CP v2

Tag: Visuomenės sveikata

  • Hantavirusas gali slėptis garaže: pavojus vairuotojams, tvarkantiems ilgai stovėjusį automobilį

    Hantavirusas gali slėptis garaže: pavojus vairuotojams, tvarkantiems ilgai stovėjusį automobilį

    Pavasariniai tvarkymosi darbai garaže ar rūsyje daugeliui atrodo nekalti, tačiau būtent ten kartais slypi rizika užsikrėsti hantavirusu. Didžiausias pavojus kyla ne nuo paties graužiko, o nuo dulkių, į kurias patenka išdžiūvusios šlapimo, išmatų ar seilių dalelės.

    Europoje hantavirusus dažniausiai platina bankinės pelės ir kiti laukiniai graužikai, patys paprastai nesirgdami. Virusas į aplinką patenka su jų išskyromis, o sausose dulkėse gali išlikti infekcingas kelias dienas ar ilgiau, priklausomai nuo temperatūros ir drėgmės.

    Didžiausia rizika atsiranda tada, kai valant pakeliamas dulkėtų nešvarumų debesis ir jis įkvepiamas. Dėl to atidesni turėtų būti žmonės, kurie po ilgos pertraukos atidaro seniai nenaudotą garažą, rūsį, sandėlį ar tvarto patalpą ir pradeda šluoti ar valyti sausai.

    Ypač atsargiai rekomenduojama elgtis su automobiliais, kurie nebuvo naudojami kelis mėnesius. Graužikai neretai susisuka lizdus variklio skyriuje, bagažinėje už apdailos, oro filtro dėžėje ar ventiliacijos kanaluose, o pirmą kartą įjungus pūtimą užterštos dalelės gali patekti tiesiai į saloną.

    Kaip tvarkytis saugiau?

    Infekcinių ligų specialistai pabrėžia, kad svarbiausia taisyklė yra nekelti dulkių. Prieš pradedant darbus patalpas verta gerai išvėdinti, o vietoje šluotos ar suslėgto oro rinktis valymą drėgnu būdu.

    Matomus graužikų paliktus nešvarumus rekomenduojama pirmiausia sudrėkinti vandeniu arba dezinfekcine priemone ir tik tada atsargiai nuvalyti. Darbams tinka apsauginės pirštinės ir kvėpavimo takus filtruojanti kaukė, pavyzdžiui, FFP2 klasės, o pabaigus būtina kruopščiai nusiplauti ir dezinfekuoti rankas.

    Norint sumažinti riziką ateityje, garaže ir sandėliuke pravartu nepalikti atvirų gyvūnų pašaro pakuočių, maisto likučių ar medžiagų, tinkamų lizdams. Taip pat svarbu užsandarinti plyšius ir angas, pro kurias graužikai patenka į vidų.

    Simptomai gali pasirodyti vėliau

    Hantaviruso infekcija ne visada sukelia ryškius simptomus, tačiau kai kuriais atvejais liga gali būti sunki ir pažeisti inkstų funkciją. Ankstyvi požymiai dažnai primena gripą, pasireiškia karščiavimas, šaltkrėtis, raumenų skausmai, bendras silpnumas.

    Situaciją apsunkina tai, kad pirmieji simptomai gali pasirodyti tik po kelių savaičių nuo kontakto su užteršta aplinka. Dėl to žmonės ne visada susieja pablogėjusią savijautą su anksčiau vykusiais tvarkymosi darbais garaže ar savarankišku automobilio valymu.

    Šiuo metu plačiai naudojamos vakcinos nuo hantavirusų Europoje nėra, o gydymas dažniausiai yra simptominis ir priklauso nuo ligos sunkumo. Įtariant užsikrėtimą po kontakto su graužikų užteršta aplinka, ypač jei atsiranda stiprūs simptomai, rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į gydytojus.

    Kodėl užsikrėtimų skaičius svyruoja?

    Specialistai pastebi, kad užsikrėtimų skaičius gali smarkiai kisti priklausomai nuo graužikų populiacijos konkrečiu sezonu. Ją didina švelnios žiemos ir laikotarpiai, kai miškuose gausu maisto, todėl daugiau graužikų išgyvena ir vėliau dažniau ieško prieglobsčio žmonių pastatuose.

    Dėl šios priežasties pavasarį, kai pradedami tvarkymosi darbai, verta prisiminti paprastą principą: saugiausia yra vėdinimas, drėgnas valymas ir asmeninės apsaugos priemonės. Tai gali reikšmingai sumažinti riziką įkvėpti užterštų dulkių.

