Tag: Vokietija

  • Infliacija didžiosiose euro zonos ekonomikose išsiskyrė: kur kainos šovė, o kur krito?

    Infliacija didžiosiose euro zonos ekonomikose išsiskyrė: kur kainos šovė, o kur krito?

    Spalį keturios didžiausios euro zonos ekonomikos paskelbė naujus infliacijos duomenis, kurie parodė ryškius skirtumus tarp šalių. Italijoje metinis kainų augimas pasiekė 5,4 proc., Ispanijoje siekė 4,9 proc., Prancūzijoje – 3,4 proc., o Vokietijoje sulėtėjo iki 2,8 proc.

    Vien skaičiai neatskleidžia visos situacijos, nes svarbiausia tampa kryptis. Italijoje ir Prancūzijoje infliacija paspartėjo, Ispanijoje išliko stabili, o Vokietijoje sumažėjo, nors visos šalys susiduria su panašiu energijos kainų spaudimu.

    Italija: energija smogė stipriausiai

    Italijoje infliacija šoktelėjo po kelių mėnesių lėtesnio kainų augimo, o pagrindiniu veiksniu tapo energija. Nacionalinė statistikos tarnyba ISTAT nurodė, kad energijos kainos per metus ūgtelėjo 31,4 proc., o reguliuojami tarifai brango dar sparčiau.

    Brangimas persimetė ir į kasdienes išlaidas: dažniausiai perkamo vartojimo krepšelio, kuriame vyrauja maistas, buities ir asmens higienos prekės, kainos kilo greičiau nei anksčiau. Tuo pat metu šalies ekonomika trečiąjį ketvirtį iš esmės neaugo, todėl namų ūkiams kainų šuolis tapo ypač skausmingas.

    Ispanija ir Prancūzija: skirtingi scenarijai

    Ispanijoje metinė infliacija spalį išsilaikė ties 4,9 proc., o mėnesinis kainų augimas sudarė 0,6 proc. Kainų dinamiką švelnino palankesnis kuro kainų palyginamasis efektas, tačiau dalį atokvėpio kompensavo didesni dujų tarifai ir paslaugų brangimas.

    Prancūzijoje infliacija pakilo iki 3,4 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį per ilgesnį laiką, o energijos kainos per metus augo dviženkliu tempu. Kartu fiksuotas ir ekonomikos susitraukimas trečiąjį ketvirtį, todėl ekonomistai vis dažniau kalba apie stagfliacines rizikas, kai kainos kyla, o ekonomika stagnuoja.

    Vokietija: infliaciją prislopino laikinas sprendimas

    Vokietija išsiskyrė tuo, kad metinė infliacija sumažėjo iki 2,8 proc., o vartotojų kainos, palyginti su rugsėju, net šiek tiek smuktelėjo. Viena svarbiausių priežasčių – nuo spalio 1 dienos įsigaliojęs laikinas kuro mokesčių sumažinimas, taikomas iki metų pabaigos.

    Vis dėlto analitikai įspėja, kad šis efektas gali būti trumpalaikis. Jei mokesčiai vėliau būtų didinami arba energijos kainos tarptautinėse rinkose vėl smarkiau kilsteltų, infliacijos spaudimas galėtų sugrįžti jau žiemą.

    Ką tai reiškia euro zonai ir ECB?

    Skirtinga didžiųjų ekonomikų infliacijos trajektorija stiprina įtampą Europos Centriniam Bankui, kuris siekia 2 proc. infliacijos tikslo. Energetikos šokas išlieka pagrindiniu kainų varikliu, tačiau vis daugiau dėmesio skiriama tam, ar brangimas neplinta į vadinamuosius lipnius komponentus, ypač paslaugas ir kasdienes prekes.

    Europos Centrinis Bankas naujausiame posėdyje indėlių palūkanų normą paliko 2,5 proc., tačiau rinkose išliko lūkestis, kad gruodį sprendimas gali keistis. Situaciją papildomai komplikuoja ir neapibrėžtumas dėl ECB vadovybės kaitos, nes tai gali didinti finansų rinkų jautrumą bet kokiems signalams apie tolesnę pinigų politikos kryptį.

  • Būsto kainos Europoje šokiruoja: kur žmonės būstui atiduoda daugiau nei 40 proc. pajamų?

    Būsto kainos Europoje šokiruoja: kur žmonės būstui atiduoda daugiau nei 40 proc. pajamų?

    Milijonams europiečių būstas tampa sunkiausia mėnesio sąskaita: Eurostato duomenimis, 2015–2026 metų antro ketvirčio laikotarpiu būsto kainos ES vidutiniškai pakilo 69 proc. Daugelyje šalių brango ir nuoma, o išlaidas papildomai didino energijos bei palūkanų normų svyravimai.

    Situaciją geriausiai atspindi vadinamasis būsto išlaidų perteklius, kai namų ūkis būstui skiria daugiau nei 40 proc. disponuojamųjų pajamų. Eurostatas skaičiuoja, kad 2025 metais ES vidurkis siekė 7,7 proc., o tai reiškia dešimtis milijonų žmonių, gyvenančių nuolatinės finansinės įtampos sąlygomis.

