CP v2

Tag: Vokietija

  • Oktoberfest 2026 Miunchene: kanapių draudimas, vaikų taisyklės ir brangstantis alaus bokalas

    Oktoberfest 2026 Miunchene: kanapių draudimas, vaikų taisyklės ir brangstantis alaus bokalas

    Oktoberfest 2026 startas Miunchene

    Miunchene 2026 metais „Oktoberfest“ prasideda tradiciškai, kai miesto meras Theresienwiese aikštėje atkemša pirmąją alaus statinę ir paskelbia šventės pradžią. Organizatoriai tikisi daugiau nei 6 000 000 lankytojų per dvi su trupučiu savaitės.

    Šventė vyks nuo 2026 metų rugsėjo 19 dienos iki spalio 4 dienos, todėl miestas iš anksto primena taisykles, kurios skirtos suvaldyti minias ir sumažinti incidentų skaičių. Dalis reikalavimų kasmet kartojami, tačiau kai kurie akcentai pastaraisiais metais griežtėja.

    Kanapės, rūkymas ir baudos

    Viena aiškiausių 2026 metų žinučių lankytojams: „Oktoberfest“ teritorijoje kanapėms taikomas nulinis toleravimas. Bavarijoje galiojantys ribojimai numato atsakomybę už vartojimą tam tikrose viešose vietose, o festivalio zona įvardijama kaip vieta, kur tokio pobūdžio elgesys nebus toleruojamas.

    Už kanapių rūkymą šventės teritorijoje numatoma 1 500 eurų bauda, o pakartotiniais atvejais suma gali viršyti 5 000 eurų. Miuncheno policijos viešai skelbtuose ankstesnių metų suvestiniuose duomenyse fiksuoti ir pažeidimai dėl draudimo nesilaikymo.

    Tabako rūkymas lauko erdvėse ir alaus soduose leidžiamas, tačiau alaus palapinėse jau daug metų galioja draudimas rūkyti. Organizatoriai pabrėžia, kad už taisyklių nesilaikymą gali būti taikomos baudos iki 1 000 eurų, o kai kuriais atvejais lankytojai gali būti paprašyti palikti teritoriją.

    Vaikams taikomi ribojimai

    Šventė orientuota į suaugusiųjų auditoriją, tačiau kasmet joje dalyvauja ir šeimos, todėl aiškiai reglamentuojamas vaikų buvimas teritorijoje. Nuo sekmadienio iki penktadienio vaikai vežimėliuose įleidžiami iki 18 valandos, nes vėliau minios tampa per tankios ir didėja rizika.

    Šeštadieniais ir spalio 3 dieną vežimėliai ir vaikiški vežimai šventės teritorijoje draudžiami dėl saugumo. Organizatoriai taip pat primena, kad jaunesni nei 6 metų vaikai alaus palapinėse gali būti iki 20 valandos, net jei juos lydi tėvai.

    Paaugliams taikomos atskiros taisyklės: jaunesni nei 16 metų po 20 valandos teritorijoje negali būti be teisėto globėjo. 16–17 metų lankytojams leidžiama likti iki uždarymo, tačiau dalyje palapinių galioja ankstesnis nakties pabaigos laikas.

    Judėjimas ir alkoholis: rizika po šventės

    Į šventę atvykstantys dviračiais, elektriniais paspirtukais ar riedučiais turi žinoti, kad su šiomis priemonėmis į teritoriją patekti negalima, jas reikia palikti už įėjimo. Tokia praktika taikoma siekiant išvengti susidūrimų ir spūsčių pagrindiniuose srautuose.

    Miesto institucijos taip pat primena, kad po šventės sėdant ant dviračio ar elektrinio paspirtuko galioja tie patys alkoholio ribojimai kaip ir motorinėms transporto priemonėms. Nuo 0,5 promilės gresia 500 eurų bauda, baudos taškai ir galimas vieno mėnesio teisės vairuoti apribojimas.

    Narkotikų kontrolė ir draudžiamos varžybos

    Viešojo saugumo tarnybos išskiria, kad nelegalios medžiagos išlieka viena dažniausių problemų dideliuose renginiuose. Bavarijos kriminalinės policijos duomenys rodo, kad pastaraisiais metais augo su kokainu susijusių nusikaltimų skaičius, o ši tendencija juntama ir Miunchene.

    Organizatoriai taip pat pabrėžia, kad vadinamosios gėrimo varžybos, kai lankytojai raginami kuo greičiau išgerti bokalą, yra draudžiamos. Už tokį elgesį, taip pat lipimą ant stalų ar suolų ir kitų lankytojų saugumo kėlimą pavojun, gali būti taikomas pašalinimas iš šventės teritorijos.