  • Hantaviruso atvejai laive MV Hantius: keleiviai pasakoja, kas vyksta prieš evakuaciją Europoje

    Hantaviruso atvejai laive MV Hantius: keleiviai pasakoja, kas vyksta prieš evakuaciją Europoje

    Keleiviai laive MV Hantius, kuriame fiksuoti hantaviruso atvejai, pasakoja, kad situacija laive šiuo metu rami, o kasdienybė iš dalies grįžo į įprastas vėžes. Du Prancūzijos piliečiai Julia ir Rolandas laiške žiniasklaidai teigė nematantys panikos ir ragino neperdėti įtampos.

    Pasak jų, po anksčiau užsikrėtusių keleivių evakavimo psichologinė našta daugeliui sumažėjo. Keleiviai tvirtina, kad naujų patvirtintų atvejų nepaskelbta, nors kai kurie įtariami susirgimai dar tikrinami, o laivo įgula laikosi nustatytų saugumo taisyklių.

    Laive vis dar taikomi ribojimai: bendrose erdvėse privalomos kaukės, bendraujama mažomis grupėmis ir laikantis atstumo. Maitinimas organizuojamas valgomojo zonoje su griežtesne srautų kontrole, siekiant mažinti artimą kontaktą.

    Evakuacija ir institucijų veiksmai

    Julia ir Rolandas nurodė, kad su keleiviais palaikomas nuolatinis ryšys, o Prancūzijos institucijos yra įsitraukusios į situacijos valdymą. Anot jų, suteikti pagalbos kontaktai, įskaitant ir psichologinės pagalbos galimybes, o su piliečiais dirba krizės valdymo specialistai.

    Laivas, išplaukęs iš Ušuajos balandžio 1 dieną ir plaukęs Žaliojo Kyšulio kryptimi, dabar artėja prie Tenerifės, kur planuojama švartuotis ir pradėti likusių keleivių evakuaciją. Anksčiau iš laivo buvo išgabenti keli užsikrėtę asmenys, o pranešimuose minimos ir mirtys, susijusios su protrūkiu.

    Ką žinome apie hantavirusą?

    Hantavirusai dažniausiai plinta nuo graužikų, o žmogus užsikrečia įkvėpęs dalelių iš išdžiūvusių išskyrų, rečiau per tiesioginį kontaktą. Kai kurie šio viruso tipai gali sukelti sunkias būkles, įskaitant kvėpavimo nepakankamumą, todėl ankstyvas simptomų atpažinimas ir medicininė priežiūra yra kritiškai svarbūs.

    Nors apie konkretų užsikrėtimo kelią laive kol kas viešai skelbiama nedaug, tokiose situacijose paprastai vertinami keli scenarijai: galimas kontaktas su užteršta aplinka, rizikingos vietos laive, taip pat keleivių judėjimo ir sąlyčio grandinės. Sveikatos institucijos paprastai akcentuoja, kad rizika plačiajai visuomenei priklauso nuo viruso tipo ir nuo to, ar fiksuojamas perdavimas tarp žmonių.

    Ne prabangus kruizas, o ekspedicija

    Keleiviai pabrėžia, kad MV Hantius nėra tipinis prabangus kruizinis laivas. Jų teigimu, tai labiau mokslinė ir pažintinė ekspedicija, subūrusi gamtos ir istorijos entuziastus, įskaitant ornitologus, geografus, botanikus ir jūrų žinduolių tyrėjus.

    Kol laivas artėja prie Europos, sprendimai dėl evakuacijos tempo ir apimties priklausys nuo sveikatos patikrų rezultatų ir uosto tarnybų parengties. Keleiviams rekomenduojama laikytis įgulos nurodymų, riboti kontaktus, stebėti savijautą ir nedelsiant pranešti apie simptomus.

  • Vilniaus rajonas plečia stipendijų prioritetus: į sąrašą siūloma įtraukti dvi sveikatos specialybes

    Vilniaus rajonas plečia stipendijų prioritetus: į sąrašą siūloma įtraukti dvi sveikatos specialybes

    Vilniaus rajono savivaldybė atnaujina prioritetinių specialybių sąrašą, pagal kurį studentai gali pretenduoti į mėnesines stipendijas. Šiemet siūloma jį papildyti dviem naujomis sveikatos mokslų kryptimis, kad rajonui netrūktų reikalingų specialistų.

    Pasak savivaldybės, sparčiai augant gyventojų skaičiui didėja ir švietimo, socialinių bei sveikatos paslaugų poreikis. Todėl stipendijų modelis siejamas su aiškiu tikslu: pritraukti jaunuolius studijuoti paklausias kryptis ir vėliau juos motyvuoti grįžti dirbti į rajono įstaigas.