    Kas laikoma būsto išlaidomis?

    Eurostato metodikoje būsto išlaidos apima ne tik nuomą ar būsto paskolos palūkanas, bet ir komunalinius mokesčius: vandenį, elektrą, dujas, šildymą. Taip pat įtraukiami reguliariai patiriami kaštai, pavyzdžiui, draudimas, priežiūra, remontas ir su būstu susiję mokesčiai.

    Disponuojamosios pajamos – tai namų ūkio gaunamos pajamos po mokesčių ir socialinių įmokų, įskaitant socialines išmokas, tokias kaip pensijos. Būtent šių pajamų dalis, tenkanti būstui, leidžia palyginti, kaip skirtingose šalyse pasiskirsto našta.

    Kur našta didžiausia?

    Didžiausias būsto išlaidų pertekliaus rodiklis Europoje 2025 metais fiksuotas Graikijoje: 26,4 proc. gyventojų gyveno namų ūkiuose, kurie būstui skyrė daugiau nei 40 proc. disponuojamųjų pajamų. Tai daugiau nei tris kartus viršija ES vidurkį.

    Tarp ES valstybių aukštai rikiuojasi Danija su 14,7 proc., Vokietija su 11,2 proc. ir Švedija su 10,8 proc. Virš ES vidurkio taip pat atsidūrė Estija su 8,8 proc., Čekija su 8,2 proc. ir Liuksemburgas su 8,1 proc.

    Už ES ribų rodiklis taip pat aukštas Šveicarijoje, kur jis siekė 15,3 proc., ir Norvegijoje su 13,5 proc. Iš ES kandidačių virš vidurkio buvo Turkija su 10,0 proc., Juodkalnija su 8,7 proc. ir Serbija su 7,9 proc.

    Mažiausia našta 2025 metais fiksuota Kipre: tik 2,4 proc. gyventojų būstui skyrė daugiau nei 40 proc. pajamų. Palyginti nedideli rodikliai buvo ir Kroatijoje su 3,2 proc., Slovėnijoje su 3,5 proc. bei Slovakijoje su 3,5 proc.

    Kodėl skirtumai tokie dideli?

    Ekspertai pabrėžia, kad vieno paaiškinimo nėra: rezultatus lemia nuosavybės ir nuomos struktūra, socialinės apsaugos modelis, pajamų nelygybė ir bendra ekonominė padėtis. Privačios nuomos rinkoje gyvenantys žmonės dažniau patiria didžiausią spaudimą, ypač miestuose, kur nuomos kainos kyla sparčiausiai.

    „Pagrindiniai veiksniai – kylantys būsto kaštai, tiek nuoma, tiek būsto kainos, ir santykinai kuklus pajamų augimas, ypač mažesnes pajamas gaunančių grupių“, – sakė ETH Zürich tyrėja dr. Hannah Widmer.

    Lyginant šalis svarbus ir kontekstas: tas pats rodiklis gali reikšti skirtingą realybę. Vienur didesnės būsto išlaidos gali būti iš dalies kompensuojamos socialinėmis išmokomis ar viešosiomis paslaugomis, kitur – tapti tiesioginiu skurdo ir įsiskolinimų rizikos veiksniu.

    „Atsižvelgiant į labai skirtingas ekonomikos ir gerovės sistemų aplinkybes, priežastys, kodėl rodikliai Graikijoje, Šveicarijoje ar Danijoje tokie aukšti, nėra vienodos, o pasekmės – taip pat“, – sakė Aalborg University vyresnioji tyrėja Rikke Skovgaard Nielsen.

    Kiek žmonių tai paliečia?

    Vien procentai neparodo masto, todėl svarbūs ir absoliutūs skaičiai: Eurostato vertinimu, daugiau nei 34 milijonai žmonių ES gyveno namų ūkiuose, kurių būsto išlaidos viršijo 40 proc. disponuojamųjų pajamų. Tai viena ryškiausių socialinių ir ekonominių įtampų, susijusių su būsto prieinamumu, išraiškų.

    Pagal gyventojų skaičių daugiausia paveiktų žmonių buvo Vokietijoje – apie 9,4 milijono. Toliau sekė Turkija su 8,6 milijono, Prancūzija su 4,4 milijono, Ispanija su 3,5 milijono ir Italija su 2,9 milijono.

    Žemiausias pajamas gaunantys namų ūkiai nukenčia labiausiai. ES mastu 2025 metais tarp žmonių, kuriems gresia skurdas, būsto išlaidų pertekliaus rodiklis siekė 29,1 proc., o kai kuriose šalyse jis peržengė ir 50 proc. ribą.

    „Kai būsto kainos, nuomos, energijos kainos, palūkanos ir infliacija kyla greičiau nei pajamos, būsto dalis biudžete didėja, o vėliau auga ir dalis tų, kurie peržengia 40 proc. ribą“, – sakė TU Delft tyrėja dr. Marietta Haffner.

