CP v2

Tag: Visuomenės sveikata

  • Lvove aptiko hantavirusą: ką būtina žinoti apie du užsikrėtusius ir realią riziką

    Lvove žiemą 2025–2026 metų sezonu užfiksuoti du hantaviruso infekcijos atvejai. Abu pacientai buvo gydyti Lvivo srities infekcinių ligų ligoninėje, jų būklė stabilizavosi ir žmonės išleisti gydytis į namus.

    Medikai pabrėžia, kad naujų susirgimų šiuo metu nefiksuojama, o situacija vertinama kaip kontroliuojama. Vis dėlto tema sulaukė didesnio dėmesio po pranešimų apie užsikrėtimus kitose vietovėse ir atvejį laive, dėl kurio visuomenėje kilo daugiau klausimų.

    Hantavirusai yra virusų grupė, kuri dažniausiai plinta per graužikus ir jų išskyras. Žmonės užsikrečia įkvėpę aerozolių, susidarančių tvarkant užterštas patalpas, liečiant užkrėstus paviršius ar rečiau įkandus graužikui.

    Dauguma hantavirusų paprastai neplinta nuo žmogaus žmogui, tačiau yra retų išimčių, priklausančių nuo konkretaus viruso atmainos. Dėl to visuomenės sveikatos specialistai paprastai daugiausia dėmesio skiria užsikrėtimo prevencijai per kontaktą su graužikais, o ne masinio plitimo scenarijams.

    Infekcija gali pasireikšti karščiavimu, nuovargiu, raumenų skausmu, silpnumu, galvos skausmu, pykinimu ar pilvo skausmu. Sunkesniais atvejais gali vystytis hemoraginė karštligė su inkstų pažeidimu arba hantavirusinis plaučių sindromas, todėl užsitęsus simptomams ar staiga pablogėjus būklei rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

    Svarbiausia prevencija siejama su graužikų kontrolės priemonėmis ir saugiu patalpų tvarkymu. Specialistai pataria prieš valymą gerai išvėdinti, vengti šluoti sausai, o valant vietas, kur galėjo būti graužikų išskyrų, naudoti dezinfekavimo priemones bei pirštines.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad atskiri atvejai nebūtinai reiškia protrūkį, tačiau informuotumas padeda greičiau atpažinti riziką. Sezoniškumas ir graužikų populiacijos svyravimai gali daryti įtaką pavieniams susirgimams, todėl visuomenės sveikatos rekomendacijos daugiausia orientuotos į kasdienę prevenciją namuose, sandėliuose ir sodybose.

  • Nemokama programa Kauno rajono tėvams, auginantiems 0–3 m. vaikus: ko išmoksite per užsiėmimus

    Kviečiami Kauno rajono gyventojai registruotis į nemokamą programą Šiuolaikinė tėvystė: kasdienybės iššūkiai, skirtą tėvams, auginantiems 0–3 metų vaikus. Užsiėmimuose gali dalyvauti abu tėvai arba vienas iš jų, priklausomai nuo šeimos galimybių.

    Programa numato teorinius ir praktinius užsiėmimus, kurie vyks nuotoliniu būdu. Organizatoriai pabrėžia, kad dalyviams bus svarbu iš anksto įsivertinti laiką ir galimybes įsitraukti į mokymus, kad būtų išlaikytas tęstinumas.

    Taip pat planuojamas vienas kontaktinis susitikimas liepos 2 dieną vaikų sporto centre „Strakaliukas“ Savanorių prospekte 206, Kaune. Gyvas užsiėmimas turėtų papildyti nuotolinę dalį ir suteikti daugiau praktikos bei galimybę užduoti klausimus vietoje.

    Užsiėmimus ves MYLU.LT platformos specialistų komanda, turinti ilgametę patirtį dirbant su šeimomis ir mažais vaikais. Tarp lektorių numatomi vaikų ligų gydytoja, vaikų neurologė, akušerijos ir ginekologijos gydytoja, kineziterapeutė, psichologė bei visuomenės sveikatos ir gyvensenos medicinos specialistė.