    „Sparčiai augant Vilniaus rajonui, didėja ir paslaugų poreikis, todėl savivaldybė investuoja į jaunuolius, pasirengusius tapti rytojaus specialistais ten, kur jų reikia labiausiai“, – sakė Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

    Įvertinus savivaldybės įstaigų apklausas ir realias įdarbinimo galimybes, į prioritetinių specialybių sąrašą siūloma papildomai įtraukti išplėstinės praktikos slaugą ir sveikos gyvensenos studijas. Savivaldybė pabrėžia, kad būtent šiose srityse matomas augantis poreikis, susijęs su prevencija, sveikatos stiprinimu ir platesnėmis slaugos kompetencijomis.

    „Savivaldybės stipendija – tai ne tik finansinis palengvinimas studijų metais, bet ir atviros galimybės sėkmingai karjerai Vilniaus rajone“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

    Stipendija siekia 250 eurų per mėnesį, o ją gaunantys studentai pasirašo dvišalę sutartį. Joje numatoma, kad baigę studijas jie įsidarbins Vilniaus rajono švietimo, socialinių paslaugų, kultūros, sporto ar visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose ir jose dirbs ne trumpiau kaip 3 metus.

    Šiuo metu savivaldybė yra pasirašiusi 53 sutartis su studentais, pasirinkusiais prioritetines studijų sritis. Didžiausią stipendininkų dalį sudaro būsimieji pedagogai, taip pat socialinio darbo ir slaugos studijų krypties studentai.

    Savivaldybės duomenimis, 2025 metais stipendijos buvo išmokėtos 58 studentams, o tam skirta 110 000 eurų iš biudžeto. Galutinį sprendimą dėl atnaujinto prioritetinių specialybių sąrašo Vilniaus rajono savivaldybės taryba ketina priimti artimiausiame posėdyje gegužės 22 dieną.

  • Ar kranų vanduo kenkia smegenims? Naujas tyrimas atskleidė, kas vyksta su pažinimu

    Ar kranų vanduo kenkia smegenims? Naujas tyrimas atskleidė, kas vyksta su pažinimu

    Diskusijos apie vandens iš čiaupo saugumą neslūgsta: vieni juo pasitiki, kiti baiminasi mikroorganizmų, cheminių priemaišų ar fluoro poveikio. Pastaraisiais metais šias baimes dar labiau pakurstė politiniai sprendimai ir ginčai dėl vandens fluorizavimo kai kuriose JAV valstijose.

    Fluorizavimas reiškia, kad į centralizuotai tiekiamą vandenį papildomai įterpiama fluoro junginių, siekiant mažinti dantų ėduonies riziką. JAV ši praktika plačiai taikoma nuo XX amžiaus vidurio, o Lietuvoje centralizuotas fluorizavimas buvo nutrauktas maždaug prieš du dešimtmečius, daugiau dėmesio skiriant burnos higienai ir fluoro turinčioms dantų pastoms.

    Svarbu tai, kad net ir nefluorizuojant vandens papildomai, fluoro junginių vandenyje gali būti natūraliai. Europoje geriamajam vandeniui taikomi reikalavimai numato leistinas ribas, o vandens kokybė prižiūrima reguliariai, siekiant, kad fluoro kiekiai neviršytų nustatytų normų.

    Vienas dažniausių visuomenėje sklandančių teiginių yra susijęs su tariamu fluoro kaupimusi smegenyse ir galimu neigiamu poveikiu vaikų nervų sistemai bei intelekto raidai. Dėl to neretai į vandens kokybės klausimą žiūrima ne tik kaip į kasdienį patogumą, bet ir kaip į ilgalaikės sveikatos riziką.

    Naujausi moksliniai duomenys šias baimes bent iš dalies koreguoja. JAV mokslininkai, analizuodami daugiau kaip 10 000 Viskonsino gyventojų duomenis, vertino, ar vaikystėje patirtas fluorizuoto vandens poveikis siejasi su pažintinėmis funkcijomis vėlesniame amžiuje, įskaitant ir senjorus, kurių dalis buvo perkopę 80 metų.

    Tyrime buvo vertinama, kur tiksliai gyveno dalyviai skirtingais gyvenimo etapais ir kokios fluoro koncentracijos būdingos tose vietovėse tiekiamam vandeniui. Nors tyrėjai negalėjo tiksliai suskaičiuoti, kiek fluoro realiai suvartojo kiekvienas asmuo, tokio tipo didelės apimties duomenys leidžia įvertinti bendras tendencijas populiacijos mastu.

    Tyrėjai lygino intelekto testų rezultatus ir kitus pažinimo rodiklius, o išvada buvo aiški: statistiškai reikšmingų skirtumų tarp vaikystėje fluorizuotą vandenį gėrusių ir jo negėrusių žmonių nenustatyta. Tai reiškia, kad tiriamoje grupėje fluorizuotas vanduo nebuvo susijęs su blogesnėmis pažinimo funkcijomis suaugus ar senstant.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad vandens saugumas nėra vien fluoro klausimas. Kranų vandens kokybei įtakos gali turėti vandentiekio tinklų būklė, vamzdynų amžius, pastatų vidaus komunikacijos ir tai, ar vanduo nėra užsistovėjęs, todėl praktinis patarimas dažnai paprastas: jei vanduo ilgai nebėgo, verta jį trumpai nuleisti.