    Ekspertai taip pat išskiria energijos kainas kaip veiksnį, galintį ir toliau kelti būsto išlaidų naštą, nes šildymas ir elektra daugelyje namų ūkių sudaro reikšmingą mėnesinių mokėjimų dalį. Dėl to būsto prieinamumo problema vis dažniau vertinama ne tik kaip nekilnojamojo turto, bet ir kaip pajamų bei gyvenimo kaštų krizės dalis.

  • Vokietija ir Ukraina bando ginkluotą robotą: „ARX Robotics“ žada pristatymus iki 2026 metų pabaigos

    Vokietija ir Ukraina bando ginkluotą robotą: „ARX Robotics“ žada pristatymus iki 2026 metų pabaigos

    Vokietijos ir Ukrainos gynybos technologijų įmonės išbandė ginkluotą antžeminį robotą, kuris ateityje galėtų būti naudojamas Ukrainos kariuomenės fronte. Skelbiama, kad pirmosios sistemos, integruotos su nauju ginkluotės moduliu, turėtų būti parengtos ir pristatytos iki 2026 metų pabaigos.

    Bendradarbiavimo susitarimas pasirašytas spalio pradžioje per Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo valstybinį vizitą Kyjive, dalyvaujant Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskyi. Įmonės teigia, kad gamyba ir tiekimas būtų derinami pagal Ukrainos ginkluotųjų pajėgų poreikius.

    Kaip veikia GEREON platforma

    Sistema paremta nepilotuojama antžemine platforma GEREON, kurią kuria Vokietijos bendrovė „ARX Robotics“. Platforma sukurta mobilumui ir energijos tiekimui užtikrinti, o žvalgybai naudoja kameras ir jutiklius.

    Ant viršaus gali būti montuojamas Ukrainos įmonės „ROBONEERS“ kuriamas ginkluotės modulis SABER. Jis skirtas nuotoliniam ugnies palaikymui, o operatorius, pasak kūrėjų, gali valdyti sistemą iš saugesnio atstumo, taip mažinant riziką kariams.

    Įmonės pabrėžia, kad siekiama sukurti vieną lanksčią robotinę sistemą, kurią būtų galima greitai pritaikyti skirtingoms užduotims. SABER modulis, anot gamintojų, gali būti komplektuojamas pagal misiją, pritaikant skirtingą ginkluotę.

    Robotų vaidmuo fronte auga

    Nurodoma, kad neginkluotos GEREON versijos Ukrainoje jau naudojamos įvairioms užduotims: logistikai, sužeistųjų evakuacijai, žvalgybai, elektroninės kovos paramai ir kovai su dronais. Toks pritaikomumas atspindi bendrą karo Ukrainoje tendenciją, kai vis daugiau užduočių perduodama nuotoliniu būdu valdomoms ar autonominėms sistemoms.

    „ARX Robotics“ tvirtina, kad GEREON šiuo metu sudaro didžiausią Ukrainoje naudojamų Vakarų gamybos nepilotuojamų antžeminių transporto priemonių parką. Įmonės finansų vadovas ir vienas įkūrėjų Maximilianas Wiedas pabrėžė, kad sausumos pajėgoms reikia platformų, kurias būtų galima greitai pritaikyti skirtingoms misijoms ir suderinti su turima infrastruktūra.

    „Šiuolaikinėms sausumos pajėgoms reikia kovinių platformų, kurias galima greitai pritaikyti skirtingoms užduotims, integruoti naujas technologijas ir sklandžiai sujungti su esamomis sistemomis“, – sakė Maximilianas Wiedas.

    „ROBONEERS“ teigia, kad jos robotinės sistemos nuo 2014 metų panaudotos daugiau nei 15 000 fronto misijų. Tuo pat metu abi bendrovės skelbia įsteigusios bendrą įmonę, kuri turėtų plėsti kitos nepilotuojamos antžeminės platformos „Rys Pro“ gamybą Vokietijoje ir Ukrainoje, o pirmųjų metų tikslas įvardijamas didesnis nei 1 000 vienetų.

    DI tampa gynybos pramonės centru

    Straipsnyje taip pat atkreipiamas dėmesys į vis spartėjantį DI diegimą gynybos technologijose. Skelbiama, kad Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius planuoja vizitą į gynybos technologijų bendrovę Helsing būstinėje Miunchene, kur dėmesys bus skiriamas naujausiems produktams ir DI galimybėms.

    Helsing įkurta 2021 metais ir per trumpą laiką tapo viena labiausiai matomų Europos gynybos technologijų bendrovių. Ji kuria DI ir programinę įrangą karinėms sistemoms, įskaitant sprendimus, skirtus suteikti DI galimybių esamoms platformoms, pavyzdžiui, tankams, povandeniniams laivams ar naikintuvams.

    Analitikai pabrėžia, kad antžeminiai robotai ir DI valdomi sprendimai vis dažniau vertinami kaip būdas mažinti personalo nuostolius, greitinti žvalgybos ir taikinių nustatymo procesus bei išlaikyti logistikos grandines net intensyvaus apšaudymo sąlygomis. Tačiau praktinis efektyvumas paprastai priklauso nuo ryšio atsparumo trukdymui, operatorių parengimo ir sistemos patikimumo realiose fronto situacijose.