    Organizatorių teigimu, kiekvieno susitikimo metu dalyviai gaus praktinių užduočių ir patarimų, kuriuos galės pritaikyti namuose. Taip siekiama, kad žinios būtų ne tik teorinės, bet ir realiai padėtų sprendžiant kasdienius ankstyvosios tėvystės iššūkius.

    Registracija vykdoma pirmumo principu, pirmenybę teikiant Kauno rajono gyventojams. Užsiregistravusiems organizatoriai žada susisiekti per 3 darbo dienas ir patikslinti dalyvavimo galimybes, o sėkmingai programą baigusių dalyvių lauks prizai.

    Dėl papildomos informacijos nurodomas telefono numeris +370 671 55409.

  • Zarasuose startuoja „Senjorų turas“: konkurse laukiamos 4–5 narių komandos ir praktinės užduotys

    Zarasuose startuoja „Senjorų turas“: konkurse laukiamos 4–5 narių komandos ir praktinės užduotys

    Zarasuose gegužės 20 dieną vyks konkursas „Senjorų turas“, į kurį aktyvūs rajono senjorai kviečiami suburti komandas ir pasitikrinti žinias. Renginį organizuoja Zarasų rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnės, akcentuojančios saugumo ir sveikatos temas.

    Organizatorių teigimu, komandas turėtų sudaryti 4–5 dalyviai, o užduotys bus ir teorinės, ir praktinės. Dalyvių lauks situacijos iš kasdienybės, kurios padės prisiminti, kaip atpažinti rizikas, saugiau elgtis viešose erdvėse ir namuose bei stiprinti sveikatai palankius įpročius.

    Prie iniciatyvos jungiasi ir partneriai: Zarasų rajono savivaldybės kultūros centras, Zarasų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Zarasų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba bei civilinės saugos atstovė. Jie parengs užduotis ir dalinsis praktiniais patarimais, aktualiais įvairiose gyvenimiškose situacijose.

    Kur ir kada vyks renginys

    „Senjorų turas“ vyks Zarasų rajono savivaldybės kultūros centre, Vytauto g. 1, Zarasuose. Pradžia numatyta 10.00 valandą.

    Registracija vyksta iki gegužės 18 dienos. Dėl dalyvavimo galima kreiptis telefonu +370 683 96756 arba el. paštu rosita.gurskaja@policija.lt.

    Organizatoriai pabrėžia, kad konkursas skirtas ne tik varžytis, bet ir prasmingai praleisti laiką bendraminčių būryje, pasikeisti patirtimis ir parsinešti kasdienybėje pritaikomų žinių. Dalyvauti kviečiami visi rajono senjorai, norintys aktyviai įsitraukti.

    Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato informacija.

  • Vilkaviškyje surengtas dviračių žygis Sveikatos labui: 28 km trasa ir finišas su bendruomenės vaišėmis

    Vilkaviškyje surengtas dviračių žygis Sveikatos labui: 28 km trasa ir finišas su bendruomenės vaišėmis

    Startas prie miesto paplūdimio

    Sekmadienį Vilkaviškyje aktyvaus laisvalaikio mėgėjai rinkosi į dviračių žygį Sveikatos labui, prasidėjusį prie miesto paplūdimio. Į trasą išriedėjo įvairaus amžiaus dalyviai, o renginys tapo proga susitikti bendruomenėms ir pajudėti po atviru dangumi.

    Organizatoriai priminė, kad tokie žygiai vis dažniau pasirenkami kaip paprastas būdas didinti kasdienį fizinį aktyvumą. Visuomenės sveikatos specialistai pabrėžia, jog reguliarus judėjimas gerina savijautą, miegą ir padeda mažinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką.

    28 km maršrutas per apylinkes

    Dviratininkai įveikė maždaug 28 kilometrų trasą, vedusią per Kisiniškius, Alvitą, Čyčkus, Uosijos žirgus, o vėliau sugrįžo atgal į Vilkaviškį. Didžioji dalis maršruto driekėsi žvyrkeliais ir lauko keliukais, todėl dalyviams netrūko nei iššūkių, nei pavasariškų vaizdų.

