Tag: Vokietija

  • Vokietijoje žaidėjai gali legaliai pasiimti apmokamas laisvas dienas GTA 6 premjerai, bet yra sąlyga

    Vokietijoje žaidėjai gali legaliai pasiimti apmokamas laisvas dienas GTA 6 premjerai, bet yra sąlyga

    GTA 6 premjeros laukimas pasiekė tokį lygį, kad dalis žaidėjų svarsto ne tik iš anksto atsisiųsti žaidimą ar atnaujinti konsolę, bet ir prisitaikyti darbo grafiką. Vokietijoje tai, pasirodo, gali būti įmanoma visai legaliai – pasinaudojant apmokamomis laisvomis dienomis.

    Apie tai rašo portalas IGN, atkreipdamas dėmesį į Vokietijoje egzistuojančią sistemą „Bildungsurlaub“. Tai – sertifikuotos apmokamos atostogos, kurias darbuotojai gali skirti mokymams ar kvalifikacijos kėlimui.

    Šįkart dėmesį patraukė trijų dienų kursas apie pasakojimą vaizdo žaidimuose. Jo idėja – analizuoti žaidimų naratyvą ir „atviro pasaulio“ patirtis, o formatas numatytas tiek nuotolinis, tiek gyvas – su susitikimais Berlyne.

    Svarbiausia detalė ta, kad kursas suplanuotas lapkričio 18–20 dienomis – būtent tuo metu, kai numatyta GTA 6 premjera. Tai reiškia, kad daliai žmonių atsiranda galimybė išsaugant darbo užmokestį turėti laisvą laiką žaidimo startui.

    Kas yra „Bildungsurlaub“ ir kur čia „kabliukas“

    „Bildungsurlaub“ principas paprastas: darbuotojui suteikiamos apmokamos laisvos dienos, jei jis jas skiria oficialiai pripažintiems mokymams. Tačiau svarbu, kad tokios atostogos nėra „laisvadieniai pramogoms“ – jos siejamos su konkrečiu kursu ir jo programa.

    Minėto kurso vietų skaičius smarkiai ribotas: numatyta, kad dalyvauti galės tik 60 žmonių. Būtent dėl šios priežasties galimybė suderinti mokymus su GTA 6 premjera realiai prieinama ne visiems norintiems.

    Kada pasirodo GTA 6 ir kur bus galima žaisti

    Straipsnyje nurodoma, kad GTA 6 premjera planuojama lapkričio 19 dieną. Iš pradžių žaidimas turėtų pasirodyti tik konsolėse – „PlayStation 5“ ir „Xbox Series X|S“.

    Tuo pat metu žaidimo rinkodara jau matoma ir realioje aplinkoje: dėmesį traukia reklaminės kampanijos elementai, pasirodantys įvairiuose miestuose. Tai tik dar labiau pakursto susidomėjimą ir diskusijas apie tai, kaip žaidėjai planuos premjeros savaitę.

  • Vokietija nori „Monocam“ kamerų visoje šalyje: fiksuos ne greitį, o telefoną rankoje

    Vokietija nori „Monocam“ kamerų visoje šalyje: fiksuos ne greitį, o telefoną rankoje

    Vokietijoje svarstoma visoje šalyje įdiegti vadinamąsias „Monocam“ kameras, kurios skirtos gaudyti vairuotojus, važiuojant naudojančius telefoną rankoje – jos nėra orientuotos į greičio matavimą.

    Tokią idėją naujienų agentūrai dpa aptarė Vokietijos transporto ministras Steffenas Bilgeris (CDU), pabrėžęs, kad kasmet šalyje įvyksta daugiau nei tūkstantis avarijų, kuriose reikšmę turėjo telefono ar kitų elektroninių įrenginių naudojimas.

    Norint šias kameras taikyti visoje Vokietijoje, reikėtų keisti Kelių eismo taisykles – dabartinis teisinis reguliavimas nėra pritaikytas tokiam mastui, o dalis sprendimų šiuo metu palikta atskirų žemių lygiui.

    Diskusijose svarbi ir privatumo pusė: kameros fotografuoja ir tuos vairuotojus, dėl kurių dar nėra aišku, ar jie pažeidė taisykles, todėl, politikų teigimu, būtina aiški teisinė bazė.

    Kaip veikia „Monocam“ kameros

    „Monocam“ dažniausiai montuojamos ant viadukų virš važiuojamosios dalies. Iš viršaus didelės raiškos kamera per priekinį stiklą fiksuoja pravažiuojančius automobilius.

    Toliau programinė įranga analizuoja nuotraukas ir ieško telefono vairuotojo zonoje bei rankų padėties, būdingos laikant įrenginį. Jei sistema aptinka požymių, vaizdas perduodamas policijos pareigūnams.

    Svarbu tai, kad baudos automatiškai neskiriamos – galutinį sprendimą priima pareigūnai, įvertinę, ar iš tiesų padarytas pažeidimas.

    Kodėl siekiama vienodų taisyklių visoje šalyje

    Žemės spaudžia federalinę valdžią sukurti vieningą reguliavimą, kad taisyklės nebūtų „pririštos“ prie vienos konkrečios technologijos ir nekiltų skirtingų sprendimų chaosas.