  • Europos dujų kainos perkopė 100 eurų už MWh: rinkas spaudžia Artimųjų Rytų rizikos

    Europos gamtinių dujų kainos vėl peržengė 100 eurų už megavatvalandę ribą, o rinkos nervingumą kursto geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose. Investuotojai vertina scenarijus, kad galimi JAV ir Izraelio veiksmai prieš Iraną gali dar labiau sutrikdyti energijos žaliavų tiekimą.

    Didžiausią dėmesį rinkoje tradiciškai traukia Amsterdamo TTF indeksas, laikomas pagrindiniu Europos dujų kainų etalonu. Šio etalono ateities sandoriai kilo iki maždaug 101,9 euro už megavatvalandę ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2022 metų pabaigos.

    Prie brangimo prisideda ir sezoniniai veiksniai: atvėsę orai didina šildymo poreikį, todėl greičiau naudojamos saugyklose sukauptos atsargos. Kai atsargų lygis mažesnis, rinkoje jautriau reaguojama į bet kokias naujienas apie galimus tiekimo sutrikimus.

    Geopolitinė rizika šį kartą siejama su Artimųjų Rytų regionu, kuris yra svarbus suskystintų gamtinių dujų tiekimo grandinei. Rinkos dalyviai baiminasi, kad užsitęsę ar išsiplėtę neramumai gali riboti srautus, o tai reikštų papildomą spaudimą kainoms Europoje, ypač žiemos sezono metu.

    Analitikai pabrėžia, kad kainas palaiko ir tai, jog Europos dujų atsargos šiuo metu yra palyginti žemos pagal pastarųjų metų standartus. Kai kuriuose vertinimuose nurodoma, kad atsargų užpildymas Europoje siekia apie 75 proc., o tai yra žemiausias tokio metų laiko lygis nuo 2011 metų.

    Didžiausią įtampą patiria Vokietija, kuri yra didžiausia Europos ekonomika ir vienas svarbiausių dujų vartotojų regione. Skelbiama, kad Vokietijos saugyklų užpildymas nesiekia 62 proc., todėl šalis ir visas regionas tampa labiau pažeidžiami, jei šaltasis laikotarpis užsitęstų arba sustiprėtų konkurencija dėl SGD krovinių.

    „Mes irgi norėtume, kad dujų atsargų lygis būtų kiek aukštesnis“, – sakė Federalinės tinklų agentūros vadovas Klausas Mülleris.

    Kartu rinkoje vertinamas ir pasaulinis SGD kainų poveikis paklausai. Jei SGD išlieka brangios, dalis kainoms jautrių regionų, ypač Pietų ir Pietryčių Azijoje, gali mažinti pirkimus, tačiau Europai tai nebūtinai garantuoja pigesnį importą, jei tuo pačiu metu išlieka didelė geopolitinė rizika.

    Ekspertai įspėja, kad žemų atsargų ir įtampos Artimuosiuose Rytuose derinys gali ilgiau išlaikyti dideles trumpalaikių kontraktų kainas. Blogiausiu atveju reikšmingesni tiekimo sutrikimai galėtų turėti pasekmių ir keliems ateinantiems sezonams, todėl rinkos dalyviai stebi tiek orų prognozes, tiek politinius signalus.

  • Netoli Lenkijos sienos aptiko paslaptingą bronzos amžiaus statinį: kam jis buvo skirtas?

    Netoli Lenkijos sienos aptiko paslaptingą bronzos amžiaus statinį: kam jis buvo skirtas?

    Netoli Seddino gyvenvietės, visai šalia Berlyno, archeologai aptiko neįprastą bronzos amžiaus konstrukciją, kurios paskirtis kol kas kelia daugiau klausimų nei atsakymų. Pirminiai datavimo rezultatai rodo, kad statinys galėjo būti pastatytas apie 850 metus prieš mūsų erą.

    Didžiausią nuostabą tyrėjams kelia beveik idealus kvadratinis planas ir santykinai tikslūs matmenys: maždaug 10,6 x 11,4 metro. Ši forma aiškiai išsiskiria iš Šiaurės Vokietijoje tuo laikotarpiu dažniau aptinkamų gyvenamųjų namų, kurie paprastai būdavo pailgi ir stačiakampiai.

    Ar tai galėjo būti šventvietė?

    Neįprastas išplanavimas paskatino versiją, kad pastatas galėjo atlikti ceremoninę ar religinę, o ne buitinę funkciją. Brandenburgo paveldo apsaugos institucijoje dirbantis archeologas Franzas Schopperis objektą apibūdino kaip templum, taip užsimindamas apie galimą ryšį su kulto praktikomis.

    Tyrėjų dėmesį patraukė ir radiniai už statinio ribų. Žemės įdubose aptikta daug vėlyvojo bronzos amžiaus keramikos, įskaitant ypač didelius indus, kurių angos skersmuo viršijo 50 centimetrų.

