CP v2

Tag: Visuomenės sveikata

  • Mokslininkai rado paprastą triuką gerti mažiau: padėjo viena žinutė ir vienas įprotis

    Mokslininkai rado paprastą triuką gerti mažiau: padėjo viena žinutė ir vienas įprotis

    Mokslininkų analizė rodo, kad žmones efektyviausiai mažina alkoholio vartojimą ne vien bauginant pasekmėmis, o sujungiant aiškią rizikos žinutę su konkrečiu veiksmu. Tyrime dalyviams buvo rodomi skirtingi sveikatos pranešimai ir reklaminiai klipai, o vėliau vertinta, ar keičiasi jų elgesys.

    Rezultatai išryškino vieną derinį, kuris išsiskyrė iš kitų: informacija apie alkoholio ryšį su vėžiu ir paprastas prašymas skaičiuoti kiekvieną išgertą gėrimą. Būtent šis metodas buvo susijęs ne tik su bandymu sumažinti vartojimą, bet ir su realiu, statistiškai reikšmingu sumažėjimu per maždaug šešias savaites.

    Kodėl skaičiavimas veikia?

    Tyrėjų teigimu, vien perspėjimas apie žalą dažnai sukelia trumpalaikę reakciją, tačiau nepadeda žmogui suprasti, ką daryti čia ir dabar. Skaičiavimas veikia kaip paprastas savikontrolės įrankis: jis didina sąmoningumą, mažina automatinį gėrimą ir leidžia lengviau pastebėti, kada peržengiama įprasta riba.

    Praktikoje tai gali atrodyti labai paprastai: vakaro metu pasižymėti, kiek standartinių gėrimų išgerta, ir sąmoningai sustoti anksčiau. Tyrime kiti metodai, pavyzdžiui, raginimas iš anksto nusistatyti gėrimų skaičių ir jo laikytis, taip pat skatino dalį žmonių mažinti vartojimą, tačiau bendrai nusileido skaičiavimo ir vėžio rizikos žinutės deriniui.

    Alkoholio rizikos kontekstas

    Sveikatos ekspertai pabrėžia, kad alkoholis yra susijęs su didesne įvairių ligų rizika, įskaitant onkologinius susirgimus, širdies ir kraujagyslių ligas, kepenų pažeidimus bei miego ir psichikos sveikatos sutrikimus. Daliai žmonių ypač svarbu tai, kad apie alkoholio kancerogeniškumą vis dar žino ne visi, todėl aiški informacija gali tapti stipriu motyvu keisti įpročius.

    Pačiame tyrime buvo apklausta 7 995 žmonių grupė, vėliau dalis jų pakartotinai atsakė į klausimus po trijų savaičių, o dar kartą po dar trijų savaičių. Dalyviai buvo suskirstyti į grupes ir matė skirtingus pranešimus, o vienas derinys nuosekliai išsiskyrė kaip efektyviausias tiek motyvuojant, tiek keičiant realų vartojimą.

    Ką galima pritaikyti kasdien?

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad visuomenės sveikatos kampanijoms dažnai trūksta išteklių, todėl itin svarbu pasirinkti veikiančias žinutes. Šio tyrimo išvada paprasta: žmogui neužtenka vien sužinoti riziką, jam reikia ir konkretaus, lengvai įgyvendinamo veiksmo, kuris padėtų tą riziką mažinti.

    Skaičiuoti gėrimus galima ir be programėlių ar sudėtingų metodikų, tačiau svarbu suprasti, kad tai nėra medicininė pagalba priklausomybei gydyti. Jei alkoholio vartojimas kelia rimtų problemų, dažnėja kontrolės praradimas ar atsiranda abstinencijos požymių, rekomenduojama kreiptis į gydytoją ar priklausomybių specialistus.

    „Pasakyti žmonėms, kad alkoholis susijęs su vėžiu, yra tik dalis sprendimo, taip pat būtina duoti aiškų būdą veikti ir mažinti riziką“, – sakė tyrime cituota sveikatos ekonomistė ir vartotojų psichologė Simone Pettigrew.

    „Kai informaciją apie alkoholio ir vėžio ryšį sujungėme su konkrečiu veiksmu, tai yra gėrimų skaičiavimu, dalyviai sumažino suvartojamo alkoholio kiekį“, – teigė ji.

  • ECDC įspėja: sifilio ir gonorėjos atvejų Europoje rekordas, auga ir įgimto sifilio rizika

    ECDC įspėja: sifilio ir gonorėjos atvejų Europoje rekordas, auga ir įgimto sifilio rizika

    Europoje – rekordiniai skaičiai

    Europoje bakterinės lytiškai plintančios infekcijos, tarp jų sifilis ir gonorėja, pasiekė aukščiausią lygį per daugiau nei dešimtmetį, skelbia Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC). Naujausioje 2024 metų apžvalgoje pabrėžiama, kad dalyje šalių fiksuojamas ilgalaikis, nuoseklus plitimas.