    Vokietijos transporto ministerija deklaruoja esanti pasirengusi analizuoti klausimą ir sutinka, kad modernios stebėsenos sistemos gali prisidėti prie eismo saugumo.

    Kol kas galutinio sprendimo, ar tokios kameros bus įteisintos visoje Vokietijoje, nėra.

    Baudos Vokietijoje ir situacija Lenkijoje

    Vokietijoje už telefono laikymą rankoje ir naudojimą vairuojant gresia 100 eurų bauda. Jei dėl to sukeliama grėsmė kitiems, bauda didėja iki 150 eurų, o jei įvyksta avarija – iki 200 eurų.

    Abiem pastaraisiais atvejais skiriami du baudos taškai ir mėnesio draudimas vairuoti. Kalbėjimas per laisvų rankų įrangą ar „Bluetooth“ ausinę yra leidžiamas.

    Tekste taip pat minimi įrenginiai, kurie stovi prie Lenkijos kelių ir techniškai galėtų fiksuoti daugiau pažeidimų, įskaitant ir telefono naudojimą, tačiau dėl galiojančių taisyklių ne visos jų funkcijos kol kas gali būti naudojamos.

  • Netinkamos padangos Austrijoje gali kainuoti iki 10 tūkst. eurų: ką privalu žinoti vykstantiems į Alpes

    Netinkamos padangos Austrijoje gali kainuoti iki 10 tūkst. eurų: ką privalu žinoti vykstantiems į Alpes

    Kelionė automobiliu į Alpes gali baigtis ne tik sugadintu poilsiu, bet ir didele bauda – Austrijoje už važiavimą netinkamomis padangomis gresia iki 10 tūkst. eurų (per 40 tūkst. zlotų) siekianti sankcija.

    Kaip pabrėžiama straipsnyje, griežčiausiai vertinamos situacijos, kai dėl netinkamų padangų vairuotojas sukelia pavojų kitiems eismo dalyviams – pavyzdžiui, automobilis neįveikia įkalnės ar ima slysti atgal snieguotu keliu.

    Visasezonės padangos dažnai laikomos kompromisu tarp vasarinių ir žieminių: jos turi lameles važiavimui per sniegą, kietesnes protektoriaus dalis sausai dangai ir griovelius vandeniui šalinti, o gumos mišinys turi veikti tiek šaltyje, tiek karštyje.

    Testai rodo, kad geriausi visasezonių modeliai priartėjo prie sezoninių padangų, tačiau konkrečiomis sąlygomis tinkamos vasarinės ar žieminės padangos vis dar suteikia didesnę saugumo atsargą. Todėl visasezonės labiausiai tinka mažiau važinėjantiems, dažniau mieste ir regionuose, kur žiemos švelnesnės.

    Kokios taisyklės galioja Austrijoje

    Austrijoje nuo lapkričio 1 iki balandžio 15 dienos lengvieji automobiliai ir kitos transporto priemonės iki 3,5 tonos, esant sniegui, šlapdribai ar ledui, ant visų ratų privalo turėti žiemines arba tinkamas visasezones padangas.

    Alternatyva – sniego grandinės bent ant dviejų varančiųjų ratų, tačiau tai leidžiama tik tuomet, kai kelias iš tiesų padengtas sniegu ar ledu.

    Austrija gana liberaliai vertina pačius žymėjimus: be „alpinio“ 3PMSF simbolio pripažįstamas ir M+S (purvas ir sniegas). Vis dėlto protektoriaus gylio reikalavimai čia ypač griežti.

    Žieminės arba visasezonės padangos lengvajame automobilyje turi turėti ne mažiau kaip 4 mm protektoriaus (diagoninėms padangoms – 5 mm). Jei protektorius mažesnis, tokia padanga nebelaikoma žiemine.

    Kada bauda gali išaugti iki 10 tūkst. eurų

    Už važiavimą netinkamomis padangomis Austrijos policija gali skirti mažiausiai 100 eurų baudą. Tačiau jei vairuotojas, važiuodamas su netinkamu apavu, sukuria pavojų kitiems, sankcija gali siekti net 10 tūkst. eurų.

    Pavojaus pavyzdžiu įvardijama situacija, kai automobilis dėl prastų padangų nepajėgia užvažiuoti į įkalnę arba ima slysti žemyn – ypač snieguotame ar apledėjusiame kelyje.

    Vokietija: vien M+S nuo 2024-ųjų jau nepakanka

    Kelionė į Alpes dažnai veda per Vokietiją, kur galioja vadinamasis situacinis reikalavimas: esant plikledžiui, sniegui, šlapdribai ar šerkšnui, ant visų ratų turi būti žieminės arba visasezonės padangos su 3PMSF simboliu.

    Nuo 2024 metų spalio 1 dienos vien M+S žymėjimo Vokietijoje nebeužtenka, todėl senesnės padangos be „alpinio“ simbolio šio reikalavimo gali neatitikti.

