CP v2

Tag: Visuomenės sveikata

  • Savivaldybių reitingas 2026: Birštonas pakilo į 9 vietą, o sveikatos srityje aplenkė visus

    Gegužės 13 dieną paskelbtame Savivaldybių reitinge 2026 Birštono savivaldybė tarp 60 Lietuvos savivaldybių užėmė 9 vietą. Tyrimą atliko žurnalas „Reitingai“ portalo „Delfi“ užsakymu, savivaldybes vertinant pagal 140 rodiklių 12 skirtingų sričių.

    Bendrame sąraše pirmą vietą užėmė Vilniaus miesto, antrą – Kauno miesto, trečią – Klaipėdos miesto savivaldybė. Birštonas, būdamas nedidelis kurortas, šalia didmiesčių išsiskyrė itin aukštais rezultatais keliose srityse, kurios tiesiogiai siejasi su gyvenimo kokybe.

    Kur Birštonas buvo stipriausias?

    Aukščiausią įvertinimą Birštonas gavo sveikatos srityje – čia jam skirta 1 vieta. Šioje dalyje paprastai vertinami tokie rodikliai kaip tikėtina gyvenimo trukmė, išvengiamas mirtingumas, mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų ir kiti visuomenės sveikatos indikatoriai.

    Dar vienas ryškus rezultatas fiksuotas kultūros ir sporto srityje, kur Birštonas taip pat atsidūrė tarp lyderių. Vertinant šią sritį, dėmesys paprastai skiriamas kultūros paslaugų prieinamumui, sporto ir sveikatingumo renginių dalyvių aktyvumui, bibliotekų tinklui, mėgėjų meno kolektyvams ir sporto infrastruktūrai.

    Ekonomika ir pajamos – tarp geriausių

    Reitinge Birštonas aukštai įvertintas ir pagal ekonomikos bei užimtumo rodiklius. Ekonomikos srityje savivaldybei skirta 4 vieta, o užimtumo ir pajamų srityje – 5 vieta, vertinant investicijas, verslumo lygį, įmonių veiklos parametrus, finansinį stabilumą bei savarankiškų pajamų dalį.

    Šie rodikliai svarbūs ne tik verslui, bet ir gyventojams, nes dažnai koreliuoja su paslaugų kokybe, savivaldybės galimybėmis finansuoti viešuosius projektus bei darbo rinkos patrauklumu. Kurortams papildomą vaidmenį čia gali turėti ir sezoniškumas, turizmo srautai bei paslaugų sektoriaus dalis ekonomikoje.

    Sritys, kur dar yra rezervų

    Tarp gerai įvertintų kategorijų pateko socialinė apsauga ir skurdas bei gyventojų apklausų rezultatai – abiejose srityse Birštonas užėmė 10 vietą. Tai rodo palankų gyventojų vertinimą ir santykinai tvirtą socialinę situaciją, lyginant su daugeliu kitų savivaldybių.

    Kitose srityse Birštono pozicijos buvo žemesnės: švietime – 19 vieta, aplinkoje ir tvarume bei būste – 16, demografijoje – 24, saugume – 35. Infrastruktūros srityje Birštonui skirta 60 vieta, todėl tai išlieka ryškiausia kryptis, kuriai, tikėtina, reikės daugiausia nuoseklių investicijų ir ilgalaikių sprendimų.

    Savivaldybių reitingai sudaromi remiantis oficialiais statistiniais duomenimis, valstybės institucijų informacija ir gyventojų apklausomis. Tokia metodika leidžia palyginti skirtingo dydžio savivaldybes per keliasdešimt kasdieniam gyvenimui svarbių pjūvių ir aiškiau matyti, kur rezultatai yra tvarūs, o kur labiau priklausomi nuo konkrečių metų aplinkybių.

    Birštono pasiekimai rodo, kad net ir mažesnė savivaldybė gali konkuruoti su didesniais miestais, kai nuosekliai gerinama gyvenimo kokybė, stiprinamos viešosios paslaugos ir kuriama patraukli aplinka gyventojams bei atvykstantiems. Kartu reitingo išklotinė išryškina ir prioritetus ateičiai, ypač kalbant apie infrastruktūrą ir saugumą.

  • Pakruojo sinagogoje aptartos paauglių priklausomybės ir prevencija: ką parodė rajono moksleivių tyrimas

    Pakruojo sinagogoje aptartos paauglių priklausomybės ir prevencija: ką parodė rajono moksleivių tyrimas

    Pakruojo sinagogoje surengta kasmetinė konferencija 3P – paauglystė, priklausomybės, prevencija, subūrusi specialistus, dirbančius su jaunimu. Renginį ketvirtus metus organizuoja Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariatas kartu su savivaldybės visuomenės sveikatos biuru ir savivaldybės administracijos Švietimo skyriumi.