    Tokio tipo maršrutai ypač patrauklūs šeimoms ir pradedantiesiems, nes leidžia rinktis patogų tempą ir sustoti poilsiui. Kartu tai ir saugumo testas: važiavimas skirtingomis dangomis reikalauja dėmesio, tinkamai paruošto dviračio bei šalmų, ypač vaikams.

    Sveikinimai ir finišas su vaišėmis

    Prieš startą susirinkusius pasveikino Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka. Jis linkėjo saugios kelionės, gerų emocijų ir smagių akimirkų visiems, nusprendusiems savaitgalį praleisti aktyviai.

    Finiše dalyvių laukė galimybė pasidalyti įspūdžiais ir atsikvėpti po kelionės. Renginio pabaigą papildė užkandžiai ir košė, tapusi tradiciniu bendruomeniškumo akcentu po įveikto maršruto.

    Žygį organizavo Vilkaviškio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras kartu su Vilkaviškio sporto centru, prie iniciatyvos prisidėjo ir partneriai bei bendruomenės. Organizatoriai pažymėjo, kad tokie renginiai padeda kurti judėjimo įprotį ir primena, jog sveikatai palankus laisvalaikis gali būti paprastas, prieinamas ir įtraukiantis.

  • Nikotinas kaip sveikatingumo mada: influenceriai žada naudą, bet ekspertai įspėja apie rizikas

    Nikotinas kaip sveikatingumo mada: influenceriai žada naudą, bet ekspertai įspėja apie rizikas

    Internete nuolat gimsta naujos sveikatingumo mados, tačiau pastaruoju metu ypač atkakliai plinta nikotino „perpakavimas“ į tariamai naudingą įprotį. Socialinių tinklų influenceriai vis dažniau tvirtina, kad nikotino pagalvėlės, kramtomoji guma ar pleistrai gali padėti susikaupti, pagerinti nuotaiką ar net prisidėti prie svorio kontrolės.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie teiginiai dažnai remiasi tik daline tiesa: nikotinas iš tiesų yra biologiškai aktyvus stimuliatorius, trumpam galintis paveikti budrumą ir dėmesio koncentraciją. Tačiau trumpalaikis efektas nereiškia, kad tai tinkama priemonė „sveikatingumui“, ypač žmonėms, kurie anksčiau nerūkė ir nevartojo nikotino.

    „Sveikatingumo teiginiai dažnai paima kruopelę tiesos ir nueina toliau, nei leidžia įrodymai“, – sakė Nufildo pirminės sveikatos priežiūros mokslų departamento vyresnioji tyrėja ir dėstytoja Angela Difeng Wu.

    Pasak jos, nikotinas veikia smegenų receptorius ir skatina dopamino išsiskyrimą, todėl gali sukelti priklausomybę. Nors rūkymo metimas naudojant nikotino pakaitines priemones kai kuriems žmonėms yra žalos mažinimo kelias, tiems, kurie niekada nerūkė, tai gali tapti naujos priklausomybės pradžia.

    Pastaraisiais metais, ypač po pandemijos, išaugo susidomėjimas nootropikais – natūraliomis ar sintetinėmis medžiagomis, siejamomis su kognityvinių gebėjimų gerinimu. Į šią kategoriją dažnai patenka kofeinas, L-teaninas ar ašvaganda, o kartu plečiasi ir vadinamųjų funkcinių gėrimų bei papildų rinka, žadanti greitus sprendimus kasdieniam nuovargiui ar stresui.

    Šiame kontekste nikotino produktai socialiniuose tinkluose pradėti pristatinėti kaip dar viena „produktyvumo priemonė“. Specialistai atkreipia dėmesį, kad tokia komunikacija ypač paveiki jaunus žmones, nes žinutė dažnai pateikiama kaip gyvenimo būdo pasirinkimas, o ne kaip priklausomybę sukelianti medžiaga.

    „Nikotinas yra mažiau žalingas nei rūkymas, bet tai nereiškia, kad jis nekenksmingas“, – sakė A. D. Wu.