    Skirtumas svarbus ir renkantis visasezones: M+S yra gamintojo deklaracija, už kurios nebūtinai stovi privalomi bandymai. Tuo metu 3PMSF ženklas suteikiamas tik padangai praėjus testą žiemos sąlygomis.

    Be to, net ir žiemai tinkama laikoma padanga ne visada prilygsta gerai žieminei ant stipriai apsnigto ar apledėjusio kelio, todėl prieš kelionę į kalnus verta įsivertinti tiek padangų būklę, tiek numatomas oro ir kelių sąlygas.

  • JK elektromobilių bumas: spalį elektra varomi automobiliai sudarė 32 proc. pardavimų

    JK elektromobilių bumas: spalį elektra varomi automobiliai sudarė 32 proc. pardavimų

    Jungtinėje Karalystėje elektromobilių pardavimai toliau sparčiai auga – spalį beveik kas trečias naujas automobilis buvo visiškai elektrinis. Skaičiuojama, kad baterijomis varomi modeliai sudarė 32 proc. visos naujų automobilių rinkos.

    Kaip skelbia šalies automobilių pramonės lobistinė organizacija „New AutoMotive“, spalį JK buvo parduota 49 155 nauji visiškai elektriniai automobiliai (BEV). Tai – 54 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

    Tokio dydžio dalis rinkoje reiškia ir tai, kad elektromobiliai pagal vieną kuro rūšį aplenkė benzininius, dyzelinius bei hibridinius automobilius. Organizacijos vadovas Benas Nelmesas teigė, kad vairuotojai „balsuoja pinigine“, o kiekvienas naujas elektromobilis gali reikšti mažesnes eksploatacijos išlaidas namų ūkiui ir mažesnį šalies pažeidžiamumą naftos kainų šokams.

    Rinkos pokyčius skatina ir pasiūlos įvairovė: JK vairuotojai renkasi iš daugiau skirtingų gamintojų elektrinių modelių nei, pavyzdžiui, JAV, kur augimas pastaruoju metu buvo lėtesnis.

    Daugiau pasirinkimo, lyderiai – keli gamintojai

    Tekste pažymima, kad JK rinkoje gausu įvairių markių elektromobilių – nuo „Renault“ ar „Peugeot“ iki „Volkswagen“, „Skoda“ ir kai kurių Kinijos gamintojų modelių. Tai plečia pirkėjų pasirinkimą ir gali prisidėti prie spartesnio rinkos augimo.

    Praėjusį mėnesį JK elektromobilių segmente tarp lyderių minimi „Kia“, BMW, „Volkswagen“ ir BYD. Tuo metu „Tesla“ po stipraus rugsėjo fiksavo smukimą.

    Vis dėlto vertinant metus nuo pradžios, „Tesla“ išlieka pirmoje vietoje pagal rinkos dalį – ji siekia 9,53 proc. Tai yra 25,4 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

    Antroje vietoje pagal metų pradžios rezultatus įsitvirtino „Kia“ su 6,9 proc. rinkos dalimi, trečioje – BYD (6,8 proc.). Straipsnyje atkreipiamas dėmesys, kad įdomu tai, jog tarp trijų lyderių nepateko Europos gamintojai.

    Auga ir naudotų elektromobilių paklausa

    Elektrinių automobilių aktyvumas fiksuojamas ne tik naujų, bet ir naudotų automobilių rinkoje. Pasak „EV Powered“ minimų duomenų, vis daugiau JK pirkėjų dairosi naudotų elektromobilių.

    Toks poslinkis ypač svarbus, nes naudota rinka paprastai plečia elektromobilių prieinamumą tiems, kurie naujo automobilio įsigyti neplanuoja arba negali.

    Vokietijoje – dar didesnė elektromobilių dalis

    Elektromobilių pardavimų šuolis matomas ir kitose Europos šalyse. Vokietijoje, kaip nurodė šalies kelių eismo agentūra, baterijomis varomi automobiliai sudarė 37 proc. automobilių rinkos.

    Per nurodytą laikotarpį Vokietijoje buvo parduota per 94 000 tokių automobilių – tai beveik 80 proc. daugiau nei prieš metus. Straipsnyje teigiama, kad paklausą Europoje skatina ir išaugusios naftos kainos.

  • „Rheinmetall“ akcijos smuko daugiau nei 17 proc.: įspėja dėl užsakymų vėlavimo

    „Rheinmetall“ akcijos smuko daugiau nei 17 proc.: įspėja dėl užsakymų vėlavimo

    Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ akcijos ketvirtadienį ankstyvoje prekyboje smuko daugiau nei 17 proc., kai bendrovė perspėjo dėl vėluojančių karinių užsakymų ir šovinių priėmimo procesų.

    Kaip praneša „Euronews“, Diuseldorfe įsikūrusi „Rheinmetall AG“ sumažino 2026 metų pardavimų ir pelningumo prognozes, o tai iškart smogė investuotojų lūkesčiams.

    Bendrovė trečiadienio vakarą paskelbė, kad dabar tikisi maždaug 13,2 mlrd. eurų 2026 metų pajamų – anksčiau buvo prognozuojama 13,7–14,2 mlrd. eurų. Veiklos pelno marža, įmonės vertinimu, turėtų siekti apie 18,5 proc., o ne 19 proc., kaip skelbta prieš tai.