    Kainos 2026 metais: brangsta ir alaus bokalas

    Šventė 2026 metais lankytojų piniginėms bus dar reiklesnė: vienas litras alaus, vadinamas Maß, kainuos nuo 14,80 iki 15,90 euro. Vidutinė kaina yra apie 2,38 proc. didesnė nei metais anksčiau.

    Miuncheno savivaldybė ir organizatoriai ragina lankytojus iš anksto planuoti biudžetą, ypač turint omenyje, kad didelėse miniose didėja ir vagysčių bei prarastų daiktų rizika. Pagrindinė žinutė išlieka paprasta: linksmybės laukiamos, tačiau tik laikantis taisyklių ir gerbiant aplinkinius.

    „Kanapėms Wiesn vietos nėra“, – sakė Miuncheno miesto „Oktoberfest“ organizavimo pareigūnas Clemensas Baumgärtneris.

  • Oktoberfest įpusėjo: Miunchenas per „itališkąjį savaitgalį“ stiprina kontrolę, ar gresia uždarymas?

    Oktoberfest įpusėjo: Miunchenas per „itališkąjį savaitgalį“ stiprina kontrolę, ar gresia uždarymas?

    Didžiausias išbandymas – „itališkasis savaitgalis“

    Miuncheno Oktoberfestui pasiekus vidurį, organizatoriai didžiausią dėmesį sutelkė į artėjantį vadinamąjį itališkąjį savaitgalį. Rugsėjo 26 ir 27 dienomis šventės teritorija tradiciškai pritraukia dešimtis tūkstančių svečių, o lankytojų srautai staigiai išauga.

    Miesto tarnybos pripažįsta, kad būtent šis savaitgalis neretai tampa didžiausiu logistikos ir saugumo išbandymu. Po ankstesnių metų patirčių, kai kai kuriose vietose susidarydavo kritinės grūstys, šiemet imamasi papildomų priemonių.

    Kodėl teritorija anksčiau buvo trumpam užverta?

    Praėjusiais metais vieną iš šventės šeštadienių Theresienwiese aikštėje teko laikinai riboti patekimą, kai buvo pasiektos maksimalios talpos ribos. Sprendimas buvo priimtas siekiant suvaldyti pavojingą perpildymą ir sumažinti incidentų riziką.

    Tuomet dalyje pagrindinių takų susidarė tokios minios, kad žmonės praktiškai nebegalėjo judėti nei pirmyn, nei atgal. Socialiniuose tinkluose plito vaizdo įrašai, kuriuose lankytojai situaciją vadino košmariška ir perspėjo apie galimą masinės panikos grėsmę.

    DI ir kameros: kaip bus valdoma minia

    Siekdama iš anksto pastebėti pavojingus srautų susigrūdimus, Miuncheno savivaldybė vis labiau remiasi stebėjimo kamerų tinklu ir DI pagrįsta minios stebėsenos programine įranga. Tokios sistemos padeda realiu laiku matyti, kur formuojasi „kamščiai“, ir nukreipti srautus dar prieš situacijai tampant kritinei.

    Pareigūnai pabrėžia, kad tikslas nėra trikdyti šventę, o greičiau ją apsaugoti: laiku riboti įėjimus, paskirstyti žmones per alternatyvius įėjimo taškus ir neleisti susidaryti pavojingoms sankaupoms. Organizatoriai taip pat tikisi, kad lankytojai aktyviau laikysis nurodymų, o esant poreikiui rinksis atvykimą ne piko valandomis.

    Papildomo planavimo reikalauja ir tai, kad dalis atvykstančiųjų į Oktoberfestą šventės teritorijoje lieka ilgiau nei anksčiau. Mobiliojo ryšio duomenų analizė parodė, kad lankytojų buvimo trukmė vidutiniškai pailgėjo apie 15 minučių, o ryškiausias pikas pirmąją savaitę fiksuotas kasdien tarp 17.00 ir 18.00 valandos.

    Miesto tarnybos neatmeta, kad esant ekstremaliam perpildymui gali būti vėl taikomi laikini ribojimai, tačiau tikina, kad tai būtų kraštutinė priemonė. Daugiausia vilčių dedama į ankstyvą srautų valdymą ir realiu laiku atnaujinamą situacijos stebėseną, kad Oktoberfesto įpusėjimas nevirstų saugumo krizės kartojimu.

  • Autobusas su turistais lėkė į Oktoberfestą, bet apsivertė: žuvę 2, sužeista 19

    Autobusas su turistais lėkė į Oktoberfestą, bet apsivertė: žuvę 2, sužeista 19

    Nelaimė pakeliui į festivalį

    Vokietijoje, netoli Miuncheno, ankstų rugsėjo 27 dienos rytą į avariją pateko turistinis autobusas, vežęs apie 35 keleivius. Vietos pareigūnų duomenimis, žuvo mažiausiai du žmonės, dar 19 atsidūrė ligoninėse.