    Konferencijos dalyvius pasveikino Pakruojo rajono savivaldybės vicemeras Virginijus Kacilevičius. Sveikinimo žodį tarė ir savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė, laikinai einanti vedėjo funkcijas, Eglė Valantinaitė-Krikščiūnė.

    Duomenys apie moksleivių gyvenseną

    Viena pagrindinių renginio temų buvo moksleivių kasdieniai įpročiai ir rizikos veiksniai, kurie gali lemti priklausomybių formavimąsi. Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Laisvida Badauskienė pristatė Pakruojo rajone atlikto moksleivių gyvensenos tyrimo įžvalgas.

    Tokie tyrimai paprastai padeda savivaldybėms tiksliau planuoti prevencines priemones mokyklose ir bendruomenėse, įvertinti psichoaktyvių medžiagų vartojimo riziką bei susijusius veiksnius. Aptariant rezultatus akcentuojama, kad prevencija efektyviausia tuomet, kai apima ne tik draudimus, bet ir ankstyvą atpažinimą, emocinės sveikatos stiprinimą bei nuoseklų darbą su šeimomis.

    Jaunimas ir psichoaktyvios medžiagos

    Apie jaunimą ir psichoaktyvias medžiagas pranešimą skaitė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Prevencijos koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė Roberta Arbačiauskaitė. Diskusijose pabrėžta, kad rizikos elgsena dažnai persidengia su kitomis problemomis, tokiomis kaip emociniai sunkumai ar socialinė atskirtis, todėl prevencija turi būti kompleksinė.

    Praktinę perspektyvą pristatė psichologė, priklausomybių konsultantė ir koučerė Jolita Juškė, kalbėjusi apie pagalbos būdus ir bendravimą su paaugliu krizėje. Specialistai akcentuoja, kad suaugusiųjų reakcija ir laiku suteikta pagalba dažnai nulemia, ar problema bus suvaldyta ankstyvoje stadijoje.

    Antroji dalis ir bendruomenės įsitraukimas

    Antroje konferencijos dalyje pranešimus skaitė visuomenininkas Žanas Talandis ir gydytojas toksikologas prof. dr. Robertas Badaras. Tokikologijos tema renginiuose aktuali dėl to, kad ji leidžia aiškiau suprasti, kokias realias pasekmes sveikatai gali sukelti įvairios medžiagos ir kaip atpažinti pavojingus simptomus.

    Renginio metu koncertavo Pakruojo Juozo Pakalnio menų mokyklos auklėtiniai ir mokytojai. Konferenciją vedė Pakruojo kultūros centro direktoriaus pavaduotojas Benas Nikalajevas, o organizatoriai pabrėžė, kad bendruomenės, švietimo ir sveikatos sektorių bendradarbiavimas išlieka kertinis stiprinant paauglių priklausomybių prevenciją.

  • Atsparumas antibiotikams auga: kodėl įprasti vaistai gali nebeveikti ir ką daryti dabar

    Atsparumas antibiotikams auga: kodėl įprasti vaistai gali nebeveikti ir ką daryti dabar

    Antibiotikai beveik šimtmetį laikomi vienu didžiausių medicinos proveržių, tačiau jų veiksmingumas vis dažniau slysta iš rankų. Visame pasaulyje daugėja bakterijų, kurios išmoksta išgyventi net tada, kai gydymas anksčiau būdavo patikimai veiksmingas.

    Šis reiškinys vadinamas antimikrobiniu atsparumu, ir jis apima ne tik antibiotikus, bet ir antivirusinius, priešgrybelinius bei antiparazitinius vaistus. Pasaulio sveikatos organizacija antimikrobinį atsparumą yra įvardijusi kaip vieną didžiausių grėsmių visuomenės sveikatai.

    Kodėl vaistai praranda galią?

    Atsparumas atsiranda natūraliai, nes mikroorganizmai nuolat kinta, tačiau problemą stipriai paspartina netinkamas vaistų vartojimas. Kuo dažniau antimikrobiniai vaistai naudojami be reikalo ar neteisingai, tuo daugiau atrankos spaudimo patiria bakterijos, o atspariausios jų formos išgyvena ir plinta.

    Praktikoje tai reiškia, kad gydymas gali nebesunaikinti visų ligą sukeliančių mikrobų, o išlikusios atsparios bakterijos vėliau sukelia sunkiau gydomas infekcijas. Be to, antibiotikai veikia ir „gerąsias“ bakterijas, todėl sutrikusi mikrobiota gali sudaryti palankesnes sąlygas atspariems sukėlėjams įsitvirtinti.

    Kiek didelė problema pasaulyje?