    Jos teigimu, svarbu atskirti rūkymo žalą nuo nikotino poveikio, tačiau priklausomybė pati savaime yra reikšminga žala. Be to, ilgalaikiai nikotino vartojimo be tabako dūmų padariniai vis dar tiriami, todėl viešojoje erdvėje atsirandanti „sveikatingumo“ etiketė gali klaidinti.

    Europoje vis dažniau kalbama apie griežtesnį reguliavimą, ypač siekiant sumažinti nikotino produktų prieinamumą nepilnamečiams. Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė neseniai pritarė teisės aktui, kuriuo siekiama riboti tabako gaminių įsigijimą žmonėms, gimusiems po 2008 metų, o į reguliavimo diskusijas įtraukiami ir garinimo produktai.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien draudimų nepakanka. Reikia aiškios visuomenės sveikatos komunikacijos, kuri vienu metu padėtų rūkantiems mesti rūkyti ir kartu užkirstų kelią naujų nikotino vartotojų atsiradimui, kai medžiaga pristatoma kaip dar vienas „kasdienės savijautos“ triukas.

  • Trumpo administracija sustabdė COVID-19 vakcinų saugumo tyrimų publikavimą: kyla naujas ginčas

    Trumpo administracija sustabdė COVID-19 vakcinų saugumo tyrimų publikavimą: kyla naujas ginčas

    JAV žiniasklaida praneša, kad pastaraisiais mėnesiais JAV Maisto ir vaistų administracijoje (FDA) buvo sustabdytas kelių mokslinių tyrimų, vertinusių vakcinų saugumą, publikavimas. Šie sprendimai sukėlė naują diskusijų bangą dėl politinės įtakos visuomenės sveikatos politikai.

    Skelbiama, kad tarp pristabdytų darbų buvo du didelės apimties, mokesčių mokėtojų lėšomis finansuoti tyrimai, paremti milijonų pacientų medicininių įrašų analize. Tyrėjų išvados rodė, jog rimti nepageidaujami reiškiniai po COVID-19 vakcinų yra itin reti.

    Kas aiškinama oficialiai?

    JAV Sveikatos ir socialinių paslaugų departamento atstovas spaudai Andrew Nixonas teigė, kad tyrimų publikavimas buvo sustabdytas dėl esą pernelyg apibendrintų išvadų, kurių nepagrindžia pirminiai duomenys. Pasak jo, taip siekta apsaugoti mokslinio proceso vientisumą ir užtikrinti, kad darbai atitiktų aukštus FDA standartus.

    Tuo pačiu mokslo bendruomenėje keliama daugiau klausimų nei pateikiama atsakymų, nes, kaip pranešama, dalis žurnalų jau buvo sutikę publikuoti šiuos tyrimus. Kritikai pabrėžia, kad publikacijų stabdymas be aiškaus, viešai patikrinamo pagrindimo gali mažinti pasitikėjimą institucijomis.

    Antivakserių įtaka ir politinis fonas

    Ši istorija vystosi platesniame kontekste: po COVID-19 pandemijos JAV sustiprėjo antivakserių judėjimai, o socialiniuose tinkluose išaugo klaidinančios informacijos apie skiepus sklaida. Visuomenės sveikatos ekspertai ne kartą pabrėžė, kad tokios nuotaikos gali turėti tiesioginių pasekmių skiepijimo apimtims ir užkrečiamųjų ligų protrūkiams.

    Publikacijoje taip pat primenama, kad prezidentas Donaldas Trumpas per 2024 metų rinkimų kampaniją žadėjo suteikti ryškų vaidmenį vakcinų skeptikams, o vėliau į Sveikatos ir socialinių paslaugų sekretorius paskyrė Robertą F. Kennedy jaunesnįjį. Jo kandidatūra sulaukė plataus atmetimo iš dalies medicinos bendruomenės, tačiau Senatas paskyrimą patvirtino.

