apibrėžiama techninė priežiūra ir periodinės apžiūros, lengviau nustatyti atsakomybes avarijų ar defektų atvejais, o pats turtas dažnai tampa paprasčiau finansuojamas. Taip pat tokie pastatai teoriškai gali turėti aiškesnį kelią į modernizavimo sprendimus, ypač kai kalbama apie energetiškai neefektyvius senos statybos objektus.

    Ką tai reiškia Vilniui

    Vilniaus savivaldybė akcentuoja, kad konversija gali padėti spręsti būsto pasiūlos ir prieinamumo klausimus, ypač centrinėse miesto dalyse, kur yra daug buvusių pramoninių teritorijų. Vilniaus meras nurodė, kad preliminariais vertinimais sostinėje loftuose gali gyventi iki 25 000 žmonių.

    „Sutarėme su ministre ieškoti modelio, skatinančio senų patalpų panaudojimą ir leidžiančio gyventojams lengviau pakeisti paskirtį į gyvenamąją, bet tuo pačiu apsaugant jų pačių interesus“, – teigė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    Diskusijose išskirta, kad loftams senos statybos pastatuose galėtų būti taikomi lankstesni, proporcingi reikalavimai nei visiškai naujai statybai. Tarp svarstomų krypčių minimi parkavimo ar želdynų reikalavimų vertinimo principai, platesnis rajono masto požiūris ir kompensacinių įmokų taikymas, tačiau pabrėžiama, kad išimtys negali tapti spragomis naujiems projektams mažinti standartus.

    Aplinkos ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovai tęs darbą darbo grupėje. Galutiniai siūlymai turėtų apimti subalansuotą reguliavimą, kuris skatintų tvarią pastatų konversiją, didintų būsto pasiūlą ir kartu aiškiai apsaugotų loftuose gyvenančių žmonių interesus.

  • Vilniuje keičiami adresai: A. Kojelavičiaus g. 200 patalpai suteikiamas naujas numeris

    Vilniaus miesto savivaldybės administracija informuoja, kad pastate A. Kojelavičiaus g. 200 esančiai patalpai suteikiamas numeris. Sprendimas priimtas vadovaujantis vidaus reikalų ministro patvirtinta pastatų, patalpų ir žemės sklypų numeravimo suteikimo ir apskaitos tvarka.

    Nurodoma, kad patalpai, kurios unikalus numeris 1 094-0097-8018:0001, priskiriamas numeris 1. Atitinkamai formuojamas adresas A. Kojelavičiaus g. 200-1, kuris bus naudojamas oficialiuose registruose ir dokumentuose.

    Tokie administraciniai pakeitimai paprastai atliekami siekiant suvienodinti adresų struktūrą ir užtikrinti tikslesnę apskaitą. Aiškus numeravimas svarbus tiek gyventojams ir nekilnojamojo turto savininkams, tiek pašto pristatymui, komunalinių paslaugų sutarčių administravimui ir sklandžiam institucijų darbui.

    Atnaujintas adresas aktualus ir įvairioms skaitmeninėms paslaugoms, kurios remiasi Adresų registro duomenimis, pavyzdžiui, deklaruojant gyvenamąją vietą ar tikslinant su nekilnojamuoju turtu susijusią informaciją. Praktikoje tai taip pat padeda išvengti painiavos, kai viename pastate yra kelios patalpos ar keičiasi patalpų naudojimo paskirtis.

    Jei dėl numerio suteikimo kyla praktinių klausimų, gyventojai ar turto savininkai paprastai kreipiasi į seniūniją arba savivaldybės administraciją. Prireikus gali tekti atnaujinti kai kuriuos dokumentus ir sutartis, kad jose būtų nurodytas tikslus, registre įregistruotas adresas.