    Skaičiai rodo, kad tai nėra teorinė rizika. 2019 metais nuo vaistams atsparių bakterinių infekcijų pasaulyje mirė bent 1,27 milijono žmonių, o ekspertai perspėja, kad nesiimant veiksmų našta sveikatos sistemoms ir mirtingumas gali toliau augti.

    Ypač daug nerimo kelia tai, kad atsparios infekcijos didina gydymo trukmę, komplikacijų riziką ir ligoninių apkrovą. Kartu brangsta gydymas, nes tenka taikyti sudėtingesnius, labiau toksiškus ar mažiau prieinamus vaistus.

    Ką galima padaryti jau dabar?

    Svarbiausia kryptis – atsakingas antibiotikų skyrimas ir vartojimas. Gydytojai pabrėžia, kad antibiotikai neveikia virusų, todėl jų nereikėtų vartoti peršalimui ar gripui, o paskirtą kursą būtina laikytis tiksliai taip, kaip nurodyta.

    Ne mažiau svarbi prevencija: rankų higiena, skiepai, saugi maisto gamyba ir infekcijų kontrolė gydymo įstaigose. Kuo mažiau infekcijų apskritai, tuo rečiau prireikia antibiotikų, o tai lėtina atsparumo plitimą bendruomenėje.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į aplinkos veiksnius: ligoninių, ūkių ir nuotekų tvarkymo sistemų švarą, nes tokiose vietose atsparūs patogenai gali lengviau daugintis ir patekti į platesnę aplinką. Ilgalaikė išeitis siejama ir su naujų antibiotikų kūrimu bei greitesniais diagnostikos testais, leidžiančiais tiksliau parinkti gydymą.

  • Molėtų rajone skelbiamas 2026 metų visuomenės sveikatos projektų finansavimo konkursas

    Kas gali teikti paraiškas?

    Molėtų rajono savivaldybės bendruomenės sveikatos taryba paskelbė 2026 metais visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos projektų finansavimo konkursą. Paraiškas gali teikti Juridinių asmenų registre registruoti ir Molėtų rajone veiklą vykdantys viešieji juridiniai bei fiziniai asmenys.

    Konkursas skirtas idėjoms, kurios duoda apčiuopiamą naudą bendruomenei ir prisideda prie ligų prevencijos, sveikos gyvensenos įpročių bei saugesnės aplinkos kūrimo. Tokia finansavimo kryptis savivaldybėse įprastai leidžia įgyvendinti mažesnės apimties, bet greitai pamatuojamus pokyčius duodančias iniciatyvas.

    Paraiškas gali teikti biudžetinės įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, viešosios įstaigos ir fiziniai asmenys. Svarbu įsivertinti, ar pareiškėjas realiai pajėgus įgyvendinti numatytas veiklas ir užtikrinti jų tęstinumą bent projekto laikotarpiu.

    Praktikoje savivaldybės dažnai tikisi aiškiai apibrėžtos tikslinės grupės, konkrečių rodiklių ir suplanuoto veiklų kalendoriaus. Didesnį pasitikėjimą kelia projektai, kuriuose numatoma partnerystė su vietos bendruomenėmis, ugdymo ar sveikatos priežiūros įstaigomis.

    Prioritetai: nuo širdies ligų iki psichikos sveikatos

    Molėtų rajono savivaldybės bendruomenės sveikatos taryba yra nustačiusi prioritetines sritis, kurioms pirmiausia numatoma skirti programos lėšas. Tarp jų – sveikatos stiprinimas, apimantis širdies ir kraujagyslių ligų profilaktiką, onkologinių ligų prevenciją, fizinį aktyvumą ir sveikatai palankią mitybą.

    Taip pat akcentuojamas psichikos sveikatos stiprinimas ir savižudybių prevencija, alkoholio, tabako ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencija. Ne mažiau svarbios kryptys – užkrečiamų ligų profilaktika ir kontrolė, traumų bei nelaimingų atsitikimų prevencija.

    Į prioritetus įtrauktas ir aplinkos sveikatinimas bei sveikatos priežiūros paslaugų plėtra. Tokios kryptys atspindi plačią visuomenės sveikatos sampratą: nuo elgsenos pokyčių iki sąlygų, kurios mažina rizikas kasdienėje aplinkoje ir gerina paslaugų prieinamumą.

    Rengiant paraišką paprastai verta aiškiai pagrįsti problemą vietos mastu, nurodyti, kuo projektas bus aktualus būtent Molėtų rajono gyventojams, ir kaip bus vertinamas rezultatas. Įgyvendinimo kokybę dažnai sustiprina suplanuota komunikacija, dalyvių pritraukimas ir realistiškas biudžetas.

    Iki kada ir kur pateikti dokumentus?

    Projektų paraiškos priimamos iki 2026 metų gegužės 29 dieną 15.00 valandos. Paraiškas reikia pateikti trimis egzemplioriais, jas galima pristatyti asmeniškai arba siųsti paštu.