    Pokyčiai JAV vakcinų politikoje

    Pranešama, kad naujoji sveikatos politikos kryptis apėmė sprendimus, kurie sulaukė aštrios kritikos, įskaitant viešos komunikacijos apie sezoninius skiepus ribojimą ir rekomendacijų peržiūras. Dalis ekspertų įspėja, kad staigūs pokyčiai, ypač kai jie suvokiami kaip politizuoti, didina riziką, jog visuomenė dar labiau abejos oficialiomis sveikatos rekomendacijomis.

    Viešosios sveikatos organizacijų atstovai JAV atkreipia dėmesį, kad vakcinų politika remiasi ilgalaikiu duomenų rinkimu, nepriklausoma ekspertize ir aiškiu rizikos bei naudos vertinimu. Todėl, jų teigimu, bet kokie sprendimai, galintys riboti mokslinių išvadų sklaidą, turėtų būti maksimaliai skaidrūs, kad nekiltų įtarimų dėl politinio kišimosi.

    Nors oficialūs pareiškimai tikina, jog sprendimai susiję su metodologiniais nesutarimais, pati publikacijų stabdymo praktika jau tapo politinės kovos objektu. Artimiausiu metu tikėtina, kad Kongrese ir akademinėje bendruomenėje bus reikalaujama daugiau paaiškinimų, o ginčas dėl vakcinų politikos JAV dar labiau aštrės.

  • Hantavirusas gali slėptis garaže: pavojus vairuotojams, tvarkantiems ilgai stovėjusį automobilį

    Hantavirusas gali slėptis garaže: pavojus vairuotojams, tvarkantiems ilgai stovėjusį automobilį

    Pavasariniai tvarkymosi darbai garaže ar rūsyje daugeliui atrodo nekalti, tačiau būtent ten kartais slypi rizika užsikrėsti hantavirusu. Didžiausias pavojus kyla ne nuo paties graužiko, o nuo dulkių, į kurias patenka išdžiūvusios šlapimo, išmatų ar seilių dalelės.

    Europoje hantavirusus dažniausiai platina bankinės pelės ir kiti laukiniai graužikai, patys paprastai nesirgdami. Virusas į aplinką patenka su jų išskyromis, o sausose dulkėse gali išlikti infekcingas kelias dienas ar ilgiau, priklausomai nuo temperatūros ir drėgmės.

    Didžiausia rizika atsiranda tada, kai valant pakeliamas dulkėtų nešvarumų debesis ir jis įkvepiamas. Dėl to atidesni turėtų būti žmonės, kurie po ilgos pertraukos atidaro seniai nenaudotą garažą, rūsį, sandėlį ar tvarto patalpą ir pradeda šluoti ar valyti sausai.

    Ypač atsargiai rekomenduojama elgtis su automobiliais, kurie nebuvo naudojami kelis mėnesius. Graužikai neretai susisuka lizdus variklio skyriuje, bagažinėje už apdailos, oro filtro dėžėje ar ventiliacijos kanaluose, o pirmą kartą įjungus pūtimą užterštos dalelės gali patekti tiesiai į saloną.

    Kaip tvarkytis saugiau?

    Infekcinių ligų specialistai pabrėžia, kad svarbiausia taisyklė yra nekelti dulkių. Prieš pradedant darbus patalpas verta gerai išvėdinti, o vietoje šluotos ar suslėgto oro rinktis valymą drėgnu būdu.

    Matomus graužikų paliktus nešvarumus rekomenduojama pirmiausia sudrėkinti vandeniu arba dezinfekcine priemone ir tik tada atsargiai nuvalyti. Darbams tinka apsauginės pirštinės ir kvėpavimo takus filtruojanti kaukė, pavyzdžiui, FFP2 klasės, o pabaigus būtina kruopščiai nusiplauti ir dezinfekuoti rankas.

    Norint sumažinti riziką ateityje, garaže ir sandėliuke pravartu nepalikti atvirų gyvūnų pašaro pakuočių, maisto likučių ar medžiagų, tinkamų lizdams. Taip pat svarbu užsandarinti plyšius ir angas, pro kurias graužikai patenka į vidų.