    ECDC duomenimis, 2024 metais gonorėjos atvejų užregistruota 106 331, o tai reiškia 303 proc. augimą, palyginti su 2015 metais. Sifilio atvejų skaičius per tą patį laikotarpį daugiau nei padvigubėjo iki 45 577.

    Dažniausiai pranešama lytiškai plintanti infekcija išliko chlamidiozė: 2024 metais registruoti 213 443 atvejai. Vis dėlto būtent gonorėjos ir sifilio augimas kelia didžiausią nerimą dėl komplikacijų ir ne visada pastebimų simptomų.

    „Lytiškai plintančių infekcijų daugėja jau 10 metų, o 2024 metais pasiektas rekordinis lygis“, – sakė ECDC atstovas Bruno Ciancio.

    „Negydomos šios infekcijos gali sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant lėtinį skausmą ir nevaisingumą, o sifilio atveju – širdies ar nervų sistemos pažeidimus“, – pridūrė jis.

    Gonorėja: daug atvejų be simptomų

    ECDC pabrėžia, kad 2024 metų gonorėjos pranešimų rodiklis yra didžiausias nuo tada, kai agentūra 2009 metais pradėjo nuoseklią lytiškai plintančių infekcijų stebėseną. Ligos sukėlėjas yra bakterija Neisseria gonorrhoeae, o dalis infekcijų, ypač moterims, gali būti besimptomės.

    Tai reiškia, kad dalis žmonių ilgai nežino apie užsikrėtimą, vėliau kreipiasi pagalbos ir tuo metu gali nesąmoningai perduoti infekciją kitiems. ECDC atkreipia dėmesį, kad uždelsta diagnostika didina komplikacijų riziką, o plitimo grandinė išlieka nenutrūkusi.

    Vertinant pokytį per vienerius metus, 2023–2024 metais bendras gonorėjos rodiklis išaugo 4,3 proc. Vyrų grupėje fiksuotas 7,9 proc. augimas, o didžiausi rodikliai – 25–34 metų amžiaus grupėje.

    ECDC nurodo, kad daugiau nei pusė 2024 metais užregistruotų atvejų teko vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais. Tuo metu moterų grupėje bendras rodiklis mažėjo 8,6 proc., tačiau daugiausia atvejų registruota 20–24 metų amžiaus grupėje.

    Agentūra pažymi, kad gonorėjos paplitimas reprodukcinio amžiaus moterims kelia papildomą susirūpinimą dėl galimų reprodukcinės sistemos komplikacijų. Pagal 2024 metų rodiklius didžiausi gonorėjos pranešimų lygiai fiksuoti Airijoje, Maltoje, Islandijoje, Liuksemburge, Danijoje ir Ispanijoje.

    Įgimtas sifilis – išaugusi, bet išvengiama rizika

    Dar viena ryški tendencija – įgimto sifilio augimas. ECDC skelbia, kad 2024 metais jo atvejų skaičius pasiekė aukščiausią lygį nuo 2009 metų ir, palyginti su 2023 metais, beveik padvigubėjo.

    Įgimtas sifilis pasireiškia tada, kai infekcija nėštumo metu perduodama vaisiui. ECDC pabrėžia, kad perdavimas galimas bet kuriame infekcijos etape ir bet kuriuo nėštumo laikotarpiu, tačiau didžiausia rizika siejama su negydytu ankstyvu sifiliu.

    2015–2024 metų laikotarpiu daugiausia įgimto sifilio atvejų registruota Bulgarijoje (195), po jos rikiuojasi Portugalija (96) ir Vengrija (91). ECDC akcentuoja, kad tai yra išvengiama būklė, o jos eliminavimas Europos Sąjungoje ir Europos ekonominėje erdvėje yra realiai pasiekiamas.

    Pasaulio sveikatos organizacija yra iškėlusi 2030 metų tikslą: mažiau nei vienas įgimto sifilio atvejis 100 000 gyvų gimimų. ECDC rekomenduoja stiprinti prevenciją heteroseksualiose populiacijose, plėsti patikrų programas ir svarstyti visuotinį pakartotinį nėščiųjų tyrimą trečiąjį nėštumo trimestrą.

    Kodėl infekcijų daugėja?

    ECDC teigimu, augimą gali lemti keli veiksniai, kurie skirtingose šalyse veikia nevienodai. Tarp galimų priežasčių minimi seksualinės elgsenos pokyčiai ir didesnė rizika užsikrėsti, ypač jei rečiau naudojamos barjerinės apsaugos priemonės.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad infekcijų skaičius gali augti ir dėl geresnio nustatymo. Kai kurios valstybės pastaraisiais metais keitė testavimo politiką, didino nemokamų tyrimų prieinamumą ar plėtė savarankiško ėminių paėmimo galimybes, todėl registruojama daugiau anksčiau nepastebėtų atvejų.

    Tuo pačiu ECDC pabrėžia, kad vien didesniu testavimu visko paaiškinti nepavyksta, todėl reikia daugiau palyginamų duomenų, kad būtų aiškiau, kaip tendencijos skiriasi pagal šalis ir gyventojų grupes. Agentūra ragina stiprinti prevenciją, ankstyvą diagnostiką ir laiku pradedamą gydymą, kad būtų sumažintos komplikacijos ir nutrauktas plitimas.