    Dokumentai priimami adresu Vilniaus g. 44, 33140 Molėtai, 124 kabinetas. Jei paraiškos originalai siunčiami paštu, ant voko turi būti nurodytas pavadinimas Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos projektas.

    Dėl paraiškų teikimo tvarkos ir papildomos informacijos nurodomas kontaktas Molėtuose, Vilniaus g. 44, 124 kabinetas, taip pat telefono numeris 0383 5 47 80 ir elektroninio pašto adresas migle.bareikyte@moletai.lt. Prieš teikiant dokumentus rekomenduojama dar kartą pasitikrinti paraiškos formą ir reikalavimus, kad būtų išvengta formalių trūkumų.

  • Kongo Iturio provincijoje patvirtintas Ebolos protrūkis: 65 mirusieji, 246 įtariami atvejai

    Kongo Iturio provincijoje patvirtintas Ebolos protrūkis: 65 mirusieji, 246 įtariami atvejai

    Ebolos protrūkį patvirtino Afrikos CDC

    Afrikos ligų kontrolės ir prevencijos centras pranešė, kad Kongo Demokratinės Respublikos atokioje Iturio provincijoje nustatytas naujas Ebolos protrūkis. Iki šiol fiksuoti 246 įtariami atvejai ir 65 mirtys, o dalis susirgimų dar tikslinama laboratorijose.

    Institucijos duomenimis, iš 20 ištirtų mėginių 13 atvejų nustatyti Ebolos viruso požymiai. Tarp laboratoriniais tyrimais patvirtintų atvejų registruotos keturios mirtys, o pranešimų apie įtariamus susirgimus gauta ir iš Bunios, Iturio administracinio centro.

    Kas žinoma apie virusą ir atmainą

    Ebola plinta per užsikrėtusio žmogaus kūno skysčius, įskaitant kraują, vėmalus ar spermą, todėl didžiausia rizika kyla artimo kontakto metu. Liga reta, bet sunki, o be greitos izoliacijos, saugios slaugos ir infekcijų kontrolės priemonių protrūkiai gali plisti sparčiai.

    Kol kas tiksli atmaina dar nustatinėjama, tačiau pirminiai vertinimai leidžia manyti, kad tai nėra Zairo atmaina, laikoma viena pavojingiausių. Sveikatos specialistai pabrėžia, kad galutinė išvada priklausys nuo papildomų laboratorinių tyrimų.

    „Atsižvelgiant į intensyvų gyventojų judėjimą tarp paveiktų teritorijų ir kaimyninių šalių, būtina skubi regioninė koordinacija“, – sakė Afrikos CDC vadovas Jeanas Kaseya.

    Kodėl nerimaujama dėl plitimo

    Ituris yra Rytų Kongo regione, kuriam būdingi prasti keliai ir sudėtinga logistika, o iki sostinės Kinšasos yra daugiau nei 1 000 kilometrų. Afrikos CDC įspėja, kad plitimą gali skatinti aktyvus gyventojų judėjimas, su kasyba susijęs mobilumas Mongvalyje, nesaugumas paveiktose vietovėse ir kontaktų atsekimo spragos.

    Agentūra teigia telkianti skubų aukšto lygio koordinavimo susitikimą su Kongo, Ugandos ir Pietų Sudano sveikatos institucijomis bei partneriais. Dėmesys numatomas stebėsenai, laboratorinei paramai, infekcijų prevencijai ir kontrolei, rizikos komunikacijai, saugiems ir oriems laidojimams bei išteklių mobilizavimui.

    Gyventojai raginami nedelsiant pranešti apie simptomus, vengti tiesioginio kontakto su įtariamais atvejais ir laikytis nacionalinių sveikatos institucijų rekomendacijų. Protrūkių valdyme itin svarbios ir bendruomenių pastangos mažinti rizikingą kontaktą bei bendradarbiauti su medikų komandomis.

    Ilga protrūkių istorija ir saugumo fonas

    Tai jau 17-asis Ebolos protrūkis Kongo Demokratinėje Respublikoje nuo 1976 metų, kai liga pirmą kartą identifikuota šalyje. 2018–2020 metais Rytų Konge Ebolos protrūkis nusinešė daugiau nei 1 000 gyvybių, o 2014–2016 metais Vakarų Afrikoje per epidemiją mirė daugiau nei 11 000 žmonių.

    Naujas protrūkis fiksuojamas sudėtingame saugumo kontekste: rytinėje šalies dalyje veikia įvairios ginkluotos grupuotės, o kai kuriose teritorijose tai apsunkina tiek medikų patekimą, tiek vakcinų ir įrangos tiekimą. Ankstesnių protrūkių metu Pasaulio sveikatos organizacija taip pat buvo susidūrusi su ribota prieiga ir finansavimo trūkumu, dėl ko pagalbos tempas lėtėjo.