  • Tarandė sprogo nuo naujakurių: Vilnius skelbia konkursą mokyklai, štai kokių idėjų laukia

    Tarandė sprogo nuo naujakurių: Vilnius skelbia konkursą mokyklai, štai kokių idėjų laukia

    Vilniaus miesto savivaldybė kartu su Vilniaus vystymo kompanija pradeda naujos mokyklos projektavimo etapą Tarandėje, Pašilaičių seniūnijoje. Sparčiai augant rajonui, siekiama kuo greičiau rasti sprendimą, kuris atlieptų didėjantį ugdymo vietų poreikį.

    Vilniaus vystymo kompanija paskelbė atvirą architektūrinės idėjos konkursą, į kurį kviečiami architektų biurai ir nepriklausomi architektai. Konkurso tikslas yra išrinkti aukštos architektūrinės kokybės, tvarius ir šiuolaikinės mokyklos veikimui pritaikytus sprendinius.

    Numatoma, kad mokykloje galėtų mokytis apie 600–800 mokinių, planuojant pradinio ir pagrindinio ugdymo klases. Tokios apimties projektai Vilniuje vis dažniau projektuojami kaip daugiafunkcės erdvės, kad pastatas tarnautų ne tik pamokoms, bet ir bendruomenei.

    „Planuojama mokykla reikšmingai prisidės sprendžiant švietimo įstaigų trūkumą Pašilaičių seniūnijoje, kur sparčiai daugėja jaunų šeimų“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Konkurso prizinis fondas siekia 30 000 eurų, o jis bus padalytas trims geriausias vizijas pateikusioms komandoms. Pirmos vietos laimėtojui numatytas 15 000 eurų prizas ir galimybė pasirašyti projektavimo paslaugų sutartį.

    Paraiškų ir pasiūlymų laukiama iki 2026 metų gruodžio 15 dienos. Nugalėtoją planuojama paskelbti 2027 metų vasarį, o antros ir trečios vietos prizai atitinkamai sieks 9 000 ir 6 000 eurų.

    Rengiant konkurso sąlygas buvo įtraukti ir vietos gyventojai, aptariant ne tik pačią architektūrinę idėją, bet ir kasdienį susisiekimą. Bendruomenė akcentavo saugaus eismo sprendimus, patogų privažiavimą, pėsčiųjų judėjimą ir tranzito srautų suvaldymą šalia planuojamos mokyklos.

    „Tarandės bendruomenės aktyvumas ir idėjų generavimas įkvepia. Džiaugiuosi, kad be jau statomų 3 mokyklų sėkmingai judame ir su kitų naujų švietimo įstaigų projektais“, – sakė Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

    Vilniaus vystymo kompanija pabrėžia, kad vertinant pateiktas idėjas svarbūs bus urbanistiniai, funkciniai ir estetiniai kriterijai, o sprendinius nagrinės ekspertų komisija. Praktikoje tai reiškia, kad bus vertinama ne tik pastato išvaizda, bet ir realus veikimas, srautai, saugumas bei integracija į aplinkinę infrastruktūrą.

    „Šiuolaikinė mokykla yra kur kas daugiau nei ugdymo erdvė. Ji turi būti funkcionali, patogi kasdieniam ugdymo procesui ir gebėti prisitaikyti prie skirtingų mokinių bei pedagogų poreikių“, – sakė Vilniaus vystymo kompanijos atstovas Jonas Stravinskas.

  • Vilniaus Pašilaičiuose atrado unikalų mikrorajoną: kuo jis ypatingas ir kas dabar kelia grėsmę

    Pašilaičių IV mikrorajonas Vilniuje išsiskiria visos Lietuvos mastu: tai vienintelis toks rajonas, kuriame visi gyvenamieji pastatai pastatyti naudojant monolitinio gelžbetonio technologiją. Miesto planuotojai ir architektūros tyrėjai pabrėžia, kad šis statybos būdas lėmė ne tik pastatų formą, bet ir viso kvartalo erdvinę logiką.

    Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu parengtas Pašilaičių IV urbanistinių ir architektūrinių verčių tyrimas įvardija, kas kuria rajono tapatybę ir kodėl tai svarbu planuojant atnaujinimą. Dokumente analizuojami ne vien daugiabučiai, bet ir kvartalinis užstatymas, pusiau uždari kiemai, pėsčiųjų jungtys, želdynai, skverai bei mažosios architektūros elementai.

    Tyrimo autorės, architektės dr. Indrė Ruseckaitė ir dr. Aušra Černiauskienė, akcentuoja, kad renovacija neturėtų apsiriboti vien šilumos taupymu ar fasadų kosmetika. Pagrindinis iššūkis, anot jų, yra suderinti energinį efektyvumą su architektūrine kokybe, kad modernizacija neištrintų rajono savitumo.

    Pastaraisiais metais Vilniuje daugėja atnaujinimo projektų, kuriuose vis svarbesnės tampa viešosios erdvės, pėsčiųjų patogumas ir aiškios taisyklės, kaip tvarkyti kiemus bei želdynus. Pašilaičių IV atvejis išskirtinis tuo, kad jo urbanistinė struktūra yra nuosekli, todėl net nedideli pakeitimai, pavyzdžiui, chaotiškas automobilių statymas ar atsitiktiniai kiemų pertvarkymai, gali greitai pakeisti viso mikrorajono charakterį.

    Gyventojams tyrimo išvados bus pristatytos spalio 12 dieną 18.00 valandą Vilniaus Gabijos gimnazijos konferencijų salėje Pašilaičių gatvėje 13. Susitikime planuojama aptarti, kokie rajono bruožai laikomi vertingais ir kaip šias įžvalgas pritaikyti sprendžiant dėl renovacijos, viešųjų erdvių tvarkymo ir ateities pokyčių.

  • Vilniaus daugiabučiai be administratoriaus: savivaldybė skubiai sprendžia, kas prižiūrės namus

    Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo procedūras dėl laikinojo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus parinkimo daugiabučiams A. P. Kavoliuko gatvėje 3 ir R. Jankausko gatvėje 13. Tokia priemonė paprastai taikoma tada, kai namas neturi galiojančio administratoriaus arba gyventojai per nustatytą laiką jo nepasirenka.

    Laikinasis administratorius reikalingas tam, kad nebūtų sustabdytas kasdienis namo ūkio valdymas: būtų organizuojamas avarinių gedimų šalinimas, užtikrinama inžinerinių sistemų priežiūra ir planuojami būtini remonto darbai. Praktikoje tai reiškia, kad namas turi turėti atsakingą subjektą, galintį priimti operatyvius sprendimus ir vykdyti privalomas priežiūros funkcijas.

    A. P. Kavoliuko gatvės 3 pastatui savivaldybės dokumentuose nurodomi keli unikalūs numeriai, siejami su pastato dalimis ir patalpomis. R. Jankausko gatvės 13 atveju taip pat pateikiami konkretūs unikalūs numeriai, kurie leidžia tiksliai identifikuoti objektus registruose ir administravimo sprendimą pritaikyti konkrečiam namui.

    Kodėl skiriamas laikinas administratorius?

    Laikinasis administratorius dažniausiai skiriamas siekiant užtikrinti nepertraukiamą pastato priežiūrą, kai pasikeičia ankstesnis administratorius, sutartys pasibaigia, kyla ginčai arba gyventojai nesurenka pakankamai balsų sprendimui priimti. Savivaldybės tikslas tokiu atveju yra apsaugoti gyventojų interesą, kad bendrojo naudojimo objektai nebūtų palikti be atsakingos priežiūros.

    Administravimo laikotarpiu paprastai tvarkoma techninė dokumentacija, organizuojami privalomieji patikrinimai, planuojami darbai ir užtikrinamas atsiskaitymų už bendrąsias paslaugas administravimas. Taip pat sprendžiami klausimai, susiję su kaupiamosiomis lėšomis ir būtiniausiais darbais, jei jie reikalingi saugai ar pastato būklei užtikrinti.