    Sveikatos specialistai primena, kad dalis lytiškai plintančių infekcijų ilgą laiką gali nesukelti aiškių simptomų, todėl riziką mažina reguliarūs tyrimai, ypač pasikeitus partneriui ar turint kelis partnerius. Ankstyvas nustatymas leidžia greičiau pradėti gydymą ir sumažina tikimybę infekciją perduoti kitiems.

  • Japoniją kasmet kausto žiedadulkių krizė: šaknis – 1950-ųjų miškų politika ir jos pasekmės

    Japonijoje sezoninė alergija daugeliui tapo ne vien nepatogumu, o kasmet pasikartojančia visuomenės sveikatos problema. Šalyje vis dažniau kalbama apie nacionalinio masto krizę, nes pavasarį žiedadulkių koncentracija kai kuriose vietovėse pasiekia rekordines reikšmes.

    Didžiausią dalį bėdos, pasak ekspertų, lemia ne tiek klimato svyravimai, kiek ilgalaikės pokario miškininkystės pasekmės. 1950-aisiais, atstatant šalį po Antrojo pasaulinio karo, Japonija ėmėsi plataus masto miškų atsodinimo, o pasirinkimas krito į greitai augančias rūšis.

    Kaip 1950-ieji pakeitė pavasarius

    Tuomet dideliais plotais buvo sodinami japoniški kedrai sugi ir kiparisai hinoki, nes jų mediena buvo patogi statyboms, o augimas greitas. Per dešimtmečius šios plantacijos išsiplėtė iki milžiniškų mastų, o dalyje regionų ėmė dominuoti monokultūriniai miškai.

    Šių medžių žiedadulkės yra lengvos ir lengvai pernešamos vėjo, todėl pavasarį jos iš miškų masiškai pasiekia miestus. Problema didėja ir dėl to, kad brandūs medžiai išskiria daugiau žiedadulkių, o vienodo amžiaus, vienodose teritorijose augančios plantacijos neretai žydi sinchroniškai.

    Kas nutinka žmonėms ir ekonomikai

    Milijonai žmonių kasmet patiria alerginį rinitą: vargina čiaudulys, akių perštėjimas, nosies užgulimas, prastėja miegas ir koncentracija. Dalies pacientų būklė komplikuojasi, didėja ir astmos paūmėjimų rizika.

    Žiedadulkių sezonas smogia ir ekonomikai: daugiau nedarbingumo, mažesnis produktyvumas, didesnės gydymo išlaidos. Vienas dažniausiai cituojamų vertinimų rodo, kad piko metu nuostoliai gali siekti apie 1,5 milijardo eurų per dieną, vertinant prarastą darbo laiką ir sulėtėjusią vartojimo veiklą.

    Ką žada valdžia ir kodėl sprendimai lėti

    Japonijos valdžia pastaraisiais metais viešai pripažino, kad žiedadulkių klausimas tapo nacionaliniu iššūkiu, ir pristatė ilgalaikę programą mažinti žiedadulkių kiekį. Tarp priemonių minimas dalies sugi plantacijų retinimas ir keitimas į mišresnius, įvairesnius miškus, taip pat mažiau žiedadulkių išskiriančių veislių sodinimas.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad greito rezultato tikėtis sunku: miškų keitimas yra ilgas procesas, trunkantis dešimtmečius, be to, reikia suderinti ekologinius, ekonominius ir regioninės plėtros interesus. Kai kur jau vykdomi bandomieji projektai, orientuoti į biologinės įvairovės atkūrimą, nes mišrūs miškai gali padėti ne tik mažinti žiedadulkių krūvį, bet ir geriau apsaugoti šlaitus nuo nuošliaužų bei stiprinti ekosistemų atsparumą.

  • PSO skelbia Ebolos protrūkį Kongo DR tarptautine grėsme: aukų daugėja, plitimas spartėja

    PSO skelbia Ebolos protrūkį Kongo DR tarptautine grėsme: aukų daugėja, plitimas spartėja

    PSO: aukščiausias pavojaus lygis

    Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, kad naujas Ebolos protrūkis Kongo Demokratinėje Respublikoje pripažintas tarptautine visuomenės sveikatos grėsme. Tai aukščiausias formalus pavojaus lygis, taikomas tuomet, kai liga gali plisti per sienas ir reikalingas koordinuotas tarptautinis atsakas.

    Pranešimai apie ligą iš Ituri provincijos PSO pasiekė gegužės pradžioje, kai per kelias dienas mirė keli sveikatos priežiūros darbuotojai. Vėliau atlikti epidemiologiniai tyrimai ir laboratoriniai testai patvirtino Ebolos virusą.