  • Vengrijoje tiriama, ar šimtai kelių neužteršti asbestu: nustatyta per 300 galimų vietų

    Vengrijoje tiriama, ar šimtai kelių neužteršti asbestu: nustatyta per 300 galimų vietų

    Vakarų Vengrijoje pradėtas tyrimas dėl galimo asbesto keliuose: matavimai ir mėginių analizė rodo, kad daugiau nei 300 vietų galėjo būti padengtos skaldos mišiniu, kuriame yra natūralaus asbesto. Dalis teritorijų, anot vietos pareigūnų, galėjo būti veikiamos dulkėtumo ne vienerius metus, nes skalda įvežta vykstant statyboms ir kelių tvarkymo darbams.

    Vienas iš minimų taškų yra Oladi plynaukštė – priemiestinė Szombathely dalis, kurioje vyksta statybos. Vietos bendruomenės dėmesį patraukė įtarimai, kad prieš 8–10 metų į teritoriją galėjo būti atgabenti akmenys iš Austrijos kasyklų, o kartu su jais į aplinką pateko ir asbesto skaidulų turinčių priemaišų.

    Kas pavojinga ir kada?

    Geologas, buvęs Eötvös Loránd universiteto mineralogijos padalinio vadovas Tamás Weiszburg pabrėžia, kad didžiausia rizika kyla ne nuo pačios uolienos, o nuo į orą pakylančių mikroskopinių skaidulų. Jos gali patekti giliai į kvėpavimo takus ir, priklausomai nuo poveikio intensyvumo bei trukmės, ilgainiui didinti sunkių ligų tikimybę.

    „Pavojinga yra forma: tai labai plona skaidula, galinti apeiti organizmo apsaugos mechanizmus ir būti stiprus kancerogenas“, – sakė T. Weiszburg.

    „Ji su oro srautu gali nusileisti iki bronchų ir neišsivalyti, o dėl ilgio ją sunku pašalinti fagocitams, todėl gali prasidėti nuolatinis uždegimas, kuris laikui bėgant gali virsti vėžiu“, – sakė jis.

    Specialistas akcentuoja, kad asbesto sukelti navikai ar kitos ligos dažnai vystosi lėtai, o pasekmės gali pasireikšti po dešimtmečių. Dėl to, net ir nesant akivaizdžių simptomų, svarbus ilgalaikis aplinkos stebėjimas ir aiškūs darbų saugos reikalavimai.

    Kada rizika sumažėja?

    Anot geologo, dalis kelių realios grėsmės gyventojams gali nekelti, jei kelio pagrindas yra tinkamai užsandarintas arba uždengtas asfaltu, taip sumažinant dulkių sklaidą. Problema kyla tuomet, kai asbesto turinti skalda paliekama atvira ir dulkės gali būti pakeliamos transporto, vėjo ar statybos darbų.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad net ir užsandarinti ruožai gali tapti rizikos šaltiniu, jei vėliau kelias ar pagrindas būtų ardomas. Tokiais atvejais būtina iš anksto patikrinti kelio konstrukciją, o darbuotojams užtikrinti tinkamas asmens apsaugos priemones, dulkių kontrolę ir saugų užterštų medžiagų tvarkymą.

    Valdžia žada sprendimus

    Szombathely rajone apsilankęs aplinkos ministras László Gajdos patvirtino, kad situacija gali paliesti tris apskritis. Pasak jo, šiuo metu dar nėra tiksliai žinoma, kur konkrečiai buvo išvežta skalda iš Austrijos kasyklų, iš kurių kelios jau yra uždarytos.

    „Manau, šį klausimą ministerijos turi aptarti tarpusavyje ir greitai priimti sprendimą, todėl pirmadienį teiksiu jį Vyriausybei“, – sakė L. Gajdos.

    Vietos valdžia teigia jau ėmusi skubių priemonių dulkėtumui mažinti: ribojamas transporto greitis, kai kur teritorijos periodiškai laistomos. Visgi specialistai pabrėžia, kad laikinos priemonės nepakeičia ilgalaikio sprendimo – aiškaus užterštų vietų žemėlapio, nuoseklios mėginių programos ir skaidrių taisyklių, kaip tokias medžiagas naudoti ar šalinti.

    Ši istorija atkreipė dėmesį ir į platesnę problemą: pasak T. Weiszburg, Europoje trūksta prevencinių taisyklių, nukreiptų būtent į natūralų asbestą, kuris gali pasitaikyti kai kuriuose karjeruose ar kasyklose. Dėl to rizika gali kilti ne iš tyčinio aplinkos teršimo, o iš geologinės realybės ir nepakankamo išankstinio tikrinimo, kai statyboms ar keliams naudojama skalda perkama ir vežama dideliais kiekiais.