    Jeigu kyla abejonių dėl konkretaus būsto vandens, galima atlikti laboratorinius tyrimus, o esant jautresnėms grupėms, pavyzdžiui, kūdikiams, sprendimus dėl vandens vartojimo pravartu aptarti su sveikatos priežiūros specialistais. Tačiau bendra kryptis išlieka tokia pati: nauji ilgalaikiai duomenys nerodo, kad fluorizuotas vanduo savaime blogintų smegenų veiklą ar pažinimą.

  • Epidemiologas paaiškino, kodėl kruiziniai laivai taip dažnai tampa ligų židiniais

    Epidemiologas paaiškino, kodėl kruiziniai laivai taip dažnai tampa ligų židiniais

    Kruizinis laivas – tarsi laikinas miestas

    Kruizai reklamuojami kaip atostogos ant vandens, tačiau visuomenės sveikatos požiūriu tai yra ypač palanki terpė infekcijoms plisti. Kelioms dienoms ar savaitėms tūkstančiai žmonių gyvena toje pačioje, glaudžiai sujungtoje aplinkoje.

    Laive yra restoranai, teatrai, liftai, koridoriai, sporto ir poilsio zonos, o didelė dalis veiklų vyksta uždarose patalpose. Kai infekcija patenka į vidų, ji gali greitai judėti tais pačiais maršrutais, kuriais juda keleiviai ir įgula.

    Kas labiausiai didina protrūkių riziką?

    Didžiausia problema yra nuolatinis artimas kontaktas ir bendri paviršiai: turėklai, liftų mygtukai, savitarnos zonos, bendri tualetai. Ypač greitai plinta žarnyno infekcijos, nes užtenka mažo užterštumo, kad virusas pasiektų kitus žmones per rankas ar maistą.

    Norovirusas yra viena dažniausiai su kruizais siejamų infekcijų, nes jis lengvai perduodamas nuo žmogaus žmogui ir gali išlikti ant paviršių. Savitarnos bufetai, bendri įrankiai ir didelis žmonių srautas sudaro sąlygas užkratui plisti net tada, kai sergantis dar nejaučia ryškių simptomų.

    Riziką didina ir tai, kad įgula gyvena bei dirba toje pačioje erdvėje, neretai dalijasi patalpomis, o tai palengvina infekcijos judėjimą tarp keleivių ir personalo. Kai kuriais atvejais protrūkį suvaldyti sudėtinga vien dėl to, kad laive nuolat vyksta masinis judėjimas ir renginiai.

    Oras, vanduo ir pažeidžiamos grupės

    Kvėpavimo takų virusams palankios vietos yra uždaros, žmonių perpildytos erdvės, kuriose ilgai būnama kartu, pavyzdžiui, restoranai ir pramogų salės. Ventiliacijos kokybė, šviežio oro tiekimas ir filtravimo sprendimai turi didelę reikšmę, nes prastas vėdinimas didina užkrato koncentraciją patalpose.

    Kitas rizikos tipas susijęs ne su tiesioginiu plitimu, o su vandens sistemomis. Legioneliozė gali plisti įkvėpus smulkių vandens lašelių iš užterštų sistemų, pavyzdžiui, dušų ar sūkurinių vonių, todėl kruizuose svarbi nuolatinė vandens sistemų priežiūra ir dezinfekcija.

    Protrūkių pasekmės dažniau būna sunkesnės vyresnio amžiaus žmonėms ir keleiviams, turintiems lėtinių ligų. Net iš pažiūros paprasta žarnyno infekcija gali baigtis dehidratacija, o kvėpavimo takų infekcijos atvejais padidėja komplikacijų ir hospitalizacijos tikimybė.

    „Kruizinis laivas patogus keleiviui, bet infekcijai tai taip pat idealios sąlygos: tie patys valgiai, tas pats oras, tie patys paviršiai ir tas pats vanduo“, – sakė visuomenės sveikatos specialistas.

    Kaip sumažinti riziką keliaujant?

    Specialistai pataria pasiruošti dar prieš kelionę: pasitikrinti, ar kruizų organizatorius turi aiškias susirgimų registravimo, valymo ir izoliavimo taisykles. Taip pat svarbu įsivertinti savo sveikatos būklę ir, jei priklausote rizikos grupėms, pasitarti su šeimos gydytoju.