    Kaip plinta protrūkis ir kas rizikuoja labiausiai

    Pagal vietos institucijų ir PSO vertinimus, fiksuojama šimtai įtariamų susirgimų, o patvirtintų atvejų skaičius auga. Skelbiama, kad mirčių skaičius jau viršija šimtą, tačiau ekspertai įspėja, kad realūs skaičiai gali būti didesni dėl ribotos prieigos prie dalies teritorijų.

    Protrūkio valdymą apsunkina didelis gyventojų judumas, įskaitant kasybos regionus, kur žmonės dažnai keliauja tarp gyvenviečių ir per sienas. Dalis atvejų siejami su perdavimu šeimose, ypač slaugant sergančius artimuosius namuose.

    Ebola plinta per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusio žmogaus kūno skysčiais, užterštais paviršiais ar audiniais, o didžiausia rizika tenka artimiesiems, slaugantiems ligonius, ir medikams be tinkamų apsaugos priemonių. PSO pabrėžia, kad ankstyvas izoliavimas, infekcijų kontrolė gydymo įstaigose ir kontaktų atsekimas yra esminės priemonės stabdant plitimą.

    Viruso tipas ir gydymo galimybės

    PSO nurodo, kad šį kartą protrūkį sukėlė Bundibugyo tipo Ebolos virusas. Šis tipas istoriškai buvo siejamas su protrūkiais regione, tačiau jam, skirtingai nei kai kuriems kitiems Ebolos variantams, nėra plačiai taikomų licencijuotų specifinių vakcinų ar tikslinių gydymo schemų, todėl gydymas daugiausia remiasi simptomų valdymu ir intensyvia palaikomąja priežiūra.

    Tarptautinės sveikatos priežiūros komandos kartu su vietos institucijomis stiprina laboratorinius pajėgumus, didina diagnostikos apimtis, organizuoja apsaugos priemonių tiekimą ir medikų mokymus. Taip pat diegiamos priemonės, skirtos užtikrinti saugų pacientų transportavimą ir laidojimo procedūras, kurios ankstesniuose protrūkiuose buvo vienas svarbiausių perdavimo rizikos veiksnių.

    PSO vertinimu, nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu rizika išlieka labai didelė, o pasauliniu mastu šiuo metu laikoma mažesne. Vis dėlto organizacija akcentuoja, kad situacija gali keistis, jei protrūkis įsitvirtins teritorijose su intensyviu judėjimu ar bus sunkiau užtikrinti kontrolės priemones.

    „Tarptautinis grėsmės statusas leidžia greičiau sutelkti resursus, koordinuoti šalių veiksmus ir sumažinti tikimybę, kad virusas išplis už regiono ribų“, – sakė PSO atstovai, ragindami šalis stiprinti pasirengimą, bet vengti nepagrįstų ribojimų, kurie trukdytų humanitarinei ir medicininei pagalbai.

  • Nemokama pagalba metantiems rūkyti: ką svarbu žinoti apie Nacionalinę liniją 1819

    Artėjant gegužės 31 dieną minimai Pasaulinei dienai be tabako, gyventojams primenama apie nemokamą ir lengvai pasiekiamą būdą gauti profesionalią pagalbą metant rūkyti. Vienas paprasčiausių pirmų žingsnių – kreiptis į Nacionalinę metimo rūkyti pagalbos telefoninę liniją 1819.

    Linija 1819 skirta žmonėms, kurie nori atsisakyti rūkymo ar kitų nikotino produktų, tačiau jaučia, kad vieniems tai padaryti per sunku. Paskambinus galima gauti konsultaciją, emocinį palaikymą ir praktinių patarimų, kaip suplanuoti metimą ir išvengti dažniausių klaidų.

    Kaip gali padėti skambutis 1819?

    Specialistai padeda įsivertinti rūkymo įpročius, aptarti motyvaciją ir susitarti dėl realistiško veiksmų plano. Dažniausiai aptariama, kaip pasiruošti metimo dienai, ką daryti užėjus potraukiui ir kaip susitvarkyti su situacijomis, kurios anksčiau buvo susijusios su rūkymu.

    Metant rūkyti neretai pasireiškia abstinencijos simptomai, pavyzdžiui, dirglumas, nerimas, miego sutrikimai ar stiprus noras parūkyti. Konsultacijos metu paaiškinama, kaip atpažinti šiuos požymius, kiek jie gali trukti ir kokie veiksmai padeda juos sušvelninti.

    Pasaulinės dienos be tabako akcentai

    2026 metais Pasaulinės dienos be tabako kampanijos tema – Atskleisti patrauklumo iliuziją – kovoti su priklausomybe nuo tabako ir nikotino. Ji skirta atkreipti dėmesį į tabako ir nikotino pramonės taikomas strategijas, kurios ypač dažnai nukreipiamos į vaikus ir jaunimą.

    Prevencijos specialistai pabrėžia, kad patrauklus dizainas, skoniai ir socialinių tinklų turinys gali kurti klaidingą įspūdį, jog nikotino vartojimas yra mažiau žalingas ar net „madingas“. Dėl to svarbu laiku kalbėtis su paaugliais, o jau vartojantiems nikotiną suteikti aiškią ir prieinamą pagalbą.

    Kodėl verta nelikti vienam?