    Puotos, aukos ir ugnies pėdsakai

    Tokie dideli indai dažnai siejami su gausesniais susibūrimais, bendromis vaišėmis ar apeigomis, kai maistas ir gėrimai ruošiami didesniam žmonių skaičiui. Tai sustiprina spėjimą, kad vieta galėjo būti reikšminga ne vien vienai šeimai, o platesnei bendruomenei.

    Dar viena reikšminga detalė yra gausūs gyvūnų kaulai, ant kurių matyti ugnies pėdsakų. Tai gali rodyti tiek kolektyvines vaišes, po kurių likučiai būdavo sudeginami, tiek ir aukojimo praktiką, kai ugnis būdavo esminė ritualo dalis.

    Ką sufleruoja vieta šalia karališkojo pilkapio?

    Kasimo darbams vadovaujantis Getingeno universiteto archeologas Immo Heske pabrėžia, kad architektūros ir radinių derinys suteikia retą progą geriau suprasti, kaip bronzos amžiaus bendruomenės organizavo socialinį gyvenimą ir kokią vietą jame užėmė tikėjimas.

    Papildomą intrigos sluoksnį suteikia vietovės kontekstas. Archeologų vertinimu, IX amžiuje prieš mūsų erą netoliese galėjo būti gyvenvietė, kurioje gyveno apie 200–300 žmonių, o jie vertėsi žemdirbyste, medžio apdirbimu ar metalurgija.

    Naujai aptiktas statinys stovi aukštesnėje reljefo vietoje netoli monumentalaus Seddino pilkapio, tradiciškai siejamo su legendiniu karaliumi Hinzu. Vis dėlto rašytinių šaltinių iš bronzos amžiaus nėra, o žmogaus palaikų fragmentai, kadaise buvę kape, dingo Antrojo pasaulinio karo metais, todėl aiškių atsakymų kol kas nėra.

    Tyrėjai pabrėžia, kad galutines išvadas leis daryti tik tolimesnės analizės, įskaitant tikslesnį stratigrafinį datavimą, radinių tyrimus ir platesnį vietovės kontekstą. Kol kas Seddino apylinkės atrodo buvusios daugiau nei vien svarbaus asmens laidojimo vieta.

  • Vokietija: serijinis prievartautojas nuteistas 12 metų, policija tiria dar 44 galimas aukas

    Vokietija: serijinis prievartautojas nuteistas 12 metų, policija tiria dar 44 galimas aukas

    Berlyno teismas 69 metų vyrui Frankui S. skyrė 12 metų laisvės atėmimo bausmę ir nurodė po jos taikyti prevencinį sulaikymą. Teismas konstatavo, kad jis svaigindavo moteris ir vykdydavo seksualinį smurtą, o dalį nusikaltimų filmuodavo.

    Bylos duomenimis, už 22 išžaginimus, susijusius su 14 moterų, vyras pripažintas kaltu ir dėl neteisėto intymaus vaizdo įrašymo devyniais atvejais. Nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, todėl nuteistasis gali jį skųsti aukštesnei instancijai.

    Tyrėjai nurodo, kad įtariamų nukentėjusiųjų skaičius gali būti gerokai didesnis, nei apima ši byla. Policija vertina, jog įrašuose gali būti matomos iš viso 58 moterys, o atskirai ruošiama medžiaga dar 44 epizodams, kurie gali virsti nauju teismo procesu.

    Teismas pažymėjo, kad nukentėjusiosios dėl medikamentų ir alkoholio derinio būdavo bejėgės ir negalėdavo apsiginti. Dalis jų, tyrėjų teigimu, vėliau neprisiminė įvykių, todėl ilgą laiką nebuvo kreiptasi į teisėsaugą, o apie nusikaltimus sužinota tik pareigūnams pradėjus lankyti moteris namuose.

    Procesui svarbiu įrodymu tapo nuteistojo laikyti vaizdo įrašai, kuriuos teisėsauga aptiko atlikusi kratą jo bute. Teismo vertinimu, veiksmai buvo sistemingi ir organizuoti, o prevencinis sulaikymas paskirtas dėl rizikos nusikaltimus kartoti net ir atsižvelgiant į nuteistojo amžių.

    Bylos medžiagoje teigiama, kad nusikaltimai vyko 2016–2022 metais. Vyras esą susipažindavo su moterimis per pažinčių platformas, įgyvendavo pasitikėjimą prisistatydamas įvairiomis profesijomis ir kviesdavo į namus, kur pasiūlydavo gėrimų.

    Nukentėjusiųjų advokatai pabrėžė, kad prevencinis sulaikymas šioje byloje yra esminis sprendimas visuomenės saugumui. Kartu atkreiptas dėmesys į dar vieną problemą: seksualinio smurto aukos neretai vengia viešumo dėl gėdos ir baimės, todėl dalis nusikaltimų taip ir nepasiekia teisėsaugos.

    Prie teismo pastato solidarumą su nukentėjusiomis reiškė kelių organizacijų atstovai, raginę aktyviau kalbėti apie seksualizuotą smurtą ir pagalbos prieinamumą. Tuo pat metu policija tęsia identifikavimo darbus: nurodoma, kad dalies įrašuose matomų moterų tapatybės vis dar nenustatytos.