    Vienas svarbiausių veiksnių – tikėtina, kad šiemet nebus pateiktas didelis Vokietijos kariuomenės užsakymas pagal „Arminius“ projektą, todėl su juo susiję avansiniai mokėjimai ir pajamos persikeltų į 2027 metus.

    Kas yra „Arminius“ ir kur stringa pajamos

    „Arminius“ – Vokietijos planuojamas didelės apimties „Boxer“ ratinių šarvuotų transporterių pirkimas. Šiuos šarvuočius gamina „Rheinmetall“ kartu su kitu gynybos sektoriaus koncernu KNDS.

    Be šio projekto, „Rheinmetall“ pranešė besitikinti mažesnių nei planuota pajamų iš naujesnių veiklų ginklų ir amunicijos segmente – ypač iš bendradarbiavimo su Nyderlandų bendrove „Destinus“.

    Taip pat nurodoma, kad dalis pajamų nusikels į 2027 metus dėl vėluojančių artilerijos šaudmenų partijų priėmimo patikrinimų (priėmimo testų).

    Nepaisant pablogintų prognozių, bendrovė teigė ir toliau tikinti, kad per visus metus veiklos laisvasis pinigų srautas išliks teigiamas.

    Prognozės karpomos ne pirmą kartą

    Tai jau antras kartas šiemet, kai „Rheinmetall“ mažina pardavimų prognozę. Anksčiau, rugpjūtį, bendrovė panašų sprendimą priėmė po to, kai Vokietija atšaukė F126 fregatų programą.

    Tuomet „Rheinmetall“ tikėjosi užsitikrinti svarbų vaidmenį projekte, o jo nutraukimas, įmonės vertinimu, sumažino metines pajamas maždaug 300 mln. eurų. Rugpjūtį veiklos maržos prognozė dar nebuvo keičiama.

    Ketvirčio rezultatai augo, bet rinkos reakcija – neigiama

    Trečiąjį ketvirtį „Rheinmetall“ skelbė pasiekusi rinkos lūkesčius: pardavimai augo 32 proc. ir siekė 3,149 mlrd. eurų (prieš metus – 2,308 mlrd. eurų).

    Veiklos pelnas ketvirtį, pasibaigusį rugsėjo 30 dieną, išaugo 62 proc. iki 553 mln. eurų (nuo 342 mln. eurų), o veiklos pelno marža pakilo iki 17,5 proc. (nuo 14,8 proc.).

    Per pirmuosius devynis metų mėnesius pardavimai didėjo 38 proc. iki 8,4 mlrd. eurų, o veiklos pelnas šoktelėjo 69 proc. iki rekordinio 1,339 mlrd. eurų.

    Vis dėlto investuotojų nuotaikas labiausiai paveikė ne praėję rezultatai, o perspektyvos: nuo metų pradžios „Rheinmetall“ akcijos jau buvo nukritusios daugiau nei 48 proc., iš dalies panaikindamos ankstesnių trejų metų spartų kilimą.

    Spaudimas persimetė ir į kitas gynybos sektoriaus akcijas

    Kritimas palietė ir platesnį Europos gynybos sektorių: ketvirtadienį apie 10.00 val. Vidurio Europos laiku BAE Systems akcijos smuko daugiau nei 4 proc., „Leonardo“ prarado 2,8 proc., „Thales“ – 0,9 proc., o „Babcock“ ir „Saab“ atpigo atitinkamai 1,3 proc. ir 2,7 proc.

    Nuotaikas rinkose veikė ir ankstesnės dienos išpardavimai, siejami su investuotojų nerimu dėl galimai griežtesnės JAV karinių išlaidų priežiūros po demokratų pergalės rinkimuose. Analitikas Robertas Stallardas iš „Vertical Research Partners“, cituojamas „MarketWatch“, prognozavo didesnę Kongreso kontrolę gynybos politikai ir išlaidoms.

    Tuo metu „JPMorgan“ po „Rheinmetall“ įspėjimo sumažino tikslinę akcijos kainą iki 1 150 eurų nuo 1 350 eurų, bet išlaikė „Neutral“ rekomendaciją. Banko analitikas Davidas Perry suabejojo kai kurių sausumos pajėgų produktų ilgalaike pardavimų perspektyva ir priminė apie bendras įmonės iniciatyvas, skelbtas nuo 2024 metų spalio.

  • „Return“ pritraukė 835 mln. eurų ir nuo 2027-ųjų Vokietijoje kasmet diegs bent 1 GW baterijų

    Amsterdame įsikūręs energijos kaupimo startuolis „Return“ užsitikrino 835 mln. eurų portfelinį finansavimą, skirtą didelės apimties baterijų saugykloms ir energijos lankstumo paslaugoms plėtoti.

    Kaip skelbia „EU-Startups“, finansavimą užtikrino „Deutsche Bank“ ir „Rabobank“, o jis bus nukreiptas į įmonės plėtrą Vokietijoje – vienoje didžiausių Europos elektros rinkų.