    Simptomai gali pasirodyti vėliau

    Hantaviruso infekcija ne visada sukelia ryškius simptomus, tačiau kai kuriais atvejais liga gali būti sunki ir pažeisti inkstų funkciją. Ankstyvi požymiai dažnai primena gripą, pasireiškia karščiavimas, šaltkrėtis, raumenų skausmai, bendras silpnumas.

    Situaciją apsunkina tai, kad pirmieji simptomai gali pasirodyti tik po kelių savaičių nuo kontakto su užteršta aplinka. Dėl to žmonės ne visada susieja pablogėjusią savijautą su anksčiau vykusiais tvarkymosi darbais garaže ar savarankišku automobilio valymu.

    Šiuo metu plačiai naudojamos vakcinos nuo hantavirusų Europoje nėra, o gydymas dažniausiai yra simptominis ir priklauso nuo ligos sunkumo. Įtariant užsikrėtimą po kontakto su graužikų užteršta aplinka, ypač jei atsiranda stiprūs simptomai, rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į gydytojus.

    Kodėl užsikrėtimų skaičius svyruoja?

    Specialistai pastebi, kad užsikrėtimų skaičius gali smarkiai kisti priklausomai nuo graužikų populiacijos konkrečiu sezonu. Ją didina švelnios žiemos ir laikotarpiai, kai miškuose gausu maisto, todėl daugiau graužikų išgyvena ir vėliau dažniau ieško prieglobsčio žmonių pastatuose.

    Dėl šios priežasties pavasarį, kai pradedami tvarkymosi darbai, verta prisiminti paprastą principą: saugiausia yra vėdinimas, drėgnas valymas ir asmeninės apsaugos priemonės. Tai gali reikšmingai sumažinti riziką įkvėpti užterštų dulkių.

  • Hantaviruso atvejai laive MV Hantius: keleiviai pasakoja, kas vyksta prieš evakuaciją Europoje

    Hantaviruso atvejai laive MV Hantius: keleiviai pasakoja, kas vyksta prieš evakuaciją Europoje

    Keleiviai laive MV Hantius, kuriame fiksuoti hantaviruso atvejai, pasakoja, kad situacija laive šiuo metu rami, o kasdienybė iš dalies grįžo į įprastas vėžes. Du Prancūzijos piliečiai Julia ir Rolandas laiške žiniasklaidai teigė nematantys panikos ir ragino neperdėti įtampos.

    Pasak jų, po anksčiau užsikrėtusių keleivių evakavimo psichologinė našta daugeliui sumažėjo. Keleiviai tvirtina, kad naujų patvirtintų atvejų nepaskelbta, nors kai kurie įtariami susirgimai dar tikrinami, o laivo įgula laikosi nustatytų saugumo taisyklių.

    Laive vis dar taikomi ribojimai: bendrose erdvėse privalomos kaukės, bendraujama mažomis grupėmis ir laikantis atstumo. Maitinimas organizuojamas valgomojo zonoje su griežtesne srautų kontrole, siekiant mažinti artimą kontaktą.

    Evakuacija ir institucijų veiksmai

    Julia ir Rolandas nurodė, kad su keleiviais palaikomas nuolatinis ryšys, o Prancūzijos institucijos yra įsitraukusios į situacijos valdymą. Anot jų, suteikti pagalbos kontaktai, įskaitant ir psichologinės pagalbos galimybes, o su piliečiais dirba krizės valdymo specialistai.

    Laivas, išplaukęs iš Ušuajos balandžio 1 dieną ir plaukęs Žaliojo Kyšulio kryptimi, dabar artėja prie Tenerifės, kur planuojama švartuotis ir pradėti likusių keleivių evakuaciją. Anksčiau iš laivo buvo išgabenti keli užsikrėtę asmenys, o pranešimuose minimos ir mirtys, susijusios su protrūkiu.

    Ką žinome apie hantavirusą?

    Hantavirusai dažniausiai plinta nuo graužikų, o žmogus užsikrečia įkvėpęs dalelių iš išdžiūvusių išskyrų, rečiau per tiesioginį kontaktą. Kai kurie šio viruso tipai gali sukelti sunkias būkles, įskaitant kvėpavimo nepakankamumą, todėl ankstyvas simptomų atpažinimas ir medicininė priežiūra yra kritiškai svarbūs.