    Kol tyrimas tęsiasi, didžiausias dėmesys skiriamas trims labiausiai minimoms teritorijoms ir miestams: Szombathely, Sopron bei Kőszeg. Pareigūnai ir ekspertai siekia nustatyti, kur ir kokiais kiekiais galėjo būti panaudota asbesto priemaišų turinti skalda, bei kokių papildomų sveikatos ir darbų saugos priemonių reikės artimiausiu metu.

  • Tyrimas: andinis hantavirusas spermoje aptiktas net po beveik 6 metų – ką tai gali reikšti

    Šveicarijos tyrėjai paskelbė duomenis, rodančius, kad andinis hantavirusas kai kuriais atvejais gali išlikti vyro spermoje neįprastai ilgai. Mokslininkai aprašė atvejį, kai viruso genetinė medžiaga spermoje aptikta praėjus 71 mėnesiui nuo užsikrėtimo.

    Tyrimą atliko Šveicarijos vyriausybinis institutas Spiez laboratorija, dirbantis su biologinių, cheminių ir branduolinių grėsmių analize. Publikacijoje akcentuojama, kad paciento kraujyje, šlapime ir kvėpavimo takuose tuo metu viruso pėdsakų nebuvo, tačiau spermos mėginiuose signalas išliko.

    Tyrėjai aiškina, kad sėklidės ir dalis vyriškos lytinės sistemos audinių gali veikti kaip vadinamoji imuninė privilegijuota zona. Tai reiškia, kad vietinis imuninės sistemos aktyvumas gali būti silpnesnis, nes organizmas vengia reakcijų, galinčių pakenkti spermatozoidams.

    Dėl šios priežasties kai kurie virusai gali užsilaikyti ilgiau nei kituose organizmo audiniuose, net kai klinikiniai simptomai jau seniai išnykę. Panašus reiškinys anksčiau buvo aprašytas ir kitų infekcijų kontekste, įskaitant Ebolos ir Zikos virusus, kai viruso pėdsakai spermoje aptikti praėjus mėnesiams ar metams.

    Publikacijoje pabrėžiama, kad andinis hantavirusas teoriškai gali turėti potencialą plisti lytiniu keliu, tačiau patvirtintų tokių perdavimo atvejų iki šiol nėra. Kitaip tariant, vien viruso genetinės medžiagos aptikimas spermoje dar neįrodo, kad spermoje ilgai išlieka gyvybingas ir užkrečiamas virusas.

    Vis dėlto autoriai ragina šią riziką vertinti rimtai ir siūlo diskutuoti apie atsargumo priemones vyrams, persirgusiems šia infekcija, ypač jei ateityje būtų patvirtinta, kad spermoje iš tiesų gali išlikti infekciškas virusas.

    Po tyrimo paskelbimo dalis visuomenės sveikatos rizikas vertinančių analitikų paragino svarstyti aiškesnes rekomendacijas vyrams po persirgtos infekcijos. Kaip galimas modelis minimos Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos Ebolą persirgusiems vyrams, kai siūloma periodiškai tirti spermą ir laikytis saugesnio sekso priemonių, kol gaunami pakartotinai neigiami rezultatai.

    Toks požiūris būtų orientuotas į prevenciją, tačiau sprendimai priklausytų nuo papildomų tyrimų ir oficialių institucijų vertinimo. Ekspertai pabrėžia, kad kol kas tai yra pavienio atvejo duomenys, todėl reikalingi didesnės apimties tyrimai, kad būtų galima įvertinti reiškinio dažnį ir realią riziką.

    Hantavirusai plinta įvairiuose pasaulio regionuose, dažniausiai siejami su graužikais ir jų išskyromis, o užsikrėtimo rizika dažniausiai siejama su įkvepiamomis dalelėmis uždarose ar prastai vėdinamose patalpose. Andinis hantaviruso variantas išsiskiria tuo, kad literatūroje aptariama ir žmogaus perduodamo užkrato galimybė artimo kontakto metu, nors tokie atvejai laikomi reti.

    Pastaruoju metu daugiau dėmesio hantavirusams skiriama ir dėl atskirų protrūkių bei su kelionėmis susijusių atvejų, kai stebimi kontaktiniai asmenys. Specialistai pabrėžia, kad nauji duomenys apie galimą ilgesnį viruso užsilaikymą organizme gali keisti pacientų stebėsenos ir konsultavimo praktiką, tačiau tam būtinas institucijų įvertinimas.