    Įmonė planuoja nuo 2027 metų Vokietijoje kasmet įrengti mažiausiai 1 GW baterijų energijos kaupimo pajėgumų. Tai turėtų padėti subalansuoti vėjo ir saulės elektrinių gamybos svyravimus ir palaikyti tinklo stabilumą.

    „Return“ pabrėžia, kad augant lankstumo poreikiui svarbu didinti ne tik fizinę baterijų infrastruktūrą, bet ir gebėjimą tokius projektus finansuoti mastu – todėl kartu vystomas ir vadinamasis virtualus lankstumo modelis.

    Planai Vokietijoje: investicijos ir pirmieji projektai

    „Return“ teigimu, nauja finansavimo struktūra turėtų sudaryti sąlygas nuo 2027 metų kasmet į Vokietijos baterijų saugyklų projektus investuoti nuo 750 mln. iki 1,2 mlrd. eurų – priklausomai nuo rinkos sąlygų.

    Pradinis finansavimo paketas apima tris projektus Vokietijoje, kurių bendra galia siekia 117 MW. Įmonė nurodo, kad darant prielaidą apie keturių valandų trukmės baterijas ir du pilnus įkrovimo-iškrovimo ciklus per dieną, šie objektai galėtų per metus atiduoti apie 341 640 MWh elektros.

    Toks kiekis, kaip teigiama, būtų prilyginamas maždaug 100 000 Vokietijos namų ūkių metiniam elektros suvartojimui.

    Įmonės finansavimas seka po ankstesnio, 2025 metais įvardyto 300 mln. eurų augimo kapitalo pritraukimo.

    Partnerystės su didžiosiomis energetikos bendrovėmis

    „Return“ pozicijas Vokietijos rinkoje sustiprino ir komerciniai susitarimai. Nurodoma, kad „ENGIE“ išplėtė partnerystę iki 400 MW sutartinės baterijų „lankstumo“ apimties, o „Centrica Energy“ pasirašė atskirą susitarimą, apimantį 100 MW.

    Už Vokietijos ribų bendrovė taip pat bendradarbiauja su tokiomis energetikos įmonėmis kaip „Vattenfall“, „Essent“ ir „Eneco“ kituose Europos rinkose.

    Pasak finansuotojų atstovų, baterijų saugyklos tampa svarbia energetikos transformacijos dalimi, nes padeda išnaudoti nepastovios atsinaujinančios generacijos pajamų potencialą ir užtikrinti elektros tinklo stabilumą.

    Virtualus lankstumo portfelis ir ilgalaikė plėtra

    „Return“ buvo įkurta 2021 metais, jos būstinė yra Amsterdame, o veikla apima kelias Europos energetikos rinkas. Įmonė vysto, valdo ir eksploatuoja didelio masto baterijų saugyklų infrastruktūrą.

    Bendrovė teigia turinti daugiau nei 8 GW aktyvų plėtros portfelį ir siekianti iki 2030 metų įgyvendinti daugiau nei 5 GW baterijų energijos kaupimo pajėgumų.

    Finansavimas taip pat siejamas su „Return“ kuriamu Virtualiu lankstumo portfeliu (VFP) – platforma, kuri sujungia kelių objektų baterijų pajėgumus į vieną virtualų portfelį. Toks modelis, pasak įmonės, leidžia energetikos bendrovėms naudotis lankstumo paslaugomis nevaldant atskirų baterijų objektų.

  • Vokietijoje kalėdinės mugės startavo rekordiškai anksti – dar prieš Heloviną

    Kol dalis europiečių dar ruošėsi Helovinui ir Visų Šventųjų minėjimui, kai kuriuose Vokietijos miestuose jau skambėjo kalėdinės dainos ir veikė šventinės mugės.

    Šių metų sezonas prasidėjo neįprastai anksti: pirmasis kalėdinis miestelis duris atvėrė jau spalio viduryje. Lankytojai čia galėjo vaikščioti tarp medinių prekystalių, ragauti užkandžių ir mėgautis karštais gėrimais.

    Ryškiausias pavyzdys – Bavarijos Bayreuthe spalio 15 dieną pradėjęs veikti tradicinis „Bayreuther Winterdorf“. Renginys mieste vyko jau 22-ą kartą, o organizatoriai siūlė žiemos dekoracijas, regioninius skanėstus ir daugiau nei 16 rūšių karšto vyno.

    Toks ankstyvas startas rodo, kad riba tarp rudens ir kalėdinio laikotarpio vis labiau nyksta – daliai žmonių šventinė nuotaika prasideda gerokai anksčiau nei Adventas.

    Šventinė nuotaika – jau spalį

    Spalio mėnesį kalėdinį sezoną pajuto ne tik Bayreuthas. Šventinės erdvės pradėjo veikti ir kituose miestuose – pavyzdžiui, Hamburge lankytojus nuo spalio 21 dienos kvietė „Winterdeck“ Spielbudenplatz aikštėje.