    Autobuse daugiausia buvo filipiniečių kilmės turistai, vykę į Miuncheno alaus festivalį Oktoberfestą. Transporto priemonė, kaip nurodė pareigūnai, važiavo maršrutu iš Milano į Miuncheną.

    Kas žinoma apie avarijos aplinkybes

    Policijos atstovas Martinas Cornilsas pranešė, kad autobusas nuo kelio nuvažiavo ir apsivertė pakelės krūmuose. Avarija įvyko apie 5.41 valandos ryto vietos laiku.

    „Šį rytą 5.41 valandą turistinis autobusas su maždaug 35 žmonėmis, vykęs iš Milano į Miuncheną, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė“, – sakė M. Cornilsas.

    Pasak jo, dalis nukentėjusiųjų į gydymo įstaigas gabenti sraigtasparniais. Iš viso šeši žmonės buvo skraidinti gelbėjimo sraigtasparniais, dar du pristatyti greitosios pagalbos automobiliais, o kiti sužeistieji išvežti į aplinkinių miestų ligonines.

    Tyrimas ir platesnis kontekstas

    Avarijos priežastys kol kas neaiškios, jas aiškinasi tyrėjai. Tokiais atvejais paprastai vertinamos kelio ir oro sąlygos, vairuotojo būklė, transporto priemonės techninė būklė bei galimas greičio viršijimas.

    Ši nelaimė įvyko praėjus vos kelioms savaitėms po kitos skaudžios avarijos regione, kai Rytų Šveicarijoje sudužus turistiniam autobusui žuvo penki žmonės. Pastarieji įvykiai vėl atkreipė dėmesį į ilgų turistinių reisų rizikas ir būtinybę griežtai laikytis poilsio režimo bei saugaus važiavimo reikalavimų.

    Oktoberfestas kasmet sutraukia milijonus lankytojų, todėl į Miuncheną vyksta itin intensyvūs turistų srautai iš įvairių Europos šalių. Pareigūnai įprastai ragina keliautojus planuoti keliones iš anksto ir įsitikinti, kad vežėjas laikosi saugos standartų.

  • Vokietija mažina degalų mokesčius: nuo spalio benzinas ir dyzelinas gali pigti apie 17 centų už litrą

    Laikinas sprendimas iki metų pabaigos

    Vokietijos Bundestagas pritarė laikinam degalų mokesčių mažinimui, kuris turėtų sumažinti benzino ir dyzelino kainas maždaug 0,17 euro už litrą. Lengvata būtų taikoma nuo spalio pradžios iki gruodžio pabaigos.

    Skaičiuojama, kad sprendimas federaliniam biudžetui ir žemėms kainuos apie 2,5 mlrd. eurų. Šią sumą planuojama padengti po lygiai – dalį prisiimtų federalinė valdžia, dalį – Vokietijos žemės.

    Iš ko susideda kainos mažėjimas?

    Numatoma, kad didžiąją dalį nuolaidos sudarys laikinas energijos mokesčio sumažinimas, o likusi dalis atsirastų dėl mažesnio pridėtinės vertės mokesčio, skaičiuojamo nuo jau sumažintos kainos. Tikslas – greitai amortizuoti staigius kainų šuolius vartotojams.

    Sprendimas pristatomas kaip reakcija į geopolitinę įtampą ir su ja susijusį naftos bei degalų kainų brangimą. Vokietijoje tai nėra pirmas toks žingsnis šiais metais – panaši laikina lengvata jau buvo taikyta pavasario pabaigoje.

    Ruošiamas ir ilgalaikis kainų ribojimo modelis

    Be trumpalaikio mokesčių sumažinimo, Vokietijos ekonomikos institucijos raginamos parengti mechanizmą, kuris leistų labiau stabilizuoti degalų kainas. Kaip pavyzdžiai įvardijami Liuksemburgo ir Belgijos taikyti kainų ribojimo modeliai.

    Pagal viešai aptartas gaires toks mechanizmas galėtų startuoti ne vėliau kaip 2027 metų pradžioje. Taip pat svarstoma galimybė kitais metais taikyti tikslines kompensacijas gyventojams tiesioginių pervedimų forma.

    Vokietijoje degalų kainos pastaruoju metu buvo priartėjusios prie rekordinių lygių: benzinas „Super E10“ vidutiniškai kainavo apie 2,27 euro už litrą, o dyzelinas – apie 2,43 euro. Būtent dėl šio fono bet koks net ir laikinas atpigimas vertinamas kaip reikšmingas signalas rinkai.