    Ką turėtų žinoti gyventojai?

    Gyventojams svarbu sekti savivaldybės skelbiamą informaciją apie parinkimo procedūrą, terminus ir sprendimo priėmimą, nes laikinasis administravimas nėra nuolatinis modelis. Įprastai laikinas administratorius veikia iki tol, kol savininkai priima sprendimą dėl administratoriaus pasirinkimo arba pasikeičia teisinės ir faktinės aplinkybės, leidžiančios skirti nuolatinį administratorių.

    Jei namo gyventojai turi klausimų dėl teikiamų paslaugų apimties, darbų prioritetų ar mokėjimų, praktikoje rekomenduojama kreiptis į paskirtą administratorių raštu ir prašyti aiškiai pagrįsti planuojamus veiksmus bei sąmatas. Kilus nesutarimams, gyventojai taip pat gali inicijuoti susirinkimą ir spręsti dėl administravimo modelio ateityje.

  • Vilniuje startuoja „Aš galiu“: apklausa atskleidė, kiek mokinių su negalia lieka už fizinio ugdymo ribų

    Vilniuje startuoja „Aš galiu“: apklausa atskleidė, kiek mokinių su negalia lieka už fizinio ugdymo ribų

    Vilniuje pradėtas Lietuvos paralimpinio komiteto edukacinis projektas „Aš galiu“, skirtas mokyklų bendruomenėms ir įtraukiajam fiziniam ugdymui. Projekto tikslas – supažindinti mokinius ir pedagogus su paralimpiniu sportu bei parodyti praktinius būdus, kaip į bendras veiklas įtraukti skirtingą negalią turinčius vaikus.

    Projekto atidarymo renginys surengtas Vilniuje, Žemynos gatvėje įsikūrusioje „NBA Basketball School“. Iniciatyva Vilniuje startuoja bendradarbiaujant Lietuvos paralimpiniam komitetui, Vilniaus miesto savivaldybei ir partneriams, tarp jų – „Bitė Lietuva“ bei TV3.

    Apklausa: iššūkių daug, žinių trūksta

    Prieš projekto pradžią atlikta apklausa parodė, kad dalyje ugdymo įstaigų įtraukus fizinis ugdymas vis dar išlieka iššūkiu. 34 proc. respondentų nurodė, kad jų ugdymo įstaigoje mokiniai su negalia nedalyvauja fizinio ugdymo pamokose kartu su kitais mokiniais.

    Dar 26 proc. teigė, kad vaikų, kurie nedalyvauja bendrose pamokose, fizinis aktyvumas apskritai nėra užtikrinamas. Apklausos duomenimis, tik 16 proc. respondentų tvirtino turintys pakankamai žinių apie skirtingą negalią turinčių mokinių įtraukimą į fizinio ugdymo veiklas.

    Didžioji dalis apklaustųjų pripažino, kad jų žinių nepakanka: 56 proc. nurodė turintys tik pagrindinių žinių, o 28 proc. – kad žinių trūksta. Taip 84 proc. respondentų savo pasirengimą įtraukiajam fiziniam ugdymui įvertino kaip nepakankamą.

    „I’mPOSSIBLE“ turinys bus pritaikytas mokykloms

    Projektą „Aš galiu“ sudaro ir tarptautinė paralimpinio švietimo programa „I’mPOSSIBLE“, kurios metodinė medžiaga bus pritaikoma Lietuvos mokykloms. Pedagogams planuojama pasiūlyti pamokų planus, užduotis ir vaizdinę medžiagą apie paralimpinio sporto šakas, orientuotą į 6–18 metų vaikus.

    Numatoma, kad šalia metodinės medžiagos mokykloms bus rengiamos ir praktinės veiklos, padedančios spręsti kasdienius įtraukios pamokos iššūkius. Taip pat planuojamos trumpos paralimpinės sporto dienos, kurios, kaip skelbiama, vyks maždaug kas 5–6 savaites pasirinktose mokyklose.