    Netrukus startavo ir daugiau renginių, tarp jų – jubiliejinė mugė Esene, kuri, pasak Vokietijos dienraščio „Bild“, sutraukė dideles minias.

    Berlynas siūlo ne tik mugę

    Didelio susidomėjimo sulaukė ir Berlyno pasiūlymai. Sostinėje spalio pabaigoje atidaryta „Lichtenberger Winterzeit“, kur šalia karšto vyno ir šventinių užkandžių lankytojų laukė atrakcionai.

    Tarp pramogų minima ir apžvalgos ratas bei amerikietiški kalneliai – tai rodo, kad kai kurios mugės tampa ne vien prekybos ar maisto erdve, bet ir pilnaverčiu pramogų parku.

    Minos ir išgraibstyti bilietai

    Kai kur susidomėjimas buvo toks didelis, kad organizatoriams teko tvarkytis su tikru antplūdžiu. Esene atidarymo metu susirinko tūkstančiai svečių, o bilietai į dalį populiarių kalėdinių renginių buvo išpirkti labai greitai.

    Panaši situacija fiksuota ir kitose vietose, kur bilietai į kai kuriuos kalėdinius renginius dingo per kelias valandas.

    Šimtmečius skaičiuojanti tradicija

    Kalėdinės mugės Vokietijoje yra sena tradicija, siekianti vėlyvuosius viduramžius. Tuomet prieš šventes organizuoti turgūs gyventojams padėdavo apsirūpinti maistu ir reikalingomis prekėmis žiemai.

    Ilgainiui jie virto šventiniais festivaliais su iliuminacijomis, muzika, rankdarbiais ir regionine virtuve. Šiandien mugės pritraukia lankytojus iš visos Europos, o vien Berlyne kasmet rengiama kelios dešimtys skirtingų tokių renginių.

    Nors vieniems toks ankstyvas startas atrodo perdėtas, kitiems tai – proga šventinę nuotaiką pradėti kur kas anksčiau. Akivaizdu, kad šiemet kalėdinis sezonas dalyje Vokietijos prasidėjo rekordiniu tempu.

  • Vokietija priešinasi ES muitams kiniškiems elektromobiliams: baiminasi Kinijos atsako

    Vokietija priešinasi ES muitams kiniškiems elektromobiliams: baiminasi Kinijos atsako

    Vokietija bando sustabdyti arba bent sušvelninti Europos Sąjungos planuojamus muitus Kinijoje pagamintiems elektromobiliams, kurie, kaip skelbiama, turėtų įsigalioti liepos 4 dieną.

    ES yra pranešusi, kad muitai Kinijos elektromobilių gamintojams galėtų siekti iki 38,1 proc. Sprendimas svarstomas po Europos Komisijos tyrimo, pradėto kilus įtarimams dėl reikšmingų Kinijos valstybės subsidijų, leidžiančių automobilius Europoje parduoti mažesnėmis kainomis.

    Numatoma, kad priemonės labiausiai paliestų tokius gamintojus kaip BYD, „Geely“ ir SAIC Motor. Kartu tai didina riziką, kad ginčas peraugs į platesnį prekybos konfliktą tarp ES ir Kinijos.

    Kinija jau signalizavo apie galimą atsaką – užsiminta apie muitus ES pagamintiems automobiliams su dideliais varikliais, o tai ypač skaudžiai atsilieptų Vokietijos prabangos segmentui, kuriame stiprios tokios įmonės kaip BMW, „Mercedes-Benz“ ar „Porsche“.

    Kas Vokietijai kelia didžiausią riziką

    Vokietijos kancleris Olafas Scholzas viešai akcentavo, kad muitai gali turėti ilgalaikių pasekmių, įskaitant poveikį darbo vietoms pačioje Vokietijoje.

    Associated Press cituojamame pareiškime O. Scholzas pabrėžė, kad izoliacija ir neteisėtos muitų kliūtys galiausiai tik viską pabrangina ir daro visus skurdesnius. Jis taip pat akcentavo, kad Vokietija nenori užverti rinkų užsienio bendrovėms, nes tokio pat elgesio nenorėtų ir savo įmonėms.

    Vokietijos automobilių gamintojams papildomą pažeidžiamumą kuria tai, kad jie turi didelius gamybos pajėgumus Kinijoje. Jie taip pat yra pasinaudoję vietinėmis lengvatomis – pavyzdžiui, subsidijomis ir grantais, pigesne žeme ar palankesniu reguliavimu.

    Jei prasidėtų atsakomieji muitai, šie pranašumai galėtų būti sumažinti arba panaikinti. Be to, nemaža dalis dabartinių Vokietijos gamintojų pardavimų tenka būtent Kinijos rinkai, todėl prekybos karas grėstų ir tiesioginiu pajamų kritimu.

    Argumentas vartotojams: be kiniškų EV Europa gali strigti

    Straipsnyje pažymima, kad Europos vartotojai vis dažniau renkasi kiniškus elektromobilius dėl jų prieinamesnės kainos ir papildomų paskatų, pavyzdžiui, siūlomo nemokamo įkrovimo tam tikram laikotarpiui ar papildomos įrangos.