    Rūkymo atsisakymas yra vienas reikšmingiausių sprendimų sveikatai, galintis pagerinti savijautą ir gyvenimo kokybę. Tačiau priklausomybė nuo nikotino yra stipri, todėl palaikymas ir struktūruotas planas dažnai padidina sėkmės tikimybę.

    Jei norite mesti rūkyti, tačiau trūksta aiškaus plano ar palaikymo, skambutis 1819 gali tapti pradžia. Pagalba yra šalia, o pirmas žingsnis dažnai būna paprastesnis, nei atrodo.

    Norite mesti rūkyti? Skambinkite 1819.

  • Pasaulinei dienai be tabako artėjant: kaip veikia linija 1819 ir kur Kauno rajone nerūkoma

    Artėjant gegužės 31 dieną minimai Pasaulinei dienai be tabako, gyventojai raginami įvertinti rūkymo ir nikotino vartojimo žalą bei pasinaudoti pagalbos priemonėmis, kurios padeda atsisakyti šio įpročio. Sveikatos specialistai pabrėžia, kad metimas rūkyti dažniausiai yra procesas, o ne vienas sprendimas, todėl svarbus nuoseklus palaikymas.

    2026 metais Pasaulinės dienos be tabako kampanijos tema skirta atskleisti patrauklumo iliuziją ir atkreipti dėmesį į priklausomybės nuo tabako ir nikotino rizikas. Kampanijoje akcentuojama, kad pramonė dažnai taiko rinkodaros strategijas, kurios ypač paveikios vaikams ir jaunimui, todėl prevencija ir informuotumas išlieka esminiai.

    Pagalba metantiems rūkyti: 1819

    Lietuvoje veikia Nacionalinė metimo rūkyti pagalbos telefoninė linija 1819, skirta žmonėms, norintiems mesti rūkyti ar sumažinti nikotino vartojimą. Tokia konsultavimo forma ypač naudinga tiems, kuriems reikia greito, praktinio patarimo, kaip susitvarkyti su potraukiu, įtampa ar pasikartojančiais įpročiais kasdienėse situacijose.

    Specialistai primena, kad priklausomybė yra ne tik įprotis, bet ir biologinis bei psichologinis mechanizmas, todėl dažnai prireikia kelių bandymų. Nuolatinis palaikymas, aiškus planas ir aplinkos pokyčiai didina tikimybę, kad sprendimas nerūkyti išliks ilgalaikis.

    Kauno rajono nerūkymo zonos ir ženklinimas

    Kauno rajono savivaldybė, skatindama sveikesnį gyvenimo būdą, 2025 metais atnaujino nerūkymo zonų sąrašą ir patvirtino vieningą ženklą, kuriuo žymimos visos rajono nerūkymo zonos. Savivaldybė taip pat naudoja QR kodą, nukreipiantį į pagalbos metantiems rūkyti informaciją.

    Kauno rajono savivaldybės teritorijoje nerūkymo zonomis paskelbti parkai, skverai, pažintiniai takai, pėsčiųjų trasos, fortai ir piliakalniai, taip pat kai kurių seniūnijų administracinių pastatų teritorijos. Į sąrašą įtrauktos ir sporto infrastruktūros zonos bei rekreacinės teritorijos prie vandens telkinių, kur siekiama sudaryti palankesnes sąlygas šeimoms ir vaikams.

    Gyventojai kviečiami prisidėti prie tabako ir nikotino vartojimo prevencijos ne tik asmeniniais sprendimais, bet ir kuriant aplinką, kurioje nerūkymas būtų paprastesnis pasirinkimas. Specialistai pabrėžia, kad kuo mažiau rūkymo matoma viešose erdvėse, tuo mažesnė tikimybė, kad šį elgesį perims vaikai ir paaugliai.

  • Pagėgiuose aptarta skiepijimo aprėptis ir tuberkuliozės valdymas: ką sutarta daryti toliau

    Pagėgiuose aptarta skiepijimo aprėptis ir tuberkuliozės valdymas: ką sutarta daryti toliau

    Gegužės 18 dieną Pagėgių savivaldybėje įvyko darbo susitikimas su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento atstovais. Jame dalyvavo savivaldybės administracijos, Bendruomenės sveikatos tarybos, seniūnijų, sveikatos priežiūros ir ugdymo įstaigų atstovai.

    Susitikimo centre buvo keli klausimai, kurie savivaldybėms paprastai kelia daugiausia praktinių iššūkių: imunoprofilaktika, vaikų skiepijimo aprėptys ir jų didinimo kryptys. NVSC specialistės pristatė esamą situaciją ir aptarė dažniausiai pasitaikančias priežastis, dėl kurių skiepijimo rodikliai svyruoja.

    Kalbėta ir apie sergamumo tuberkulioze situaciją Pagėgių savivaldybėje, akcentuojant atvejų valdymo grandinę. Dėmesys skirtas kontaktinių asmenų nustatymui, savalaikiam ištyrimui ir bendradarbiavimui tarp institucijų, kad būtų greičiau nutraukiamos galimos užsikrėtimo grandys.