    Nors apie konkretų užsikrėtimo kelią laive kol kas viešai skelbiama nedaug, tokiose situacijose paprastai vertinami keli scenarijai: galimas kontaktas su užteršta aplinka, rizikingos vietos laive, taip pat keleivių judėjimo ir sąlyčio grandinės. Sveikatos institucijos paprastai akcentuoja, kad rizika plačiajai visuomenei priklauso nuo viruso tipo ir nuo to, ar fiksuojamas perdavimas tarp žmonių.

    Ne prabangus kruizas, o ekspedicija

    Keleiviai pabrėžia, kad MV Hantius nėra tipinis prabangus kruizinis laivas. Jų teigimu, tai labiau mokslinė ir pažintinė ekspedicija, subūrusi gamtos ir istorijos entuziastus, įskaitant ornitologus, geografus, botanikus ir jūrų žinduolių tyrėjus.

    Kol laivas artėja prie Europos, sprendimai dėl evakuacijos tempo ir apimties priklausys nuo sveikatos patikrų rezultatų ir uosto tarnybų parengties. Keleiviams rekomenduojama laikytis įgulos nurodymų, riboti kontaktus, stebėti savijautą ir nedelsiant pranešti apie simptomus.

  • Vilniaus rajonas plečia stipendijų prioritetus: į sąrašą siūloma įtraukti dvi sveikatos specialybes

    Vilniaus rajonas plečia stipendijų prioritetus: į sąrašą siūloma įtraukti dvi sveikatos specialybes

    Vilniaus rajono savivaldybė atnaujina prioritetinių specialybių sąrašą, pagal kurį studentai gali pretenduoti į mėnesines stipendijas. Šiemet siūloma jį papildyti dviem naujomis sveikatos mokslų kryptimis, kad rajonui netrūktų reikalingų specialistų.

    Pasak savivaldybės, sparčiai augant gyventojų skaičiui didėja ir švietimo, socialinių bei sveikatos paslaugų poreikis. Todėl stipendijų modelis siejamas su aiškiu tikslu: pritraukti jaunuolius studijuoti paklausias kryptis ir vėliau juos motyvuoti grįžti dirbti į rajono įstaigas.

    „Sparčiai augant Vilniaus rajonui, didėja ir paslaugų poreikis, todėl savivaldybė investuoja į jaunuolius, pasirengusius tapti rytojaus specialistais ten, kur jų reikia labiausiai“, – sakė Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

    Įvertinus savivaldybės įstaigų apklausas ir realias įdarbinimo galimybes, į prioritetinių specialybių sąrašą siūloma papildomai įtraukti išplėstinės praktikos slaugą ir sveikos gyvensenos studijas. Savivaldybė pabrėžia, kad būtent šiose srityse matomas augantis poreikis, susijęs su prevencija, sveikatos stiprinimu ir platesnėmis slaugos kompetencijomis.

    „Savivaldybės stipendija – tai ne tik finansinis palengvinimas studijų metais, bet ir atviros galimybės sėkmingai karjerai Vilniaus rajone“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

    Stipendija siekia 250 eurų per mėnesį, o ją gaunantys studentai pasirašo dvišalę sutartį. Joje numatoma, kad baigę studijas jie įsidarbins Vilniaus rajono švietimo, socialinių paslaugų, kultūros, sporto ar visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose ir jose dirbs ne trumpiau kaip 3 metus.

    Šiuo metu savivaldybė yra pasirašiusi 53 sutartis su studentais, pasirinkusiais prioritetines studijų sritis. Didžiausią stipendininkų dalį sudaro būsimieji pedagogai, taip pat socialinio darbo ir slaugos studijų krypties studentai.

    Savivaldybės duomenimis, 2025 metais stipendijos buvo išmokėtos 58 studentams, o tam skirta 110 000 eurų iš biudžeto. Galutinį sprendimą dėl atnaujinto prioritetinių specialybių sąrašo Vilniaus rajono savivaldybės taryba ketina priimti artimiausiame posėdyje gegužės 22 dieną.