  • Kova dėl „Pagaminta Europoje“: Prancūzija griežtina, Vokietija atveria duris partneriams

    Kova dėl „Pagaminta Europoje“: Prancūzija griežtina, Vokietija atveria duris partneriams

    Europos Sąjungoje įsibėgėja diskusija, ką iš tiesų turėtų reikšti žyma pagaminta Europoje. Prancūzija, Vokietija ir Ispanija išsiskyrė nuomonėmis, kai Europos Komisija rengia taisykles, kurios viešuosiuose pirkimuose suteiktų prioritetą Europoje pagamintiems produktams.

    Numatoma, kad siūlomas Pramonės spartinimo aktas labiausiai paliestų automobilių, plieno ir žaliųjų technologijų sektorius. Briuselis siekia stiprinti Europos pramonės konkurencingumą ir atsparumą tiekimo grandinėse, ypač augant konkurencijai su Kinijos gamintojais.

    Skirtingos sostinių vizijos

    Prancūzija pasisako už griežtą modelį, kuriame europinė pirmenybė būtų taikoma iš esmės tik ES pagamintoms prekėms. Paryžiaus tikslas yra aiški riba, kuri viešuosius pinigus nukreiptų į ES gamybą ir darbo vietas.

    Vokietija siūlo atviresnį principą, kurį apibūdina kaip pagaminta su Europa. Berlynas argumentuoja, kad kilmės taisyklės turėtų apimti ir ES prekybos partnerius, jei šie suteikia Europos įmonėms lygiavertę prieigą prie savo viešųjų pirkimų.

    „Mūsų požiūriu, principas turi būti pagaminta su Europa, o ne vien tik pagaminta Europoje“, – sakė Vokietijos ekonomikos reikalų ministrė Katherina Reiche.

    Vokietijos siūlomas modelis galėtų apimti ir Europos ekonominės erdvės valstybes, tokias kaip Norvegija, taip pat Šveicariją. Tarp minimų krypčių yra ir glaudesnis bendradarbiavimas su Kanada, kuri Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pristatymuose įvardyta kaip ypač artima partnerė.

    Ispanijos kompromisas ir „trys lygiai“

    Ispanija pateikė tarpinį variantą, kuriuo bandoma suartinti Prancūzijos ir Vokietijos pozicijas. Madridas siūlo europinę pirmenybę skirstyti į tris grupes, kad būtų išlaikyta ES pramonės apsauga, bet kartu palikta erdvės strateginiam bendradarbiavimui.

    Pirmasis lygis būtų ES 27 valstybės narės. Antrajame atsidurtų Europos ekonominės erdvės šalys ir patikimi partneriai, užtikrinantys abipusiškumą viešuosiuose pirkimuose, o trečiasis apimtų valstybes, su kuriomis ES turi laisvosios prekybos sutartis ar muitų sąjungą, taip pat PPO viešųjų pirkimų susitarimo dalyves.

    „Siūlome aiškiai stiprinti ES 27 gamybinius pajėgumus, tačiau kartu apibrėžiame atvirą strateginę autonomiją bendradarbiaujant su partneriais“, – sakė Ispanijos pramonės ministras Jordi Hereu i Boher.

    Pagal kompromisinę logiką, trečiajame lygyje galėtų atsirasti ir tokios trečiosios šalys, kurios gamina ES ekonominiam saugumui kritiškus komponentus. Tokia išimtis būtų grindžiama tuo, kad šiuo metu ES gali trūkti pakankamų gamybos pajėgumų arba alternatyvių tiekimo šaltinių.

    Kas toliau ir kodėl tai svarbu?

    Kol kas aiškios pozicijos dar nėra suformulavusi Italija, kuri kalba apie pirmenybę Europai, bet atvirą strateginiams partneriams. ES Tarybai pirmininkaujanti Airija tikisi iki metų pabaigos pasiekti kompromisą tarp valstybių narių, kad naujos taisyklės galėtų judėti toliau.

    Ši diskusija praktiškai nulems, kaip ateityje ES leis viešuosius pinigus infrastruktūrai, transportui ir energetikos transformacijai. Kuo griežtesnė bus pagaminta Europoje sąvoka, tuo didesnė apsauga Europos gamintojams, tačiau tuo pačiu gali kilti daugiau trinties su partneriais ir sudėtingėti tarptautinės tiekimo grandinės.

  • Degalų kainos Europoje muša rekordus: vyriausybės mažina mokesčius ir dalija paramą

    Degalų kainos Europoje muša rekordus: vyriausybės mažina mokesčius ir dalija paramą

    Europoje kylant benzino ir dyzelino kainoms, vis daugiau valstybių imasi skubių priemonių gyventojams ir verslui apsaugoti. Vyriausybės mažina degalų mokesčius, plečia subsidijas ir ieško reguliavimo sprendimų, kurie leistų greičiau padidinti pasiūlą.