    Atskirai aptarta savivaldybėje vykdoma ūkio subjektų visuomenės sveikatos priežiūra ir dažniausiai keliami reikalavimų laikymosi klausimai. Tokie patikrinimai apima higienos, infekcijų kontrolės ir rizikų prevencijos temas, kurios tiesiogiai susijusios su gyventojų sauga.

    Susitikimo dalyviai pabrėžė, kad veiksmingiausi sprendimai pasiekiami tuomet, kai savivaldybės institucijos, sveikatos priežiūros specialistai ir NVSC dirba kaip viena komanda. Sutarta tęsti koordinuotą darbą, kad problemos būtų identifikuojamos anksčiau, o sprendimai gyventojus pasiektų greičiau.

  • Tyrimas: nutukimas turtingose šalyse stabilizuojasi, bet kitur auga sparčiai – kodėl?

    Tyrimas: nutukimas turtingose šalyse stabilizuojasi, bet kitur auga sparčiai – kodėl?

    Pasaulinės tendencijos keičiasi

    Naujas pasaulinis tyrimas rodo, kad nutukimo paplitimas daugelyje turtingų šalių pastaraisiais dešimtmečiais stabilizavosi, o kai kur net pradėjo nežymiai mažėti. Tuo pat metu daugelyje žemų ir vidutinių pajamų valstybių nutukimas toliau auga, neretai vis spartėjančiu tempu.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad kalbėti apie vieną visiems vienodą „pasaulinę nutukimo epidemiją“ tampa per daug supaprastinta. Skirtingų šalių, amžiaus grupių ir lyčių trajektorijos išsiskiria, todėl ir sprendimai turi būti labiau pritaikyti vietos realybei.

    Tyrime, publikuotame mokslo žurnale „Nature“, analizuoti duomenys apie 232 mln. žmonių iš 200 šalių ir teritorijų 1980–2024 metų laikotarpiu. Darbas atliktas NCD Risk Factor Collaboration tinklo, vienijančio beveik 2 000 mokslininkų, remiantis daugiau nei 4 000 populiacinių tyrimų, kuriuose buvo matuojamas ūgis ir svoris.

    Kaip apibrėžiamas nutukimas?

    Tyrime naudota plačiausiai pasaulyje taikoma Pasaulio sveikatos organizacijos kūno masės indekso metodika. Suaugusiesiems nutukimu laikomas kūno masės indeksas nuo 30, o antsvoriu – nuo 25 iki 29,9.

    Vaikams ir paaugliams nuo 5 iki 19 metų taikomas kitoks vertinimas: nutukimas fiksuojamas tada, kai kūno masės indeksas yra daugiau nei dviem standartiniais nuokrypiais aukštesnis už Pasaulio sveikatos organizacijos augimo standartą pagal amžių ir lytį.

    Kur rodikliai stabilizuojasi, o kur blogėja?

    Pasak tyrėjų, daugelyje didelių pajamų Vakarų valstybių vaikų nutukimo augimas pradėjo lėtėti dar 1990-aisiais, o iki 2000-ųjų vidurio daug kur pasiekė platų „plokščiakalnį“. Kai kuriose šalyse pastebimos ir atsargios mažėjimo užuomazgos.

    Tarp ankstyviausių stabilizacijos pavyzdžių minėta Danija, kur lėtėjimas fiksuotas apie 1990 metus. Vėlesniais dešimtmečiais tokiose šalyse kaip Prancūzija, Italija ar Portugalija pastebėti požymiai, kad vaikų nutukimo rodikliai gali pamažu trauktis.

    Suaugusiųjų grupėje panaši kryptis, anot autorių, dažniausiai atsirado maždaug dešimtmečiu vėliau nei vaikų rodikliuose. Vakarų Europoje suaugusiųjų nutukimo paplitimas 2024 metais dažniausiai išlieka mažesnis nei 25 proc., o Prancūzijoje siekia apie 11 proc.

    Tuo metu kai kuriose anglakalbėse didelių pajamų šalyse skaičiai gerokai aukštesni: Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje ir JAV suaugusiųjų nutukimo paplitimas svyruoja maždaug nuo 25 iki 43 proc. Tai rodo, kad vien „turtinga šalis“ dar nereiškia vienodos rizikos ir vienodų priežasčių.

    Kodėl kai kur augimas spartėja?

    Didžiausią nerimą kelia žemų ir vidutinių pajamų šalys, kur nutukimas auga sparčiai daugelyje regionų: į pietus nuo Sacharos esančioje Afrikoje, Pietų ir Pietryčių Azijoje, Lotynų Amerikoje bei Ramiojo vandenyno salų valstybėse. Tyrimas fiksuoja, kad kai kuriose šalyse augimo tempas net didėja, o tai didina spaudimą sveikatos sistemoms.

    2024 metais sparčiausias nutukimo augimas buvo registruotas dešimtyse šalių, kur rodikliai kasmet didėjo daugiau nei 0,5 procentinio punkto. Tarp labiausiai išsiskiriančių pavyzdžių nurodytos Tongos ir Samoa mergaičių grupėje, taip pat Peru berniukų grupėje.