    Augant pragyvenimo kainoms, daliai pirkėjų europietiški elektromobiliai tapo sunkiau įperkami, todėl kiniški modeliai kai kam atrodo vienas iš realistiškiausių būdų pereiti prie elektrinio transporto.

    „The Electric Car Scheme“ vadovas Thom Groot teigė, kad Vokietijos bandymus sustabdyti ar švelninti muitus vartotojai turėtų vertinti palankiai. Jo teigimu, Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) duomenys rodo, kad siekiant elektromobilių tikslų Kinijos gamintojų indėlis yra labai reikšmingas.

    Ką apie muitus sako rinkų analitikai

    CMC Markets vyr. rinkų analitikas Jochen Stanzl tikino, kad ES muitai gali atsisukti prieš pačią Europą: iki 38 proc. tarifai, jo vertinimu, yra mažesni nei 100 proc. muitai, kuriuos taiko JAV, bet gali nepakakti apsaugoti Europos gamintojų nuo pigesnės konkurencijos.

    Jis pridūrė, kad tokie tarifai gali net apsunkinti Vokietijos gamintojų konkurenciją su Kinijos varžovais, kai pramonė pereina nuo vidaus degimo variklių prie elektromobilių. Todėl Vokietijos pastangos blokuoti muitus, analitiko teigimu, yra suprantamos – jie gali padaryti daugiau žalos nei naudos.

    AJ Bell investicijų direktorius Russ Mould taip pat atkreipė dėmesį, kad ES galbūt vertėtų labiau koncentruotis į elektromobilių paklausos skatinimą, ypač kai matyti ženklų, jog rinka kai kuriose vietose lėtėja.

    Jo vertinimu, pirkėjus vis dar stabdo kaina, nuvažiuojamas atstumas, įkrovimo infrastruktūros prieinamumas ir klausimai dėl baterijų panaudojimo, kai automobilis nebereikalingas. Šių problemų sprendimas, anot jo, gali būti racionalesnis kelias nei naujo prekybos karo eskalavimas, ypač ES siekiant iki 2035 metų atsisakyti vidaus degimo variklių.

  • Britų ir vokiečių gynybos startuolis „Hypersonica“ pritraukė 100 mln. eurų hipergarsinėms raketoms

    Britų ir vokiečių gynybos startuolis „Hypersonica“ pritraukė 100 mln. eurų hipergarsinėms raketoms

    Britų ir vokiečių gynybos startuolis „Hypersonica“, kuriantis hipergarsines ilgo nuotolio raketas, pranešė pritraukęs 100 mln. eurų investiciją. Bendrovė teigia, kad lėšos padės paspartinti vadinamųjų „deep-strike“ (giluminio smūgio) sistemų kūrimą.

    Apie finansavimo etapą skelbiama „Hypersonica“ pranešime: tai B serijos investicija, kuriai bendrai vadovavo JAV investuotojai „Lightspeed“ ir „General Catalyst“. Prie finansavimo taip pat prisidėjo esami investuotojai, tarp jų „Plural“ ir „201 Ventures“.

    Dabartinis raundas seka po A serijos finansavimo, kai šių metų vasarį bendrovė buvo pritraukusi 23,2 mln. eurų. Tuomet pagrindiniu investuotoju buvo „Plural“, dalyvaujant ir „General Catalyst“ bei „201 Ventures“.

    Startuolis, kurio pagrindinė būstinė yra Miunchene, o dukterinė įmonė veikia Londone, siekia karines technologijas kurti greičiau ir pigiau nei tradicinės gynybos bendrovės. Kartu akcentuojamas tikslas – kad Europa turėtų savarankišką ilgo nuotolio smūgio sprendimą ir mažiau priklausytų nuo JAV technologijų.

    Kur bus panaudotos investicijos

    Bendrovė nurodo, kad gautos lėšos bus skirtos spartinti raketų kūrimą, didinti bandymų apimtis ir plėsti veiklą visoje Europoje. Taip pat planuojama sukurti šimtus inžinerijos ir gamybos darbo vietų Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje.

    „Hypersonica“ buvo įkurta 2023 metais. Įmonė pabrėžia, kad technologijas vysto ir kontroliuoja Europoje.

    Ryšys su JK ir Vokietijos susitarimu

    „Hypersonica“ minima kaip platesnio Jungtinės Karalystės ir Vokietijos bendradarbiavimo dalis pagal vadinamąjį „Trinity House Agreement“. Šiuo susitarimu numatoma kartu kurti ilgo nuotolio įprastinės (ne branduolinės) ginkluotės sprendimus, įskaitant hipergarsines sistemas.

    Skelbiama, kad susitarimo kontekste kalbama apie sistemas, kurių nuotolis viršija 2 000 kilometrų. „Hypersonica“ tikslas – iki 2029 metų sukurti hipergarsines giluminio smūgio sistemas, kartu stiprinant platesnę Europos technologinę ir gamybinę bazę.

    Įkūrėjai: diskusija Europoje baigėsi

    Bendrovės bendraįkūrėjai ir vadovai dr. Philippas Kerthas (CEO) bei dr. Marcas Ewenzas (CTO) teigia, kad diskusija, ar Europai reikia hipergarsinių giluminio smūgio pajėgumų, jau baigėsi.