    Kainų šuolį labiausiai kursto geopolitiniai sukrėtimai, sutrikdę tiekimo grandines ir padidinę rizikos premiją naftos rinkose. Europos Sąjunga išlieka itin priklausoma nuo importuojamos naftos ir dujų, todėl tarptautiniai sukrėtimai čia greitai virsta brangesniais degalais degalinėse.

    Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija atkreipia dėmesį, kad daugiausia priemonių energijos kainų smūgiui sušvelninti pastaruoju metu taiko būtent ES šalys. Tokie sprendimai paprastai brangiai kainuoja biudžetui, tačiau politikai juos renkasi siekdami amortizuoti infliacijos poveikį ir išvengti socialinės įtampos.

    Prancūzija plečia tikslinę paramą

    Prancūzija paskelbė apie maždaug 410 000 000 eurų vertės paketą, kuriuo plečiamos kompensacijos intensyviai automobilį naudojantiems žmonėms ir degalams imliems sektoriams. Parama labiau orientuojama į tuos, kurie kasdien į darbą važiuoja didesnius atstumus arba automobiliu naudojasi profesiniais tikslais.

    Šalies valdžia taip pat ankstina energijos čekius daliai namų ūkių, kad šie lengviau padengtų artėjančio šildymo sezono sąskaitas. Prancūzija kelia ir platesnius klausimus dėl ES degalų kokybės reikalavimų, tikėdamasi, kad laikini pakeitimai galėtų padėti greičiau didinti dyzelino bei reaktyvinių degalų gamybą regione.

    Vokietija ir Ispanija mažina mokesčius

    Vokietija nusprendė atnaujinti laikinas degalų mokesčių mažinimo priemones, kurios, valdžios skaičiavimu, iki metų pabaigos biudžetui kainuos apie 2 500 000 000 eurų. Kartu svarstomos ir papildomos priemonės, įskaitant galimybę derėtis su naftos sektoriumi dėl kainų ribojimo mechanizmų.

    Ispanija pratęsė degalų mokesčių lengvatas, įvestas reaguojant į energijos kainų šoką, ir paliko automatinę schemą, kuri leistų didinti nuolaidą, jei kainų augimas taptų ypač spartus. Šalis taip pat tęsia tikslines subsidijas transporto bendrovėms ir pirminiams sektoriams, kuriems degalai sudaro reikšmingą sąnaudų dalį.

    ES neramina dyzelino pasiūla

    Lygiagrečiai nacionalinėms programoms Europos šalys remiasi strateginėmis atsargomis, kurias koordinuotai gali mobilizuoti Tarptautinės energetikos agentūros narės. Tokie sprendimai padeda trumpuoju laikotarpiu sušvelninti kainų spaudimą, tačiau neišsprendžia struktūrinės importo priklausomybės problemos.

    Europos Komisija akcentuoja ilgalaikę kryptį: spartesnę elektrifikaciją, atsinaujinančios energijos plėtrą ir efektyvesnį vartojimą. Vis dėlto trumpuoju laikotarpiu ES jautrumą didina ir tai, kad dyzelino rinkoje svarbią vietą užima importas, o bet kokie eksporto ribojimo planai Jungtinėse Valstijose galėtų dar labiau įtempti padėtį Europoje.

    „Manome, kad tai bloga idėja, nes bet koks sutrikdymas gali neigiamai paveikti abi puses“, – sakė Europos Komisijos atstovas Olof Gill.

    Ekspertai pažymi, kad mokesčių mažinimas ir subsidijos greitai numalšina visuomenės nepasitenkinimą, tačiau ilgainiui gali išauginti biudžeto deficitą ir silpninti paskatas taupyti energiją. Dėl to vis dažniau pabrėžiama tikslinės paramos svarba bei investicijos į alternatyvas, kurios mažintų priklausomybę nuo naftos produktų.

  • Naujas mokesčių reitingas pribloškė: Malta ir Kipras kyla, Vokietija – absoliuti dugne

    Naujas mokesčių reitingas pribloškė: Malta ir Kipras kyla, Vokietija – absoliuti dugne

    Nauja tarptautinė analizė parodė, kurios valstybės palankiausios žmonėms, persikeliantiems gyventi į užsienį ir siekiantiems teisėtai optimizuoti mokesčius. Tyrime vertintos 48 jurisdikcijos, o Europoje į pasaulio dešimtuką pateko tik Malta ir Kipras.

    Reitingą sudarė Global Citizen Solutions, vertinęs 11 rodiklių, sugrupuotų į tris sritis: mokesčių naštą, mokesčių sistemos struktūrą ir investicinę migraciją, tai yra galimybes gauti leidimą gyventi ar pilietybę. Kuo bendras balas didesnis, tuo sistema laikoma palankesnė tarptautiniu mastu judriems gyventojams.