    Ramiojo vandenyno salų valstybėse matomi vieni ekstremaliausių rodiklių: pavyzdžiui, Tongoje ir Kuko Salose nutukimas jau viršija 65 proc. suaugusiųjų. Tyrėjai taip pat atkreipia dėmesį, kad net šalyse, kur nutukimas anksčiau buvo retas, pavyzdžiui, Etiopijoje, Ruandoje ar Bangladeše, rodikliai kyla.

    „Nutukimo trajektorijos smarkiai skiriasi tarp šalių, amžiaus grupių ir lyčių, todėl vienas universalus pasakojimas gali užmaskuoti tikruosius pokyčius“, – teigiama tyrimo autorių išvadų logikoje.

    Ką galima daryti: nuo mitybos politikos iki vaistų

    Autoriai pabrėžia, kad vieno paaiškinimo, kodėl skirtingose šalyse tendencijos tokios nevienodos, nėra. Rodiklius veikia ultraperdirbto maisto prieinamumas ir kaina, fizinio aktyvumo pokyčiai, pajamų lygis, urbanizacija ir tai, kaip sveikatos sistema geba užkirsti kelią rizikoms ar jas valdyti.

    Reikšminga ir viešoji politika: tyrėjai mini, kad cukraus mokesčiai yra viena iš nedaugelio priemonių, kuri populiacijos mastu yra parodžiusi pamatuojamą, nors dažnai ir kuklų, poveikį. Vis dėlto akcentuojama, kad sprendimai turi būti pritaikyti vietos kontekstui, ypač atsižvelgiant į mažesnes pajamas ir išsilavinimo skirtumus.

    Tyrime taip pat aptariamas svorio mažinimo vaistų vaidmuo ateityje, tačiau įspėjama dėl nelygybės rizikos. Dėl didelių kainų skirtumų tarp viešųjų ir privačių paslaugų teikėjų šios priemonės gali būti sunkiai prieinamos, o tai kai kur gali dar labiau pagilinti socialinius skirtumus.

    Bendras įspėjimas aiškus: be stipresnių ir taiklesnių priemonių dalis žemų ir vidutinių pajamų šalių rizikuoja „įtvirtinti“ aukštą nutukimo lygį ilgam laikui. Tai reikštų didėjančią lėtinių ligų naštą ir ilgalaikį spaudimą sveikatos apsaugai.

  • Savivaldybių reitingas 2026: Birštonas pakilo į 9 vietą, o sveikatos srityje aplenkė visus

    Gegužės 13 dieną paskelbtame Savivaldybių reitinge 2026 Birštono savivaldybė tarp 60 Lietuvos savivaldybių užėmė 9 vietą. Tyrimą atliko žurnalas „Reitingai“ portalo „Delfi“ užsakymu, savivaldybes vertinant pagal 140 rodiklių 12 skirtingų sričių.

    Bendrame sąraše pirmą vietą užėmė Vilniaus miesto, antrą – Kauno miesto, trečią – Klaipėdos miesto savivaldybė. Birštonas, būdamas nedidelis kurortas, šalia didmiesčių išsiskyrė itin aukštais rezultatais keliose srityse, kurios tiesiogiai siejasi su gyvenimo kokybe.

    Kur Birštonas buvo stipriausias?

    Aukščiausią įvertinimą Birštonas gavo sveikatos srityje – čia jam skirta 1 vieta. Šioje dalyje paprastai vertinami tokie rodikliai kaip tikėtina gyvenimo trukmė, išvengiamas mirtingumas, mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų ir kiti visuomenės sveikatos indikatoriai.

    Dar vienas ryškus rezultatas fiksuotas kultūros ir sporto srityje, kur Birštonas taip pat atsidūrė tarp lyderių. Vertinant šią sritį, dėmesys paprastai skiriamas kultūros paslaugų prieinamumui, sporto ir sveikatingumo renginių dalyvių aktyvumui, bibliotekų tinklui, mėgėjų meno kolektyvams ir sporto infrastruktūrai.

    Ekonomika ir pajamos – tarp geriausių

    Reitinge Birštonas aukštai įvertintas ir pagal ekonomikos bei užimtumo rodiklius. Ekonomikos srityje savivaldybei skirta 4 vieta, o užimtumo ir pajamų srityje – 5 vieta, vertinant investicijas, verslumo lygį, įmonių veiklos parametrus, finansinį stabilumą bei savarankiškų pajamų dalį.

    Šie rodikliai svarbūs ne tik verslui, bet ir gyventojams, nes dažnai koreliuoja su paslaugų kokybe, savivaldybės galimybėmis finansuoti viešuosius projektus bei darbo rinkos patrauklumu. Kurortams papildomą vaidmenį čia gali turėti ir sezoniškumas, turizmo srautai bei paslaugų sektoriaus dalis ekonomikoje.