    Vokietijoje pastaraisiais metais daugiau dėmesio skiriama seksualinio smurto byloms, kuriose aukos būna apsvaigintos, taip pat nusikaltimų fiksavimui ir platinimui skaitmeninėje erdvėje. Ši Berlyno byla vertinama kaip viena didžiausių, atskleidusių, kaip ilgai tokie nusikaltimai gali likti nepastebėti, kol neatsiranda skaitmeninių įkalčių.

    Teisėsauga skelbia, kad įtariamasis buvo sulaikytas 2026 metų kovą ir nuo tada laikomas suimtas. Tolimesni tyrimo veiksmai ir galimas naujas procesas priklausys nuo papildomai surinktų įrodymų bei identifikuotų nukentėjusiųjų parodymų.

  • Vokietija ir Japonija stiprina partnerystę: kritiniai mineralai, DI ir nauji naikintuvai GCAP

    Japonijos ministrė pirmininkė Sanae Takaichi ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas Tokijuje sutarė stiprinti kritinių mineralų tiekimo grandines. Abu lyderiai pabrėžė, kad tai tiesiogiai susiję su ekonominiu saugumu ir pramonės atsparumu.

    Dėmesio centre atsidūrė žaliavos, be kurių sunku įsivaizduoti elektromobilių, puslaidininkių ir gynybos pramonės gamybą. Tokie susitarimai siejami su pastangomis mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo ir suvaldyti rizikas, kylančias dėl geopolitinių įtampų.

    Kritiniai mineralai ir tiekimo rizikos

    Retieji žemės elementai ir kiti kritiniai metalai reikalingi baterijoms, variklių magnetams, optikai bei įvairiai karinei įrangai. Pastaraisiais metais Europa ir Japonija vis aktyviau ieško alternatyvių tiekimo krypčių, nes eksporto ribojimai ar logistikos sutrikimai gali greitai paveikti kainas ir gamybos apimtis.

    Vokietijai tai ypač svarbu dėl didelės automobilių ir inžinerinės pramonės dalies ekonomikoje, o Japonijai – dėl aukštųjų technologijų sektoriaus masto. Šalių dialogas dėl tiekimo grandinių paprastai apima ne tik žaliavų pirkimą, bet ir perdirbimą, strategines atsargas bei bendras investicijas.

    DI dialogas ir pažangios technologijos

    Susitikime taip pat paskelbta apie naują aukšto lygio dialogo formatą dirbtinio intelekto srityje. Tokie formatai dažniausiai orientuojasi į standartus, saugumą, inovacijų skatinimą ir pramoninį pritaikymą, nes DI tampa konkurencingumo veiksniu tiek gamyboje, tiek gynyboje.

    Be DI, paminėtos ir kitos kryptys, kuriose numatoma glaudinti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą. Tarp jų – branduolinė sintezė ir vandenilio technologijos, kurios laikomos potencialiais ilgalaikiais sprendimais energetikos transformacijai.

    Gynybos bendradarbiavimas ir GCAP naikintuvai

    Lyderiai pranešė ketinantys įvertinti bendradarbiavimo galimybes naikintuvų srityje, siejant tai su trijų šalių projektu Global Combat Air Program. Šį projektą vysto Japonija, Jungtinė Karalystė ir Italija, o tikslas – iki 2035 metais sukurti naujos kartos kovinį orlaivį.

    Friedrichas Merzas taip pat padėkojo Japonijai už paramą Ukrainai ir perspėjo, kad revizionistinės ambicijos kelia platesnes pasekmes tarptautinei tvarkai. Abi pusės pabrėžė, kad euroatlantinio ir Indijos–Ramiojo vandenyno regionų saugumas yra glaudžiai susijęs.

    Šis vizitas buvo pirmasis Friedricho Merzo apsilankymas Japonijoje jam einant kanclerio pareigas. Kelionės Azijoje programoje taip pat numatyti sustojimai Singapūre ir Pietų Korėjoje, o tai rodo platesnį Berlyno dėmesį partnerystėms Indijos–Ramiojo vandenyno regione.

    „Sutarėme dar labiau sustiprinti strateginį bendradarbiavimą daugelyje sričių“, – sakė Sanae Takaichi.

  • Europos dujų kainos vėl perkopė 100 eurų už MWh: atsargos menkos, žiema gali pakurstyti naują bangą

    Europos gamtinių dujų kainos vėl šoktelėjo ir pirmą kartą nuo 2022 metų pabaigos peržengė 100 eurų už megavatvalandę ribą. Toks lygis rinkoje laikomas psichologiniu slenksčiu, o jo pasiekimas sustiprino nuotaikas, kad artėjant šildymo sezonui kainų svyravimai gali tapti aštresni.

    Pagrindiniu atskaitos tašku Europoje laikomi Nyderlandų TTF biržos kontraktai brango apie 4,1 proc. ir kilo iki maždaug 100 eurų už MWh. Tai reikšmingas pokytis, turint omenyje, kad pastaraisiais mėnesiais rinka daugiausia gyveno lūkesčiais dėl stabilizuoto tiekimo ir pakankamų importo srautų.