    Malta ir Kipras kyla ne dėl tarifų

    Ataskaita pabrėžia, kad Maltos ir Kipro sėkmė susijusi ne su mažiausiais pajamų mokesčio tarifais, o su preferenciniais režimais atvykstantiems. Ypač svarbu tai, kaip apmokestinamos užsienyje uždirbtos pajamos: kai kuriais atvejais jos apmokestinamos švelniau arba tik tada, kai pervedamos į šalį.

    Pagal tyrimo balus Malta ir Kipras surinko po 82 iš 100 vertinant mokesčių naštą ir po 63 vertinant mokesčių struktūrą. Investicinės migracijos dalyje Malta gavo 83, o Kipras 78, tad bendrame reitinge Malta buvo šešta, o Kipras dešimtas.

    Tarp geriausiai Europoje įvertintų jurisdikcijų taip pat minimi Monakas, Sakartvelas ir Bulgarija. Vis dėlto pažymima, kad po lyderių daugumos Europos šalių balai krenta žemiau 60, o pasauliniame sąraše jos nusileidžia už pirmojo dvidešimtuko ribos.

    Vokietija – paskutinė iš 48

    Didžiausia intriga – Vokietijos rezultatas: ji liko paskutinė tarp visų 48 vertintų jurisdikcijų. Silpniausia vieta – mokesčių sistemos struktūra, kur šalis gavo vos 17 iš 100, nes vertinama, kaip apmokestinamos užsienio pajamos ir kokios taikomos taisyklės išvykstantiems.

    Ataskaitoje akcentuojama, kad Vokietijos rezultatą blogina rezidentų viso pasaulio pajamų apmokestinimas, paveldėjimo apmokestinimas ir vadinamasis išvykimo mokestis. Prie reitingo apačios Europoje taip pat atsidūrė Danija, Ispanija, Prancūzija ir Norvegija.

    Įdomu tai, kad pagal vien mokesčių naštos rodiklį Vokietija neatrodo tokia bloga ir surenka 40 balų, tačiau bendrą vietą numuša struktūriniai aspektai. Tai reiškia, kad vien nominalūs tarifai ar bendras mokestinis krūvis nepaaiškina, kodėl vienos šalys patrauklesnės relokuojantiems gyventojams nei kitos.

    Maži mokesčiai dar nereiškia geresnio gyvenimo

    Tyrime pabrėžiama dar viena svarbi tendencija: geras mokesčių optimizavimo rezultatas nebūtinai sutampa su aukšta gyvenimo kokybe. Palyginus su Global Passport Index 2026 gyvenimo kokybės vertinimais, dalis šalių, kurios pirmauja pagal socialinius rodiklius, mokesčių reitinge atsiduria žemai.

    Kaip išimtys įvardijamos septynios valstybės, kurios patenka į aukštesnę pusę pagal mokesčių palankumą ir kartu į gyvenimo kokybės penkiasdešimtuką: Malta, Kipras, Portugalija, Šveicarija, Urugvajus, Kosta Rika ir Mauricijus. Ataskaitos logika paprasta: šios šalys dažniau vilioja ne nuliniais tarifais, o aiškiomis taisyklėmis užsienio pajamoms ir specialiais režimais, leidžiančiais finansuoti viešąsias paslaugas.

    Pasauliniame reitinge pirmą vietą užėmė Jungtiniai Arabų Emyratai, po jų rikiuojasi Antigva ir Barbuda, Paragvajus, Honkongas ir Bahamos. Sąrašo apačioje, be Vokietijos ir Danijos, taip pat atsidūrė Jungtinės Amerikos Valstijos ir Japonija.

  • Kroatijos teismas leido ekstraduoti ukrainietį dėl „Nord Stream“ sprogdinimo įtarimų: kas toliau?

    Kroatijos teismo sprendimas

    Kroatijos Pulos apygardos teismas pritarė ukrainiečio Volodymyro Žuravliovo ekstradicijai į Vokietiją, kur jis įtariamas prisidėjęs prie dujotiekių Nord Stream ir Nord Stream 2 sabotažo. Apie priimtą sprendimą viešai pranešta po kelių dienų, kai jis buvo formaliai patvirtintas.

    Teismo nutartyje nurodyta, kad sprendimui įsiteisėjus Kroatijos vidaus reikalų ministerija perduos sulaikytąjį Vokietijos institucijoms. Gynyba sprendimą vadina politiškai motyvuotu ir žada jį skųsti aukštesnei instancijai.

    Kuo remiasi Vokietijos prašymai?

    Vokietija pateikė du prašymus, paremtus Europos arešto orderiais, kuriuose numatyti skirtingi įtarimų kvalifikavimai. Pirmajame prašyme minimas sabotažas ir tyčinis sprogdinimo sukėlimas, lėmęs infrastruktūros sunaikinimą.