  • Šokiruojantis tyrimas: PFAS „amžinieji chemikalai“ aptikti beveik visų žmonių kraujyje

    Šokiruojantis tyrimas: PFAS „amžinieji chemikalai“ aptikti beveik visų žmonių kraujyje

    PFAS pėdsakai – beveik kiekviename mėginyje

    JAV atliktas didelės apimties tyrimas parodė, kad vadinamieji amžinieji chemikalai PFAS aptinkami beveik visų tirtų žmonių kraujyje. Iš 10 566 serumo ir plazmos mėginių šios medžiagos buvo nustatytos 98,8 proc. atvejų.

    Tyrimo duomenys gauti iš toksikologinių tyrimų laboratorijai NMS Labs Pensilvanijoje pateiktų mėginių, kuriuose buvo ieškoma dažniausiai tiriamų PFAS junginių. Tyrėjai pabrėžia, kad tai realaus gyvenimo pjūvis, rodantis, jog PFAS poveikis dažniausiai nėra pavienis.

    Kodėl jie vadinami amžinaisiais

    PFAS yra plati žmogaus sukurtų perfluoralkilinių ir polifluoralkilinių medžiagų grupė, kuri dėl labai atsparių cheminių ryšių aplinkoje skyla itin lėtai. Dėl šios priežasties jos gali kauptis vandenyje, dirvožemyje, maisto grandinėje ir žmogaus organizme.

    Šios medžiagos dešimtmečiais naudotos įvairiose pramonės šakose, nes suteikia gaminiams atsparumą riebalams, vandeniui ir karščiui. PFAS gali būti siejamos su nepridegančiomis dangomis, dalimi tekstilės ir baldų apdorojimo sprendimų, tam tikromis pakuotėmis, putomis gaisrams gesinti ir kitais produktais.

    Dažniausiai aptinkami – ir beveik visada kartu

    Tyrėjai nustatė, kad vien tik vienas PFAS junginys aptiktas vos 0,18 proc. mėginių, o didžioji dalis mėginių turėjo kelių PFAS mišinį. Tokia „kokteilio“ situacija, mokslininkų teigimu, yra esminė vertinant galimą poveikį sveikatai.

    Vienas dažniausių junginių buvo PFHxS, aptiktas 97,9 proc. mėginių. Šis junginys siejamas su potencialiu poveikiu kepenims ir imuninei sistemai, todėl dalyje valstybių jo naudojimas ribojamas, tačiau dėl ilgo išlikimo aplinkoje ankstesnė tarša gali išlikti dar ilgai.

    „Šis didelis duomenų rinkinys parodo realią situaciją, kaip keli PFAS dažnai pasitaiko kartu žmonių organizme“, – sakė toksikologė Laura Labay.

    „Vertinant biologinį poveikį būtina analizuoti cheminių medžiagų mišinius, nes galimos suminės, sustiprinančios ar viena kitą slopinančios sąveikos“, – teigiama tyrimo autorių išvadose.

    Ką svarbu žinoti apie riziką ir ribas

    Tyrimas fiksavo ne PFAS koncentracijas, o aptikimo faktą, tad jis neatsako į klausimą, kokie lygiai konkrečiam žmogui yra pavojingi. Be to, tyrėjai daugiausia rėmėsi 13 dažniausiai tiriamų PFAS junginių panelėmis, todėl bendras PFAS „krūvis“ gali būti didesnis.

    Mokslinėje literatūroje PFAS siejami su įvairiais galimais sveikatos sutrikimais, tačiau ne visais atvejais yra aiškiai įrodytas priežastinis ryšys. Dalis įrodymų ateina iš stebėjimo tyrimų, taip pat ląstelių ir gyvūnų modelių, o vertinant žmonių sveikatą daug lemia poveikio trukmė, dozė ir konkrečių junginių mišinys.

    Reguliuotojai pastaraisiais metais vis aktyviau griežtina reikalavimus PFAS naudojimui ir taršos kontrolei, o mokslas ieško efektyvesnių šalinimo technologijų. Vis dėlto didžiausias iššūkis išlieka tai, kad PFAS jau yra plačiai paplitę, o jų pakeitimas saugesnėmis alternatyvomis reikalauja laiko ir patikimų duomenų.

  • Gegužės 18 dieną renkasi Švietimo komitetas: ką svarstys dėl švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos

    2026 metais gegužės 18 dieną 10.00 valandą vyks Švietimo, kultūros, sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto posėdis. Savivaldybė nurodo, kad posėdyje bus nagrinėjami komiteto darbotvarkėje numatyti klausimai.

    Tokie posėdžiai dažniausiai apima sprendimus, turinčius tiesioginę įtaką gyventojams: nuo švietimo įstaigų tinklo ir mokinių pavėžėjimo iki kultūros paslaugų prieinamumo bei visuomenės sveikatos stiprinimo priemonių. Socialinės apsaugos dalyje paprastai aptariamas socialinių paslaugų organizavimas ir paramos priemonių taikymas.