    Vienas svarbiausių įtampos veiksnių yra nepakankamai pripildytos saugyklos. Europos Sąjungos dujų saugyklos šiuo metu užpildytos apie 75 proc., kai pastarųjų penkerių metų vidurkis šiuo laikotarpiu siekia apie 89,5 proc., rodo Gas Infrastructure Europe skaičiavimai.

    Didžiausią dėmesį rinka kreipia į Vokietiją, kuri yra didžiausia dujų vartotoja Europoje. Šios šalies saugyklų užpildymas siekia apie 61,55 proc., kai penkerių metų vidurkis panašiu metu sudaro apie 88,3 proc., todėl bet koks šaltesnio oro epizodas gali greičiau išauginti poreikį pirkti dujas rinkoje.

    Kodėl 100 eurų riba svarbi?

    100 eurų už MWh riba dažnai veikia kaip signalas tiekėjams, pramonei ir politikos formuotojams, kad energijos sąnaudos vėl gali tapti jautria tema. Nors dabartiniai lygiai tebėra gerokai žemiau ankstesnės krizės pikų, aukštesnės kainos greitai persiduoda į elektros gamybos savikainą ir dalies verslų kaštus.

    „100 eurų lygis yra aiški psichologinė riba, kuri trumpuoju laikotarpiu gali pristabdyti tolesnį brangimą“, – sakė Wood Mackenzie Europos dujų ir SGD rinkos vadovas Tomas Marzec-Manser.

    Rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad kainas aukštyn stumia ne vien atsargų klausimas. Šaltesnė orų prognozė šiaurės vakarų Europoje gali padidinti šildymo poreikį, o silpnesnis vėjo elektrinių generacijos potencialas reikštų didesnį dujų naudojimą elektros gamyboje.

    Geopolitika ir SGD konkurencija

    Riziką didina ir geopolitinis neapibrėžtumas Artimuosiuose Rytuose. Ilgiau trunkantys sutrikimai šiame regione didina tikimybę, kad Europa turės mokėti daugiau, kad pritrauktų suskystintų gamtinių dujų krovinius, ypač jei tuo pat metu augs paklausa Azijoje.

    Rinka taip pat vertina, kad žiemos pradžioje paprastai sustiprėja konkurencija tarp pirkėjų skirtinguose regionuose. Jei Europoje ir Azijoje vienu metu pasitaikytų šaltesnių orų periodai, kainų spaudimas galėtų išlikti ilgiau, o atsargų atkūrimas taptų brangesnis.

    Tuo metu Europos Sąjungoje svarstomos priemonės, kurios galėtų sumažinti kai kurių reguliacinių pakeitimų trumpalaikį poveikį importui, tačiau tai nėra greitas būdas stabilizuoti kainas. Todėl artimiausiomis savaitėmis didžiausią įtaką rinkai darys orai, saugyklų pildymo tempas ir SGD krovinių prieinamumas.

  • Europos Komisija: Nord Stream po karo neatsidarys – kokį signalą siunčia Briuselis JAV ir Rusijai

    Europos Komisija: Nord Stream po karo neatsidarys – kokį signalą siunčia Briuselis JAV ir Rusijai

    Nord Stream ateitis: aiški žinia iš Briuselio

    Europos Komisija pareiškė, kad Nord Stream dujotiekis po karo Ukrainoje nebus atnaujintas ir rusiškos dujos šiuo maršrutu į Europą nebegrįš. Taip Briuselis atkirto pranešimams apie JAV ir Rusijos bandymus ieškoti kelių atgaivinti šį projektą.

    Komisija pabrėžia, kad Europos energetinis saugumas nebegali būti grindžiamas priklausomybe nuo Rusijos iškastinio kuro. Pasak EK atstovų, ankstesnė priklausomybė turėjo didelių „paslėptų kaštų“, nes energijos tiekimas buvo paverstas spaudimo priemone.

    „Per gerai žinome paslėptus kaštus, kai tampame priklausomi nuo Rusijos iškastinio kuro. Tai buvo paversta ginklu, todėl šios pamokos nepamirštame“, – sakė Europos Komisijos vyriausioji atstovė spaudai Paula Pinho.

    Kodėl Nord Stream sustojo

    Nord Stream sistema yra vienas ryškiausių Europos priklausomybės nuo rusiškų energijos išteklių simbolių. Nord Stream 1 po 2022 metų viduryje įvykusių sprogimų faktiškai tapo neveiksnus, o Nord Stream 2 taip ir nebuvo sertifikuotas Vokietijoje ir nepradėjo komercinės veiklos.

    Šie projektai, jungiantys Rusiją su Vokietija Baltijos jūros dugnu daugiau nei 1 200 kilometrų atstumu, šiandien vertinami per geopolitinio saugumo prizmę. Europos Komisija primena, kad būtent Rusija pati mažino ir galiausiai nutraukinėjo dujų tiekimą į Europą, o tai prisidėjo prie rekordiškai išaugusių energijos kainų.