    Laive efektyviausia priemonė nuo žarnyno infekcijų yra rankų plovimas muilu ir vandeniu, nes vien dezinfekantas ne visada pakeičia kruopštų plovimą. Pajutus simptomus rekomenduojama kuo anksčiau pranešti laivo medicinos tarnybai ir vengti bufetų bei perpildytų erdvių, kad užkratas neplistų toliau.

    Nors kruizų bendrovės per pastaruosius metus sustiprino higienos protokolus ir reagavimo į protrūkius procedūras, pati kruizo struktūra išlieka iššūkis. Dėl to visuomenės sveikatos ekspertai pabrėžia, kad atsakomybė tenka ir organizatoriams, ir keleiviams, ypač ankstyvai atpažįstant ligos požymius.

  • Kupiškyje startuoja 2026 metų visuomenės sveikatos projektų konkursas: paraiškas priima iki birželio 1 dienos

    Kupiškyje startuoja 2026 metų visuomenės sveikatos projektų konkursas: paraiškas priima iki birželio 1 dienos

    Kupiškio rajono savivaldybės administracija paskelbė 2026 metais įgyvendinamos visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos projektų konkursą. Paraiškas kviečiamos teikti biudžetinės ir viešosios įstaigos, o planuojamos veiklos turi būti skirtos Kupiškio rajono savivaldybės gyventojams.

    Ši programa paprastai finansuoja prevencines ir sveikatą stiprinančias iniciatyvas, kurios prisideda prie mažesnio sergamumo, geresnės gyvenimo kokybės ir ankstyvesnio rizikų atpažinimo bendruomenėje. Savivaldybės tokiomis priemonėmis dažniausiai siekia stiprinti sveikatos raštingumą ir užtikrinti, kad prevencija pasiektų įvairias amžiaus grupes.

    Prioritetinės kryptys 2026 metams

    Skelbiama, kad 2026 metais prioritetas teikiamas užkrečiamųjų ligų prevencijai ir kontrolei, burnos higienos ir sveikatos stiprinimui, taip pat sveikos mitybos skatinimui ir nutukimo prevencijai. Tarp krypčių įtrauktas ir fizinio aktyvumo skatinimas bei lytinės sveikatos stiprinimas.

    Programoje numatytos ir nelaimingų atsitikimų bei traumų prevencijos veiklos, įskaitant pirmosios pagalbos teikimo gebėjimų stiprinimą. Taip pat prioritetu įvardijamas psichikos sveikatos stiprinimas, apimantis smurto, savižudybių prevenciją, streso kontrolę ir kitas susijusias priemones.

    Kryptys apima ir sveikatai žalingos elgsenos prevenciją, kai dėmesys skiriamas rūkymo, alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo mažinimui. Greta to numatyta visuomenės sveikatos stebėsena, gydytojų transporto išlaidų apmokėjimas bei sveikatos priežiūros įstaigų kibernetinės higienos stiprinimas.

    Kaip ir iki kada teikti paraiškas?

    Projektų paraiškos priimamos iki 2026 metų birželio 1 dienos 12.00 valandos. Dokumentai priimami Kupiškio rajono savivaldybės administracijoje adresu Vytauto g. 2, Kupiškis.

    Paraišką galima pateikti atvykus ir perduodant už dokumentų registravimą atsakingam skyriui (101 kabinetas), taip pat siunčiant registruotu laišku adresu Vytauto g. 2, Kupiškis. Siunčiant paštu ant voko turi būti pažymėta Visuomenės sveikatos rėmimo specialioji programa.

    Dokumentus leidžiama pateikti ir elektroniniu paštu savivaldybe@kupiskis.lt, tačiau nurodoma, kad pateikiami dokumentai turi būti pasirašyti. Dėl papildomos informacijos galima kreiptis į kontaktinį asmenį Armandą Dujevičių telefonu 0 619 69 514.

    Kas svarbu planuojant projektą?

    Rengiant paraišką vertėtų aiškiai apibrėžti tikslinę grupę, numatomas veiklas ir jų matuojamus rezultatus, taip pat pagrįsti, kaip pasirinktos priemonės prisidės prie gyventojų sveikatos stiprinimo. Praktikoje dažniausiai geriausiai vertinami projektai, kurie remiasi prevencijos logika, turi realistišką įgyvendinimo planą ir apgalvotą partnerystę su bendruomene ar įstaigomis.

    Taip pat svarbu numatyti, kaip bus užtikrinamas veiklų tęstinumas ir sklaida, kad nauda būtų ilgalaikė. Savivaldybės programų kontekste vis dažniau akcentuojama ir saugi skaitmeninė aplinka, todėl įstaigoms, planuojančioms veiklas sveikatos sektoriuje, aktualu įvertinti ir kibernetinės higienos klausimus.