    Komitetų darbas yra viena pagrindinių grandžių, kur formuojami siūlymai tarybos sprendimams: vertinami administracijos parengti projektai, tikslinami prioritetai, keliami papildomi klausimai. Posėdžių metu taip pat aptariami gyventojų poreikiai ir praktinės problemos, kurios vėliau gali virsti konkrečiais sprendimais.

    Gyventojams aktualiausia informacija paprastai būna susijusi su planuojamais pokyčiais paslaugose ir finansavime, todėl darbotvarkės klausimai leidžia iš anksto suprasti, kokie sprendimai gali būti svarstomi artimiausiu metu. Įprastai po posėdžio sprendimų projektai keliauja į savivaldybės tarybą, kur priimami galutiniai nutarimai.

    Komiteto posėdžio darbotvarkė skelbiama savivaldybės pateiktoje medžiagoje. Joje detalizuojami svarstomi klausimai, pranešėjai ir sprendimų projektai.

  • Pakruojo rajone startuoja 77 659 eurų sveikatos projektas: nemokamos veiklos onkologijai, šeimoms ir 65+

    Pakruojo rajone startuoja 77 659 eurų sveikatos projektas: nemokamos veiklos onkologijai, šeimoms ir 65+

    Kas numatyta projekte?

    Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras pradeda įgyvendinti projektą, kuriuo siekiama didinti mokslu pagrįstų visuomenės sveikatos paslaugų prieinamumą ir sustiprinti gyventojų sveikatos raštingumą. Projektas orientuotas į kelias tikslines grupes ir apims tiek prevenciją, tiek praktinius įgūdžius kasdienybei.

    Numatyti trys pagrindiniai veiklos modeliai: onkologinių ligų prevencija, motinos, vaiko ir šeimos sveikatos stiprinimas bei 65+ amžiaus gyventojų sveikatos stiprinimas. Kiekvienas modelis pritaikytas konkretiems poreikiams, todėl dalyviai galės rinktis veiklas pagal savo situaciją.

    Kam skirtos veiklos?

    Onkologinių ligų prevencijos modelis skirtas suaugusiesiems, patenkantiems į prevencinių programų grupes, taip pat asmenims, kuriems buvo ar yra diagnozuota onkologinė liga, bei jų artimiesiems. Ši kryptis numato ne tik žinias apie prevenciją, bet ir emocinės savijautos palaikymą, kuris svarbus tiek sergantiesiems, tiek jų aplinkai.

    Motinos, vaiko ir šeimos sveikatos stiprinimo modelis orientuotas į nėščiąsias, besilaukiančias šeimas ir šeimas, auginančias 0–3 metų vaikus. Tokio pobūdžio veiklose daug dėmesio skiriama ankstyvajai sveikatos prevencijai, tėvystės įgūdžiams ir kasdieniams sprendimams, kurie ilgainiui daro įtaką vaikų ir tėvų sveikatai.

    65+ asmenų sveikatos stiprinimo modelis skirtas 65 metų ir vyresniems gyventojams bei jų artimuosius prižiūrintiems šeimos nariams ar globėjams. Šioje grupėje dažnai aktualūs judėjimo, lėtinių būklių rizikos mažinimo ir socialinio aktyvumo klausimai, todėl veiklos orientuotos į saugų fizinį aktyvumą ir geresnę savijautą.

    Kokios veiklos vyks ir kiek tai kainuos?

    Gyventojams numatytos aktyvios ir praktiškai pritaikomos veiklos: fizinio aktyvumo užsiėmimai, paskaitos su specialistais, emocinės sveikatos stiprinimo ir streso valdymo užsiėmimai, sveikos mitybos edukacijos, žalingų įpročių prevencijos veiklos. Taip pat planuojamos individualios konsultacijos bei teoriniai ir praktiniai užsiėmimai.

    Senjorams bus organizuojami užsiėmimai baseine, o užsiėmimus ves kvalifikuoti specialistai. Visos projekto veiklos dalyviams bus nemokamos, o finansavimas skiriamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

    Bendra projekto finansavimo suma siekia 77 659,28 euro. Projektas įgyvendinamas kaip Higienos instituto koordinuojamos iniciatyvos dalis, kurios tikslas yra užtikrinti kompleksinių ir integruotų, mokslu pagrįstų visuomenės sveikatos paslaugų teikimą bazinėms tikslinėms grupėms.

    Veiklos vyks Pakruojo mieste ir rajone, o įgyvendinimo laikotarpis numatytas nuo 2026 metų gegužės iki 2026 metų lapkričio. Informacija apie registraciją, užsiėmimų laikus ir konkrečias vietas bus skelbiama Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro interneto svetainėje ir socialiniuose tinkluose.