    „Vilniuje turime ambiciją į sporto veiklas įtraukti kuo daugiau žmonių, nepaisant amžiaus, socioekonominės padėties, lyties ar negalios“, – sakė Vilniaus miesto vicemeras Valdas Mitalas.

    „Projektu siekiama keisti stereotipus apie žmones su negalia, didinti supratimą apie lygias galimybes ir skatinti įtrauktį, todėl orientuojamės ne tik į vaikus, bet ir į mokytojus bei kitus ugdymo specialistus“, – sakė Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius.

    Kodėl tai svarbu mokykloms?

    Apklausa parodė ir aiškų poreikį pokyčiui: 80 proc. respondentų mano, kad bendros fizinio ugdymo pamokos gali prisidėti prie geresnės mokinių su negalia įtraukties į mokyklos bendruomenę. 85 proc. nurodė norintys daugiau sužinoti apie paralimpinį sportą ir jo integravimą į pamokas.

    Ekspertai pabrėžia, kad įtrauktis sporte mokyklose dažnai priklauso ne vien nuo noro, bet ir nuo praktinių priemonių: pritaikytų užduočių, aiškių rekomendacijų, saugumo užtikrinimo, bendradarbiavimo su mokinio padėjėjais ir šeima. Dėl to tokie projektai dažniausiai orientuojasi į ilgalaikį pedagogų kompetencijų stiprinimą, o ne vien į vienkartinius renginius.

    Projekto organizatoriai tikisi, kad per paralimpinio sporto pavyzdžius ir praktines patirtis mokiniai geriau supras įvairovę ir pagarbą, o mokykloms bus paprasčiau sukurti aplinką, kurioje visi vaikai galėtų dalyvauti bendrose veiklose. Ši kryptis atitinka bendrą švietimo sistemos siekį stiprinti įtrauktį ir užtikrinti, kad fizinis aktyvumas būtų prieinamas kiekvienam mokiniui.

  • Gyvūnų globos diena Vingio parke: ką privalo žinoti kiekvienas šuns šeimininkas

    Spalio 3 dieną Vilniaus Vingio parke vyks Gyvūnų globos dienai skirtas renginys, kviečiantis gyventojus susitikti, sužinoti aktualias augintinių laikymo taisykles ir prisidėti prie atsakingesnės gyvūnų gerovės mieste.

    Renginyje dalyvaus Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos grupė ir Vilniaus gyvūnų globos namų komanda. Gyventojai bus kviečiami užsukti į savivaldybės palapinę, sudalyvauti užduotyse ir laimėti prizų.

    Organizatoriai primena, kad mieste daugėjant erdvių, kur šunys gali laisviau išsilakstyti, atsakomybė dėl saugumo nemažėja. Pavadėlis vertinamas kaip ryšys ir kontrolės priemonė situacijose, kai net ir ramus šuo gali sureaguoti netikėtai.

    Dažna frazė „jis juk nepiktas“ praktikoje galioja tik iki pirmo nenumatyto dirgiklio, pavyzdžiui, staiga pribėgusio kito šuns, vaiko ar dviratininko. Todėl viešose vietose svarbu laikytis taisyklių ir atsižvelgti į aplinkinių saugumą, net jei augintinis atrodo puikiai dresuotas.

    Ne mažiau svarbi ir švara: nesurinktos šuns išmatos nėra vien estetikos klausimas. Jose gali būti bakterijų ir parazitų kiaušinėlių, kurie kelia riziką kitiems gyvūnams, ypač tiems, kurie mėgsta uostinėti ar laižyti žolę.

    Tokie renginiai tampa proga priminti kasdienius įpročius, kurie realiai mažina konfliktus viešose erdvėse ir didina gyvūnų gerovę. Savivaldybė ragina į pasivaikščiojimus visada pasiimti pavadėlį ir maišelių, o kilus klausimams pasitarti su renginyje dirbsiančiais specialistais.