    Teisinis kelias uždaryti rusiškas dujas

    Pasak Komisijos, sprendimas nėra vien politinė deklaracija ar su sankcijomis susietas pažadas. Briuselis nurodo, kad Europos Sąjungoje galioja teisės aktai, kuriais numatyta iki 2027 metų pabaigos palaipsniui atsisakyti rusiškų dujų ir suskystintųjų gamtinių dujų importo.

    Komisijos aiškinimu, trumpalaikės suskystintųjų gamtinių dujų sutartys jau turi būti nutrauktos, o ilgalaikės sutartys numatomos baigti 2027 metų sausį. Paskutinis etapas siejamas su vamzdynais tiekiamomis dujomis: tokio tipo sutartys turi būti baigtos iki 2027 metų rugsėjo.

    „Galiojantys teisės aktai nėra susieti nei su sankcijomis, nei su geopolitiniais įvykiais. Nepriklausomai nuo to, kas nutiks, rusiškas dujas ir suskystintąsias dujas iš Europos rinkos išstumiame“, – sakė Europos Komisijos energetikos atstovė Anna-Kaisa Itkonen.

    Geopolitinis fonas ir diskusijos Vokietijoje

    Diskusijos dėl galimo rusiškų dujų sugrįžimo sustiprėjo intensyvėjant taikos derybų paieškoms. Viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie galimus planus atnaujinti dujų srautus į Europą, įskaitant idėjas dėl investuotojų iš JAV įsitraukimo.

    Vis dėlto Briuselis laikosi pozicijos, kad ekonominiai argumentai negali nusverti saugumo rizikų. Europos Sąjungoje išlieka nuostata, kad prekyba energija su Maskva reikštų ne tik finansinę, bet ir strateginę kainą bendram saugumui.

    Tuo pat metu Vokietijos vidaus politikoje tema kelia aštrias diskusijas. Kraštutinių dešiniųjų AfD lyderė Alice Weidel yra sakiusi, kad atėjus į valdžią siektų panaikinti apribojimus ir atnaujinti Nord Stream, argumentuodama pigesnių dujų nauda pramonei ir vartotojams.

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas tokiai logikai nepritaria ir pabrėžia, kad ilgalaikis stabilumas turi būti užtikrinamas diversifikacija ir atsinaujinančių išteklių plėtra. Europos Komisija pažymi, kad bet kokiems teisinių nuostatų pakeitimams reikėtų naujo Komisijos pasiūlymo ir kvalifikuotos valstybių narių daugumos pritarimo.

  • „BASF“ kelia pelno kartelę: Irano karo sukelti kainų šuoliai keičia chemijos rinką Europoje

    „BASF“ kelia pelno kartelę: Irano karo sukelti kainų šuoliai keičia chemijos rinką Europoje

    Vokietijos chemijos pramonės milžinė „BASF“ antrą kartą 2026 metais pagerino metines pelno prognozes, teigdama, kad rezultatams reikšmingai padėjo po Irano karo paaštrėjęs žaliavų ir energijos brangimas. Bendrovė pranešė, kad daliai produkcijos kainos buvo didinamos reaguojant į išaugusias sąnaudas.

    „BASF“ dabar tikisi, kad 2026 metais pagrindinis veiklos pelnas sieks nuo 7,4 iki 7,8 mlrd. eurų, kai anksčiau prognozuota nuo 6,9 iki 7,7 mlrd. eurų. Tokie skaičiai rodo, kad kainodaros sprendimai ir paklausos išlaikymas leido amortizuoti sąnaudų šoką.

    Trečiąjį ketvirtį „BASF“ pagrindinis veiklos pelnas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, augo 15 proc. ir pasiekė 1,6 mlrd. eurų. Pardavimai per ketvirtį didėjo 14 proc. iki 16,4 mlrd. eurų, o įmonė pažymėjo, kad didžiausią įtaką turėjo aukštesnės kainos.

    „Augimą daugiausia lėmė gerokai didesnės kainos ir nežymiai išaugę pardavimų apimtys“, – teigiama „BASF“ pranešime.

    Europos chemijos pramonė pastaraisiais metais patiria spaudimą dėl aukštų energijos kainų, griežtėjančių aplinkosaugos reikalavimų ir stiprėjančios Azijos gamintojų konkurencijos. Šie veiksniai skatina gamintojus peržiūrėti tiekimo grandines, investicijų kryptis ir gamybos geografiją, o kainų svyravimai tampa vienu svarbiausių pelningumo kintamųjų.

    „BASF“ tęsia pertvarką, apimančią darbo vietų mažinimą pagrindinėje būstinėje Liudvigshafene, siekiant sumažinti kaštus ir padidinti efektyvumą. Tuo pat metu bendrovė plečia veiklą Azijoje: anksčiau šiemet ji atidarė didelį chemijos kompleksą Kinijoje, skirtą regiono rinkoms.

    Įmonė taip pat svarsto galimą kelių milijardų eurų vertės Vokietijos konkurentės „Evonik“ įsigijimą. Tokia konsolidacija galėtų sustiprinti žaliavų tiekimą ir sumažinti įsigijimo kaštus, tačiau bet kokį sandorį dar vertintų konkurencijos priežiūros institucijos ir rinkos reguliuotojai.