    Pasak jų, vyriausybės pripažino tokio pajėgumo poreikį ir pradėjo finansuoti programas, o svarbiausias iššūkis dabar – realus įgyvendinimas. Jie taip pat tikina, kad naujos kartos hipergarsines sistemas Europoje galima sukurti greičiau ir pigiau, nei įprastai manoma.

  • Vokietiją supurtė „Gen Z“ protestai: Berlyne sužeisti pareigūnai, Frankfurte plėšti kioskai

    Vokietiją supurtė „Gen Z“ protestai: Berlyne sužeisti pareigūnai, Frankfurte plėšti kioskai

    Vokietijoje šeštadienį vykę „Gen Z“ protestai, prasidėję kaip taikios demonstracijos dėl augančių pragyvenimo išlaidų, vakarop kai kuriose vietose peraugo į riaušes. Policija skelbė apie susirėmimus su pareigūnais, apgadintą turtą ir bandymus plėšti parduotuves.

    Didžiausia įtampa fiksuota Berlyne, Hamburge, Frankfurte prie Maino ir Kelne. Kai kur protestuotojai užtvėrė gatves degančiomis barikadomis, o policija minioms išsklaidyti pasitelkė vandens patrankas.

    Berlynas: dešimtys sulaikytųjų

    Berlyne jaunimo eitynės, kuriose, policijos vertinimu, dalyvavo apie 3 500 žmonių, prasidėjo Rosenthaler Platz ir judėjo Prenzlauer Berg kryptimi. Vėliau prie eisenos prisijungė ir kitų grupių protestuotojai, o situacija tapo sudėtingesnė pareigūnams.

    Berlyno policija nurodė, kad neramumų metu lengvai sužeisti 27 pareigūnai, o beveik 60 žmonių buvo sulaikyti. Skelbiama, kad dalyviai sprogdino pirotechniką ir naudojo signalines raketas.

    „Už kiekvieną užfiksuotą nusikalstamą veiką bus atsakyta, o tyrėjai išnaudos visas būtinas priemones“, – sakė Hamburgo policijos atstovas.

    Hamburgas ir Frankfurtas: akmenys, fejerverkai ir plėšimai

    Hamburge, policijos teigimu, dalis protestuotojų ėmėsi agresyvių veiksmų ir puolė pareigūnus akmenimis, buteliais bei fejerverkais. Pranešta, kad per vakarą laikinai sulaikyta apie 120 asmenų, o tvarkai užtikrinti mobilizuota apie 1 300 pareigūnų.

    Frankfurte prie Maino neramumai persimetė į miesto centrą ir prekybos zonas, ypač nukentėjo Zeil gatvė. Policija pranešė apie išdaužytus vitrinų stiklus ir bandymus patekti į parduotuves.

    Skelbiama, kad mieste buvo pasitelktos specialiosios pajėgos, vandens patrankos, šarvuota technika ir sraigtasparnis. Pareigūnai taip pat minėjo, jog į juos buvo mėtomi padegamieji mišiniai ir įvairūs daiktai, o iš viso užfiksuota daugiau nei 30 laikinų sulaikymų.

    Kelnas: mitingas nutrauktas anksčiau laiko

    Kelne mitingas baigtas apie 16 valandą, kai dalis dalyvių, policijos teigimu, prisidengė veidus ir pradėjo leisti pirotechniką. Vėliau pareigūnai pranešė sulaukę išpuolių prieš skubiosios pagalbos tarnybas.

    Policija informavo panaudojusi vandens patrankas prieš viešąją tvarką trikdžiusias grupes. Vienas pareigūnas patyrė rankos traumą ir nebegalėjo tęsti tarnybos, pradėta ne viena ikiteisminio tyrimo procedūra.

    Kodėl protestai aštrėja?

    Šie neramumai įsiliejo į platesnę socialinių protestų bangą Europoje, kur pastaraisiais metais visuomenės įtampą didina brangstantis būstas, energijos ir maisto kainos, taip pat neapibrėžtumas darbo rinkoje. Nors infliacija daugelyje valstybių, įskaitant Vokietiją, yra sumažėjusi nuo ankstesnių pikų, kasdienės išlaidos daliai gyventojų išlieka sunkiai pakeliamos.

    Pareigūnai pabrėžia, kad didelė dalis demonstracijų dalyvių elgėsi taikiai, o smurtu išsiskyrė mažesnės, agresyviai nusiteikusios grupės. Organizatoriai Frankfurte viešai atsiribojo nuo riaušių ir plėšimų, akcentuodami, kad protestų tikslas buvo socialiniai reikalavimai, o ne konfliktas su policija.

    Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas dėl riaušių kaltino kairiųjų pažiūrų grupes ir chuliganus, ragindamas taikyti griežtas bausmes visiems, kurie bus pripažinti dalyvavę smurtiniuose veiksmuose. Policija skelbė tęsianti tyrimus ir renkantį vaizdo medžiagą dėl galimų nusikaltimų.