  • Ar kranų vanduo kenkia smegenims? Naujas tyrimas atskleidė, kas vyksta su pažinimu

    Ar kranų vanduo kenkia smegenims? Naujas tyrimas atskleidė, kas vyksta su pažinimu

    Diskusijos apie vandens iš čiaupo saugumą neslūgsta: vieni juo pasitiki, kiti baiminasi mikroorganizmų, cheminių priemaišų ar fluoro poveikio. Pastaraisiais metais šias baimes dar labiau pakurstė politiniai sprendimai ir ginčai dėl vandens fluorizavimo kai kuriose JAV valstijose.

    Fluorizavimas reiškia, kad į centralizuotai tiekiamą vandenį papildomai įterpiama fluoro junginių, siekiant mažinti dantų ėduonies riziką. JAV ši praktika plačiai taikoma nuo XX amžiaus vidurio, o Lietuvoje centralizuotas fluorizavimas buvo nutrauktas maždaug prieš du dešimtmečius, daugiau dėmesio skiriant burnos higienai ir fluoro turinčioms dantų pastoms.

    Svarbu tai, kad net ir nefluorizuojant vandens papildomai, fluoro junginių vandenyje gali būti natūraliai. Europoje geriamajam vandeniui taikomi reikalavimai numato leistinas ribas, o vandens kokybė prižiūrima reguliariai, siekiant, kad fluoro kiekiai neviršytų nustatytų normų.

    Vienas dažniausių visuomenėje sklandančių teiginių yra susijęs su tariamu fluoro kaupimusi smegenyse ir galimu neigiamu poveikiu vaikų nervų sistemai bei intelekto raidai. Dėl to neretai į vandens kokybės klausimą žiūrima ne tik kaip į kasdienį patogumą, bet ir kaip į ilgalaikės sveikatos riziką.

    Naujausi moksliniai duomenys šias baimes bent iš dalies koreguoja. JAV mokslininkai, analizuodami daugiau kaip 10 000 Viskonsino gyventojų duomenis, vertino, ar vaikystėje patirtas fluorizuoto vandens poveikis siejasi su pažintinėmis funkcijomis vėlesniame amžiuje, įskaitant ir senjorus, kurių dalis buvo perkopę 80 metų.

    Tyrime buvo vertinama, kur tiksliai gyveno dalyviai skirtingais gyvenimo etapais ir kokios fluoro koncentracijos būdingos tose vietovėse tiekiamam vandeniui. Nors tyrėjai negalėjo tiksliai suskaičiuoti, kiek fluoro realiai suvartojo kiekvienas asmuo, tokio tipo didelės apimties duomenys leidžia įvertinti bendras tendencijas populiacijos mastu.

    Tyrėjai lygino intelekto testų rezultatus ir kitus pažinimo rodiklius, o išvada buvo aiški: statistiškai reikšmingų skirtumų tarp vaikystėje fluorizuotą vandenį gėrusių ir jo negėrusių žmonių nenustatyta. Tai reiškia, kad tiriamoje grupėje fluorizuotas vanduo nebuvo susijęs su blogesnėmis pažinimo funkcijomis suaugus ar senstant.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad vandens saugumas nėra vien fluoro klausimas. Kranų vandens kokybei įtakos gali turėti vandentiekio tinklų būklė, vamzdynų amžius, pastatų vidaus komunikacijos ir tai, ar vanduo nėra užsistovėjęs, todėl praktinis patarimas dažnai paprastas: jei vanduo ilgai nebėgo, verta jį trumpai nuleisti.

    Jeigu kyla abejonių dėl konkretaus būsto vandens, galima atlikti laboratorinius tyrimus, o esant jautresnėms grupėms, pavyzdžiui, kūdikiams, sprendimus dėl vandens vartojimo pravartu aptarti su sveikatos priežiūros specialistais. Tačiau bendra kryptis išlieka tokia pati: nauji ilgalaikiai duomenys nerodo, kad fluorizuotas vanduo savaime blogintų smegenų veiklą ar pažinimą.