  • Vilniaus savivaldybę purto skundai dėl mobingo: opozicija klausia, kodėl meras tyli

    Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros skyriuje jau kelerius metus tvyro įtampa, o darbuotojų kaita kelia klausimų dėl vadovavimo ir darbo organizavimo. Savivaldybės tarybos narys Jaroslav Kaminski paviešino atvirą kreipimąsi į Vilniaus merą, prašydamas aiškios reakcijos į darbuotojų skundus.

    Pasak jo, per maždaug trejus metus iš skyriaus pasitraukė 8 darbuotojos, kai įprastai komandoje dirba apie 8–9 žmones. Toks mastas, anot autoriaus, savivaldybėje yra išskirtinis ir, jo teigimu, siejamas su vadovo bendravimo stiliumi bei psichologinės įtampos atmosfera.

    Skundų esmė ir minimi faktai

    Kreipimesi nurodoma, kad buvo teikti kolektyviniai skundai dėl galimo sistemingo psichologinio smurto ir netinkamo elgesio darbe. Tarp minimų elgesio formų įvardijamas pakeltas balsas, žeminanti kritika, demonstratyvus ignoravimas, emocinę įtampą keliantys gestai ir ribojimai, kurie esą paveikė darbuotojų savijautą.

    Taip pat teigiama, kad dalis darbuotojų dėl patiriamo streso kreipėsi į medikus, o sveikatos sutrikimai esą buvo fiksuojami dokumentuose. Kreipimesi minima, kad informacija apie situaciją buvo teikiama savivaldybės administracijai, profesinei sąjungai, o dėl galimų pažeidimų kreiptasi ir į Valstybinę darbo inspekciją.

    „Klausimas yra ne vien tai, ar atliktos formalios procedūros, bet ar jos realiai apsaugojo darbuotojus ir pakeitė situaciją“, – sakė Jaroslav Kaminski.

    Ką darbdavys privalo užtikrinti

    Lietuvoje smurtas ir priekabiavimas darbe yra laikomi darbuotojų saugos ir sveikatos klausimu, o darbdaviui tenka pareiga imtis prevencijos ir reaguoti į pranešimus. Praktikoje tai reiškia ne tik dokumentus ar mokymus, bet ir veiksmingą rizikų valdymą, objektyvų tyrimą, nukentėjusiųjų apsaugą ir sprendimus, kurie mažina pasikartojimo tikimybę.

    Kreipimesi kritikuojama, kad darbuotojoms esą buvo siūlomas bendras susitikimas su asmeniu, dėl kurio elgesio jos skundėsi, o tyrimo išvadų ir planuojamų priemonių pristatymas darbuotojoms, autoriaus teigimu, buvo nepakankamas. Taip pat keliama abejonė, ar vien psichologo konsultacijų pasiūlymas gali būti laikomas adekvačia reakcija į ilgalaikius konfliktus.

    Politinė dimensija ir ko laukiama toliau

    Tekste pabrėžiama, kad kreipimasis, autoriaus teigimu, nėra rinkiminė žinutė, o bandymas atkreipti dėmesį į darbuotojų psichologinį saugumą. Opozicija kelia klausimą, ar meras ir administracijos vadovybė ėmėsi pakankamų veiksmų, kai skundai kartojosi, o darbuotojų kaita išliko didelė.

    Situacijos sprendimas priklausys nuo to, ar bus pateikti aiškūs atsakymai dėl tyrimų rezultatų, priimtų valdymo sprendimų ir realių priemonių, kurios užtikrintų saugią darbo aplinką. Tuo pačiu tai gali tapti platesniu testu savivaldybei, kaip ji praktiškai įgyvendina smurto ir priekabiavimo prevenciją, kai skundai pasiekia aukščiausią vadovybės lygį.