  • Pagėgiuose aptarti 2024 metų sveikatos rodikliai: dėmesys krūties vėžio prevencijai ir prioritetams

    Pagėgiuose aptarti 2024 metų sveikatos rodikliai: dėmesys krūties vėžio prevencijai ir prioritetams

    Kovo 6 dieną Pagėgių savivaldybės posėdžių salėje įvyko Bendruomenės sveikatos tarybos posėdis, kuriame aptarti savivaldybei aktualūs visuomenės sveikatos klausimai. Į diskusiją prisijungė šeimos gydytoja ir savivaldybės tarybos narė Diana Gorodeckaja bei Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato vyresnioji tyrėja, bendruomenės pareigūnė Jurgita Kurelaitienė.

    Posėdyje tarybos nariams pristatyta Pagėgių savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos 2024 metų ataskaita. Tokios ataskaitos paprastai apibendrina svarbiausius rodiklius, padedančius savivaldybei planuoti prevenciją ir paslaugas, įvertinti, kurios problemos ryškėja, o kuriose srityse priemonės veikia.

    Taip pat aptarta Pagėgių savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšų panaudojimo 2025 metų ataskaita. Šios programos finansavimas dažniausiai nukreipiamas į gyventojų sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos veiklas, todėl lėšų panaudojimo peržiūra leidžia tikslinti priemones ir geriau atliepti realius bendruomenės poreikius.

    Darbotvarkėje svarstytos savivaldybėje vykdomos psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencinės priemonės. Posėdyje akcentuota, kad prevencija efektyviausia tuomet, kai apima ne tik informavimą, bet ir nuoseklų darbą su šeimomis, švietimo įstaigomis bei bendruomenės saugumo partneriais.

    Bendruomenės sveikatos tarybos pirmininkės Aušros Zongailienės iniciatyva atskirai aptartas krūties vėžio prevencinės programos įgyvendinimas Pagėgių savivaldybėje. Diskusijoje daugiausia dėmesio skirta programos žinomumo didinimui ir gyventojų informuotumui, kad daugiau tikslinės grupės moterų pasinaudotų patikros galimybėmis.

    Posėdžio pabaigoje nustatyti Pagėgių savivaldybės 2026 metų visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos prioritetai. Remiantis jais artimiausiu metu planuojama skelbti projektų finansavimo atrankos konkursą, kuris leis bendruomenei ir organizacijoms teikti iniciatyvas pagal sutartas kryptis.

  • Vilniaus rajone jaunimas mokėsi priimti sprendimus: nuo vasaros darbo iki tarybos posėdžio simuliacijos

    Vilniaus rajone jaunimas mokėsi priimti sprendimus: nuo vasaros darbo iki tarybos posėdžio simuliacijos

    Vilniaus rajono savivaldybėje surengtame susitikime moksleiviai iš įvairių rajono mokyklų aptarė temas, kurios tiesiogiai paliečia jų kasdienybę ir ateities pasirinkimus. Dėmesio centre buvo jaunimo vasaros užimtumo programa, pilietinis dalyvavimas ir sveikos gyvensenos įpročiai.

    Renginys vyko savivaldybės administracijoje, o į Didžiąją salę susirinkusius jaunuolius pasveikino vicemerė Edita Tamošiūnaitė. Ji akcentavo, kad jaunų žmonių įsitraukimas padeda priimti labiau subalansuotus sprendimus ir stiprina pasitikėjimą vietos savivalda.

    „Mūsų darbe svarbiausia yra ne tik klausytis, bet ir išgirsti. Nuomonių įvairovė dažnai padeda priimti sprendimus, reikalingus ne tik mūsų rajonui, bet ir visai šaliai“, – sakė Edita Tamošiūnaitė.

    Susitikimą organizavęs Aktyvios visuomenės koordinavimo skyrius jaunimui pristatė, kaip veikia savivaldybė ir kokiais būdais moksleiviai gali dalyvauti sprendimų priėmime. Jaunimo koordinatorius Ernest Stelmach supažindino su jaunimo reikalų tarybos veikla ir pabrėžė, kad vasaros užimtumo programa orientuota į pirmąsias darbines patirtis.

    Anot organizatorių, šiemet programoje jau yra 19 darbdavių, galinčių vasaros laikotarpiu įdarbinti vieną ar kelis jaunuolius. Programa skirta 14–19 metų jaunimui ir siekia padėti saugiai žengti pirmuosius žingsnius darbo rinkoje, kartu ugdant atsakomybę bei finansinį savarankiškumą.

    Praktinę pilietiškumo dalį moksleiviams atskleidė Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narė Karolina Petrusevič, moderavusi tarybos posėdžio simuliaciją. Ji pabrėžė, kad sprendimų priėmimo įgūdžiai gali būti ugdomi dar mokykloje, įsitraukiant į mokinių savivaldą.