    Antrajame prašyme veika vertinama griežčiau ir siejama su karo nusikaltimo požymiais, akcentuojant ataką prieš civilinius objektus ir kritinės infrastruktūros veiklos sutrikdymą. Kroatijos prokuratūra ekstradiciją palaikė, pabrėždama pareigą vykdyti Europos arešto orderius, jei nėra aiškių atsisakymo pagrindų.

    Ginčas dėl ankstesnio sprendimo Lenkijoje

    Gynyba rėmėsi tuo, kad 2025 metais Varšuvos apygardos teismas buvo atsisakęs perduoti V. Žuravliovą Vokietijai ir panaikino jo suėmimą. Taip pat argumentuota non bis in idem principu, kuris riboja galimybę tą patį asmenį antrą kartą persekioti už tą pačią veiką, jei byla jau galutinai išspręsta.

    Pulos teismas šiuos argumentus atmetė, pažymėjęs, kad Lenkijos teismo sprendimas Kroatijai automatiškai nesukuria pareigos atsisakyti vykdyti Europos arešto orderį. Teismas pabrėžė, kad privalo taikyti Kroatijos teisės normas ir įvertinti prašymą pagal savo jurisdikcijoje galiojančias procedūras.

    Nord Stream sabotažo kontekstas

    Nord Stream ir Nord Stream 2 sprogimai įvyko 2022 metais rugsėjo 26 dieną netoli Danijos Bornholmo salos, Baltijos jūroje. Buvo apgadintos trys iš keturių dujotiekio atšakų, kurios buvo skirtos gamtinių dujų transportui iš Rusijos į Vokietiją.

    Vokietijos tyrėjai teigia, kad įtariamasis galėjo būti vienas iš keturių ukrainiečių narų, kuriems priskiriamas sprogmenų padėjimas. Pats V. Žuravliovas neigia ryšį su išpuoliu ir tikina sprogimų metu buvęs Ukrainoje.

    Ukrainietis anksčiau buvo sulaikytas Lenkijoje, kur gyveno išvykęs iš savo šalies, tačiau po teismo sprendimo buvo paleistas. 2026 metais rugpjūčio 19 dieną jis vėl sulaikytas Kroatijoje, o vietos žiniasklaidoje skelbta, kad į Pulą jis buvo atvykęs kaip konsultantas vaidybinio filmo apie Nord Stream sabotažą gamyboje.

    Jei Vokietijoje kaltinimai pasitvirtintų, jam gali grėsti laisvės atėmimo bausmė iki 15 metų. Artimiausiu metu esminiu klausimu taps gynybos apeliacija ir tai, kada sprendimas dėl ekstradicijos įsiteisės.

  • Berlyno „mika“ pritraukė 6 mln. eurų: DI pagrįsta alternatyva mokesčių konsultantams Vokietijoje

    Berlyno „mika“ pritraukė 6 mln. eurų: DI pagrįsta alternatyva mokesčių konsultantams Vokietijoje

    Investicija augimui ir platformai

    Berlyne įsikūręs vertikalus dirbtinio intelekto startuolis „mika“ pritraukė 6 mln. eurų pradinės stadijos investiciją. Bendrovė kuria DI pagrįstą alternatyvą tradicinėms mokesčių konsultavimo įmonėms, orientuotą į Vokietijos mažas ribotos atsakomybės bendroves.

    Finansavimo raundui vadovavo Smedvig Ventures, prisidėjo „Wecken & Cie.“ (Care4 AG) šeimos biuras ir keli privatūs investuotojai. Esami investuotojai Keen Venture Partners ir Dutch Founders Fund taip pat padidino savo dalį bendrovėje.

    Kuo skiriasi DI pagrįstas modelis

    „mika“ teigia ne tiesiog skaitmenizuojanti mokesčių konsultavimo praktiką, o iš naujo sukonstruojanti buhalteriją, mokesčius ir finansų procesus kaip DI pagrįstą finansų operacinę sistemą. Platforma apima kasdienę apskaitą, PVM deklaracijas, metines ataskaitas ir mokesčių deklaravimą.

    Tokios pareigos Vokietijoje taikomos kiekvienai GmbH ir UG, o klaidos gali atsiremti į nepriemokas ar sankcijas. Be to, taisyklės išskaidytos per skirtingus teisės aktus ir reguliariai keičiasi, todėl smulkiam verslui tai tampa sudėtinga ir brangu.

    „Nuo pirmos GmbH dienos įkūrėjams sakoma, kad reikia mokesčių konsultanto, ir kai kurie net mano, jog tai yra teisinė prievolė. Mums akivaizdu, kad taip neturi veikti, todėl su DI mažiname šią kliūtį“, – sakė „mika“ vadovė Agnieszka Walorska.