    Sritys, kur dar yra rezervų

    Tarp gerai įvertintų kategorijų pateko socialinė apsauga ir skurdas bei gyventojų apklausų rezultatai – abiejose srityse Birštonas užėmė 10 vietą. Tai rodo palankų gyventojų vertinimą ir santykinai tvirtą socialinę situaciją, lyginant su daugeliu kitų savivaldybių.

    Kitose srityse Birštono pozicijos buvo žemesnės: švietime – 19 vieta, aplinkoje ir tvarume bei būste – 16, demografijoje – 24, saugume – 35. Infrastruktūros srityje Birštonui skirta 60 vieta, todėl tai išlieka ryškiausia kryptis, kuriai, tikėtina, reikės daugiausia nuoseklių investicijų ir ilgalaikių sprendimų.

    Savivaldybių reitingai sudaromi remiantis oficialiais statistiniais duomenimis, valstybės institucijų informacija ir gyventojų apklausomis. Tokia metodika leidžia palyginti skirtingo dydžio savivaldybes per keliasdešimt kasdieniam gyvenimui svarbių pjūvių ir aiškiau matyti, kur rezultatai yra tvarūs, o kur labiau priklausomi nuo konkrečių metų aplinkybių.

    Birštono pasiekimai rodo, kad net ir mažesnė savivaldybė gali konkuruoti su didesniais miestais, kai nuosekliai gerinama gyvenimo kokybė, stiprinamos viešosios paslaugos ir kuriama patraukli aplinka gyventojams bei atvykstantiems. Kartu reitingo išklotinė išryškina ir prioritetus ateičiai, ypač kalbant apie infrastruktūrą ir saugumą.

  • Pakruojo sinagogoje aptartos paauglių priklausomybės ir prevencija: ką parodė rajono moksleivių tyrimas

    Pakruojo sinagogoje aptartos paauglių priklausomybės ir prevencija: ką parodė rajono moksleivių tyrimas

    Pakruojo sinagogoje surengta kasmetinė konferencija 3P – paauglystė, priklausomybės, prevencija, subūrusi specialistus, dirbančius su jaunimu. Renginį ketvirtus metus organizuoja Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariatas kartu su savivaldybės visuomenės sveikatos biuru ir savivaldybės administracijos Švietimo skyriumi.

    Konferencijos dalyvius pasveikino Pakruojo rajono savivaldybės vicemeras Virginijus Kacilevičius. Sveikinimo žodį tarė ir savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė, laikinai einanti vedėjo funkcijas, Eglė Valantinaitė-Krikščiūnė.

    Duomenys apie moksleivių gyvenseną

    Viena pagrindinių renginio temų buvo moksleivių kasdieniai įpročiai ir rizikos veiksniai, kurie gali lemti priklausomybių formavimąsi. Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Laisvida Badauskienė pristatė Pakruojo rajone atlikto moksleivių gyvensenos tyrimo įžvalgas.

    Tokie tyrimai paprastai padeda savivaldybėms tiksliau planuoti prevencines priemones mokyklose ir bendruomenėse, įvertinti psichoaktyvių medžiagų vartojimo riziką bei susijusius veiksnius. Aptariant rezultatus akcentuojama, kad prevencija efektyviausia tuomet, kai apima ne tik draudimus, bet ir ankstyvą atpažinimą, emocinės sveikatos stiprinimą bei nuoseklų darbą su šeimomis.

    Jaunimas ir psichoaktyvios medžiagos

    Apie jaunimą ir psichoaktyvias medžiagas pranešimą skaitė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Prevencijos koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė Roberta Arbačiauskaitė. Diskusijose pabrėžta, kad rizikos elgsena dažnai persidengia su kitomis problemomis, tokiomis kaip emociniai sunkumai ar socialinė atskirtis, todėl prevencija turi būti kompleksinė.

    Praktinę perspektyvą pristatė psichologė, priklausomybių konsultantė ir koučerė Jolita Juškė, kalbėjusi apie pagalbos būdus ir bendravimą su paaugliu krizėje. Specialistai akcentuoja, kad suaugusiųjų reakcija ir laiku suteikta pagalba dažnai nulemia, ar problema bus suvaldyta ankstyvoje stadijoje.

    Antroji dalis ir bendruomenės įsitraukimas

    Antroje konferencijos dalyje pranešimus skaitė visuomenininkas Žanas Talandis ir gydytojas toksikologas prof. dr. Robertas Badaras. Tokikologijos tema renginiuose aktuali dėl to, kad ji leidžia aiškiau suprasti, kokias realias pasekmes sveikatai gali sukelti įvairios medžiagos ir kaip atpažinti pavojingus simptomus.

    Renginio metu koncertavo Pakruojo Juozo Pakalnio menų mokyklos auklėtiniai ir mokytojai. Konferenciją vedė Pakruojo kultūros centro direktoriaus pavaduotojas Benas Nikalajevas, o organizatoriai pabrėžė, kad bendruomenės, švietimo ir sveikatos sektorių bendradarbiavimas išlieka kertinis stiprinant paauglių priklausomybių prevenciją.