    „Kiekvienoje mokykloje veikia mokinių taryba, o dalyvavimas jos veikloje padeda išmokti atsakomybės, bendradarbiavimo ir sprendimų priėmimo“, – sakė Karolina Petrusevič.

    Sveikos gyvensenos ir prevencijos temas pristatė Vilniaus rajono visuomenės sveikatos biuro specialistės Enrika Mečelytė, Aneta Kovalevskaja ir Viktorija Koroliova. Jos su moksleiviais aptarė psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją, o taip pat diskutavo apie sveikos mitybos principus ir kasdienius pasirinkimus.

    Susitikime dalyvavo 8–12 klasių mokiniai iš Bezdonių „Saulėtekio“ pagrindinės mokyklos, Buivydžių Tadeušo Konvickio gimnazijos, Egliškių šv. Jono Bosko gimnazijos, Juodšilių šv. Uršulės Leduchovskos gimnazijos, Kalvelių Stanislavo Moniuškos gimnazijos ir kitų rajono ugdymo įstaigų. Organizatorių teigimu, tokie susitikimai padeda jaunimui ne tik gauti informaciją, bet ir praktiškai išbandyti, kaip gimsta sprendimai bei kokią įtaką jie turi bendruomenei.

  • Kupiškio rajono durpyno gaisras: NVSC įspėja dėl oro taršos ir pateikia aiškias rekomendacijas

    Kupiškio rajono durpyno gaisras: NVSC įspėja dėl oro taršos ir pateikia aiškias rekomendacijas

    NVSC perspėja, kad dėl Kupiškio rajone kilusio durpyno gaisro apylinkėse gali padidėti oro tarša kietosiomis dalelėmis. Gyventojai taip pat gali jausti stiprų degėsių kvapą, kuris ypač išryškėja keičiantis vėjo krypčiai.

    Didžiausią riziką sveikatai tokiais atvejais kelia smulkiosios kietosios dalelės, kurios gali patekti giliai į kvėpavimo takus. Joms jautriausi vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, nėščiosios ir asmenys, sergantys lėtinėmis kvėpavimo ar širdies ir kraujagyslių ligomis.

    Ką daryti gyventojams dabar?

    NVSC rekomenduoja kuo mažiau būti lauke, ypač jei dūmai matomi plika akimi arba juntamas intensyvus degėsių kvapas. Jei įmanoma, verta planuoti darbus taip, kad kelionės ir buvimas lauke būtų trumpi ir tik būtini.

    Patalpose patariama sandariai uždaryti langus ir duris. Jei namuose yra rekuperacija, mechaninė vėdinimo sistema ar kondicionierius, rekomenduojama laikinai jų nejungti, kad į vidų nepatektų daugiau užteršto oro.

    Siekiant sumažinti nusėdusių dalelių kiekį, patariama dažniau valyti patalpas drėgnu būdu. Tai ypač aktualu, jei namuose yra vaikų, kurie daugiau laiko praleidžia arčiau grindų, kur dulkės ir dalelės kaupiasi greičiau.

    Jei tenka būti lauke

    Jei esate lauke ir matote dūmus arba juntate specifinį kvapą, NVSC pataria pasitraukti į priešvėjinę pusę, kad vėjas neneštų dūmų į jus. Fizinį aktyvumą atvirame ore rekomenduojama riboti, nes intensyviau kvėpuojant į organizmą patenka daugiau teršalų.

    Važiuojant pro gaisro vietą ar per uždūmintas teritorijas, patariama sandariai uždaryti automobilių langus. Jei automobilis turi salono oro recirkuliacijos funkciją, verta ją įjungti, kad į vidų patektų mažiau užteršto oro.

    Kokie simptomai rodo ūmų poveikį?

    NVSC primena, kad ūmus teršalų poveikis gali pasireikšti akių, nosies ir gerklės dirginimu, kosuliu ar dusuliu. Taip pat gali laikinai susilpnėti plaučių funkcija, ypač sergantiems lėtine obstrukcine plaučių liga.

    Vaikams ir jautresniems asmenims gali didėti kvėpavimo takų imlumas infekcijoms, o alergiškiems žmonėms gali paūmėti kvėpavimo takų alerginės uždegiminės reakcijos. Pasijutus prastai ar simptomams stiprėjant, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į medikus.

  • Karas ir uždelsta pagalba: epidemiologė paaiškino, kodėl pasitaiko dujinė gangrena ir kaip jos išvengti

    Kas vyksta su sezoninėmis infekcijomis

    Šaltuoju metų laiku įprastai daugėja susirgimų gripu ir ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis, tačiau dabartinė situacija vertinama kaip valdoma. Epidemiologai sergamumą lygina su daugiamečiais rodikliais ir vadinamuoju epideminiu slenksčiu, o laboratorijos stebi, kokie virusai realiai cirkuliuoja.