    Bendrovė platformos pagrindu įvardija nuosavą DI pritaikytą didžiąją knygą, sukurtą pagal Vokietijos apskaitos logiką. Sistema skaito kvitus ir mokėjimus, kategorizuoja operacijas, įrašo jas į apskaitą ir paaiškina vartotojui, ką reiškia konkretus įrašas.

    „mika“ pabrėžia, kad dalis procesų vyksta be žmogaus įsikišimo, tačiau rezultatus prižiūri ir sudėtingesniais atvejais įsitraukia įmonėje dirbantys buhalteriai. Individuali mokesčių konsultacija, anot bendrovės, kol kas pilnai neautomatizuojama, todėl naudojamasi licencijuotų konsultantų tinklu.

    Augantys klientų skaičiai ir pajamos

    „mika“ buvo įkurta 2022 metais, o 2024 metais bendrovė persitvarkė ir veiklą perorientavo vadovaujant naujai komandai. Įmonę šiuo metu veda vadovė ir įkūrėja Agnieszka Walorska, finansų vadovas Luke Linnekuhle ir technologijų vadovas Henry Müssemann.

    Bendrovės duomenimis, metų pradžioje platformą naudojo apie 400 GmbH ir UG, dabar jų yra daugiau nei 750. Iš pradžių dominavo skaitmeninės paslaugos, tačiau klientų portfelis išsiplėtė į SaaS, nekilnojamojo turto ir elektroninės prekybos sektorius.

    „mika“ taip pat teigia, kad pajamos auga daugiau nei 20 proc. kas mėnesį, o 2026 metų liepos mėnesį pasiekė 1 mln. eurų metinių pasikartojančių pajamų ribą. Naujai pritrauktos lėšos bus skirtos plėtrai ir produkto tobulinimui, siekiant didesnio automatizavimo ir platesnio paslaugų spektro smulkioms įmonėms.

  • Vokietijoje mėgėjas aptiko 934 romėnų sidabro monetas: toks radinys kelia klausimų

    Vokietijoje mėgėjas aptiko 934 romėnų sidabro monetas: toks radinys kelia klausimų

    Vakarų Vokietijoje, netoli Wesselingo miesto, metalo ieškikliu besinaudojęs mėgėjas aptiko vieną įspūdingiausių pastarojo meto romėniškų piniginių radinių regione. Iš pradžių jis rado vos kelias monetas, tačiau signalai rodė, kad po žeme jų gali būti gerokai daugiau, todėl apie radinį pranešė paveldosaugininkams.

    Į vietą atvykus archeologams, iškasta iš viso 934 sidabriniai denarai, kurių bendras svoris siekia apie 3,1 kilogramo. Specialistų vertinimu, lobis buvo paslėptas maždaug II amžiuje, Romos imperijai valdant imperatoriui Hadrianui, o monetos greičiausiai užkastos sąmoningai, siekiant apsaugoti santaupas.

    Kodėl lobiai atsidurdavo po žeme?

    Acheologai pažymi, kad tuo laikotarpiu nebuvo bankų sistemos, kuri leistų žmonėms saugiai laikyti sukauptas lėšas taip, kaip įprasta šiandien. Dėl to santaupų slėpimas žemėje buvo praktiška, nors ir rizikinga išeitis, ypač neramiais laikotarpiais.

    Didžiausia mįslė lieka ta pati: kodėl savininkas niekada negrįžo lobio pasiimti. Viena tikėtinų versijų yra savininko mirtis ar priverstinis išvykimas, kai informacija apie slėptuvę tiesiog neperduota kitiems.

    Kokia tai buvo suma Romos laikais?

    Tyrėjai pabrėžia, kad 934 denarai buvo didelė suma kasdienio žmogaus mastu. Palyginimui, istoriniai šaltiniai rodo, kad eilinio legionieriaus metinis atlygis galėjo siekti apie 300 denarų, o dalis jo būdavo skiriama maistui ir ekipuotei.

    Vis dėlto archeologai neskuba daryti išvados, kad monetos priklausė kariui: lobis galėjo būti pirklio, amatininko ar vietos elito atstovo santaupos. Monetų rinkinys gali suteikti vertingų įžvalgų apie pinigų apyvartą, regiono ekonominius ryšius ir gyventojų turtingumą prie Reino.

    Kur galima pamatyti šį radinį?

    Skelbiama, kad denarai perduoti muziejinei priežiūrai ir eksponuojami LVR-LandesMuseum Bonn. Specialistai akcentuoja, kad tokio dydžio II amžiaus monetų lobiai yra svarbūs ne tik dėl įspūdingo skaičiaus, bet ir dėl potencialo patikslinti žinias apie Romos laikų gyvenimą dabartinės Vokietijos teritorijoje.