    Pasak epidemiologės Natalijos Ivančenko-Timko, daugelyje regionų vyrauja kiti kvėpavimo takų virusai, o ne gripas. Tai reiškia, kad nors peršalimo simptomų turinčių žmonių daugėja, plataus masto gripo epidemijos požymių visur fiksuojama ne vienodai.

    Gripo vakcinų trūkumas ir skiepai gruodį

    Rudenį dalis gyventojų susidūrė su gripo vakcinų stygiumi, nes įprastai užsakomi kiekiai ne visada sutapo su gautomis dozėmis. Tokiose situacijose skiepijimas nusikelia vėlesniam laikui, o naujų partijų laukiama žiemos pradžioje.

    Specialistai pabrėžia, kad skiepytis nuo gripo naudinga ir gruodį, nes sezonas trunka kelis mėnesius, o imunitetas paprastai susiformuoja per maždaug dvi savaites. Didesnės rizikos grupėms, įskaitant sergančius lėtinėmis ligomis, nėščiąsias ir dirbančius su dideliais žmonių srautais, skiepai išlieka viena svarbiausių apsaugos priemonių.

    COVID-19: neišnyko, bet dinamika pasikeitė

    COVID-19 ir toliau diagnozuojamas, nes sergantieji tiriami tiek greitaisiais testais, tiek laboratorijose. Pastaraisiais metais stebima tendencija, kad ryškesni COVID-19 pakilimai kai kuriais laikotarpiais dažniau fiksuojami vasarą, o ne vien žiemą.

    Vis dėlto sunkių baigčių rizika išlieka, ypač vyresniems nei 65 metų žmonėms ir tiems, kurie turi gretutinių ligų ar nėra pasiskiepiję. Gydymo įstaigos akcentuoja, kad nuoseklus rizikos grupių skiepijimas ir laiku pradėtas gydymas mažina hospitalizacijų tikimybę.

    Kodėl karo sąlygomis pasitaiko dujinė gangrena

    Dujinė gangrena yra greitai progresuojanti, sudėtingai gydoma infekcija, susijusi su giliais, užterštais audinių pažeidimais. Ji dažniau siejama su sunkiomis traumomis, kai žaizdos būna sutraiškytos, užterštos žemėmis ar nuolaužomis, o pagalba suteikiama pavėluotai.

    „Kai yra karas, traumos ir ne laiku suteikta pagalba, nėra nieko neįprasto, kad pasitaiko ir dujinė gangrena“, – sakė epidemiologė Natalija Ivančenko-Timko.

    Medikai pabrėžia, kad lemiamas veiksnys yra laikas: kuo greičiau suteikiama tinkama chirurginė ir intensyviosios pagalbos apimtis, tuo didesnė tikimybė suvaldyti komplikacijas. Dujinė gangrena nėra kasdienė diagnozė civilinėje medicinoje, tačiau karo ir masinių sužeidimų sąlygomis rizika objektyviai didėja.

    Stabligė, pasiutligė ir kitos rizikos

    Karo aplinkoje daugėja žaizdų ir traumų, todėl išauga stabligės rizika, nes sukėlėjo sporos paplitusios aplinkoje. Skiepai nuo stabligės yra būtini ne tik vaikams: suaugusiesiems rekomenduojama revakcinacija kas 10 metų, kad apsauga išliktų.

    Kita praktinė rizika yra pasiutligė, kai kontaktuojama su laukiniais ar benamiais gyvūnais, ypač įkandimo ar apsiliejimo seilėmis atveju. Tokiais atvejais taikoma po kontakto skiriama profilaktika, o sprendimą dėl vakcinos ir, kai kuriais atvejais, imunoglobulino priima gydytojai pagal sužalojimo pobūdį ir riziką.

    Kaip elgtis dingus elektrai ir šilumai

    Ilgesni elektros tiekimo sutrikimai kelia papildomų sveikatos rizikų, ypač dėl maisto saugos ir higienos. Specialistai pataria neperkrauti šaldytuvo greitai gendančiais produktais ir neplanuoti maisto ilgam laikui, jei nėra užtikrintos laikymo sąlygos.

    Žiemą produktai genda lėčiau, tačiau ilgai nebeveikiant šaldytuvui rizika išlieka, todėl svarbu vertinti maisto būklę ir vengti vartoti tai, kas kelia įtarimų. Taip pat rekomenduojama turėti vandens atsargų rankų higienai ir nenaudoti neapdoroto vandens iš atvirų telkinių maistui ar indams, kol jis nebuvo pakankamai termiškai apdorotas.